Civilinė byla Nr. e2-619-370/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00076-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Šiaulių ligoninei dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Infes“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eirta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) išreikalauti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – ir atsakovė) vykdyto viešojo pirkimo komisijos protokolus; 2) panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. pranešimu įtvirtintą sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėjusio pasiūlymo, kuriuo ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime „Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus pastato rekonstravimo darbų, keičiant pastato paskirtį į gydymo, pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) buvo pripažintas laimėtoju, panaikinimo; 3) panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą dėl ieškovės pašalinimo iš Pirkimo procedūrų ir ieškovės pasiūlymo atmetimo Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 papunkčio pagrindu; 4) panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 20 d. sprendimą Pirkime, kuriuo, įvertinus tiekėjų pasiūlymus, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Infes“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pasiūlymas įrašytas pasiūlymų eilės pirmuoju numeriu, jis pripažintas laimėjusiu ir nuspręsta su juo sudaryti sutartį; 5) esant su trečiuoju asmeniu sudarytai Pirkimo sutarčiai – ją pripažinti niekine ir negaliojančia; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji būtų sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje, nes atsakovei toliau tęsiant Pirkimo procedūras ir sudarius Pirkimo sutartį su neteisėtai atrinktu Pirkimo laimėtoju būtų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, šalių grąžinimas į iki pažeidimo buvusią padėtį taptų neįmanomas. Ieškovės vertinimu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad sustabdžius Pirkimo procedūras nebus užtikrintos kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvos gyventojams.
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir sustabdė Pirkimo procedūras bei įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei ji būtų sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
5. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
6. Nurodė, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai preliminariai nepagrįstas, nes ieškovė, grįsdama atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, Pirkime pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir Pirkimo sąlygų 3.3.3.4 papunkčiu, ieškovė buvo pagrįstai ir teisėtai pašalinta iš Pirkimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir byloje taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai prioritetą suteikė viešajam interesui, kad Pirkimo procedūros būtų vykdomos skaidriai. Šiuo konkrečiu atveju prioritetas turi būti suteikiamas operatyvaus Pirkimo procedūrų vykdymui, nes Pirkimu siekiama pagerinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės teikiamų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę vyresnio amžiaus pacientams bei šių paslaugų prieinamumą. Nurodo, kad Pirkimo sutarties įvykdymas yra bendrai finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Finansavimo sutarties 2 priedas „Finansavimo sąlygos“ 4 punktas), todėl, užsitęsus Pirkimo procedūroms bei prasidėjus teisminiams ginčams ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nespės įvykdyti darbų tokiais terminais, kad būtų galima panaudoti Europos Sąjungos skirtą finansavimą, o tai reiškia, kad, neįgyvendinus projekto ir neįvykdžius darbų iki 2023 m gruodžio 31 d., atsakovė bus priversta šiuos darbus, kurių vertė daugiau nei 4,5 mln. Eur, užbaigti savo lėšomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi, sutikęs su atsakovės atskiruoju skundu, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pirkimo sutarties įvykdymas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (Finansavimo sutarties 2 priedas „Finansavimo sąlygos“ 4 punktas). Šiuo konkrečiu atveju užsitęsus Pirkimo procedūroms bei prasidėjus teisminiams ginčams ir teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė nespės įvykdyti darbų tokiais terminais (iki 2023 m. gruodžio 31 d.), kad būtų galima panaudoti Europos Sąjungos skirtą finansavimą, todėl atsakovė bus priversta šiuos darbus, kurių vertė daugiau nei 4,5 mln. Eur, užbaigti savo lėšomis.
9. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 4237 straipsnis), kadangi atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų daugiau žalos negu savo interesus ginanti ieškovė.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Pirkimu siekiama pagerinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės teikiamų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę vyresnio amžiaus pacientams bei šių paslaugų prieinamumą, todėl laiku jo neįgyvendinus būtų pažeistas viešasis interesas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje padarytų išvadų apie tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, laikinąsias apsaugos priemones panaikino dėl to, kad, jo vertinimu, taikyta laikinoji apsaugos priemonė gali sukelti neigiamas pasekmes bei viršys jų teikiamą naudą. Teismas nepagrįstai vertino, kad grėsmė prarasti finansavimą Pirkimui yra išimtinai susijusi su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
11.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad projekto (Pirkimo) finansavimo lėšų panaudojimo terminas (iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. į 2023 m. gruodžio 31 d.) pratęstas atsakovės prašymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 175 punktu, pakeičiant projekto Finansavimo sutarties (toliau – ir Finansavimo sutartis) 1 priedo 5.2 papunktyje nurodytą Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminą, t. y. jį nustatant iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.
11.3. Atsakovė į VšĮ Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA) su pirminiu prašymu kreipėsi 2022 m. gruodžio 23 d., kada dar nebuvo teisme gautas ieškovės ieškinys ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Finansavimo sutarties šalys nustatė, kad nespėjus projekto veiklų įgyvendinti pagal projekto sutartyje nustatytas sąlygas ir projektą pripažinus nefunkcionaliu veiksmu pagal 2022 m. gruodžio 14 d. paskelbtų Europos regioninės plėtros fondo Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo pagalbos veiksmų programų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) (2014–2020 m.) užbaigimo gairių (2022/C 474/01) 7 dalies „Nefunkcionalūs veiksmai“ nuostatas iki 2023 m. gruodžio 31 d., projekto vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo užbaigti projektą savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, net jei ir nebūtų taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovė nebūtų laiku (iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) įgyvendinusi Pirkimo objekto.
11.4. Atsakovė, skelbdama Pirkimą sąlygas, nustatė, kad darbai turės būti atlikti per 275 kalendorines dienas nuo statybvietės perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos (Pirkimo sąlygų 2.14 papunktis), t. y. per 9 mėn. Esant faktinei situacijai, kai iki projekto įgyvendinimo termino pabaigos (iki 2023 m. rugpjūčio 31 d.) yra likę šiek tiek daugiau kaip trys mėnesiai, o iki projekto galutinio užbaigimo (iki 2023 m. gruodžio 31 d.), šiek tiek daugiau kaip septyni mėnesiai, akivaizdu, kad atsakovė būtų priversta pasinaudoti projekto veiklų įgyvendinimo pratęsimo galimybe, priešingu atveju, atsakovei būtų ekonomiškai nenaudinga tęsti Pirkimo procedūras ir sudaryti Pirkimo sutartį, iš anksto žinant, kad atsakovė privalės įgyvendinti projektą nuosavomis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek projekto įgyvendinimo laikotarpis, tiek mokėjimo prašymų teikimo terminai gali būti dar kartą pratęsiami.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas taikytas laikinąsias apsaugos priemones, objektyviai neįvertino Pirkimo objekto. Nors Pirkimo objektas yra svarbus, tačiau nėra susijęs su išskirtinėmis, neatidėliotinomis, ypatingai skubiomis ir itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai atsakovei ar visuomenei atsirasti arba susijęs su kitokiomis aplinkybėmis, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas atsakovės ar visuomenės viešasis interesas.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visas aplinkybes ir atsakovės atskirajame skunde pateiktus naujus duomenis, pagrįstai ir teisėtai panaikino laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nespės įvykdyti darbų iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl neteks Europos Sąjungos finansavimo ir projektas gali likti neįgyvendintas, o tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų bei pažeidžia viešąjį interesą.
12.2. Priešingai nei atskirajame skunde įrodinėja ieškovė, finansavimo (projekto finansavimo lėšų panaudojimo) terminas (2023 m. gruodžio 31 d.) negali būti pratęstas, kadangi tai yra maksimalus ir galutinis Taisyklėse įtvirtintas terminas. Todėl visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė dar kartą galės kreiptis į CPVA su prašymu pratęsti finansavimo laikotarpį.
12.3. Šiuo konkrečiu atveju neabejotinai egzistuoja viešasis interesas tęsti Pirkimą ir kuo greičiau įvykdyti juo perkamus darbus tam, kad nebūtų prarastas Europos Sąjungos finansavimas, jog projektas nežlugtų ir būtų užtikrintos kokybiškos, prieinamos ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios sveikatos paslaugos Šiaulių regiono vyresnio amžiaus žmonėms. Neįgyvendinus projekto atsakovei tektų grąžinti už projekto įrangą gautas ir jau panaudotas Europos Sąjungos lėšas, o tai reikštų, kad ne tik būtų pažeistas viešasis interesas, bet ir atsakovė patirtų tiesioginius nuostolius, kadangi savo lėšomis turėtų apmokėti projektui skirtą įrangą, kurios atsakovė nepanaudotų.
12.4. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai didesnė grėsmė atsirastų visuomenei, o ieškovė gali ir kitais būdais užtikrinti savo interesų patenkinimą.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo ieškovės atskirojo skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu, teisėtai ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovei gresia prarasti skirtą finansavimą, o ieškovei gresia atlyginti žalą, padarytą atsakovei dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
13.2. Taisyklių 178.1 papunktyje numatyta, kad „projekto įgyvendinimo laikotarpis pratęsiamas ilgiau, nei numatyta projektų finansavimo sąlygų apraše, arba pratęsiamas ilgiau nei 6 mėnesiams, jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše šio laikotarpio pratęsimo sąlyga neaptarta, arba yra ilgesnis negu iki 2023 m. gruodžio 31 d., projekto sutartyje nurodant galutinio mokėjimo prašymo pateikimo terminą, nustatytą vadovaujantis Taisyklių 213.1.3 papunkčiu“. Taisyklių 213.1.3 papunktyje numatyta, kad po 2023 m. gruodžio 31 d. projekto veiklos turės būti užbaigtos ir (arba) projekto rezultatai pasiekti savo lėšomis. Taigi, remiantis teisiniu reglamentavimu, tuo atveju, jeigu projekto įgyvendinimo laikotarpis pratęsiamas, išlaidos, patirtos po 2023 m. gruodžio 31 d., nebebus finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
13.3. Pirkimo objekto tikslas – apsaugoti konstitucinę vertybę – užtikrinti asmenų sveikatos priežiūrą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnyje. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, žmonių sveikata yra pripažįstama tokiu svarbiu viešuoju interesu, kuriam turi būti suteikiamas prioritetas lyginant su ieškovės teisių gynyba.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir ją taikyti atsisakyta, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų
16. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naujus įrodymus:1) Viešojo pirkimo sutartį dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato įsigijimo; 2) Viešojo pirkimo sutartis dėl kaulų tankio matavimo aparato įsigijimo; 3) 2020 m. gruodžio 21 d. UAB „Graina“ PVM sąskaitą faktūrą už dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą; 4) 2021 m. sausio 18 d. UAB „Graina“ PVM sąskaitą faktūrą už kaulų tankio matavimo aparatą.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų ir nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
20. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvoje 2007/66/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galbūt pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.
21. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtoje Tarybos direktyvoje įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
22. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės panaikino taikytą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. atsižvelgęs į atsakovės atskirąjį skundą, panaikino nutartį, kuria buvo tenkintas prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ir nutarė ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę netenkinti, nustatęs, kad jos taikymui nėra trečiosios sąlygos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų pasekmių viešiesiems interesams
23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė prarastų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pirkimu siekiama pagerinti VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės teikiamų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę vyresnio amžiaus pacientams bei šių paslaugų prieinamumą, todėl laiku jo neįgyvendinus būtų pažeistas viešasis interesas.
24. Teismų praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – tai yra visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, pagal prioritetą turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-2083/2014). Vadinasi, kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ar / ir paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).
25. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui buvo privalu įvertinti ne tik tai, ar prašomos laikinosios apsaugos priemonės leis efektyviai užtikrinti būsimo apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, bet ir jų įtaką kitiems interesams, tai, ar tokios priemonės susiklosčiusioje situacijoje nepažeis ekonomiškumo, proporcingumo principų bei viešojo intereso, ar jų neigiamos pasekmės viršys teikiamą naudą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi panaikinęs taikytą laikinąją apsaugos priemonę, netinkamai įvertino šias aplinkybes.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų atsakovės vykdomo Pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu Pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su Pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (liet. savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
28. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-7-359-469/2018).
29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo Pirkimą, kurio objektu yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus pastato V. Kudirkos g. 99, Šiauliuose, rekonstravimo, keičiant paskirtį į gydymo (pastato unikalus numeris Nr. 2994-0002-0029), bendrieji ir specialieji statybos darbai, su šiais darbais susijusios paslaugos (požeminių inžinerinių tinklų geodezinių nuotraukų parengimas, statinių (pastato, kelių, aikštelės, pėsčiųjų takų, šilumos tiekimo trąsų ir kitų registruotinų objektų, sukurtų rangos sutarties vykdymo metu) kadastriniai matavimai), įskaitant ir darbo projekto parengimą. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad vykdomas Pirkimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.
30. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas Pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, ar neapgynus kurio nors iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.
31. Atsakovė nurodo, kad Pirkimas vykdomas gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą ir pirkimo objektas turi būti įgyvendintas iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovei laiku neįgyvendinus šio pirkimo ji prarastų Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą, o Pirkimu siekiama užtikrinti kokybiškas asmenų sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigoje.
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir CPVA sudarė Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.1.3-CPVA-V-601-02-0006 „Geriatrinių paslaugų prieinamumo didinimas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje“ sutartį (toliau – Finansavimo sutartis), kurios pagrindu CPVA įsipareigojo skirti 1 779 516,98 Eur atsakovės projekto finansavimui. Pagal Finansavimo sutarties 1 priedo 5.1 papunktį projekto veiklų įgyvendinimo pradžia 2019 m. gruodžio 31 d., pabaiga 2022 m. gruodžio 31 d. CPVA, atsižvelgdama į atsakovės 2022 m. gruodžio 23 d. pateiktą prašymą dėl projekto veiklų įgyvendinimo termino pratęsimo, pakeitė Finansavimo sutarties 1 priedo 5.2 papunktyje nurodytą projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos terminą iš 2022 m. gruodžio 31 d. į 2023 m. rugpjūčio 31 d., taip pat papildė Finansavimo sutarties 1 priedo 10 punkto lentelę „Papildomos sąlygos, taikomos projekto įgyvendinimo metu“ įtraukiant papildomą įsipareigojimą Nr. 7: „Nespėjus projekto veiklų įgyvendinti pagal Sutartyje nustatytas sąlygas (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir projektą pripažinus nefunkcionaliu veiksmu pagal 2022 m. gruodžio 14 d. paskelbtų Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo pagalbos veiksmų programų ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) (2014–2020 m.) užbaigimo gairių (2022/C 474/01) 7 dalies „Nefunkcionalūs veiksmai“ nuostatas, projekto vykdytojas įsipareigoja užbaigti projektą nuosavomis lėšomis“.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų, kad Finansavimo sutarties 1 priedo 5.1 papunktyje nustatytas terminas negalės būti pratęsiamas, atsižvelgiant į tai, kad šis terminas jau buvo pratęstas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Atsakovė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo procedūras. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šiuo metu atsakovė negali užtikrinti kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų pacientams. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei atsakovei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
34. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 4236 straipsnio 1 dalis, 4238 straipsnio 4 dalis, 4239 straipsnis), į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas numatomas paskelbti 2023 m. birželio 21 d., į tai, jog atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas galėtų lemti reikšmingą pasikeitimą tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino atsakovės atskirojo skundo prašymą panaikinti nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o šis pažeidimas lėmė tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios šiuo atveju turėjo būti taikomos, panaikinimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – paliekant galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji būtų sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus.
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartį, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eirta“, juridinio asmens kodas 302947360, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo „Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus pastato rekonstravimo darbų, keičiant pastato paskirtį į gydymo, pirkimas“ procedūras ir įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Respublikinę Šiaulių ligoninę, juridinio asmens kodas 245386220, nesudaryti pirkimo sutarties, o jei ji būtų sudaryta, sustabdyti jos vykdymą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
Teisėja Danguolė Martinavičienė