Civilinė byla Nr. e2-81-356/2025
Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00381-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.1.; 2.6.20.1.; 3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 10 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Florinus“ atstovams Ž. L. ir advokatui Mantui Mikalopui,
atsakovės UAB „Vasabi“ atstovams K. P. ir advokatui Ovidijui Speičiui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-81-356/2025, pagal ieškovės UAB „Florinus“ ieškinį ir pareiškimą atsakovei UAB „Vasabi“ dėl kainos sumažinimo, nuostolių ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB „Florinus“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vasabi“: 14 362,40 Eur sumažintą kainą (ieškinio suma padidinta 2024-09-06 pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo), 417,05 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje, dublike nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir į bylą pateiktais įrodymais, paaiškinimais ir akcentavo, kad: atsakovė viešai skelbia, kad, be kt., gamina ir montuoja reklamines iškabas, o taip pat daro ir derina reklamos projektus lauko reklamai, leidimams iš savivaldybių gauti; nors šalys rašytinės sutarties ar atskirų sutarčių nesudarydavo, tačiau ieškovė užsakydavo, o atsakovė ilgą laiką teikė ieškovei atlygintines paslaugas, t.t. gamino išorinę reklamą, rūpinosi jos suderinimu, gaudavo reikiamus leidimus; ieškovė vertina, kad tarp šalių susiklostė tokia praktika, kad atsakovė, priimdama užsakymą dėl išorinės reklamos pagaminimo ir sumontavimo, kartu prisiima ir pareigą parengti ir pateikti dokumentus derinimui atitinkamoms institucijoms bei gauti leidimą, kad paslaugų rezultatą būtų galima naudoti teisėtai; ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovės užsakymų pagaminti, suderinti, gauti leidimą ir sumontuoti išorinės reklamos iškabas ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nors dėl abiejų užsakymų ieškovė apmokėjo atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, iš viso sumokėjo 6 897 Eur ((duomenys neskelbtini)) ir 7 465,40 Eur ((duomenys neskelbtini)), bet teisėto rezultato negavo, nes išorinė reklama buvo sumontuota, nesant kompetentingos institucijos leidimo, todėl ieškovė remiasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir prašo sumažinti kainą iki nulio ir priteisti iš atsakovės 14 362,40 Eur ieškovės sumokėtą sumą; be to, dėl sutarties netinkamo vykdymo, nes nebuvo gauti leidimai, o išorinės reklamos iškabos sumontuotos, ieškovė buvo nubausta administracine tvarka, sumokėjo iš viso 290 Eur baudas, be to, savo sąskaita pašalino iškabą, sumokėjo 127,05 Eur, visi šie nuostoliai priteistini iš atsakovės; kad dėl šių dviejų ginčo atvejų atsakovė buvo prisiėmusi prievolę ne tik teikti dokumentus institucijoms svarstyti dėl leidimų išdavimo, bet ir juos gauti, patvirtina ankstesnė tarp šalių susiklosčiusi praktika, kad leidimai būdavo gaunami atsakovės, šalių dalykinio susirašinėjimo dokumentai, ieškovės vadovo paaiškinimai, liudytojos parodymai. Prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi, o taip pat iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė UAB „Vasabi“ atsiliepimu į ieškinį, tripliku prašė ieškinį, įskaitant ir pareiškimą dėl ieškinio sumos padidinimo, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį, triplike nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir į bylą pateiktais įrodymais, paaiškinimais ir akcentavo, kad: nors šalys bendradarbiavo ilgą laiką, rašytinės sutarties ar atskirų sutarčių nesudarydavo; ieškovė abiem ginčo atvejais buvo užsakiusi tik reklamos iškabų pagaminimo ir sumontavimo darbus, atsakovė nebuvo prisiėmusi pareigos gauti atitinkamus leidimus reklamų montavimui, tą patvirtina šalių susirašinėjimo duomenys; atsakovės išrašyti dokumentai apmokėjimui patvirtina, kad ieškovė nėra mokėjusi už leidimo reklamai gavimo paslaugas; atsakovė viešai neskelbia, kad teikia ir papildomas reklamos leidimų gavimo paslaugas, todėl ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis tokias paslaugas gauti kartu su užsakytomis paslaugomis; nors atsakovė teikė dokumentus leidimų gavimui, bet šiuos veiksmus atliko kaip papildomą paslaugą, dėl kurios nebuvo prisiėmusi jokių įsipareigojimų, papildomai ieškovei to paprašius; tai, kad atsakovė neturėjo pareigos gauti leidimą, patvirtina ieškovės veiksmai, nes pati ieškovė ne kartą kreipėsi dėl leidimų išdavimo, o ne ragino atsakovę tokias pareigas vykdyti; ieškovės teiginiai, kad visais atvejais atsakovė buvo prisiėmusi pareigą gauti leidimus, yra deklaratyvūs, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai; net ir pripažinus, kad atsakovė turėjo pareigą dėl leidimų gavimo, negali būti reikalaujama, kad tokią pareigą privalomai įvykdytų, t. y. pasiektų rezultatą, galima būtų reikalauti tik dėti maksimalias pastangas; atsakovė vertina, kad tarp šalių susiklostė mišrūs prievoliniai teisiniai santykiai, kurie turi rangos (pagaminti ir sumontuoti konkrečią reklamos iškabą) ir atlygintinių paslaugų sutarčių (dėti maksimalias pastangas) požymių; atsakovė ir sąskaitose, pavyzdžiui, dėl reklamos pagaminimo ir sumontavimo Kauno mieste, įvardijo, kad darbai, už kuriuos prašoma apmokėti, yra tik projekto paruošimas, derinimas, o ne leidimo gavimas; vertina, kad atsakovė prievolių, susijusių su reklamos leidimų gavimu, abiem ginčo atvejais neįvykdė dėl ieškovės kaltės, todėl nėra visų sąlygų iš atsakovės priteisti nuostolius, tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakomybė kyla, yra CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatytos aplinkybės dėl išorinės reklamos iškabų (duomenys neskelbtini) mieste
Ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. užsakė reklamos iškabą, kurią buvo numatyta kabinti tarp dviejų pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovė 2022 m. spalio 11 d. pateikė ieškovei išorinės vaizdinės reklamos projektą. Ieškovė 2022 m. spalio 31 d. el. laišku patvirtino, kad atsakovė gamins ir ieškovei praneš iškabos kabinimo datą, o ji pati surinks savininkų parašus, t. y. gaus šių pastatų bendraturčių sutikimą, kuris būtinas pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Atsakovės 2022 m. gruodžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 7 465,40 Eur sumai už reklamos projektą, matavimus, gamybą ir montavimą (sąskaitoje nėra nurodyti su atitinkamo leidimo gavimu susiję darbai) ieškovė apmokėjo, reklaminę iškabą 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovė sumontavo, nors leidimas nebuvo gautas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 5 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą ir nustatė, kad ant gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), fasadų sumontuota metalinė konstrukcija neturint statybą leidžiančio dokumento ir 2023 m. vasario 21 d. surašė savavališkos statybos aktą, o 2023 m. vasario 22 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir išardyti sumontuotą metalinę konstrukciją ir sutvarkyti statybvietę iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija (duomenys neskelbtini) surašė ieškovei administracinio nusižengimo protokolą už nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, nes išorinė reklama buvo įrengta be leidimo pažeidžiant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimą, ir nurodė sumokėti 70 Eur baudą.
Atsakovė 2023 m. sausio 31 d. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija pareikalavo ieškovės iki 2023 m. kovo 20 d. pašalinti minimą, neturint leidimo įrengtą ir skleidžiamą išorinę reklamą ir grasino taikyti atsakomybę. Atsakovė 2023 m. balandžio 18 d. vėl pateikė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai paraišką pagal pateiktą projektą išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą ant pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Komisija 2023 m. balandžio 25 d. nusprendė siūlyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės merui neišduoti leidimo išorinei reklamai, nes projektas neatitinka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo Aiškinamojo rašto, 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ numatytų pagrindinių reklaminių įrenginių reglamentavimo tikslų ir tekstinių reglamentų.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės meras 2023 m. gegužės 2 d. nusprendė neišduoti leidimo ieškovei įrengti išorinę reklamą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023 m. gruodžio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą ieškovei ir administracinį nurodymą sumokėti 150 Eur baudą, kurią ieškovė sumokėjo 2024 m. sausio 18 d. Be to, ieškovė buvo priversta iškabą pašalinti ir patyrė 127,05 Eur nuostolių.
Ieškovė atsakovei 2024 m. vasario 1 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą 40 kalendorinių dienų terminą – parengti, suderinti su atitinkamomis institucijomis, pagaminti ir sumontuoti ieškovei išorinės reklamos iškabas, kurios atitiktų užsakovo ir teisės aktų reikalavimus. Pretenzijoje taip pat buvo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per nurodytą protingą terminą nepašalins arba trūkumai bus esminiai ir nepašalinami, nuo 2024 m. kovo 4 d. nutraukia sutartį dėl šių paslaugų ir reikalauja sumažinti atsakovės paslaugų kainą bei grąžinti 7 465,40 Eur (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atlyginti iš viso ieškovės turėtas 277,05 Eur išlaidas. Atsakovė 2024 m. kovo 14 d. raštu kategoriškai nesutiko su ieškovės pretenzija. Šalių bendradarbiavimas galutinai nutrūko.
Nustatytos aplinkybės dėl išorinės reklamos iškabų (duomenys neskelbtini) mieste
Ieškovė užsakė atsakovės teikiamas paslaugas dėl išorinės reklamos iškabų ant pastato (duomenys neskelbtini). Šalių dalykinis susirašinėjimas patvirtina, kad užsakymo vykdymo eigoje šalys papildomai aptarė klausimą dėl reklamos projekto derinimo, atsakovė nurodė, kad papildomai reikės mokėti ir už derinimą. Atsakovė parengė ir pateikė ieškovei išorinės vaizdinės reklamos projektą, ieškovė patvirtino projektą, atsakovė toliau teikė derinimo paslaugas ir 2023 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą gauti leidimą įrengti išorinę reklamos iškabą, tačiau leidimas nebuvo išduotas, nes nebuvo Kultūros paveldo departamento raštiško suderinimo. Atsakovė 2023 m. vasario 6 d. pateikė, o ieškovė 2023 m. vasario 13 d. apmokėjo išankstinę sąskaitą 6 655 Eur sumai už reklamos gamybą ir montavimo darbus, taip pat apmokėjo 2023-02-13 sąskaitą faktūrą 242 Eur sumai už projekto paruošimo ir derinimo paslaugas. Atsakovė 2023 m. vasario 14 d. el. paštu pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui projektą derinimui ir toliau rūpinosi derinimo procesu. Dar neturint šios institucijos pozicijos dėl projekto, atsakovė vėl kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją. 2023 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija raštu informavo, kad leidimas įrengti išorinę reklamą nebus išduotas, nes nėra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimo. Nors atsakovei ir buvo žinoma, kad nėra užbaigta derinimo procedūra, 2023 m. kovo 14 d. ji nusprendė pradėti gaminti išorinę reklamos iškabą, motyvuojant tuo, kad procesas ir taip jau užtruko.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinis skyrius 2023 m. balandžio 4 d. raštu nurodė, kad pritaria tik iškabai – konsolei, paprašė parinkti kitą grafinį išorinės vaizdinės reklamos vaizdą ir numatyti tokį reklamos sprendinį, kuris neprieštarautų Specialiojo plano reikalavimams. Nepaisant to, kad dar nebuvo galutinai suderintas projektas ir nebuvo gautas leidimas, atsakovė išorinę reklamos iškabą sumontavo ir 2023 m. balandžio 11 d. ieškovei atsiuntė fotonuotrauką su vaizdu. 2023 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai vėl buvo pateikta paraiška gauti leidimą įrengti išorinę reklamą, o ieškovė pridėjo visus dokumentus, kuriuos buvo nurodžiusi ir pateikusi atsakovė. Ieškovei 2023 m. gegužės 11 d. iš atsakovės tapo žinoma, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio padalinys 2023 m. balandžio 4 d. raštu informavo, kad derinama tik maža dalis reklamos projekto. 2023 m. gegužės 24 d. raštu (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija vėl informavo, kad leidimas įrengti išorinę reklamą nebus išduotas dėl tų pačių priežasčių, kaip ir anksčiau, t. y. be Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos sutikimo. Ieškovė teiravosi, ką toliau reikia daryti, atsakovė 2023 m. gegužės 24 d. nurodė, kad siųs pretenziją.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija 2023 m. birželio 5 d. surašė ieškovei administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad išorinė reklama skleidžiama be leidimo, paskyrė 70 Eur baudą ir reikalavimą per 10 dienų išorinę reklamą pašalinti. 2023 m. birželio 14 d. atsakovė nurodė ieškovei persiųsti fotonuotraukas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, kuri surašė nurodymą. 2023 m. birželio 15 d. atsakovė pateikė ieškovei atnaujintą išorinės vaizdinės reklamos projektą ir nurodė jį vėl pateikti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai leidimui gauti. 2023 m. rugsėjo 18 d. ieškovė pateikė atnaujintą projektą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui, kuris projekto (iškabos – konsolės) sprendiniams 2023 m. rugsėjo 19 d. pritarė, tačiau atnaujintas reklamos projektas nebuvo suderintas su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe ir negautas atitinkamas jos sutikimas.
Ieškovė vertina, kad patyrė nepagrįstų išlaidų, nes atsakovė suprojektavo, parengė ir pagamino bei sumontavo reklamos iškabą, kurios nebuvo galima naudoti nurodytoje vietoje, t. y. atsakovė netinkamai atliko užsakytus darbus ir jų rezultatas negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Ieškovė atsakovei 2024 m. vasario 1 d. pateikė pretenziją, kuria pareikalavo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą 40 kalendorinių dienų terminą – parengti, suderinti su atitinkamomis institucijomis, pagaminti ir sumontuoti ieškovei išorinės reklamos iškabas, kurios atitiktų užsakovo ir teisės aktų reikalavimus. Pretenzijoje taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per nurodytą protingą terminą nepašalins arba trūkumai bus esminiai ir nepašalinami, nuo 2024 m. kovo 4 d. nutraukia sutartį dėl šių paslaugų ir reikalauja sumažinti atsakovės paslaugų kainą bei grąžinti 6 897 (6 655 + 242) Eur (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atlyginti 70 Eur išlaidas, kurias ieškovė patyrė sumokėdama administracinę baudą dėl atsakovės kaltės. Ieškovė teigia, kad susitardama su atsakove dėl įrengtinos išorinės reklamos pagaminimo, siekė gauti pilną rezultatą (tokią išorinę reklamą, kokia buvo detalizuota pradiniame jos projekte, bet ne užsakytos reklaminės priemonės fragmentą/dalį), tačiau atsakovė tokio rezultato nepasiekė, o išorinės reklamos fragmentai ieškovės užsakymo neatitinka bei ieškovės nebuvo priimti, 2024 m. liepos 11 d. atsakovė buvo raginama pasiimti prie pastato likusias pritvirtintas ginčo išorinės reklamos dalis, kurių atsakovė nenuėmė ir nepasiėmė, todėl ieškovė numontavo, siuntė atsakovei siuntą, tačiau atsakovė atsisakė priimti, atlygintinai sandėliuoja savo veiklos vietoje. Atsakovė 2024 m. kovo 14 d. raštu kategoriškai nesutiko su ieškovės pretenzija. Šalių bendradarbiavimas galutinai nutrūko.
Dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo
UAB „Vasabi“ yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 3 dalis), todėl veikiantis savo rizika, jam keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai. UAB „Florinus“ taip pat yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo, todėl veikia savo rizika, jam keliami tokie patys reikalavimai, tačiau jo veiklos pobūdis yra kitoks.
Atsakovė viešai skelbia, kad, be kt., gamina ir montuoja reklamines iškabas, o taip pat daro ir derina reklamos projektus lauko reklamai, leidimams iš savivaldybių gauti.
Šalys pripažino, kad iki ginčo kilimo įmonės bendradarbiavo beveik nuo abiejų įmonių veiklos pradžios, ieškovė veikdavo kaip užsakovė, t.t. užsakydavo pagaminti ir reklamines lauko iškabas, ginčų anksčiau nebuvo kilę, rašytinės sutarties ar atskirų rašytinių sutarčių nesudarydavo.
Kad būtų sudaryta sutartis, užtenka dviejų ar daugiau asmenų suderintos valios sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 straipsnio 1 dalis), Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę. Pagal bendrąsias CK 6.193 straipsnyje reglamentuojamas sutarčių aiškinimo taisykles: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Nagrinėjamu atveju iš šalių pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojos K. G. parodymų matyti, kad bendradarbiaudamos šalys pasitikėjo viena kita, ieškovę tenkino atsakovės teikiamų paslaugų kokybė ir kaina, užsakymų turinį aptardavo rašydami el. laiškus ir telefonu.
Ieškovės vertinimu, su atsakove, kaip su verslo profesionale, veikiančia srityje, kurią gerai išmano, tariantis ir užsakant išorinės reklamos iškabas (dėl abiejų ginčo atvejų), tikrieji ieškovės ketinimai buvo ne tik kad atsakovė pagamintų išorinės reklamos iškabas, jas sumontuotų, bet ir kreiptųsi dėl leidimų išdavimo ir juos gautų, nes tik turint leidimą pagamintą reklamos iškabą galima sumontuoti ir naudoti teisėtai. Užsakydama išorinės reklamos iškabas pas verslo profesionalę ieškovė tikėjosi, kad atsakovei yra žinomi teisės aktų reikalavimai dėl būtinumo gauti atitinkamus leidimus, kad ji juos gaus, nes pati ieškovė verčiasi kitokio pobūdžio veikla, todėl jai nėra žinomi minėti reikalavimai, ji neketino pati atlikti kokius nors veiksmus, tikėjosi teisėto rezultato.
Atsakovė vertina, kad ieškovės užsakymas abiem ginčo atvejais buvo tik pagaminti išorines reklamines iškabas ir jas sumontuoti, rašytine sutartimi numatytos pareigos pagaminti leistiną viešinti reklamos iškabą neturėjo, atsakovė kreipėsi dėl leidimo išdavimo tik ieškovei tokios paslaugos paprašius, t. y. geranoriškai padėjo derinti jos parengtą projektą su savivaldybe, tačiau atsakovė nebuvo prisiėmusi pareigos ir negalėjo užtikrinti, kad leidimai bus išduoti, nes tai nepriklauso tik nuo atsakovės veiksmų ir jiems atlikti įdėtų maksimalių pastangų, todėl atsakovė nėra atsakinga už tai, kad leidimai nebuvo išduoti. Atsakovė yra tik reklamos gamintoja, kuri tik įgyvendina klientų pateiktus reklamų techninius sprendinius ir neprivalo užtikrinti klientų pateiktų užsakymų atitikties teisinėms taisyklėms.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė užsakė pagaminti ir sumontuoti išorinės reklamos iškabas ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šalys turėjo realią galimybę sudaryti rašytinę sutartį ir / ar detaliai el. laiškuose aptarti sutarties dalyką, šalių teises ir pareigas, bet to nepadarė, todėl aiškinant sutartį ir nustatant tikruosius šalių ketinimus, vertinami ne tik dalykinio susirašinėjimo duomenys, vadovų paaiškinimai, liudytojos parodymai, bet ir šalių atlikti veiksmai.
Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sutarčių laisvės principas, todėl šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK nereglamentuotas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę sudaryti ir sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų; tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarime arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
Abiem ginčo atvejais buvo reikalinga ne tik pagaminti ir sumontuoti materialų darbų rezultatą – išorinės reklamos iškabas, bet ir gauti atitinkamus leidimus, ieškovė vertina, kad taikytinos rangos sutarties nuostatos, o atsakovė, kad taikytinos ir atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos.
Rangos sutarties samprata yra atskleista CK 6.644 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią nuostatą, rangos sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. CK 6.645 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitaip, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus.
CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
Rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams yra būdingi tam tikri panašumai (atitinkamų aktyvių veiksmų pagal kitos šalies užsakymą (užduotį) vykdymas ir kt.). Rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo ir jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. CK 6.724 straipsnyje pripažįstamas subsidiarus materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrąsias rangos sutarties nuostatas, taikymas atlygintinų paslaugų teikimo teisiniams santykiams; šis aspektas taip pat patvirtina, kad aptariami materialieji teisiniai santykiai yra savaip panašūs (giminingi). Vis dėlto, nepaisant tam tikrų panašumų, (statybos) ranga ir atlygintinos paslaugos yra savarankiški ir skirtingi materialieji teisiniai santykiai, besiskiriantys savo dalyku, t. y. prievolėmis, sudarančiomis šių santykių turinį, teisių, kildinamų iš vieno ar kito teisinio santykio, gynimo būdais, jų taikymo sąlygomis ir kitais teisiškai reikšmingais aspektais.
Abiem ginčo atvejais ieškovė užsakė pagaminti išorinės reklamos iškabas, jas atsakovė (rangovė) savo rizika, ieškovei (užsakovei) pritarus jos sprendiniams, pagamino ir sumontavo (perdavė), o ieškovė darbus apmokėjo (priėmė). Tokie šalių veiksmai leidžia padaryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl konkrečių materialių daiktų (išorinės reklamos iškabų) sukūrimo CK 6.644 straipsnio 1 dalis.
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimus (12 straipsnis. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimai) tam, kad teisėtai naudoti išorinę reklamos iškabą abiem ginčo atvejais buvo reikalinga gauti atitinkamus leidimus.
Kaip nurodyta Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. rašte, (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Komisijos 2023 m. balandžio 25 d. rašte, nagrinėjamu atveju tam, kad rangos sutarties pagrindu sukurtą daiktą – išorinės reklamos iškabas būtų galima naudoti teisėtai, neužtenka tik užsakovo pageidavimo dėl reklamos išmatavimų, dizaino, sumontavimo vietos ir kt., prieš daiktą pagaminant privalu parengti tokį išorinės reklamos projektą, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus ir galėtų būti išduotas leidimas jį sumontuoti ir naudoti.
Tikėtina, kad ieškovės, kuri vykdydama savo veiklą periodiškai turėjo poreikį įrengti ir naudoti išorinės reklamos iškabas, sutartinių santykių su atsakove sukūrimo tikslas, tikrieji ketinimai buvo ne tik užsakyti išorinių reklamos iškabų pagaminimo ir sumontavimo darbus, bet ir naudoti jas teisėtai.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų ir jų atliktų veiksmų, abiem ginčo atvejais išorinių reklamos iškabų projektus rengė atsakovė, teikdavo ieškovei susipažinti, o jai pritarus, leidimų gavimui reikiamų dokumentų pateikimu kompetentingoms institucijoms rūpinosi abi šalys, ieškovė yra apmokėjusi vieno ginčo atveju ir už tokio pobūdžio atsakovės paslaugas.
Kaip matyti iš kompetentingų institucijų raštų, kuriais buvo atsisakyta išduoti leidimus, leidimo išdavimas išimtinai nepriklausė tik nuo atsakovės parengtų reklamos iškabų projektų atitikimo įstatymų reikalavimams, tačiau ir, pvz., nuo to, ar bus gauti namo bendraturčių sutikimai.
Kaip matyti iš el. laiškų turinio, ieškovė, užsakydama pagaminti išorinės reklamos iškabas, nei vienu iš ginčo atvejų iš karto nebuvo užsakiusi, kad atsakovė kreiptųsi ir dėl leidimo gavimo, dėl šios paslaugos tardavosi sutarties vykdymo eigoje. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė turėjo lūkesčių, jog atsakovė, būdama savo veiklos profesionalė, gavusi užsakymą privalėjo pirmiau išsiaiškinti visas aplinkybes, t. y. ar bus reikalinga gauti leidimą ir iš kokių institucijų, kokie yra teisės aktų reikalavimai išorinės reklamos iškaboms ir kt., juo labiau, kad yra viešai prieinama informacija apie kultūros paveldo objektus. Atsakovės teigimu, ji turėjo lūkesčių, kad ieškovė žino tokius duomenis ir apie tai atsakovę informuos iš anksto.
Taigi atsakovei priėmus ieškovės užsakymą, kad jis būtų tinkamai įvykdytas, nepakako vien tik pagaminti ir sumontuoti rangos sutarties materialų rezultatą, buvo privalu atlikti ir kitokius veiksmus, o vykdant sutartį būtina laikytis tam tikro darbų ir / ar veiksmų eiliškumo, t. y. pirmuoju etapu parengti išorinės reklamos iškabos projektą, su juo supažindinti ieškovę, po to kreiptis dėl leidimo gavimo į kompetentingas institucijas, o gavus leidimą, pagaminti išorinės reklamos iškabas ir jas sumontuoti.
Nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, kad ieškovės užsakymui įvykdyti ir gauti rezultatą, kuris galėtų būti naudojamas teisėtai, šalys turėjo būti sulygę dėl dviejų savarankiškų dalykų, kurių kiekvienas galėtų būti atskiros sutarties rūšies dalykas. Teismas vertina, kad, dalyje dėl šalių atliktų veiksmų, kreipiantis į kompetentingas institucijas ir pateikiant reikiamus dokumentus leidimams gauti, tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tačiau nėra įrodymų patvirtinti, kad šalys būtų susitarę dėl to, kad atsakovė leidimą tikrai gaus, nors tokia galimybė susitarti numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje.
Dėl sutartinių prievolių (ne)vykdymo ir atsakomybės taikymo
CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis), pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnis), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Turėdamos sutartinių santykių abi sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Pareigos bendradarbiauti pažeidimas yra sutarties pažeidimas.
Atsakovė, kaip pati skelbia viešai, verčiasi reklamos iškabų gamyba ir montavimu, tuo pačiu, esant poreikiui, derina reklamos projektus lauko reklamai, leidimams iš savivaldybių gauti. Taigi atsakovei, kaip šio verslo profesionalei bei iš ankstesnio bendradarbiavimo su ieškove praktikos, priėmus vykdyti ieškovės užsakymus, negalėjo būti nežinoma, kad abiem ginčo atvejais tam, kad reklamos iškabos galėtų būti naudojamos teisėtai, sutarties vykdymo eigoje bus reikalinga kreiptis dėl leidimo gavimo.
Kaip matyti iš šalių dalykinio susirašinėjimo ir atliktų veiksmų, ieškovė abiem ginčo atvejais kreipėsi į atsakovę dėl išorinės reklamos pagaminimo ir sumontavimo, taigi šalys susitarė pagaminti ir perduoti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.645 straipsnis). Įstatymas rangovus įpareigoja iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Jeigu sutartis nenustato ko kita, rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė iš karto po to, kai gavo užsakymą, būtų informavusi ieškovę apie tai, kad bus reikalinga gauti leidimą. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, ankstesnio šalių bendradarbiavimo atvejais, esant poreikiui buvo kreipiamasi dėl leidimų gavimo, ir jie gauti, todėl jokių ginčų tarp šalių nekilo. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo duomenų, šalių paaiškinimų ir liudytojos K. G. parodymų, šalys viena kita pasitikėjo, o esant tokiems santykiams, ieškovė, nors tokią teisę turėjo (CK 6.658 straipsnis), nekontroliavo ir nepareiškė pretenzijų dėl to, kad atsakovė, dar nesant gauta leidimų, pagamino ir sumontavo išorinės reklamos iškabas, esant imperatyviems Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams dėl leidimo naudoti išorinės reklamos iškabas gavimo, apmokėjo už atliktus darbus, pretenzijų dėl darbų kokybės neturėjo, nors teisėtai naudotis šiomis iškabomis galimybės nebuvo (CK 6.663 straipsnis), taigi faktiškai naudojosi atsakovės darbo rezultatais, dėl neteisėto naudojimo buvo skirtos administracinės nuobaudos.
Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, atsakovė ne kartą kreipėsi į kompetentingas institucijas ir teikė dokumentus dėl leidimų gavimo. Tokius pat veiksmus ne kartą yra atlikusi ir pati ieškovė. Šalių bendradarbiavimas galutinai nutrūko po to, kai ieškovė 2024-02-01 pareiškė pretenziją ir pareikalavo ištaisyti trūkumus, t. t. nurodė atsakovės neįvykdytą prievolę gauti reikiamus leidimus. Tokie šalių veiksmai patvirtina, kad atsakovė, ieškovei papildomai užsakius atlikti veiksmus, susijusius su dokumentų teikimu leidimams gauti, juos vykdė iki pretenzijos 2024 m. vasario 1 d. pateikimo, tačiau šių jos atliktų veiksmų pasėkoje leidimai išduoti nebuvo. Ieškovės teigimu, atsakovė dėjo nepakankamai pastangų, o atsakovės vertinimu, atsakovė nebuvo įpareigota ir įsipareigojusi pasiekti rezultatą – gauti leidimus, ieškovei padėjo tik gera valia.
Kaip matyti iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. rašto, buvo pritarta tik iškabai – konsolei, paprašyta parinkti kitą grafinį išorinės vaizdinės reklamos vaizdą ir numatyti tokį reklamos sprendinį, kuris neprieštarautų Specialiojo plano reikalavimams. Atsakovė, atsižvelgusi į pastabas, parengė projektą (atnaujino) ir 2023-06-15 perdavė ieškovei, kad pateiktų derinti, ieškovė pateikė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (skyrius) 2023-09-18 pritarė, bet liko nesuderinta su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe, leidimas neišduotas. Šiuo ginčo atveju matyti, kad po to, kai atsakovė atnaujino projektą ir jį perdavė ieškovei, derinimo veiksmus atliko pati ieškovė.
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės merui Komisija 2023 m. balandžio 25 d. nusprendė siūlyti neišduoti leidimo išorinei reklamai, nes projektas neatitinka (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo Aiškinamojo rašto, 3 priede „Išorinės reklamos įrengimo reglamentai“ numatytų pagrindinių reklaminių įrenginių reglamentavimo tikslų ir tekstinių reglamentų. Po to atsakovė jokių veiksmų neatliko, kad parengtas projektas atitiktų teisės aktų reikalavimus. Taigi šiuo atveju leidimas nebuvo išduotas ne tik dėl to, kad ieškovė nesurinko namo gyventojų parašų, bet ir dėl to, kad atsakovė neatnaujino reklamos projekto.
Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, nors atsakovė buvo pagaminusi ir sumontavusi išorinės reklamos iškabas ir teigia, kad jos perduoti rangos darbų rezultatai abiem ginčo atvejais atitiko ieškovės užsakymus, svarbu tai, kad institucijų leidimai nebuvo išduoti ne vien dėl to, kad, atsakovės teigimu, pati ieškovė nepasirūpino leidimų gavimu, neatliko veiksmų (negavo gyventojų parašų), kad jie būtų gauti, tačiau ir dėl to, kad atsakovės parengti projektai prieštaravo teisės aktų reikalavimams. Jau minėta, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, kategoriškai atsisakė toliau bendradarbiauti ir šalinti trūkumus, net ir tuos, kurie susiję su jos parengtų projektų trūkumais. Bylą nagrinėjant teisme, ieškovei pasiūlius ginčą išspręsti taikiai, t. y. užbaigti procedūras, atsakovė atsisakė atlikti bet kokius veiksmus.
Aptartos aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartis, turinčias rangos sutarties ir atlygintinų paslaugų sutarčių požymių, dėl ko rangos darbų rezultatai abiem ginčo atvejais negali būti teisėtai naudojami pagal paskirtį. Atsakovė nepaisė darbų atlikimo eiliškumo, atsiradus kliūčių sutartis vykdyti, nestabdė jų vykdymo, nors tokią teisę turėjo (CK 6.661 straipsnis), o pagamino išorinės reklamos iškabas ir jas sumontavo bei gavo apmokėjimą, toks jos elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys vykdant sutartį.
Abiem ginčo atvejais šalių sutartys liko neįvykdytos, nes, nepaisant to, kad atsakovė pagamino ir sumontavo išorinės reklamos iškabas, kurių kokybė ieškovę tenkino, tačiau jų negalima teisėtai naudoti pagal paskirtį. Taip pat, abiem ginčo atvejais ieškovė užsakydama pagaminti ir sumontuoti išorinės reklamos iškabas tuo pačiu metu neužsakė paslaugų, susijusių su veiksmais kreipiantis dėl leidimų gavimo, juo labiau nesitarė dėl to, kad atsakovė privalėtų bet kokiu atveju sutartį vykdyti tol, kol bus gauti leidimai, t. y. kad būtų atsakinga už leidimų gavimą. Ieškovė, turėdama sutartinių santykių, neveikė atidžiai ir rūpestingai, nes sutarčių vykdymo eigoje nekontroliavo atsakovės veiksmų, neprieštaravo išorinės reklamos iškabų sumontavimui (CK 6.658 straipsnis). Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti labiau tikėtiną, jog dėl paaiškėjusių darbų trūkumų kalta ne vien tik atsakovė, o atsakomybės taikymas išimtinai tik atsakovei, kaip to prašo ieškovė, nurodytų aplinkybių kontekste būtų neproporcingas ir neteisėtas.
Ieškovė pažeistas teises prašė ginti vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir abiem ginčo atvejais sumažinti kainą iki nulio, priteisti iš atsakovės 14 362,40 Eur ieškovės sumokėtą sumą.
Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo, be kitų, atitinkamai sumažinti darbų kainą (2 punktas). Tuo atveju, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).
Reikalavimas priteisti iš atsakovės už atliktus darbus jai sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio, toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe.
Atsakovė tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ji yra kalta netinkamai vykdžiusi sutartis, prašė taikyti CK 6.259 straipsnio nuostatas ir atleisti atsakovę nuo sutartinės atsakomybės, nes dėl sutarčių neįvykdymo kalta ieškovė, nes, nors įsipareigojo, tačiau laiku negavo namo savininkų parašų (dėl iškabų (duomenys neskelbtini)), savalaikiai neinformavo atsakovės, kad reikės gauti Kultūros paveldo departamento pritarimą, taigi leidimai negauti dėl ieškovės kaltės.
CK 6.259 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs šalių byloje pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, prieina prie išvados, kad yra pagrindas taikyti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę bei CK 6.259 straipsnio 1 dalies normas ir ieškovei iš atsakovės priteisti 50 proc. sumažintą sumą – 7 181,20 Eur (14 362,40 Eur x 50 proc.),o ieškinį dėl kitos šio reikalavimo dalies atmesti.
Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tik esant visų šių sąlygų visetui, galima reikalauti, kad asmuo padaręs žalą, ją atlygintų.
Ieškovė, remdamasi CK 6.256 straipsniu, prašė priteisti 417,05 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: už reklamos iškabos nuėmimą S. D. 2024-01-12 sumokėta 127,05 Eur suma; ieškovės iš viso sumokėta 290 Eur administracinių baudų suma, kai baudos paskirtos už tai, kad buvo sumontuotos ir naudojamos reklamos iškabos neteisėtai, t. y. be leidimo.
CK 6.256 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas.
Ieškovei 2022-10-31 buvo žinoma, kad reikalingas leidimas, todėl ji pati įsipareigojo surinkti gyventojų parašus (iškabai (duomenys neskelbtini)), 2022-12-01 apmokėjo už iškabos pagaminimą, o atsakovė ją 2022-12-18 sumontavo, administracinio nusižengimo protokolai surašyti 2023-01-24 ir 2023-12-19, paskirtos 70 Eur ir 150 Eur baudos. Kitu atveju (dėl iškabos (duomenys neskelbtini)) ieškovei 2023-01-10 buvo žinoma, kad reikalingas leidimas, 2023-02-13 apmokėjo už iškabos pagaminimą, ji buvo sumontuota, derinimo eigoje paaiškėjo, kad reikalinga gauti ir Kultūros paveldo departamento pritarimą, 2023-06-05 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paskirta 70 Eur bauda.
Yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė nesielgė apdairiai ir rūpestingai, nekontroliavo atsakovės veiksmų ir leido sumontuoti reklamos iškabas nesant leidimo, reklamos iškabos nuo jų sumontavimo buvo ieškovės žinioje, net ir žinodama aplinkybes dėl neteisėto iškabų naudojimo nepasirūpino, kad jos būtų pašalintos, nereikalavo, kad jas pašalintų atsakovė, todėl teismas vertina, kad už tai, jog ieškovė buvo nubausta administracine tvarka, kalta pati ieškovė, o dėl to, kad ieškovė turėjo 127,05 Eur išlaidų dėl iškabų pašalinimo, yra abiejų šalių kaltė, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 50 proc. (63,53 Eur) jos už iškabos pašalinimo darbus sumokėtos sumos, kitoje dalyje ieškinys atmetamas, nes neįrodytos civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu sąlygos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo sprendimu atsakovei nustatoma prievolė ieškovui sumokėti iš viso 7 244,73 Eur sumą yra piniginė prievolė, o bet kokios piniginės prievolės neatskiriama savybė yra palūkanos, kurios saugo kreditoriaus turtinius interesus. Po bylos iškėlimo teisme pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnyje, jos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas, jeigu šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas. Taigi ieškovės prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (6 %) reglamentuoja minėti įstatymai, todėl ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7 244,73 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2024-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškinys tenkinamas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė už advokato teisines paslaugas iš viso turėjo 6 848,10 Eur (su PVM) išlaidų (už procesinių dokumentų (pretenzijų, ieškinio, dubliko), užklausimų parengimą, atstovavimą ir kt.), o atsakovė – 6 886,43 Eur (su PVM) (už procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį, tripliko), užklausimų parengimą, atstovavimą ir kt.).
Šalių turėtų išlaidų už advokatų teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.1, 8.2, 8.3, 8.16, 8.18, 8.19, 8.20 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatų darbo ir laiko sąnaudoms.
Ieškinys tenkinamas 49 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 3 355,57 Eur už advokato teisines paslaugas ir 163 Eur žyminio mokesčio, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 512,08 Eur už advokato teisines paslaugas, atlikus priteistinų sumų įskaitymą (3 518,57 Eur – 3 512,08 Eur = 6,49 Eur), iš atsakovės ieškovei priteistina 6,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Byloje susidarė 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną išlaidų sumą, todėl iš šalių nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vasabi“, juridinio asmens kodas 302604059, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Florinus“, juridinio asmens kodas 303169364, naudai: 7 244,73 Eur skolą ir nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 244,73 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Teisėja Vijolė Vitienė