Civilinė byla Nr. e2-844-1067/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08001-2020-4

Prijungtos bylos teisminio proceso Nr.

2-06-3-06861-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.2.9.10.8; 1.3.6.3.2.9; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,

sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,

dalyvaujant ieškovui B. J., jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, 

atsakovės akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ atstovui advokato padėjėjui Gediminui Rezgiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Suskystintos dujos“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atsakovės akcinės bendrovės „Suskystintos dujos“ priešieškinį ieškovui B. J. dėl pravaikštų žymėjimo pripažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašo 1) B. J. darbo sutarties nutraukimą ir atleidimą iš darbo nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pripažinti neteisėtu, 2) priteisti B. J. vidutinį atlyginimą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, 3) priteisti B. J. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją (skaičiuojant už kiekvienus dvejus darbo metus po 1 vidutinį darbo užmokestį, bet ne daugiau nei 6 vidutinius darbo užmokesčius, 4) priteisti B. J. procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo, 5) priteisti B. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo atleistas iš vairuotojo pareigų akcinėje bendrovėje „Suskystintos dujos“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už tai, kad be pateisinamos priežasties nebuvo darbe nuo 2020 m. rugpjūčio 1  d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), kuri 2020  m. spalio 13 d. sprendimu jo skundą atmetė ir pripažino, jog ieškovas turėjo pareigą ne vėliau kaip nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. atvykti į darbą ir dirbti atsakovės nurodytoje darbo vietoje patvirtintu darbo laiku su kuo ieškovas nesutinka. Ieškovas pas atsakovę dirbo nuo (duomenys neskelbtini), t. y. beveik 38 metus. Vėliau, įmonę privatizavus, jo darbo sutartis buvo pakeista ir iki savo atleidimo iš darbo, jis pas atsakovę dirbo pagal 2004 m. kovo 30 d. darbo sutartį, vairuotoju. Šios darbo sutarties 2011 m. lapkričio 1 d. pakeistame 1.1 punkte buvo nurodyta, kad darbdavys yra AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos skyrius. Iki šio pakeitimo, darbdaviu buvo įvardintas AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos DPS, Transporto sektorius. Šios aplinkybės, iš esmės, reiškė, jog ieškovo darbo vieta yra Klaipėdos mieste. Nuo 2020 m. sausio 31 d. ieškovas buvo laikinai nedarbingas. Vėliau, nuo 2020  m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Ieškovo laikino nedarbingumo metu atsakovė likvidavo AB „Klaipėdos dujos“ Klaipėdos skyrių bei atleido visus jo darbuotojus, todėl pasibaigus laikinam nedarbingumui bei atostogoms, po 2020 m. liepos 3 d. ieškovas nebeteko galimybės dirbti pagal darbo sutartyje numatytas sąlygas, t. y. Klaipėdos mieste. Atsakovė pareikalavo ieškovą atvykti dirbti į Vilniaus miestą, o ieškovui su tuo nesutinkant, darbdavys jam žymėjo pravaikštas. Dėl nurodytų aplinkybių iškilusį darbo ginčą išnagrinėjusi DGK 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-5189 pripažino, jog darbdavys nepagrįstai ieškovui žymėjo pravaikštas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Šio DGK sprendimo esmę sudarė ta aplinkybė, jog ieškovo darbo vietai esant Klaipėdos mieste, darbdavys nepagrįstai reikalavo iš ieškovo atvykti dirbti į Vilniaus miestą. Laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020  m. rugpjūčio 30 d. atsakovė nurodė ieškovui atvykti į darbą jau nebe Vilniaus mieste, bet Klaipėdos mieste, į kitai įmonei, t. y. UAB „Saurida“ priklausančią degalinę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutiko su darbdavio nurodymu darbo dienomis, nuo 8.00 val. iki 17 val. atvykti ir būti „darbo vietoje“ UAB „Saurida“ priklausančioje degalinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) ir apie tai informavo darbdavį bei jo atstovus, paaiškindamas, jog sutinka būti savo gyvenamoje vietoje budėjimo režimu ir laukti nurodymo atlikti konkretų darbą. UAB „Saurida“ priklausančioje degalinėje ieškovui nebuvo sudarytos jokios sąlygos, kurios nors minimaliai būtų užtikrinusios kokybiškas darbo sąlygas, tiksliau, sąlygas, leidžiančias būti/laukti kol darbdavys teiksis nurodyti kokį darbo sutartimi sulygtą darbą jis turėtų dirbti. Klaipėdos mieste atsakovė nebeturėjo nė vieno darbuotojo, tame tarpe ir jokios transporto priemonės. Be to, dėl savo sveikatos būklės, ieškovas buvo ypač jautrus netinkamoms darbo sąlygoms. Dėl nurodytų priežasčių ieškovas ne kartą informavo darbdavį ir jo atstovus, jog iki darbdavys jam nurodys konkretų darbą, konkrečią transporto priemonę bei konkretų maršrutą/darbo užduotį, jis budėjimo režimu, bus savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Atskirai pažymėjo, kad nuo ieškovo gyvenamosios vietos iki UAB „Saurida“ degalinės, esančios (duomenys neskelbtini) yra vos kelios minutės kelio, o ieškovo darbo metu buvo nusistovėjusi nuolatinė darbo praktika, pagal kurią vairuotojai budėjimo režimu būdavo namie iki gaudavo nurodymą atlikti konkrečią darbo užduotį. Mano, kad atsakovė atleido ieškovą nesant tam realaus pagrindo, t. y. nė karto nebuvo nurodęs ieškovui atlikti jokios konkrečios užduoties. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovo darbo specifiką - vairuoti krovinines transporto priemones su degiomis medžiagomis ir kitais pavojingais kroviniais, siekiant jam atlikti vairuotojo pareigas, darbdavys privalėjo ieškovui suteikti ne tik transporto priemonę, bet ir sudaryti sąlygas, kad šia transporto priemone gabenami kroviniai, turėtų visus būtinus transportavimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Šių sąlygų atsakovė ir negalėjo objektyviai užtikrinti, nes, kaip jau buvo nurodyta, ji pati panaikino Klaipėdos skyrių dėl ko Klaipėdos mieste nebeturėjo jokių darbuotojų, kurie galėtų išrašyti ir ieškovui išduoti krovinį lydinčius dokumentus. Tikroji ieškovo atleidimo iš darbo priežastis, buvo ta, kad atsakovei vienašališkai pakeitus ieškovo darbo sąlygas - darbo vietą - ieškovas nesutiko pasirašyti atsakovės jam pateiktos naujos darbo sutarties su pakeistomis darbo sąlygomis.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo tiesioginis vadovas logistikos specialistas R. J. 2020 m. liepos 10 d. skyrė ieškovui atlikti darbą laikotarpiu nuo 2020  m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 20 d.: vairuoti transporto priemonę (gabenančią naftos produktus) Švenčionių r., Ignalinos r., Zarasų r., Molėtų r., Kauno r., Marijampolės r. pagal poreikį ir atsakovės klientų užsakymus, išvykimo vieta ir sugrįžimas - Vilniaus DPS (dėl grįžimo nurodoma papildomai). Ieškovas tokio darbdavio nurodymo neįvykdė ir nurodytoje vietoje 2020 m. liepos 13 d. ir kitą dieną nepasirodė. Dėl to, atsakovė pateikė ieškovui 2020 m. liepos 15 d. reikalavimą pasiaiškinti, kodėl nebuvo atvykta dirbti vairuotojo darbo nurodytu laiku ir vietoje. Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam nebuvo sukurta sąlygų nuvykti į Vilnių, be to, buvo reikalaujama vairuoti kitą transporto priemonę nei tą, kurią ieškovas vairuodavo seniau. Darbdavys 2020 m. liepos 20 d. ieškovui dar kartą nurodė vykti į Vilnių, kad ieškovas dirbtų savo tiesioginį darbą, toks nurodymas duotas 2020 m. liepos 20 d., Vilniuje ieškovui nurodyta būti 2020 m. liepos 21 d., jam taip pat išaiškinta, kad tiek kelionės, tiek apsistojimo kitame mieste išlaidos ieškovui bus atlygintos. Ieškovas šio reikalavimo vėl neįvykdė, 2020 m. liepos 21 d. nepasirodė darbe ir pateikė darbdaviui elektroninį laišką, kuriuo nurodė, kad nesutinka su darbo vietos ir sąlygų pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nevykdė užduočių ir nedirbo jam nurodyto darbo, ieškovo atžvilgiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 31 d. darbdavys žymėjo pravaikštas. Atsakovė 2020 m. liepos 31 d. pateikė ieškovui pranešimą Nr. 20-137, kuriuo nurodė, kad reikalauja iš ieškovo nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. kasdien atvykti ir būti darbo vietoje, t. y. įmonės eksploatuojamose patalpose, esančiose UAB „Saurida“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. (pietų pertraukta nuo 12 val. iki 13 val.). Ieškovas į šį raštą atsakė elektroniniu paštu 2020  m. rugpjūčio 3 d., nurodydamas, kad tai reikalavimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, su kuriuo nesutinka. Atsakovė ieškovui 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė reikalavimą Nr. 20-143, kuriuo pareikalavo pasiaiškinti kodėl neatvyksta į darbą nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. imtinai. Į šį reikalavimą ieškovas atsakė elektroniniu paštu, nurodydamas, kad nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešė ieškovui, kad negavus pateisinamų priežasčių dėl neatvykimo į darbą nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2004 m. kovo 30 d. darbo sutartis Nr. 71 nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Ieškovas, nesutikdamas su tuo, kreipėsi į DGK, pareikšdamas reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo AB „Suskystintos dujos“ negaliojančiu, taip pat išreikalauti darbo užmokestį už 2020 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesius. Darbo byloje Nr. APS-115-21050/2020 Komisija 2020 m. spalio 13 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-802, kuriuo ieškovo prašymas pripažinti jo atleidimą iš darbo vairuotoju AB „Suskystintos dujos“ atmestas. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

Priešieškiniu atsakovė prašo pripažinti, kad B. J. atžvilgiu AB „Suskystintos dujos“ pravaikštas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 31 d. žymėjo teisėtai ir priteisti AB „Suskystintos dujos“ naudai iš B. J. visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo kad ieškovas neįvykdė darbdavio nurodymo ir nurodytoje vietoje 2020 m. liepos 13 d. ir kitą dieną nepasirodė. Dėl to, atsakovė pateikė ieškovui 2020 m. liepos 15 d. reikalavimą pasiaiškinti Nr. 119 apie tai, kodėl nebuvo atvykta dirbti vairuotojo darbo nurodytu laiku ir vietoje. Ieškovas reaguodamas į darbdavio reikalavimą, pateikė pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad jam nebuvo sukurta sąlygų nuvykti į Vilnių, be to, buvo reikalaujama vairuoti kitą transporto priemonę nei tą, kurią ieškovas vairuodavo seniau. Darbdavys 2020 m. liepos 20 d. ieškovui dar kartą nurodė vykti į Vilnių, kad dirbtų savo tiesioginį darbą, toks nurodymas duotas 2020 m .liepos 20 d., tačiau ieškovas šio reikalavimo vėl neįvykdė, 2020 m. liepos 21 d. nepasirodė darbe bei pateikė darbdaviui elektroninį laišką, kuriuo nurodė, kad nesutinka su darbo vietos ir sąlygų pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nevykdė atsakovės užduočių ir nedirbo jam nurodyto darbo, ieškovo atžvilgiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Darbdavys žymėjo pravaikštas. Ieškovas, nesutikdamas su tuo, kreipėsi į DGK, pareikšdamas reikalavimą (patikslintą Komisijos posėdžio metu) įpareigoti atsakovą nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 straipsnį, pripažinti ieškovui atsakovės žymėtas pravaikštas neteisėtomis ir išieškoti trūkstamą darbo užmokestį už 2020 m. liepos mėn. Komisijai išnagrinėjus ieškovo prašymą, darbo byloje Nr. APS-115-17227/2020 2020 m. rugpjūčio 25 d. priimtas sprendimas Nr. DGKS-5189, kuriuo nuspręsta, kad atsakovė ieškovui pravaikštas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 31 d. žymėjo nepagrįstai, taip pat ieškovo naudai iš atsakovės išieškota 413,87 Eur (neatskaičius mokesčių) už prastovas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 31 d., su kuo atsakovas nesutinka.

Atsiliepimo į priešieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovas neteikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. sausio 31 d. darbo metu patyrė rimtą traumą, po kurios ilgai buvo nedarbingas, sveikatai nepagerėjus ir išnaudojus visas įmanomas nedarbingumo dienas, ieškovas toliau naudojo sukauptų atostogų dienas, o per tą laiką neliko darbdavio skyriaus Klaipėdoje. Dar atostogų metu ieškovui darbdavys siūlė pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, kuri ieškovo nuomone jam buvo nepriimtina, pagal ją ieškovas būtų turėjęs pereiti dirbti į kitą įmonę, sutartis buvo parengta atgaline data, darbo valandų skaičius per savaitę didžiąją dalį sudarytų naujoje darbovietėje, todėl visi ginčai su darbdaviu prasidėjo nuo to momento, kai nepasirašė jų siūlomos sutarties. Ieškovui atsisakant pasirašyti naują darbo sutartį jis buvo informuotas atsakovės direktoriaus V. B., jog neturės ieškovui darbų, nes neturi transporto priemonės ieškovui ir konkretaus darbo. Visi tolesni darbdavio veiksmai ieškovo nuomone buvo susiję su noru sudaryti ieškovui blogas darbo sąlygas, kad pats ieškovas nuspręstų išeiti iš darbo. Tiek siūlymas dirbti Vilniuje 2020 m. liepos mėnesį, tiek įpareigojimas būti darbo vietoje UAB „Saurida“ degalinėje 2020 m. rugpjūčio mėnesį neatitiko įprastų ieškovo darbo sąlygų, dirbti pakeistomis sąlygomis ieškovas nesutiko, užduočių pagal savo darbo sutartį Klaipėdos skyriuje ieškovas iš darbdavio negavo, todėl nesutinka su atleidimu iš darbo dėl žymėtų pravaikštų. Ieškovas mano, jog darbdavys neturėdamas jam konkretaus darbo pagal jo darbo sutartį, turėjo atleisti ieškovą pagal DK 57 straipsnį, tačiau to nepadarė. Ieškovas nenorėdamas kelti ginčo buvo nusprendęs 2020 m. rugpjūčio gale išeiti iš darbo savo noru, tačiau persigalvojo, kai jam buvo nurodyta paskaičiuota išmoka už sukauptas atostogas ir ta suma buvo nedidelė, todėl prašymą išeiti iš darbo savo noru atsiėmė ir tuoj pat buvo atleistas dėl pravaikštų.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, tenkinti priešieškinį ir laikyti jog ieškovas atleistas iš darbo už pravaikštas nuo 2020 m liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagrįstai. Pažymėjo, kad ieškovas neteisingai interpretuoja jam skirtas užduotis. Ieškovas 2020 m. liepos mėnesį buvo komandiruojamas dirbti į Vilnių, ieškovui buvo išaiškinta, kad bus apmokamos nuvykimo, nakvynės išlaidos, todėl tai neturi būti laikoma darbo sąlygų keitimu. 2020 m. liepos 31 d. raštu ieškovui nurodyta darbą pradėti ne iš namų, o iš UAB „Saurida“ degalinės. Teigia, jog degalinėje būtų ieškovui suteikta transporto priemonė darbui, skirtos užduotys, ieškovas turėjo ateiti ir susirasti degalinėje atsakingą asmenį. Atsakovės atstovas paaiškino, jog UAB „Saurida“ ir atsakovą sieja tas pats akcininkas, tarp juridinių asmenų buvo žodinis susitarimas dėl patalpų naudojimosi, degalinės vadovas dirbo tiek UAB „Saurida“, tiek atsakovui, todėl galėjo teikti užduotis atėjusiam į darbą ieškovui, tačiau ieškovas darbe nepasirodė. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas teikia nepagrįstus duomenis apie atsakovo Klaipėdos skyriaus panaikinimą, nurodo, jog ieškovas buvo reikalingas, darbo užduočių ieškovui turėjo, transporto priemonė buvo numatyta, tik ją ieškovas turėjo pasiimti Vilniuje, ką atsisakė padaryti, todėl mano, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ir yra atleistas iš darbo pagrįstai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp AB „Suskystintos dujos“ ir B. J. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. 71, pagal kurią ieškovas įdarbintas vairuotojo pareigose AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos dujų pilstymo stotyje, transporto sektoriaus padalinyje. Darbo sutartyje nurodyta, jog darbuotojas dirba nuo (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis po jos sudarymo buvo keičiama keletą kartų, keitėsi ieškovo darbo užmokestis, jo skaičiavimo tvarka. 2009 m gegužės 1 d. pakeistas darbo sutarties 3 punktas numatantis apmokėjimo už darbą tvarką. 2011 m. lapkričio 1  d. darbo sutarties pakeitimu ieškovo darbovietė patikslinta į AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos skyrius, patikslintas darbo sutarties 3.1 punktas. Ieškovas yra supažindintas ir pasirašęs atsakovės technikos direktoriaus V. B. 2017 m. birželio 28 d. patvirtintą „Vairuotojo, transportuojančio suskystintas naftos dujas automobiline dujų cisterna, darbų saugos ir sveikatos instrukciją“ Nr. 82, kurios 13 punktas numato, jog instrukcijos reikalavimai tolygūs darbuotojo pareiginiams nuostatams. Ieškovas nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. buvo laikinai nedarbingas. Pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ieškovui laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d. suteiktos kasmetinės atostogos. Pagal ieškovo darbo laiko apskaitos žiniaraštį nustatyta, kad atsakovė ieškovui 2020 m. liepos 1-3 dienas žymėjo kaip kasmetines atostogas, už kurias ieškovui buvo priskaičiuoti ir išmokėti atostoginiai. 2020 m. liepos 7-10 dienos ieškovui žymėtos kaip darbo dienos, už jas apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis. 2020 m. liepos 10 d. ieškovui elektroniniu paštu skirta užduotis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. liepos 20  d.: vairuoti transporto priemonę (gabenančią naftos produktus) Švenčionių r., Ignalinos r., Zarasų r., Molėtų r., Kauno r., Marijampolės r. pagal poreikį ir atsakovės klientų užsakymus, išvykimo vieta ir sugrįžimas - Vilniaus dujų pilstymo stotis. Ieškovui neatvykus į Vilnių, atsakovė pateikė ieškovui 2020 m. liepos 15 d. reikalavimą pasiaiškinti Nr. 119. Ieškovas 2020 m. liepos 16 d. pateikė paaiškinimą, kad nesutinka su darbo vietos ir darbo sąlygų pakeitimu. Atsakovė elektroniniu paštu ieškovui atsiųstu 2020 m. liepos 20 d. raštu Nr. 20-124 nurodė vykti į Vilnių, Vilniuje ieškovui nurodyta būti 2020 m. liepos 21 d., rašte garantuojama, kad kelionės bei laikino apgyvendinimo išlaidos ieškovui bus atlygintos. Ieškovas 2020 m. liepos 21 d. pateikė darbdaviui elektroniniu laišku atsakymą, kuriuo nurodė, kad nesutinka su darbo vietos ir darbo sąlygų pakeitimu. Atsakovei vertinant darbuotojo atsisakymą vykdyti darbdavio paskirtas užduotis ieškovo atžvilgiu 2020 m. liepos 13-31 dienomis ieškovui žymėtos pravaikštos. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu DGKS-5189 darbo byloje Nr. APS-115-21050/2020 pripažinta, kad atsakovė ieškovui pravaikštas laikotarpiu 2020 m. liepos 13 d. – 2020 m. liepos 31 d. žymėjo nepagrįstai. Darbdavys 2020 m. liepos 31 d. pateikė ieškovui pranešimą Nr. 20-137, kuriuo nurodė, kad reikalauja ieškovą nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. kasdien atvykti ir būti darbo vietoje, t. y. įmonės eksploatuojamose patalpose, esančiose UAB „Saurida“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. (pietų pertraukta nuo 12 val. iki 13 val.). Ieškovas reaguodamas į raštą 2020 m. rugpjūčio 3 d. 7 val. 49 min. atsakė elektroniniu laišku, nurodydamas, kad tai reikalavimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, su kuriomis nesutinka. Atsakovė ieškovui 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė reikalavimą Nr. 20-143 pasiaiškinti, kodėl ieškovas neatvyksta į darbą nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. imtinai. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 18 d. elektroniniu paštu atsiuntė paaiškinimą, nurodydamas, kad kaip buvo nurodęs 2020 m. rugpjūčio 3 d. jis nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 20-156 elektroniniu laišku išsiųstu ieškovui 2020 m. rugpjūčio 31 d. 13 val. 50 min. pranešė, kad negavus pateisinamų priežasčių dėl neatvykimo į darbą nuo 2020 m. liepos 13 d., 2004 m. kovo 30 d. darbo sutartis Nr. 71 nutraukta nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Visos darbo dienos nuo 2020 m. liepos 13 d. iki darbo sutarties nutraukimo dienos, ją įskaitant žymimos kaip pravaikštos. DGK 2020 m. spalio 13 d. sprendimu DGKS darbo byloje Nr. APS-115-21050/2020 ieškovo prašymas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu atmestas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojui žymėtų pravaikštų pagrįstumo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ir to pasekmės - darbuotojo (ieškovo) atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Darbdavys atleidimo pagrindą nurodė DK 58 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą, tačiau vertinant darbdavio 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 20-156 ir jame nurodytą pagrindimą, konstatuotina, jog šiurkščiu darbuotojo darbo pareigų pažeidimu darbdavys laiko darbuotojo neatvykimą į darbą nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., negavus neatvykimo pateisinamų priežasčių, kas atitiktų DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir dėl to ši kasacinio teismo praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2009).

Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).

Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad atleidimo iš darbo bylose atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys.

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad pagrįstai ir teisėtai nutraukė su ieškovu darbo sutartį, pastarajam nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. neatvykus į darbą be svarbių priežasčių. Ieškovas tvirtina, kad darbdavys neturėjo jam realaus darbo, siūlė darbo užduotis dirbti ne pagal jo darbo sutartį, nurodė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, dėl ko ieškovas darbdavio užduotis ir nurodymus vykdyti atsisakė, visuomet informuodamas, kad nesutinka su darbo vietos, darbo sąlygų pakeitimu.

DK 34 straipsnyje apibrėžtos būtinosios darbo sutarties sąlygos. Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės (DK 34 straipsnio 1 dalis). Darbdavys ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus (DK 34 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas anksčiau galiojusio DK nuostatas, yra nurodęs, kad darbo kodekse ir kituose darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamos dvi lingvistine prasme panašios sąvokos: darbovietė ir darbo vieta. Teisine prasme darbovietės sąvoka dažniausiai suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra). Tuo tarpu darbo vietos sąvoka vartojama dviem reikšmėmis: 1) kaip darbo funkcijų atlikimo vieta 2) kaip tam tikrų darbinių pareigų vienetas – etatas. Taigi šios dvi sąvokos – darbovietė ir darbo vieta – turi ir panašumų (kai darbo vieta suprantama, kaip tam tikras etatas darbovietės (darbdavio) organizacinėje struktūroje), ir skirtumų (kai darbo vieta suprantama tik kaip darbo funkcijų atlikimo vieta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009).

Šalių sudarytos 2004 m. kovo 30 d. darbo sutarties Nr. 71 1 p. buvo numatyta, kad B. J. priimamas dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis: 1.1. p. darbovietė – akcinė bendrovė „Suskystintos dujos“, Klaipėdos DPS. Transporto sektorius. Šios darbo sutarties 2011 m. lapkričio 1 d. pakeistame 1.1 punkte buvo nurodyta, kad darbdavys yra AB „Suskystintos dujos“ Klaipėdos skyrius. Iš šalių sudarytos darbo sutarties matyti, jog ieškovo darbdavys yra atsakovė, kurios buveinė nurodyta (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sutarties 1.1 šalys numatė konkretų darbovietės padalinį – pradinėje sutartyje Klaipėdos DPS, pakeistoje sutartyje – Klaipėdos skyrių. Kita būtinoji darbo sutarties sąlyga 1.2 numatė darbuotojo darbo funkcijas – ieškovas įdarbintas vairuotojo pareigoms. 3 darbo sutarties punktu šalys sutarė dėl būtinos darbo sutarties sąlygos - darbo užmokesčio ir jo mokėjimo sąlygų, taip pat užtvirtino, jog 3 darbo sutarties punkte nurodytas darbo užmokestis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti keičiami tik šalių susitarimu.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbo vietos skirtingo supratimo ieškovui nesutikus vykdyti darbo užduočių kitoje teritorijoje ar kitokiomis sąlygomis nei buvo nusistovėjusi darbo praktika. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo darbo funkcijos buvo atliekamos išvykstant iš Klaipėdos ir grįžtant į Klaipėdą, paprastai dirbant Klaipėdos regione. Pažymėjo, kad yra vieną kartą siųstas dirbti į Daugpilį ir kartą į Rygą, tačiau ir tais atvejais jo išvykimo ir grįžimo punktas buvo Klaipėdoje ir tik dėl užduoties ilgumo nespėjant grįžti į gyvenamąją vietą vairuotojas nakvodavo numatytuose tarpiniuose punktuose. Atsakovės atstovas teigė, jog ieškovui pateikti nurodymai atvykti dirbti į Vilnių visais aspektais pasižymėjo komandiruotei, o ne darbo vietos pakeitimui būdingais požymiais, kurie yra: laikinumas, trumpas kai kurių darbo sąlygų pasikeitimas, turimų išlaidų atlyginimas. Mano, jog ieškovas nepagrįstai sprendė, jog jam liepiama dirbti pakeistomis darbo sąlygomis kitoje darbo vietoje, ieškovas nepagrįstai atsisakė atlikti priskirtas užduotis 2020 m. liepos mėnesį ir be pateisinamos priežasties nepasirodė Vilniuje.

Iš darbo sutartyje esančių duomenų apie darbuotojo darbovietės priskyrimą Klaipėdos skyriui, taip pat iš ieškovo paaiškinimų apie darbą Klaipėdos regione, taip pat iš byloje pateiktų vairuotojų darbo užduočių lapų matyti, jog ieškovo visos užduotys laikotarpiu iki ieškovo nedarbingumo 2020 m. sausio 31 d. numatytos nurodant išvykimo ir grįžimo punktus Klaipėdoje, vairuotojo B. J. užduotis priskiriant prie Klaipėdos DPS skyriaus užduočių, kuo remiantis teismui nekyla abejonių, jog ieškovo darbo sutartimi sulygta būtinoji sąlyga darbdavio Klaipėdos skyrius – atitiko jo atliekamas vairuotojo funkcijas Klaipėdos regione, išvykstant iš numatyto punkto Klaipėdoje ir grįžtant į numatytą punktą Klaipėdoje, t. y. darbuotojo darbo vieta sietina su Klaipėdos miestu, kuriame ieškovas gyvena. Darbo sutarties 3 punkte (2009 m. gegužės 1 d darbo sutarties pakeitimas) įvardintos darbo užmokesčio skaičiavimo sąlygos kai darbuotojas negali grįžti ilsėtis nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, patvirtina, jog darbdavys numatė darbuotojo darbo užmokesčio skaičiavimo sąlygas atitinkančias vairuotojo darbo rėžimo specifiką vairuotojui būnant reise arba namie. Pagal darbo sutartį ieškovo gyvenamoji vieta buvo ir ginčo metu vis dar yra (duomenys neskelbtini). Darbo sutartyje nenurodytas atsakovės atstovo Klaipėdos DPS ar Klaipėdos skyriaus adresas, ieškovo darbo funkcijos atlikimo vieta nebuvo nuolatinė, ieškovo žodžiais tai buvo Klaipėdos regionas, kuris apėmė ir Mažeikius, Kelmę, Joniškį, ką patvirtina ieškovo užduočių lapai iki 2020 m. liepos mėn., išimtinais atvejais (2019 m. gruodžio ir 2020 m. sausio mėnesiais) tenkant vykti į Latviją. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir atsakovės technikos direktoriaus V. B. 2017 m. birželio 28 d. patvirtintų „Vairuotojo, transportuojančio suskystintas naftos dujas automobiline dujų cisterna, darbų saugos ir sveikatos instrukcijų“ nuostatai, pagal kuriuos vairuotojo darbo vieta sietina su transporto priemonės buvimo vieta, asmens gyvenamąja vieta, priskirtu dujų pilstymo skyriumi (8.5 punktas, 8.6 punktas, 12.1 punktas, 14.3 punktas, 14.7 punktas), kas ginčo atveju yra Klaipėdos skyrius, Klaipėdos DPS. Ieškovo ir liudytojo V. S., kuris taip pat buvo atsakovės darbuotojas Klaipėdos skyriuje, duotais paaiškinimais, vairuotojai Klaipėdos krašte (jis ir ieškovas) visus klausimus, neaiškumus dėl darbo užduočių vykdymo, dokumentų gavimo sprendė su Klaipėdos DPS direktoriumi, vėliau Klaipėdos skyriaus viršininku, užduotis gaudavo per juos ar per buhalterę ir jų darbo vieta buvo atsakovės patalpose Kiškėnuose, Klaipėdos rajone. Byloje pateikti blankai, patvirtinantys vairuotojo veiklos laikotarpius pagal reglamentą (EB) Nr. 561/2006 arba Europos šalių susitarimą dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR), žymintys vairuotojo B. J. poilsio laiką, kurie yra būtini vairuotojui dokumentai, pildomi ir pasirašomi atsakingo asmens prieš priskirtą kelionę, nurodo darbdavio kontaktinį adresą Kiškėnų k., Klaipėdos r., kurie patvirtina ieškovo teiginius apie atsakovės Klaipėdos skyriaus naudojamas patalpas Kiškėnų kaime, Klaipėdos rajone. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, jog viso darbo santykių su darbdaviu laikotarpiu tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika vairuotojams Klaipėdos skyriuje ilsėtis namuose, darbo užduotis gauti iš vakaro buhalterei informuojant telefono skambučiu apie priskirtą užduotį ir nurodant kur pasiimti privalomus dokumentus, autotransporto priemonės raktelius, nebent reikėdavo remontuoti jam priskirtą transporto priemonę, ką taip pat įprastai atlikdavo Kiškėnuose. Ieškovas visą kitą laiką kai nereikėjo rūpintis transporto priemonės priežiūra ar būti reise, laiką leisdavo namie budėjimo rėžimu. Apie užduotis pranešdavo buhalterė iš vakaro, todėl gavęs informaciją apie užduotį kitą dieną pasiimdavo iš nurodytos vietos (Kiškėnuose) darbdavio paruoštus dokumentus (kelionės lapą – blanką apie poilsio laiką prieš priskirtą kelionę, krovinio važtaraštį, nurodantį ar autocisterna tuščia ar ne, darbo užduoties lapą). Ant paruoštų dokumentų privalėjo būti vadovo ar kito atsakingo Klaipėdos skyriuje asmens parašas, be kurių ieškovas negalėtų vykdyti užduoties. Ieškovui buvo priskirta transporto priemonė valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini),  su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini),, kurią ieškovas dalinosi su kitu vairuotoju V.  S., šiam išėjus iš darbo už nurodytą transporto priemonę, jos techninę priežiūrą liko atsakingas tik ieškovas. Byloje apklaustas liudytojas V. S. patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes apie nusistovėjusią praktiką laukti darbo užduočių gyvenamojoje vietoje, užduočių atlikimą per Klaipėdos skyrių, kurio vadovo darbo vieta buvo Kiškėnų kaime, taip pat pastebėjimus, jog vairuotojams niekada nebuvo pildomos komandiruotės ar bent jau nepamena tokių dokumentų, vairuotojai vykdavo į reisus pagal griežtą teisės aktais reglamentuotą darbo laiko ir poilsio laiko apskaitą, rėžimą, sekamą transporto priemonėse esančiais tachografais, įskaičiuojant atvykimą į darbą, transporto priemonės paruošimo laiką, pakrovimą, iškrovimą, vairavimo ir poilsio laiką. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo gyvenamoji vieta darbo sutarties sudarymo ir visų darbo santykių metu buvo Klaipėdoje, darbo funkcijos buvo atliekamos priskirtais reisais išvykstant iš Klaipėdos ir grįžtant į Klaipėdą, darbo užduotys ir pasirašyti kelionės dokumentai buvo perduodami per Klaipėdos skyriaus darbuotojus buhalterę R. V., viršininką J. Ž., pasirašomi poilsio blankai Kiškėnuose Klaipėdos skyriuje dirbusių viršininko J. Ž., Klaipėdos skyriaus vyr. meistro A. G., nors užduočių lapai buvo rengiami logistikos specialisto R. J.  Nurodomos aplinkybės paneigia atsakovės atstovo argumentus, jog ieškovas turėjo susiprasti, kad siuntimas ieškovui atvykti dirbti į Vilnių turėjo būti laikomas komandiruote. Pažymėtina, kad į bylą pateiktame B. J. darbo užduoties lape laikotarpiu 2020 m. liepos 13 – 20 dienomis buvo numatytas išvykimo ir grįžimo punktas Vilniaus DPS, dokumentų forminimas Vilniaus skyriuje, funkcijų atlikimo teritorija Švenčionių r., Ignalinos r., Zarasų r., Molėtų r., Kauno r., Marijampolės r. pagal poreikį ir atsakovės klientų užsakymus, todėl ieškovas pagrįstai vertino tokią užduotį kaip darbą kitame regione, kitame darbdavio skyriuje, t. y. pagrįstai informavo darbdavį, jog nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis susijusiomis su darbo vieta. Pažymėtina, kad ieškovas į darbą buvo priimtas vairuotojo funkcijoms, nuolat vyko pagal priskirtas užduotis iš Klaipėdos į kitas vietoves, darbo laikas ieškovui buvo skaičiuojamas pagal vairuotojo funkcijoms pritaikytą tvarką ir byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad visos ieškovui priskirtos užduotys vykti į kitą miestą buvo pildomos kaip komandiruotės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog užduoties priskyrimą ieškovui atlikti iš Vilniaus miesto darbdavys pradėjo traktuoti kaip komandiruotę tik kreipimosi į teismą metu nesutinkant su DGK sprendimu Nr. 5189 darbo byloje Nr. APS-115-21050/2020. Atsakovo teiginiai, jog ieškovas privalėjo besąlygiškai paklusti logistikos specialisto R. J. pavestoms užduotims, nes jis buvo ieškovo tiesioginis vadovas taip pat nepagrįsti jokiais byloje esančiais dokumentais. Byloje pateikti duomenys patvirtina, ir dėl to tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovui vairuotojų užduotis numatydavo logistikos specialistas R. J., kuris skirstė užduotis visuose atsakovės skyriuose tiek 2018, tiek 2019, tiek 2020 metais, tačiau ieškovo ir liudytojo paaiškinimais ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog užduotis Klaipėdos skyriaus vairuotojai derindavo ir laukdavo patvirtinimo iš tiesioginio vadovo, t. y. Klaipėdos skyriaus viršininko J. Ž. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas dirbantis Klaipėdos skyriuje buvo tiesiogiai pavaldus logistikos specialistui R. J.

Nagrinėjamu atveju svarbios teismo posėdyje išsiaiškintos aplinkybės, jog 2019 metais lapkritį, kaip nurodo ieškovas, darbdavį „perpirko“, ieškovui esant nedarbingume buvo atleisti ar išėjo iš darbo visi Klaipėdos skyriaus darbuotojai, Klaipėdos skyriuje nebeliko dirbančių asmenų, ieškovo transporto priemonė valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado UAB „Transportera“, ieškovui nesutikus pasirašyti darbo sutarties pakeitimo, pagal kurį ieškovas taip pat turėtų pereiti dirbti į UAB „Transportera“ atsakovės vadovas V. B. informavo telefonu, kad ieškovui neturės nei transporto priemonės, nei darbo. Šiuos ieškovo teiginius atsakovės atstovas neigė, nurodė, kad tai tik prielaidos, tačiau savo atžvilgiu neįrodinėjo aplinkybių, kurios paneigtų ieškovo argumentus. Atsakovės atstovas nurodė, kad Klaipėdos skyrius egzistuoja, tačiau negalėjo pasakyti kokie asmenys dirba ar vadovauja Klaipėdos skyriuje, kas pasirašytų privalomus kelionės dokumentus. Teismui labiau tikėtinos ieškovo nurodomos aplinkybės, nes 2019 m. gruodį, 2020 m. sausį kaip nurodo ieškovas jam pavesta vykti į užsienį, ko anksčiau nebūdavo, ieškovo reisai paprastai buvo susiję su Mažeikiais, situacija įmonėje kito, o po traumos sugrįžus į darbą 2020 m. liepos mėnesį su ieškovu susiję darbo dokumentai buvo derinami tik vadovo V. B., neliko Klaipėdos skyriaus darbuotojų (viršininko, buhalterės) parašų ant darbo laiko žiniaraščių. Be to atsakovės atstovas neneigė ieškovo nurodytų aplinkybių dėl 2020 m. birželio mėnesį ieškovo atostogų metu siūlyto pasirašyti darbo sutarties pakeitimo, negalėjo paaiškinti, kodėl darbo sutarties pakeitimo data nurodyta atgaline data 2020 m. sausio 21 d. Minėtas darbo sutarties pakeitimas patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes, jog ieškovui būtų keičiama būtinoji darbo sutarties sąlyga – darbovietė, darbuotojas būtų atskaitingas dvejoms darbovietėms AB „Suskystintos dujos“ ir UAB „Transportera“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini). Nors AB „Suskystintos dujos“ nurodyta kaip pagrindinis darbdavys, tačiau 5 punktu nustatoma darbo dienos trukmė iš viso 40 valandų per savaitę nurodo, jog pirmojo darbdavio (atsakovės) apmokama darbo laiko dalis sudaro 5 valandų per savaitę, kitų darbdavių (UAB „Transportera“) 35 valandų per savaitę. Visi šie įrodymai patvirtina pagrindinius ieškovo argumentus, jog Klaipėdos skyriuje neliko darbo užduočių, neliko darbuotojų, todėl jam buvo siūloma pereiti dirbti į UAB „Transporterą“, atsisakius pasirašyti siūlomą darbo sutarties pakeitimą toliau buvo nurodoma be pagrindo vykti į kitą darbovietės skyrių, o 2020  m. rugpjūtį – ateiti į darbą su į darbo santykiais nesusijusio asmens patalpas, nepaaiškinant kokias darbo funkcijas turėtų atlikti.

Visos aukščiau teismo išsiaiškintos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog 2020 m. liepos mėnesį laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki liepos 31 d. ieškovui pravaikštos žymėtos nepagrįstai, ieškovo rašytinis paaiškinimas darbdaviui, jog nesutinka dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis ir dėl to atsisakoma vykti dirbti į Vilniaus miestą laikytina pagrįstu ir pateisinamu, tuo remiantis atsakovo pareikštas priešieškiniu keliami reikalavimai atmestini.

Vertinant ieškovo neatvykimo į darbą laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismas vadovaujasi jau išsiaiškintomis byloje aplinkybėmis, rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikšta, aktualus dar vienas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbą. Teismų praktika šiuo klausimu atspindi faktinių darbo santykių raidos tendencijas – atsižvelgiant į būtinybę vertinti dėl kintančios ekonominės ir socialinės situacijos vykstančią darbo santykių dinamiką, formuojama nuostata, kad darbuotojo nebuvimas darbo vietoje nebūtinai lemia jo veiksmų kvalifikavimą kaip pravaikštą, jeigu, įvertinus darbo funkcijų pobūdį, ypatumus, faktiškai susiklosčiusią darbo tvarką ir sąlygas, yra nustatoma, kad darbuotojas, nors būdamas kitoje vietoje, tinkamai vykdė savo darbo pareigas ir nepadarė žalos darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2011; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).

Teismas vertindamas atsakovės technikos direktoriaus V. B. 2017 m. birželio 28 d. patvirtintas „Vairuotojo, transportuojančio suskystintas naftos dujas automobiline dujų cisterna, darbų saugos ir sveikatos instrukcijų“ Nr. 82, pagal kurių 13 punktą instrukcijų reikalavimai tolygūs darbuotojo pareiginiams nuostatams, turinį, kuris detaliai nustato ieškovo pareigas, atsakomybę, darbo tvarką, realiai vykdomas funkcijas dirbant pas atsakovę, sprendžia, jog ieškovo teikti paaiškinimai byloje atitinka instrukcijoje nurodomas taisykles ir jas papildo. Vairuotojo, vairuojančio dujų autocisterną, darbo funkcijos išimtinai buvo susijusios su dujų krovinio pakrovimu, pervežimu, iškrovimu, transporto priemonės rūpinimusi, visu kitu laiku, kada nevykdomos vairavimo, transporto priemonės paruošimo ir priežiūros funkcijos, vairuotojui buvo skiriamas poilsio laikas. Tokia tvarka ieškovas dirbo iki traumos, tokia tvarka ieškovas tikėjosi dirbti Klaipėdos skyriuje ir 2020 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. 2020 m. birželio mėnesį atostogų metu ieškovas aiškinosi aplinkybes dėl darbo ir buvo informuotas paties atsakovės vadovo, jog darbo Klaipėdos skyriuje nėra, ieškovas darbo santykių klausimais toliau bendravo tiesiogiai su V. B. arba logistikos specialistu R. J. telefonu ir elektroniniu paštu. Ieškovas suprato, kad darbdavys nelabai žino, ką su juo kaip vairuotoju daryti, užduočių pakrauti, iškrauti, nuvežti dujas iš Klaipėdos, informacijos apie priskiriamą transporto priemonę, su tuo susijusius dokumentus, nėra gavęs iki pat atleidimo iš darbo, visas susirašinėjimas elektroniniu paštu pateiktas byloje. Atsakovės nurodomi duomenys apie jam priskirtą transporto priemonę valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri būtų skirta ieškovui jei tik ją būtų pasiėmęs iš Vilniaus laikytini nepakankamais, nes iš byloje esančių užduočių lapų kelių metų laikotarpiu bei ieškovo paaiškinimų buvo nustatyta, kad šiai transporto priemonei jau buvo priskirti du vairuotojai Vilniuje.

Tarp šalių ginčą sukėlė elektroniniu paštu gautas atsakovės 2020 m. liepos 31 d. pranešimas Nr. 20-137, kuriuo nurodė, kad reikalauja iš ieškovo nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. kasdien atvykti ir būti darbo vietoje, t. y. įmonės eksploatuojamose patalpose, esančiose UAB „Saurida“ degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. (pietų pertraukta nuo 12 val. iki 13 val.). Papildomų dokumentų paaiškinančių tokio reikalavimo pagrindimą ieškovui nebuvo siųsta, telefonu paaiškinimų kokio pobūdžio darbas ir kodėl kito juridinio asmens patalpose ieškovas privalo „būti“ taip pat nebuvo suteikta. Ieškovas reaguodamas į raštą 2020 m. rugpjūčio 3 d. 7 val. 49 min., t. y. iki nurodyto laikotarpio pradžios, atsakė elektroniniu laišku, nurodydamas, kad tai reikalavimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, su kuriomis nesutinka. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigė fakto jog viso nurodyto laikotarpio 2020 m. rugpjūčio 3-31 d. metu jis į UAB „Saurida“ degalinę nevyko, tačiau paaiškino, kad atsiųstą įpareigojimą vertino kaip visišką jo darbo sąlygų pakeitimą. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui darbo užduotys dažnai buvo numatomos iš adreso (duomenys neskelbtini) ir grįžtant į šį punktą. Ieškovas nurodė, kad kartais palikdavo savo darbui priskirtą transporto priemonę su darbdavio leidimu nurodytoje degalinės teritorijoje, kuri buvo šalia jo gyvenamosios vietos, tačiau su degalinės darbuotojais jokių darbinių santykių, susitarimų neturėjo. Deglinėje yra prašęs leisti persirengti darbinius rūbus, tačiau jam buvo neleista, todėl eidavo namo su darbo rūbais ir persirengdavo namie, dėl to mano, kad nurodytoje degalinėje nebuvo jokių patalpų, pritaikytų vairuotojų poilsiui, pasirengimui darbui. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu teikė į bylą paaiškinimus, jog UAB „Saurida“ ir AB „Suskystintos dujos“ sieja žodinis susitarimas dėl patalpų naudojimo, nes nurodytų įmonių akcininkai yra tie patys, tačiau į bylą tai patvirtinančių duomenų neteikė. Taip pat teikė UAB „Saurida“ vidaus patalpų fotonuotraukas, tačiau teismo vertinimu fotonuotraukos nepagrindė kur konkrečiai ir kokioms darbo funkcijoms degalinės patalpose buvo numatyta ieškovo darbo vieta. Ieškovo atstovas teikė UAB „Saurida“ užklausimą kokias konkrečiai patalpas bei kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu eksploatuoja ar eksploatavo 2020  m. liepos-rugpjūčio mėnesiais atsakovė, kokie atsakovės darbuotojai naudojosi nurodytu laiku degalinėje esančiomis patalpomis, tačiau į degalinės operatorei tiesiogiai įteiktą prašymą UAB „Saurida“ neatsakė. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Saurida“ juridinio asmens registre esančią informaciją, pagal kurią nustatyta, jog UAB „Saurida“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) ir sutampa su UAB „Transportera“ adresu, kurioje ieškovas atsisakė dirbti. Sutampantis nurodytų juridinių asmenų buveinės adresas nepagrindžia atsakovės nurodomų aplinkybių apie sąsają su AB „Suskystintos dujos“ ir to pagrindu ieškovo pareigą atvykti į UAB „Saurida“ valdomas patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovė ieškovo pareigą atvykti į UAB „Saurida“ degalinės patalpas grindė DK 32 straipsnio 2 dalimi kuri nustato, kad pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Taigi net ir tais atvejais, kai darbuotojas mano, jog darbas gali būti organizuojamas kitu būdu, sprendimus dėl darbo organizavimo priima darbdavys ir jie yra darbuotojui privalomi. Teikdamas argumentus atsakovės atstovas rėmėsi kasacinių bylų nagrinėjant darbo bylas praktika ir išvadomis konstatuojant, kad esant darbo santykiams, darbuotoją ir darbdavį sieja pavaldumo santykiai, ko nėra civilinėse sutartyse, tai reiškia, jog darbo funkcijų vykdymas yra neatskiriamas nuo darbdavio kontrolės ir jo nurodymų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 114/2011), skiriamieji darbo teisinių santykių požymiai yra darbuotojo vykdomų funkcijų tęstinis pobūdis ir pavaldumas darbovietės darbo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2009). Byloje aukščiau aptarta, jog ieškovo darbo funkcijos išimtinai buvo susiję su suskystintų naftos dujų transportavimu automobiline dujų cisterna. Ieškovas pasirašytinai supažindintas su atsakovės technikos direktoriaus V. B. 2017 m. birželio 28 d. patvirtintomis „Vairuotojo, transportuojančio suskystintas naftos dujas automobiline dujų cisterna, darbų saugos ir sveikatos instrukcijomis“ Nr. 82, pagal kurių 8 punktą buvo aiškiai reglamentuotas vairavimo trukmės, pertraukų kasdienio poilsio ir kassavaitinio poilsio rėžimas. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, jog darbdavio reikalavimas atvykti į UAB „Saurida“ patalpas niekaip nesusiję su jam pagal darbo sutartį priskirtomis vairuotojo funkcijomis, kurios kaip teismas jau konstatavo sietinos su konkrečiomis užduotimis, apie kurias ieškovas būdavo namų rėžimu dieną prieš reisą informuojamas, taip pat sietinos su transporto priemonės paruošimu, teisės aktais reikalaujamų dokumentų sutikrinimu, turėjimu. Ieškovas degalinės patalpose nurodytu laiku nebuvo, nes nesuprato kuo tai susiję su jo darbo funkcijomis ir jo darboviete, tačiau teigia jog keletą kartų tikrino pravažiuodamas pro šalį ar nestovi degalinės aikštelėje jo neįspėjus telefonu transporto priemonė, tinkama transportuoti suskystintus naftos produktus. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti kaip ieškovo atvykimas ir buvimas kito juridinio asmens patalpose įtakotų vairuotojo vairavimo ir poilsio rėžimą, kas būtų davęs ieškovui užduotis, kokia transporto priemonė turėjo būti suteikta, kuriuo metu, kokios realios užduotys buvo numatytos ir ieškovo neatliktos, kas atliko suplanuotas užduotis vietoj ieškovo. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovas privalėjo vykdyti tiesioginius nurodymus, nes darbdaviui nedraudžiama keisti darbo tvarką, darbdavys sprendžia kaip turi būti atliekamas darbas, todėl ieškovui nevykdant nurodymo kasdien atvykti ir būti apibrėžtu laiku degalinės patalpose darbdavio vertinama kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ieškovas priešingai vertina, jog jo darbo sąlygos jam nežinant buvo pakeistos, jis turėjo būti ne pagal darbo sutartį apibrėžtam darbdaviui priklausančiose patalpose, nežinojo kokias funkcijas jam teks vykdyti, nes degalinėje vairuotojo funkcijos pagal jo darbo sutartį nebuvo galimos, būnant patalpose ieškovas nebūtų sutikęs atlikti degalinėje pagalbinio darbuotojo ar degalinės operatoriaus darbo, kas visiškai neatitiktų jo darbo sutarties, buvimas degalinėje taip pat neatitiktų jo pasirašytų instrukcijų, kurias privalo vykdyti, nes būnant patalpose nuo 8 iki 17 val. tas laikas skaičiuotųsi kaip darbo laikas, todėl po tokio buvimo, vairuotojui būtų draudžiama vykti su užduotimi, neišpildžius poilsio laiko rėžimo reikalavimo, neturint poilsį patvirtinančių ir tiesioginio vadovo pasirašytų blankų. Ieškovas iš esmės nesuprato darbdavio atsiųsto reikalavimo, kuriame nebuvo jokios kitos informacijos, neaiškūs asmenys kam prisistatyti, kokias aiškias funkcijas atlikti. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas vienu metu teigė, jog ieškovui tereikėjo atvykti pirmą kartą į degalinę, jam būtų viskas paaiškinta, būtų skirtos užduotys, o užduotis būtų paskyręs R. J., kitu metu nurodė, kad UAB „Saurida“ degalinėje dirbo asmuo įdarbintas tiek UAB „Saurida“, tiek AB „Suskystintos dujos“, jis būtų reguliavęs ieškovo darbą, į jį ieškovas galėjo kreiptis. Tačiau darbuotojui tokia informacija nebuvo suteikta, kontaktinis asmuo nebuvo nurodytas, o įpareigojimas įsakmiai nurodė būti degalinėje kiekvieną dieną. Teismas išanalizavęs visus šalių pateiktus dokumentus, paaiškinimus, nenustatė aplinkybių, jog ieškovui 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo numatytos konkrečios darbo užduotys atitinkančios jo, kaip vairuotojo funkcijas. Nenustatyta, jog tam, kad išklausytų telefonu logistikos specialisto galimai numatytų užduočių ieškovas privalėjo būti degalinės teritorijoje ir tik iš šios teritorijos gauti užduotis, kad ieškovo buvimas namie būtų sutrukdęs gauti visapusišką informaciją apie priskirtą užduotį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog ieškovas nevengė vykdyti savo darbo pareigų: iš karto reaguodavo į elektroniniu paštu siunčiamą informaciją, teikė paaiškinimą kodėl nesutinka su nurodymais, tikrino ar nėra degalinės teritorijoje jam pagal darbo funkcijų vykdymą tinkančios transporto priemonės, visuomet buvo pasiekiamas telefonu ir elektroniniu paštu, laukė užduočių įprastinėje jo kassavaitinio poilsio vietoje, t. y. namų adresu. Darbdavys tuo tarpu nepagrindė jo nurodomų aplinkybių, jog atsakovei vairuotojo funkcijas atliekantis ieškovas Klaipėdos skyriuje yra reikalingas, byloje nėra duomenų apie Klaipėdoje esančias transporto priemones pritaikytas vežti dujas, nėra duomenų apie konkrečius užsakymus Klaipėdos regione, o reikalavimas atlikti darbo funkcijas iš degalinės, o ne gyvenamosios vietos, nenurodant užduočių, negalint įvardinti atsakovės Klaipėdos skyriui vadovaujančių asmenų, darbuotojui nepaaiškinant kokias vairuotojo darbo funkcijas nuo 8 iki 17 val. turės atlikti ir kokiam darbdavio atstovui prisistatyti ir atsiskaityti, laikytina, jog darbdavys kėlė reikalavimus ne pagal šalių sulygtą darbo sutartį, keičiant šalių sulygtas darbo sąlygas susijusias su vairuotojui priskirta funkcija vairuoti transporto priemonę, nurodant konkrečią darbo vietą UAB „Saurida“ degalinės patalpose, neteikiant informacijos darbuotojui kaip tai susiję su darbu atsakovės Klaipėdos skyriuje, nepaaiškinant kaip tai įtakos ieškovo darbo ir poilsio privalomo rėžimo įgyvendinimą. Atsakovė pateikė duomenis, jog laikantis įstatymų normų, prašė darbuotojo 2020 m. rugpjūčio 14 d. pasiaiškinti dėl neatvykimo į degalinės patalpas už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. imtinai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti kas fiksavo nurodytomis dienomis ieškovo neatvykimą į darbo vietą, tačiau teigė, jog kadangi ieškovas buvo ilgametis atsakovės darbuotojas, todėl darė nuolaidą, neieškojo ieškovo, pasiaiškinti paprašė praėjus 2 savaitėms. Ieškovas taip pat patvirtino, kad jam niekas iš darbovietės neskambino, neieškojo, todėl žinojo, jog užduočių tinkamų jam vykdyti pagal darbo sutartį nėra. Pažymėtina, jog gavus ieškovo paaiškinimą dėl neatvykimo, kad nesutinka su darbo sąlygų pakeitimu, atsakovė toliau neieškojo ieškovo, neskyrė darbo užduočių ir informavo apie darbo sutarties nutraukimą 2020 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu laišku praėjus dar 2 savaitėms nuo ieškovo paaiškinimo gavimo. Ieškovas patvirtino, jog žinant, kad darbo Klaipėdos skyriuje jam nėra, darbdavys prašė pasiaiškinti tiek 2020 m. liepą, tiek 2020 m. rugpjūtį, ginčas dėl 2020 m. liepos pravaikštų buvo paskirtas DGK 2020 m. rugpjūčio 25 d., todėl svarstė išeiti iš darbo savo noru, 2020 m. rugpjūčio 26 d. buvo parašęs ir išsiuntęs darbdaviui prašymą. Tačiau įvertinęs tai, jog darbovietėje dirbo 38 metus, būtent darbo metu gavo traumą, sugadino sveikatą, darbdavys nerodė jokio dėmesio, o kaip tik priešingai, sugrįžus į darbą po nedarbingumo ir atostogų laikotarpio skyrė užduotis keisdamas darbo sutarties sąlygas be ieškovo sutikimo, tikėjosi pagarbesnio bendravimo ir didesnės darbo užmokesčio išmokos nutraukiant darbo santykius, todėl persigalvojo, nes išeinant savo noru jam priklausytų tik paskaičiuotos išmokos už likusias nepanaudotas atostogas. Pažymėjo, jog darbdavys jo neieškojo visą rugpjūtį, tik vieną kartą paprašė pasiaiškinti, bet vos tik ieškovas persigalvojo dėl išėjimo iš darbo savo noru – įformino atleidimą už pravaikštas. 

DK 6 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 straipsnis), o straipsnio 2 dalis numato, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo (žr., pvz., 2018 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-68-248/2018). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2004 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013, 2018 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018

Nagrinėjamu atveju šios DK ir teismų praktikos nuostatos aktualios todėl, kad pagal jas sprendžiama, ar 2020 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį ieškovui buvo siūlomos darbo užduotys pakeistomis darbo sąlygomis, kaip reikalavimus nurodytais mėnesiais suprato ieškovas ir kaip juos vertino darbdavys. Esminis darbo sutarties, kaip ir bet kokio sandorio, aspektas – sandorį sudarančių asmenų valia. Nagrinėjamo ginčo metu išsamiai išklausius abiejų proceso šalių nuomones, paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus dokumentus nustatyta, jog ieškovas savo darbo sutartį vykdė tinkamai daug metų, ginčų su darbdaviu nebuvo, nes visos darbuotojo darbo funkcijos buvo atliekamos per Klaipėdos DPD, Klaipėdos skyrių ir jo vadovus, ieškovui buvo žinoma kam jis yra atskaitingas, už kokį darbą yra atsakingas, tokių santykių tikėjosi grįžęs iš nedarbingumo ir atostogų laikotarpio. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovo darbovietėje situacija pasikeitusi, todėl darbdavio ir darbuotojo bendravimas taip pat pasikeitė, darbdavys tikėdamasis, jog darbuotojas atliks jam priskirtas užduotis kitokia nei įprasta tvarka, kitoje teritorijoje iš kitų skyrių ar patalpų, turėjo šias sąlygas keisti darbo sutartyje, suderinęs su ieškovu. Ieškovui atsisakant dirbti pakeistomis darbo sąlygomis darbdaviui DK numato galimybę spręsti dėl tolesnių procesų, pvz. atleisti darbuotoją pagal DK 57 straipsnį arba neturint darbo užduočių darbo sutartimi numatytoje darbo vietoje skelbti prastovas. Atsakovė visą rugpjūčio mėnesį nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo dėl kokių priežasčių darbuotojas neatvyksta į darbą, be vienintelio prašymo pasiaiškinti praėjus 2 savaitėms. Todėl teismo vertinimu, darbdavys nesilaikė DK numatytų imperatyvių normų darbo organizavimo tvarkai, darbuotojų atleidimo iš darbo procedūroms užtikrinti. Darbdavys neskirdamas darbo užduočių ieškovui jo darbo vietoje, nesiimdamas kitų numatytų galimybių pagal DK normas nepagrįstai reikalavo ieškovą kiekvieną dieną būti UAB „Saurida“ degalinės patalpose nuo 8 iki 17 val. su tikslu kontroliuoti ieškovą, dirbtinai užpildant darbuotojo užimtumą, nenumatant konkrečių darbo funkcijų atlikimo pagal darbuotojo pareigas. Vertinant šias aplinkybes teismas konstatuoja, jog ieškovas pakankamai išsamiai teismui pagrindė neatvykimo į UAB „Saurida“ patalpas aplinkybes, o atsakovė priešingai nepagrindė, jog įmonei dėl darbuotojo neatvykimo į darbą kilo kokios nors pasekmės, atsirado žala, nebuvo atliktos konkrečios užduotys, tuo remiantis teismas konstatuoja, jog nenustatytas ieškovo šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, atsakovė neturėdama realaus darbo ieškovui nepagrįstai žymėjo pravaikštas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. už ieškovo neatvykimą į UAB „Saurida“ patalpas.

Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo apmokėjimo už darbą, darbo teisės subjektų lygybės, asociacijų laisvės, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų principais (DK 2 str. 1 d.). Teisėti lūkesčiai darbo teisėje – tai darbuotojo pagrįstas tikėjimas, kad darbdavys bus nuoseklus savo sprendimuose. DK 24 str. 1 d. taip pat numato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal aukščiau padarytas išvadas teismas pripažįsta, kad atsakovei nepagrįstai žymint pravaikštas ieškovui laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., darbuotojas (ieškovas) 2020 m. rugpjūčio 31 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iš darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Teismas, įvertinęs tai, kad darbuotojas prašė jo negrąžinti į darbą, atsižvelgęs į ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes, sprendžia, kad grąžinti ieškovą į darbą yra netikslinga ir į darbą jo negrąžina. Tokiu atveju, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, atsakovo atžvilgiu taikytina DK 218 straipsnio 4 dalis ir spręstina dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovo darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 6 dalis).

DK 218 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Remiantis atsakovės Darbo ginčų komisijai pateikta 2020 m. spalio 19 d. pažyma dėl B. J. vidutinio darbo užmokesčio AB „Suskystintos dujos“, atsakovo vidutinis dienos darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos pagrindu paskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, todėl B. J. atleidimo dieną buvo skaičiuotas 28,90 Eur neatskaičius mokesčių vidutinis dienos darbo užmokestis. Nuo atsakovo atleidimo iš darbo 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. balandžio 2 d. yra 149 darbo dienos, todėl, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, už šį laikotarpį ieškovui priteistina 4306,10 Eur neatskaičius mokesčių (28,90 Eur x 149 d. d.) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, taip pat po 28,90 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.).

Ieškovas pas atsakovę išdirbo beveik 38 metus, nuo 2004 m. kovo 30 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 71 taip pat yra praėję virš 16 metų, todėl jam priteistina 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Bylos duomenimis ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 588,59 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau toks paskaičiuotas vidutinis darbo užmokesčio dydis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris ieškovo atleidimo metu buvo 607 Eur, todėl ieškovui priteistina 3642 Eur neatskaičius mokesčių (607 Eur x 6 mėn.) dydžio kompensacija, susijusi su darbo santykių trukme (DK 218 str. 4 d.).

Prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovui netenkintinas.

Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso – normos (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 1 straipsnis). Ieškovas prašo jam priteisti procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo. Darbo kodekso nuostatomis yra reglamentuoti kompensavimo darbuotojams už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, negauto darbo užmokesčio bei teismo sprendimų darbo bylose nevykdymo teisinių pasekmių klausimai.

CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes šiuo atveju yra taikomas specialaus pobūdžio DK 232 straipsnis. Kartu taikant tiek DK 218, 232 straipsnius, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose kompensuojant darbuotojui už piniginius praradimus dėl neteisėto atleidimo iš darbo taikytinas tik DK 218 straipsnis. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir į tai, kad teismo sprendimu ieškovui priteistos išmokos pagal DK 218 straipsnio 4 dalį, reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmestinas. Pažymima, jog Darbo kodekso 232 straipsnyje numatyta, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė į bylą jo patirtų atstovavimo išlaidų, todėl tenkinus ieškinį, o priešieškinį atmetus ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Už neturtinį reikalavimą ginčo byloje mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (100 Eur * 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 4, 7 dalys). Už turtinį reikalavimą mokėtinas 179 Eur (4306,10+3642 Eur * 3 proc. * 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys). Bendra mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 254 Eur (75 Eur + 179 Eur). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovės priešieškinys atmestas, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo B. J. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės AB „Suskystintos dujos“ priešieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovė AB „Suskystintos dujos“ ieškovui B. J. pravaikštas laikotarpiu 2020 m. liepos 13 d. – 2020 m. liepos 31 d. žymėjo nepagrįstai.

Pripažinti ieškovo B. J. 2020 m. rugpjūčio 31 d. atleidimą iš darbo AB „Suskystintos dujos“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu.

Laikyti, kad tarp ieškovo B. J. ir  atsakovės AB „Suskystintos dujos“ (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. 71  nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį ir 6 dalį šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovui B. J. iš atsakovės AB „Suskystintos dujos“ 4306,10 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešis eurus 10 centų) neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos 2020 m. rugpjūčio 31 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2021 m. balandžio 2 d., ir po 28,90 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą už kiekvieną darbo dieną nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.).

Priteisti ieškovui B. J. iš atsakovės AB „Suskystintos dujos“ 3642 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) neatskaičius mokesčių kompensaciją, susijusią su darbo santykių trukme.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės AB „Suskystintos dujos“ 254 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                    Justė Visakavičienė