Civilinė byla Nr. e2A-842-553/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01077-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1, 2.6.10.5.1, 2.6.10.5.2.4.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Gintaro Pečiulio, Irmanto Šulco ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos pašvaistė“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Maxima LT“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ arba draudimo bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prienų vandenys“
105 093,30 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad: (1) 2018 m. gegužės 18 d. UAB ,,Maxima LT“ išdavė įmonių turto draudimo polisą Nr. 9812/ 9006209, kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki
2019 m. gegužės 31 d. apdrausta: pastatai ir statiniai, remiantis priedu Nr. 9812_9006209 ir nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), įranga, atsargos, investicijos, verslo nutrūkimas; 2) 2018 m. liepos 31 d. UAB „Baltijos pašvaistė“ išdavė statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. 88893/9001204, kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. apdraudė pagal 2018 m. birželio 28 d. rangos sutartį Nr. X566-2018.07.12-1 statomą objektą adresu (duomenys neskelbtini).
3. 2018 m. rugsėjo 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko draudiminis įvykis – vandentiekio avarija, lūžus vandentiekio vamzdžiui adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Prienų vandenys“ vykdė vandentiekio atkasimo ir avarijos likvidavimo darbus.
4. Ieškovės teigimu, UAB ,,Maxima LT“ patyrė verslo nutrūkimo nuostolių – mažmeninės prekybos centrą adresu (duomenys neskelbtini), dėl vandentiekio avarijos likvidavimo darbų vėluota atidaryti 23 dienas, ir turtinių nuostolių – dėl įvykio buvo reikalingi lauko aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai, dalies statinio grindų remontas, išlaidos vandentiekio avarijos tyrimui atlikti, iš viso abipusių derybų būdu sutarta dėl 88 000 Eur draudimo išmokos.
5. UAB „Baltijos pašvaistė“ patyrė 17 796,50 Eur dydžio žalą (išmokėta 17 092,30 Eur draudimo išmoka, iš nuostolių sumos išskaičiavus 704,20 Eur išskaitą) – įvykio metu dėl vandens poveikio buvo sugadintos statybinės medžiagos, įrankiai, sumontuota įranga, ginčo pastate įrengtos konstrukcijos / atlikti statybos darbai, kuriuos UAB „Baltijos pašvaistė“ turėjo atlikti pakartotinai.
6. Bendra UAB „Maxima LT“ ir UAB „Baltijos pašvaistė“ (toliau kartu – draudėjos) išmokėtų išmokų įvykio metu padarytai žalai atlyginti suma sudaro 105 092,30 Eur.
7. Ieškovės teigimu, įvykis įvyko vandens tiekimo inžinerinėje sistemos dalyje, kuri įrengta iki apskaitos prietaiso žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdama į tai, kad vandentiekio apskaitos mazgas yra įrengtas pastato (duomenys neskelbtini), rūsyje bei į tai, kad šio pastato rūsyje prieš pat apskaitos mazgą yra įrengtos uždarymo sklendės į gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ieškovė laiko, kad ši vandentiekio atkarpa tenkina ne tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini), poreikius, bet ir kitų vartotojų poreikius, ir daro išvadą, kad už šios vandentiekio atkarpos priežiūrą ir tinkamą būklę yra atsakinga geriamojo vandens tiekėja (atsakovė).
8. 2019 m. vasario 4 d. specialisto sudaryta išvada patvirtina, kad vamzdis, kuriam trūkus įvyko įvykis, buvo stipriai susidėvėjęs ir jo tarnavimo laikas buvo pasibaigęs. Vamzdis lūžo dėl grunto pajudėjimo, kurį sukėlė vanduo, tekantis pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį. Atsakovė neatliko jai įstatymu nustatytos pareigos tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo infrastruktūrą. Jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi jai tenkančias pareigas, laiku pastebėjusi vandentiekio, einančio per žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), nusidėvėjimą ir šį vamzdį būtų laiku ir tinkamai pakeitusi tinkamos kokybės vamzdžiu, įvykis nebūtų įvykęs ir žala nebūtų kilusi. Šis atsakovės neteisėtas neveikimas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su draudėjų patirta žala, todėl iš atsakovės draudimo bendrovei priteistina 105 093,30 Eur žalos atlyginimo, išmokėto draudėjoms.
9. Atsakovė UAB „Prienų vandenys“ su reikalavimais nesutiko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ji nėra atsakinga už draudėjų patirtą žalą, kadangi už vandentiekio tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir priežiūrą pagal 2016 m. kovo 16 d. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. P-148 (toliau – Sutartis), sudarytą tarp atsakovės ir UAB „Maxima LT“, buvo atsakinga UAB „Maxima LT“. Atitinkamai atsakovės neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo šiuo atveju nėra.
10. Draudiminis įvykis įvyko atliekant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus, kuriuos atliko UAB „Baltijos pašvaistė“ pagal UAB „Maxima LT“ užsakymą ir parengtą techninį projektą. Jei sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys vandentiekio ir nuotekų tinklai būtų atsakovės atsakomybės ribose, tuomet UAB „Maxima LT“, kaip rekonstrukcijos darbų užsakovė, arba UAB „Baltijos pašvaistė“, kaip rekonstrukcijos darbų rangovė, būtų suderinusios pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą su UAB „Prienų vandenys“ vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalyje.
11. Vandentiekio vamzdis trūko dėl to, kad UAB „Baltijos pašvaistė“, nestabiliame grunte ruošdamasi montuoti riebalų gaudyklę (ar ją sumontavusi), neužtikrino grunto stabilumo, todėl gruntas smuko, laužė vandentiekio vamzdį ir dėl susidariusio spaudimo jėgos vamzdis lūžo.
12. Ant aikštelės virš vandentiekio vamzdžio rangovė UAB „Baltijos pašvaistė“ buvo pastačiusi statybinių atliekų konteinerį, į kurį metė sunkias statybines atliekas. Todėl įvertinus tai, kad a) po aikštele esantis gruntas buvo itin birus, b) kad UAB „Baltijos pašvaistė“ siekiant įrengti (ar įrengus) riebalų gaudyklę gruntas nebuvo tinkamai sutankintas ir dėl to smuko, c) kad statybinių atliekų konteineris savo svoriu spaudė aikštelę ir darė įtaką po ja esančio grunto apkrovai, visos šios sąlygos padarė ženklią įtaką avarijos kilimui.
13. Dėl lūžusio vandentiekio vamzdžio galo, kuris buvo įmontuotas į alkūnę, įskilimo avarija negalėjo įvykti, kadangi net jei vanduo būtų pratekėjęs pro skilusią vietą, tai to nebūtų užtekę suskystinti didelį grunto kiekį ir paplauti suskystintas daleles. Be to, mažai įtrūkęs vamzdžio galas buvo įstatytas į alkūnę ir užsandarintas virvėmis, suteptomis bitumu, todėl vanduo fiziškai negalėjo pratekėti tiek, kad sukeltų avariją. Jei per minėtą vietą vanduo būtų liejęsis tiek, kad paplautų visą gruntą, tai avarijos likvidavimo atveju vamzdžio ištraukimui iš alkūnės nebūtų reikėję naudoti specialios technikos – ekskavatoriaus, nes vandens išsiliejimo per minėtą vietą atveju sandarinimo virvių nebebūtų likę, o pats vamzdis laisvai judėtų alkūnėje.
14. 2018 m. rugsėjo 22 d. kilus lietui, didžioji dalis sklype susidariusių paviršinių nuotekų tekėjo į UAB „Baltijos pašvaistė“ iškastą (riebalų gaudyklei įrengti) duobę asfalte, kuri buvo su nuolydžiu ir žemiau nei aikštelė. 152 Mpa spaudimas negalėjo susidaryti dėl galimo smulkaus pratekėjimo, nes tokios jėgos spaudimui susidaryti gruntas turėjo sušlapti vienu metu ir kristi žemyn, tuo sukuriant vamzdžio lūžį. Tai galėjo nutikti tik lietaus metu susidariusioms nuotekoms tekant į neuždengtą duobę.
15. Aplinkybė, jog įvykio metu vandentiekį atkasinėjo atsakovės darbuotojai, o ginčo vietoje taip pat buvo ir atsakovės vadovas, neįrodo, kad atsakovė laikė save atsakinga už vandentiekio infrastruktūros objektą. Įvykus avarijai, atsakovė, kaip geriamojo vandens tiekėja, gindama viešąjį interesą, atvyko apžiūrėti avarijos padarinių bei prisidėti prie jų likvidavimo, siekiant užtikrinti nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą gyventojams.
16. Pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras yra abejotina, ar ieškovė, vertindamas nuostolių dydį, atsižvelgė į tai, kad dalis UAB „Baltijos pašvaistė“ įrankių buvo pirkti iki avarijos ir nebuvo nauji. Ieškovė į nuostolius įskaičiavo medžiagas, kurios buvo įsigytos jau po įvykio, taip pat kai kurios prekės, nors ir esą buvo užlietos, po to galėjo būti naudojamos, nes neprarado savo savybių (pvz., plieninės durys).
17. Trečiasis asmuo UAB „Maxima LT“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti visa apimtimi. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu ieškinio pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog vandentiekio vamzdis lūžo dėl nesimetriško, netolygaus grunto pajudėjimo šiam atsiradus dėl grunto suskystėjimo po vamzdžiu, kuris, kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. V., buvo sąlygotas vandens pratekėjimo arba (1) per išilginį vamzdžio įtrūkimą, arba (2) dėl vandens pratekėjimo pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį, kuri buvo apkaišiota bitumu impregnuota virve.
20. Tiek byloje esanti 2019 m. vasario 4 d. Statybos specialisto išvada (toliau – Išvada), tiek ją surašiusio liudytojo D. V. teisme duoti paaiškinimai nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog vanduo pratekėjo pro išilginį vamzdžio įtrūkimą. Kaip nurodyta pačioje Išvadoje, vamzdžio tiek žiedinis, tiek išilginis trūkis buvo žaibiškas (vienkartinis) ir nenustatyta, kad jis (išilginis trūkis) galėjo įvykti iki įvykstant žiediniam vamzdžio trūkiui, juo labiau kad liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, jog išilginis vamzdžio įtrūkimas galėjo atsirasti dėl mechaninio poveikio ekskavatoriumi iškasant vamzdį jau po įvykusios avarijos.
21. Dėl vandens pratekėjimo pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį dėl susidėvėjusios bitumu impregnuotos virvės teismas pažymėjo, kad su šia galimybe susijusios aplinkybės iš viso tirtos nebuvo, Išvadoje tiesiog konstatuota, kad bitumu impregnuotos virvės ,,tarnavimo laikas iš esmės buvo pasibaigęs“ bei konstatuota, kad tokių vamzdynų tarnavimo laikas vidutiniškai apie 30-40 metų (tačiau nieko nepasisakyta apie bitumuotos virvės tarnavimo laiką). Išvados nuotraukose matyti, jog ekskavatoriui iškėlus vamzdį, šalia įbetonuotos movos matosi bitumuotos virvės dalys, tačiau šios nuotraukos neleidžia daryti išvados, kad bitumu impregnuota virvė plyšo dėl susidėvėjimo, o ne dėl grubaus mechaninio vamzdžio ištraukimo iš movos (vamzdis iš movos buvo ištrauktas ekskavatoriumi ir liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nespėjo sustabdyti šio veiksmo). Dar viena aplinkybė, kuri, anot liudytojo teismo posėdžio metu duotų parodymų, patvirtina ilgalaikį vandens pratekėjimą pro movą – tai rūdžių sluoksnis ant vamzdžio. Iš Išvadoje esančių nuotraukų matyti sąlyginai nedidelė vamzdžio dalis, ant kurios yra pasiskirstęs rūdžių sluoksnis, kuris, be kita ko, pastebimas ir ant įbetonuotos vamzdžio movos; statybos specialisto D. V. 2018 m. spalio 2 d. Vandentiekio avarijos lokalizacijos nustatymo darbų stebėsenos ir bandinių priėmimo ataskaitoje nurodyta, kad kitur vamzdis nebuvo aprūdijęs, tačiau iš ataskaitoje esančioje 32 nuotraukoje užfiksuotos vamzdžio dalies vaizdo tokios išvados padaryti nėra galimybių, juo labiau kad iš 2018 m. spalio 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukos matyti, jog ištraukta kelių metrų ilgio vamzdžio dalis per visą ilgį taip pat padengta netolygiai rūdimis.
22. Nesant pakankamai duomenų apie kiek toliau nuo movos esančio vamzdžio dalies (ne)pasidengimą rūdimis, negalima daryti išvados, jog rūdys ant vamzdžio atsirado išimtinai tik dėl pro movos ir vamzdžio sujungimą pratekėjusio vandens. Į bylą nėra pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti, jog per visą vamzdžio naudojimo laikotarpį apie jį esantis gruntas buvo sausas. Gruntui šioje vietovėje esant pakankamai nestabiliam, kaip nustatyta Sklypo inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitoje, pridėtoje prie Techninio projekto, oksidacijos procesas galėjo vykti ir nesant vandens pratekėjimo pro movos ir vamzdžio sujungimą. Juo labiau kad net pačioje išvadoje nurodyta, jog korozijos procesai neturėjo ženklios įtakos vamzdžio lūžiui.
23. Teismo vertinimu, ieškovei neįvykdžius pareigos įrodyti priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, ieškinys nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Apeliaciniame skunde ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
24.1. Teismas byloje sprendė dėl specialių žinių reikalaujančių aplinkybių, vertindamas šias aplinkybes teismas rėmėsi išimtinai savo vidiniu įsitikinimu paremta situacijos interpretacija, nepaisant to, kad dalies aplinkybių – dėl bitumu impregnuotos virvės tarnavimo laiko, dėl susidariusio didelio rūdžių sluoksnio ant trūkusio vamzdžio sujungimo su alkūne ir kitose vamzdžio dalyse – su specialių žinių turinčių liudytoju (Išvados rengėju) net nebuvo aiškintasi.
24.2. Bitumu impregnuotos virvės tarnavimo laikas buvo pasibaigęs, todėl vandens nuotėkis šiuo atveju galėjo atsirasti tiesiog bitumu impregnuotai virvei per ilgą laiką praradus savo savybes sulaikyti vandenį. Ilgalaikis vandens pratekėjimas pro vamzdžio ir alkūnės sujungimą (dėl susidėvėjusios bitumu impregnuotos virvės) lėmė didelio rūdžių kiekio būtent prie vamzdžio ir alkūnės sujungimo susidarymą.
24.3. Sprendime nurodytos aplinkybės, jog bitumu impregnuota virvė galėjo trūkti dėl mechaninio poveikio ekskavatoriumi iškasant vamzdį, negali būti pagrindu spręsti, kad ne atsakovės veiksmai (neveikimas) sukėlė avariją ir vandentiekio vamzdžio trūkimą. Trūkusį vandentiekio vamzdį iškasė ir ištraukė atsakovės darbuotojai, todėl jai dėl savo tyčinių / neatsargių veiksmų, ištraukiant vandentiekio vamzdį tenka visos neigiamos pasekmės, įskaitant pareigą įrodyti, jog bitumu impregnuota virvė trūko atkasant ir ištraukiant vamzdį. Tačiau atsakovė šių aplinkybių neįrodė.
24.4. Vandentiekio atkarpa, esanti žemės sklype, tenkina ne tik pastato, esančio (duomenys neskelbtini), poreikius, bet ir kitų vartotojų poreikius, todėl už šios vandentiekio atkarpos, įskaitant avarijos metu trūkusio vamzdžio, priežiūrą ir tinkamą būklę yra atsakinga geriamojo vandens tiekėja atsakovė. UAB „Maxima LT“ nėra vieša geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir neturi teisės šios veiklos vykdyti. Atitinkamai UAB „Maxima LT“ negalėjo būti atsakinga už vandentiekio vamzdžius, kuriais yra tiekiamas geriamasis vanduo kitiems subjektams – vartotojams (adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
24.5. Atsakovė (jos darbuotojai ir vadovas) dalyvavo nustatant avarijos priežastį (atkasant trūkusį vandentiekio vamzdį) bei vėliau atliko trūkusio vandentiekio vamzdžio remonto darbus. Visus šiuos veiksmus atsakovė atliko savo pastangomis ir savo lėšomis. Atsakovė už avarijos padarinių šalinimą iš UAB „Maxima LT“ ar kitų asmenų nepareikalavo jokių išlaidų atlyginimo ir nereiškė jokių kitų pretenzijų. Remiantis tuo, darytina išvada, jog pati atsakovė laikė save atsakinga už avarijos metu trūkusį vandentiekio vamzdį.
24.6. Atsakovė ir UAB „Maxima LT“, sudarant Sutartį, nesusitarė ir nenusimatė vandens tiekėjo ir abonento vandens tiekimo ir nuotekų tinklų eksploatavimo (priežiūros) ribų, t. y. nesudarė atsakovės nurodomo Sutarties priedo Nr. 1, UAB „Maxima LT“ turima Sutartis yra be priedo Nr. 1. Atsakovė Sutarties priedą Nr. 1 galimai parengė tik ieškovei pateiktus ieškinį. Prie atsakovės į bylą pateiktos Sutarties pridėtas priedas Nr. 1 (1) yra nepasirašytas nei vienos iš Sutarties šalių, (2) yra ne „Vandens tiekėjo ir Abonento vandens tiekimo ir nuotekų tinklų eksploatavimo (priežiūros) ribos“, o žemės sklypo planas, kuriame ranka neaišku kada užrašyti vienašališki paaiškinimai ir nubraižytos esą atsakomybės ribos, (4) Sutarties priede Nr. 1 vandens tiekėjo ir abonento vandens tiekimo ir nuotekų tinklų eksploatavimo (priežiūros) ribos nurodytos tik dėl vieno iš trijų objektų ((duomenys neskelbtini)).
24.7. Pareigą prižiūrėti avarijos metu trūkusį vandentiekio vamzdį turėjo atsakovė. Tačiau atsakovė šią Sutarties 7.4 punkte nustatytą pareigą vykdė netinkamai. Dėl šios pareigos netinkamo vykdymo UAB „Maxima LT“ patyrė nuostolių – dėl avarijos tyrimo, dėl dalies lauko aikštelės, esančios prie pastato, bei dalies pastato grindų remonto, taip pat verslo nutrūkimo nuostolių. Jeigu trūkęs vamzdis būtų prižiūrėtas tinkamai ir avarija nebūtų įvykusi, UAB „Maxima LT“ nebūtų patyrusi nuostolių. Atsakovei atsakomybė kyla be kaltės. Atsakovė taip pat neįrodė, kad avarija įvyko ir nuostoliai UAB „Maxima LT“ kilo dėl nenugalimos jėgos.
24.8. Avarija ir vandentiekio vamzdžio trūkimas (didesnio pavojaus šaltinis) taip pat sukėlė žalą UAB „Baltijos pašvaistė“ (jokių sutartinių santykių tarp atsakovės ir UAB „Baltijos pašvaistė“ nebuvo). UAB „Baltijos pašvaistė“ dėl avarijos patyrė 17 796,50 Eur nuostolių, nes buvo sugadintos trečiojo asmens statybinės medžiagos, įrankiai bei sumontuota įranga, dėl apgadintų pastate įrengtų konstrukcijų / atliktų statybos darbų UAB „Baltijos pašvaistė“ turėjo atlikti pastaruosius pakartotinai. Jeigu avarija nebūtų įvykusi, UAB „Baltijos pašvaistė“ nebūtų patyrusi aukščiau nurodytų nuostolių. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Baltijos pašvaistė“ žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio (vandentiekio vamzdyno). Atsakovė neįrodė, jog avarija kilo ir UAB „Baltijos pašvaistė“ žalą patyrė dėl nenugalimos jėgos arba dėl UAB „Baltijos pašvaistė“ tyčios ar didelio neatsargumo.
24.9. Avarija ir vandentiekio vamzdžio trūkimas negali būti laikomas nenugalimos jėgos aplinkybe, kadangi: (1) atsakovė turėjo galimybę numatyti, jog žemės sklype esantis vandentiekio vamzdis gali trūkti, kadangi vandentiekio vamzdžių avarijos vyksta ūkio subjektų, vykdančių geriamojo vandens tiekimo veiklą, praktikoje, todėl tokios avarijos kilimo tikimybę buvo galima protingai nuspėti, juo labiau jog trūkęs vamzdis buvo senas, (2) atsakovė galėjo patikrinti ir kontroliuoti avarijos metu trūkusį vandentiekio vamzdį ir galėjo avarijai užkirsti kelią, (3) atsakovė buvo prisiėmusi avarijos ir jos padarinių atsiradimo riziką, kadangi vykdo savo esme rizikingą veiklą, kurios negali visiškai kontroliuoti, todėl turėjo suprasti ir suprato, jog vandentiekio vamzdis gali trūkti bei kilti žala tretiesiems asmenims. Todėl nėra pagrindo atsakovę atleisti nuo atsakomybės už UAB „Maxima LT“ ir UAB „Baltijos pašvaistė“ padarytą žalą.
24.10. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybes, jog avarija kilo dėl trečiųjų asmenų tyčios / didelio neatsargumo. Vos 3,6 mm per 24 val. lietaus kiekis
2018 m. rugsėjo 22 d. buvo nežymus ir avarijos sukelti negalėjo. Liudytojas nurodė, jog tiriant avarijos priežastis nebuvo nustatyta, kad kokie nors veiksmai, susiję su riebalų gaudyklės montavimų, būtų galėję sukelti avariją. Statybinių atliekų konteineris nebuvo pastatytas būtent ant tos vietos, kurioje vėliau trūko vandentiekio vamzdis.
25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Prienų vandenys“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
25.1. Į bylą pateikti įrodymai ieškovės deklaruojamos avarijos priežasties neįrodė iki tokio lygmens, kad teismui, vertinančiam šį ginčą, nekiltų abejonės dėl Išvadoje nurodomos avarijos priežasties, atitinkamai ir dėl ieškinio pagrįstumo. Išvada grindžiama tuo, kad bitumu impregnuotos virvės tarnavimo laikas buvo pasibaigęs, dėl to prasisunkęs vanduo paplovė gruntą ir kilo avarija, tačiau Išvadoje nepateikiami jokie tyrimai ar kiti duomenys apie minėtos virvės tyrimus, jais nustatytą virvės būklę, savybes ir pan. Teismo posėdžio metu specialisto pateikti atsakymai nepaneigė aplinkybių, kad avarija galėjo įvykti visai dėl kitų priežasčių, nei nurodo ieškovė ar Išvados rengėjas, todėl teismas šiuo atveju buvo aktyvus ir tinkamai, nuosekliai ir visapusiškai vertino visus byloje pateiktus įrodymus, paaiškinimus ir aplinkybes.
25.2. Kadangi objektyviai neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių įvyko avarija, vadinasi, neįmanoma nustatyti ir priežastinio ryšio tarp kaltų veiksmų (nepaisant to kas juos atliko, atsakovė ar trečiasis asmuo) ir žalos atsiradimo. Nesant aiškios avarijos kilimo priežasties, viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų negali būti įrodoma, atitinkamai nėra pagrindo spręsti ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų.
25.3. Įvykio metu galiojusių Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (patvirtintų 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629) 7.4 punktas numatė, kad viešasis vandens tiekėjas turi vykdyti vandens tiekimo sistemos priežiūrą taip, kad gedimai būtų pašalinti kiek įmanoma greičiau, nepriklausomai, kieno nuosavybei jie priklauso. Todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už avariją vien dėl to, kad pirmoji ją pastebėjo ir pagal paskirtą pareigą ėmėsi veiksmų žalai sumažinti. Atsakovei negali būti preziumuojama atsakomybė dėl avarijos vien dėl to, kad atsakovė už savo atliktus darbus neišrašė sąskaitos trečiajam asmeniui.
25.4. Pagal Sutarties sudarymo metu buvusią praktiką atsakomybės ribos buvo nustatomos ant sklypo plano, kuriame buvo atvaizduotas pastatas, todėl įrašai buvo daromi ranka. Atsakovė, viena vertus, negali paaiškinti, kaip savo dokumentus tvarko, registruoja ir saugo trečiasis asmuo, kita vertus, atsakovė negali atsakyti ir to, ar trečiojo asmens atstovas priedą apskritai pasiėmė, kadangi Sutarties pasirašymas ir jos priedų perdavimas nebuvo niekaip fiksuojamas.
25.5. Teismas įsigilino į problemos esmę – siekė nustatyti avarijos kilimo priežastis, ir tik tuomet, nustačiusi avarijos priežastis, galėjo pereiti prie civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo. Kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip ir neįrodė, dėl ko kilo avarija, nepaneigė atsakovės teiginių dėl avarijos priežasties, todėl ieškinys buvo pagrįstai atmestas.
25.6. Net jei atsakovę laikyti ginčo vamzdį eksploatavusiu asmeniu, nesant pateikto techninio projekto ir jo nederinus su atsakove, atsakovė negalėjo žinoti, ar tretieji asmenys teritorijoje, kurioje atsakovė tariamai turi prižiūrėti ginčo vamzdyną, atlieka darbus, todėl atsakovė negalėjo imtis bet kokių veiksmų avarijai užkardyti dar iki jai įvykstant (pavyzdžiui, parengti vamzdyno vietą darbams ar pan.). Atitinkamai šiuo atveju, net jei spręsti, kad atsakovė privalėjo prižiūrėti ginčo vamzdyną, jai atsakomybė negali kilti, nes darbus pagal su atsakove nederintą techninį projektą vykdė tretieji asmenys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
28. 2018 m. gegužės 18 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išdavė UAB ,,Maxima LT“ Įmonių turto draudimo polisą Nr. 9812/ 9006209, kurio pagrindu laikotarpiu nuo
2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. buvo apdrausta: pastatai ir statiniai, kartu, remiantis priedu Nr. 9812_9006209, ir nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įranga, atsargos, investicijos, verslo nutrūkimas.
29. 2018 m. liepos 31 d. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ išdavė UAB „Baltijos pašvaistė“ Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą
Nr. 88893/9001204, kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d. apdraudė pagal 2018 m. birželio 28 d. Rangos sutartį Nr. X566-2018.07.12-1 statomą objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
30. 2018 m. rugsėjo 22 d. sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įvyko vandentiekio avarija – trūko vandentiekio vamzdis, esantis iki apskaitos prietaiso.
31. Įvykus vandentiekio avarijai (1) UAB ,,Maxima LT“ patyrė verslo nutrūkimo nuostolių – mažmeninės prekybos centrą adresu (duomenys neskelbtini), dėl vandentiekio avarijos likvidavimo darbų vėluota atidaryti 23 dienas ir turtinių nuostolių – dėl įvykio buvo reikalingi lauko aikštelės adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbai, dalies statinio grindų remontas, išlaidos vandentiekio avarijos tyrimui atlikti, (2) UAB „Baltijos pašvaistė“ taip pat patyrė nuostolių – dėl vandens poveikio buvo sugadintos statybinės medžiagos, įrankiai, sumontuota įranga, ginčo pastate įrengtos konstrukcijos, atlikti statybos darbai, kuriuos UAB „Baltijos pašvaistė“ turėjo atlikti pakartotinai.
32. ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ UAB „Maxima LT“ ir UAB „Baltijos pašvaistė“ išmokėjo 105 092,30 Eur įvykio metu padarytai žalai atlyginti: 88 000 Eur draudimo išmoką UAB ,,Maxima LT“ ir 17 092,30 Eur draudimo išmoką, iš nuostolių sumos išskaičiusi 704,20 Eur išskaitą – UAB „Baltijos pašvaistė“.
33. Draudimo bendrovė, laikydama UAB „Prienų vandenys“ atsakinga už vandentiekio tinklus, esančius iki sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ribos, taigi ir už vandentiekio avariją, kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš UAB „Prienų vandenys“ draudėjams išmokėtas draudimo išmokas.
34. Vilniaus apygardos teismui 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetus, ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad (1) teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes – nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių dėl vandens pratekėjimo pro vamzdžio ir alkūnės jungtį dėl susidėvėjusios bitumu impregnuotos virvės bei dėl to susidariusio didelio rūdžių kiekio prie vamzdžio ir alkūnės sujungimo, nepagrįstai laikė specialisto D. V. 2019 m. vasario 4 d. Statybos specialisto išvadą ir teismo posėdyje pateikus paaiškinimus prieštaringais – dėl specialių žinių reikalaujančių aplinkybių sprendė išimtinai remdamasis savo vidiniu įsitikinimu paremta situacijos interpretacija, (2) teismas byloje aiškinosi ir vertino aplinkybes tik dėl vandentiekio vamzdžio avarijos kilimo priežasčių, tačiau šiuo atveju teisingam ir pagrįstam civilinės bylos išsprendimui turėjo būti nustatyta, kad (i) už trūkusį vandentiekio vamzdį atsakinga atsakovė UAB „Prienų vandenys“, (ii) egzistuoja atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos ir (iii) atsakovė neįrodė, jog avarijos metu egzistavo aplinkybės, kurių pagrindu UAB „Prienų vandenys“ galėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
35. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
36. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
37. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Kaip teisingai nustatyta skundžiamame sprendime, byloje nėra ginčo, kad vandentiekio vamzdis lūžo dėl nesimetriško, netolygaus grunto pajudėjimo, šiam atsiradus dėl grunto suskystėjimo po vamzdžiu – pasiekus kritinę pilkojo ketaus stiprumo ribą, vamzdis, neatlaikęs grunto svorio, sulūžo paveikus didesne nei 152 MPa jėga. Aiškindamasis, dėl kokių priežasčių suskystėjo (buvo išplautas) gruntas po lūžusiu vamzdžiu, kas, minėta, nulėmė vandentiekio avariją, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad grunto išplovimo po vamzdžiu negalėjo lemti vandens pratekėjimas pro išilginį vamzdžio įtrūkimą. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, pastarąją patvirtina byloje esanti 2019 m. vasario 4 d. Statybos specialisto išvada, kurios 4 punkte aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuota, kad vamzdžio tiek žiedinis, tiek išilginis trūkis buvo žaibiškas (vienkartinis) – nebuvo aptikta nuovargio žymių. 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu specialistas D. V. paaiškino, jog ankstesnėje 2018 m. spalio 2 d. Vandentiekio avarijos lokalizacijos nustatymo darbų stebėsenos ir bandinių priėmimo ataskaitoje daryta prielaida, kad vamzdžio galas, kuris buvo įkištas į alkūnę, jau buvo įtrūkęs gerokai anksčiau ir per tą trūkį pamažu nutekėdavo vanduo, kuris paplovė vamzdžio pagrindą grunte ir atsirado nedidelė ertmė po vamzdžiu, kurios užteko, kad vamzdis, neatlaikęs beveik 3 metrų storio grunto sluoksnio spaudimo, nulūžo, nepasitvirtino. Šią prielaidą paneigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto laboratorijos išvada (2018 m. spalio 9 d. Ekspertizės aktas Nr. 2018-10/1), kuria inter alia (be kita ko) rėmėsi specialistas D. V. minėtoje 2019 m. vasario 4 d. Statybos specialisto išvadoje. Teismo posėdžio metu, atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą, specialistas kartu patvirtino, kad vamzdžio skilimui galėjo padaryti įtakos ir staigus vamzdžio ištraukimas iš alkūnės. Sprendime aiškiai nurodyta, kad nei byloje esanti Išvada, nei teisme duoti specialisto D. V. paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, kad vanduo pratekėjo pro išilginį vamzdžio įtrūkimą, todėl skundo teiginiai, kad teismas, nustatinėdamas aptariamą aplinkybę, Išvados duomenis ir specialisto teismo posėdyje duotus paaiškinimus vertino prieštaringais, yra nepagrįsti.
39. 2019 m. vasario 4 d. Statybos specialisto išvados prieštaringumą teismas grindė tuo, jog joje padaryta išvada neatitinka paties specialisto joje pateiktų komentarų. Su tuo nėra pagrindo nesutikti, nes specialistas, padarydamas išvadą, kad vanduo po vamzdžiu pateko pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį, kuri buvo apkaišiota bitumu impregnuota virve, kurios tarnavimo laikas iš esmės buvo pasibaigęs, jos niekaip nepagrindžia. Vietoj to, specialistas komentuoja, kad žiedinio trūkio vietą sąlygojo iš vidaus esanti korozija, kuri nustatyta dvigubai didesnė nei vamzdžio išorėje; kad išilginio trūkio židiniu nustatyta korozijos įduba, kuri aptikta nusklembto vamzdžio galo briaunoje; kad išilginio trūkio priežastimi nustatytas mechaninis poveikis, kuris sukėlė trapų irimą; tačiau kartu nurodo, kad korozijos procesai neturėjo ženklios įtakos vamzdžio lūžiui, korozijos produktai būdingi metalo korozijai ir nėra sietini su agresyvia aplinka ir kt. Teismo posėdžio metu išvados, jog vanduo po vamzdžiu pateko pro nesandarią vamzdžio ir alkūnės jungtį, kuri buvo apkaišiota bitumu impregnuota virve, kurios tarnavimo laikas buvo pasibaigęs, specialistas taip pat nepagrindė, tik nurodydamas, kad virvės tarnavimo laikas buvo pasibaigęs. Taigi, tiek Išvadoje, tiek teismo posėdžio metu nebuvo pateikta jokių duomenų apie padarytos išvados pagrįstumą.
40. Skundo teiginiai, kad teismas nesiekė atskleisti bylos esmės, todėl nesiaiškino aplinkybių dėl vandens pratekėjimo pro vamzdžio ir alkūnės jungtį dėl susidėvėjusios bitumu impregnuotos virvės, yra nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas tiek ieškovei, tiek atsakovei siūlė atlikti byloje ekspertizę, tačiau abi šalys, tvirtindamos, kad bylos medžiagos pakanka pagrįstam sprendimui priimti, ekspertizės atsisakė. Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis,
414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus – nustatęs, kad tik atsakovei byloje buvo pasiūlyta svarstyti klausimą dėl teismo ekspertizės byloje paskyrimo, tačiau nebuvo pasiūlyta tokį klausimą svarstyti ieškovei – teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei pasiūlė ieškovei pateikti savo nuomonę dėl teismo ekspertizės paskyrimo byloje. Teismas taip pat patenkino ieškovės prašymą ir liudytoju byloje apklausė specialistą D. V.. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija atmeta skundo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad teismas patikslino šalių pareigas įrodinėti ir pasiūlė joms pateikti papildomų įrodymų (skirti teismo ekspertizę) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, pagrįsti (CPK 178, 212, 225 straipsniai).
41. Teisėjų kolegija taip pat atmeta skundo argumentą, kad teismas šiuo atveju nepagrįstai, padarydamas specialių žinių reikalaujančią išvadą, nurodė, jog rūdžių sluoksnis ant vamzdžio galėjo susidaryti ir nesant vandens pratekėjimo (nesandarumo) tarp vamzdžio ir alkūnės. Šią aplinkybę nurodė specialistas D. V. 2022 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu. Į bylą pateikta Sklypo inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaita prie Techninio projekto taip pat patvirtina, kad gruntui šioje vietovėje esant pakankamai nestabiliam, oksidacijos procesas galėjo vykti ir nesant vandens pratekėjimo pro movos ir vamzdžio sujungimą. Todėl iš į bylą pateiktų vamzdžio nuotraukų teisingai nustatęs, kad tiek ant įbetonuotos vamzdžio movos (alkūnės), tiek ant visos ištraukto vamzdžio dalies yra rūdžių, teismas pagrįstai nusprendė, jog negalima daryti išvados, kad rūdys ant vamzdžio atsirado išimtinai tik dėl pro movos ir vamzdžio sujungimą tekėjusio vandens.
42. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas pritaria atsakovės atsiliepime į skundą nurodytam argumentui, kad į bylą pateikti įrodymai ieškovės deklaruojamos avarijos priežasties neįrodė iki tokio lygmens, kad teismui, vertinančiam šį ginčą, nekiltų abejonės dėl Išvadoje nurodomos avarijos priežasties, atitinkamai ir dėl ieškinio pagrįstumo.
43. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė atsakovei subrogacinį reikalavimą, grindžiamą CK
6.1015 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė. Priešingas aiškinimas sudarytų pagrindą taikyti asmeniui atsakomybę net tuo atveju, kai pagal deliktinį ar sutartinį teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas jis neturėtų atsakyti žalą patyrusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020).
45. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2012; kt.). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019; kt.).
46. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau nustatytas aplinkybes, kad byloje nepasitvirtino ieškovės teiginiai, jog dėl vandentiekio avarijos atsakinga atsakovė, kuri savo veiksmais (neveikimu) tariamai neužtikrino vandentiekio vamzdžio priežiūros, t. y. kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, pritaria skundžiamo sprendimo išvadai, kad nėra pagrindo UAB „Prienų vandenys“ civilinei atsakomybei kilti ir priteisti iš atsakovės draudimo bendrovės tretiesiems asmenims atlygintą žalą. Ši išvada kartu patvirtina, kad nėra pagrindo spręsti tiek dėl likusių civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, tiek ir dėl aplinkybių, kurioms esant UAB „Prienų vandenys“ galėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė, egzistavimo.
47. Skunde ieškovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesprendė dėl atsakovės atsakomybės ribų. Nors nėra pagrindo sutikti, kad šis klausimas, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, turėtų įtakos teismo sprendimo rezultatui, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad už trūkusio vandentiekio vamzdžio priežiūrą UAB „Prienų vandenys“ nėra atsakinga.
48. Į bylą pateiktos 2016 m. kovo 16 d. tarp UAB „Prienų vandenys“ (vandens tiekėjos) ir UAB „Maxima LT“ (abonentės) sudarytos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties
Nr. P-148 6 punkte nustatyta, kad vandens tiekimo ir vartojimo bei nuotekų atidavimo ribos nurodomos Sutarties 1 priede „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų eksploatavimo priežiūros ribų planas“. Pagal Sutarties 7.4 punktą vandens tiekėja įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka naudoti ir iki Sutarties 1 priede „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų eksploatavimo priežiūros ribų planas“ nustatytos ribos prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančią ar kitaip teisėtai valdomą ir (ar) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, kurio reikia geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti. Sutarties 1 priede yra pateiktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų planas, kuriame pažymėta nuotekų tvarkymo tinklų eksploatavimo riba.
49. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio
10 punkte apibrėžta, kad geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra – tai statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens ėmimo, gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, atsiskaitomieji geriamojo vandens ir nuotekų apskaitos prietaisai, jų plombos ir kiti objektai) geriamajam vandeniui išgauti, ruošti, laikyti, tiekti ir geriamojo vandens apskaitai tvarkyti; ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. To paties įstatymo 3 straipsnio
22 punkte nustatyta, kad nuotekų tvarkymo infrastruktūra – tai statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas, atskiros komplekso dalys, skirtos nuotekoms surinkti, laikyti, transportuoti, valyti, tirti ir jų apskaitai tvarkyti; ši sąvoka neapima vartotojams ir abonentams nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
50. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 14 punktą geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo riba – tai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (vandentiekio šulinys, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra ir kurioje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas perduoda saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį abonentui ir (ar) vartotojui. To paties įstatymo 3 straipsnio 19 punkte apibrėžta, kad nuotekų atidavimo riba – tai nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje baigiasi abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba (nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė (esant slėginei nuotekų linijai), individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo nuotekų išvadas, atsižvelgiant į abonentų ir vartotojų kategoriją) ir prasideda geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma arba naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir kurioje abonento ir (ar) vartotojo išleidžiamos nuotekos atiduodamos geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui ir pastarajam tenka atsakomybė už jų tvarkymą.
51. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio
13 dalyje nustatyta, kad abonentui ir (ar) vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribos nurodomos sudarant geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį.
52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad vandens tiekėjo atsakomybės už tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros funkcionavimą riba siejama su abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto riba, kuri privalomai apibrėžiama tarp vandens tiekėjo ir abonento sudaromoje geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešojoje sutartyje. Riba gali būti: vandentiekio / nuotekų priėmimo šulinys, nuotekų siurblinė, individualaus namo nuotekų valykla, sklypo riba ar statinio ar daugiabučio namo įvadas / išvadas.
53. Nagrinėjamu atveju tarp UAB „Maxima LT“ ir UAB „Prienų vandenys“ sudarytos Sutarties
1 priede yra pažymėta nuotekų tvarkymo tinklų eksploatavimo riba – esamas nuotekų šulinys – iki kurios atsakovė yra atsakinga už tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūrą. Kadangi trūkęs vandentiekio vamzdis buvo už Sutarties 1 priede nurodytos atsakovės atsakomybės už tinkamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros priežiūros ribos, todėl už trūkusio vandentiekio vamzdžio priežiūrą, taigi ir už trečiųjų asmenų dėl avarijos patirtą žalą, UAB „Prienų vandenys“ nėra atsakinga.
54. Skunde dėstomas aplinkybes, kad Sutarties 1 priedas tarp UAB „Prienų vandenys“ ir UAB „Maxima LT“ niekada nebuvo sudarytas, teisėjų kolegija vertina kritiškai. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens į bylą pateiktas Sutarties tekstas yra identiškas, t. y. UAB „Prienų vandenys“ ir UAB „Maxima LT“ Sutartyse yra aiškiai konstatuota apie Sutarties 1 priedo egzistavimą bei Sutarties 46 punkte nurodyta, kad Sutarties 1 priedas yra neatskiriama Sutarties dalis. Todėl skunde teigiamos aplinkybės, kad UAB „Maxima LT“ tokio Sutarties 1 priedo neturi, nesudaro pagrindo spręsti, kad toks Sutarties priedas niekada nebuvo sudarytas.
55. Aplinkybė, kad ir atsakovės darbuotojai dalyvavo vandentiekio avarijos likvidavime taip pat nepatvirtina, kad tokiu būdu UAB „Prienų vandenys“ pripažino savo atsakomybę dėl trūkusio vamzdžio. Viešasis vandens tiekėjas turi pareigą naudotis visomis numatytomis teisinėmis priemonėmis, tarp kurių ir teisė remontuoti abonentui priklausančius įrengimus. Toks viešosios paslaugos (geriamojo vandens tiekimo) teisinio reglamentavimo tikslas – užtikrinti nepertraukiamą šios paslaugos teikimą. Viešasis vandens tiekėjas turi veikti aktyviai ir sudaryti atitinkamus susitarimus savo išimtinei pareigai vykdyti, o nesant susitarimų – veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Šiai pareigai vykdyti, be kitų veiksmų, viešasis tiekėjas turi vykdyti vandens tiekimo sistemos priežiūrą taip, kad gedimai būtų pašalinti kiek įmanoma greičiau nepriklausomai, kieno nuosavybei jie priklauso (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-2013; 2018 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-819-881/2018).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK
326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-58-611/2020; kt.).
58. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
59. Atmetus ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą, atsakovė UAB „Prienų vandenys“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės.
60. Atsakovė pateikė prašymą dėl 2 023,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, taip pat išlaidas patvirtinančius dokumentus (Teisinio atstovavimo paslaugų suteikimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą ir mokėjimo nurodymą). Atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio – 2 183,09 Eur ((1 679,3 Eur (užpraėjusio, t. y. 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis)) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 024 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Prienų vandenys“ (juridinio asmens kodas 170639781) iš akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 2 024 Eur (du tūkstančius dvidešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Gintaras Pečiulis
Irmantas Šulcas
Aldona Tilindienė