Civilinė byla Nr. e2-11932-1004/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05368-2018-5
Procesinio dokumento kategorijos:
(S)
2.1.2.4.2.6; 2.6.8.8; 2.6.16.5; 3.1.7.6;
3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.6.1
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas,
sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ritai Levickytei,
dalyvaujant ieškovui B. R., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Ž. K., atsakovui A. B., atsakovo atstovei advokatei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovas ieškiniu (b.l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydamas: 1. Pripažinti nuomos sutartį, pasirašytą 2018-06-12, tarp nuomotojo A. B. ir nuomininko B. R. dėl išnuomotų dalies patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 1g1p; 1,2,3,4,12 patalpos 110 kv. m, negaliojančia nuo pasirašymo momento; 2. Taikyti dvišalę restituciją: B. R. nuomojamas patalpas perduoti nuomotojui A. B.; A. B. grąžinant 245,00 Eur B. R. sumokėto avanso; 3. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2018 m. birželio 12 d. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią negyvenamų patalpų nuomos pradžia 2018 m. birželio 30 d., pabaiga 2021 m. spalio 1 d. Pažymėjo, jog Nuomos sutartį pasirašė neįsigilinęs į jos turinį, tik žodžiu su nuomotoju aptaręs nuomos sąlygas, nesuprasdamas sutarties esmės. Paaiškino, jog tokį jo neatsargų ir neatsakingą elgesį galėjo iššaukti anksčiau buvęs centrinės nervų sistemos susirgimas. Nurodė, jog nuomotojas nepateikė jokių papildomų privalomų dokumentų dėl nuomojamų patalpų (kam nuosavybės teise priklauso patalpos, nepateikė patalpų plano ir pan.). Mano, kad todėl Nuomos sutartis neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų ir be šių dokumentų nebuvo galima įvertinti visų sutarties sąlygų. Nuomos sutarties pasirašymo dieną priėmė patalpas pagal patalpų perdavimo – priėmimo aktą bei perdavė nuomotojui 245,00 Eur avansą, tačiau pinigų priėmimo dokumento nuomotojas nesurašė.
3. Po to išanalizavęs pasirašytą Nuomos sutartį nustatė, jog sutartis pasirašyta diskriminacinėmis sąlygomis, aiškiai neatitinkanti sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei tikrosios šalies valios, esant esminei šalių nelygybei. Atsakovas nesupažindino su Nuomos sutarties 3.2 punktais, numatančiais nuomininko įsipareigojimus bei nepateikė kitų, būtinų dokumentų, apibūdinančių nuomos objektą. Tokio sandorio normaliai atidus ir protingas asmuo nebūtų sudaręs.
4. Kad nuomos sutartis nesąžininga ir neprotinga nuomininko atžvilgiu, patvirtina Nuomos sutarties 3.2.3 punktas dėl elektros energijos kainos dydžio. Elektros energijos kaina už kW šiuo metu yra 0,113 Eur, todėl mano, jog nuomotojas perparduoda elektros energiją, padidindamas jos kainą. Tame pačiame punkte Nuomos sutartyje nurodytos kainos už vandenį ir kanalizaciją neatitinka Šiaulių mieste esamų kainų, kurios yra 2,00 Eur m3. Nesuprantamas ir aiškiai diskriminacinis yra mokestis už naudojimąsi bendru tualetu, kadangi nuotekų tvarkymas įskaičiuotas į vandens kainą. Nuomininkui nėra suprantamas įmonės „Anara“ vaidmuo Nuomos sutartyje. Aiškiai diskriminacinės nuomininko atžvilgiu taip pat yra Nuomos sutarties 4.1 punkto nuostatos dėl Gyventojų pajamų mokesčio už nuomotoją sumokėjimo. Mano, jog minimoje sutartyje ypatingai daug baudų, kurios aiškiai per didelės ir yra diskriminacinio pobūdžio.
5. Pažymėjo, jog akivaizdu, kad jis Nuomos sutartį pasirašė aiškiai nesusipažinęs su sutarties sąlygomis bei dėl to klysdamas, todėl šis sandoris turėtų būti panaikinamas nuo pasirašymo momento ir visiems padariniams taikytina abipusė restitucija. Nors 2018 m. liepos 2 d. pranešė atsakovui, kad vienašališkai nutraukia sutartį, A. B. su tokiu siūlymu nesutiko, todėl nuomininkas yra priverstas kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
6. Dubliku (b.l. 41-42) ieškovas nesutiko su atsakovo atsiliepimo argumentais ir liko prie ieškinyje išdėstytos pozicijos dėl pareikštų ieškinio reikalavimų. Papildė, jog iš atsakovo pateikto nuosavybės išrašo nustatyta, kad nuosavybės dokumentuose nėra patalpų indeksu 1g1p.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus. Patvirtino, jog negyvenamas patalpas išsinuomavo siekdamas pradėti verstis individualia veikla chemiškai valant automobilių salonus. Atsakovui sakė, kad kreipsis paramos dėl verslo. Tai pirmas jo nuomojamas objektas, profesijos nėra įgijęs, yra 8 klasių išsilavinimo. Norėjo greičiau pradėti verslą, buvo apžiūrėjęs reikalingas patalpas ir su atsakovu jo kontoroje iki 1 metų sudarė Nuomos sutartį, kurią A. B. paruošė kompiuteriu ir davė pasiskaityti per kompiuterio ekraną. Paaiškino, jog buvo skubinamas ir nespėjo sutarties perskaityti, tačiau ją pasirašė. Pažymėjo, jog atsakovui sumokėjo 245,00 Eur kaip avansą, kad patekti į nuomojamas patalpas. Už kelių dienų (nuo 1 iki 3 dienų), kad gauti paramą, buvo pasirašyta nauja Nuomos sutartis su atsakovu, kurios terminas buvo iki 3 metų. Tačiau teismui paaiškino, kad tos pirmos Nuomos sutarties neturėjo net rankose. Mano, jog buvo apgautas ir jam išnuomotos ne kelios patalpos, o viena patalpa, kuri yra mažesnė nei 110 kv. m dydžio, nepateiktas patalpų planas, patalpų nuosavybės dokumentai. Nežinojo, kur yra elektros skaitiklis, nematė, kad patalpų perdavimo – priėmimo akte fiksuoti elektros skaitiklio parodymai. Dėl elektros ir vandens kainų teigia taip pat buvęs apgautas. Sutinka, jog 191,00 Eur patalpos nuomos kaina mėnesiui yra adekvati, pripažino, jog dėl kainos tarėsi su atsakovu. Patalpas įsirengė ir būtų dirbęs, jei Nuomos sutartis būtų tvarkinga. Nurodė, jog kreipėsi dėl paramos gavimo, tačiau jos negavo. Papildė, jog šiuo metu kitur verslu neužsiima, nes nebeturi finansų ieškotis kitų patalpų. Ketino nutraukti Nuomos sutartį, todėl 2018 m. liepos 2 d. atsakovui išsiuntė pranešimą dėl Nuomos sutarties nutraukimo, tačiau negavo atsakymo. Ieškovo atstovas palaikė ieškovo ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, papildydamas, kad teismas turi teisę savarankiškai parinkti ginčui išspręsti tinkamą teisės normą.
8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l. 22-25), kuriuo su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutiko visiškai. Pažymėjo, jog sudarant Nuomos sutartį nuomininkas turi teisę susipažinti su jos turiniu, ją perskaityti, užduoti klausimus, pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Nuomos sutartys yra sudaromos 1 metams su galimybe jas pratęsti, tačiau be galimybės nutraukti prieš terminą. Šiuo atveju ieškovas apžiūrėjęs patalpas ir susipažinęs su pateikta Nuomos sutartimi ją pasirašė 1 metams. Ieškovui ši sąlyga tiko, nes ketino verstis cheminiu automobilių salonų valymu ir teigė, kad tokiai veiklai rado tinkamas patalpas, kurios jam buvo perduotos perdavimo - priėmimo aktu.
9. Paaiškino, kad ieškovas paprašė Nuomos sutartį perrašyti, pratęsiant nuomos terminą iki 3 metų ir 3 mėn. Teigė, jog kaip jaunasis verslininkas ketina kreiptis dėl paramos verslui gavimo ir norint gauti paramą jam buvo reikalinga pateikti patalpų nuomos sutartį ne trumpesniam kaip 3 metų terminui. Pažymėjo, jog sutiko perrašyti Nuomos sutartį pratęsiant jos terminą.
10. Žinojo, kad ieškovas vykdys individualią veiklą, todėl į sutartį buvo įtraukta sąlyga, jog nuomininkas savo lėšomis sumokės Gyventojų pajamų mokestį už nuomotoją. Mano, jog ši nuostata negali būti pripažinta diskriminacine, kaip teigia ieškovas. Taip pat pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia numatyti baudų už sutarties sąlygų nevykdymą (kaip ir buvo numatyta ginčijamoje Nuomos sutartyje), todėl ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, kad numatytos baudos yra per didelės ir diskriminacinio pobūdžio.
11. Patvirtino, kad joks 245,00 Eur avansas nebuvo perduotas, todėl net ir taikant restituciją nebūtų jokio teisėto pagrindo ieškovo įvardintą sumą grąžinti.
12. Pažymėjo, kad Nuomos sutarties nutraukimo priežastys yra tos, jog ieškovas negavo paramos, reikalingos kurti verslą ir jam patalpos tapo nereikalingos. Todėl toks ieškovo reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas, priteisiant patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Tripliku (b.l. 45-46) atsakovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildė, jog ieškovui buvo žinoma, kokias patalpas jis išsinuomavo. Nurodė, jog įmonė „Anara“ teikia patalpų administravimo paslaugas. Jei ieškovas pageidauja nutraukti galiojančią Nuomos sutartį, tai nenurodė tam nė vieno įstatyme numatyto pagrindo.
14. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, iš esmės palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytą poziciją. Paaiškino, jog dvišalę Nuomos sutartį su ieškovu sudarė kaip fizinis asmuo. Sutartį ieškovui rodė kompiuteryje, kad ją pataisyti. Nuomos kainos buvo paminėtos sutartyje. Vanduo ieškovui nebūtų skaičiuojamas, nes tose patalpose nėra vandens tiekimo. Tačiau kainos nurodytos už naudojimąsi tualetu ar iš jo atsineštą vandenį. Nurodė, jog elektros kainą visame objekte didina du transformatoriai. Patvirtino, jog atsakovo išsinuomota patalpa yra viena, nes pertvaros išgriautos, bet nuo to jos dydis tikrai nėra mažesnis. Ieškovas pirmą sutartį sudarė 1 metams. Po kiek laiko B. R. dėl paramos gavimo paprašė pratęsti Nuomos sutarties terminą 3 metams. Sutiko su ieškovo prašymu. Pažymėjo, kad ieškovui pateikta pasirašyti ta pati Nuomos sutartis, kaip ir pirmoji, tik jos terminas buvo ilgesnis. Nežino apie 245,00 Eur, kuriuos neva kaip avansą jam sumokėjo ieškovas. Įmonė „Anara“ tik turi išrašyti sąskaitas apmokėjimui. Papildė, jog patalpų indeksus Nuomos sutartyje rašė iš turimos bylos plano, kurioje nurodytos patalpos. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašą, patalpos yra pastate, pažymėtame plane indeksu 2G1p, o turimos bylos plane – 1g1p. Pažymėjo, kad ieškovui išnuomotos patalpos pradėjo nebetikti, kai jis nebegavo paramos verslui. Atsakovo atstovė papildė, kad dėl imperatyvių Nuomos sutarties pažeidimų ieškovas ieškinio atsakovui nereiškė. Pažymėjo, kad ieškovas skubino atsakovą sudaryti sutartį.
Ieškovo ieškinys atmestinas.
15. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. B. (nuomotojas) ir B. R. (nuomininkas) 2018 m. birželio 12 d. sudarė (negyvenamųjų patalpų) Nuomos sutartį, kuria perdavė nuomos teise valdyti ir naudotis dalimi patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomojamo pastato dalies indeksas: 1g1p; 1,2,3,4,12 patalpos 110 kv. m. (b.l. 6-8). 2018-06-12 šalių sudarytas Patalpų perdavimo – priėmimo aktas (b.l. 9). Patalpų nuomos terminas individualiai nuomininko veiklai yra nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. (Sutarties 2.2.; 2.5. punktai). Už sutarties patalpas nuomininkas įsipareigojo mokėti 191,00 Eur nuomos mokestį už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2018 m. liepos 1 d. ir nuomininkui savo lėšomis sumokant Gyventojų pajamų mokestį už nuomotoją (Sutarties 4.1. punktas). Nuomos sutartimi nuomininkas įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesį už elektros energiją, naudojimąsi tualetu, pažymint, jog už šiuos ir kitus paminėtus komunalinius mokesčius sąskaitas pateiks įmonė „Anara“ (Sutarties 3.2.3 punktas). Sutarties 3.2.8 punktu šalys susitarė dėl nuomininko pareigos pateikti teisingus elektros ir vandens skaitiklių duomenis, o jų nepateikus numatė vienkartinę baudą. Baudos numatytos nuomininkui ir Sutarties 3.2.11 – 3.2.13 punktuose, t. y. dėl nesudarymo sąlygų nuomotojui baigiantis Nuomos sutarties terminui patekti į patalpas, nuomininkui pažeidus konfidencialumo sąlygas ar nuomininkui nesumokėjus nustatytu terminu Gyventojų pajamų mokesčio.
Dėl ieškinio reikalavimų.
16. Vertinant ieškovo ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes nustatyta, jog ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti tarp šalių sudarytą sandorį negaliojančiu, kaip sandorį sudarytą dėl suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 str.).
17. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 str.). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą ar nebuvimą teismas gali daryti tik tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo nei jo nebuvo. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). Esant pagrįstoms abejonėms ar nepaneigtiems priešingiems įrodymams dėl nustatytinų aplinkybių egzistavimo, tam tikras faktas nelaikytinas įrodytu.
18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatymuose įtvirtinto sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų.
19. CK 1.90 str. 1 d. įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.).
20. Suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Dėl to, ar asmuo suklydo, ar ne, turi būti vertinama pagal sandorio sudarymo metu egzistavusią faktinę situaciją, o ne pagal tą, kuri yra praėjus tam tikram laikui po sandorio sudarymo.
21. Pripažįstama, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti nustatytomis aplinkybes, jog ieškovas nesuvokė, kad buvo sudaromas sandoris dėl negyvenamų patalpų nuomos, patalpų perdavimo - priėmimo aktas sudarytas tikslu perduoti nuomos objektu esančias patalpas, nesuvokė kokios perduodamos patalpos, ir, kad ieškovas nesuprato Nuomos sutarties esmės.
22. Nors ieškovas nurodė, jog tokį jo neatsargų ir neatsakingą elgesį galėjo iššaukti anksčiau buvęs centrinės nervų sistemos susirgimas, tačiau teismas šį argumentą atmeta kaip neįrodytą (CPK 178, 185 str.). 2010-10-15 Medicininio pažymėjimo kopija patvirtina, kad B. R. 2010/2011 m. buvo skirtas mokymas namuose dėl centrinės nervų sistemos susirgimo (b.l. 12). Tačiau ieškovas neįrodė, jog šiuo metu serga, turi neįgalumą ar yra teismo pripažintas neveiksniu ir susirgimas ar liga turėjo įtakos jo veiksmams sudarant tarp šalių ginčo sandorį. Nustatyta, jog ieškovas ketino pradėti verstis individualia veikla chemiškai valant automobilių salonus ir šias aplinkybes patvirtino abi ginčo šalys. Taip pat nustatyta, jog iniciatyvą sudaryti Nuomos sandorį rodė pats ieškovas. B. R. teismo posėdžio metu žodžiu pateikti duomenys apie išsilavinimą neleidžia teismui abejoti dėl to, jog jis aiškiai suvokė atsakomybę ir įsipareigojimus sudarant ginčo sandorį.
23. Teismas nesutinka su ieškovo argumentu, jog nuomotojas nepateikė jokių papildomų privalomų dokumentų dėl nuomojamų patalpų (kam nuosavybės teise priklauso patalpos, nepateikė patalpų plano ir pan.). Teismo posėdžio metu nustatyta, jog ieškovui išnuomota dalis patalpų (1,2,3,4,12 patalpos), esančių (duomenys neskelbtini), yra sandėlyje – dirbtuvėse pažymėtose plane 2G1p pagal VĮ Registrų centro duomenų banko išrašą (b.l. 26-34). Nors Nuomos sutartyje nuomojamo pastato dalies indeksas pažymėtas 1g1p, tačiau nėra ginčo, jog minėtos patalpos priklauso atsakovui. Patalpų nuomai nebuvo būtini jokie papildomi privalomi dokumentai. Nustatyta, jog ieškovas patalpas priėmė pagal patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog patalpų pertvaros yra išgriautos, tačiau jų dydis nėra pakitęs. Teismui nepateikus įrodymų, jog iš esmės patalpos dydis yra mažesnis ar atsakovo išnuomotos ne tos patalpos, kurios nurodytos Nuomos sutartyje, ieškovo argumentai dėl galimai nežinomos patalpų priklausomybės, patalpų tapatumo ir jų kitokio, ne kaip Nuomos sutartyje, dydžio, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CK 6.477 str. 3 d., CPK 178, 185 str.). Kad nuomojamos patalpos ieškovui buvo žinomos ir aiškios jų ribos, patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovas nurodė juose daręs remontą.
24. Atsakovui neigiant ir Nuomos sutartyje nesant duomenų apie nuomininko avanso mokėjimą nuomotojui, atmestini, kaip neįrodyti ieškovo argumentai dėl to, jog Nuomos sutarties pasirašymo dieną jis perdavė nuomotojui 245,00 Eur avansą. Taip pat nustatyta, jog Nuomos sutartyje paminėta įmonė „Anara“ nėra dvišalės šalių sutarties šalis, tačiau ji pagal už paminėtus komunalinius mokesčius pateiks sąskaitas. Kad ieškovui neaiškus įmonės „Anara“ vaidmuo, argumentuojama visiškai nemotyvuotais argumentais, todėl teismas juo atmeta kaip nepagrįstus (CPK 178, 185 str.).
25. Pagal Nuomos sutarties 3.2 punktą, numatantį nuomininko įsipareigojimus, kitas sutarties sąlygas, teismo vertinimu ieškovas galėjo keisti, nes jas atsakovas paruošė kompiuteriu ir jam rodė. Šios aplinkybės nustatytos teismo posėdžio metu ir abi šalys pripažino, kad sutarties tekstas ir sąlygos ieškovui buvo rodomos kompiuterio ekrane, todėl be abejonės ieškovas turėjo galimybę jas keisti, nes tik atspausdintą Nuomos sutartį šalys pasirašė. Ieškovas taip pat pripažino, jog tarp šalių vyko derybos dėl nuomos kainos per mėnesį. Taigi, ieškovas žinojo, kokios yra negyvenamųjų patalpų nuomos kainos ir derybų būdu pasiekė susitarimą dėl priimtinos nuomos sutarties kainos per mėnesį.
26. Tarp šalių nėra ginčo dėl sutarties termino nustatymo. Ieškovas teismo posėdžio metu tik klausinėjamas pripažino, jog Nuomos sutartį su atsakovu sudarė du kartus, - antrą kartą tik prailgindamas jos terminą. Vertinant šalių šių argumentų nuoseklumą, teismas mano, kad ieškovas nebuvo sąžiningas ir nenurodė visų aplinkybių, susijusių su Nuomos sutarties sudarymu prailginant jos terminą ir su šiuo prailgintu nuomos terminu susijusį prašymą gauti paramą verslui. Dėl šios priežasties, vertinant ieškovo ir atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, rašytinę bylos medžiagą, labiau tikėtina, kad Nuomos sutartį ieškovas sudarė individualiai veiklai nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2021 m. spalio 1 d. tikėdamasis gauti šiai veiklai paramą. Šį teismo nustatytą faktą patvirtina aplinkybės, jog šiuo metu ieškovas nevykdo ketintų teikti automobilių salonų cheminio valymo paslaugų, jų nepradėjo vykdyti, kas pažymėta ir 2018-07-02 pranešime atsakovui, nes negavo paramos šiai individualiai veiklai. Todėl teismas visiškai sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovui išnuomotos patalpos pradėjo nebetikti, kai jis nebegavo paramos verslui (CPK 185 str.). Tokio ieškovo elgesio negalima laikyti sąžiningu (CK 6.158 str.), jis nesiderina su sutarčių vykdymo principais (CK 6.200 str.). Teismui pareiškus ieškinį dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo, teismas negali pasisakyti ir vertinti šalių išsakytų argumentų dėl šios sutarties nutraukimo prieš terminą.
27. Vertinant šias aplinkybes, pripažįstama, jog nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovas neteisingai suvokė sudaromo ginčijamo sandorio esmę, jo sudarymo aplinkybes, sudaromo sandorio pagrindu kylančias pasekmes. Byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą, pripažinti aplinkybes, kad Nuomos sutarties sudarymo ir perdavimo - priėmimo akto pasirašymo metu atsakovas, sudarydamas Nuomos sutartį su ieškovu ir perduodamas jam nuomojamas patalpas, turėjo tikslą apgauti jį, ar būtų piktnaudžiavęs teise bei veikęs nesąžiningai.
28. Nuomos sutarties 3.2.3 punktu šalys susitarė dėl elektros energijos kainos dydžio. Ieškovas nurodė, jog elektros energijos kaina už kW šiuo metu yra 0,113 Eur, todėl mano, jog nuomotojas perparduoda elektros energiją, padidindamas jos kainą. Teismas nesutinka su šiais ieškovo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog ieškovo išsinuomotos patalpos yra gamybos, pramonės paskirties (VĮ Registrų centro išrašas, b.l. 26-34). Atsakovas pagrįstai nurodė, jog elektros kainą visame objekte didina du transformatoriai. Šiuos argumentus patvirtina įmonės „Anara“ susirašinėjimas elektroniniais laiškais su elektros energijos tiekėju (AB „Energijos skirstymo operatoriumi) (b.l. 47-48) bei šio tiekėjo raštas (b.l. 49-50). Todėl atsižvelgiant iš šias aplinkybes, ieškovui negali būti nustatyta kaina, kuri taikoma paprastam buitiniam vartotojui. Ieškovas priėmimo – perdavimo metu sutiko su nurodytais elektros skaitiklio parodymais (7 kW), todėl nepagrįsti ir B. R. argumentai dėl to, jog jis nežinojo, kur yra elektros skaitiklis.
29. Tarp šalių kilo ginčas dėl Nuomos sutartyje nurodytos kainos už vandenį ir kanalizaciją. Ieškovas mano, jog ši kaina neatitinka Šiaulių mieste esamų kainų, kurios yra 2,00 Eur m3. Nesuprantamas ieškovui ir mokestis už naudojimąsi bendru tualetu, kadangi nuotekų tvarkymas įskaičiuotas į vandens kainą. Atsakovas paaiškino, jog vanduo ieškovui nebūtų skaičiuojamas, nes tose patalpose nėra vandens tiekimo. Šias aplinkybes patvirtina ir patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kuriame nėra užfiksuoti vandens skaitiklio parodymai. Nėra duomenų, jog iš ieškovo buvo reikalaujama sumokėti už vandenį. Teismo vertinimu, dėl šių aplinkybių negalima teigti, kad šio Nuomos sutarties punkto įsipareigojimai kaip nors pažeidžia ieškovo interesus.
30. Ieškovo argumentai dėl suklydimo Nuomos sutartyje dėl sąlygų, susijusių su Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo už nuomotoją ir baudų numatymo atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 str.). Atsakovas nurodė, jog Nuomos sutartį buvo įtraukta sąlyga, jog nuomininkas savo lėšomis sumokės Gyventojų pajamų mokestį už nuomininką. Teismo vertinimu ši nuostata negali būti pripažinta diskriminacine, kaip teigia ieškovas, nes šalys dėl to gali susitarti, ką pažymėjo atsakovas. Atsakovas nurodė, jog teisės aktai nedraudžia numatyti baudų už sutarties sąlygų nevykdymą (kaip ir buvo numatyta ginčijamoje Nuomos sutartyje) ir teismas šiems atsakovo argumentams pritaria. Nenustatyta, kad ieškovui numatytos baudos yra per didelės ir diskriminacinio pobūdžio.
31. Atsakovo atstovė nurodė, kad dėl imperatyvių Nuomos sutarties pažeidimų ieškovas ieškinio atsakovui nereiškė. Teismas su šiuo atsakovo atstovės argumentu sutinka, tačiau CK 1.78 str. 5 d. nustatyta, kad niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu (kaip, kad teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas); teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius. Tačiau savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma.
32. Ginčo Nuomos sutartis ir jos pagrindu pasirašytas patalpų perdavimo – priėmimo aktas nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų ir ši aplinkybė negali būti pagrindas pripažinta šalių sandorį niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 str. 1 d.).
33. Pažymėtina, jog abi šalys veikė kaip privatūs asmenys, todėl buvo lygiavertės sutarties šalys. Tuo pačiu teismas mano, jog ieškovo sutartiniai įsipareigojimai, kuriuos jis turėjo vykdyti nuo nuomos termino pradžios, tai yra 2018-06-30, nebuvo susiję su pakankamai dideliais mokėjimais ar baudomis, diskriminaciniais dėl elektros, vandens kainų, kitų paminėtų sutarties sąlygų. Teismas konstatuoja, kad ieškovo elgesys, sudarant tokio turinio Nuomos sutartį ir pasirašant perdavimo - priėmimo aktą, taikant protingumo kriterijų (CK 1.5 str.), buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek tokiomis aplinkybėmis buvo būtina, elgiantis kaip apdairiam ir rūpestingam asmeniui. Dėl šių priežasčių B. R. elgesys sudarant ginčo sutartį ir patalpų perdavimo – priėmimo aktą negali būti pripažintas suklydimu. Nenustačius, kad sandoris buvo sudarytas iš esmės suklydus, nėra pagrindo pripažinto jo negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. numatytu pagrindu. Prieš sudarydamas ginčo sandorį ieškovas nepasikonsultavo su teisininku, nors nurodė, jog tokio pobūdžio sutartį sudarė pirmą kartą, ir nesusilaikė nuo tokio skuboto veiksmo atlikimo neišsprendus paramos ketinamam pradėti verslui klausimo. Todėl teismo vertinimu B. R. elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiėmė ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Konstatuotina, jog ieškovo elgesys yra tik neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, o sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos sandorio šalies interesams, kuri pasikliovė priešingos šalies ketinimais, pagrįstai tikėjosi, jog tie ketinimai išreiškia tikrąją šalies valią ir užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumą. Nepripažinus sandorio negaliojančiu restitucijos taikymas negalimas. Kiti ieškovo argumentai dėl ieškinio tenkinimo nėra teisiškai svarbūs ir nesudaro pagrindo teismui priimti priešingo sprendimo šioje byloje. Jei išsinuomotos negyvenamosios patalpos tapo nebereikalingos, ieškovas turi teisę pasinaudoti Nuomos sutartyje numatyta galimybe nutraukti minimą sutartį prieš terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Atmetus ieškovo ieškinį iš jo atsakovui priteistinos patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos 600,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas (už konsultaciją, atsiliepimo, dubliko rengimą bei atstovavimą teismo posėdžio metu) (CPK 93 str. 1 d., 98 str., b.l. 58-59,60).
35. Teismo patirtos 1,86 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo, kurio ieškinys buvo atmestas, nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną (3,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).
36. Išaiškintina, jog pagal įstatymą šalys dėl ginčo esmės gali sudaryti taikos sutartį ir po šio sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, teismas panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia (CPK 140 str. 4 d.).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų, 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Vaidotas Narvidas