Civilinė byla Nr. 3K-3-458-403/2017

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. C. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. C. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Aplinkos inžinerija“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir S. N. dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir įsakymo panaikinimo (tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. E., I. E., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir sodininkų bendrija „Verkiai“). 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, žemės sklypo ploto pakeitimą (patikslinimą) atlikus kadastrinius matavimus, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama:
1. pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Aplinkos inžinerija“ 2011 m. liepos 7 d. atliktus atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, įskaitant 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą);
2. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“;
3. atnaujinti terminą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymui Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ apskųsti.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ 2011 m. liepos 7 d. atliko atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas, remdamasis šių žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, 2011 m. rugsėjo 22 d. priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3860, kuriuo patikslino atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis.
4. Ieškovės teigimu, atsakovės S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kartu ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atliekant šiuos kadastrinius matavimus, jau buvo kilęs gretimų sklypų savininkų ginčas dėl bendros žemės sklypų ribos. Be to, atliekant kadastrinius matavimus, buvo atstatomi riboženkliai. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25–26 punktais, ieškovė, kaip gretimo žemės sklypo savininkė, turėjo būti pakviesta dalyvauti, atliekant kadastrinius matavimus, tačiau šis Taisyklių reikalavimas nebuvo įvykdytas. Kartu, atliekant atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo pažeistas ir Taisyklių 29.9 punktas, kuris nustato, kad, kilus nesutarimų dėl žemės sklypų ribų tarp kviestinių asmenų ir jiems atsisakius pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, darbus atliekantis asmuo akte nurodo atsisakymo pasirašyti motyvus ir pasirašo. Žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka arba, jei žemės sklypas privatus, – teismine tvarka. Atsakovės S. N. žemės sklypo ribos, remiantis pirmiau nurodytomis Taisyklių nuostatomis, apskritai neturėjo būti ženklinamos, įsakymas dėl kadastro duomenų pakeitimo negalėjo būti priimtas ir šie pakeitimai negalėjo būti įregistruoti, iki bus išspręstas ginčas tarp bylos šalių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:
1. atnaujino terminą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymui Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ apskųsti;
2. pripažino neteisėtais ir panaikino atsakovės UAB „Aplinkos inžinerija“ 2011 m. liepos 7 d. atliktus atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, įskaitant 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir žemės sklypo planą);
3. panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-3860 „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“;
4. atmetė ieškinį atsakovei S. N.
6. Pirmosios instancijos teismas, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad 2011 m. liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo ribos. Šiame akte užfiksuota, kad, atlikus kadastrinius matavimus, atsakovės S. N. žemės sklypo plotas padidėjo nuo 960 kv. m iki 986 kv. m. Ieškovė nebuvo kviesta dalyvauti, atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus.
7. Teismas nesutiko su atsakovių argumentais, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 32.1.1.1 punktu, nereikėjo kviesti gretimų sklypų savininkų, atliekant atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teismas nustatė, kad atsakovės S. N. žemės sklypas išmatuotas valstybinėje koordinačių sistemoje, o gretimas ieškovės žemės sklypas išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje. Be to, matininkas, atlikdamas ginčo kadastrinius matavimus, atstatė du riboženklius. Vadinasi, ieškovė turėjo būti pakviesta dalyvauti, atliekant atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Ieškovė savo ruožtu, remdamasi Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktu, turėjo teisę reikšti pastabas dėl šio ženklinimo. Taisyklių 29.9 punktas nustato, kad žemės sklypas ženklinamas tik po to, kai ginčas išnagrinėjamas, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 punkto nustatyta tvarka, arba, jei žemės sklypas privatus, – teismine tvarka. Todėl atsakovės S. N. žemės sklypas, esant ginčui, apskritai neturėjo būti matuojamas. Teismo vertinimu, pažeidimai, kurie padaryti, atliekant atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, yra esminiai.
8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žemėtvarkos skyrius turėjo nustatyti, jog gretimų sklypų kadastriniai matavimai atlikti skirtingose koordinačių sistemose. Be to, turėjo nustatyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo atsakovės S. N. žemės sklypo plotas, todėl, esant tokioms aplinkybėms, turėjo netvirtinti kadastrinių matavimų.
9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepareiškė atsakovei S. N. materialinio subjektinio reikalavimo, todėl atmetė ieškinį šiai atsakovei.
10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovių apeliacinius skundus, 2017 m. vasario 23 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turėjo būti pakviesta dalyvauti, atliekant atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingus kasacinio teismo išaiškinimus, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti, sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama, nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus. Asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
12. Ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, atsakovės S. N. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje. Šios atsakovės žemės sklypo plotas, atlikus kadastrinius matavimus, padidėjo 26 kv. m (nuo 960 kv. m iki 986 kv. m). Kadastro nuostatų 21 punktas nurodo, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių nuostatų 1 priede. Leistina ploto paklaida ad hoc (šį kartą; šiuo atveju) sudaro plius (minus) 62 kv. m. Vadinasi, atsakovės S. N. žemės sklypo ploto padidėjimas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, t. y. ieškovės sklypo plotas sumažėjo leistina paklaida, o atsakovės sklypo plotas padidėjo leistina paklaida. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad, atlikus atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistravus jų rezultatus, buvo pažeistos ieškovės teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį. Tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
13. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Kadastro nuostatai nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami ginčai dėl atliktų matavimų: kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (ženklinamo ir besiribojančių) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktus ir kitą kartografinę medžiagą) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas nuo pastabų pateikimo priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribas vietovėje. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Jeigu priimamas sprendimas netikslinti paženklintojo žemės sklypo ribų, apie tai vykdytojas raštu informuoja pastabas pateikusius kviestinius asmenis (32.1.1.5 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 29.9 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu, dar kartą pabrėžė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė nedalyvavo, atliekant atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turėjo būti sustabdyta kadastrinių matavimų atlikimo procedūra ir buvo pažeistos ieškovės teisės ar teisėti interesai.
14. Kartu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, pripažino, kad nėra pagrindo naikinti ginčo įsakymą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad, sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų nustatymo, būtina įvertinti abiejų žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-686/2015). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į būtinybę užtikrinti interesų pusiausvyrą ir iš esmės vertino tik aplinkybę, kad atsakovės S. N. žemės sklypo ploto padidėjimas neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos. Teisėjų kolegija neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtina, kad, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, buvo pažeistos ieškovės teisės, t. y. neįvertino to, kad atsakovės S. N. žemės sklypo plotas padidėjo ieškovės žemės sklypo ploto sąskaita (ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo tiek, kiek padidėjo atsakovės žemės sklypo plotas), ieškovės lėšomis statyta tvora, atlikus kadastrinius matavimus ir padidėjus atsakovės žemės sklypo plotui, atsidūrė atsakovės žemės sklype ir atsakovė reikalauja nugriauti šią tvorą.
2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti, sudarant paženklinimo-parodymo aktą, turi būti aiškinama, nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Apeliacinės instancijos teismas pacitavo šį išaiškinimą, tačiau nesivadovavo juo, priimdamas sprendimą. Teismas neįvertino, kokias pasekmes sukėlė pažeidimas (nepakvietimas dalyvauti, atliekant kadastrinius matavimus), nesiaiškino, ar, pakvietus dalyvauti ieškovę, būtų nustatyta tokia pati žemės sklypų riba, kokia buvo nustatyta ginčo kadastriniais matavimais, ar vis dėlto, atsižvelgiant į faktiškai valdomų sklypų ribas, plotą ir sklypuose esančius statinius (tvorą), būtų nustatyta kitokia riba. Tik įsitikinus, kad bet kuriuo atveju būtų nustatyta tokia riba, kokia buvo nustatyta, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, galėjo būti konstatuota, kad ieškovės nepakvietimas yra formalus pažeidimas.  
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei teismo pareigą motyvuoti priimtą sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176, 185 ir 270 straipsniai):
1. Teisėjų kolegija neįvertino, kad atsakovės S. N. žemės sklypo kadastro bylos duomenys prieštarauja vieni kitiems: žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte užfiksuota, kad žemės sklypo ribos paženklintos 6 riboženkliais, kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais, o žemės sklypo plane pažymėto 6 riboženklio koordinatės rodo, kad šis riboženklis yra už ieškovei priklausančios tvoros ribos, kaip ir 5–6 riboženkliais pažymėtos bendros ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos dalis. Vadinasi, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto duomenys patvirtina, kad ieškovės tvora nėra įsiterpusi į atsakovės žemės sklypą, o žemės sklypo plano duomenys rodo, kad tvora įsiterpusi į atsakovės žemės sklypą.
2. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės argumentų, kuriais ji įrodinėjo, kad, atlikus ginčo kadastrinius matavimus, buvo pažeistos jos teisės.
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. E. prisidėjo prie ieškovės kasacinio skundo.
17. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Šios bylos procese nebuvo pareikštas reikalavimas dėl ieškovės ir atsakovės S. N. žemės sklypų bendros ribos nustatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kokia nustatytina bendra žemės sklypų riba. Be to, žemės sklypų faktinės ribos nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypų ribos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).
2. Kasacinio teismo praktika, kurią nurodo ir pati ieškovė, patvirtina, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo-parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Vadinasi, ieškovei kilo pareiga įrodyti, kaip, atlikus kadastrinius matavimus, buvo pažeisti jos interesai. Ieškovė nurodė galimą teisių pažeidimą, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kuriomis įrodinėjamas teisių pažeidimas, t. y. ieškovė neįrodė, kad tvora, kuri, anot ieškovės, dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų įsiterpia į atsakovės S. N. žemės sklypą, pastatyta, nepažeidus ieškovės žemės sklypo ribų, be to, neįrodė, kad atsakovės žemės sklypo padidėjimas lėmė ieškovės žemės sklypo sumažėjimą.  
18. Atsakovė S. N. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės S. N. žemės sklypų plotų paklaidos neviršijo teisės aktais nustatytų galimų nekompensuojamų paklaidų, ir kartu pagrįstai sprendė, jog, atlikus kadastrinius matavimus, nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Tokios teismo išvados atitinka kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).
2. Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktas ir Taisyklių 29.9 punktas, galioję ginčo kadastrinių matavimų atlikimo momentu, be kita ko, nustatė, kad kadastriniai matavimai dėl pateiktų pastabų nestabdomi. Vadinasi, jeigu ieškovė ir būtų buvusi pakviesta dalyvauti, atliekant atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, procedūros nebūtų buvusios sustabdytos. Todėl ieškovės nedalyvavimas nėra absoliuti sąlyga, lemianti matavimų neteisėtumą.
19. Atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovė remiasi bylai neaktualia kasacinio teismo praktika. Ieškovės nurodomų bylų atvejais buvo sprendžiami ginčai dėl žemės sklypų ribų. Atliekant atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo šalių ginčo dėl ribų, bet jo ir negalėjo būti, nes ieškovės žemės sklypas jau buvo anksčiau geodeziškai išmatuotas.
2. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, atlikus atsakovės S. N. žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo pažeistos ieškovės teisės, yra pagrįsta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, pirma, atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai „persidengia“ su ieškovės žemės sklypo kadastriniais matavimais, antra, ieškovės tvora yra pastatyta, atsižvelgiant į jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, trečia, atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ netinkamai pažymėjo žemės sklypo ribas.
3. Ieškovė kasaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (nutarties 15.2.1 punktas), taip pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos ir žemės sklypo ploto pakeitimo (patikslinimo) atlikus kadastrinius matavimus

20. Bylą nagrinėję teismai, be kitų faktinių aplinkybių, nustatė, kad atsakovė UAB „Aplinkos inžinerija“ 2011 m. liepos 7 d. atliko atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti, valstybinėje koordinačių sistemoje nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates. Ieškovė yra gretimo žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nebuvo kviesta dalyvauti, atliekant atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau (2003 metais), bet ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Atlikus atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo plotas padidėjo nuo 960 kv. m iki 986 kv. m (26 kv. m), atitinkamai sumažėjo ieškovės žemės sklypo plotas.
21. Kasacinis teismas yra saistomas pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis).
22. Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo. Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, reikalavimus, keliamus šiems matavimams atlikti, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.
23. Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 19 d., t. y. ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu) 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos, dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas). Panašiai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūra yra reglamentuota ir Taisyklėse (Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 15, 25–29 punktai).  
24. Bendroji taisyklė yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).
25. Kaip pirmiau minėta, ieškovė nebuvo informuota apie ketinimą atlikti atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nedalyvavo, atliekant šiuos matavimus. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai skirtingai vertino šias (ieškovės neinformavimo ir nedalyvavimo atliekant atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus) faktines aplinkybes: pirmosios instancijos teismas pripažino, kad taip buvo padarytas esminis pažeidimas, per se (pats savaime) lemiantis atliktų kadastrinių matavimų neteisėtumą; apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti esminio ieškovės teisių pažeidimo ir kartu nelemia kadastrinių matavimų neteisėtumo. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados pagrindas, nurodytas šio teismo priimtame sprendime, yra tas, kad, atlikus kadastrinius matavimus, atsakovės S. N. žemės sklypo plotas padidėjo ir atitinkamai ieškovės žemės sklypo plotas sumažėjo ne daugiau, negu yra maksimali leistina (ribinė) paklaida, nustatyta pagal Kadastro nuostatų 21 punktą ir 1 priedą. Ieškovei kasaciniu skundu keliant klausimą dėl pirmiau nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados pagrįstumo, teisėjų kolegija pasisako dėl Kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimo ir taikymo.
26. Kadastro nuostatų 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas. Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Kadastro nuostatų 1 priede.
27. Pirmiau minėtame Kadastro nuostatų punkte taip pat nustatyta, kad, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (globalinės padėties nustatymo sistemos) 1, 2 ir 3 klasių tinklų ar Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo nuostatų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1P-58, punktų, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau už geodeziniams matavimams leidžiamą ploto santykinę paklaidą 1/1000.
28. Teisės normos, sudarančios Kadastro nuostatų 21 punktą, patvirtina, kad žemės sklypo ploto pakitimai, neviršijantys leistinų ploto paklaidų, yra galimi, jeigu tokių pakitimų priežastis (pagrindas) yra tikslesnių už pirminių matavimų priemonių panaudojimas paskesniems (kadastriniams) matavimams atlikti. Kitaip tariant, žemės sklypo plotas, remiantis Kadastro nuostatų 21 punktu, gali būti patikslintas, jeigu, tomis pačiomis ribomis atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatomi šio sklypo ploto neatitikimai, atsiradę dėl ankstesnių matavimų priemonių netikslumų.
29. Sisteminė pirmiau nurodytų teisės normų, reglamentuojančių galimas žemės sklypų plotų paklaidas, analizė sudaro pagrindą konstatuoti, kad šios teisės normos, nors yra įtvirtintos tame pačiame Kadastro nuostatų punkte (pažymėtina, jog aptariamos teisės normos šiuo metu galiojančioje Kadastro nuostatų redakcijoje yra reglamentuotos atskirais punktais), taikytinos skirtingais atvejais: nutarties 26 punkte nurodytos nuostatos taikytinos tais atvejais, kai yra atliekami žemės sklypo, kurio ribos apibrėžtos ir plotas nustatytas pagal preliminarių matavimų rezultatus, kadastriniai matavimai. Kitaip tariant, tais atvejais, kai yra atliekami žemės sklypo, kuris dar nėra išmatuotas geodeziniais (tiksliaisiais) prietaisais, kadastriniai matavimai (t. y. pirminiai kadastriniai matavimai); nutarties 27 punkte nurodytos nuostatos taikytinos tais atvejais, kai yra atliekami žemės sklypo, kuris jau išmatuotas geodeziniais prietaisais, tačiau sklypo plotas nustatytas ne valstybinėje koordinačių sistemoje, o sąlyginėje ar vietinėje koordinačių sistemoje, kadastriniai matavimai (t. y. tikslesni kadastriniai matavimai). Vadinasi, anksčiau atliktų matavimų pobūdis (preliminarūs ar pirminiai kadastriniai matavimai) yra požymis, kvalifikuojantis aptariamų teisės normų ir kartu galimų žemės sklypų plotų paklaidų taikymą. Leistinos plotų paklaidos, ką patvirtina Kadastro nuostatų 21 punktas ir 1 priedas, skiriasi, priklausomai nuo anksčiau atliktų matavimų pobūdžio, – atliekant pirminius kadastrinius matavimus, maksimali leistina (ribinė) plotų paklaida yra didesnė už tą santykinę paklaidą, kuri yra galima, atliekant tikslesnius kadastrinius matavimus. Šie galimų paklaidų skirtumai paaiškintini matavimų priemonių, kurios buvo naudojamos, atliekant pirminius žemės sklypo matavimus, tikslumo skirtumais: kuo tikslesnės matavimo priemonės buvo panaudotos pirminiams žemės sklypo matavimams atlikti, tuo mažesnė yra leistina plotų paklaida, ir atvirkščiai.
30. Apibendrinus nutarties 28–29 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad, sprendžiant klausimą dėl Kadastro nuostatų 21 punkto taikymo, būtina išsiaiškinti žemės sklypo ploto neatitikimų (netikslumų), nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastį (pagrindą), anksčiau atliktų žemės sklypo matavimų pobūdį ir galiausiai įvertinti nustatytų žemės sklypo ploto neatitikimų (netikslumų) santykį su leistina ploto paklaida. Klausimo dėl Kadastro nuostatų 21 punkto taikymo išsprendimas nėra galimas, neišsiaiškinus šių faktinių aplinkybių.
31. Bylą nagrinėję teismai nesiaiškino pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių: pirmosios instancijos teismas sprendimu apskritai nepasisakė dėl Kadastro nuostatų 21 punkto taikymo, o apeliacinės instancijos teismas, ką pagrįstai kasaciniame skunde nurodo ieškovė, formaliai taikė šias nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Kadastro nuostatų 1 priede nurodytais kriterijais, pagal kuriuos nustatomos maksimalios leistinos (ribinės) plotų paklaidos, nustatė, kad atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo ploto padidėjimas ir atitinkamai ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto sumažėjimas (26 kv. m) neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, ir todėl sprendė, jog, atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, nebuvo pažeistos ieškovės teisės. Tačiau teismas nesiaiškino, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą konstatuoti pirminę Kadastro nuostatų 21 punkto taikymo sąlygą, t. y. ar atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo atlikti ankstesni matavimai, ar atsakovės žemės sklypo ploto neatitikimai nustatyti todėl, kad žemės sklypas, atliekant kadastrinius matavimus, buvo išmatuotas tikslesnėmis už ankstesnių matavimų priemonėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, koks yra anksčiau atliktų šio žemės sklypo matavimų pobūdis (preliminarūs matavimai ar pirminiai kadastriniai matavimai), kas, kaip minėta, yra svarbu pačiai galimai paklaidai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadoms dėl atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo pagrįsti, be kita ko, nurodė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama žemės sklypo ploto tikslinimo galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012), tačiau neįvertino, kad toje pačioje kasacinio teismo nutartyje yra išaiškinta, jog žemės sklypo plotas gali būti patikslintas, jeigu nustatyti ploto neatitikimai atsirado dėl ankstesnių matavimų priemonių netikslumų. Kaip jau buvo paminėta, apeliacinės instancijos teismas apskritai nesiaiškino, kokia yra atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo ploto neatitikimų, nustatytų atlikus kadastrinius matavimus, priežastis (pagrindas).
32. Bylą nagrinėjusiems teismams neišsiaiškinus pirmiau nurodytų faktinių aplinkybių, nėra galimybės atsakyti į kasaciniu skundu iškeltus klausimus dėl atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo ir ieškovės teisių atliekant šio žemės sklypo matavimus pažeidimo. 
33. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimą, o apeliacinės instancijos teismas nepašalino šio pažeidimo, kas galimai nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Nustatytas pažeidimas, kuriam pašalinti yra būtinas papildomų faktinių aplinkybių ištyrimas, negali būti pašalintas kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis), bet gali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme. Todėl teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti šios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 4 dalis).
34. Kasacinis teismas, nustatęs pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šios instancijos teismui, nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų.
35. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi išsiaiškinti, ar egzistuoja pagrindas taikyti Kadastro nuostatų 21 punktą, t. y. ar atsakovei S. N. priklausančio žemės sklypo plotas pasikeitė dėl ankstesnių sklypo matavimų priemonių netikslumų. Jeigu bus nustatytas pirmiau nurodytų nuostatų taikymo pagrindas, turi būti išsiaiškinta, koks yra anksčiau atliktų šio sklypo matavimų pobūdis (preliminarūs matavimai ar pirminiai kadastriniai matavimai), kartu atkreipiant dėmesį į tą aplinkybę, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas nustatytas pagal kadastrinių matavimų rezultatus, užfiksuotus vietinėje koordinačių sistemoje, kas reiškia, jog šio sklypo ploto pokyčius riboja Kadastro nuostatų 21 punkto nuostatos, nurodytos šios nutarties 27 punkte.
36. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (nebent egzistuoja sklypo ploto patikslinimo galimybė pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatytomis sąlygomis). Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad, esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Vadinasi, yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios kasaciniame teisme, tarp jų – 29,91 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bus paskirstytos, apeliacinės instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus šią bylą ir paaiškėjus bylos išsprendimo rezultatui, nuo kurio priklausys išlaidų paskirstymas (CPK 93 ir 96 straipsniai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                      Janina Januškienė

              Andžej Maciejevski                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       

              Algirdas Taminskas