Civilinė byla Nr. e2A-605-467/2022
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00088-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 2.6.35; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Naujosios Akmenės ligoninei dėl sprendimo atsisakyti atnaujinti nuomos sutartį panaikinimo, viešojo nuomos konkurso pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra, tretieji asmenys – Akmenės rajono savivaldybė ir Akmenės rajono savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apotheca vaistinė“ pareikštu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Naujosios Akmenės ligoninės sprendimą atsisakyti atnaujinti su ieškove UAB „Apotheca vaistinė“ 2011 m. balandžio 1 d. sudarytą savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. SS-166 (su visais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir nuomos sutartis) dėl 54,84 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (indeksai: 1-121 (27,63 kv. m); 1-122 (5,67 kv. m); R-61 (21,54 kv. m)), esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - ir ginčo patalpos), įformintą 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. S-134(4.45) „Dėl nuomos sutarties atnaujinimo“; 2) pripažinti neteisėtu atsakovės VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės paskelbtą ir vykdomą ginčo patalpų viešą nuomos konkursą; 3) įpareigoti atsakovę VšĮ Naujosios Akmenės ligoninę per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos įvykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą pateikti ieškovei UAB „Apotheca vaistinė“ pranešimą dėl 2011 m. balandžio 1 d. savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SS-166 (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl ginčo patalpų atnaujinimo ir atnaujinti nurodytą nuomos sutartį; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Apotheca vaistinė“ 54,84 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), nuomojasi nuo 2011 m. balandžio 1 d. su Akmenės rajono savivaldybės administracija sudarytos savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SS-166 pagrindu. Patalpos ieškovei perduotos šalims pasirašius 2011 m. balandžio 4 d. savivaldybės materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. TPP-50.
3. Ieškovė, nuomos teisinių santykių laikotarpiu tinkamai ir sąžiningai vykdžiusi visas nuomos sutartyje nustatytas pareigas, siekdama toliau vykdyti vaistinės veiklą patalpose, su 2021 m. birželio 9 d. prašymu Nr. SR-45 kreipėsi į atsakovę prašydama atnaujinti nuomos sutartį, tačiau atsakovė nurodė, kad nuomos sutarties neatnaujins ir pareikalavo 2021 m. liepos 1 d. grąžinti patalpas atsakovei, kuri nusprendė išnuomoti patalpas viešo nuomos konkurso būdu. Atsakovė 2021 m. sausio 7 d. buvo pateikusi raštą Nr. S-5(1.9), kuriame nurodė, kad patalpose nevykdoma jokia veikla ir paprašė nurodyti, ar ieškovė ketina vykdyti veiklą, ir jeigu taip – nurodyti nuo kurio laikotarpio. Ieškovė atsakydama nurodė, kad dėl paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino atsakovės ribojamo patekimo į pastatą itin ženkliai sumažėjo klientų skaičius, dėl ko vykdyti vaistinės veiklą patalpose tapo nuostolinga, situacijai pasikeitus, vaistinės veikla bus atnaujinta.
4. Atsakovė 2021 m. kovo 24 d. pateikė ieškovei raštą Nr. S-73(1.12), kuriame nurodė, jog patalpos yra reikalingos ligoninės veiklai vykdyti ir paprašė anksčiau termino nutraukti nuomos sutartį, o 2021 m. birželį paskelbė viešą patalpų nuomos konkursą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, paskelbusi viešą patalpų nuomos konkursą ir neatnaujindama nuomos sutarties pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Nuomos sutarties neatnaujinimas ieškovei, kuri visą nuomos sutarties terminą absoliučiai tinkamai ir sąžiningai vykdė nuomos sutartį bei investavo piniginių lėšų sumas į patalpas, sukeltų itin neigiamas teisines pasekmes, kurios lemtų ne tik ieškovės veiklos patalpose pabaigą, bet ir itin ženklų nuostolių, susijusių su vaistinės veiklos nutraukimu, patyrimą.
5. Ieškovė vadovaujasi nuomos sutarties atnaujinimo institutu, įtvirtintu CK 6.482 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tvarkingas pareigų vykdymas gali būti suprantamas vienareikšmiškai – tai pagal nuomos sutartį prisiimtų pareigų vykdymas, atitinkantis prievolių vykdymo principus. Nuomos sutarties terminas baigėsi 2021 m. liepos 1 d., visus įsipareigojimus, kuriuos ieškovė prisiėmė nuomos sutarties pagrindu, visą nuomos teisinių santykių laikotarpį vykdė ir tebevykdo tinkamai bei sąžiningai, t. y. laiku moka patalpų nuomos mokestį, savo lėšomis tvarko, remontuoja bei prižiūri patalpas, moka komunalinius ir kitus su patalpų išlaikymu susijusius mokesčius. Ieškovė iš atsakovės nėra gavusi jokių pretenzijų dėl netinkamo nuomos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo ar vaistinės veiklos vykdymo.
6. CK 6.482 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o, jeigu toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos. Tačiau atsakovė šios pareigos – pranešti ieškovei apie teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui nevykdė.
7. Nors Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną vaistinių veikla nebuvo uždrausta ir vaistinės galėjo veikti laikydamosi jų veiklai nustatytų taisyklių, tačiau ieškovės vaistinės veikla buvo laikinai sustabdyta iš esmės dėl nuo ieškovės visiškai nepriklausančių priežasčių – dėl situacijos ir jos sąlygoto atsakovės pritaikyto ribojimo patekti į atsakovės (ligoninės) pastatą, kuriame yra patalpos. Atsakovė nenorėjo suteikti ieškovei nuomos mokesčio lengvatos. Ši informacija yra atsakovei ir trečiajam asmeniui neabejotinai žinoma; atsakovė neįvardina, kokias pareigas, įtvirtintas nuomos sutartyje (t. y., kokius konkrečiai nuomos sutarties punktus / sąlygas), dėl pirmiau nurodytų priežasčių laikinai patalpose sustabdydama vaistinės veiklą pažeidė ieškovė.
8. Atsakovė taip pat nepateikė jokių alternatyvų susidariusios situacijos sprendimui. Atsakovės sprendimas atsisakyti atnaujinti nuomos sutartį, kurį atsakovė įformino 2021 m. birželio 14 d. raštu, viešo patalpų nuomos konkurso paskelbimas, siekiant patalpas išnuomoti trečiajam asmeniui, grubiai pažeidžia CK nuostatas. Dėl to nei atsakovės sprendimas atsisakyti atnaujinti nuomos sutartį, nei viešas patalpų nuomos konkursas, nei atsakovės neveikimas neatnaujinant su ieškove sudarytos nuomos sutarties negali būti laikomi teisėtais. Šio ginčo objektas (patalpos) yra viešasis turtas, dėl to CK nuostatos turi būti taikomos atsižvelgiant į viešosios teisės aktus, kurie reglamentuoja savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus. Šie teisės aktai neriboja nuomos sutarties atnaujinimo pagal CK 6.482 straipsnio nuostatas galimybės.
9. Atsižvelgiant į tai, kad bendras nuomos terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų, yra skaičiuotinas nuo 2019 m. spalio 1 d., atsakovė turi teisę atnaujinti nuomos sutartį. Atsakovė, atsisakydama atnaujinti nuomos sutartį ir vykdydama viešą patalpų nuomos konkursą, kuriuo siekia išnuomoti patalpas trečiajam asmeniui, grubiai pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Atsakovei neatnaujinant nuomos sutarties yra pažeidžiami konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai bei ieškovės teisėti interesai, nėra užtikrinamas asmenų pasitikėjimas valstybe ir teise.
10. Ieškovė reiškia ir reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę elgtis pagal teisės aktų reikalavimus bei įvykdyti savo pareigą natūra, t. y. įpareigoti atsakovę ne vėliau nei per 5 dienas nuo teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos pateikti CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytą raštišką pranešimą ieškovei apie teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
11. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas pažymėjo, kad CK 6.482 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį, yra bendroji teisės norma, taikoma kartu su specialiąja teisės norma – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu (toliau – VSTVNDĮ). Kai teisinį santykį reglamentuoja ir specialiosios teisės normos, jos turi viršenybę prieš bendrąsias teisės normas. VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalis reglamentuoja savivaldybės turto nuomą, todėl nuostata, kad savivaldybės turto nuoma su pratęsimais negali būti ilgesnė nei 10 metų, turi viršenybę prieš CK 6.482 straipsnyje įtvirtintą pirmenybę atnaujinti nuomos sutartį.
13. Teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė 2021 m. birželio 14 d. atsakovės raštu buvo tinkamai informuota apie tai, jog nuomos sutartis pasibaigs 2021 m. liepos 1 d. ir nebus atnaujinta. Ieškovei sutarties sudarymo metu turėjo būti žinoma, kad turto nuoma reglamentuojama specialiu ir imperatyvaus pobūdžio teisiniu reglamentavimu, todėl turėjo būti suprantama, jog pasibaigus nuomos sutarties terminui gali galioti kitokios viešosios teisės taisyklės nei tos, kurios galiojo sutarties sudarymo metu.
14. Sudarant nuomos sutartį savivaldybės patvirtinta turto nuomos tvarka numatė 10 metų turto nuomos terminą; sudarant 2015 m. birželio 17 d. papildomą susitarimą galiojo VSTVNDĮ 15 straipsnis, kuris numatė, kad turto nuomos laikotarpis su pratęsimais negali būti ilgesnis nei 10 metų. Savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės numatė, kad turto nuomos laikotarpis su pratęsimais negali būti ilgesnis nei 10 metų. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir imperatyvų specialiojoje teisės normoje nurodytą reikalavimą savivaldybės turto su visais pratęsimais nenuomoti ilgiau nei 10 metų iki pasibaigs nuomos sutarties terminas, ieškovė neturėjo pagrindo lūkesčiams dėl nuomos sutarties atnaujinimo.
15. Teismas sutiko su atsakove, kad naujo nuomos konkurso paskelbimas nepažeidžia ieškovės teisių ir neeliminuoja ieškovės galimybės toliau naudotis ginčo patalpomis tuo atveju, jeigu ji būtų pripažinta ginčo patalpų nuomos konkurso laimėtoja. Taigi, jeigu ieškovė, dalyvaudama viešame konkurse, pasiūlytų geriausias ginčo patalpų nuomos sutarties sąlygas, faktiškai būtų pasiektas pasibaigusios nuomos sutarties šalių susitarimas naujam nuomos terminui.
16. VSTVNDĮ Nr. VIII-729 pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo (toliau – ir pakeitimo įstatymas) 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad, vadovaujantis VSTVNDĮ 15 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos. Įstatymų leidėjas pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nustatė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų nuomos sutarčių pabaigos momentą, t. y., kad jos galioja iki jų pabaigos dienos. Toks reglamentavimas nustatytas tam, kad sutartys nebūtų pratęsiamos ilgesniems terminams, nesudarant galimybių kitiems asmenims dalyvauti konkursuose ir siekiant išvengti žalos savivaldybėms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė netaikyti CK 6.482 straipsnio ir nepripažino ieškovės teisės į nuomos sutarties atnaujinimą motyvuodamas tuo, kad nuomos sutarties sudarymo ir jos pakeitimo metu galiojęs įstatyminis ir poįstatyminis reglamentavimas numatė maksimalų 10 metų nuomos sutarties galiojimo terminą.
17.2. VSTVNDĮ nuostatose nei 2011 m. balandžio 1 d., nei 2015 m. birželio 17 d., t. y. nei sudarant nuomos sutartį, nei pratęsiant jos galiojimo terminą, nebuvo nustatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas tik 10 metų laikotarpiui, įskaitant nuomos termino pratęsimą. Tokia nuostata atsirado ir įsigaliojo tik nuo 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojus VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies pakeitimui, kuriuo nustatyta, kad valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius arba regioninės svarbos projektus.
17.3. Sudarant nuomos sutartį ir papildomą susitarimą Nr. SS-364 įstatyme nebuvo numatyta maksimali savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos trukmė. Nurodytu metu maksimali nuomos trukmė buvo numatyta tik poįstatyminiame reglamentavime, kuris numatė, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas maksimaliam 20 metų nuomos terminui (įskaitant nuomos termino pratęsimą).
17.4. VSTVNDĮ ne sušvelnino, o sugriežtino teisinį reglamentavimą ir teisinių santykių subjektų padėtį, t. y. įstatyme buvo įtvirtintas iki tol nebuvęs įtvirtintas maksimalus terminas, kuriam, įskaitant termino pratęsimą, gali būti išnuomojamas savivaldybės materialusis turtas. Tai papildomai patvirtina, kad VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies nuostata negali būti taikoma teisiniams santykiams, kurie susiformavo iki šios įstatyminės nuostatos įsigaliojimo.
17.5. Nuomos sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė pagal šią sutartį negali būti ilgesnė už VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kurio pradžia, vadovaujantis civilinėje teisėje galiojančiu principu lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios), gali būti skaičiuojama ne nuo nuomos sutarties sudarymo dienos, o tik nuo nurodytos teisės normos įsigaliojimo momento, t. y. nuo 2019 m. spalio 1 d.
17.6. Ieškovės įsitikinimu, VSTVNDĮ 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, vadovaujantis VSTVNDĮ 15 straipsnio nuostatomis, galiojusiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, sudarytos valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartys galioja iki jų pabaigos dienos, yra paaiškinama tik įstatymo leidėjo siekiu įtvirtinti aiškumą dėl nuomos sutarčių galiojimo, t. y., nepaisant pasikeitusio reglamentavimo, iki įstatymo įsigaliojimo galiojusios sutartys, galioja toliau iki jose nurodyto termino pabaigos.
18. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
18.1. Ieškovė dar 2020 m. pabaigoje savo sprendimu išsikėlė iš ginčo patalpų, viską iš patalpų išsivežė (prekes, baldus, įrenginius), kas rodo, kad ieškovė neketino ir realiai neketina toliau vykdyti veiklos ginčo patalpose. Ieškovė persikėlė ir nepertraukiamai toliau vykdo veiklą jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose už 600 metrų nuo ginčo patalpų, kuriose įsikūrė pradėjus veiklą vykdyti su ieškove susijusiam naujam sveikatos priežiūros centrui.
18.2. Ginčo patalpomis iki sutarties termino pabaigos ieškovė nesinaudojo daugiau nei pusę metų, nors turėjo atskirą įėjimą, per kurį į vaistinės patalpas galėjo patekti pirkėjai. Taigi, ginčo patalpose dėl ieškovės kaltės nebuvo užtikrintas vaistinės paslaugų teikimas.
18.3. Tiek nuomos sutarties sudarymo metu, tiek jos termino pratęsimo metu norminis reglamentavimas numatė savivaldybės turto nuomos tvarką ir maksimalų nuomos terminą (10 metų), nepriklausomai, ar toks terminas nustatomas iš karto sudarant sutartį, ar yra pasiekiamas pratęsiant nuomos terminą. 2021 m. liepos 1 d. ginčo patalpų nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi daugiau nei 10 metų.
18.4. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo, jos termino pratęsimo metu ieškovei buvo žinomas maksimalus nuomos termino reglamentavimas ir savivaldybės taikoma praktika (nuomos sutartis sudaryti ne ilgesiam kaip 10 metų terminui), todėl ieškovės teisėti lūkesčiai negalėjo būti pažeisti.
18.5. Ieškovė nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamus teismų išaiškinimus iš esmės analogiškose bylose, nes sprendime cituojamose bylose aptartos faktinės situacijos iš esmės analogiškos šioje nagrinėjamoje byloje tiriamoms faktinėms aplinkybėms.
19. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą tretieji asmenys Akmenės rajono savivaldybės administracija ir Akmenės rajono savivaldybė prašo UAB „Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
19.1. Apeliantė neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos, kaip sąžiningos ir visiškai tinkamai nuomininko įsipareigojimus vykdžiusios šalies veiksmus, o apsiribojo lakoniškais savo pačios teiginiais. Priešingai, liudytojo apklausos metu paaiškėjo, kad nutraukdama vaistinės veiklą ir išsikeldama iš ginčo patalpų apeliantė nekomunikavo ir nebendradarbiavo nei su atsakove, nei su trečiaisiais asmenimis, paliko akivaizdžiai pro vitrininius langus matomą netvarką, ginčo patalpų raktų negrąžino suėjus ginčo patalpų nuomos sutarties terminui; apeliantė nepagrindė savo teiginių apie atliktas investicijas į ginčo patalpas ir atliktą einamąjį remontą.
19.2. Sutiktina su sprendime teismo padaryta išvada, kad atsakovės raštas, užklausiant dėl apeliantės ketinimų toliau nuomotis patalpas, ir pasiūlymas šalių susitarimu nutraukti nuomos sutartį anksčiau, nėra nesąžiningas, nes apeliantės elgesys leido spręsti apie neketinimą toliau nuomotis patalpas ir jose vykdyti veiklą.
19.3. Nors apeliantė nuo 2020 m. rudens, t. y. dar galiojant nuomos sutarčiai nustojo naudotis ginčo patalpomis, nes įžvelgė verslo riziką dėl COVID-19 pandemijos ir jai suvaldyti taikomo teisinio reguliavimo, keliančio dvejones dėl galimybės vykdyti veiklą ginčo patalpose, tačiau vis tiek aktyviai kliudo atsakovei ar trečiajam asmeniui disponuoti turtu ir vykdyti ginčo patalpų nuomos konkursą, kurio metu galėtų būti rastas nuomininkas, kuris ginčo patalpose vykdytų vaistinės veiklą.
19.4. Panašiu laikotarpiu apeliantė pradėjo vykdyti vaistinės veiklą jai pačiai nuosavybės teise priklausančiose ir netoli nuo ginčo patalpų esančiose (atstumas apytiksliai 500-800 metrų) patalpose. Toks apeliantės elgesys labiau vertintinas kaip piktnaudžiavimas esama padėtimi nei siekis atnaujinti nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų; byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų rašytinių paaiškinimų priėmimo
21. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. rugsėjo 12 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovė pateikia papildomų argumentų dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų turinį, atsižvelgdama į apeliacinio proceso paskirtį, laiko, jog naujuose rašytiniuose paaiškinimuose teikiama pozicija vertintina kaip apeliaciniame skunde jau išdėstytos ieškovės pozicijos papildymas, kuris pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nėra leidžiamas. Pažymėtina ir tai, kad byla nagrinėjama jau ilgą laiką, šalys turėjo galimybę ir pakankamai laiko visus paaiškinimus ir įrodymus teikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu ar atsiliepimu į jį, o ne paskutinę dieną prieš pat paskirtąjį posėdį apeliacinės instancijos teisme. Todėl, atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ieškovės naujus rašytinius paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo
25. Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ buvo išsinuomojusi 54,84 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias pastate – ligoninėje adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė patalpas nuomojasi 2011 m. balandžio 1 d. su Akmenės rajono savivaldybės administracija sudarytos savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SS-166 pagrindu, šalims pasirašius 2011 m. balandžio 4 d. savivaldybės materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. TPP-50. 2015 m. birželio 17 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. SS-364, kuriuo susitarta, kad ginčo patalpų nuomos terminas nustatomas iki 2021 m. liepos 1 d.
26. 2017 m. gegužės 31 d. sudarytas papildomas susitarimas Nr. SS-258, kuriuo buvo sumažintas ieškovei nuomojamas patalpų plotas, pakeičiant nuomos sutarties 1 punktą. 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytas papildomas susitarimas Nr. ST-30, kuriuo buvo pakeista nuomos sutarties preambulė, joje nurodant, kad patalpų nuomotoja yra atsakovė.
27. Ieškovė 2021 m. birželio 9 d. prašymu Nr. SR-45 kreipėsi į atsakovę, prašydama atnaujinti nuomos sutartį, tačiau atsakovė nurodė, kad nuomos sutarties neatnaujins, ir pareikalavo 2021 m. liepos 1 d. grąžinti patalpas atsakovei. 2021 m. birželį atsakovė paskelbė viešą ginčo patalpų nuomos konkursą.
28. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė pasielgė neteisėtai neatnaujindama nuomos sutarties su ieškove ir paskelbdama viešą ginčo patalpų nuomos konkursą. Pasak ieškovės, atsakovė visą nuomos terminą tinkamai vykdė nuomos sutartį, todėl turi teisę atnaujinti nuomos sutartį CK 6.482 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kai nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad sudarant sutartį su ieškove galiojo teisinis reglamentavimas, kuris nustatė, jog savivaldybės turtas gali būti išnuomotas maksimaliam dešimties metų laikotarpiui; sutartis tarp ieškovės ir atsakovės galioja daugiau nei dešimt metų, todėl atsakovė jos nepratęsdama pasielgė teisėtai. Nors ieškovė apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, tačiau įvertinusi apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija neturi pagrindo situacijos vertinti priešingai.
Dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisinio reglamentavimo ir nuomos termino
29. Daiktų nuomos sutartinius teisinius santykius reglamentuoja CK XXVIII skyrius. Šiame CK skyriuje įtvirtinta ne tik bendrosios nuomos sutarties nuostatos (CK 6.477–6.482 straipsniai), nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos (CK 6.483–6.495 straipsniai), nuomos sutarties pabaiga (CK 6.496–6.503 straipsniai), bet reglamentuojami ir atskirų nuomos rūšių ypatumai, pvz., vartojimo nuomos, transporto priemonių nuomos, pastatų, statinių ar įrenginių nuomos, įmonių nuomos.
30. Pagal VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalį šiuo įstatymu nustatoma valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės ir savivaldybės institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos (VSTVNDĮ 12 straipsnio 1 dalis). Vienas iš teisės principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi valdant, naudojant valstybės ir savivaldybių turtą ir juo disponuojant, yra viešosios teisės principas, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 4 punktas).
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Taigi, nors valstybės (savivaldybių) materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės (savivaldybių) turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17-381/2022; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).
32. Taigi, bendrosios daiktų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos valstybės ir savivaldybių turto nuomai taikomos tiek, kiek nurodytų subjektų turto nuomos nereguliuoja specialūs teisės aktai. VSTVNDĮ normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos santykius, ir CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ normos konkuruoja kaip specialioji ir bendroji norma.
33. Pagal VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalį (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip, ir kt. Pagal CK 6.479 straipsnio 2 dalį nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu, o jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog pagal CK ar kituose įstatymuose nustatytą maksimalų nuomos sutarties terminą, nuomos sutarties terminą nustato nuomotojas ir nuomininkas susitarimu.
34. VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalyje (2019 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. XIII-2398 redakcija), įsigaliojusioje nuo 2019 m. spalio 1 d., nustatyta: „Valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį.“
35. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, kad pacituotoje teisės normoje įtvirtinta nuostata dėl savivaldybės turto nuomos maksimalaus 10 metų termino egzistavo ir ankstesnėje šios normos redakcijoje, galiojusioje nuo 2014 m. spalio 1 d. (t. y. VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalyje (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija). Teisėjų kolegija tokiam teismo vertinimui iš esmės nepritaria.
36. VSTVNDĮ 15 straipsnio 3 dalies, galiojusios nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tekstas buvo toks: „Valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Valstybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su valstybės ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą.“ Taigi, šio straipsnio 3 dalis buvo skirta tik valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomai reguliuoti, o, vadovaujantis nurodyto straipsnio 8 dalimi, savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
37. 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojo VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalis, kurioje bendrai reglamentuojama valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuoma, t. y. maksimalus 10 metų terminas nustatytas tiek valstybės, tiek savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomai. Atitinkamai naujojoje VSTVNDĮ 15 straipsnio redakcijoje neliko iki tol galiojusių šio straipsnio 8 dalies nuostatų, suteikiančių teisę savivaldybėms nustatyti kitokią turto nuomos tvarką, nei ji taikoma valstybės turtui. Tokios pozicijos laikomasi ir aktualioje teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-381/2022).
38. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad įstatymo nuostata dėl savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos maksimalaus 10 metų termino, įtvirtinto VSTVNDĮ, taikytina tik nuo 2019 m. spalio 1 d., o teismo padaryta išvada, kad ši nuostata taikytina jau nuo 2014 m. spalio 1 d., yra nepagrįsta.
39. Visgi, nors iki 2019 m. spalio 1 d. įstatyminiu lygmeniu nebuvo reglamentuojamas maksimalus savivaldybių turtui taikomas nuomos terminas, savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomai buvo taikomos savivaldybių tarybų patvirtintos taisyklės (tvarka), įskaitant nuomos sutarties terminus (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 1 d.), kurios turėjo būti nustatytos nepažeidžiant bendrųjų CK XXVIII skyriuje įtvirtintų daiktų nuomos sutarčių nuostatų, pvz., dėl sutarties formos (CK 6.478 straipsnis), sutarties bendrojo maksimalaus termino (CK 6.479 straipsnio 1 dalis), nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti sutartį (CK 6.482 straipsnis) ir kt.
40. Taigi, Akmenės rajono savivaldybei priklausančių patalpų nuomos procedūros iki 2019 m. spalio 1 d. turėjo būti ir pagrįstai buvo vykdomos vadovaujantis sutarties sudarymo metu galiojusia VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalimi, nustačiusia, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Tokia tvarka šiuo atveju buvo reglamentuota Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. T-30 patvirtintame Akmenės rajono savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Todėl nurodytais teisės aktais remiantis (byloje taikytina materialioji teisė) ir turėjo būti sprendžiamas šioje byloje nagrinėjamas šalių ginčas dėl ieškovės (nuomininkės) pirmenybės teisės atnaujinti nuomos sutartį naujam terminui.
41. Aprašo VI skyriuje reglamentuoti savivaldybės materialiojo turto nuomos klausimai. Aprašo 32 punkte nurodyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui. Taigi, nors ir sutiktina, kad ginčo patalpų nuomos sutarties sudarymo metu VSTVNDĮ nenumatė maksimalaus nuomos termino savivaldybių materialiajam turtui, tačiau šiuo atveju toks apribojimas buvo įtvirtintas Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Apraše.
42. Nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog Apraše įtvirtintas dešimties metų terminas neapima sutarties pratęsimo, todėl šiuo atveju nesudaro pagrindo neatnaujinti sutarties. Pažymėtina, kad Aprašo 32 punkte nurodytas ne nuomos sutarties terminas (įskaitant ar neįskaitant nuomos sutarties pratęsimus), o imperatyviai nustatytas maksimalus nuomos terminas apskritai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis teisinis reglamentavimas, priešingai nei teigia ieškovė, įtvirtina principinę nuostatą, kad Akmenės rajono savivaldybės materialusis turtas, sudarant ginčo nuomos sutartį, negalėjo būti išnuomotas ilgesniam nei dešimties metų terminui, nepriklausomai nuo to, ar sudaromi sutarties pratęsimai (atnaujinimai) ar ne.
43. 2015 m. birželio 17 d. šalims sudarant papildomą susitarimą Nr. SS-364, kuriuo pratęstas nuomos terminas, galiojo Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-262(E) patvirtintas Akmenės rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas2). Minėto poįstatyminio teisės akto 44 punkte nurodyta, kad savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, išskyrus Aprašo2 45 punkte nustatytus atvejus. Minimame 45 punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nuomos sutartis gali būti atnaujinta (pratęsta). Sprendimus dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pratęsimo iki 10 metų priima savivaldybės administracijos direktorius, kitus nuomos sutarties pakeitimo klausimus sprendžia savivaldybės taryba, atsižvelgdama į turto valdytojo ir nuomininko raštiškus prašymus, tačiau sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė negali būti ilgesnė kaip 20 metų.
44. Ieškovė, analizuodama aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad savivaldybės turtas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. galėjo būti išnuomotas maksimaliam 20 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija tokiai ieškovės pozicijai nepritaria ir laikosi aiškinimo, kad ir Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-262(E) patvirtintame Akmenės rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos apraše įtvirtinta principinė nuostata, jog savivaldybės turtas išnuomojamas maksimaliam dešimties metų laikotarpiui, o jos pratęsimas ilgesniam terminui, nors ir galimas, tačiau laikytinas labiau išimtiniu. Tokios išvados darytinos remiantis Aprašo2 45 punkto analize, kurioje nurodyta, kad sprendimus dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pratęsimo iki 10 metų priima savivaldybės administracijos direktorius. Tai reiškia, kad nuomos sutartims, kurios pratęsiamos neviršijant 10 metų termino, pakanka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo. Tuo tarpu sprendimus visais kitais klausimais (įskaitant ir sutarties termino pratęsimą virš 10 metų) turi priimti savivaldybės taryba pagal abiejų šalių raštiškus prašymus.
45. Tokį aiškinimą suponuoja ir tai, kad poįstatyminis reglamentavimas pasikeitė tuoj po to, kai 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies redakcija, kurioje įstatymu buvo įtvirtinta, jog valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), išskyrus atvejus, kai įstatymai, tarptautinės sutartys ar tarptautiniai susitarimai nustato kitaip, taip pat atvejus, kai valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas įgyvendinant valstybei svarbius ekonominius arba regioninės svarbos projektus, nuomos laikotarpį nustatant atsižvelgus į projekto investicijų grąžą ir projekto veiklos pobūdį. Taigi, nurodyta įstatyminė nuostata nuo 2019 m. spalio 25 d. privalomai turėjo būti perkelta ir į Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-262(E) patvirtintą Akmenės rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašą, tačiau vien aktualios įstatymo formuluotės perkėlimas į savivaldybės poįstatyminį aktą (šiuo atveju – Aprašą2) nepaneigia, kad iki 2019 m. spalio 25 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos turto nuomai nebuvo taikomas maksimalus dešimties metų terminas, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, toks reglamentavimas šioje savivaldybėje buvo taikomas dar nuo 2008 metų. Akivaizdu, jog, pasikeitus VSTVNDĮ, poįstatyminiai aktai taip pat turėjo būti keičiami tam, jog būtų išvengta įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų prieštaravimų, juo labiau, kad naujoje įstatymo redakcijoje nebeliko nuostatos, jog savivaldybės ilgalaikis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
46. Atsižvelgiant į nurodytą, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad poįstatyminis reglamentavimas nei sudarant nuomos sutartį, nei pratęsiant jos galiojimo terminą nenumatė, jog savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas tik 10 metų terminui, įskaitant nuomos termino pratęsimą. Jau minėta, toks Akmenės rajono savivaldybės turtui taikomas apribojimas buvo imperatyviai įtvirtintas tiek Apraše, tiek Apraše2, dėl ko ieškovė nei sudarant ginčo sutartį, nei ją pratęsiant negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jos sudaryta nuomos sutartis galėtų būti pratęsta pasibaigus maksimaliam dešimties metų terminui. Dėl to sutiktina, kad, sprendžiant dėl sutarties atnaujinimo, 2021 m. liepos 1 d. ieškovė savivaldybės materialųjį turtą nuomojosi jau dešimt metų ir tris mėnesius, t. y. viršijant maksimalų nuomos terminą, todėl atsakovė sutarties neatnaujino pagrįstai.
47. Apeliantės teiginys, kad nuomos sutarties neatnaujinimas jai (ieškovei) sukeltų itin neigiamas teisines pasekmes, kurios lemtų ne tik ieškovės veiklos patalpose pabaigą, bet ir itin ženklų nuostolių, susijusių su vaistinės veiklos nutraukimu, patyrimą, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, ieškovė neneigia, kad nuo 2020 m. žiemos (dar nepasibaigus ginčo nuomos sutarties terminui) ieškovė iš ginčo patalpų išsikėlė ir jose nebevykdė vaistinės veiklos sutarties pasibaigimo metu. Be to, byloje nėra ginčo, kad ieškovė vaistinės veiklą vykdo kitose, netoliese nuo Naujosios Akmenės ligoninės esančiose patalpose. Taigi, ieškovės teiginiai, kad neatnaujinus (nepratęsus) nuomos sutarties ieškovė patiria (patirtų) ženklių nuostolių, yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, o byloje nustatytų aplinkybių visuma labiau suponuoja išvadą, jog ieškovei ginčo patalpos vaistinės veiklos vykdymui nebereikalingos, tačiau pastaroji siekia išlaikyti ginčo patalpas savo žinioje, galimai siekdama kitokių tikslų (pvz., kad ginčo patalpose neįsikurtų kita konkuruojanti vaistinė ar pan.).
48. Pažymėtina ir tai, kad VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Tai reiškia, kad skelbdama viešą nuomos konkursą dėl jai nuosavybės teise priklausančio turto nuomos savivaldybė privalo atsižvelgti į nurodytus principus.
49. Pagal VSTVNDĮ 12 straipsnio 1 dalį savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Vadovaujantis VSTVNDĮ 15 straipsnio 2 dalimi, valstybės arba savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo nuomos konkurso būdu, išskyrus valstybės arba savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos atvejus, kai toks turtas gali būti išnuomotas be konkurso.
50. Sutiktina, kad visuomenės interesų tenkinimą atitinka ne tik didžiausios nuomos kainos gavimas, bet ir daugumos visuomenės (pacientų) poreikio gauti reikiamų medikamentų ir priemonių pačioje gydymo įstaigoje ar kuo arčiau jos užtikrinimas. Be kita ko, savivaldybės turtas turi būti naudojamas racionaliai bei ekonomiškai. Analizuojamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė viešo konkurso būdu nuomoja specifinėje vietoje – Naujosios Akmenės ligoninėje esančias patalpas. Viešojo konkurso, kurį pašoma pripažinti negaliojančiu, sąlygose numatyta, kad turtas nuomojamas vaistinės veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, jog VSTVNDĮ įtvirtintų principų ir tuo pačiu viešojo intereso neatitiktų situacija, kuomet pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovei priklausančios patalpos būtų laikomos tuščios, o atsakovės lankytojams nebūtų suteikiamos lengvai prieinamos vaistinės paslaugos. Dėl to pripažinti neteisėtu atsakovės VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės paskelbtą ir vykdomą ginčo patalpų viešą nuomos konkursą taip pat nėra pagrindo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
51. Atsižvelgiant į nurodytą, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė VSTVNDĮ 15 straipsnio 5 dalies (2019 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. XIII-2398 redakcija) nuostatų galiojimą laiko atžvilgiu. Tačiau nurodytas materialiosios teisės normų pažeidimas nelėmė neteisingo teismo sprendimo byloje priėmimo, nes nurodytos teisės normos tarp šalių susiklosčiusių santykių nereguliuoja. Iš esmės teisėtas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
53. Atsakovė VšĮ Naujosios Akmenės ligoninė pateikė prašymą priteisti jai 4 561,70 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas ir 300 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (PVM sąskaitas-faktūras, mokėjimo pavedimų kopijas ir ataskaitas apie suteiktas teisines paslaugas). Taigi, atsakovei suteiktos teisinės paslaugos yra detaliai nurodytos pateiktose ataskaitose apie suteiktas teisines paslaugas, atitinka ir neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš apeliantės (ieškovės).
54. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu. Taigi, atsakovė pagal 2022 m. gegužės 18 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 08988 patyrė 300 Eur dydžio išlaidas, susijusias su faktinių aplinkybių konstatavimu, vienašališkai perimant-perduodant ginčo patalpas, esančias Žemaitijos g. 6, Naujoji Akmenė, dėl kurių teismas panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šios išlaidos atsakovei taip pat priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134858576) atsakovei viešajai įstaigai Naujosios Akmenės ligoninei (juridinio asmens kodas 153083122) 4 561,70 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas ir 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu.
Teisėjos Danguolė Martinavičienė
Aldona Tilindienė
Alma Urbanavičienė