Administracinė byla Nr. I-1400-331/2012
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02508-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 35.2; 74.
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Neringai Pustovit, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Vildai Vaičiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Castrade“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau ? Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ? Administracija) direktorių nustatyti mokestį(-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą Administracijos direktoriaus 2010-07-22 įsakyme Nr. 30-1573 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (toliau ? Įsakymas).
Pareiškėjas paaiškino, kad 2011-10-20 kreipėsi su teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 (toliau ? Teikimas) į Administracijos direktorių. Vyriausybės atstovas, vykdydamas administracinę priežiūrą nustatė, kad Administracijos direktorius Įsakyme nenustatė konkrečių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių Įsakyme nurodytiems namams administruoti. Administracijos direktorius tik įpareigojo administratorių neviršyti pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau ? Taryba) 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintą Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodiką (toliau ? Metodika) nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, tačiau Įsakyme konkrečiai nenustatė bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Tuo Administracijos direktorius pažeidė Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau ? Nutarimas) 2.2 punkto nuostatą dėl mokesčio nustatymo.
Nuo 2010 kovo 19 d. įsigaliojęs Nutarimo 2.2 punkto pakeitimas ir nuo 2011 m. spalio 19 d. galiojanti analogiška (su kai kuriais papildymais) šio punkto nuostata numatė būtinybę sprendime skirti administratorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau ? VSĮ) 4 str. 1 d. 6 punktą, darytina išvada, kad Administracijos direktorius, Įsakyme nenustatęs priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, pažeidė Nutarimo 2.2 punkte nustatytą reikalavimą, todėl Įsakymas turi būti pakeistas, jame nustatant bendrosios nuosavybės administravimo mokestį.
Vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo (toliau ? SAPĮ) 5 str. 1 d. 1 punktu, Vyriausybės atstovas Teikimu Administracijos direktoriui pasiūlė apsvarstyti Įsakymo pakeitimo klausimą, nustatant jame priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius. Suėjus įstatymo nustatytiems terminams, Vyriausybės atstovui nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą. Vadovaujantis SAPĮ 5 str. 1 d. 2 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika (2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al5-1092/2006; nutartis administracinėje byloje Nr. A16-981/2006 ir kt.), atsakovo veiksmai vertintini kaip neveikimas (b. l.1?4).
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovė Vilda Vaičiūnienė prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovas Administracijos direktorius atsiliepimu (b. l. 22?26) prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau ? KT) su prašymu ištirti, ar Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai (b. l. 32?35).
Atsakovas atsiliepimą grindžia Konstitucijos 120, 123 straipsnių, VSĮ 4 straipsnio, 6 str. 1 d. 42 punkto, 5 straipsnio, CK 4.84 str. 3 dalies nuostatomis. Paaiškina, kad Įsakymu paskirtas administratorius, vadovaujantis Tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika, privalo proporcingai patalpų savininkų bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimą (Administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau ? Administravimo nuostatai) 8.1 p.). Tai reiškia, kad administratorius nėra laisvas nevaržomai nusistatyti mokestį už administravimo paslaugų teikimą, kadangi šis mokestis griežtai apskaičiuojamas pagal Tarybos patvirtintą metodiką ir negali viršyti pagal tokią metodiką apskaičiuoto mokesčio dydžio. Priešingai, administratorius atlieka tik techninį darbą (pagal patvirtintą metodiką apskaičiuoja kiekvienam patalpų savininkui mokėtiną mokestį). Todėl teigti, jog savivaldybė perduoda jos kompetencijai priskirtą funkciją (nustatyti administravimo mokestį) yra nepagrįsta. Be to, vertinant pareiškėjo reikalavimo formuluotę, galima spręsti, kad, jeigu teismas tokį reikalavimą patenkintų ir atsakovas jį įvykdytų, Įsakymas būtų papildytas punktu, kuriame būtų įtvirtintas konkretus mokesčio dydis. Tačiau, vykdant tokį pareiškėjo reikalavimą, administratorius privalėtų, skaičiuodamas mokestį, vadovautis ir Administravimo nuostatų 8.1 punktu ir skaičiuoti mokestį pagal Metodiką. Tais atvejais, kai Administracijos direktoriaus patvirtintas tarifas skirtųsi nuo pagal Metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, neaišku, kuris mokestis turėtų būti pritaikytas. Pareiškėjas šioje byloje reikalavimo panaikinti Administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ nereiškia. Todėl, atsakovui įvykdžius pareiškėjo reikalavimą, Įsakymo laikymasis administratoriui būtų neįmanomas, kadangi Įsakyme ir Administravimo nuostatų 8 punkte būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena ? numatanti, jog administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita ? nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį. Tokio teismo sprendimo vykdymas nebūtų realaus teisingumo vykdymo pavyzdys.
Pagal Administravimo nuostatų 6.1 ir 8.1 punktus administratorius teikia paslaugas pagal Tarybos nustatytą tarifą arba jo skaičiavimo metodiką. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ? CK ir Administravimo nuostatais, Tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, kurių teisėtumo pareiškėjas neginčijo ir prašymo ištirti jų atitikimą Nutarimu patvirtintiems nuostatams nereiškė. Pagal VSĮ 29 str. 1 dalį, 8 d. 1 punktą, Administracijos direktorius yra pavaldus Tarybai ir tiesiogiai atsakingas už Tarybos sprendimų įgyvendinimą. Todėl nėra pagrindo įpareigoti Administracijos direktorių Įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.
Nei CK, nei Nutarime, nei juo patvirtintuose Pavyzdiniuose nuostatuose nėra įtvirtintas joks įpareigojimas, siūlymas arba rekomendacija, kuri būtų susijusi su savivaldybių administracijų direktorių tvirtinamais administravimo nuostatais ar priimamais įsakymais dėl administratorių skyrimo. Jokie įstatymai nenumato Vyriausybei teisės įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį. CK 4.84 str. 3 dalis tik suteikė teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinti pavyzdinius nuostatus. Vyriausybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai neturėtų būti perkeliami (juo labiau ? pažodžiui) į savivaldybės teisės aktus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kildinama iš Konstitucijos, CK, ir kurią saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kaip tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose (VSĮ 5 str., 6 str. 1 d. 42 p.). Mano, kad vadovaujantis CK 4.84 str. 3 dalimi, Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose būtų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Dėl Nutarimo 2.2 punkto prieštaravimo VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, KĮ 4 str. 2 daliai, CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 daliai ir 120 str. 2 daliai paaiškina, kad CK 4.84 straipsniu imperatyviai įtvirtinta pareiga (suteikta kompetencija) savivaldybės merui (valdybai) nustatyti administravimo nuostatus ir paskirti administratorių, kai yra įstatyme numatyti pagrindai (CK 4.84 str. 1 d.), o administratoriai veikia pagal savivaldybėje patvirtintus administravimo nuostatus. Šiuo atžvilgiu Administravimo nuostatai, Tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 1-1206 „Dėl Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ bei Įsakymo nuostatos atitinka CK savivaldybės administravimo subjektams suteiktas teises. Tokiu būdu savivaldybės administravimo subjektai veikia nepažeisdami Viešojo administravimo įstatymo (toliau ? VAĮ), CK nuostatų. Tuo tarpu CK 4.84 str. 3 dalyje Vyriausybei suteikta teisė tvirtinti tik Pavyzdinius nuostatus. Vyriausybė šia teise pasinaudojo priimdama Nutarimą, kurio 1 punktu patvirtino Pavyzdinius nuostatus. Tačiau Vyriausybė Nutarimu ne tik patvirtino Pavyzdinius nuostatus, bet ir papildomai imperatyviai nustatė Nutarimo 2 punktą. Sistemiškai aiškinant nurodytas nuostatas, akivaizdu, jog Vyriausybė viršijo CK 4.84 str. 3 dalyje suteiktą kompetenciją patvirtinti tik Pavyzdinius nuostatus, nes nustatė imperatyvų teisinį reguliavimą, kuris konkuruoja su CK 4.84 str. 2 ir 3 dalimis (remiasi KT 2001-10-30, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimais). Atsižvelgęs į tai, atsakovas mano, kad Nutarimo 2.2 punktas prieštarauja CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 punktui.
Atsakovas, vadovaudamasis VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktu, Konstitucijos 119 straipsniu, 120 str. 2 dalimi, KT 1998 m. vasario 18 d., 2011 m. birželio 21 d., 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimais, teigia, kad vietos savivaldos administravimo subjektai įstatymų apibrėžtose ribose (CK 4.84 str.) veikia laisvai ir savarankiškai. Tad Administracijos direktorius turi teisę savarankiškai nustatyti priimamo įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį. Todėl Vyriausybės Nutarimo 2.2 punktas tiesiogiai prieštarauja VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, Konstitucijos 120 str. 2 dalies ir įstatymų nustatytai savivaldybių sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvei vykdant savarankiškąsias savivaldybės funkcijas.
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
P r a š y m a s t e n k i n t i n a s.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl administravimo mokesčio nustatymo skiriant daugiabučių namo administratorių prižiūrėti, tvarkyti bei remontuoti namo bendrojo naudojimo patalpas. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar Vilniaus miesto savivaldybės administratorius savo įsakymu, paskirdamas namo administratorių, privalo nustatyti konkretų administravimo mokestį namui.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Administracijos direktorius 2010-07-22 priėmė įsakymą Nr. 30-1573 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“, kurio 1 punktu papildė Administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą UAB „Castrade“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą 16 eilute pagal priedą; 2 punktu įpareigojo UAB „Jurita“ perduoti UAB „Castrade“ turimus nurodyto daugiabučio namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus bei sutartis, surinktas nepanaudotas atsiskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo objektams remontuoti ar kitaip tvarkyti, Nekilnojamo turto registre išregistruoti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. 52 bendrojo naudojimo objektų administravimo juridinį faktą; sudaryti sutartį su UAB „Castrade“ dėl funkciškai susijusių bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, UAB „Castrade“ pasirašius priėmimo–perdavimo aktą Nekilnojamo turto registre įregistruoti namo (duomenys neskelbtini) g. 52 bendrojo naudojimo objektų administravimo juridinį faktą; 3 punktu pakeitė UAB „Jurita“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą ir išbraukė 91 eilutę (b. l. 27?28).
Vyriausybės atstovas Administracijos direktoriui ir Merui 2011-10-20 parengė teikimus Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų“, kuriuo pasiūlė Administracijos direktoriui svarstyti Įsakymo pakeitimo klausimus, nustatant Įsakyme paskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 5?9).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2. 2 punkte (redakcija nuo 2010-03-19) nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika.
Dėl Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau ? ir Pavyzdiniai nuostatai) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-248-916/2007 pažymėjo, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta: „Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš Pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau šis reglamentavimas neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius, nenumato jokių išimčių administravimo paslaugas teikiantiems subjektams, priklausomai nuo jų steigėjo ar pavaldumo.
Atsakovė teigia, kad skundžiamas įsakymas priimtas įgyvendinant savarankišką savivaldybių funkciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 42 punktą savivaldybės savarankiškoms funkcijoms priskirta pagal įstatymų nustatytą kompetenciją gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdymo organų, savivaldybės paskirtų administratorių, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat kai bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, veiklos priežiūra ir kontrolė.
Pagal Vietos savivaldos 29 straipsnio 8 dalies 1 punktą (redakcija nuo 2010-01-01) savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais, todėl teismas pripažįsta, kad Pavyzdinių nuostatų patvirtinimo 2.2 punktas, įpareigojantis savivaldybės administracijos direktorių sprendime skirti administratorių nurodyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytą vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika, yra privalomas atsakovui.
Atsižvelgiant į tai, atsakovės teiginys, kad Vyriausybės nutarimu patvirtinti pavyzdiniai nuostatai yra tik rekomendacinio pobūdžio, nėra teisingas. Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį ir 8 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.
Prašyme pareiškėjas teigia, jog atsakovas įsakymu skirdamas daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių pažeidė Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktą, todėl reikalauja įpareigoti atsakovą nustatyti administravimo mokestį įsakyme.
Atsakovė teigia, kad įvykdžius tokio pobūdžio pareiškėjo reikalavimą įsakymo laikymasis daugiabučio namo bendro naudojimo patalpų administratoriui būtų neįmanomas, nes jame ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ 8 p. būtų dvi prieštaringos teisės normos: viena ? numatanti, jog administratorius turi neviršyti pagal patvirtintą metodiką nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, kita ? nustatanti konkretų administravimo mokesčio dydį.
Šie atsakovės argumentai nėra teisingi, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytas administravimo mokestis administravimo akte būtų skirtas konkrečiam daugiabučiam namui prižiūrėti, tvarkyti bei remontuoti namo bendrojo naudojimo patalpas. Tuo tarpu daugiabučio namo administratorius mėnesinius mokesčius ir įmokas apskaičiuoja proporcingai patalpų savininkų (konkrečiam butui) bendrosios nuosavybės daliai, jie neturėtų viršyti Vilniaus miesto administratoriaus nustatyto bendrojo namo administravimo mokesčio, t. y. neturėtų skirtis, nes abu turėjo būti nustatomi vadovaujantis savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2011-10-19 iki šiol galiojanti Pavyzdinių nuostatų 8.1. punkto redakcija nustato, kad administratorius apskaičiuoja administravimo mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, kuris nurodytas savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių. Taigi, priešingai, nei teigia atsakovė, jokio nuostatų konkuravimo ar neaiškumų administratoriui apskaičiuojant mokesčius už administravimą nėra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių 2010-07-22 įsakyme Nr. 30-1573 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas yra tenkintinas, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus bei nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą.
Atsakovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Nutarimo 2.2 punktas neprieštarauja VSĮ 6 str. 1 d. 42 punktui, CK 4.84 str. 2 ir 3 dalims, Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai (b. l. 32?35). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teismui abejonių dėl minėtų normų konstitucingumo nekyla, todėl atsakovo prašymo netenkina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti mokestį(-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą Administracijos direktoriaus 2010-07-22 įsakyme Nr. 30-1573 „Dėl administracijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. 30-1258 „Dėl UAB „Castrade“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Kolegijos pirmininkas Henrikas Sadauskas
Teisėjai Bronius Januška
Irena Paulauskienė