Civilinė byla Nr. e2-13208-545/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08107-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4.;

2.6.1.5.; 2.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.;

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.1.;

3.1.7.6.; 3.1.7.11.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

dalyvaujant ieškovės V. S. atstovui advokatui Konstantinui Mironovui

atsakovo V. S. atstovui advokatui Andriui Būdvydžiui 

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

n u s t a t ė :

ieškovė V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 165,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas : 49 Eur žyminio mokesčio bei 195 Eur (95 Eur +100 Eur) advokato/advokato padėjėjos teisinių išlaidų (b.l. 1-4 ). .

Ieškovė ieškinio reikalavimą procesiniame dokumente-ieškinyje (b.l. 1-4)  bei ieškovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 45-48) grindžia šiomis aplinkybėmis: atsakovas naudodamasis tuo, kad tarp šalių sudaryta santuoka iki šiol nėra nutraukta, be ieškovės žinios, jos raštiško ar žodinio sutikimo, ieškovės vardu, pildė ir teikė deklaracijas į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). Atsakovas (fiziniu būdu) pristatė į VMI ieškovės vardu užpildytas deklaracijas už ieškovę, be ieškovės žinios ir sutikimo, pasirašė deklaracijose, imituodamas jos parašą.

Ieškovės teigimu, atsakovas, deklaruodamas nekilnojamąjį turtą, prisidengė ieškovės vardu, galimai tikslu, neteisėtai mažinti atsakovui tenkantį nekilnojamo turto mokestį ir galimai, slėpti patį turtą. Tokiu būdu nekilnojamo turto mokestinę naštą neteisėtai užkrovė ieškovei. Dėl išvardintų atsakovo veiksmų ieškovė turi mokėti nekilnojamojo turto mokestį už turtą, kurio ji nedeklaravo ir vadovaujantis Registro centro išrašais, kuriuos prideda, ieškovė tokio, tariamai jos deklaruoto turto, neturi. Be to, visose deklaracijose prie ieškovės vardo ir pavardės parašas yra skirtingas ir visiškai nepanašus į parašą, kuriuo pasirašinėja ieškovė. 2015 m. atsakovas ieškovės vardu uždeklaravo nekilnojamojo turto, kurio vertė 296881,00 Eur, 2016 m. atsakovas ieškovės vardu uždeklaravo nekilnojamo turto, kurio vertė yra 305500,00 Eur, 2017 m. atsakovas ieškovės vardu uždeklaravo nekilnojamojo turto, kurio vertė 253000,00 Eur.

2019-03-27 VMI atsiuntė ieškovei pranešimą, kad ji nėra sumokėjusi 396,12 Eur mokesčių, kuriuos sudaro 231,12 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 165,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis. Atsakovas, be ieškovės žinios ir sutikimo, nekilojamojo turto deklaracijose neteisėtai pasirašinėjo ieškovės vardu ir nurodė, kad ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris iš tiesų nepriklauso ieškovei ir tokiu būdu ieškovei jau padarė 165,00 Eur turtinę žalą.

Pažymi, kad ieškovė yra neįgali dėl ligos ir jos komplikacijų. Ieškovei yra nustatytas tik 25 proc. darbingumo lygis. Ieškovė serga IV stadijos onkologine liga su metastazėmis, jai yra nustatyti specialieji poreikiai. Atsakovas kartotinai teikdamas deklaracijas darė tęstinį tiesioginį poveikį ieškovės psichikai – darydamas ieškovei psichologinį spaudimą per visuomenę, kad ji tariamai turtinga ir gyvena be materialinių trūkumų, savo malonumui. Todėl ieškovei sužinojus, kad jos parašas yra padirbinėjamas faktiškai buvusio sutuoktinio ir, kad ji tariamai yra tokia turtinga, jos sveikata dar labiau pablogėjo, ji patyrė negatyvius išgyvenimus, nemalonius psichofizinius (vidinius) pokyčius pačioje savyje. Ieškovei paūmėjo liga, dėl patirto streso pasireiškė nemiga, depresija – ieškovei buvo paskirtas medikamentinis gydymas dozepamu, nukentėjo jos santykiai su aplinka (išoriniai pokyčiai) pasklidus informacijai, kad ieškovė ganėtinai turtinga distinavo savitarpio pagalba.

Nagrinėjamu atveju ieškovei buvo padaryta tiesioginė žala, tai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, žalos faktą patvirtina su ieškiniu pateikti priedai. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėdamas teisės be ieškovės sutikimo, pasirašinėjo ieškovės vardu ir deklaravo ieškovės vardu nekilnojamąjį turtą, kuris vadovaujantis registrų centro išrašais, ieškovei nepriklauso ir ieškovė turi mokėti 165,00 Eur mokesčių valstybei, atsakovas turi pareigą atlyginti žalą, kuri atsirado dėl jo veiksmų.

Ieškovei sužinojus, kad atsakovas padirbinėja ieškovės parašą, ji pajuto didelę baimę, kad atsakovas galimai pasirašinėja ir kituose dokumentuose ieškovės vardu. Šiuo metu ieškovė gyvena nežinioje ir baimėje dėl savo ateities, patiria psichologinį smurtą, visuomenės pasikeitusiu požiūriu į jos tutinę padėtį dėl ko paūmėjo jos ligos būklė, atsirado padidintas ir papildomas kiekis medikamentų vartojimo, dėl ko reikėjo papildomai lankytis pas gydytojus, slėptis nuo visuomenės narių, nes ieškovę visuomenei atsakovas pateikia kaip apgavikę.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtu veiksmu bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovai turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovė prašo atlyginti neteisėtais atsakovo veiksmais jai padaryta neturtinę žalą, kadangi yra tenkinamos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos dėl kurių ieškovei padaryta žala privalo būti atlyginta.

Ieškovė įvertindama tai, kad šiuo metu jos sveikata yra bloga ir bet kokie stresai dar labiau kenkia ieškovės sveikatai, todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė mano, kad 2000,00 Eur yra pagrįsta ir protinga suma, kurią atsakovas turėtų sumokėti ieškovei dėl ieškovės patirtų dvasinių išgyvenimų, patirto psichologinio teroro, pasikeitusio visuomenės požiūrio į ją, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas- 919.60 Eur advokato išlaidų (b.l. 8-11, 36-40).

Nesutikimą su ieškiniu atsakovas procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 8-11) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad šalys yra sudarę santuoką, tačiau jau nuo 2010 metų faktiškai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė savo ieškinyje. Tuo metu šalis siejo tik bendra gyvenamoji vieta. 2012 metų spalio mėnesį atsakovas išsikėlė gyventi atskirai ir nuo to laiko jųdviejų su ieškove santuokinis gyvenimas laikytinas visiškai nutrūkusiu, tarp šalių neliko jokių sąsajų ir bendrų interesų. Šias aplinkybes abi šalys yra patvirtinusios Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo sutuoktiniui priteisimo.

Santuokos metu buvo įgytas šis nekilnojamasis turtas, laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe:

1) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: statiniai, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamasis daiktas:

- Pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 395,17 kv.m., VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė 434 000,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

2) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamasis daiktas:

- Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v., plotas 0.1176 ha, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 486 035,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

3) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: statiniai, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamieji daiktai:

- 1/3 dalis Pastato – Garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), būklė: fiziškai pažeistas, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 24 EUR (1/3 dalis sudaro 8,00 Eur), viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

- Pastatas – Dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 154,48 kv.m., VĮ Registrų centras nustatyta atkuriamoji vertė 22,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

- Pastatas – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), bendras plotas 272,77 kv.m., būklė: sunaikintas, todėl vertė 0 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

- 1/3 dalis Pastato – Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 59 kv.m., būklė: fiziškai pažeistas, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 13 EUR (1/3 dalis sudaro 4,33 Eur), viešame registre įregistruota ieškovo vardu;

- Pastatas – Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 39 kv.m., būklė: fiziškai pažeistas, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 12,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo vardu;

4) Registro Nr.(duomenys neskelbtini), registro tipas: žemės sklypas su statiniais, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamieji daiktai:

- Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir vietovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., plotas 0.0633 ha, VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 15 582,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

- Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 156,96 kv.m., VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė 36 203,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

- Kiti inžineriniai statiniai – Kiemo statiniai, aprašymas: Stoginė, kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 2386,00 Eur, viešame registre įregistruoti ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;

5) Registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro tipas: patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamasis daiktas:

- Butas/Patalpa – Butas, aprašymas: su rūsiu 3,94 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,23 kv.m., VĮ Registrų centras nustatyta vidutinė rinkos vertė 12 367,00 Eur, viešame registre įregistruotas ieškovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Atsakovui išsikėlus gyventi atskirai, ieškovė liko gyventi šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis namas yra įgytas santuokoje (statybos pabaigos metai – 2000-tieji) ir kuriam galioja bendros jungtinės nuosavybės prezumpcija. Gyvenamasis namas yra 395,17 kv. bendro ploto su dideliu, apie 12 arų ploto žemės sklypu. Gyvenamasis namas stovi prestižinėje (duomenys neskelbtini) miesto vietoje – (duomenys neskelbtini) mikrorajone, įrengtas prabangiai ir kokybiškai (nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 2 200 000,00 Eur verte).

Faktiškai nutrūkus šalių santuokai, šalys iki šiol nėra pasidalinusios santuokoje įgyto turto. Atsakovas keletą kartų siūlė ieškovei įteisinti jų santuokos iširimo faktą, t.y. nutraukti santuoką ir bendru sutarimu nustatyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius, tačiau ieškovė atsisakė racionaliai spręsti santuokos nutraukimo klausimus.

Atsakovas, siekdamas nesudaryti tarp šalių jokių konfliktinių situacijų, kurių pagrindu ateityje galėtų kilti bet kokio pobūdžio konfliktas, net ir po faktinio santuokos iširimo, VMI kiekvienais metais teikė šeimos nekilnojamojo turto deklaracijas ir pagal apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokestį sumokėdavo šalims tenkančius mokesčius. Atsakovas, atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir visas santuokoje įgytas turtas iki turto pasidalijimo priklauso šalims lygiomis dalimis (po 1/2 dalį viso nekilnojamojo turto), bandė aiškintis su ieškove dėl šalims tenkančių mokestinių prievolių, tačiau, ieškovės požiūriu, visos iš nekilnojamojo turto kylančios mokestinės prievolės yra išimtinai tik atsakovo pareiga. Ieškovė faktiškai naudojasi šalims priklausančiu didelės vertės nekilnojamuoju turtu, tačiau nelaiko savęs atsakinga už iš šio ar kito nekilnojamojo turto kylančias mokestines prievoles.

Atitinkamai atsakovas užpildė ir pateikė fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas už ieškinyje įvardijamus laikotarpius – 2015 m, 2016 m., 2017 m. Mokestinių deklaracijų pateikimu ir mokestinių prievolių vykdymu Atsakovas rūpinosi šalims vedant bendrą gyvenimą bei geranoriškai tuo rūpinosi ir po faktinio santuokos iširimo, kadangi teisiškai šalių santuoka nėra nutraukta.

Taigi, atsakovas, nors ir pagal faktą turėjo prievolę mokėti 50 proc. šalims tenkančio nekilnojamojo turto mokesčio, jis tai darė už abu, t. y. ir už save, ir už ieškovę.

2015-12-22 atsakovas iš VMI gavo atsakymą į paklausimą dėl nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimo. Būtent dėl šio laikotarpio, t. y. 2015 m. mokestinės prievolės, ieškovė ir siekia prisiteisti iš atsakovo jos patirtą turtinę žalą – 165,00 Eur.

Ieškovė reiškia atsakovui reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal įstatymą, civilinė atsakomybė galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei, jeigu įstatymas nenustato kitaip (CK 6.246-6.249 str.). Civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovė (CPK 12, 178 str.).

Ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės taikymo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. kokią konkrečią įstatymo atsakovui nustatytą pareigą atsakovas pažeidė ar kokius konkrečius priešingus teisei veiksmus atsakovas atliko. Ieškovei siekiant įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, turi būti vertinamos ir analizuojamos tiek aukščiau šiame atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės, tiek teisės aktuose nustatytos atsakovo pareigos, sprendžiama dėl jų vykdymo fakto ir tinkamumo. Šiuo atveju, ieškovė teigia, kad atsakovo neteisėtų veiksmų apimtis yra fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų ieškovės vardu pateikimas VMI. Atsakovas su šiuo atsiliepimu teismui pateikia fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas, kurios buvo teikiamos VMI ieškovės nurodomu laikotarpiu (2015-2017 m.) atsakovo vardu. Iš šių deklaracijų matyti, kad atsakovo teikiamose deklaracijose nurodoma nekilnojamojo turto vertė yra tokia pati, kuri nurodoma ir ieškovės deklaracijose.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. 1 d. mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8-9 str. reikalavimus. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. numato, kad mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 1 d.), o bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 12 str. 2 d.).

Remiantis Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos užpildymo taisyklių 4 p. deklaraciją teikia fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį apmokestinamąjį NT, kurio bendra vertė viršija neapmokestinamąjį dydį. Fiziniai asmenys deklaraciją teikia atskirai savo vardu, o už vaikus (įvaikius) iki 18 metų ir / ar neįgalius vaikus (įvaikius) iki 18 metų, ir / ar vyresnius neįgalius vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir / ar įstatymų nustatyta tvarka paskirtam globotiniui nuosavybės teise priklausantį ir / ar jų įsigyjamą apmokestinamąjį NT deklaraciją teikia vienas iš tėvų (įtėvių) ir / ar įstatyminių atstovų.

Nurodomo teisinio reglamentavimo pagrindu darytina išvada, kad šalys, faktiškai nevesdami bendro ūkio ir iki santuokoje įgyto nekilnojamąjį turto pasidalinimo šį turtą valdydami lygiomis dalimis, turėjo prievolę VMI teikti fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijas ir sumokėti valstybei mokėtinus mokesčius. Šios savo pareigos ieškovė nevykdė ir VMI neteikė jai priklausančių teikti fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų, o tai už ieškovę atlikinėjo atsakovas.

CK 4.86 str. įtvirtinta, jog bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Manytina, jog tais atvejais, kuomet turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, sutuoktinių (savininkų) pareigos išlaikyti turtą apimtis nustatoma vadovaujantis CK 3.27 str., numatančiu, jog sutuoktiniai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, privalo prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis.

Nagrinėjamu atveju atsakovui nėra suprantama, kaip ieškovė vertina šalims priklausančio nekilnojamojo turto teisinį režimą. Iš ieškinio turinio ir iš prie ieškinio pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ieškovė, bent ta apimtimi kiek tai susiję su mokestinių prievolių vykdymu, laiko, kad santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Dėl tokio ieškovei ir atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto teisinio režimo traktavimo, ieškovė iš esmės laiko, kad didelės vertės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė gyvena šiuo metu, jai nepriklauso. Juo labiau ji, nors ir naudodamasi šiuo nekilnojamuoju turto, nelaiko savęs jokia dalimi atsakinga už iš šio nekilnojamojo turto kylančių prievolių.

Ieškovei paskaičiuotas mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis sudaro 165,00 Eur, tokia pati mokėtina mokesčio suma yra nurodyta ieškovės kartu su ieškiniu pateiktoje fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2017 metus. Pastebėtina tai, kad ieškovė nenurodo aplinkybių, susijusių su 2015 m. ar 2016 m. nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimu, kuris buvo už ją sumokėtas atsakovo, tačiau jai padarytą turtinę žalą vertina būtent ta apimtimi, kuria atsakovas neatliko mokestinių prievolių už ieškovę. Tokiais veiksmais, atsakovo nuomone, ieškovė elgiasi nesąžiningai.

Ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus vertina, iš esmės ta aplinkybe, kad atsakovas ilgą laiką vykdė Ieškovei tenkančias mokestines prievoles ir dėl to ieškovei nereiškė jokių pretenzijų.

Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio, ieškovė teigia patyrusi tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Siekdama pagrįsti turtinės žalos patyrimo faktą, ieškovė teismui pateikė 2019-03-27 VMI pranešimą, iš kurio matyti, kad ieškovei priskaičiuotas ir nesumokėtas nekilnojamojo turto mokestis sudaro 165,00 Eur. Įrodymų, kad ieškovė sumokėjo šią sumą kartu su ieškiniu pateikta nebuvo.

Atsakovas kartu su šiuo atsiliepimu teismui pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad 2016-2018 m., atsakovas į VMI sąskaitą atliko pavedimus, kurių suma yra lygi ieškovės ir atsakovo mokestinių prievolių sumai tiems mokestiniams metams sumai. Kaip matyti iš mokėjimo, atlikto 2017-12-17, atsakovas į VMI sąskaitą pervedė 330,00 Eur, t. y. šalims priklausančio sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio sumą. Taigi, atsakovas, net ir neturėdamas prievolės mokėti nekilnojamojo turto mokestį už ieškovę, jį yra už ieškovę sumokėjęs. Ieškovė, prieš teikdama šį ieškinį teismui, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui dėl nekilnojamojo turto mokesčio, nebandė susidariusios situacijos aiškintis su atsakovu geruoju, t. y. šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis. Tuo atveju, jei ieškovė būtų kreipusios į atsakovą, šis būtų dėjęs maksimalias pastangas, siekiant padėti ieškovei išsiaiškinti, kokiu pagrindu VMI yra paskaičiavusi ieškovės 165,00 Eur įsiskolinimą.

Ieškovė, reiškianti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, turi įrodyti tiek žalos padarymo faktą, tiek jos dydį. Neturtinės žalos patyrimo fakto ieškovė nesiekia pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Ieškovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius ieškovės ligą, kuria ji serga nuo 2009 metų, ir dokumentus, patvirtinančius, kad dėl minėtos ligos ieškovė yra dalinai netekusi darbingumo. Šie dokumentai nėra tinkami įrodymai ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimams pagrįsti. Jokių kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos fakto, ieškovė nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė jokių tariamai padarytos žalos faktą patvirtinančių įrodymų.

Ieškiniu ieškovė reikalauja jos naudai priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau šiuo konkrečiu klausimu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie neturtinės žalos patyrimo faktą ir/ar dydį. Įvertinus byloje esančius dokumentus, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė pakankamų ir objektyvių žalos dydį pagrindžiančių įrodymų.

Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir prievolės atlyginti nuostolius, taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str.). Visiškas nuostolių atlyginimas reiškia tai, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti sąžiningai ir teisingai, t. y. turi būti atlyginama tiek, kiek iš tiesų buvo prarasta. Nuostolių atlyginimo instituto paskirtis – sugrąžinti nukentėjusįjį į tokią padėtį, kokia buvo prieš patiriant nuostolį, taip pat turi būti siekiama išvengti nepagrįsto praturtėjimo galimybės. Iš Ieškovės pareikšto ieškinio turinio ir pateiktų dokumentų matyti, kad reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovė nesivadovavo nurodytais principais ir nuostolių atlyginimo taisyklėmis.

Ieškovė taip pat turi įrodyti, kad tariamos žalos atsiradimo priežastis yra konkretūs nustatyti neteisėti veiksmai, o ne kitos aplinkybės. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, turi būti nustatytas faktinis priežastinis ryšys ir teisinis priežastinis ryšys (LAT 2005-11-09 nutartis civ. Nr. 3K-3-556/2005; 2006-10-11 d.  nutartis civ.byloje Nr. 3K-3518/2006; 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant faktinį priežastinį ryšį, tiriama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, sprendžiama ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Šiuo atveju ieškovė nesiekia įrodyti ir neįrodinėja priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir tariamai patirtos žalos. Ieškovė ne tik kad nepatyrė jokios turtinės žalos, bet faktiškai gavo naudą – atsakovas už ieškovę vykdė jai tenkančias mokestines prievoles VMI. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės liga ir visi jos padariniai, apie kuriuos įrodymus ieškovė teikia šioje byloje, niekaip nėra susiję su atsakovu ir jo atliktais veiksmais, kuriuos ieškovė nepagrįstai siekia pripažinti neteisėtais.

Šalių santuoka faktiškai iširo 2010 m., o šalys kartu negyvena nuo 2012 m. Atsakovas iš ieškovės iki 2017 metų pabaigos, kada ieškovė, padedama profesionalių teisininkų, inicijavo procesus dėl santuokos nutraukimo, nėra sulaukęs jokių pretenzijų nei dėl turtinių reikalų, nei dėl asmeninių santykių, todėl, tikėtina, kad ieškovė taip elgiasi patarta profesionalių teisininkų, galimai ateityje siekiant įrodyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė hiperbolizuotai teismui pateikia savo situaciją, tuo tarpu tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė iš susidariusios situacijos ne tik, kad nepatiria jokių nuostolių, tačiau gauna ir naudą – atsakovas prisiima jos nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius.

Atsakovo nuomone, ieškovė atsakovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, nesiekia racionalaus ginčų sprendimo, o piktnaudžiauja teise. Šio ginčo dalykas yra 165,00 Eur turtinės žalos (neturtinės žalos klausimas yra išvestinis reikalavimas) atlyginimo klausimas dėl pačios ieškovės prievolės, kurią atsakovas geranoriškai už ją vykdė.

Nors ieškovė nuolat deklaruoja, kad ji siekia nutraukti šalių faktiškai iširusią santuoką ir pasidalinti santuokoje įgytą turtą, tačiau elgiasi priešingai, t.y. visomis priemonėmis stengiasi išnaudoti susidariusią situaciją – teikia ieškinius dėl išlaikymo, komunalinių išlaidų apmokėjimo, mokestinių prievolių, kylančių iš šalių bendro turto, nevykdymo ir pan. Ieškovė 2018 m. vasarą ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą. Civilinė byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-826-930/2019) ir apeliacinės instancijos teisme (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-2233-910/2019). Ieškovė byloje teigė, kad ji negalinti pragyventi iš savo santaupų ir prašė teismo iš atsakovo priteisti 470,00 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą bei 77 100,18 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas ne kartą ieškovei teikė pasiūlymus dėl santuokoje įgyto didelės vertės (daugiau nei 2 mln. eurų vertės) nekilnojamojo turto realizavimo, tačiau ieškovė bet kokius atsakovo siūlymus dėl aptarto turto panaudojimo ar realizavimo atmetė.

Teismui priėmus ieškovei nepalankų sprendimą, ieškovė pateikė naują ieškinį (civ.bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), prašydama iš atsakovo atstovo advokato Andriaus Būdvyčio priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl faktinių aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovo atstovui Andriui Būdvyčiui byloje 2020-02-18 pateikus atsiliepimą, jau po mėnesio laiko teismui yra pateikiamas ir šis ieškinys, kurio esmę taip pat sudaro mažos vertės turtinis reikalavimas ir išvestinis neturtinis reikalavimas.

Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip itin nesąžiningi, kurių racionalus ir protingas asmuo, siekdamas deklaruojamų tikslų, nesiimtų. Ieškovės tikslas nėra susijęs su pažeistų teisių gynimu. Priešingai, teikdama tokio pobūdžio ieškinius ieškovė siekia visapusiškai kenkti atsakovui ir tokiu būdu žemina tiek atsakovo, tiek ir savo pačios garbę ir orumą. Šalys yra išsilavinę, sėkmingas karjeras padarę ir visuomenėje gerbiami, o dabar jau brandaus amžiaus asmenys. Atsakovo įsitikinimu, nepaisant ieškovės pateikto ieškinio, šalys yra ir turi būti pajėgios tarpusavio nesutarimus išspręsti abipusiu susitarimu, kuo optimalesniu ir ekonomiškesniu abiem šalims būdu.

Ieškinys atmestinas

Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra sutuoktiniai, tačiau nuo 2010 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio, faktiškai santuoka yra iširusi.

Santuokos metu šalys įsigijo didelės vertės nekilnojamąjį turtą, ką patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas. Bylos duomenimis, ieškovė gyvena 395,17 kv.m. ploto šeimos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (2000 m. statybos pabaigos metai), kuris pastatytas 12 a žemės sklype, jo preliminari vertė apie 2 200 000 Eur ir byloje nėra ginčo, kad šalys pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi prievolę teikti VMI nekilnojamojo turto deklaracijas bei mokėti nekilnojamojo turto ir kt. mokesčius valstybei.

Pagrindas-Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 str. 1 d., 8-9 str. Šio įstatymo 12 str. 1 d.-2 d. numato, kad mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka šio įstatymo 3 straipsnyje mokesčio mokėtoju nurodytas asmuo, o bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai (jų įsigyjamai) nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį (ar įsigyjamą) nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.

Be to, pagal Fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos užpildymo taisyklių 4 p. deklaraciją teikia fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį apmokestinamąjį nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė viršija neapmokestinamąjį dydį. Fiziniai asmenys deklaraciją teikia atskirai savo vardu, o už vaikus (įvaikius) iki 18 metų ir/ar neįgalius vaikus (įvaikius) iki 18 metų, ir/ar vyresnius neįgalius vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir/ar įstatymų nustatyta tvarka paskirtam globotiniui nuosavybės teise priklausantį ir/ r jų įsigyjamą apmokestinamąjį Nekilnojamojo turto deklaraciją teikia vienas iš tėvų (įtėvių) ir/ar įstatyminių atstovų.

Atsižvelgiant į tai, kad jog sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, privalo prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.26 str. 2 d., 3.27 str., 4.86 str.), teismas sprendžia, kad NT deklaruoti ir sumokėti nustatytus NT mokesčius turi prievolę abu sutuoktiniai, kaip ieškovė, taip ir atsakovas.

Ieškovės teigimu, 2019-03-27 jai VMI atsiuntė pranešimą, kad ji nėra sumokėjusi 396,12 Eur mokesčių: 231,12 Eur gyventojų pajamų bei 165,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Ieškovė teigia, kad atsakovas, be jos žinios ir sutikimo nekilojamojo turto deklaracijose neteisėtai pasirašė jos  vardu ir nurodė, kad ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas, kuris iš tiesų nepriklauso ieškovei ir tokiu būdu ieškovė patyrė tiek 165,00 Eur turtinę tiek 2000 Eur neturtinę žalą, priteistiną iš atsakovo.

Teismas pažymi, kad Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.)

Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 ) ir kaltei (CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.).

CPK  178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad net ir tuo atveju, kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-554/2007). 

Atsakovas neigia savo civilinę atsakomybę dėl turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo.

Teismas, svarstydamas šalių argumentus, atsižvelgia į tai, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 165 Eur nekilnojamojo turto mokestis ieškovės nurodytas kartu su ieškiniu pateiktoje fizinio asmens (šeimos) nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje už 2017 metus.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2015-2016 metais įvykdė nekilnojamojo turto mokesčio sumokėjimo prievolę už abu sutuoktinius, tačiau 165 Eur  turtinė žala atsirado ieškovei ta apimtimi, kuria atsakovas neatliko 2017 metų mokestinių prievolių ( sumokėti nekilnojamojo turto mokestį) už ieškovę. Šiuos atsakovo veiksmus negalima vertinti kaip neteisėtus veiksmus.

Byloje taip pat nėra įrodymų, kad ieškovė sumokėjo 165 Eur nekilnojamąjį turto mokestį ir patyrė nurodyto dydžio turtinę žalą (CPK 178 str.).

CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp teisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes.

Iš atsakovo pateiktų teismui įrodymų (banko sąskaitos įrašo) matyti, kad 2016-2018 m. jis  į VMI sąskaitą sumokėjo visus mokėtinus mokesčius, o 2017-12-17 d. atliko 330,00 Eur dydžio mokėjimą (165 Eur x 2), kuris sudaro šalims priklausančio sumokėti nekilnojamojo turto mokesčio sumą.

Nors ieškovė bei jos atstovas nurodė, kad atsakovas ieškovės vardu pateikė VMI nekilnojamojo turto deklaraciją, kurioje ieškovės parašas yra suklastotas, byloje nenustatyta, kad būtent atsakovas šioje deklaracijoje suklastojo ieškovės parašą (CPK 178 str.). Ieškovė nesukreipė į teisėtvarkos institucijas dėl galimai savo parašo suklastojimo. Tačiau ir nurodytu ieškovės atveju ši aplinkybė neeliminuotų ieškovės pareigos sumokėti 165 Eur nekilnojamojo turto mokesčio.

Pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Nagrinėjamu ginčo atveju nenustatyta, kad ieškovė sumokėjo 165 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2017 metus, todėl teismo vertintina, kad pastarajai turtinės žalos nepadaryta.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Kadangi teismas nekonstatuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, nenustatė žalos padarymo ieškovei fakto, spręstina, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos, t.y. civilinės atsakomybės sąlygos.

Todėl nagrinėjamu atveju teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). 

Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.248 str.), tačiau atsakovas įrodė atsikirtimus į ieškinį, todėl ieškinys atmestinas.

Teismas pažymi, kad nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų dėl turtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo spręsti ir dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrė neturtinę žalą. Be to, neturtinės žalos dydis yra neadekvatus. Teismo vertintina, kad ir tuo atveju, jei galimai ir būtų tenkintina ieškinio dalis dėl 165 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra neprotingai didelis palyginus su galimai padarytu ieškovės teisių pažeidimu.

Byloje ieškovė nurodo, kad jos sveikata bloga, jai nustatytas 25 % darbingumo lygis, ji serga IV stadijos onkologine liga su metastazėmis, jai nustatyti specialieji ir bet kokie stresai labai kenkia ieškovės sveikatai. Ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų ji pajuto didelę baimę, kad atsakovas galimai pasirašinėja ir kitose dokumentuose ieškovės vardu, ji gyvena nežinioje dėl savo ateities, patyrė psichologinį smurtą, visuomenės pasikeitusiu požiūriu į jos turtinę padėtį, dėl ko paūmėjo jos sveikatos būklė, atsirado padidintas ir papildomas kiekis medikamentų vartojimo, atsirado papildomai poreikis lankytis pas gydytojus, slėptis nuo visuomenės narių, nes ieškovę atsakovas pateikė kaip apgavikę. Teismo vertinimu, nepaneigiant ieškovės sunkios sveikatos būklės, visgi civilinei atsakomybei dėl neturtinės žalos atlyginimo reikalingas nustatyti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visetas, tačiau jo teismas nenustatė. Ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Atsakovas patyrė 919, 60 Eur advokato išlaidų (b.l. 36-40).

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, susideda iš vieno tomo, bylos trukmę, pareiškimas priimtas 2020-03-20 d., byla nagrinėjama iki šiol, apie pusę metų, atsakovo advokatas dalyvavo 2020-09-10 d. posėdyje, surašė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į advokato nušalinimą, kt.prašymus (b.l.8-11, 18-19), atstovavo atsakovą, priteisia iš ieškovės nurodytas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 919,60 Eur atsakovo naudai t. y. procesinis reikalavimas tenkintinas visiškai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 5 Eur, todėl atmetus ieškinį iš ieškovės valstybės naudai nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 919.60 Eur (devynis šimtus devyniolika Eur 60 ct) advokato išlaidų atsakovo V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                           Rima Bražinskienė