Civilinė byla Nr. e2S-901-852/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02328-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Donatas Kisielius, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“, uždaroji akcinės bendrovė „Emilė“, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Idea In“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama, nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėtas jos skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus (toliau – ir antstolis) veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio vykdomą skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir skolininkė) turto – (duomenys neskelbtini) – pardavimą. Paaiškino, kad antstolis Andrius Bublys yra užvedęs vykdomąją bylą Nr. 0042/21/00001, kurioje atliekamas 10 569,43 Eur skolos (iš jų 69,43 Eur notaro išlaidos, 10 500 Eur skola), 6 proc. metinės palūkanų normos ir vykdymo išlaidų, išieškojimas išieškotojos UAB „Idea In“ naudai iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Be šios skolos, skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi skolų ir kitiems kreditoriams. Skolininkės turto apimtis yra ribota ir turimo turto gali nepakakti visų kreditorių reikalavimų padengimui. Dėl šių priežasčių jai, kaip skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorei, yra itin svarbu, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtas būtų parduotas už maksimaliai didžiausias kainas, kurios būtų nustatytos pagal tikrąją skolininkės turto rinkos vertę. Kaip matyti iš ginčijamų antstolio patvarkymų, turto – butų pardavimo varžytinėse kainas antstolis nustatė vadovaujantis beveik dviejų metų senumo UAB „Negrita“ ekspertizės aktu Nr. 20-01-08A bei UAB „Negrita“ ekspertizės aktu Nr. 19-12-30A. Pažymėjo, kad gavo antstolio Andriaus Bublio 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą bei teismo ekspertės R. V. 2021 m. sausio 20 d. ekspertizės aktą, iš kurių matyti, kad skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto rinkos vertė 2021 m. sausio 20 d. yra 35-40 procentų didesnė nei antstolio prieš beveik du metus nustatyta turto vertė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Taigi, antstolio Andriaus Bublio 2021 m. sausio 22 d. patvarkymas yra didesnės įrodomosios galios įrodymas, kuris patvirtina ir įrodo jos skunde dėl antstolio veiksmų išdėstytus argumentus, kad antstolis neteisėtai per maža kaina pardavinėja skolininkės turtą varžytinėse. Siekiant nepažeisti jos, kitų asmenų teisių, antstolio 2021 m. sausio 5 d. patvarkymas, 2021 m. sausio 8 d. patvarkymas dėl turto varžytynių skelbimo turi būti panaikinti ir antstolis privalo būti įpareigotas skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Akcentavo, kad šiai dienai galimai jai palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, nes antstolis jau vykdo neteisėtai paskelbtas turto varžytines. Turto varžytinių pabaiga numatyta (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad iki šių datų jos skundas dėl antstolio veiksmų nebus teisme išnagrinėtas. Vadinasi iki skundas teisme bus išnagrinėtas ir priimtas jai galimai palankus teismo sprendimas, varžytinės įvyks, antstolis turtą parduos, surašys turto pardavimo iš varžytynių aktą, kas yra prilyginama nuosavybės teisės perėjimo dokumentui.

2.       Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad ji yra išieškotoja vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223 ir Nr. 0174/17/03141, kuriose jos, kaip hipotekos kreditorės, naudai vykdomas 2016 ir 2017 m. pradėtas išieškojimas iš įkaito davėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisto turto – (duomenys neskelbtini). Jai 2021 m. sausio 26 d. tapo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėtos 5 civilinės bylos dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagal CPK 510 straipsnį taikymo, kuriose prašoma, nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, iki bus galutinai išnagrinėti pareiškėjų UAB „Idea in“, UAB „Primestus“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Belonesa“ skundai dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/16/01223 ir Nr. 0174/17/03141, sustabdyti antstolio vykdomą turto pardavimą. Pažymėjo, kad su pareiškėjos prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka.

2.1.       Pareiškėjos skundas dėl antstolio 2021 m. sausio 5 ir 2021 m. sausio 8 d. patvarkymų yra prima facie nepagrįstas. Antstolio Andriaus Bublio veiksmai, įkainojant įkeistą turtą yra neteisėti, nes atlikti be hipotekos kreditorės sutikimo, esant anksčiau pradėtam ir vykdomam priverstiniam išieškojimui hipotekos kreditorės naudai. Tai ne pirmas toks antstolio Andriaus Bublio veiksmas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021 panaikino antstolio Andriaus Bublio 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą kitoje vykdomojoje byloje paskirti ekspertizę kitam UAB „EDS Invest“ naudai įkeistam turtui bei 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą nustatyti šio turto rinkos vertę. Remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais dėl analogišku antstolio Andriaus Bublio veiksmų paskiriant įkeisto turto ekspertizę ir nustatant įkeisto turto rinkos vertę, mano, kad pareiškėja skunda grindžia neteisėtais antstolio Andriaus Bublio veiksmais ir jų pagrindu nepagrįstai atlikta ekspertize, toks skundo pagrindas negali būti laikomas prima facie pagrįstu.  Pareiškėja nurodo, kad yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė ir išieškotoja antstolio Andriaus Bublio vykdomoje byloje, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad CPK 759 straipsnio nustatyta tvarka yra prisijungusi prie antstolio vykdomo išieškojimo iš turto hipotekos kreditorės naudai. Dar daugiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamais 2021 m. sausio mėn. 5-8 d. patvarkymais nebuvo atliktas areštuoto turto įkainojimas, o tik nustatyta turto pardavimo varžytynėse pradinė kaina, pareiškėjos skundas dėl šių patvarkymų, grindžiant jį turto vertės pasikeitimu negali būti laikomas tikėtinai pagrįstas. Tokio skundo esmė ir pagrindas yra ne 2021 m. sausio mėn. 5-8 d. patvarkymų neteisėtumas, bet pareiškėjos įsitikinimas, kad turtą būtina perkainuoti (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Iš CPK 681 straipsnio taip pat matyti, kad pareiškėja galėtų prašyti antstolio atlikti naują turto įkainojimą, tik įgijusi išieškotojos teises. Iš skundo aiškiai seka, kad pareiškėja skunde, reikalaudamas atšaukti varžytynes ir paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, būtent siekia turto perkainojimo. Tačiau pareiškėjai, netgi esant išieškotojai, tokie pareiškėjos reikalavimai nėra skundas dėl antstolio veiksmų. Skolininkės reikalavimas atšaukti varžytynes dėl turto vertės pasikeitimo ir turto perkainavimo yra CPK 643 straipsnio 6 punkte nustatytas skolininkės teises atitinkantis prašymas, kuris turi būti teikiamas antstoliui. Tai yra ne materialinis teisinis reikalavimas dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ar atsisakymo juos atlikti, bet proceso šalies procesinis prašymas vykdomojoje byloje. Vykdymo proceso metu vykdymo proceso dalyvių teikiamus prašymus antstoliui sprendžia ne teismas CPK 510-512 straipsnio nustatyta tvarka, o antstolis CPK 613 straipsnio nustatyta tvarka, priimdamas patvarkymą. Toks vertinimas taip pat pateikiamas teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-100-864/2021). Kadangi CPK 510 straipsnio 1 dalis leidžia skųsti antstolio atsisakymą atlikti veiksmus, pareiškėja, pateikusi procesinį prašymą atšaukti varžytynes ir atlikti turto vertės perkainojimą, procesinę teisę į skundą dėl antstolio veiksmų įgytų tik gavusi antstolio sprendimą atsisakyti tenkinti tokį prašymą. Tik skundu dėl antstolio atsisakymo atlikti prašomus veiksmus pareiškėja turėtų procesinę teisę prašyti užtikrinti skundą pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pateikė skundą dėl varžytynių atšaukimo ir pakartotinės turto ekspertizės skyrimo, nebūdama išieškotoja vykdomojoje byloje ir nesant vykdomojoje byloje priimto antstolio sprendimo atsisakyti atlikti prašomus veiksmus, tokie pareiškėjos skundo reikalavimai reiškia, kad pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių įgyvendinimo būdą ir nėra jo teisių pažeidimo fakto, dėl to tokie skundo reikalavimai taip pat yra prima facie nepagrįsti.

2.2.       Nėra pareiškėjui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Viena vertus, nesant pareiškėjos skundo tenkinimo prielaidų ir prima facie pagrįstumo, nėra rizikos, kad gali būti neįvykdytas jai palankus teismo sprendimas. Iš kitos pusės, tuo atveju, kai turto išieškojimą prašoma stabdyti dėl galimai per mažo turto įvertinimo, varžytynių paskelbimo faktas savaime nėra teisinė rizika, kuri turi būti eliminuota laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdant varžytynes arba išieškojimo veiksmus. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nurodoma, kad šias laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Pasibaigus varžytynėms turtas gali būti parduotas brangiau, nei paskelbta jo pradinė pardavimo kaina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą; būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos; net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Galiausiai, ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pareiškėjos nurodyti grėsmės motyvai yra tik samprotavimai ir spėjimai. Vien faktas, kad yra vykdomos turto varžytynės savaime nereiškia, kad turtas bus tikrai parduotas už pradinę varžytynių kainą (turtas varžytynėse gali būti parduotas už didesnę kainą, nei yra įkainotas), kad varžytynėms pasibaigus apskritai bus jų laimėtojas, kad varžytynėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, kuris pasiūlė pareiškėjui nepriimtiną kainą, bus sumokėta turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti turto pardavimo iš aktą, t. y. bus realios sąlygos turto savininko pasikeitimui pareiškėjo teises pažeidžiančiomis sąlygomis.

2.3.       Varžytynių stabdymas nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra neproporcinga ir tik pareiškėjos siekiams vilkinti išieškojimo procesą tarnaujanti priemonė. Varžytynių stabdymas nagrinėjamu atveju yra palankus tik pareiškėjai ir skolininkei, tačiau ne tikslu, kad turtas būtų parduotas brangiau, bet siekiant ir toliau vilkinti išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto turto. Pagal vykdomųjų bylų duomenis matosi vieningas visų susijusių asmenų elgesio braižas, kai kiekvieną kartą artėjant į pabaigą paskelbtų įkeisto turto varžytynių datai skirtingų asmenų vardu teikiami panašūs skundai ir prašymai teismui dėl varžytynių atšaukimo. Pastaruoju metu, taip pat naudojamas būdas, kai vienas iš susijusių asmenų, turintis procesinį išieškotojo statusą, pareiškia byloje, kad sutinka perimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau kainos nesumoka, dėl to pakartotinių varžytynių skelbimas turi būti nukeliamas papildomu 30 dienų terminu. Turto varžytynių sustabdymas tokiomis aplinkybėmis visiškai prieštarauja išieškotojos teisėms ir teisėtiems interesams į hipoteka užtikrinto reikalavimo patenkinimą, taip pat yra neproporcinga, neekonomiška ir neteisinga priemonė.

3.       Antstolis atsiliepimu prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Vien deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai, kad varžytynės įvyks, kad turtas antstolio vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams, kad turtas bus parduotas už nurodytą pradinę kainą ir pan., nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti paskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjos nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą. Pardavus turtą už nerealią rinkos kainą, įstatymai numato teisę asmenims ginti savo teises kitais būdais, pvz.: reikalaujant žalos atlyginimo ir pan. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo turtas šiuo metu realizuojamas iš antrųjų bei antrųjų pakartotinių varžytynių. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1718-854/2020 išaiškino, kad pareiškėjos skundu/prašymu nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai (pvz., dėl ekspertizės aktu nustatytos turto rinkos vertės) didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, o tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad vien pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Taigi, vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Emilė“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, derindami veiksmus su jais susijusiais asmenimis, 2021 m. sausio 11 d. – 2021 m. sausio 27 d. laikotarpiu dėl jo veiksmų pateikė jau 25 skundus. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. sausio 14 d. antstoliui pareiškė nušalinimą, kuris išnagrinėtas ir netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6421-1125/2021. Kartu atkreipė dėmesį ir į ydingą antstolio Andriaus Bublio veiklą, kuri jau yra įvertinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išieškojimą trečiosios eilės kreditorės UAB „Idea in“ naudai iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turo valdymas“ turto atliekantis antstolis Andrius Bublys, nagrinėjamu atveju, nepateikė jokių įrodymų, kad jis CPK 759 straipsnio nustatyta tvarka yra prisijungęs prie antstolio Donato Kisieliaus vykdomo išieškojimo, todėl darytina išvada, kad antstolis Andrius Bublys neturėjo teisės atlikti savarankiškų išieškojimo veiksmų turto atžvilgiu, t. y. paskirti atlikti naują turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Todėl laikytina, kad pareiškėjos skundo pagrindas negali būti laikomas pagrįstu. Be to, pažymėjo, kad 2021 m. sausio 5-8 d. antstolio patvarkymais netgi nebuvo atliktas turto įkainojimas, šiais patvarkymais nebuvo nustatyta turto rinkos vertė, todėl vertino, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu, kad turtas būtų pardavinėjamas už antstolio Andriaus Bublio eksperto nustatytą kainą yra tikėtinai nepagrįstas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos argumentai, kad pardavus turtą už antstolio nustatytą kainą, kuri 35-40 proc. yra mažesnė už antstolio Andriaus Bublio ir teismo ekspertės R. V. nustatytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, vėliau gali nulemti, kad varžytinių aktas, apskritai, bus pripažintas negaliojančiu, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl, vien jų nepakanka daryti išvadai, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lygiai taip pat, nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, kad nesustabdžius varžytinių turtas bus parduotas pigiau nei reikalauja pareiškėja, kadangi rinkos dalyviai gali laisvai varžydamiesi, dėl turto pasiūlyti didžiausią šiuo metu už jį mokėtiną kainą. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog turtas yra pardavinėjamas varžytinėse, nebūtinai reiškia, jog jis ir bus parduotas, kadangi gali atsitikti taip, kad nesumokėjus visos kainos už nupirktą turtą, varžytinės bus pripažįstamos neįvykusiomis. Be to, pažymėjo, kad iš teismų sistemos LITEKO matyti, jog tiek skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek kiti asmenys yra ne kartą teikę teismui skundus dėl antstolio veiksmų, nustatant iš varžytinių parduodamo turto kainą, teisėtumo, argumentuodami turto rinkos kainos pasikeitimu vykdymo procese, tačiau visi skolininkės ir kitų asmenų skundai buvo atmesti. Atkreipė dėmesį, kad skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” ne kartą buvo paskirta piniginė bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, tame tarpe ir skundus grindžiant neteisingai nustatyta iš varžytinių parduodamo turto kaina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Pareiškėja UAB „Idea In“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo.

7.       Pareiškėja, be kita ko, nurodo, kad:

7.1.       pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto skundo ribas, kadangi vertino ar antstolio Andriaus Bublio veiksmai, įkainojant skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą, yra teisėti. Pažymėjo, kad ji skundžia ne antstolio Andriaus Bublio veiksmus, o antstolio Donato Kisieliaus neteisėtą veikimą, kai šis neskiria pakartotinės skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės.

7.2.       Antstolis Andrius Bublys teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą. Taip pat antstolis Andrius Bublys, kaip to reikalauja CPK 681 straipsnis, atsižvelgiant į tai, kad areštuoto objekto vertinimas reikalauja specialių žinių, pagrįstai paskyrė ekspertizę skolininko nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Antstolis Andrius Bublys, areštuodamas skolininko turtą ir jį įvertindamas ekspertizės pagalba, veikė teisėtai, tinkamai vykdė jam pavestas pareigas, nepažeidė CPK 675, 681 straipsnių, Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 punkto nuostatų.

7.3.       Antstolio Andriaus Bublio vykdomojoje byloje skolininkės turto rinkos vertę nustatė teismo ekspertė R. V., o ne paprastas turto vertintojas. Esant dviejų antstolių patvarkymams, kuriais turto rinkos vertė nustatyta skirtinga, teisinga turto rinkos verte turi būti laikoma ta rinkos vertė, kurią nustatė tas antstolis, kuris priėmė vėliausiai patvarkymą dėl turto rinkos vertės. Taip yra todėl, kad vėlesniu patvarkymu, vėlesniu turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu yra atsižvelgiama į aplinkybes, kurios vykdymo proceso metu keičia įkainoto turto vertę (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Vadinasi antstolio Andriaus Bublio 2021 m. sausio 22 d. patvarkymas ir juo nustatyta turto rinkos vertė, panaikino ir padarė nebegaliojančią antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. gruodžio 9  d. nustatytą turto rinkos vertę, kuri yra 35-40 procentų mažesnė, nei antstolio Andriaus Bublio ir teismo ekspertės nustatyta turto rinkos vertė.

8.       Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ atsiliepimu prašo: 1) Nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutarties arba jį atmesti; 2) Priimti teikiamus papildomus įrodymus, nes jų pateikimo į bylą galimybė atsirado vėliau; 3) Priteisti jai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo atsiliepimą iš esmės grindžia tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Papildomai nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7046-931/2021 patenkintas UAB „Primestus“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. UAB „Idea In“ skundas, kaip ir UAB „Primestus“ 2021 m. sausio 25 d. skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų, kurio užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7046-931/2021 taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra nagrinėjami toje pačioje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-8210-964/2021. Šios aplinkybės reiškia, kad: nėra pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dalyko, nes turto pardavimas jau yra sustabdytas; dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir iš esmės tarp tų pačių šalių jau yra priimtas teismo sprendimas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7046-931/2021 taikytos laikinosios apsaugos priemonės galios iki įsigalios Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-8210-964/2021 priimtas teismo sprendimas. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procedūrinis bei yra susijęs su materialinio reikalavimo užtikrinimu, teisinės aplinkybės dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7046-931/2021 jau taikytų laikinosios apsaugos priemonių reiškia, kad pareiškėjos atskirojo skundo išnagrinėjimas nesukels teisinių pasekmių, todėl, mano, kad neturėtų būti nagrinėjamas.

9.       Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

11.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12.       Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ atsiliepimu į atskirąjį skundą, be kita ko, prašo priimti teikiamus papildomus įrodymus – jos 2021 m. sausio 27 d. skundą dėl antstolio Andriaus Bublio veiksmų; antstolio Andriaus Bublio 2021 m. vasario 4 d. patvarkymą Ne. S-21-42-1471; antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. vasario 3 d. patvarkymą Nr. S-21-174-3506. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai yra reikšmingi klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti ir, įvertinus tai, kad būtinybė juos pateikti kilo po ginčijamos nutarties priėmimo, vertintina, kad yra pagrindas pareikštą prašymą tenkinti ir priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

13.       Bylos duomenimis nustatyta, kad: 

13.1.                      antstolis Donatas Kisielius 2021 m. sausio 5 d. patvarkymu Nr. S-20-174-278 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03141, be kita ko, nusprendė: parduoti iš antrųjų varžytynių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausanti įkeistą turtą – (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad antrosios varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Varžytynių pradžios data yra (duomenys neskelbtini), o preliminarus jų pabaigos laikas – (duomenys neskelbtini).

13.2.                      Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. sausio 8 d. patvarkymu Nr. S-21-174-787 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/02123, be kita ko, nusprendė: parduoti iš pirmųjų pakartoninių varžytynių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausanti turtą – (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini)); parduoti iš antrųjų pakartotiniu varžytynių UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausanti nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina – (duomenys neskelbtini)); parduoti iš antrųjų pakartotinių varžytynių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybes teise priklausanti nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad pirmosios pakartotines varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini)  ir antrosios pakartotines varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Varžytynių, kuriu Nr. (duomenys neskelbtini), pradžios data yra (duomenys neskelbtini), o preliminarus jų pabaigos laikas – (duomenys neskelbtini). Varžytynių, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), pradžios data yra (duomenys neskelbtini), o preliminarus jų pabaigos laikas – (duomenys neskelbtini).

13.3.                      Pareiškėja pateikė antstoliui Donatui Kisieliui 2021 m. sausio 25 d. skundą dėl jo veiksmų, kuriuo prašė: 1) Panaikinti jo 2021 m. sausio 5 d. patvarkymą Nr. S-20-174-278 ir 2021 m. sausio 8 d. patvarkymą Nr. S-21-174-787; 2) Atšaukti vykdomas skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini); 3) Paskirti skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto – (duomenys neskelbtini) – rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

13.4.                      Pareiškėja taip pat, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris šioje byloje ginčijama nutartimi jos prašymo netenkino.

14.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

15.       Pareiškėja atskirajame skunde išdėstytais argumentais ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jos skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas. Tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde nurodė, kad iš antstolio Andriaus Bublio 2021 m. sausio 22 d. patvarkymo bei teismo ekspertės R. V. 2021 m. sausio 20 d. ekspertizės akto matyti, kad skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto rinkos vertė 2021 m. sausio 20 d. yra 35-40 procentų didesnė nei antstolio Donato Kisieliaus prieš beveik du metus nustatyta turto vertė. Antstolio Andriaus Bublio 2021 m. sausio 22 d. patvarkymas ir juo nustatyta turto rinkos vertė panaikino ir padarė nebegaliojančią antstolio Donato Kisieliaus 2019 m. gruodžio 9 d. nustatytą turto rinkos vertę.

16.       Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ ir antstolis, atsiliepdami į pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atkreipė dėmesį, kad antstolio Andriaus Bublio veiksmai jau yra buvę įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-107-855/2021, t. y. panaikinti antstolio Andriaus Bublio 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas kitoje vykdomojoje byloje paskirti ekspertizę kitam UAB „EDS Invest“ naudai įkeistam turtui bei 2020 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas nustatyti šio turto rinkos vertę.

17.       Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8861-1134/2021 panaikino ir, be kita ko, antstolio Andriaus Bublio 2021 m. sausio 22 d. patvarkymą, kuriuo pareiškėja remiasi, įrodinėdama pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, šioje byloje. 

18.       Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8210-964/2021 bylą pagal pareiškėjos ir kitų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų dalyje dėl varžytynių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukė ir dalyje dėl antstolio Donato Kisieliaus 2021 m. sausio 5 d. patvarkymo Nr. S-21-174-278 ir 2021 m. sausio 8 d. patvarkymo Nr. S-21-174-787 atmetė.

19.       Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020).

20.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8861-1134/2021 ir 2021 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-8210-964/2021 nėra įsiteisėjusios, tačiau, suteikia pagrindą preliminariai konstatuoti, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai tikėtinai nepagrįsti. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad neįrodyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. neįrodytas tikėtinas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas

21.       Be to, pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas preliminariai nepagrįstu ir todėl, kad pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų siekia ginčo turto perkainojimo, nors tokio prašymo CPK nustatyta tvarka antstoliui nebuvo pateikusi. Ginčijamais antstolio patvarkymais turtas nebuvo perkainotas, o tik paskelbtos antrosios, pirmosios pakartotinės ir antrosios pakartotinės varžytynės, atsižvelgiant į 2020 m. sausio mėn. nustatytą turto kainą (CPK 717–718 straipsniai).

22.       Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Specialiame interneto portale www.evarzytynės.lt pateikti duomenys, kad varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atšauktos. Vadinasi, nėra grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar neįmanomas.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

24.       Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ prašo priteisti jai iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Pareiškėjos UAB „Idea In“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.