Civilinė byla Nr. e2-9976-322/2020

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01013-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16.; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 19 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui L. S. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, teismui pateiktu ieškiniu dokumentinio proceso tvarka prašo priteisti iš atsakovo L. S. 3800 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2018 m. birželio 28 d. išnagrinėjusi V. D. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas) išmokėti 3800 Eur kompensaciją neturtinės žalos atlyginimui. Iš 2020 m. rugpjūčio 12 d. pažymos dėl sprendimo įvykdymo matyti, kad ieškovė 2018 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam V. D. išmokėjo 3800 Eur kompensaciją. 

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu L. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą ir 9 dalį nuteistas galutine 6 metų laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. D. buvo priteista 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priimant Sprendimą nurodytos sumos buvo sumažintos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kurie numato, kad kompensuojamos neturtinės žalos dydis negali viršyti 100 MGL (3800 Eur) jeigu smurtiniu nusikaltimu sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala. Šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, nustatyti įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu. Nurodyta nusikalstama veika, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės prievole išmokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją, todėl yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, CK 6.246-6.249 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl  3800 Eur žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Ieškovė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinys patenkintas visiškai, o klausimas dėl ieškinio nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka liko neišspręstas dėl teismo apsirikimo. Priimant sprendimą už akių 43 Eur (3800 x 3% x 75% / 2) žyminis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 3,16 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai 3800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                                                           Laima Borkovskienė