Civilinė byla Nr. 3K-3-18-378/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16092-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 114.11; 121.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Milsa“ ieškinį atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Šioje byloje sprendžiami sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo šalių sutarties nutraukimo atveju, įrodymų vertinimo ir CPK 314 straipsnio taikymo klausimai.
Ieškovas UAB „Milsa“ prašė teismo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 48 709,35 Lt (14 107,20 Eur) skolos, 8,51 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad 2013 m. sausio 11 d. vagonų nuomos sutartimi Nr. SVN(DK)-6 (toliau – ir Vagonų nuomos sutartis, sutartis) atsakovas įsipareigojo išnuomoti ieškovui 114 vagonų, o šis – už juos sumokėti. Vagonų nuomos sutarties 5.3 punktu šalys sutarė, kad atsakovas iki einamojo mėnesio 15 dienos išrašys ieškovui kito mėnesio 100 proc. dydžio vagonų nuomos mokesčio sąskaitą. Atsakovas pateikė ieškovui apmokėti 205 907,18 Lt (59 634,84 Eur) sąskaitą. Vagonų nuomos sutarties 5.4 punktu ieškovas įsipareigojo apmokėti atsakovui iki einamojo mėnesio 15 d. ir šį įsipareigojimą įvykdė tinkamai: 2013 m. sausio 14 d. pervedė atsakovui 70 725,98 Lt (20 483,66 Eur), 2013 m. sausio 23 d. – 135 181,20 Lt (39 151,18 Eur). 2013 m. sausio 31 d. šalys pasirašė Susitarimą dėl 2013 m. sausio 11 d. vagonų nuomos sutarties Nr. SVN(DK)-6 nutraukimo (toliau – ir Susitarimas nutraukti sutartį) nuo 2013 m. vasario 4 d. Vagonai buvo grąžinti atsakovui iki sutarties termino pabaigos likus mažiau kaip 30 dienų, todėl skaičiuoti baudą atsakovas neturėjo teisinio pagrindo. Nutraukus Vagonų nuomos sutartį, už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. vasario 4 d. turėjo būti sumokėta 57 630,85 Lt (16 691,05 Eur) nuomos mokesčio, todėl 2013 m. balandžio 12 d. ieškovas pareikalavo iš atsakovo iki 2013 m. balandžio 29 d. grąžinti 148 276,33 Lt (42 943,79 Eur) nuomos mokesčio permoką. 2013 m. balandžio 22 d. atsakovas grąžino ieškovui tik dalį nuomos mokesčio permokos – 99 566,98 Lt (28 836,59 Eur), todėl liko skolingas ieškovui 48 709,35 Lt (14 107,20 Eur).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai atsakovas taikė ieškovui baudą. Teismas, aiškindamas Vagonų nuomos sutarties 6.12, 9.3, 9.4 punktus, nurodė, kad pagal šalių susitarimą bauda galėjo būti skiriama, jei nuomininkas (ieškovas) grąžina vagoną anksčiau sutarties galiojimo termino pabaigos (2013 m. gruodžio 31 d.), nesilaikydamas 30 dienų termino, per kurį turi raštu pranešti kitai šaliai apie ketinimą nutraukti sutartį. Bauda netaikytina, kai iki sutarties galiojimo pabaigos lieka mažiau nei 30 kalendorinių dienų. Tiek sutarties nutraukimo prieš terminą, tiek vagonų grąžinimo anksčiau, nei nurodyta sutartyje iniciatorius buvo nuomininkas (ieškovas). Kadangi vagonai buvo grąžinti atsakovui anksčiau (2013 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 4 d.), nei Vagonų nuomos sutartis buvo nutraukta (2013 m. vasario 4 d.), tai atsakovas pagrįstai taikė Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte numatytą sankciją. Teismas taikė sutarties laisvės, privalomumo ir vykdytinumo principus (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys), taip pat nurodė, kad Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte numatytos ir šalių suderintos baudos netaikymas Susitarime nutraukti sutartį atskirai neaptartas, t. y. šalys, pasirašydamos susitarimą nutraukti Vagonų nuomos sutartį, nenurodė išlygų dėl Vagonų nuomos sutarties 6.12, 6.13 punktų netaikymo. Vagonų nuomos sutarties 9.1 punkte nurodyta, kad jos sąlygos gali būti keičiamos tik rašytiniu šalių susitarimu, kurio šalys nesudarė. Be to, atsakovas 2013 m. vasario 1 d. raštu Nr. 2(DK)-657 informavo ieškovą, kad, grąžinant išnuomotus vagonus anksčiau termino, skaičiuos baudą. Nepaisydamas to, ieškovas pradėjo vagonų grąžinimą ir 2013 m. vasario 4 d. raštu Nr. 17 prašė atsakovo baudos netaikyti. Teismas konstatavo, kad ieškovas, anksčiau termino grąžindamas vagonus, žinojo, jog atsakovas taikys Vagonų nuomos sutartyje nustatytas sankcijas.
Ieškovas nepagrįstai teigia, kad vagonus pradėjo grąžinti jau po Susitarimo nutraukti sutartį pasirašymo ir nepadarė jokio sutarties pažeidimo. Vagonų nuomos sutartis buvo sudaryta 2013 m. sausio 11 d., jos galiojimo terminas nustatytas iki 2013 m. gruodžio 31 d. Ieškovas 2013 m. sausio 29 d. paprašė atsakovo nutraukti Vagonų nuomos sutartį nuo 2013 m. vasario 4 d., o 2013 m. sausio 31 d. paprašė leisti pradėti grąžinti vagonus ir, nesulaukęs atsakovo sutikimo, nuo 2013 m. sausio 31 d. vagonus pradėjo grąžinti. Vagonų nuomos sutartis nutraukta nuo 2013 m. vasario 4 d. Akivaizdu, kad ieškovas pažeidė Vagonų nuomos sutarties 9.2.2 sąlygą.
Vagonų nuomos sutarties 9.4 punkto sąlyga, atsižvelgiant į visos sutarties kontekstą, taikytina tuo atveju, kai iki sutarties termino pabaigos (iki 2013 m. gruodžio 31 d.) lieka mažiau nei 30 dienų, t. y. vagonus grąžinant gruodžio mėnesį. Priešingu atveju, arba taip, kaip šią Vagonų nuomos sutarties nuostatą traktuoja ieškovas, jos 6.12 punkte numatyta sankcija neužtikrintų teisėtų atsakovo lūkesčių įgyvendinimo, t. y. lūkesčių į ilgalaikius teisinius tarpusavio santykius. Teismas pažymėjo, kad analogiška teisė ieškovui skaičiuoti baudas atsakovui numatyta Vagonų nuomos sutarties 6.13 punkte.
Pagal Vagonų nuomos sutartį nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. vasario 4 d. atsakovo apskaičiuotas ieškovo mokėtinas nuomos mokestis – 57 630,85 Lt (16 691,05 Eur). Atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovui 148 276,33 Lt (42 943,79 Eur). Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, nurodė, kad atsakovas, turėdamas galiojantį ir teisėtą 48 709,35 Lt (14 107,20 Eur) reikalavimą ieškovui, apie kurį šis buvo informuotas tinkamai, teisėtai ir pagrįstai atliko baudos įskaitymą į ieškovui grąžintinas sumas (CK 6.130 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012). Ieškovas nereiškė reikalavimo pripažinti baudos įskaitymą negaliojančiu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 4 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovui UAB „Milsa“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 48 709,35 Lt (14 107,20 Eur) skolos, 8,51 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5344 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Vagonų nuomos sutarties 9.2 punktą šalys susitarė, kad ji gali būti nutraukta prieš terminą trimis būdais: 1) šalių susitarimu; 2) vienos iš šalių iniciatyva be kitos šalies kaltės, apie ketinimą nutraukti sutartį pranešus raštu kitai šaliai prieš 30 kalendorinių dienų (šiuo atveju nuomininkas privalo per šį terminą atsiskaityti su nuomotoju bei grąžinti vagoną (-us) pagal perdavimo–priėmimo aktą); 3) nuomotojo reikalavimu, nuomininkui pažeidus sutartį ar turint nuomotojui įsiskolinimą, kylantį iš bet kokio kito sandorio, be išankstinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties ir faktinių aplinkybių vertinimo: 1) ar šalys nutraukė sutartį šalių susitarimu, ar ieškovo iniciatyva; 2) ar yra pagrindas taikyti baudą ieškovui, t. y. ar taikytinas Vagonų nuomos sutarties 6.12 punktas, pagal kurį nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 15 dienų vagono (-ų) nuomos mokesčio dydžio baudą, jeigu nuomininkas grąžina vagoną (-us) anksčiau sutarties galiojimo termino pabaigos (išskyrus Vagonų nuomos sutarties 9.4 punkte numatytą atvejį), nesilaikydamas Vagonų nuomos sutarties 9.3 punkte numatyto įspėjimo termino. Vagonų nuomos sutarties 9.3 punkte nurodyta, kad jeigu nuomininkas nori grąžinti vagoną (-us) anksčiau sutarties galiojimo termino pabaigos, jis privalo apie savo ketinimus pranešti nuomotojui raštu prieš 30 kalendorinių dienų, išskyrus Vagonų nuomos sutarties 9.4 punkte numatytą atvejį, t. y. kai iki sutarties galiojimo pabaigos lieka mažiau nei 30 kalendorinių dienų.
Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma „Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.), aiškindamas Vagonų nuomos sutarties ir Susitarimo nutraukti sutartį sąlygas, taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklę – nurodė, kad abu sandorius rengė atsakovas, todėl sutarties sąlygos aiškinamos sutartį pasiūliusios šalies – atsakovo – nenaudai. Taikydamas lingvistinį Susitarimo nutraukti sutartį aiškinimo metodą, teismas sprendė, kad Vagonų nuomos sutartis buvo nutraukta jos 9.2.1 papunktyje nurodytu pagrindu – šalių susitarimu. Vagonų nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą 2013 m. sausio 29 d. raštu Nr. 15 pasiūlė ieškovas, tačiau jo elgesį vertinti kaip sutarties nutraukimą prieš terminą nėra pagrindo. Ieškovo raštas vertintinas kaip oferta, kurią be išlygų akceptavo atsakovas (CK 6.173 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant Vagonų nuomos sutarties nutraukimą šalių pasirinktu būdu – šalių susitarimu, ieškovui nebuvo pareigos raštu pranešti atsakovui apie ketinimą nutraukti sutartį prieš 30 kalendorinių dienų jos 9.2.2 punkte nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad Vagonų nuomos sutarties nutraukimo iniciatorius buvo nuomininkas, nereikšminga, nes abi šalys išreiškė valią, kad sutartis nebegalios nuo 2013 m. vasario 4 d.
Teismas nurodė, kad apeliacijos dalyką sudaro ginčas, ar, Vagonų nuomos sutartį nutraukus šalių susitarimu, taikomas jos 6.12 punktas, pagal kurį nuomininkas privalo sumokėti nuomotojui 15 dienų vagono nuomos mokesčio dydžio baudą, jeigu nuomininkas grąžina vagoną (-us) anksčiau sutarties galiojimo termino pabaigos. Sistemiškai aiškinant visą Vagonų nuomos sutarties tekstą, reikšminga tai, kad jos 6.12 punktas įtrauktas į VI skyrių „Šalių atsakomybė“, kuriame aptariamos išimtinai vien tik nuomininko atsakomybės už sutarties pažeidimą sąlygos ir jam taikytinos sankcijos. Nenustatyta, kad ieškovas pažeidė Vagonų nuomos sutartį. Šalys susitarė, kad Vagonų nuomos sutartis nutraukiama (baigs galioti) nuo 2013 m. vasario 4 d., taip pakeisdamos anksčiau nustatytą sutarties galiojimo terminą – 2013 m. gruodžio 31 d. Vagonų nuomos sutartį nutraukus ne dėl to, kad nuomininkas (ieškovas) ją pažeidė, bet šalių susitarimu, nėra pagrindo nuomininkui (ieškovui) taikyti 15 dienų vagono nuomos mokesčio dydžio baudą. Be to, susiklostė faktinė situacija, dėl kurios nuomininko pareigos vykdymas prieš 30 dienų pranešti nuomotojui apie vagonų grąžinimą tapo neįmanomas. Vagonų nuomos sutarties 9.4 punkte numatyta, kad iki jos galiojimo termino pabaigos likus mažiau kaip 30 kalendorinių dienų, vagonai grąžinami be išankstinio įspėjimo. Iš šalių susirašinėjimo dokumentų matyti, kad šalys Susitarimą nutraukti sutartį faktiškai pasirašė 2013 m. vasario 4 d., kai ieškovo išsinuomoti vagonai jau buvo grąžinti ieškovui. Atsakovo argumentas, kad jis dar iki sutarties nutraukimo 2013 m. vasario 1 d. raštu Nr. 2(DK)-637 informavo ieškovą apie baudų taikymą ir ieškovas šią aplinkybę suvokė, nereikšmingas, nes raštas atsakovo vardu pasirašytas kito asmens – direktoriaus pavaduotojo plėtrai S. S. , o Vagonų nuomos sutartį ir Susitarimą nutraukti sutartį pasirašė atsakovo Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pirmasis pavaduotojas V. J. . Šalių susirašinėjimas ir 2013 m. kovo 29 d. Skolų suderinimo aktas Nr.2-FAC(463), kuriame ieškovo atstovai nurodė, jog nepripažįsta atsakovo sąskaitų dėl baudų, patvirtina, kad ieškovo elgesys, nepripažįstant pareigos mokėti baudą, buvo nuoseklus.
Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovo su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai – 2010 m. gruodžio 2 d. Krovinių vežimo sutartis Nr. SM(DK)-142 ir susirašinėjimas dėl Vagonų nuomos sutarties nutraukimo – yra nauji įrodymai pagal CPK 314 straipsnį ir jų pateikimu pažeidžiami apeliacinio proceso principai. Priešingai, šiuos įrodymus visą laiką turėjo abi bylos šalys. Bylos nagrinėjimo metu savo paaiškinimuose jos pripažino, kad iki ginčo sutarties pasirašymo bendradarbiavo taikydamos pervežimo paslaugų, o ne vagonų nuomos modelį. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010 m. gruodžio 2 d. Krovinių vežimo sutartis Nr. SM(DK)-142. Teismas laikė teisingu atsakovo argumentą, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme neteikė argumentų dėl būtinumo nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, todėl jie nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme. Teismas, padaręs išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo taikyti baudą ieškovui, dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo nuostolių) buvimo nusprendė nepasisakyti.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir priteisti iš ieškovo UAB „Milsa“ 1461 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pateikiant kasacinį skundą, išspręsti teismo sprendimo vykdymo atgręžtine tvarka klausimą. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma „Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011), nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas prioritetą teikė lingvistiniam susitarimo nutraukti sutartį aiškinimo metodui, ignoruodamas pareigą aiškinti sutartį, jos vykdymo bei nutraukimo aplinkybes sistemiškai, atsižvelgiant į sutarties šalių veiksmus ir siekiant išsiaiškinti jų tikrąją valią. Bylos duomenimis, ieškovas pasiūlė nutraukti vagonų nuomos teisinius santykius nepraėjus nė mėnesiui nuo sutarties sudarymo, o atsakovas aiškiai nurodė, kokiomis sąlygomis sutinka ją nutraukti. Atsakovas įformino Vagonų nuomos sutarties nutraukimą, bet tą pačią dieną pateikė ieškovui ir raštą, kuriame detaliau nurodė, kad sutartis nutraukiama vadovaujantis Vagonų nuomos sutarties 9.2.2 punktu, taikant numatytas sankcijas. Tai žinodamas, ieškovas vis tiek pasirašė Susitarimą nutraukti sutartį. Be to, vagonus pradėjo grąžinti dar iki sutarties nutraukimo, net nesulaukęs sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas neišaiškino Vagonų nuomos sutarties nutraukimo aplinkybių, ignoravo atsakovo aiškiai išreikštą valią, susijusią su sutarties nutraukimu, taip pažeisdamas CK 6.193 straipsnio nuostatas. Tiek Vagonų nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, tiek vagonų grąžinimo anksčiau nustatyto termino iniciatorius buvo ieškovas, todėl atsakovas pagrįstai jam taikė Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte numatytą sankciją.
Atsakovo nuomone, būtent sutarties šalies iniciatyva ją nutraukti anksčiau nustatyto termino yra pagrindas taikyti šaliai sutartyje numatytas sankcijas. Vagonai yra specifinis nuomos objektas. Reikiamo vagonų kiekio surinkimas, atvežimas į tam tikrą geležinkelio stotį ir perdavimas nuomininkui lemia atsakovo laiko ir materialines sąnaudas. Tam, kad vagonai galėtų būti eksploatuojami taip, kaip pageidauja nuomininkas, būtina suderinti jų kursavimo maršrutą, kaip numatyta sutartyje. Tai taip pat lemia atsakovo laiko sąnaudas ir galimybes efektyviai naudoti vagonus. Todėl atsakovas, sudarydamas vagonų nuomos sutartis, siekia ilgalaikių, stabilių ir ekonomiškai naudingų teisinių santykių. Baudos nustatymas sutartyje užtikrina atsakovo teisėtų lūkesčių įgyvendinimą (CK 1.2 straipsnis). Pageidavimą nutraukti Vagonų nuomos sutartį ieškovas pateikė praėjus vos 18 dienų nuo jos sudarymo (2013 m. sausio 29 d.), nors Vagonų nuomos sutarties 9.2.2 punkte nustatyta, kad ji gali būti nutraukta vienos iš šalių iniciatyva be kitos šalies kaltės, apie ketinimą nutraukti sutartį pranešus raštu kitai šaliai prieš 30 kalendorinių dienų. Pagal Vagonų nuomos sutarties 6.12 punktą leidžiama grąžinti vagonus ir nutraukti sutartį nesilaikant šio termino, tačiau tokiu atveju atsakovas turi teisę taikyti ieškovui sankciją. Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte numatytas vienintelis atvejis, kai ši sankcija netaikoma, – tai sutarties 9.4 punktas, pagal kurį tais atvejais, kai iki sutarties galiojimo pabaigos (2013 m. gruodžio 31 d.) lieka mažiau nei 30 kalendorinių dienų, vagonas (-ai) gali būti grąžinti nuomotojui be išankstinio įspėjimo. Visais kitais atvejais, kai ieškovas inicijuoja sutarties nutraukimą nesant atsakovo kaltės nesilaikydamas nustatyto įspėjimo termino, atsakovas turi teisę taikyti sutartyje numatytą sankciją, net jei sutarties nutraukimas įforminamas susitarimu. Atsakovas visuomet sutarties nutraukimą įformina raštu, nesvarbu, kas yra jos iniciatorius ir kokiu pagrindu yra nutraukiama sutartis, nes tokia yra sutarties sąlyga. Dokumento forma „susitarimas“ nereiškia atsakovo sutikimo atsisakyti teisės skaičiuoti Vagonų nuomos sutartyje numatytą baudą. Analogišką teisę skaičiuoti baudą pagal Vagonų nuomos sutarties nuostatas turėjo ir ieškovas, jei atsakovas būtų išreiškęs iniciatyvą nutraukti sutartį anksčiau joje nustatyto termino. Susitarime nutraukti sutartį nėra numatyta, kad atsakovas atsisako teisės skaičiuoti Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte numatytą baudą. Vagonų nuomos sutartyje taip pat nenustatyta, kad jei sutarties nutraukimas įforminamas šalių susitarimu, bauda neskaičiuojama.
2. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo 2013 m. vasario 1 d. raštą Nr. 2(DK)-637 dėl jį pasirašiusio asmens. Ieškovas, reikšdamas ieškinį pirmosios instancijos teisme, taip pat teikdamas apeliacinį skundą, neginčijo atsakovo atstovo, direktoriaus pavaduotojo plėtrai S. S. , kompetencijos spręsti komercinius klausimus, susijusius su vagonų nuomos sutarčių sudarymu ir nutraukimu, šiuo pagrindu neginčijo nurodyto rašto. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva laikė šį įrodymą nereikšmingu, peržengė apeliacinio skundo ribas ir pažeidė CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi ir lygiateisiškumo principus, tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alvilė“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, bylos Nr. 3K-3-473/2010). Atsakovas neturėjo galimybės patvirtinti, kad direktoriaus pavaduotojas plėtrai S. S. turi kompetencijos spręsti komercinius klausimus, susijusius su vagonų nuomos sutarčių sudarymu ir nutraukimu, nes dėl to nebuvo ginčo. Atsakovas galėtų šias aplinkybes pagrįsti rašytiniais įrodymais, pateikdamas šio darbuotojo pareiginius nuostatus, bet pagal CPK neleidžiama teikti naujų įrodymų kasaciniam teismui. Be to, civilinių teisinių santykių subjektai yra atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir ieškovas UAB „Milsa“, o ne jų atstovai. Atsakovo nuomone, būtent nurodytas raštas yra reikšmingas rašytinis įrodymas, išreiškiantis atsakovo valią, susijusią su Vagonų nuomos sutarties nutraukimu, patvirtinantis, kad atsakovas sutiko nutraukti sutartį tik taikant joje numatytas sankcijas, informavo apie tai ieškovą dar iki susitarimo nutraukti Vagonų nuomos sutartį pasirašymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas netyrė tikrosios atsakovo valios nutraukiant sutartinius santykius. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B. , bylos Nr. 3K-7-430/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B. , bylos Nr. 3K-7-430/2013).
3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo teismų praktikos. Ieškovas apeliaciniame skunde rėmėsi naujais argumentais, pateikė naują įrodymą – 2010 m. gruodžio 2 d. Krovinių vežimo sutarties Nr. SM(DK)-142 kopiją. Dalis naujų argumentų buvo susiję su krovinių vežimo santykiais, nors šalių ginčas kilo dėl Vagonų nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovo nuomone, apeliacinis procesas turėtų būti suprantamas kaip procesas, kurio metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne kaip pakartotinis bylos nagrinėjimas, pasitelkiant naujus argumentus. Naujų įrodymų ir argumentų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas pagal CPK 314 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1167/2013). Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, teikdamas naujus įrodymus ar argumentus apeliacinės instancijos teisme, apeliantas turi nurodyti, kokias konkrečiai nagrinėjamos bylos aplinkybes gali patvirtinti nauji įrodymai, pagrįsti, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, paaiškinti, kodėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti ar išreikalauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat pagrįsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1333/2013). Taigi, nauji įrodymai yra tie, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įrodymai nelaikytini naujais, nes abi šalys šiuos dokumentus turėjo; tokia išvada prieštarauja CPK, teismų praktikai. Tokia formuojama praktika sudarys galimybes civilinių teisinių santykių subjektams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nepagrįstai vilkinti procesą, bus pažeidžiami rungimosi, teismo proceso koncentruotumo principai. Ieškovo pateikti nauji įrodymai nebuvo susiję su ginčo dalyku – šalių ginčas kilo dėl konkrečios Vagonų nuomos sutarties nutraukimo, o ne dėl santykių, susijusių su krovinių vežimu pagal kitą šalių sutartį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, kad abi šios sutartys reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, kad vagonų nuomos santykiai, nutraukus sutartį, baigėsi, o ne buvo tęsiami pagal Krovinių vežimo sutartį. Be to, 2010 m. gruodžio 3 d. Krovinių vežimo sutartis Nr. SM(DK)-142 buvo sudaryta dar iki Vagonų nuomos sutarties, abi sutartys galiojo tuo pačiu metu, reguliavo skirtingus šalių teisinius santykius, todėl teigti, kad ginčo šalys prieš tai bendradarbiavo pagal pervežimo paslaugų, o ne vagonų nuomos modelį, ar tai, kad šalių bendradarbiavimą Vagonų nuomos sutarties pagrindu pakeitė santykiai, reguliuojami vežimo sutartimi, ir dėl to atsakovas neturi teisės taikyti sankcijų, susijusių su Vagonų nuomos sutarties nutraukimu, yra nepagrįsta.
4. Dėl CPK 230 straipsnio taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nepagrįstai kaip pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodė CPK 230 straipsnį, nes šis straipsnis reglamentuoja parengiamojo teismo posėdžio eigą. Gali būti, kad tai formali klaida, tačiau, atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tik abstrakčiai nurodė sprendimo naikinimo pagrindus, formaliai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, tačiau aiškiai nenurodė, kokios materialiosios teisės normos buvo pažeistos ir kokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstai naikinantis pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Milsa“ prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:
1. Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas šalių santykius pagal Vagonų nuomos sutartį vertino ne tik lingvistiniu metodu, tačiau nustatė ir tikruosius šalių ketinimus (valią). Iš ieškovo veiksmų matyti, kad jis, pasikeitus verslo sąlygoms (atšaukus draudimą vežti krovinius į NVS šalis bendrojo parko vagonais), kreipėsi į atsakovą (asmeniškai ir telefonu) dėl Vagonų nuomos sutarties pabaigos. Tik šalims sutarus žodžiu, 2013 m. sausio 29 d. ieškovas, vadovaudamasis Vagonų nuomos sutarties 9.2.1 punktu, raštu kreipėsi į atsakovą su prašymu, kuriame aiškiai pasiūlė nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu. Susitarimą nutraukti sutartį paruošė pats atsakovas, nurodė, kad sutinka pabaigti sutartį tarpusavio susitarimu. Taigi, ieškovas, išsiuntęs ofertą ir negavęs iš atsakovo jokių kitų pasiūlymų ar prieštaravimų, pagrįstai laikė, kad oferta akceptuota besąlygiškai. Tik 2013 m. sausio 31 d. įvertinęs nuomojamų vagonų maršruto trukmę iš Lietuvos į Ukrainą ar Baltarusiją ir atgal, ieškovas pasiūlė atsakovui priimti dalį nuomojamų vagonų, kurie tuo metu buvo Panerių stotyje. Kad oferta tuo metu jau buvo akceptuota besąlygiškai, patvirtina ir kasaciniame skunde nurodytas faktas, kad atsakovas 2013 m. sausio 31 d. parengė Susitarimą nutraukti sutartį ir pateikė jį ieškovui pasirašyti. Taigi, ieškovas grąžino dalį vagonų būtent tą dieną, kai atsakovas jau buvo parengęs Susitarimą nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu.
Ieškovas 2013 m. sausio 29 d. raštu kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu, o ne su pareiškimu apie sutarties vienašališką nutraukimą be kitos šalies kaltės. Ieškovas pateikė ofertą, kuri buvo akceptuota, ir vadovaudamasis CK 6.499 straipsniu paprašė atsakovo priimti dalį išnuomotų vagonų. Kadangi Vagonų nuomos sutartis nutraukta tarpusavio susitarimu, tai ieškovas jos sąlygų nepažeidė ir sankcijos jam negalėjo būti taikomos.
Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir faktą, kad tarp šalių yra susiklostę ilgalaikiai verslo santykiai, kurie tęsiasi nuo 1991 m., ir tai, kad dėl NVS šalių sprendimų neįleisti Lietuvos Respublikos bendrojo parko vagonų į savo teritoriją ieškovas buvo priverstas nuomotis vagonus iš atsakovo, o atšaukus tokį draudimą – norėjo tęsti santykius pagal ieškovui ekonomiškai palankesnę 2010 m. Krovinių vežimo sutartį. Abi šalys pripažino, kad iki ginčo sutarties pasirašymo šalys bendradarbiavo pagal pervežimo paslaugų, o ne vagonų nuomos modelį. Paprastai pervežimo paslaugų sutartis yra ilgalaikė ir pasirašoma trejiems metams; ieškovo valia buvo tęsti santykius su atsakovu būtent pagal pervežimo paslaugų sutartį, o atsakovas tam neprieštaravo. Taigi, abi šalys išreiškė valią nutraukti Vagonų nuomos sutartį tarpusavio susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė šalių santykius pagal sutartį tiek lingvistiniu metodu, tiek nustatė tikrąją šalių valią, vadovavosi atsakovo nurodyta kasacinio teismo suformuota praktika dėl sutarčių aiškinimo. Susitarimo nutraukti sutartį pagal Vagonų nuomos sutarties 9.2.2 punktą ieškovui nebuvo pateikta, tokio susitarimo jis nepasirašė. 2013 m. vasario 4 d. šalys pasirašė Susitarimą nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu pagal Vagonų nuomos sutarties 9.2.1 punktą.
Ieškovas sutinka, kad vagonai yra specifinis nuomos objektas, tačiau atsakovas, gavęs ieškovo ofertą, ją priėmė besąlygiškai, nereiškė prieštaravimų. Sutarties nutraukimo tarpusavio susitarimu esmė – kad šalys derybų keliu, kiekviena įvertinusi savo galimybes ir aplinkybes, susitaria nutraukti sutartį kiekvienai iš šalių palankiausiomis sąlygomis. Jei taip nesusitariama, tai sutartis lieka galioti. Vagonų nuomos sutartyje pažymėta, kad sankcijos taikomos tik tuo atveju, kai sutartis nutraukiama vienašališkai be kitos šalies kaltės. Nutraukiant sutartį tarpusavio susitarimu sankcijos nenumatytos, paliekant šalims teisę derybų keliu nutraukti sutartį joms palankiomis sąlygomis. Būtent tokia Vagonų nuomos sutarties sąlyga atitinka sutarčių teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus. Atsakovo parengtame Susitarime nutraukti sutartį pažymėta, kad Vagonų nuomos sutartis nutraukiama tarpusavio susitarimu. Papildomo susitarimo dėl sankcijų taikymo nutraukiant Vagonų nuomos sutartį tarpusavio susitarimu šalys nėra pasirašiusios. Be to, konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas, kurio kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos Melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011).
3. Dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ne tik šalių valią, bet ir veiksmų nuoseklumą pasirašant Susitarimą nutraukti sutartį. Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB-F „VITI“ v. UAB „SNS“, byla Nr. 3K-3-214/2010). Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad skirtingus atsakovo dokumentus pasirašė skirtingi asmenys, išsakę skirtingas pozicijas, įvertino visus bylos įrodymus, patvirtinančius atsakovo veiksmų nenuoseklumą. 2013 m. sausio 31 d. atsakovas parengė Susitarimą nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu, 2013 m. vasario 1 d. kitas atsakingas asmuo informavo ieškovą, kad keičia sutartį ir laiko ją nutraukta pagal Vagonų nuomos sutarties 9.2.2 punktą, o 2013 m. vasario 4 d. dar kitas atsakingas asmuo pasirašė Susitarimą nutraukti sutartį tarpusavio susitarimu, t. y. pagal Vagonų nuomos sutarties 9.2.1 punktą. Be to, kasaciniame skunde tvirtinama, kad sutartį ieškovas nutraukė vienašališkai, nors pažymima, kad atsakovas turi teisę taikyti Vagonų nuomos sutartyje numatytą sankciją net jei sutarties nutraukimas įforminamas pasirašant susitarimą.
4. Dėl proceso teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Pagal CPK 314 straipsnį, kasaciniame skunde nurodomą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką priimti ar ne naujus įrodymus yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija. Pirmosios instancijos teisme ginčo dalykas buvo šalių santykiai pagal Vagonų nuomos sutartį. Iš pirmosios instancijos teismo argumentų, kurių pagrindu ieškinys buvo atmestas, ieškovas sprendė, kad teismas neteisingai traktavo šalių santykius. Tai patvirtinti kaip įrodymas buvo pateikta Krovinių pervežimo sutartis – ginčo šalių pagrindinė bendradarbiavimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo savo teise ir priėmė naują įrodymą. Ieškovas nesiekė piktnaudžiauti procesu, jį vilkinti. Nauja sutartimi buvo atskleista tikroji šalių santykių esmė, siekiant teisingai išspręsti ginčą. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrocelas“ v. BUAB „Butrema“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2011), nurodo, kad atsakovas nenurodė nė vienos konkrečios kasacinio teismo nutarties bei argumentų, patvirtinančių, kaip apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naujus įrodymus, pažeidė kasacinio teismo formuojamą praktiką.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo šalių sutarties nutraukimo atveju ir įrodymų vertinimo
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti nutraukimą teismine tvarka. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. sausio 11 d. šalys sudarė Vagonų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ieškovui 114 vagonų. Vagonų nuomos sutarties 9.6 punktu šalys nustatė jos galiojimą iki 2013 m. gruodžio 31 d., o sutarties 9.2 punktu susitarė, kad ji gali būti nutraukta prieš terminą: 1) šalių susitarimu (9.2.1 punktas); 2) vienos iš šalių iniciatyva be kitos šalies kaltės, apie ketinimą nutraukti sutartį pranešus raštu kitai šaliai prieš 30 kalendorinių dienų (šiuo atveju nuomininkas privalo per šį terminą atsiskaityti su nuomotoju bei grąžinti vagoną (-us) pagal perdavimo–priėmimo aktą) (9.2.2 punktas); 3) nuomotojo reikalavimu, nuomininkui pažeidus sutartį ar turint nuomotojui įsiskolinimą, kylantį iš bet kokio kito sandorio, be išankstinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį (9.2.3 punktas). Vagonų nuomos sutarties 9.3 punkte šalys nustatė, kad jeigu nuomininkas nori grąžinti vagoną (-us) anksčiau sutarties galiojimo termino pabaigos, jis privalo apie savo ketinimus pranešti nuomotojui raštu prieš 30 kalendorinių dienų, išskyrus Vagonų nuomos sutarties 9.4 punkte numatytą atvejį, t. y. kai iki sutarties galiojimo pabaigos lieka mažiau nei 30 kalendorinių dienų. Bylos duomenimis, ieškovas 2013 m. sausio 29 d. pasiūlė kasatoriui nutraukti Vagonų nuomos sutartį nuo 2013 m. vasario 4 d. Vagonai kasatoriui buvo grąžinti 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. vasario 4 d., o Vagonų nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2013 m. vasario 4 d. šalims pasirašius Susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Tarp šalių kilo ginčas, ar Vagonų nuomos sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, ar ieškovo iniciatyva; antruoju atveju, kaip byloje teigė kasatorius, jam kyla teisė pagal Vagonų nuomos sutarties 6.12 punktą reikalauti iš ieškovo, kaip nuomininko, sumokėti 15 dienų vagonų nuomos mokesčio dydžio baudą (kai nuomininkas grąžina vagoną (-us) anksčiau sutarties galiojimo termino pabaigos, nesilaikydamas Vagonų nuomos sutarties 9.3 punkte numatyto įspėjimo termino). Bylą nagrinėję teismai šalių ginčą sprendė skirtingai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vagonų nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva, jis pažeidė Vagonų nuomos sutarties 9.2.2 punkto sąlygą, todėl kasatorius pagrįstai taikė Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte nustatytą sankciją (baudą). Apeliacinės instancijos teismas sprendė priešingai, kad Vagonų nuomos sutartis buvo nutraukta šalių sutarimu, todėl kasatorius neturi teisės taikyti ieškovui sutartyje nustatytos sankcijos, t. y. reikalauti sumokėti baudą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ARUM“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. E. S. ūkinė-komercinė zoofirma „Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Peata“ v. UAB „Virginijus ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-36/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. sausio 29 d. ieškovas pasiūlė kasatoriui nutraukti Vagonų nuomos sutartį šalių susitarimu. 2013 m. sausio 31 d. ieškovas paprašė leisti pradėti grąžinti vagonus ir, nesulaukęs atsakovo sutikimo, nuo 2013 m. sausio 31 d. pradėjo juos grąžinti. Minėta, kad Vagonų nuomos sutartis nutraukta nuo 2013 m. vasario 4 d. Abi šalys byloje pripažino, kad 2013 m. sausio 31 d. susitarimas nutraukti Vagonų nuomos sutartį faktiškai buvo pasirašytas 2013 m. vasario 4 d. Šiame susitarime nėra nustatyta jokių Vagonų nuomos sutarties nutraukimo sąlygų, nenurodyta, kokiu Vagonų nuomos sutarties punktu remiantis ji nutraukiama, ar ieškovui taikoma bauda ir kt. Taigi yra aktualus tiek Vagonų nuomos sutarties nutraukimą reglamentuojančių nuostatų lingvistinis ir sisteminis aiškinimas, tiek faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties šalių veiksmais sudarant, vykdant ir nutraukiant Vagonų nuomos sutartį, t. y. šalių elgesys, tam, kad būtų nustatyta tikroji sutarties šalių valia sutarties sudarymo ir jos nutraukimo metu. Bylos šalys neginčija, kad sudarydamos Vagonų nuomos sutartį jos numatė sutarties nutraukimo galimybę anksčiau termino, sulygdamos, kad tokiu atveju turi būti laikomasi 30 dienų įspėjimo termino, priešingu atveju – taikoma sutarties 6.12 punkte nustatyta bauda (sutarties 9.2.2 punktas). Tokios sąlygos Vagonų nuomos sutartyje nustatytos abiem jos šalims (sutarties 6.12, 6.13 punktai). Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina ieškovo ofertą nutraukti Vagonų nuomos sutartį šalių susitarimu, tačiau byloje buvo aktualu nustatyti, ar ji buvo akceptuota kasatoriaus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad faktiškai kasatoriaus sutikimas nutraukti Vagonų nuomos sutartį šalių susitarimu sutarties 9.2.1 punkto pagrindu ieškovo nebuvo gautas, ir ieškovas žinojo kasatoriaus valią, t. y. kad jis sutinka, jog ieškovas grąžintų vagonus prieš terminą tik tokiu atveju, jeigu šis sumokės sutartyje nustatytą baudą. Tokią išvadą patvirtina 2014 m. vasario 4 d., t. y. Susitarimo nutraukti sutartį pasirašymo dieną, 8.56 val. faksu ieškovui siųstas kasatoriaus 2013 m. vasario 1 d. raštas Nr. 2(DK)-657, kuriame sutinkama, kad ieškovas grąžintų vagonus prieš terminą sumokėdamas sutartyje nustatytą baudą (T. 1, b. l. 87), ir ieškovo 2013 m. vasario 4 d. faksu 14.30 val. siųstas atsakymas kasatoriui (T. 1, b. l. 58). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatoriaus darbuotojas S. S. neturėjo teisės bendrovės vardu pasirašyti 2013 m. vasario 1 d. rašto Nr. 2(DK)-657 ar kad rašte išdėstyta pozicija prieštarautų bendrai AB „Lietuvos geležinkeliai“ pozicijai ar veiksmams. Be to, Susitarime nutraukti sutartį šalys nenustatė, kad ieškovas atleidžiamas nuo Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte nustatytos pareigos mokėti baudą dėl to, kad ji nutraukiama prieš terminą nesilaikant sutartyje nustatyto įspėjimo termino. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3-3-120/2013; kt.). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas faktines bylos aplinkybes, daugiau vertino ieškovo elgesį, nepripažįstant pareigos mokėti baudą, patvirtinančius įrodymus, tačiau nustatinėdamas kasatoriaus valią, ieškovui siūlant nutraukti sutartį, tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų visumos, tai neatitinka CPK 185 straipsnio nuostatų ir kasacinio teismo formuojamos praktikos. Teisėjų kolegija pagrįstu ir tinkamu pripažįsta pirmosios instancijos teismo atliktą byloje esančių įrodymų visumos vertinimą, konstatuoja, kad byloje neįrodyta šalių valia Vagonų nuomos sutartį nutraukti šalių susitarimu, o Susitarimu nutraukti sutartį šalys nenustatė, kad nutraukiant sutartį ieškovo iniciatyva prieš terminą nesilaikant 30 dienų įspėjimo termino ieškovui nebus taikoma Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte nustatyta bauda. Pagal Vagonų nuomos sutarties 9.1 punktą jos sąlygos galėjo būti keičiamos tik rašytiniu šalių susitarimu. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasatorius turi teisę reikalauti iš ieškovo sumokėti Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte nustatyto dydžio baudą. Taigi kasatorius, turėdamas galiojantį ir teisėtą 48 709,35 Lt (14 107,20 Eur) reikalavimą ieškovui, apie kurį šis buvo informuotas tinkamai, įskaitė baudą į ieškovui grąžintiną 148 276,33 Lt (42 943,79 Eur) nuomos mokesčio permoką. Kadangi atlikto įskaitymo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tai teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalavimas kasatoriui grąžinti nuomos mokesčio permoką, į kurią šis įskaitė Vagonų nuomos sutarties 6.12 punkte nustatytą baudą už sutarties prieš terminą nutraukimą nesilaikant nustatyto įspėjimo termino, neatitinka šalių sudarytos Vagonų nuomos sutarties 6.12, 9.2.2, 9.3 punktų nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas tenkinti šį ieškovo reikalavimą pripažintinas neteisėtu (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl CPK 314 straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje
Nagrinėjamoje byloje su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė 2010 m. gruodžio 2 d. Krovinių vežimo sutartį Nr. SM(DK)-142, jam adresuotą elektroninį laišką su Susitarimo nutraukti sutartį projektu. Aplinkybę, kad šiuos dokumentus turėjo abi šalys, apeliacinės instancijos teismas akcentavo kaip paneigiančią šių įrodymų naujumą ir patvirtinančią galimybę juos priimti. Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir neatitinkančia kasacinio teismo formuojamos praktikos apeliacinės instancijos teismo argumentaciją dėl CPK 314 straipsnio taikymo.
Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-58/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tai, jog apeliacinės instancijos teismui priimant naujus įrodymus nesilaikyta CPK nuostatų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta ir ją naikinti. Būtina išsiaiškinti, ar proceso teisės normų pažeidimas (naujų įrodymų pridėjimas ir teismo rėmimasis jais priimant skundžiamą nutartį) buvo esminis, t. y. ar dėl jo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Konstatavus, kad naujai pateikti ir teismo įvertinti įrodymai didele dalimi lėmė apeliacinio teismo pateiktą apeliacinio skundo argumentų vertinimą, CPK normų pažeidimas gali būti pripažįstamas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-325/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatinėjo, ar byloje taikytinos CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo priimti naujus įrodymus išimtys, kokia priimtų įrodymų įtaka šalių ginčo sprendimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismui pateikta 2010 m. gruodžio 2 d. Krovinių vežimo sutartis Nr. SM(DK)-142 patvirtina šalių sutartinius santykius, trunkančius ne vienerius metus, tačiau neturi reikšmės nustatinėjant kasatoriaus valią dėl konkrečios Vagonų nuomos sutarties nutraukimo būdo ir tvarkos. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje nurodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus nekonstatuotina ir nėra pagrindo juos priimti, jeigu įrodymai nesusiję su ginčo nagrinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu, bet ne ginčo šalių santykių visų aspektų detaliu tyrinėjimu (CPK 180 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alnevinus“ v. BUAB „Revivalis“, bylos Nr. 3K-3-491/2014). Aplinkybė, kad kasatorius elektroniniu paštu siuntė ieškovui paruoštą Susitarimo nutraukti sutartį projektą, buvo nustatinėjama jau pirmosios instancijos teisme, byloje buvo pateiktas ieškovui adresuotas elektroniniu paštu siųstas laiškas. Taigi byloje taip pat nebuvo pagrindo konstatuoti būtinybės priimti ieškovo papildomai teikiamus įrodymus – elektroninį laišką ir Susitarimo nutraukti sutartį projektą, kurie, be kita, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nurodytus ieškovo teikiamus įrodymus į bylą, pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas. Kadangi byloje konstatuotas apeliacinės instancijos teismo įrodymų netinkamas vertinimas, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas CPK 314 straipsnio pažeidimas turėjo reikšmės apeliacinės instancijos teismui priimant neteisėtą sprendimą.
Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos galutiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4 Eur tokių išlaidų. Kadangi atsakovo kasacinis skundas tenkinamas, tai šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). CPK 93 straipsnio pagrindu iš ieškovo kasatoriui priteistina 1461 Lt (423,14 Eur) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo
Kasatorius pateikė duomenų, kad, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, 2014 m. balandžio 25 d. pervedė ieškovui 57 802,15 Lt (16 740,66 Eur); prašo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą. Kadangi šioje byloje tenkinamas atsakovo kasacinis skundas – naikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas – ieškinį atmesti, tai teisėjų kolegija sprendžia CPK 760 straipsnio 1 dalies pagrindu priteisti kasatoriui iš ieškovo 57 802,15 Lt (16 740,66 Eur), sumokėtų vykdant apeliacinės instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą.
Priteisti kasatoriui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) iš ieškovo UAB „Milsa“ (juridinio asmens kodas 133088980) 423,14 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 14 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Milsa“ (juridinio asmens kodas 133088980) 4 (keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Teismo sprendimo įvykdymo atgręžtine tvarka priteisti kasatoriui AB „Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) iš ieškovo UAB „Milsa“ (juridinio asmens kodas 133088980) 16 740,66 Eur (šešiolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt eurų 66 ct).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Sigita Rudėnaitė