Pranešėja Violeta Miliuvienė
Teisėja Dalia Zimantienė
|
Baudž. byla Nr. 1A–173-174/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.1. (S)
|
KLAIPĖDOS APYGARDOS
TEISMAS
n u t a r t i s
Lietuvos respublikos vardu
2010 m. birželio 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teisėjų Rasos
Valentinienės, Remigijaus Preikšaičio,
sekretoriaujant
Aušrai Čybienei,
dalyvaujant
prokurorei Veronikai Poškuvienei,
nuteistojo R. N. gynėjui Antanui Lekstučiui,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės
teismo 2010-02-02 nuosprendžio, kuriuo R. N., asmens kodas
(duomenys neskelbtini),
pripažintas kaltu pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalį, 159 straipsnį, 302
straipsnio 1 dalį ir nuteistas:
pagal BK 180
straipsnio 1 dalį (dėl R. K. daiktų pagrobimo plėšimo būdu)
– trejų metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 159
straipsnį (dėl vaiko – K. B. – įtraukimo į nusikaltimą) –
vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 302
straipsnio 1 dalį (dėl R. K. dokumentų pagrobimo) – dvejų
metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies
sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė
subendrinta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę
atliekant pataisos namuose.
Į
bausmės laiką įskaitytas R. N. laikinajame sulaikyme ir
suėmime būtas laikas nuo 2009-09-03 iki 2010-02-02.
Bausmės pradžią
nurodyta skaičiuoti nuo 2010-02-02.
R. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – palikta iki
nuosprendžio įsiteisėjimo.
Tuo
pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. B., bet jis nuosprendžio
apeliacine tvarka neskundė.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
R. N. nuteistas už tai, kad jis 2009-08-22,
apie 23.10 val., Šilutės r., (duomenys
neskelbtini, k., miške, veikdamas
bendrininkų grupe su D. B. ir K. B.,
kuri vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 puntu Šilutės rajono apylinkės
teismo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jai nutraukta,
pavartodami fizinį smurtą, plėšimu būdu pagrobė svetimą turtą – K.
B. į iš anksto sutartą vietą iškvietus
nukentėjusįjį R. K., o šiam automobiliu „Ford
Probe“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), atvykus į nurodytą vietą, R. N. sugriebęs
nukentėjusįjį už drabužių ir ištempęs jį iš automobilio sudavė jam du kartus
kumščiu į šoną, nugarą, D. B. sudavė du kartus kumščiu R. K. į dešinį šoną, taip jie sukėlė nukentėjusiajam fizinį
skausmą ir pagrobė R. K. priklausantį 4 000 Lt vertės automobilį
„Ford Probe“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), ir jame buvusius nukentėjusiojo daiktus: bendros 30 Lt vertės
mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“
su SIM kortele, 1 500 Rusijos rublių,
kurių vertė 115,07 litų, bevertį sportinį švarką ir bendros 100 litų vertės automagnetolą
„Pioneer“ su valdymo pulteliu, taip padarydami R. K. 4 245,07
Lt turtinę žalą.
Be to, R. N. 2009-08-22, apie 22 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) k., R. J. gyvenamajame name, žinodamas, kad K.
B. yra vaikas (gim. 1994-05-06), prašydamas ir taip įkalbėdamas ją daryti nusikalstamą veiką,
įtraukė K. B. į nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1
dalyje (plėšimas), tai yra paprašė K. B. į iš anksto
sutartą vietą iškviesti nukentėjusįjį R. K., o šiam
automobiliu „Ford Probe“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), atvykus į nurodytą vietą, 2009-08-22, apie 23.10 val., D. B. ir R. N. pavartojant fizinį smurtą,
plėšimu būdu pagrobė R. K. priklausantį automobilį „Ford
Probe“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), su jame buvusiais daiktais ir pinigais, taip padarydami nukentėjusiajam R. K. 4 245,07
Lt turtinę žalą.
Be to, R. N. 2009-08-23, apie 15 val., Klaipėdos r., Priekulės
miestelyje, iš 2009-08-22, apie 23.10 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) miške, plėšimo būdu iš pagrobto
nukentėjusiajam R. K. priklausančio automobilio „Ford
Probe“, valstybinis Nr. (duomenys
neskelbtini), paėmė ir tokiu būdu pagrobė bei įgijo R. K. vardu
išduotus dokumentus: Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009-01-13
Jurbarko policijos Migracijos poskyrio,
bei vairuotojo pažymėjimą Nr. R0253514, išduotą
2008-03-21 VĮ „Regitra“.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. N. prašo
pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos
bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę. Teigia, kad teismas netinkamai taikė BK 41 straipsnio 2
dalies ir BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus paskirdamas bausmę. BK 41
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo
nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti
ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;
paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;
užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu
teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė
turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir
laipsnį. BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi
atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą
ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę,
asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį,
atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nuteistasis R. N. nurodo, kad jis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos
labai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo ir pažadėjo atlyginti nusikaltimu
padarytą žalą, tačiau teismas šių aplinkybių be pagrindo nepripažino jo
atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, teismas jam paskyrė
per griežtą bausmę pagal BK 180 straipsnio l dalį, nes jis tik norėjo padėti
savo draugui K. B., tai yra norėjo „pamokyti“
nukentėjusįjį R. K., kad jis nesikištų į K.
B. ir K. B. tarpusavio santykius, ir dėl to pats
nukentėjo, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1
dalyje, tai yra plėšimą.
Apelianto
teigimu, teismas nepagrįstai jį apkaltino pagal BK 159 straipsnį – tai yra dėl K. B. įtraukimo į
nusikaltimą ir už šį nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę, nes jis nežinojo,
kad K. B. yra nepilnametė. Iš pažiūros K.
B. atrodė subrendusi mergina. Nuteistasis R. N. nurodo,
jog jam buvo žinoma, kad K. B. seniai draugauja ir intymiai
bendrauja su nuteistuoju K. B., o šiuo metu nuo pastarojo
laukiasi vaiko. Aplinkybę, kad K. B. yra nepilnametė, jis
sužinojo tik iš tyrėjos. Teismas, paskirdamas už šį nusikaltimą laisvės atėmimo
bausmę, neįvertino šios veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio. Apelianto
teigimu, už šią nusikalstamą veiką jam galėjo būti paskirta švelnesnė bausmė.
Nuteistasis R. N. nurodo, kad teismas, paskirdamas jam bausmę pagal BK 302
straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į jo paaiškinimus teisme, kad iš nukentėjusiojo
R. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei vairuotojo
pažymėjimą paėmė dėl to, kad jie nedingtų, nes automobilis buvo paliktas be
priežiūros miške, ir turėjo tikslą juos vėliau grąžinti savininkui. Teigia, kad
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė taip pat yra per griežta.
Apylinkės
teismas paskyrė labai griežtą galutinę subendrintą bausmę. Apeliantas prašo
atsižvelgti į tai, kad jis ir taip jaučiasi sugniuždytas ir nelaimingas, paskirta
ypač griežta laisvės atėmimo bausmė gali sugadinti visą jo gyvenimą ir ateitį. Apeliantas
R. N. prašo atsižvelgti į tai, kad jis labai gailisi dėl
įvykdytų nusikalstamų veikų, atlikęs teismo paskirtą bausmę žada gyventi dorai
ir daugiau nebenusikalsti bei sąžiningai dirbti visuomenės labui. Atsižvelgiant
į šias aplinkybes, apelianto teigimu, jam galėjo būti paskirta žymiai švelnesnė
bausmė.
Nuteistojo
R. N. gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė
prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo
apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė
faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai
teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl
nuteistojo R. N. kaltės. Jo įvykdytas nusikalstamas veikas
tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei
baudžiamojo proceso normas.
Apeliacinės
instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą
reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam R. N. paskyrė teisingą bausmę.
Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam R. N. atitinka BK
54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistajam R. N., teismas tinkamai atsižvelgė į
nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos
nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei į bausmės
tikslus.
Apeliantas R. N. padarė tris nusikaltimus, iš
kurių vienas priskiriamas nesunkių, du – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK
11 straipsnio 3, 4 dalys). Nuteistasis R. N. anksčiau
šešis kartus teistas, Teistumas jam nėra išnykęs ir nepanaikintas įstatymo
nustatyta tvarka. Jis baustas administracine tvarka. Nustatyta R.
N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė
veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies, 1 punktas). Jo
atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę R. N., teismas atsižvelgė į tai, kad jis BK 180 straipsnio 1
dalyje, BK 159 straipsnyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus
padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ši aplinkybė rodo
nuteistojo nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jo
antivisuomenines nuostatas.
Skirdamas
bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet
ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta
bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti
asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai
nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas
veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas
teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Apylinkės teismas
teisingai parinko R. N. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės
atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. N.
anksčiau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas
neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1
dalis). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai
asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį
neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar
daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta,
nuteistasis R. N. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų
padarymą. Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neišnykęs ir nepanaikintas
įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu, praėjus maždaug dvejiems
metams ir penkiems mėnesiams nuo paleidimo iš įkalinimo įstaigos dienos,
apeliantas padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis pagal BK 27 straipsnį yra
recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai
skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui
tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo
nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nors BK 180 straipsnio 1 dalies, BK 159
straipsnio ir BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijos, be laisvės atėmimo bausmės,
numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį
teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kaip minėta, paprastai
skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę
recidyvistui teismas gali tik išimtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų.
Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas
manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams
pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę,
teismas R. N. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 159
straipsnį, BK 302 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios
savo dydžiu yra artimos straipsnių sankcijose numatytiems laivės atėmimo
bausmės vidurkiams. Įvertinęs nuteistojo R. N. padarytų
nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę, teismas pagrįstai pastarajam paskyrė
realią laisvės atėmimo bausmę, neatidėdamas jos vykdymo, nes pagrindų taikyti R. N. BK 75 straipsnio nuostatas nėra.
Pirmosios instancijos
teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų,
atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė teisingas bausmes, kurios
nėra aiškiai per griežtos, atitinka bausmės paskirtį, bausmės subendrintos
nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.
Apelianto R. N. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis BK 180
straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą` padarė, kaip jis teigia, norėdamas padėti savo draugui K. B.,
nešalina pastarojo atsakomybės už šį nusikaltimą, tuo labiau, kad tiek
teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis R. N. neneigė savo kaltės
dėl nukentėjusiojo R. K. apiplėšimo.
Apeliantas R.
N. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo jį nuteisė pagal BK
159 straipsnį dėl K. B. įtraukimo į nusikaltimą, nes jis
nežinojo, kad pastaroji yra nepilnametė. Tačiau ir šis apelianto skundo
teiginys yra nepagrįstas. Nuteistasis R. N. tiek
ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė prašęs K. B. mobiliojo ryšio telefonu iškviesti nukentėjusįjį R. K. į sutartą įvykio vietą. Tai patvirtino ir kaip
liudytoja apklausta K. B., nurodydama, jog norėjo atimti
automobilį. Pats nuteistasis R. N. 2009-11-13 apklausiamas
kaip įtariamasis parodė: „ ...jis Kristina pasinaudoti norėjo, jai tik
penkiolika metų, Kristina mano kaimynė, gera draugė“ (b. l. 169). Pacituoti R. N. parodymai patvirtina, jog jis, priešingai nei tvirtinama
apeliaciniame skunde, žinojo, kad K. B. yra nepilnametė. Taigi tiek paties nuteistojo R. N. parodymais, tiek liudytojos K. B. parodymais
nustatyta, kad R. N. žinodamas, kad K. B.
yra nepilnametė, įtraukė ją į nusikalstamą veiką – plėšimą, ir šie R. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 159 straipsnį
ir už šį nusikaltimą jis nuteistas pagrįstai.
R. N. apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama,
kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į jo
teisme duotus paaiškinimus, jog nukentėjusiojo R. K. Lietuvos
Respublikos piliečio pasą bei vairuotojo pažymėjimą paėmė dėl to, kad jie
nedingtų, nes automobilis buvo paliktas be priežiūros miške, ir turėjo tikslą
juos vėliau grąžinti savininkui. Tačiau ir šis apelianto R. N.
apeliacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistasis R. N. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme
metu neneigė paėmęs minėtus dokumentus.
Apylinkės teismas pagrįstai atmetė jo paaiškinimus apie tai, jog jis šiuos
dokumentus paėmė, kad jie nedingtų, ir turėdamas tikslą ateityje grąžinti juos
nukentėjusiajam, nes po šio nusikaltimo padarymo R. N. nukentėjusiajam
dokumentų negrąžino, juos laikė namuose, tai rodo, kad R. N. pagrobė
nukentėjusiojo R. K. Lietuvos Respublikos piliečio pasą
bei vairuotojo pažymėjimą, dėl to jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas
pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Nors apeliantas R. N. teigia, kad paskirta laisvės
atėmimo bausmė sugadins jo gyvenimą, tačiau, kaip minėta, jis nusikalto nebe
pirmą kartą, nes anksčiau net šešis kartus buvo teistas, be to, būdamas jauno
ir darbingo amžiaus niekur nedirbo, darbo neieškojo. Šios aplinkybės,
priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, rodo, kad jis nesistengia
keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.
Teismas pagrįstai nepripažino R. N. atsakomybės
lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismui
pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę
lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą
padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų
gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada,
kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą
padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos
aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus
gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia
pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir
stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.
Iš byloje esančių
duomenų matyti, kad R. N. dėl jam inkriminuojamų
nusikaltimų padarymo davė nenuoseklius parodymus, tik iš dalies pripažino savo
kaltę, tačiau jo kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje, BK 159 straipsnyje
ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus visiškai įrodyta teisme
ištirtais įrodymais. R.
N., duodamas nenuoseklius parodymus ir iš dalies
pripažindamas savo kaltę, norėjo sumažinti savo veikos apimtį ir atsakomybę. Aplinkybė,
kad R. N. pripažintas kaltu dėl visų jam inkriminuotų
nusikalstamų veikų, nors jis tik iš dalies pripažino savo kaltę, rodo, kad jo
gailėjimasis nebuvo nuoširdus. Tokiomis aplinkybėmis teismas neturėjo
pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę
lengvinančios aplinkybės –
prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – ir
baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas
patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar
nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio
3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto R. N. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkė Violeta
Miliuvienė
Kolegijos teisėjai Rasa Valentinienė
Remigijus
Preikšaitis