Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-31-942/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08033-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.19 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Eligijaus Gladučio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį 144 Eur bauda.
A. S. nubaustas už tai, kad nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. vasario 22 d. sodininkų bendrijos „S.“, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje skelbė 2015 05/2016 05 mokesčių žiniaraštį su E. G. asmens duomenimis – jos turimo sklypo numeriu (53), plotu, informacija apie įsiskolinimą, nesilaikydamas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, numatytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriame numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jei siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jei įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą; 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kuriame numatyta, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jei reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni, tuo pažeisdamas ir ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.
2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla A. S. nutraukta.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi priimtas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino prašymas ir atnaujinta A. S. administracinio teisės pažeidimo byla.
4. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti A. S. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje.
4.1. Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą – nepagrįstai susiaurino asmens duomenų apibrėžimą, taip netinkamai aiškino ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį, nesirėmė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika duomenų apsaugos srityje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2015 05/2016 05 sodininkų bendrijos „S.“ (toliau – ir Bendrija) mokesčių žiniaraštyje (toliau – ir Žiniaraštis) pateiktas žemės sklypo numeris 53 šiuo metu oficialiai nebėra naudojamas (jis nepateikiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše) ir negali būti laikomas asmens duomenimis, nes pagal jį asmuo negali būti identifikuotas, todėl negali kilti ir atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą. Su tokia teismo išvada pareiškėjas nesutinka. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta, pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas asmens duomenų sąvoką, neatsižvelgė į tai, kad pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį asmens duomenimis laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė gali būti nustatyta ir netiesiogiai.
4.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N62-2266/2011 konstatavo, kad „iš viešai paskelbto buto numerio ir šalia jo nurodyto įsiskolinimų dydžio galima netiesiogiai nustatyti ne tik konkretų asmenį, bet ir jo finansinių įsipareigojimų dydį, todėl darytina išvada, kad šie duomenys laikytini asmens duomenimis, saugomais įstatymo“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendime byloje Nr. C-582/14 pažymėjo, kad iš 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau — Direktyva) 2 straipsnio a punkto teksto matyti, kad asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai. Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo vartojamas žodis „netiesiogiai“ rodo, jog tam, kad informacija būtų laikoma asmens duomenimis, nebūtina, kad ji pati savaime leistų nustatyti atitinkamo asmens tapatybę. Be to, Direktyvos konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad norint įvertinti, ar asmens tapatybė gali būti nustatyta, reikėtų atsižvelgti į visas priemones, kuriomis galėtų pasinaudoti duomenų valdytojas ar bet kuris kitas asmuo minėto asmens tapatybei nustatyti. Nereikalaujama, kad visą informaciją, leidžiančią nustatyti atitinkamo asmens tapatybę, turėtų vienas asmuo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2003 m. lapkričio 6 d. sprendime byloje Nr. C-101/2001 pažymėjo, kad interneto puslapyje teikiama informacija apie asmenis, kurių tapatybė atskleidžiama nurodant jų vardą ir pavardę arba kitais būdais, pavyzdžiui, pateikiant jų telefono numerį ar informaciją apie jų darbo sąlygas ir pomėgius, yra asmens duomenų tvarkymas, kaip tai apibrėžta Direktyvoje. Be to, Direktyvos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė Nuomonėje 4/2007 dėl asmens duomenų sąvokos(skelbtainternetotinklalapyjehttp://ec.europa.eu/justice/policies/privacy/docs/wpdocs/2007wp136_lty.pdf) nurodė, kad Direktyvoje vartojamas terminas „bet kuri informacija“ aiškiai rodo teisės aktų leidėjų norą nustatyti plačią asmens duomenų sąvoką. Kad informacija būtų laikoma asmens duomenimis, ji neturi būti teisinga ar įrodyta. Praktikoje tapatybė dažniausiai nustatoma pagal vardą ir pavardę, tačiau vardas ir pavardė ne visada būtini asmens tapatybei nustatyti. Taip gali būti tada, kai kokiam nors asmeniui išskirti naudojami kiti žymenys.
4.3. Pareiškėjas nurodo, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas tvarko sodininkų bendrijoje „S.“ esančių sklypų numerius (nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše jie nėra nurodomi), kurie Bendrijos nariams yra žinomi, nes jie buvo oficialūs, kol šiems sklypams nebuvo suteikti adresai. Bendrija šiuos sklypų numerius naudoja savo dokumentacijoje, kuri yra viešinama Bendrijos nariams (tai patvirtina Bendrijos 2010 m. gegužės 29 d. susirinkimo narių sąrašas, 2012, 2014 ir 2015 metų viešai skelbti žiniaraščiai apie bendrijos narių mokėtinus mokesčius). Dėl to Bendrijos nariai turi galimybę netiesiogiai (pagal paskelbtą sklypo numerį) identifikuoti sklypo savininką. Pasak pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, Žiniaraštyje pateikta informacija apie Bendrijos teritorijoje esantį sklypą, nurodant jo numerį 53, plotą, informaciją apie įsiskolinimą, laikytina šio sklypo savininko (t. y. E. G.) asmens duomenimis, kaip jie suprantami ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies prasme. Vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo pateiktu ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalies išaiškinimu, susidarytų paradoksali situacija, pagal kurią asmens duomenimis nebūtų laikomi taip pat ir buvę asmens asmenvardžiai (pavardės), nes buvusi asmens pavardė asmens dokumentuose nenurodoma.
5. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino prašymas atmestinas.
Dėl ATPK 21414 straipsnio 1 dalies taikymo
6. A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jis pirmosios instancijos teismo nubaustas už tai, kad jis, būdamas sodininkų bendrijos „S.“ pirmininku, nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. vasario 22 d. sodininkų bendrijos „S.“, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), skelbimų lentoje skelbė 2015 05/2016 05 mokesčių žiniaraštį su E. G. asmens duomenimis – jos turimo sklypo numeriu (53), plotu, informacija apie įsiskolinimą, nesilaikydamas asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų, numatytų ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1– 6 punktuose, ir pažeisdamas šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
7. Pirmosios instancijos teismas (remdamasis ir VĮ Registrų centro 2016 m. balandžio 12 d. raštu Nr. VILIS(12.5.11.)-9842) nustatė, kad pagal 2015 05/2016 05 mokesčių žiniaraštį yra galimybė identifikuoti sklypo savininką – pareiškėją E. G., todėl Žiniaraštyje pateikiama informacija apie sklypą – jo numeris (53), plotas, informacija apie įsiskolinimą (kuri buvo prieinama ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems bendrijos teritorijoje esantiems asmenims) laikytina E. G. asmens duomenimis. Byloje nenustatyta, kad minėti duomenys pateikti ADTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – siekiant įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, taip pat kad duomenų subjektui (E. G.) raštu buvo pateiktas priminimas apie įsipareigojimų nevykdymą. Teismas padarė išvadą, kad nenustačius ADTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų teikimo tikslų ir šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, taip pat nesant duomenų, kad A. S. turėtas interesas būtų buvęs svarbesnis už E. G. konstitucinę teisę į privatų gyvenimo neliečiamumą tvarkant asmens duomenis, asmens (E. G.) duomenų paskelbimas yra neteisėtas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą, pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, dėl to nepagrįstai nubaudė A. S.. Šis teismas, įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūno 2010 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. A15-1432-(2.1.4-S18) „Dėl numerių suteikimo“, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centro 2016 m. spalio 13 d. paaiškinimą (dėl E. G. išduoto Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre), nurodė, kad A. S. 2015 05/2016 05 mokesčių žiniaraštyje nepateikė E. G. asmens duomenų (vardo ar pavardės), o tik nurodė oficialiai nebenaudojamą žemės sklypo numerį (53). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad sklypo numeris, kuris šiuo metu oficialiai nenaudojamas ir nėra pateikiamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, negali būti laikomas asmens duomenimis, nes šio numerio pagalba asmuo negali būti identifikuotas. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 2015 05/2016 05 mokesčių žiniaraštyje pateikta informacija nelaikytina asmens duomenimis (nėra objektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių), dėl to negali kilti atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju teismai skirtingai sprendė, ar oficialiai nebenaudojamas žemės sklypo numeris laikytinas asmens duomenimis pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį.
10. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu nutraukti A. S. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nurodo, kad šis teismas netinkamai siaurinamai aiškino asmens duomenų apibrėžimą. Pareiškėjas teigia, kad 2015 05/2016 05 mokesčių žiniaraštyje pateiktas E. G. žemės sklypo numeris (53) buvo oficialus, kol šiam sklypui (kaip ir kitiems minėtos sodininkų bendrijos sklypams) nebuvo suteiktas adresas, ir pagal jį Bendrijos nariai turi galimybę netiesiogiai identifikuoti sklypo savininką. Pareiškėjo manymu, Žiniaraštyje pateikta informacija apie Bendrijos teritorijoje esantį sklypą, nurodant jo numerį (53), plotą, informaciją apie įsiskolinimą, laikytina šio sklypo savininko asmens duomenimis, kaip teisingai buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas.
11. ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 4 dalį duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys.
12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog tiek 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmens apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, tiek Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas įtvirtina teisėtus duomenų tvarkymo kriterijus. Direktyvos 5 straipsnyje nustatyta, kad kiek leidžia šio skyriaus nuostatos, valstybės narės tiksliau apibrėžia sąlygas, kuriomis asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Konkrečiai Direktyvos 7 straipsnio c punkte įtvirtinta teisė tvarkyti asmens duomenis vykdant teisinę prievolę, kuri privaloma duomenų valdytojui; e punktas įtvirtina teisę tvarkyti asmens duomenis vykdant užduotį, atliekamą visuomenės labui, arba įgyvendinant oficialius įgaliojimus, suteiktus duomenų valdytojui arba trečiajai šaliai, kuriai atskleidžiami duomenys; pagaliau punktas f įtvirtina teisę tvarkyti asmens duomenis dėl teisėtų interesų, kurių siekia duomenų tvarkytojas arba trečioji šalis (šalys), kurioms atskleidžiami duomenys, išskyrus atvejus, kai duomenų subjekto, kuriam pagal 1 straipsnio 1 dalį reikalinga apsauga, teisės ir laisvės yra viršesnės nei šie interesai. Atkreiptinas dėmesys ir į Direktyvos 8 straipsnį, kuriame įtvirtintas ypatingų duomenų kategorijų tvarkymas. Šio straipsnio d punkte įtvirtinta, kad gali būti tvarkomi asmens duomenys, kurie atskleidžia rasinę ar etninę kilmę, politines, religines ar filosofines pažiūras, priklausymą profesinėms sąjungoms, taip pat tvarkyti duomenis apie asmens sveikatą ar intymų gyvenimą, jeigu duomenis tvarko fondas, asociacija ar kita pelno nesiekianti organizacija politiniais, filosofiniais, religiniais ar su profesinėmis sąjungomis susijusiais tikslais savo teisėta veikla su atitinkamomis garantijomis ir su sąlygą, kad taip tvarkomi duomenys yra susiję tiktai su tos organizacijos nariais arba asmenimis, kurie reguliariai palaiko ryšius su šia organizacija dėl jos siekiamų tikslų, ir kad tokie duomenys nėra atskleidžiami trečiajai šaliai be duomenų subjekto sutikimo arba tvarkomi tokie duomenys, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai arba kurie yra reikalingi nustatyti, įvykdyti ar apginti teisinius ieškinius. Analogiški asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai yra įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnyje.
13. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 29 d. sodininkų bendrijos „S.“ narių visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 21 buvo nutarta: sodininkų bendrijos „S.“ narių sąrašą su sumomis iškabinti skelbimų lentoje ir skolą sumokėti iki 2010 m. rugpjūčio 1 d.; nesumokėjus – skolininkus įspėti registruotu laišku; nurodytu terminu nesumokėjus, skolininkus perduoti teismui skolai ir delspinigiams išieškoti. Už tokį bendrijos sprendimą balsavo visi 41 susirinkime dalyvavęs bendrijos narys, tarp jų – ir E. G.. Vadinasi, visi sodininkų bendrijos „S.“ nariai, dalyvavę visuotiniame susirinkime, sutiko, kad duomenys apie Bendrijos narių įsiskolinimus būtų iškabinti skelbimų lentoje, ir tai atitiko tiek anksčiau minėtos Direktyvos, tiek ir ADTAĮ nuostatas.
14. Bendrija, veikdama kaip juridinis asmuo, užtikrinantis bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, lėšų bendrojo naudojimo objektams surinkimą ir tinkamą panaudojimą, pagrįstai laikytina asmens duomenų tvarkytoju ir (ar) valdytoju, t. y subjektu, turinčiu teisę tvarkyti duomenų subjekto duomenis (asmens duomenys ir su tuo susijusi informacija apie įsiskolinimus ir pan.). Taigi bendrija pagrįstai ir teisėtai valdo duomenų subjektų duomenis (Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
15. Be to, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų (toliau – skolininkai) duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą: 1) skola liko nepadengta ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba 2) duomenų subjektas pagrįstai neginčijo skolos.
16. Apklaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje A. S. paaiškino, kad kai jis tapo Bendrijos pirmininkas, visą mokesčių apskaitą vedė jis pats, informacija apie įsiskolinimus buvo kabinama skelbimų lentoje, o skolininkai registruotu laišku gaudavo informaciją apie esamus įsiskolinimus.
17. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje A. S. 2015 m. balandžio 9 d. jau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, su administraciniu nurodymu, kurį A. S. įvykdė. Pažymėtina, kad šiame protokole buvo nurodyta, kad A. S. iškabino Bendrijos narių ir gyventojų sąrašą, kuriame buvo nurodytas pareiškėjos (E. G.) vardas, pavardė, sklypo numeris, skolos dydis ir kiti bendrijai mokėtini mokesčiai. Tuo tarpu 2015 05/2016 05 mokesčių žiniaraštyje nepateikė E. G. asmens duomenų, o tik nurodė oficialiai nenaudojamą sklypo numerį. Šiuo konkrečiu atveju vien sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo numerio nurodymas (53), nenurodant nei sklypo kadastrinio numerio, nei asmens tapatybės ar su duomenų subjektu susijusios kitokios informacijos (pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą), neidentifikuoja žemės sklypo savininko ir jo teisinio ryšio su šiuo sklypu. Todėl šiuo atveju Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų teikimo tikslų bei 3 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, asmens duomenų paskelbimas laikytinas teisėtu.
18. Tai, ar asmens, su kuriuo susijusi informacija, tapatybė gali būti nustatyta, ar ne, priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats informacijos turinys ir jos apimtis (informacija apie nesumokėtus mokesčius) buvo prieinami tik ribotam skaičiui asmenų, kurie gyvena sodininkų bendrijoje „S.“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo nuostatos įtvirtina sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas (pvz., pareigą išlaikyti bendrą bendrijos turtą, nustatyta tvarka atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nario mokestį ir kt.). Vadinasi, sodininkų bendrijos nariams informacija apie skolininkus paprastai jau yra žinoma. Jeigu bendrijos narys turi šias pareigas ir jų nevykdo, tai šiuo atveju vien tik sklypo numerio paskelbimas apie skolininko pareigą sumokėti įsiskolinimą, nereiškia neteisėto duomenų tvarkymo.
19. Identifikuoti asmenį pagal sklypo numerį nėra lengva, tai paaiškino ir teisme apklausta Valstybinės duomenų inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus atstovė S. Gavorskaitė. Registrų centras, nesant teisinio pagrindo, informacijos apie sklypo savininko duomenis nepateiks.
20. Nors ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pažeidimui konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau nagrinėjamu atveju padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl A. S. kaltės pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį buvimo ar nebuvimo padaryti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nenustatyta, kad A. S. viešai paskelbdamas sklypo numerį (kuris oficialiai nebenaudojamas jau nuo 2010 m.) siekė kažkokių tai neteisėtų tikslų, t. y. perduoti šiuos duomenis tretiesiems asmenims, siekęs pakenkti E. G., padaryti jai žalos ar siekęs naudos sau ar kitiems tretiesiems asmenims.
21. Šios administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtini ir teisingumo bei protingumo principai. Šie principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų šioms sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą. Darytina išvada, kad faktinės šio teisės pažeidimo aplinkybės yra tokios, kuriomis neabejotinai galima grįsti minėtų teisės principų panaudojimą.
22. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, todėl pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino prašymą atnaujinti bylą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Eligijus Gladutis
Aurelijus Gutauskas