Administracinė byla Nr. eA-1917-525-2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04820-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir A. S. (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. V. F, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė “Lietuvos rytas“ (toliau – ir UAB „Lietuvos rytas, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Asociacija arba atsakovas) 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr.EKS-25/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“ ir priteisti UAB „Lietuvos rytas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kad dienraštyje „Lietuvos rytas” paskelbtoje žurnalisto A. L. publikacijoje „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga” („Lietuvos rytas” 2013-03-01) (toliau – ir Ginčo publikacija) pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 ir 6 straipsnių nuostatos.
3. Ginčo publikacija dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo paskelbta dar 2013 m. kovo 1 d. S. V. F. (trečiasis suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje administracinėje byloje) dėl Ginčo publikacijos kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, reikalaudamas nustatyti ar Ginčo publikacija nėra pažeidžiamos Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatos. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, išnagrinėjusi S. V. F. skundą, 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pripažino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir Žurnalistų etikos kodeksas) nuostatų pažeidimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris išnagrinėjęs skundą 2015 m. birželio 19 d. sprendimu nustatė eilę procesinių pažeidimų, padarytų priimant Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimą, ir įpareigojo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos asociaciją priimti naują sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. birželio 20 d. nutartimi, šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
4. Pareiškėjas teigė, jog yra pagrindas LVAT 2016 m. birželio 20 d. nutartyje esančius išaiškinimus pagal analogiją taikyti ne tik Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) bet ir Komisijos priimamų sprendimų atžvilgiu. Kaip matyti iš Ginčo publikacijos paskelbimo datos (2013 m. kovo 1 d.), nuo jos paskelbimo praėjo 3,5 metų. Pareiškėjas pažymėjo, kad analogiškoje byloje Nr. I-3628-331/2015 (pirmoji instancija) ir A-320-146/2016 (apeliacinė instancija) teismas, nukreipdamas skundą nagrinėti Komisijai iš naujo, nurodė 2 mėnesių terminą. Šis terminas kaip tik sutapo su 2 metų terminu, praėjusiu po ginčo publikacijos paskelbimo. Teigė, jog Komisija turėjo įvertinti tokias aplinkybes kaip Ginčo publikacijos paskelbimo diena, laikotarpis, praėjęs nuo Ginčo publikacijos paskelbimo ir skundo nagrinėjimo Komisijoje, bei atsisakyti nagrinėti skundą, suėjus nustatytam dviejų metų terminui.
5. Komisija sprendime darė išvadą (konstatavo), jog Žurnalistų etikos inspektorės nustatytų aplinkybių Komisijai pakanka pripažinti, jog buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnis, reikalaujantis skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, ir 6 straipsnis, reikalaujantis kritiškai vertinti informacijos šaltinius. Tačiau, skundžiamame sprendime nėra jokių tyrimo rezultatų, nuorodų, komentarų, paaiškinimų, kodėl Komisija priėmė būtent tokį sprendimą (išskyrus nuorodą į Žurnalistų etikos inspektorės atlikto tyrimo rezultatus).
6. Komisija, nagrinėdama skundą, pati savarankiškai nenustatė jokių naujų aplinkybių. Žurnalistų etikos inspektorė ir Komisija yra skirtingi subjektai viešosios informacijos leidėjų ir skleidėjų veiklos priežiūros kontekste, atliekantys skirtingas funkcijas. Komisija turėjo pati atlikti išsamų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, o ne remtis Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos ribose atlikto tyrimo medžiaga ir ja vadovaujantis.
7. Pati Ginčo publikacija yra parengta pamfleto formatu. Ji ir atspausdinta specifinėje laikraščio vietoje skirsnyje pavadinimu „Tarp kitko“. Pamfletas – grožinės literatūros ir publicistikos žanras – satyrinis aktualios tematikos kūrinys, išjuokiantis, ironizuojantis konkretų asmenį arba asmenų grupę (dažniausiai visuomenės veikėjus), socialines politines institucijas.
8. Ginčo publikacijoje palyginimo būdu pateikiama tam tikra informacija apie Ūkio banko ir banko SNORAS bankroto procedūras. Operuojant pateikiamais skaičiais, ironiškai keliamas retorinis klausimas – kodėl dviejų bankų bankroto procedūrų kainos taip žymiai skiriasi?
9. Skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad neva Ginčo publikacijos autorius labai nusikalto Kodekso nuostatoms, nes parašė, kad S. V. F. komandai už 8 darbo dienas buvo sumokėta 17 mln. litų. Nors iš tikrųjų, kaip išsiaiškino Žurnalistų etikos inspektorė, šie pinigai buvo skirti ir turto paieškai, jo apsaugai ir pan. Tačiau, kaip nurodyta Ginčo publikacijoje, Ūkio banko atveju pakako 45 tūkst. litų, nors šio banko ir jo akcininko turtas taip pat reikalingas paieškų užsienyje bei apsaugos. Taigi, Komisija sąmoningai ar nesąmoningai neįvertino Ginčo publikacijos žanro ir tikrosios paskirties (pašiepti valdžios institucijų sprendimus) ir pareikalavo iš autoriaus absoliutaus tikslumo.
10. Komisijos sprendime išsakyta pozicija, kad prielaida gali prieštarauti ne tik žurnalistų etikai, bet ir teisei, mažų mažiausiai keista, nes tokia pozicija akivaizdžiai riboja konstitucinę kritikos laisvę ir pažeidžia tiek konstitucinę, tiek Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintą nuostatą, draudžiančią persekioti už kritiką, o juo labiau už nuomonės pareiškimą.
11. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime su skundu nesutiko.
12. Atsakovas nurodė, jog vykdydamas teismo sprendimą – įpareigojimą atsakovą priimti naują sprendimą, Asociacija 2016 m. spalio 19 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. posėdžiuose išnagrinėjo S. V. F. skundą iš naujo ir nustatė, jog Ginčo publikacijoje buvo kritikuojama Lietuvos banko vadovo V. V. veikla, galimai netinkamai vykdant ir (ar) užtikrinant banko SNORAS ir Ūkio banko bankroto procedūras, taip pat išsakomos prielaidos dėl trečiojo suinteresuoto asmens, buvusio banko SNORAS laikinojo administratoriaus, korupcijos. Publikacijoje, be kita ko, buvo paskelbta: „Snoro“ atveju S. F. komandai buvo atseikėta net 17 mln. litų už 8 darbo dienas“ ... „O gal S. F. tokie dideli pinigai buvo sumokėti, kad jis staiga pakeistų nuomonę? Juk vos atvykęs užsienietis oficialiai pareiškė, kad „Snoras“ – ne tik mokus, bet ir neturi likvidumo problemų“.
13. Savo skunde S. V. F. nurodė, jog Publikacijos autorius sąmoningai iškreipė faktus bei pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. S. V. F. teigimu, žurnalistui buvo žinoma, kad nors iš pat pradžių S. V. F. pranešimuose ir buvo paskelbta, jog bankas nėra nemokus, netrukus, 2011 m. lapkričio 17 d. spaudos konferencijoje, šis teiginys buvo oficialiai paneigtas, nurodant, jog jis neatitinka tikrovės ir, jog taip buvo paskelbta dėl teksto spausdinimo bei vertimo klaidos. Skunde S. V. F. taip pat pažymėjo, jog Publikacijos autorius niekuomet nesikreipė į jį dėl paaiškinimų šiuo klausimu pateikimo.
14. S. V. F. skundą dėl Publikacijos taip pat buvo padavęs ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Inspektorius atliko išsamų visų su Publikacija susijusių faktinių aplinkybių tyrimą ir 2013 m. lapkričio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuris teismui apskųstas nebuvo ir yra galiojantis.
15. Komisija darė išvadą, jog Publikacijos autoriui turėjo būti žinoma, jog banko SNORAS pripažinimą nemokiu nulėmė ne S. V. F. sumokėto atlyginimo dydis, o objektyvios nuo S. V. F. valios nepriklausančios aplinkybės. Be to, kilus abejonėms dėl tikrųjų klaidingo pranešimo apie tariamą banko mokumą priežasčių, Publikacijos autorius galėjo kreiptis dėl informacijos patikslinimo į patį S. V. F. ir (ar) oficialius Lietuvos banko atstovus, tačiau to nepadarė. Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog Publikacijoje išsakytos žinomai tikrovės neatitinkančios prielaidos dėl S. V. F. korupcijos, neva nulėmusios jo poziciją dėl banko pripažinimo nemokiu, laikytinos prieštaraujančiomis tiek teisei, tiek ir profesinei žurnalistų etikai, todėl tokiais veiksmais buvo pažeisti Žurnalistų etikos kodekso 3 straipsnio reikalavimai.
16. Teigė, kad publikacijoje taip pat buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija apie tai, jog 17 mln. litų suma buvo sumokėta S. V. F. komandai vien tik už darbą. Informacija apie tai, kam buvo skirta ir panaudota nurodyta pinigų suma galėjo būti patikrinta, tačiau Publikacijos autorius savo pareigos atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus neatliko arba sąmoningai paskleidė netikslias ir neteisingas žinias, todėl Komisija konstatavo, jog tokiais veiksmais buvo pažeisti Žurnalistų etikos kodekso 3 ir 6 straipsnių reikalavimai.
17. Asociacija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog neatliko išsamaus visų aplinkybių tyrimo. Priimdama skundžiamą sprendimą, Komisija rėmėsi Inspektoriaus atlikto tyrimo metu nustatytomis ir įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog Publikacijoje paskelbti ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, be to atliko išsamų savarankišką tyrimą – pareiškėjui ir Publikacijos autoriui buvo pasiūlyta pateikti raštiškus paaiškinimus dėl skundo, tačiau publikacijos autorius nepateikė jokių paaiškinimų.
18. Atsakovas vertino, kad Publikacijoje ne tik buvo paskelbta žurnalisto nuomonė ir (ar) komentaras tam tikrais klausimais, bet buvo paskleista ir konstatuojamojo pobūdžio netiksli ir neteisinga informacija. Pažymėjo, jog nei Komisijai pateiktuose raštiškuose paaiškinimuose, nei savo žodiniuose paaiškinimuose abiejų Komisijos posėdžių metu pareiškėjas nenurodė, jog Publikacija turėtų būti laikoma pamfletu ir vertinama atsižvelgiant į šio žanro ypatybes. Visuomenės informavimo įstatymas ir Žurnalistų etikos kodeksas nenumato išlygų, leidžiančių satyriniuose kūriniuose skleisti teisę ir etiką pažeidžiančias nuomones.
19. Ginčo publikacijos autoriui buvo žinoma, jog banko SNORAS pripažinimą nemokiu nulėmė ne S. V. F. korupcija, o objektyvios nuo S. V. F. valios nepriklausančios aplinkybės, todėl laikytina, jog Publikacijos autorius, paskleisdamas nuomonę apie S. V. F. korupciją, sąmoningai iškreipė jam žinomus faktus ir duomenis, t. y. paskleidė žinomai tikrovės neatitinkančias teisei ir etikai prieštaraujančias prielaidas.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.
21. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Skundžiamas sprendimas naikintinas, nes jis buvo priimtas suėjus dvejų metų senaties terminui.
22. Pažymėjo, jog Inspektorius ir Komisija yra savo esme skirtingos institucijos, jos atlieka skirtingas funkcijas bei priima skirtingus sprendimus pagal savo kompetenciją, todėl negalima sutapatinti ir jų priimamų sprendimų.
23. Trečiojo asmens nuomone, LVAT nutartyje, kuria remiasi pareiškėjas, yra kalbama tik apie laikotarpį, per kurį Inspektorius turi teisę taikyti poveikio priemones, t. y. įspėjimą bei įpareigojimą viešai paskelbti priimtą Inspektoriaus sprendimą. Minimoje nutartyje nėra kalbama apie tai, kad praėjus dvejiems metams nuo pažeidimo, Inspektorius neturi teisės priimti sprendimo, kuriuo būtų konstatuojamas pažeidimas.
24. Teigė, jog Komisijos sprendimas yra absoliučiai pagrįstas, kadangi Komisijos funkcijos neapima atitikties tikrovei faktų nustatymo, tai patenka į Inspektoriaus kompetenciją. Pažymėjo, jog Inspektorius priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad UAB „Lietuvos rytas“ Publikacijos teiginiais skelbė tikrovės neatitinkančias žinias, kurios žemino trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą bei pažeidė kitus visuomenės informavimo principus. Inspektoriaus sprendimas skundžiamas teismui nebuvo.
25. Pažymėjo, jog Komisija sudarė sąlygas UAB „Lietuvos rytas“ pateikti savo paaiškinimus raštu ir juos įvertino. Tuo tarpu, Publikacijos autorius neatsižvelgė į beveik prieš pusantrų metų iki Publikacijos rengimo oficialiai ir viešai paneigtą informaciją, sąmoningai iškraipė faktus bei nesąžiningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją „maskuodamas“ ją sakinio klausiamąja forma, todėl Komisija pagrįstai laikė, kad paskleisti teiginiai nelaikytini nuomone.
II.
26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos Rytas“ skundą atmetė.
27. Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 1 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta publikacija „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“. S. V. F 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundu kreipėsi į Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, prašydamas įvertinti, ar Publikacijos teiginiu „O gal S. F. tokie dideli pinigai buvo sumokėti, kad jis staiga pakeistų nuomonę? Juk vos atvykęs užsienietis oficialiai pareiškė, kad „Snoras“ – ne tik mokus, bet ir neturi likvidumo problemų“. Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) nepažeidė profesinės etikos normų.
28. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pripažino, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ buvo pažeisti Žurnalistų etikos kodekso 3, 4 ir 8 straipsniai.
29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendime (administracinėje byloje Nr. I-4367-171/2015) konstatavo Komisijos 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 5 patvirtinto „Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbo reglamento“ (toliau – ir Reglamentas) 13.2, 13.4 ir IV skyriaus 4 punkto reikalavimų pažeidimus ir panaikino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą, įpareigodamas Visuomenės informavimo etikos asociaciją priimti naują sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 20 d. nutartimi (administracinėje byloje Nr. A-1073-442/2016) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.
30. Visuomenės informavimo etikos komisija 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. EKS-25/16 nusprendė pripažinti jog A. L. publikacijoje „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ („Lietuvos rytas“, 2013 m. kovo 1 d.) buvo pažeistas Žurnalistų etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, jog gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones, o perteikdami įvairias nuomones, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę ir etiką pažeidžiančių nuomonių, ir 6 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta. Skundžiamu sprendimu UAB „Lietuvos rytas“ buvo įpareigotas paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Lietuvos rytas“.
31. Teismas, pasisakydamas dėl skundo nagrinėjimo galimybės, praėjus daugiau nei trejiems metams po ginčo publikacijos paskelbimo, pažymėjo, jog pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir atsisakyti skundą nagrinėti pakartotinai, suėjus skundo nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminui. Pareiškėjas rėmėsi LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-996/2014.
32. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde netiksliai perteikė LVAT išaiškinimų esmę – pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodė, kad LVAT apibrėžė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus įpareigojimas viešai paskelbti priimtą sprendimą yra prilyginamas poveikio priemonei. Teismas akcentavo, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 nagrinėjo ir aiškino klausimą dėl termino, per kurį Žurnalistų etikos inspektorius gali išnagrinėti gautą skundą ir priimti sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) įspėjimo už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą bei pareikalauti paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją.
33. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Visuomenės informavimo etikos komisija savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Visuomenės informavimo etikos komisija yra kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas.
34. Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos (VIĮ 49 str. 1 d.) ir kuris, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens skundą, turi teisę priimti sprendimus.
35. Atsižvelgiant į VIĮ įtvirtintus skirtingus Žurnalistų etikos inspektoriaus ir atsakovo tikslus, funkcijas ir kompetenciją, teismas vertino, nėra jokio pagrindo pritarti pareiškėjo pozicijai, jog šiuo atveju turėtų būti remiamasi aukščiau aptartais LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutarties Nr. A662-996/2014 išaiškinimais ir taikomas 2 metų senaties terminas poveikio priemonei taikyti.
36. Teismas pažymėjo, jog įpareigojimas pareiškėjui paskelbti sprendimą laikraštyje „Lietuvos rytas“ yra paskirtas ne atsakovo valia, o įstatymo nuostatomis – VIĮ 461 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo argumentas, jog nagrinėjamu atveju Komisija turėjo atsisakyti skundą nagrinėti pakartotinai suėjus skundo nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo 2 metų terminui.
37. Atsakovas Žurnalistų etikos kodekso nuostatų pažeidimą konstatavo nustatęs, jog Ginčo publikacijos autoriui turėjo būti žinoma, jog banko SNORAS pripažinimą nemokiu nulėmė ne S. V. F. sumokėto atlyginimo dydis, o objektyvios, nuo šio asmens valios nepriklausančios, aplinkybės. Skundžiamame sprendime pažymima, kad kilus abejonėms dėl tikrųjų klaidingo pranešimo apie tariamą banko mokumą priežasčių, Ginčo publikacijos autorius galėjo kreiptis dėl informacijos patikslinimo į patį S. V. F. ir / ar oficialius Lietuvos banko atstovus, tačiau to nepadarė. Atsakovas padarė išvadą, jog Ginčo publikacijoje išsakytos žinomai tikrovės neatitinkančios prielaidos dėl galimos S. V. F. korupcijos, neva nulėmusios jo poziciją dėl banko pripažinimo nemokiu, laikytinos prieštaraujančiomis tiek teisei, tiek ir profesinei žurnalistų etikai. Be to, skundžiamame sprendime nurodyta, kad Ginčo publikacijoje buvo paskleista netiksli ir neteisinga informacija apie tai, jog 17 mln. litų suma buvo sumokėta S. V. F. komandai vien tik už darbą. Informacija apie tai, kam buvo skirta ir panaudota nurodyta pinigų suma gali būti patikrinta, tačiau autorius savo pareigos atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus neatliko arba sąmoningai paskleidė netikslias ir neteisingas žinias.
38. Dėl pareiškėjo argumento, jog Ginčo publikacija buvo siekiama pašiepti valdžios institucijų veiksmus, teismas pažymėjo, jog iš Ginčo publikacijos turinio akivaizdu, jog ne dėl valdžios institucijų veiksmų, o būtent S. V. F. sumokėtų pinigų, buvo keliama prielaida apie pastarojo korumpuotumą. Ginčo publikacijoje nurodyta: “ <…> “Snoro” atveju S. F. komandai buvo atseikėta net 17 mln. litų už 8 darbo dienas. <…> O gal S. F. tokie dideli pinigai buvo sumokėti, kad jis staiga pakeistų nuomonę? Juk vos atvykęs užsienietis oficialiai pareiškė, kad “Snoras” – ne tik mokus, bet ir neturi likvidumo problemų.<…>
39. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Ginčo publikacijos autorius, pasinaudodamas Konstitucine kritikos teise, kritikavo įgaliotų institucijų priimtus sprendimus dėl bankroto administratorių pasirinkimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Žurnalistų etikos kodekso pažeidimas konstatuotas ne dėl valdžios institucijų veiksmų ar sprendimų, o dėl netikslios ir neteisingos informacijos S. V. F. atžvilgiu pateikimo, prielaidos dėl minėto asmens tariamo korumpuotumo nepatikrinimo, nors tokia galimybė realiai buvo ir ji konstatuota Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime – banko SNORAS bankroto paskelbimą lėmė ne S. V. F. padarytas poveikis sumokant jam 17 mln. litų atlyginimą, o konkrečios Lietuvos banko netinkamo valdymo aplinkybės. Šios aplinkybės objektyviai galėjo būti patikrintos, tačiau autorius to nepadarė. Kaip ir nepatikrino informacijos, kam buvo panaudoti 17,5 mln. litų. Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėdamas S. V. F. skundą nustatė, jog šią sumą sudarė išlaidos ne tik atlyginimui už darbą S. V. F., bet ir atlygis jo samdytiems konsultantams, išlaidos, susijusios su pasirengimu bankroto procesui, BAB SNORAS administravimo išlaidos užsienyje, turto paieška ir apsauga užsienyje. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas patvirtina, jog egzistavo reali galimybė skleidžiamą žinią patikrinti.
40. Žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu konstatavo nustatęs, jog Ginčo publikacija buvo pažeistos VIĮ 3 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigojančios visuomenės informavimo priemones viešąją informaciją teikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Ginčo dėl šio Žurnalistų etikos inspektoriaus konstatuoto pažeidimo tarp proceso šalių nėra. Jis savo esme atitinka Žurnalistų etikos kodekso 3 straipsnio nuostatas, todėl teismo vertinimu, Komisija tinkamai nustatė Žurnalistų etikos kodekso 3 straipsnio pažeidimą.
41. Tiek byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog Ginčo publikacijoje skelbiami duomenys autoriaus nebuvo patikrinti, nenurodytas jų šaltinis, tiek Žurnalistų etikos inspektorius konstatuotas VIĮ 16 straipsnio 1 dalies nuostatos gerbti nuomonių įvairovę ir pareigos viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių pažeidimas suponavo išvadą, jog Komisija pagrįstai skundžiamu sprendimu nustatė ir Žurnalistų etikos kodekso 6 straipsnio reikalavimo – kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai nurodyti, pažeidimą.
42. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad atsakovas neatliko jokio savarankiško tyrimo ir rėmėsi išskirtinai Žurnalistų etikos inspektoriaus nustatytomis aplinkybėmis ir vertinimais. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (pareiškėjo 2016 m. spalio 17 d. paaiškinimai, išrašai iš Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. spalio 20 d. ir 2016 m. lapkričio 9 d. posėdžių protokolai) patvirtina atsakovą poziciją, kad Komisija atliko išsamų savarankišką tyrimą – pareiškėjui ir Ginčo publikacijos autoriui buvo pasiūlyta pateikti raštiškus paaiškinimus dėl skundo, dviejų posėdžių metu buvo išklausyti žodiniai pareiškėjo atstovo paaiškinimai, o dėl to, kad Ginčo publikacijos autorius nepateikė jokių paaiškinimų ir neatvyko į pirmąjį Komisijos posėdį, jam pakartotinai buvo siūloma tai padaryti. Tai, jog nagrinėjamu atveju Komisija atliko tyrimą ir savarankišką vertinimą netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, jog šioje byloje skundžiamu sprendimu buvo konstatuoti kitos apimties pažeidimai, nei tai buvo padaryta vėliau teismų panaikintame 2013 m. gruodžio 16 d. sprendime, nors ankstesniame teisiniame ginče teismas nenagrinėjo Ginčo publikacijos atitikties Žurnalistų etikos kodekso reikalavimams, o panaikino sprendimą išskirtinai dėl procedūrinių pažeidimų.
43. Pareiškėjas nurodė, jog Komisija, priimdama Skundžiamą sprendimą, neįvertino, aplinkybės, jog Ginčo publikacija parengta pamfleto formatu, kuriam nekeliami tokie pat reikalavimai, kaip pvz. žurnalistinio tyrimo publikacijai. Įvertinęs šiuos pareiškėjo argumentus teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad Ginčo publikacijoje buvo ne tik paskelbta žurnalisto nuomonė ir (ar) komentaras tam tikrais klausimais, bet buvo paskleista ir konstatuojamojo pobūdžio netiksli ir neteisinga informacija. Atsakovas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog nei Komisijai pateiktuose raštiškuose paaiškinimuose, nei savo žodiniuose paaiškinimuose abiejų Komisijos posėdžių metu pareiškėjas nenurodė, jog Ginčo publikacija turėtų būti laikoma pamfletu ir vertinama atsižvelgiant į šio žanro ypatybes. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai teigė, kad net jei Ginčo publikacija ir laikytina pamfletu, jai vis vien yra taikytini visi pagrindiniai viešai reiškiamai nuomonei teisės aktų keliami reikalavimai. Nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei Žurnalistų etikos kodeksas nenumato išlygų, leidžiančių satyriniuose kūriniuose skleisti teisę ir etiką pažeidžiančias nuomones.
44. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis aukščiau teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas darė išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
III.
45. Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. EKS-25/16.
46. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog komisijos sprendimų priėmimui neturėtų būti taikomas dviejų metų senaties terminas. Pareiškėjo vertinimu, Komisijos sprendimų priėmimui turėtų būti apibrėžtas jų priėmimo senaties terminas.
47. Nesutinka su teismo nuomone, kad Komisija atliko savarankišką tyrimą, kuris pasireiškė paaiškinimų gavimu ir žodinių paaiškinimų išklausymu. Teigia, jog ginčo sprendime nėra atlikta jokia analizė, iš kurios būtų galima spręsti, kad Komisija atlikusi tyrimą padarė išvadą apie pažeistas Žurnalistų etikos kodekso nuostatas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė LVAT suformuotos praktikos (administracinėje byloje Nr. A-478-525-2016).
48. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus dėl paties Ginčo publikacijos turinio ir siekiamų tikslų, netinkamai darė išvadas dėl Ginčo publikacijos surašymo pamfleto forma bei teismo motyvo dėl tiesos neatitinkančios prielaidos.
49. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
50. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad Komisija turėjo atsisakyti nagrinėti trečiojo asmens skundą, suėjus skundo nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo terminui. Pažymi, jog Komisija trečiojo asmens skundą nagrinėjo ne savo iniciatyva, o vykdydama teismo sprendimą, be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir skundžiamu komisijos sprendimu konstatuotas Žurnalistų etikos kodekso 3 ir 6 straipsnių pažeidimas nelaikytinas administracinio poveikio priemone, kuriai taikytini senaties terminai.
51. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad Komisija priimdama sprendimą rėmėsi tik Žurnalistų etikos inspektoriaus išvada. Pažymi, jog priimant sprendimą Komisija rėmėsi ne Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadomis dėl padarytų Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo, o tik Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atlikto tyrimo metu nustatytomis ir įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog Publikacijoje paskelbti ginčo teiginiai neatitinka tikrovės. Taip pat atliko išsamų savarankišką tyrimą – apeliantui ir Publikacijos autoriui buvo pasiūlyta pateikti raštiškus paaiškinimus dėl skundo, posėdžių metu buvo išklausyti žodiniai apelianto paaiškinimai, o dėl to, kad Publikacijos autorius nepateikė jokių paaiškinimų ir neatvyko į pirmąjį Komisijos posėdį, jam pakartotinai buvo siūloma tai padaryti. Taigi, Komisija atliko visapusišką ir išsamų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą.
52. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad Komisijos sprendime neatsispindi jokia analizė. Pažymi, kad komisijos sprendime yra glaustai išdėstyta svarstyto klausimo esmė, nurodytos faktinės aplinkybės, pateiktas Komisijos šių aplinkybių ir paties apelianto veiksmų (neveikimo) vertinimas kodekso kontekste ir nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų.
53. Dėl Publikacijoje keliamų klausimų atsakovas nurodė, jog net ir kritikuojant privalu paisyti VIĮ nuostatų ir Žurnalistų etikos kodekso reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad Publikacijoje buvo paskelbta ne tik žurnalisto nuomonė ir (ar) komentaras tam tikrais aktualiais klausimais, bet buvo paskleista ir konstatuojamojo pobūdžio netiksli ir neteisinga informacija, todėl apeliantui neteikus paaiškinimų, kad Publikacija turėtų būti laikoma pamfletu, Komisija neturėjo jokio pagrindo ją vertinti atsižvelgiant į šio žanro ypatybes. Be to, net ir Publikacijai suteikiant pamfleto formą, jai vis viena yra taikomi visi pagrindinei viešai reiškiamai nuomonei teisės aktų keliami reikalavimai. Nors pagal VIĮ 2 straipsnio 36 dalį nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, todėl Publikacijos autorius, paskleisdamas apie trečiojo asmens korupciją, sąmoningai iškreipė jam žinomus faktus ir duomenis.
54. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. F prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
55. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad Komisijos sprendimų priėmimui taikomas dvejų metų senaties terminas. Skundo teiginiai dėl Komisijos sprendimo turinio nepagrįstumo atmestini, kadangi Komisija išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Pažymi, kad Publikacijos autoriaus tikslas nebuvo sąžiningai pateikti informaciją, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti pareiškėjo argumentus dėl Komisijos sprendimo turinio nepagrįstumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
56. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsni 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, teismas be kita ko patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
57. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl atsakovo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. EKS-25/16 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo nuspręsta pripažinti, jog dienraštyje „Lietuvos rytas“ žurnalisto A. L. publikacijoje „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ („Lietuvos rytas, 2013 m. kovo 1 d. buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnis, nustatantis, kad gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones bei 6 straipsnis, nustatantis, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, o jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta.
58. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 70 straipsnis nustatė, kad tokia žurnalisto veikla, kai pažeidžiamos šio kodekso nuostatos, yra pagrindas: 1) viešosios informacijos rengėjo administracijai tokiam žurnalistui taikyti drausminio poveikio priemones; 2) profesiniam žurnalistų susivienijimui, tokį jam priklausantį žurnalistą pašalinti iš susivienijimo; 3) suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas teises; 4) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.
59. Iš esmės tapačios galimybės taikyti sankcijas Kodeksą pažeidusiam žurnalistui yra numatytos ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 63 straipsnyje.
60. Įvertinus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 70 straipsnio turinį, darytina išvada, kad atsakovo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad „Lietuvos rytas“ paskelbtoje žurnalisto A. L. publikacijoje „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 straipsnio, 6 straipsnio reikalavimai, tiesiogiai liečia minėto publikacijos rengėjo (žurnalisto) interesus, o teismo sprendimas, dėl šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo, gali turėti įtakos žurnalisto A. L. teisėms ar pareigoms. Todėl konstatuotina, jog A. L. į šią bylą turėjo būti įtrauktas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo (ABTĮ 46 straipsnio 2 dalis).
61. Nagrinėjamoje byloje nei pareiškėjas, teikdamas skundą teismui, nei pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva (ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis), A. L. į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neįtraukė. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 2 punktas).
62. Nustačius procesinės teisės pažeidimą, dėl kurios pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, ir dėl ko byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo kolegija plačiau dėl ginčo esmes nebepasisako.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 145 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 146 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Artūras Sutkevičius