Civilinė byla Nr. e2A-116-516/2026 |
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01578-2022-2 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 2.6.8.8 |
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teritorijų tvarkymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ilzenbergo dvaras“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teritorijų tvarkymas“ dėl atliktų darbų pagal rangos sutartis kainos sumažinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Teritorijų tvarkymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ 42 349,05 Eur skolą, 45 105,07 Eur delspinigius, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė šalių pasirašytomis rangos sutartimis – 2022 m. sausio 20 d. (toliau – pirties liepto sutartis) ir 2022 m. sausio 26 d. (toliau – „Meilės salos“ sutartis), kuriose esminė sąlyga buvo, kad lieptų poliai būtų itin tvirti ir sukalti maksimaliai kuo giliau į dugną. Sutarčių sudarymo metu nebuvo galima apskaičiuoti kaip giliai poliai lįs į dugną, todėl šalių susitarimu buvo nuspręsta sutarčių 2.1 papunkčiu susitarti ne dėl tikslios, bet orientacinės, apytikrės sutarčių kainos, numatant, jog kaina gali keistis pagal faktinį sukaltų polių metražą (1 m polių kalimo kaina –74 Eur pridėjus pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM)). Pagal pirties liepto sutartį atsakovė pervedė ieškovei 17 300 Eur avansą, o pagal „Meilės salos“ sutartį – 29 404 Eur avansą. Vykdant sutartimis sulygtus lieptų metalinių konstrukcijų, esančių (duomenys neskelbtini) ežere, (duomenys neskelbtini), rangos darbus, paaiškėjo, kad faktinis sukaltų polių metražas didės, tai reiškė, jog didės sutartyse numatytos sutarčių kainos. Ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovės atstovą informuodamas, kad nori stabdyti darbus ir pasirašyti papildomus susitarimus prie sutarčių, kuriuose bus susitarta dėl papildomo metražo kalimo, tačiau atsakovės atstovas A. R. nurodė nestabdyti darbų ir kalti toliau. Dėl didėjančių faktinių sukalamų polių ilgių atsakovės atstovai prieštaravimų nereiškė.
3. Ieškovė prievoles pagal abi sutartis yra įvykdžiusi: įrengė trijų lieptų metalines konstrukcijas. Polių metražas pagal abi sutartis padidėjo. Pagal pirties liepto sutartį mokėtina suma – 35 457,50 Eur. Įvertinus atsakovės sumokėtą 17 300 Eur avansą, nesumokėta skola yra 18 157,50 Eur. Pagal „Meilės salos“ sutartį mokėtina suma – 53 595,55 Eur. Įvertinus atsakovės sumokėtą 29 404 Eur avansą, nesumokėta skola yra 24 191,55 Eur. Pagal sutartis atlikti darbai atsakovei faktiškai yra perduoti, ji jais naudojasi, tačiau vengia pasirašyti atliktų darbų aktus, motyvuodama tuo, jog atliktų darbų aktai nepasirašomi, kadangi ieškovė į atliktų darbų aktus įtraukia papildomų polių metražą, dėl kurio nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas, t. y. tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarčių kainos. Atsakovė dėl darbų kokybės pretenzijų nereiškė. Vykdant „Meilės salos“ sutartį buvo susitarta dėl 2 904 Eur vertės papildomų darbų (pontoninės dalies pastiprinimo bei pontono uždėjimo), kuriuos ieškovė atliko ir už kuriuos atsakovė taip pat nėra sumokėjusi.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, prašydama sumažinti ieškovės atliktų „Polių D219x8 kalimas“ ir „Polių D219x8mm kalimas“ darbų kainą pagal sutartis iki 0 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovė nurodė, kad atsisakė priimti polių kalimo darbus, nes šių darbų priėmimo metu negalėjo patikrinti atliktų darbų kiekių ir jų atitikties nustatytiems techniniams bei kokybės reikalavimams. Ieškovė nepateikė polių kalimo metražo apskaičiavimo, visų polių faktinių kalimo filmavimų, išpildomųjų nuotraukų, papildomų susitarimų, kurie buvo numatyti rangos sutartyse. Ieškovė neteisingai skaičiuoja sukaltų polių metražą, nepagrįstai skaičiuoja ne tik sukaltą į gruntą, bet ir vandenyje bei virš vandens esančio vamzdžio ilgį. Ieškovei neatskleidžiant faktiškai atliktų darbų apskaičiavimo, pagrįsto faktiniais kalimų filmavimais, išpildomąja nuotrauka, papildomu susitarimu, atsakovė turėjo teisę atsisakyti priimti darbus ir atsiskaityti už rangovės atliktų papildomų darbų rezultatą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Teritorijų tvarkymas“ ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovės UAB ,,Ilzenbergo dvaras“ 42 349,05 Eur skolą, 45 105,07 Eur delspinigius, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (87 454,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 18 306,40 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovės UAB ,,Ilzenbergo dvaras“ priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė pastatė tris tiltus pagal su atsakove sudarytas rangos sutartis, tačiau atsakovė, sumokėjusi dalį sutarčių kainos avansu, atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus ir apmokėti ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Šalių ginčas iš esmės kilo dėl to, kad jos skirtingai aiškina jų sudarytų sutarčių sąlygas: 1) ar sutartyse nustatyta kaina skaičiuojama tik sukaltų į gruntą polių ilgiui, ar ir esančiam virš grunto); 2) kaip turi būti išmatuojamas ir užfiksuojamas į gruntą sukaltų polių ilgis.
8. Teismas pažymėjo, kad abiejų sutarčių 2.1 papunkčiuose paskutinis sakinys parašytas kitos spalvos šriftu, tai reiškia, jog abi šalys suprato apie galimą sutarties kainos kitimą, įvertinus polių įkalimo į gruntą faktinius ilgius. Tiltų sąmatose paskutiniai du sakiniai (pastabos) taip pat įrašyti kitos spalvos ar dydžio šriftu, o tai taip pat patvirtina, jog šalys aiškiai suprato, kad sutarčių kaina nėra galutinė, jog ji bus apskaičiuota pagal faktiškai sukaltų polių metrinius ilgius. Bylos nagrinėjimo metu šalys neginčijo aplinkybės, kad sutartį rengė atsakovė, t. y. jos atstovas A. R., sutarties sąlygas derindamas su atsakovės vadovu V. B.. Šias aplinkybes patvirtino liudytojas A. R., taip pat susirašinėjimas tarp A. R. ir atsakovės vadovo V. B.. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad atsakovės vadovui nebuvo žinomos sutarčių sąlygos ir kad sudarant sutartis atsakovės vardu dalyvavo neįgalioti asmenys.
9. Teismas nustatė, kad jau sutarčių pasirašymo metu atsakovei buvo žinoma, jog polių ilgių faktiškai reikės daugiau, nei numatyta sąmatose. Be pirmiau aptartų įrodymų tai patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai (liudytojo A. R. susirašinėjimas su ieškove, šiai atlikus bandomąjį kalimą; aplinkybė, kad atsakovė vamzdžių poliams iš viso nupirko 630 m (t. y. dvigubai daugiau, nei buvo numatyta sąmatose), liudytojo R. M. parodymai, kad prieš sudarant sąmatą jis atliko preliminarius polių ilgių matavimus plaukdamas valtimi ir nuleisdamas svarmenį iki dugno). Tai reiškia, kad skaičiuojant sutartinį kiekį polių ilgiai, įleisti į gruntą, apskritai nebuvo skaičiuojami, o išmatuotas tik virš dugno esantis jų ilgis.
10. Atsakovės poziciją, kad sutartyse šalys susitarė dėl kainos, kuri apima tik polių sukalimą į gruntą, paneigia aplinkybė, jog atsakovė pagal atliktus preliminarius matavimus nupirko poliams skirtų vamzdžių 630 m. Tai reiškia, kad ji jau sutarčių sudarymo metu suprato ir pasirengė didesniam nei numatyta sąmatose polių ilgių sukalimui. Faktiškai pirties lieptui buvo sukalta 246 m, „Meilės salos“ lieptui – 306 m ir tai visiškai atitiko vamzdžių poreikius pagal pačios atsakovės atliktus preliminarius apskaičiavimus.
11. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovė tinkamai, pagal sutartyse nustatytą tvarką, neužfiksavo faktinio sukaltų polių ilgio, kadangi neparengė išpildomųjų nuotraukų, neužfiksavo polių kalimo atsako vaizdo įrašuose bei nepadarė to dalyvaujant atsakovės atstovams.
12. Dėl atsakovės kaip užsakovės atstovavimo santykiuose su ieškove teismas pažymėjo, kad tiek derantis dėl sutarties sąlygų, tiek vykdant sutartį santykiuose su ieškove atsakovei atstovavo A. R., o fiksuojant polių kalimo atsaką kaip užsakovės atstovas dalyvavo R. M.. Nors nė vienas iš jų nebuvo atsakovės darbuotojas, atsakovės vadovo V. B. bei ieškovės vadovo M. M. ir A. R. susirašinėjimas patvirtina, kad pastarasis veikė atsakovės vardu ieškodamas rangovų statyti tiltus pagal atsakovės parengtus brėžinius, bendravo su rangovais ir duodavo jiems nurodymus atsakovės vardu, sprendė kilusius nesutarimus tarp ieškovės ir atsakovės dėl darbų perdavimo. Laiškus A. R. pasirašė kaip „Projektų vadovas, Statybos vadovas, Techninės priežiūros vadovas“, „Statybos vadovas (Techninės priežiūros vadovas)“, „Projektų vadovas“, prie laiškų pridėjo atsakovės vadovo V. B. atsakymus, todėl ieškovė neturėjo pagrindo abejoti jo, kaip atsakovės atstovo, įgaliojimais. Aplinkybę, kad veikė atsakovės vardu, A. R. patvirtino apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje. Atstovavimo santykį papildomai patvirtino ir tiltų statymo laikotarpiu A. R. atsakovei išrašytos sąskaitos už suteiktas paslaugas, kuriose įrašytos paslaugos „komunikacija dėl lieptų užbaigimo, aktų analizė, darbų apžiūra ir t. t.“. R. M. dirbo su atsakove susijusiose įmonėse (jis šią aplinkybę patvirtino apklaustas kaip liudytojas teismo posėdyje), neretai veikė atsakovės vardu, dalyvavo faktiškai prižiūrint rangovų (ne tik ieškovės) atliekamus darbus. R. M., ieškovės vertinimu, buvo atsakingas asmuo, atsakovės paskirtas prižiūrėti faktiškai vykstančius darbus, bei stebėjo polių kalimo atsakus. Jo dalyvavimą fiksuojant polių kalimą patvirtina byloje esanti foto nuotrauka ir vaizdo įrašai. Įvertinęs tai, teismas priėjo išvadą, kad ieškovė įrodė R. M. buvus atsakovės atsakingu asmeniu stebėti ieškovės vykdomus tiltų polių kalimo darbus (atsakus).
13. Įvertinęs sutarčių 2.1 papunkčius, sutarčių priedą Nr. 1, lieptų sąmatų pastabas, teismas nusprendė, kad šalys susitarė, jog ieškovei atliekant polių kalimo darbus ir nustačius, kad polių metrinių ilgių lieptų polių sukalimui iki reikiamo lygio reikės daugiau nei numatyta sąmatose, turės būti sudaromas papildomas susitarimas. Ieškovės vadovas M. M., atsižvelgdamas, kad sukalus sutartyse numatytą polių kiekį, jie kalasi daug giliau, kreipėsi į atsakovės atstovą A. R. dėl darbų stabdymo ir papildomų susitarimų prie sutarčių dėl papildomų polių ilgio kalimo pasirašymo, tačiau atsakovės atstovas A. R. dėl oro sąlygų ragino ieškovę tęsti darbus. Šią aplinkybę A. R. yra pripažinęs 2022 m. kovo 9 d. elektroniniame (toliau – el.) laiške, adresuotame atsakovės direktoriui, apie polių ilgių pokytį per ,,Viber“ programėlę jis buvo informavęs ir atsakovės direktorių V. B., kuris prieštaravimų dėl to, kad didėja faktiniai sukalamų polių ilgiai nepareiškė. Todėl teismas nusprendė, kad susitarimas dėl papildomų darbų vykdymo įvyko ieškovei informavus atsakovės atstovą A. R. apie didėjančius polių metrinius ilgius, o pastarajam paraginus vykdyti toliau darbus ir apie tai informavus atsakovės direktorių.
14. Šalims nesutariant dėl sukaltų polių kalimo „atsako“ fiksavimo bei faktinių sukaltų polių metrų skaičiaus, teismo vertinimu, sutarčių sąmatų pastabose nurodyta formuluotė dėl kiekvieno atsako nufilmavimo arba jo parodymo atsakingam užsakovės atstovui leido daryti išvadą, kad buvo susitarta dėl alternatyvaus atsako fiksavimo būdo. Polių kalimo atsakas buvo fiksuojamas sutartyje sutartais būdais, t. y. arba filmuojant, arba parodant atsakovės atstovams (A. R. arba R. M.).
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė lieptus įrengė ir, duodama 10 metų garantiją, prisiėmė atsakomybę dėl jų kokybės, juolab kad atliktų darbų kokybės atsakovė neginčijo. Teismas priėjo išvadą, kad ieškovė lieptų statybos darbus atliko tinkamai, o atsakovė juos faktiškai priėmė ir eksploatuoja. Šias aplinkybes patvirtino ieškovės pateikti duomenys, kad viešosios informacijos priemonėse skelbiama ir kviečiama apsilankyti Ilzenbergo dvare, paplaukioti eKatamaranu. Be to, statinių (lieptų) atitiktį kokybės reikalavimams patvirtino ekspertizę byloje atlikęs ekspertas. Todėl teismas kaip deklaratyvius ir neįrodytus atmetė atsakovės argumentus dėl negalėjimo priimti darbų be jų kokybės patikros, nes ji negalinti jų įteisinti ir saugiai eksploatuoti.
16. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje yra sutarčių 3.4.3 papunkčiuose nurodytus reikalavimus atitinkančios išpildomosios nuotraukos, kurios buvo pateiktos atsakovei, todėl jos reikalavimus, jog ieškovė pagrįstų išpildomosiose nuotraukose įrašytus polių ilgius pasitelkusi specialistus ir (ar) specialiais prietaisais atliktais matavimais, pripažino nepagrįstais.
17. Teismo vertinimu, pačios atsakovės atlikti preliminarūs polių kiekio matavimai, nupirktų poliams skirtų vamzdžių ilgis (630 m), pirties (246 m) ir „Meilės salos“ (306 m) lieptams sukaltų polių ilgiai, byloje nesant duomenų, kad ieškovė poliams skirtus vamzdžius būtų panaudojusi ne pagal paskirtį, taip pat byloje atliktos teismo ekspertizės išvada pagrindžia ieškovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodytus sukaltų polių ilgius.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė priimti atliktų ir jai perduotų darbų rezultatą, nepasirašydama darbų priėmimo–perdavimo aktų, todėl darbai laikytini perduotais (juos faktiškai atsakovė jau priėmusi ir naudojasi) ir atsakovei kyla sutartinė pareiga už juos sumokėti. Kadangi atsakovė iš esmės neginčijo 2 904 Eur vertės papildomų darbų dėl „Meilės salos“ tilto pontoninės dalies sustiprinimo, teismas šią sumą pripažino pagrįsta. Pagal pirties liepto sutartį įskaičius sumokėtą avansą, likusi nesumokėta skola yra 18 157,5 Eur. Pagal „Meilės salos“ sutartį įskaičius sumokėtą avansą, likusi nesumokėta skola yra 24 191,55 Eur. Iš viso atsakovė yra skolinga ieškovei 42 349,05 Eur.
19. Atsakovei pažeidus sutartinę prievolę sumokėti ieškovei už atliktus darbus, ieškovė turi teisę į sutartyse numatytas netesybas – delspinigius (sutarčių 5.6 papunkčiai). Teismas pažymėjo, kad abi sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sutarčių sąlygas pasiūlė atsakovė ir bylos šalys neginčijo, jog toks netesybų (delspinigių) taikymo mechanizmas, koks nustatytas sutarčių 5.6 papunkčiuose, buvo šalių individualiai aptartas derybų būdu. Atsakovė nepaneigė ieškovės patirtų minimalių nuostolių ar padidėjusių sąnaudų, taip pat, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartimi sulygtos netesybos yra aiškiai ar neprotingai didelės, todėl teismas priėjo išvadą, jog šalys turėjo teisę susitarti dėl 1 proc. dydžio delspinigių nuo sutarties sumos be PVM ir toks susitarimas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus principus. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 45 105, 07 Eur delspinigius.
20. Atsakovei geruoju neįvykdžius prievolės, ieškovė įgijo teisę į procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi. Šiuo atveju taikytinos 10 proc. palūkanos už visą 87 454,12 Eur (skolos ir delspinigių) sumą.
21. Pasisakydamas dėl priešieškinio senaties termino teismas nurodė, kad atsakovė yra savo veiklos profesionalė, atstovaujama advokato nuo 2022 m. gruodžio 25 d. Ieškovė vėliausius darbų perdavimo aktus atsakovei išsiuntė 2022 m. rugsėjo mėn., ieškinį atsakovei teisme pareiškė 2022 m. gruodžio mėn., taigi atsakovė priešieškinį pareiškusi 2024 m. gruodžio 6 d. akivaizdžiai praleido vienerių metų ieškinio senatį daugiau nei 2 metais. Atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ji iki šiol nėra priėmusi darbų, nes ieškovė nepateikia polių ilgių patvirtinimo, įvertino kaip prieštaringą ir neįrodančią svarbios ieškinio dėl darbų trūkumų ginčijimo senaties termino praleidimo priežasties, todėl prašymo atnaujinti senaties terminą ieškiniui pareikšti netenkino ir konstatavo, jog tai sudaro savarankišką pagrindą atsakovės priešieškinį atmesti.
22. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nusprendė, kad 12 269,40 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jas priteisė ieškovei iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
23. Atsakovė UAB „Ilzenbergo dvaras“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Teritorijų tvarkymas“ ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ priešieškinį patenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, ieškovei buvo sudarytos sąlygos šalinti ir (ar) pateisinti darbų ir jų dokumentų (ne)perdavimo trūkumus, padedant rinkti ieškovei reikalingus įrodymus, nors atsakovei priešpriešinės teisės nebuvo užtikrintos. Skundžiamame sprendime buvo vadovaujamasi tik ieškovės argumentais, o dėl atsakovės priešieškinio nepasisakyta. Pirmosios instancijos teismas privilegijavo ieškovę, atleido ją nuo įrodinėjimo pareigos arba rūpinosi, kad ji įrodytų savo ieškinio reikalavimus, tuo tarpu priešingus atsakovės argumentus ir priešpriešinius reikalavimus ignoravo bei skundžiamame sprendime iš esmės jų net nesvarstė. Atsakovė nebuvo tinkamai išklausyta, šalys vertintos nelygiaverčiai, neatskleista bylos esmė.
23.2. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutarčių turinį, nepasisakė dėl polių kalimo rangos darbų kainos taikymo ir darbų kiekio apskaičiavimo. Nors skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas palaikė ieškovės poziciją dėl darbų kainos apimties, tačiau liko neįvertinti atsakovės argumentai, susiję su įprasta tokių darbų kainos apskaičiavimo praktika.
23.3. Aiškindamas šalių susitarimą tiek dėl polių kalimo darbų apimties, tiek dėl kainos, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai rėmėsi liudytojo A. R. parodymais ir neatsižvelgė į atsakovės vadovo argumentus. Dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės vadovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis ir darbų įkainiais, taip pat – kad šalys buvo susitarusios sutartyje numatytą įkainį taikyti ir į vandenį įleistai (ne įkaltai) polių daliai.
23.4. Pirmosios instancijos teismas turėjo suteikti prioritetą tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, tačiau nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių dėl šalių elgesio, neatsižvelgė į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos. 2022 m. kovo 14 d. el. susirašinėjimas paneigia A. R. teiginius, kad ginčo sutartimis buvo sutartas polių kalimo darbų įkainis už visą polių ilgį, nes jeigu taip būtų, atsakovės vadovas nebūtų jam rašęs apie siūlymą fiksuoti kainą už visus polius. Tačiau, rengiant ginčo sutartis, atsakovės vadovas buvo perkalbėtas A. R. numatyti sutartyse įkainį už faktiško kalimo darbus, tai atsispindi tiek ieškovės pasiūlyme, tiek ir sutarties sąmatose esančiose pastabose. Tačiau šio tiesioginio įrodymo pirmosios instancijos teismas netyrė.
23.5. Teismas neįvertino 2022 m. sausio 3 d. ieškovės pateikto pasiūlymo, kuriame buvo nurodyta, kad kaina bus perskaičiuojama po polių sukalimo, išmatavus polių sukalimo ilgį ir apskaičiuota pagal nurodytą metro kainą pasiūlyme. Šis ieškovės pasiūlymas nebuvo tiriamas taikant CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nurodytus sutarčių aiškinimo principus, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
23.6. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl sutarčių 3.1.1 papunkčiuose įtvirtintos atsakovės teisės patikrinti darbų kiekius ir kokybę. Nebuvo įvertinti darbų metu atsakovės vadovo ne kartą tiek A. R., tiek ir ieškovės vadovui rašyti el. laiškai, kuriuose kvestionuojamas ieškovės sukaltų polių metražo skaičiavimas, nurodant, jog nepagrįstai priskaičiuojamas vandenyje ir virš vandens esančio vamzdžio ilgis, nes ta dalis vamzdžio, kuri yra nuo vandens paviršiaus iki dugno, nebuvo kalama. Sąmatose buvo susitarta atsiskaityti už faktiškai sukaltą polių ilgį. Ginčo sutartis ir sąmatas pasiūlė ieškovė, todėl taikant CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra preferentem taisyklę, ginčo sutarčių ir jų sąmatų sąlygos aiškintinos atsakovės, kaip jas priėmusios šalies, naudai.
23.7. Atsakovės įsigytų vamzdžių kiekiai nepagrindžia faktiškai pagal rangos sutartis sukalto jų kiekio. Atsakovės įsigytų 630 m vamzdžių dalis buvo panaudota kitose statybose, nei ieškovė, nei atsakovė nevedė jų panaudojimo apskaitos, niekas šių vamzdžių nesaugojo, todėl dalis jų galėjo būti pasisavinti, išvežti be atsakovės žinios ar panaudoti kitų statybininkų. Atsakovė, numatydama sutartinį kalamų polių kiekį, vadovavosi rangos sutarties su UAB „Talo“ vykdymo patirtimi, kad sukalimo darbai apskaičiuoti ne už visą, o tik į gruntą sukaltų polių ilgį. Galutinė polių kalimo kaina turėjo būti nustatyta po polių kalimo darbų pabaigos.
23.8. Abi sutartys pasirašytos tik ginčo šalių vadovų ir jokie kiti „kontaktiniai“ asmenys jose nenurodyti. Atsakovės vadovas nepatvirtino įgaliojimo A. R., atskirai nepranešė ieškovės vadovui, kad sutarčių vykdyme jį pavaduotų ar pakeistų koks nors kitas įgaliotas asmuo. Ieškovė turėjo kreiptis tik į atsakovės direktorių ir su juo komunikuoti, tai nurodyta atsakovės atsakyme į pretenziją bei A. R. 2022 m. kovo 30 d. el. laiške. Atsakovė neigė skyrusi A. R. atsakingu, nes tik epizodiškai naudojosi jo kai kuriomis paslaugomis, kurias užsisakydavo, šios paslaugos ir yra deklaruotos A. R. ataskaitose. A. R. parašai el. laiškuose nesuteikia pagrindo įsitikinti jo įgaliojimais, o prie laiškų pridėti atsakovės vadovo V. B. atsakymai paneigia jo įgaliojimus atstovauti atsakovei. Pati ieškovė jį įvardija kontaktiniu asmeniu, bet ne įgaliotiniu ar atstovu.
23.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad R. M. yra atsakovės įgaliotas asmuo, kadangi nenustatė, jog R. M. turėjo ar (ir) būtų pateikęs ieškovei įgaliojimą veikti atsakovės vardu.
23.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino šio ginčo nagrinėjimo ribas, kadangi ginčas tarp šalių kilo ir dėl sutarčių sąlygų (konkrečiai, dėl prieduose Nr. 1 (sąmatose) nurodytos polių kalimo rangos darbų kainos), ir dėl papildomų darbų – padidėjusių polių metrinių ilgių kalimo – atlikimo fakto ir pagrįstumo bei papildomo susitarimo nebuvimo. Byloje esantis susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovė ketino stabdyti darbus ir kad buvo raginama juos tęsti. Priešingai, susirašinėjime yra nurodyta, kad yra sutartas sukalti metražas, o kai tik jis pasiekiamas – ieškovė turi siųsti papildomą susitarimą. Tai atitinka atsakovės poziciją byloje ir rangos sutarčių 2.1 papunkčius. Todėl nepagrįsta priešinga išvada, kad tarp šalių buvo pasiektas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų.
23.11. Ieškovei turi būti taikomos CK 6.684 straipsnio 5 dalyje numatytos užsakovės neinformavimo apie papildomų darbų poreikį pasekmės. Nusprendęs priešingai, teismas pažeidė atsakovės teisę dėl kainos padidinimo, sukūrė nepagrįstą ieškovės teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina, nesant suderintos abiejų šalių valios dėl papildomų darbų.
23.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės poziciją dėl ieškovės nepateiktų sutartimi sulygtų dokumentų faktiniams darbų kiekiams ir jų kainai nustatyti. Nepagrįsta teismo išvada, kad polių kalimo atsakas buvo fiksuojamas sutartyje sutartais būdais, t. y. arba filmuojant, arba parodant atsakovės atstovui. Liudytojai A. R. ir R. M. paneigė, kad buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, atsakingi už „faktinę rangos darbų priežiūrą“ ar pan. Aplinkybę, kad nebuvo visų nufilmuotų polių įrengimo darbų, patvirtino teismo ekspertas ekspertizės akte. Todėl ieškovė neturi apžvalgos tilto „Meilės saloje“, (duomenys neskelbtini) ežere, polių (polinių pamatų) įrengimo vaizdo įrašų. Kadangi ieškovė darbus vykdė be polių atsako kontrolės prietaisų ir negali pagrįsti šių darbų rezultato nei pagal sutartį privalomais matavimais, nei polių kalimo vaizdo įrašais, todėl atsakovė pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti polių kalimo darbų kainą. Taigi, atsakovė ginčijo ieškovės atliktų darbų kokybę, o priešinga teismo išvada yra nepagrįsta.
23.13. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovė pateikė išpildomąją nuotrauką, nes ieškovės parengta nuotrauka neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi ją turi teisę parengti tik specialią kvalifikaciją turintis asmuo. Pagal ją nėra galimybės įvertinti po žeme sukaltų polių metražo.
23.14. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, kadangi: 1) ekspertas pateikė išvadas dėl klausimo, kuris jam nebuvo suformuluotas (dėl darbų vertės mažinimo, 2) ekspertas nustatė akivaizdžius ieškovės darbų trūkumus (neatlikti įprastai reikalaujami bandymai), tačiau padarė nepagrįstą, jokiais matavimais bei bandymais nepagrįstą išvadą dėl sukalto polių ilgio, eksperto nurodyti polių ilgiai ir išvados apie sukaltų polių kiekį neišplaukia iš tyrimo eigos, 3) teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, taikė ne specialias, o bendrojo lavinimo žinias, 4) ekspertas pateikė išvadas toje tyrimo srityje, kurioje jis nėra paskirtas teismo ekspertu, 5) ekspertas savo išvadoms pagrįsti ekspertizės akte naudojo moksliškai nepatvirtintus, visuotinai nepripažintus ir nepatikimus ar neakredituotus „netiesioginius matavimo būdus“, teismo ekspertizės akte ekspertas nepateikė jokių minėtus „netiesioginius matavimus“ pagrindžiančių duomenų.
23.15. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo išvadas. Šis dokumentas yra rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Nors minėtas rašytinis įrodymas, kaip oficialusis įrodymas, paneigė pirmos instancijos teismo išvadas, tačiau pirmosios instancijos teismas šio ekspertinio tyrimo visiškai nevertino, nors jį paneigiančių įrodymų byloje nėra.
23.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė neginčijo 2 904 Eur vertės papildomų darbų dėl „Meilės salos“ tilto pontoninės dalies pastiprinimo, todėl nepagrįstai šią sumą pripažino. Šie darbai nebuvo numatyti sąmatoje, tai buvo papildomi darbai, su kuriais atsakovė nesutiko. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas pakeisti statybos rangos sutartyje nustatytą darbų kainą dėl kilusio poreikio vykdyti papildomus darbus, reikia įvertinti ne tik tai, ar rangovė informavo užsakovę apie tokias aplinkybes ir šalys suderino valią dėl poreikio šiuos darbus atlikti, bet ir tai, ar rangovė įrodė, kad jos nurodyti darbai iš tikrųjų statybos rangos sutarties prasme gali būti vertinami kaip papildomi.
23.17. Pirmosios instancijos teismas patenkino reikalavimą dėl delspinigių, tačiau nepasisakė dėl atsakovės pateiktų argumentų, kad ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra neprotingai didelės. Teismas neanalizavo nei šalių sutartinių santykių pobūdžio, sutarties tikslų, kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio, skolininko elgesio, nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, sutarties šalių interesų pusiausvyros bei CK 6.251 straipsnyje nustatytų kriterijų. Atsakovė įrodinėjo, kad ieškovė nepatyrė nuostolių, bet priešingai, ji iš sutarčių vykdymo gavo tik naudą. Ieškovė taip pat neįrodinėjo ir neteikė jokių argumentų dėl realių nuostolių ar juos patvirtinančių įrodymų. Ieškovė reikalavo didesnių už pagrindinę prievolę netesybų. 365 proc. dydžio metinės netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės.
23.18. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų dėl jos atleidimo nuo sutartinės atsakomybės. Atsakovė pagrindė, kad sutartys nebaigtos vykdyti tik dėl ieškovės kaltės (nebendradarbiavimo, pareigų nevykdymo, kt.). Ieškovei nepateikus išpildomosios nuotraukos ir kitų sutartų dokumentų, atsakovė nelaikoma praleidusia apmokėjimo terminus, o mokėjimo prievolės negalima įvykdyti tik dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo), dėl kurių kalta pati ieškovė ir dėl kurių nuostoliai jai neatsirado.
23.19. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priešieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šis terminas praleistas. Statybos darbams įstatyme yra nustatytas garantinis terminas. Todėl statybos rangos sutarties atveju yra aktuali CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią skaičiavo pagal subjektyvųjį momentą, kada ieškovė išsiuntė atsakovei vėliausius darbų perdavimo aktus. Būtinumas pareikšti priešieškinį CK 6.665 straipsnyje numatytu užsakovės teisių gynimo pagrindu atsakovei iškilo po to, kai teismo ekspertas pateiktame ekspertizės akte nustatė ieškovės pareigą pateikti filmuotą polių (polinių pamatų) sukalimą bei visų polių privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų patikrinimo rezultatus. Todėl skaičiuojant senaties termino eigos pradžią, pakanka nustatyti tik dieną, kada atsakovė pareiškė ieškovei apie atliktų darbų trūkumus, dėl kurių pareikštas priešieškinis. Šiuo atveju tai 2024 m. lapkričio 19 d.
23.20. Pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius ginčo šalių (ypač atsakovės) procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išsakytus argumentus, neatskleidė šios bylos esmės bei netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas neteisingai išnagrinėjo šią bylą. Todėl atsakovė siekia, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakytų dėl visų byloje esančių įrodymų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ar (ir) kurių neįvertino skundžiamame sprendime.
23.21. Skundžiamame sprendime nėra motyvų dėl bylinėjimosi išlaidų: ar jos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) nurodytų dydžių. Atsakovė prašo bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki pagrįsto ir protingo dydžio. Įvertinus ekspertizės akto nepagrįstumą ir kitus aukščiau minėtus argumentus, susijusius su eksperto nekompetencija, ieškovei neturėtų būti priteisiamos 4 500 Eur išlaidos už ekspertizę.
24. Ieškovė UAB „Teritorijų tvarkymas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės UAB „Ilzenbergo dvaras“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia iškraipydama esmines faktines bylos aplinkybes, jomis tendencingai manipuliuodama, netgi sukurdama aplinkybes, kuriomis nesirėmė pirmosios instancijos teisme.
24.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad užsakovės ir rangovės santykių įvertinimui turi reikšmę UAB „Talo“ ir atsakovės sutartis, sudaryta 2015 metais. Pati atsakovė pirmosios instancijos teisme tokios tariamai su UAB „Talo“ sudarytos sutarties nelaikė reikšminga, nes nepateikė minėtos sutarties, o pateikė tik jos paskutinį puslapį, iš kurio neaišku, kokiomis sąlygomis, dėl kokio dalyko, rezultato, objekto, kokių darbų buvo tartasi, nebuvo atskleista, kad tokia sutartis apskritai buvo įgyvendinta, kad atsakovė pagal ją apskritai ką nors yra sumokėjusi. Atsakovės pateikta lokalinė sąmata šioje byloje galėtų būti reikšminga tik tokiu aspektu, kad joje nurodoma, jog dėl visų neaiškumų ir darbų kreiptis į A. R.. Net jeigu anksčiau atsakovės sudarytoje sutartyje buvo numatyta skaičiuoti polių kalimo darbus ne už visą polių ilgį, o tik už „pusę visų polių ilgio“, tai nereiškia, kad ir nagrinėjamame ginče taikytina analogiška taisyklė. Su UAB „Talo“ sudarytos sutarties lokalinėje sąmatoje, skirtingai nuo nagrinėjamoje byloje sudarytų sutarčių, polių kalimo dabai išskirstyti į atskirus darbus, kiekvienam elementui numatant atskirą įkainį. Ieškovės sąmatoje pateiktas bendras polių kalimo komplekso darbų įkainis.
24.3. Apeliacinio skundo argumentus apie neva egzistavusį susitarimą polių ilgį skaičiuoti tik suvibruotam ilgiui, įkaltam į gruntą, paneigia byloje esantys įrodymai (atsakovės vadovo V. B. 2022 m. kovo 8 d. el. laiškas A. R., pastarojo 2022 m. kovo 1 d. el. laiškas ieškovės vadovui M. M.). Pastarajame A. R., prisistatęs kaip „Projekto vadovas“, davė nurodymą ieškovei atsiųsti išpildomąją nuotrauką su visais faktiniais polių ilgiais. Sutartyse polių ilgiai buvo nurodyti tokie, kokius išmatavo atsakovės atstovas R. M., t. y. tik polių kalimo ilgis vandens gylyje, nes grunto gylis sutarčių sudarymo metu nebuvo žinomas. Atsakovė nematavo sukalto į gruntą polių ilgio ir neskaičiavo jų nei projekte, nei sąmatose.
24.4. Sutartis rengė atsakovė, todėl jos vadovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis ir darbų įkainiais, tai patvirtino kaip liudytojas apklaustas A. R.. Šį faktą pagrindžia ir A. R. 2022 m. kovo 9 d. 12:38 val. el. laiškas V. B.. Todėl sutartyje (sąmatoje) numatyta kaina buvo aiški ir žinoma atsakovės vadovui nuo sutarčių sąlygų derinimo bei jų pasirašymo. A. R. patvirtino, kad rengiant sutartį buvo laikoma, jog bus skaičiuojamas visas polių ilgis. Sutartyse šalys susitarė dėl kainos apskaičiavimo kriterijaus: faktiškai atlikto polių kalimo ilgio.
24.5. Atsakovės teiginiai neigiant A. R. įgaliojimus yra deklaratyvūs. El. susirašinėjimo tarp A. R. ir atsakovės vadovo V. B. turinys, susirašinėjimas tarp ieškovės vadovo M. M. ir A. R. patvirtina A. R. prisistatymą kaip įgalioto asmens bei ypatingą atsakovės vadovo pasitikėjimą juo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme keitė savo poziciją A. R. atžvilgiu. A. R. teismo posėdžio metu paliudijo įgaliojimus atstovauti atsakovei. A. R. statybos rangos sutartiniuose santykiuose veikė kaip užsakovės atstovas, todėl neteisėto (ne)veikimo atveju jis atsako užsakovei, o ne rangovei. A. R. sąskaitos atsakovei už paslaugas ir ataskaitos įrodo, kad A. R. veikė kaip inžinierius, jose nurodyta, kad A. R. mokama už inžinerijos veiklą ir darbą įgyvendinant sutartis. A. R. veikė atsakovės vardu ieškodamas rangovų statyti tiltus pagal atsakovės parengtus brėžinius, bendravo su rangove ir duodavo nurodymus atsakovės vardu, sprendė kilusius nesutarimus tarp ieškovės ir atsakovės dėl darbų perdavimo. Laiškus A. R. pasirašė, o prie jų pridėjo atsakovės vadovo V. B. atsakymus, todėl ieškovė neturėjo pagrindo abejoti jo įgaliojimais. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi nauja faktine aplinkybe, kuria nesirėmė pirmosios instancijos teisme, kad A. R. yra tik tariamas konsultantas, el. erdvėje prisistatantis kaip „Pagalba statytojams“.
24.6. Dėl R. M. nurodo, kad jis buvo atsakingas asmuo, atsakovės paskirtas prižiūrėti faktiškai vykstančius darbus, jis stebėjo polių kalimo atsakus. Teismo posėdžių metu peržiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotas R. M.. Šią aplinkybę patvirtino A. R. teismo posėdžio metu bei 2022 m. kovo 9 d. el. laiške.
24.7. Tik apeliaciniame skunde atsakovė nurodė argumentą, kad sutartyse numatytasis 74 Eur/m (be PVM) įkainis yra daugiau kaip dvigubai didesnis už UAB „Talo“ buvusį įkainį prieš 7 metus, nors nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme net nepateikė įkainių (jie visi buvo uždengti (užtušuoti)). Kartu su apeliaciniu skundu pateikdama UAB „Talo“ lokalinę sąmatą, atsakovė nebemaskuoja 13 eilutėje nurodyto polių suvibravimo įkainio, nors visus kitus darbų įkainius, susijusius su polių kalimu, paliko užtušuotus. Šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl jį turėtų būti atsisakyta priimti.
24.8. Sutartimis buvo susitarta dėl preliminaraus, pirminio polių kiekio, išmatuoto tik iki dugno, todėl buvo aišku, kad faktiškai reikalingas polių ilgis gali skirtis nuo sąmatose numatytų apytikslių dydžių. Atsakovės apskaičiuotas bendras poreikis sudarė apie 630 metrų polinių vamzdžių, kuriuos atsakovė nupirko ir atvežė į statybvietę dar iki sutarties vykdymo. Faktiškai sukalto poliaus metražo padidėjimas atitiko atsakovės turėtą medžiagų kiekį, kadangi panaudota apie 552 m polinių vamzdžių. Papildomo susitarimo įforminimas buvo atsakovės pareiga, ieškovė informavo atsakovės atstovą A. R. apie tokį poreikį, tačiau atsakovė nesudarė rašytinės sutarties, spartino ieškovę kalti papildomus kiekius, nors buvo pranešta apie viršytą sutarčių sąmatą. Sutarčių rezultatas buvo lieptų įrengimas. Rangovė ir ankstesnius darbus pradėjo remdamasi žodiniu susitarimu. Tai patvirtina A. R. parodymai. Ieškovė įvykdė papildomus darbus tinkamai, juos užbaigė ir pateikė atsakovės atstovui A. R. pasirašyti darbų aktus. Sutarties sąlygų formalaus įforminimo trūkumas nesuteikia atsakovei teisės atsisakyti mokėti už faktiškai gautą darbų rezultatą, juo labiau kad sutarčių tikslas ir sąlygos aiškiai numatė papildomą kiekį darbų (dėl polių ilgių, kuris lįs į dugną).
24.9. A. R. patvirtino darbų atlikimo kokybę ir kiekius, reikiamų dokumentų gavimo faktą, įskaitant išpildomąją nuotrauką. Atliktų darbų aktai buvo pasirašyti ieškovės vienašališkai, kadangi atsakovė atsisakė juos pasirašyti. Atsakovė darbų priėmimo–perdavimo aktuose neįrašė jokių pastabų ar trūkumų. Nepaisant formalaus atsisakymo pasirašyti aktus, atsakovė faktiškai priėmė darbų rezultatą, nes pradėjo juo naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Nors atsakovei buvo perduoti duomenys apie kiekvieno poliaus įgilinimo ilgius (polių kalimo metražą), atsakovė 2022 m. kovo mėn. pradėjo reikšti papildomus nepagrįstus reikalavimus dėl papildomų duomenų pateikimo. Atsakovės reikalavimo dėl geodezinės nuotraukos būtinumo nepagrįstumą patvirtino teismo ekspertizė, eksperto paaiškinimai teisme, A. R. liudijimas.
24.10. A. R. 2022 m. kovo 9 d. el. laiške atsakovės vadovui patvirtino apie R. M. vykdytą polių sukalimo kontrolę. Iš 630 m. atėmus likusių polių kiekį, buvo aišku, koks polių kiekis yra sukaltas. A. R. 2022 m. kovo 9 d. rašė atsakovės vadovui ir apie kokybę, ir apie vaizdo įrašų tinkamą pateikimą. Atsakovė neginčijo atliktų darbų aktų, nenurodė, kokia apimtimi kiekiai neatitinka. E. L. ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2023-08-029-1 neturi įrodomosios vertės, kadangi juo nėra nustatyta jokių reikšmingų bylai aplinkybių, jame nurodoma, kad ekspertas negali nustatyti polių ilgių. Atsakovė neįrodė, kad ieškovė deklaruojamų darbų nėra atlikusi. Rangos darbų atlikimo ir jų perdavimo metu A. R. pats patvirtino vaizdo įrašo gavimą ta apimtimi, kuri tenkino atsakovę. Ieškovė realiai buvo nufilmavusi didžiąją dalį polių kalimo proceso, visos apimties ir neturėjo filmuoti, kadangi stebėseną užtikrino R. M..
24.11. Teismo ekspertizės išvadoje konstatuota, kad faktinė laikomoji statinių galia bus didesnė, nei brėžiniuose nurodytų polių, taigi, patvirtino atliktų darbų kokybę. Atsakovė neprašė atlikti ekspertizės, nenurodė galimų tikslesnių jos atlikimo būdų, todėl nebuvo pagrindo nesivadovauti eksperto pateiktomis išvadomis. Atsakovė nepateikė argumentų, kad teismo ekspertui draudžiama taikyti kurį nors metodą. Atsakovės logika, neva mokykloje išmoktos žinios negali būti naudojamos atliekant teismo ekspertizę yra nepagrįsta, nes tokia logika turėtų drausti bet kokių mokyklinių žinių naudojimą. Proporcijos metodą teismo ekspertas pasirinko įvertinęs bylos medžiagą ir atlikęs objektų apžiūrą, nesant galimybės tiesiogiai atlikti matavimų. Teismo ekspertizės išvadoje nebuvo nustatyti tikslūs polių ilgiai, pateikiama išvada dėl apytikslio polių ilgio metrais. Teismo ekspertas turi teisę pateikti ir papildomus vertinimus.
24.12. Atsakovės nurodomi teisės aktai nėra susiję su draudimu taikyti teismo ekspertui atitinkamus metodus ir būdus, kadangi jie yra privalomi tik statybos dalyviams, Viešosios įstaigos Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) išduotas kvalifikacijos atestatas ar jo nebuvimas nėra pagrindas teigti, kad asmuo negali būti teismo ekspertu. Teismo ekspertizė nėra tapati statybos objekto ekspertizei, kurią atlieka statybos dalyviai ar statybos proceso vadovai.
24.13. Kadangi atsakovė iš esmės neginčijo 2 904 Eur vertės papildomų darbų dėl „Meilės salos“ tilto pontoninės dalies pastiprinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią sumą ieškovei.
24.14. Sutarčių 5.6 papunkčiuose šalys susitarė dėl delspinigių. Kadangi atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, todėl ieškovė įgavo teisę reikalauti sutartyje numatytų netesybų. Ieškovė susidūrė su įžūliu atsakovės atliktų darbų neigimu, procesų vilkinimu, kaltinimais vien tam, kad galėtų ilgiau naudotis ieškovės lėšomis, apriboti ieškovės apyvartinių lėšų apimtis. Tai lėmė reikšmingus nepatogumus ieškovei negaunant verslo pajamų. Ieškovės verslas sezoninis, polių kalimas apima tik nedidelį metų laikotarpį, kai vandens telkiniai padengti ledu. Darbai pas atsakovę buvo atlikti sausio–kovo mėn., todėl ji neteko didžiosios dalies savo metinių pajamų. Taigi patyrė ypatingus nuostolius ir sunkumus. Sutarčių sąlygas pasiūlė atsakovė, netesybos sutartos derybų būdu, jos laikytinos iš anksto nustatytais būsimais ieškovės nuostoliais.
24.15. Dėl senaties termino nurodo, kad apie tariamą teisių pažeidimą atsakovei turėjo būti aišku nuo ieškovės kreipimosi į teismą, t. y. ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 13 d. Vėliausiai nuo 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovei tapo objektyviai žinoma apie galimą jos teisių pažeidimą – jeigu manė, kad ieškovės nurodoma darbų apimtis neatitinka faktiškai atliktų darbų ar kad kaina nepagrįsta. Atsakovės priešieškinis pareikštas 2025 m. sausio 9 d., praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo pagrindinio ieškinio pateikimo dienos.
24.16. Atsakovė nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą paneigiančių argumentų, neaišku, kokias bylinėjimosi išlaidas atsakovė kvestionuoja konkrečiai. Ieškovė pateikė prašymus (papildomus) prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo kiekvienu atveju pagrįsdama advokato suteiktų teisnių paslaugų turinį, apimtį ir patirtų išlaidų įrodymus. Visos patirtos išlaidos yra realios, atitinka bylos eigą, sudėtingumą, atstovo suteiktų paslaugų apimtis.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
26. Apeliantė pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2024 m. lapkričio 29 d. paaiškinimus raštu su priedais: 1) apeliantės 2024 m. lapkričio 19 d. reikalavimas ,,Dėl teismo eksperto nurodytų kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti rangos sutartis, pašalinimo“; 2) 2024 m. lapkričio 8 d. SSVA raštas Nr. S-2800-(7.1Mr) ,,Dėl informacijos pateikimo“ ,,word“ ir ,,adoc“ formatais. Apeliantė paaiškino, kad šiuos įrodymus pateikus pirmosios instancijos teisme (DOK-42276), Lietuvos teismų informacinė sistema (toliau – LITEKO) jų tinkamai nesugeneruoja su visa bylos medžiaga, todėl mano, jog ši techninė kliūtis galėjo lemti tai, kad pirmosios instancijos teismas šių duomenų neįvertino. Apeliantė siekia, kad šie įrodymai būtų įvertinti apeliacinės instancijos teisme. Taip pat apeliantė teikia jos su kita rangove UAB ,,Talo“ sudarytos tilto statybos sutarties priedą Nr. 1 ,,Lokalinė sąmata“, kurios 13 punkte nurodytas polių kalimo darbų įkainis buvo uždengtas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi šia sąmata, tačiau dėl to, kad įkainis buvo uždengtas, teismas jo nežinojo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nesiaiškino. Būtinybė pateikti minėtos sąmatos atidengtą 13 punktą iškilo susipažinus su skundžiamu sprendimu.
27. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
29. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o pagrįstais argumentais, dėl kokios priežasties turėtų būti taikoma ši išimtis iš bendrosios taisyklės.
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2024 m. lapkričio 29 d. paaiškinimus raštu su aukščiau minėtais priedais pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi, jie buvo priimti (DOK-42276). Taigi apeliantės teikiami rašytiniai paaiškinimai su priedais jau yra nagrinėjamos bylos dalimi. Vien tai, kad formuojant bylos tomus galimai dėl techninės klaidos jie nebuvo įtraukti į bylos medžiagą PDF formatu, nurodant, kad dokumento Nr. DOK-42276 nepavyko skaitmenizuoti (el. bylos 4 t., b. l. 148), nereiškia, jog šių paaiškinimų su minėtais priedais pirmosios instancijos teismas negalėjo matyti ir jie nebuvo įvertinti priimant skundžiamą sprendimą, kadangi bylos procese tiek pats dokumentas, tiek jo priedai yra prieinami (atverčiami). Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantės rašytiniai paaiškinimai kartu su priedais yra byloje, t. y. jie neatitinka naujumo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
31. Apeliantės su UAB ,,Talo“ sudarytos tilto statybos sutarties priedas Nr. 1 ,,Lokalinė sąmata“ taip pat buvo pateiktas nagrinėjamoje byloje. Nors šios sąmatos 13 punktas buvo pateiktas užtušuotas, o apeliacinės instancijos teismui jis teikiamas atidengtas, apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių ji visos sąmatos tinkama forma, neuždengdama jos 13 punkto, negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nurodoma aplinkybė, esą būtinybė pateikti sąmatą, kurioje 13 punktas nėra uždengtas, iškilo susipažinus su skundžiamu sprendimu, nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį, kadangi aptariama sąmata, kaip įrodymu, atsakovė rėmėsi jau pirmosios instancijos teisme, taigi turėjo galimybę, įvertinusi savo įrodinėjamų aplinkybių apimtį, pateikti įrodymą tokia forma, kad juo remiantis būtų galimybė įvertinti atitinkamas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad pateikusi aptariamą sąmatą su atidengtu jos 13 punktu, kitas sąmatos dalis apeliantė paliko uždengtas. Taigi atsakovė selektyviai parenka ir išviešina tik tas sąmatos dalis, kurios jai naudingos, tačiau neatskleidus viso sąmatos turinio nėra galimybės įvertinti, ar atitinkamas įrodymas yra pakankamas konstatuoti tam tikras reikšmingas byloje aplinkybes. Nenustatęs priežasties, dėl kurios tinkamos formos lokalinė sąmata negalėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei nekonstatavęs, kad poreikis ją pateikti šiuo metu teikiamos apimties atsirado tik išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nepriima.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
32. Tarp ieškovės ir apeliantės buvo sudarytos pirties liepto ir ,,Meilės salos“ sutartys, pagal kurias ieškovė įsipareigojo iš užsakovo (apeliantės) ir savo medžiagų įrengti lieptų metalines konstrukcijas pagal sutarčių priedus bei perduoti darbų rezultatą užsakovui (apeliantei) sutartyse nustatytomis sąlygomis ir terminu (sutarčių 1.1 papunktis).
33. Apeliantė pagal pirties liepto sutartį 2022 m. sausio 27 d. pervedė ieškovei 17 300 Eur avansą, pagal ,,Meilės salos“ sutartį 2022 m. sausio 27 d. pervedė ieškovei 17 300 Eur, 2022 m. sausio 28 d. – 12 104 Eur, iš viso – 29 404 Eur avansą.
34. Pagal pirties liepto sutartį ieškovė 2022 m. kovo 3 d. sudarė atliktų darbų aktą ir jo pagrindu išrašė 2022 m. kovo 3 d. 28 016 Eur PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat ieškovė 2022 m. balandžio 28 d. sudarė atliktų darbų aktą ir jo pagrindu išrašė 2022 m. gegužės 23 d. 7 441,50 Eur PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi apeliantė pagal pirties liepto sutartį buvo sumokėjusi 17 300 Eur avansą, likusi neapmokėta skola pagal šią sutartį yra 18 157,5 Eur.
35. Pagal ,,Meilės salos“ sutartį ieškovė sudarė atliktų darbų aktą polių sukalimui ir jo pagrindu išrašė 2022 m. balandžio 1 d. 27 399,29 Eur PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat sudarytas atliktų darbų aktas salos liepto konstrukcijos virinimui bei pontoninės dalies montavimui ir sudarytas atliktų darbų aktas papildomiems darbams (pontoninės dalies pastiprinimui), kurių pagrindu išrašyta 2022 m. rugsėjo 7 d. 26 196,26 Eur PVM sąskaita faktūra. Kadangi apeliantė pagal ,,Meilės salos“ sutartį buvo sumokėjusi 29 404 Eur avansą, likusi neapmokėta skola pagal šią sutartį yra 24 191,55 Eur.
36. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl sutarčių sąlygų aiškinimo. Apeliantė nesutinka su ieškovės apskaičiuotu galutiniu sukaltų polių metriniu ilgiu bei remiantis juo apskaičiuota galutine kaina, kadangi mano, kad turi būti skaičiuojama tik sukaltų polių į gruntą dalis, neskaičiuojant tos dalies, kuri yra iki grunto (vandenyje ir virš vandens). Taip pat apeliantė nesutinka su ieškovės atliktu darbų perdavimu, teigia, kad ieškovės atlikti darbai iki šiol nėra tinkamai perduoti apeliantei dėl nepateiktos išpildomosios nuotraukos ir kitų dokumentų, kuriais remiantis galėtų būti nustatytas realus sukaltų polių ilgis. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų, taip pat su ieškovės atliktu polių atsakų fiksavimu. Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ekspertizės akto turinys ir teismo eksperto kvalifikacija. Apeliantė nesutinka su delspinigių dydžiu, mano, kad ji turėtų būti atleista nuo sutartinės atsakomybės, kadangi sutarties nėra įvykdžiusi dėl pačios ieškovės kaltės, nesutinka su teismo nustatyta priešieškinio senaties termino pradžia. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
Dėl sutarčių turinio aiškinimo
37. Vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.
38. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).
39. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartimis ieškovė buvo įsipareigojusi įrengti tiltus ir perduoti apeliantei darbų rezultatus, o apeliantė, be kita ko, įsipareigojo priimti iš rangovės (ieškovės) tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti nustatytais terminais ir tvarka (sutarčių 1.1 ir 3.2.1 papunkčiai). Apeliantė nesutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad 74 Eur už metrą kaina, nurodyta sąmatose prie sutarčių, turi būti skaičiuojama už visą sukaltų polių ilgį, o ne tik už tą, kuris sukaltas į ežero dugną. Pasak apeliantės, prieidamas šią išvadą, teismas rėmėsi tik ieškovės argumentais, neįvertino apeliantės argumentų, susijusių su šalių tikrąja valia bei įprasta tokių darbų kainos apskaičiavimo praktika. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus pripažįsta nepagrįstais.
40. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes; aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 49 punktas; 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-1075/2019, 30 punktas).
41. Pagal sutarčių 2.1 papunkčius šalys susitarė, kad pirties liepto sutarties kaina yra 24 713,04 Eur su PVM, o ,,Meilės salos“ – 42 006,12 Eur su PVM. Kaina gali kisti į abi puses, kai paaiškės faktinis sukaltų polių metražas (neaišku, kiek poliai gali lįsti į dugną). Polių metražo sumažėjimo atveju aktuosis faktinis polių metražas, o metražo padidėjimo atveju bus sudaromas papildomas susitarimas, kuriame bus susitarta dėl papildomo metražo kalimo. Sutarčių sąmatose nurodyta, kad ,,Polių D219x8 mm kalimo“ suma sudaro 74 Eur. Taip pat sutarčių sąmatų pastabose nurodyta, kad: ,,Poliai kalami 200 kg svorio poliakale iki visiško atsako, nufilmuojant kiekvieną atsaką, arba parodant atsaką atsakingam užsakovo atstovui. Suma už polių kalimą bus skaičiuojama pagal faktiškai sukaltų polių metražą. PROJEKTE nurodyti tik PRELIMINARŪS polių ilgiai“.
42. Pirties liepto sąmatoje numatytas sukalti polių ilgis – 126 m, vieno metro kaina nurodyta 74 Eur. ,,Meilės salos“ lieptų sąmatoje numatytas sukalti polių ilgis –134 m lenkto liepto ir 75 m salos prieplaukos stacionaraus liepto, abiem atvejais vieno metro kainą nurodant 74 Eur. Prie abiejų sutarčių kaip priedai Nr. 3 pridėti lieptų projektai, kuriuose nurodyti paminėti polių ilgiai (atitinkamai 126, 134 ir 75 m). Šie ilgiai, kaip patvirtino teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. M., buvo nustatyti nuo vandens paviršiaus iki ežero dugno, jam plaukiant valtimi ir svarmenį panardinant į vandenį iki dugno. Taigi projektuose bei sąmatose nurodytas polių ilgis iki ežero dugno ir už šį polių ilgį sąmatose nurodyta 74 Eur už metrą kaina, kuri kartu su kitais sąmatose numatytais atlikti darbais ir sudarė bendrą sutartyse numatytų darbų preliminarią kainą. Tuo atveju, jeigu 74 Eur už vieną metrą kaina turėtų būti skaičiuojama tik už į dugną sukaltą polių ilgį, kaip teigia apeliantė, sąmatose nebūtų nurodytas polių ilgis, išmatuotas iki ežero dugno ir nebūtų suskaičiuota darbų kaina už šiuos polių ilgius, dargi sąmatose aiškiai įvardijant galimybę kainai keistis, priklausomai nuo sukalto į dugną polių ilgio.
43. Įvertinęs sutarčių 2.1 papunkčius, sąmatų turinį ir paminėtas pastabas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad abi šalys, sudarydamos sutartis, suprato (negalėjo nesuprasti), jog sutarčių kaina nėra galutinė, bei tai, kad ši kaina apima visą sukaltų polių ilgį. Tai, kad polių kalimo kaina yra vienoda ir už pagrindinius (t. y. numatytus sąmatose), ir už papildomus (t. y. sukaltus į gruntą) polius, A. R. nurodė ir apeliantės vadovui V. B. 2022 m. kovo 9 d. 12:38 val. el. laiške.
44. Nors, remiantis nutarties 40 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, kilus šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).
45. Apeliantė netinkamai interpretuoja sutarčių ir kartu su jomis pasirašytų sąmatų turinį, siekia jį iškreipti, kadangi sąmatose darbas įvardijamas kaip polių kalimas (ne polių sukalimas į gruntą), matavimo vienetas nurodytas metrai, tad nėra pagrindo aptariamą sutarties sąlygą aiškinti taip, kad kaina, numatyta sąmatose, turėtų būti skaičiuojama tik už tą polių dalį, kuri bus sukalta į gruntą, neskaičiuojant į vandenį įleistos polių dalies. Pažymėtina, kad nei sutartyse, nei jų sąmatose nėra jokios nuorodos, kad polių sukalimo kaina galėtų priklausyti tik nuo sukalto į gruntą polių ilgio, priešingai – aptartos sutarčių bei sąmatų sąlygos leidžia prieiti prie išvados, kad dėl sukaltų į gruntą polių ilgio (t. y. būtent to, kurio nebuvo galimybės numatyti sutarčių sudarymo metu) sutartyse numatyta kaina (apskaičiuota pagal polių iki grunto ilgius) gali pasikeisti, tad iš sutarčių ir jų priedų (sąmatų, lieptų projektų) turinio neišplaukia apeliantės nurodomas aptariamos sutarčių sąlygos aiškinimas.
46. Priešingos išvados nelemia ir apeliantės skunde akcentuojamas 2022 m. kovo 14 d. el. susirašinėjimas. Viena vertus, šis susirašinėjimas vyko jau po to, kai ieškovė atliko dalį darbų, o atsakovė, vengdama juos priimti, pradėjo kelti abejones dėl sukaltų į gruntą polių ilgio, t. y. dėl atliktų darbų apimties. Todėl jis negali objektyviai atspindėti tų šalių ketinimų, kurie buvo sudarant sutartis bei derantis dėl jų sąlygų. Antra vertus, teismas, nustatydamas šalių ketinimus, buvusius sutarčių sudarymo metu, tiek susirašinėjimu tarp šalių, tiek susirašinėjimu tarp A. R. ir ieškovės bei A. R. ir apeliantės vadovo V. B. vadovavosi analizuodamas ne pavienius el. laiškus, bet visų jų turinį, bendrą kontekstą. Susirašinėjimo tarp V. B. ir A. R. (2022 m. kovo 8, 9, 11, 14, 15 d. el. laiškai) turinys patvirtina, kad apeliantės vadovas suprato, jog bus skaičiuojami visų faktiškai sukaltų polių ilgiai (ne tik tų, kurie sukalti į gruntą), kad jų galėjo būti sukalta daugiau nei apeliantė buvo nupirkusi, o tai atitinkamai reikštų didėjančius sutarčių įkainius. Dėl to apeliantės vadovas 2022 m. kovo 14 d. el. laiške nurodė, kad sudarant sutartis kainas reikėjo fiksuoti už visus polius. Minėtų el. laiškų turinys patvirtina ir tai, kad apeliantė suprato, jog ieškovei gali būti sudėtinga įrodyti sukaltų į gruntą polių kiekį, kadangi A. R. 2022 m. kovo 9 d. el. laiške rašė, kad ,,<...> Žinoma, galime juos išdurti, nes jie to gylio neturės kaip įrodyti...“. Taigi vien tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 14 d. el. laiško turinio atskirai neaptarė, nereiškia, jog buvo netinkamai įvertintas sutarčių sąmatose nustatytas polių ilgių skaičiavimas, o šio el. laiško turinys, vertinant jį viso susirašinėjimo kontekste, nekeičia skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad kaina turi būti skaičiuojama visam polių ilgiui.
47. Apeliantė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, neįvertino 2022 m. sausio 3 d. ieškovės pateikto pasiūlymo, jis nebuvo tiriamas taikant CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nurodytus sutarčių aiškinimo principus, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Ieškovės 2022 m. sausio 3 d. pasiūlyme nurodyta, kad „Kaina bus perskaičiuojama po polių sukalimo, išmatavus polių sukalimo ilgį ir apskaičiuota pagal nurodytą metro kainą pasiūlyme“. Pažymėtina, kad sutarčių 2.1 papunkčiuose ir sąmatose iš esmės įtvirtintos analogiškos nuostatos. Taigi nors skundžiamame sprendime ieškovės 2022 m. sausio 3 d. pasiūlymas atskirai nebuvo aptartas, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas sutartį, įvertino sutarčių 2.1 papunkčiuose įtvirtintas sąlygas, nustatė, kad iš anksto buvo žinoma, jog polių ilgių faktiškai reikės daugiau nei numatyta sąmatose. Tai yra logiška ir teisinga išvada, nes sąmatose numačius kainą už polių ilgį, apskaičiuotą iki ežero dugno, neįmanoma tikėtis, kad poliai savaime stovės ant dugno, t. y. kad jų nereikės nė kiek sukalti į dugną, juolab kad sutarčių prieduose Nr. 2 buvo numatyta, jog lieptai turi atlaikyti gana didelius žmonių srautus, todėl poliai turi būti sukalami kaip įmanoma giliau. Todėl atskiras šio pasiūlymo vertinimas CK 6.193 straipsnio 5 dalies prasme nesuponuotų kitokio sutarčių turinio aiškinimo – kad šalys buvo susitarusios sąmatose nurodytą kainą skaičiuoti ne už visą sukaltų polių ilgį, o tik už tam tikrą jų dalį, kaip teigia apeliantė.
48. Nors apeliantė siekia įrodyti, kad susitarimas, pagal kurį vienodas įkainis nustatytas ir sukaltam į gruntą polių ilgiui, ir tai polių daliai, kuri yra virš grunto (t. y. vandenyje bei virš vandens), neatitinka įprastos tokio pobūdžio sutarčių praktikos, kadangi šios polių dalies kalti nereikėjo, ir šiam argumentui pagrįsti pateikė jos su UAB ,,Talo“ sudarytos tilto statybos sutarties priedą Nr. 1 ,,Lokalinė sąmata“, kurioje šiems darbams buvo numatyti atskiri įkainiai, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pavienė su kitu rangovu sudaryta sutartis nėra pakankama konstatuoti, jog būtent su UAB ,,Talo“ sudaryta sutartis ir joje numatyta kainos apskaičiavimo formulė atitinka įprastą, visuotinai priimtą ir pripažįstamą tokio pobūdžio darbų kainos apskaičiavimo praktiką. Antra vertus, CK 6.156 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, reiškiantis, jog šalys gali laisvai susitarti dėl bet kokių sutarčių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų normoms. Taigi aplinkybė, kad sudarydama sutartį su vienu rangovu, apeliantė susitarė atitinkamo darbo kainą skaičiuoti vienu būdu, savaime nereiškia, jog ir susitarime su kitu rangovu (šiuo atveju – su ieškove) dėl kainos turėjo būti susitarta analogiškai. Juo labiau kad lyginant sąmatas matyti, jog su UAB ,,Talo“ sudarytos sutarties sąmatoje kaip atskiri darbai su atskirais įkainiais numatyti ir kiti su polių kalimu susiję darbai, kai tuo tarpu sąmatose prie ginčo sutarčių polių kalimo įkainis yra vienas, t. y. jis apima visus su polių kalimu susijusius darbus.
49. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantės vadovas buvo supažindintas su sutarties sąlygomis ir darbų įkainiais. Sutartys ir sąmatos pasirašytos apeliantės direktoriaus V. B. ir ieškovės direktoriaus M. M.. Liudytojas A. R. patvirtino, kad jis parengė sutartis (2023 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 02:05:52), apeliantės vadovas dalyvavo sutarčių rengimo ir sąmatų derinimo procese (2023 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 02:08:17). Be to, šią aplinkybę patvirtina ir el. laiškų tarp V. B. ir M. M. bei A. R. ir V. B. turinys (el. bylos 1 t., b. l. 82, 107–119). Apeliantės vadovui esant informuotam apie sutarčių sąlygų parengimą, jam pačiam pasirašius sutartis ir sąmatas, liudytojui A. R. patvirtinus, kad sutarčių ir sąmatų sąlygos buvo derinamos su apeliantės vadovu, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantės vadovui sutarčių turinys ir nustatyti įkainiai bei jų taikymo principai galėjo būti nežinomi. Juo labiau kad pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog rengiant ginčo sutartis apeliantės vadovas buvo perkalbėtas A. R. numatyti sutartyse įkainį už faktiško kalimo darbus, tai tik patvirtina aplinkybę, kad sutarčių sąlygos buvo derinamos su apeliantės vadovu, todėl jam buvo žinomos.
50. Konstatavus, kad šalys sutartyse buvo susitarusios dėl kainos už visą sukaltų polių ilgį, toliau vertinama, ar buvo sudarytas sutartyje numatytas susitarimas dėl polių kalimo, viršijančio sąmatose numatytą sukalti polių ilgį, ir ar ieškovė yra įrodžiusi faktiškai sukaltų polių ilgį.
51. Atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo ne tik dėl sutarčių sąlygų aiškinimo (konkrečiai – dėl prieduose Nr. 1 (sąmatose) nurodytos polių kalimo rangos darbų kainos), bet ir dėl papildomų darbų – padidėjusių polių metrinių ilgių kalimo – atlikimo fakto ir pagrįstumo bei papildomo susitarimo nebuvimo. Tačiau skunde nepagrįstai remiamasi argumentu, esą byloje esantis susirašinėjimas nepatvirtina, kad ieškovė ketino stabdyti darbus ir kad buvo raginama juos tęsti. Apeliantės vertinimu, nepagrįsta ir teismo išvada, kad tarp šalių buvo pasiektas papildomas susitarimas dėl papildomų darbų, atitinkamai, ieškovei turi būti taikomos CK 6.684 straipsnio 5 dalyje numatytos pasekmės, o pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teisę apsispręsti dėl kainos padidinimo bei sukūrė nepagrįstą ieškovės teisę reikalauti sumokėti už darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina, nesant suderintos abiejų šalių valios dėl papildomų darbų. Šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.
52. Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.
53. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į sutartyse bei sąmatose sulygtą sutarties dalyką, polių kalimo į gruntą darbai CK 6.684 straipsnio 4 dalies prasme nevertintini kaip papildomi darbai, kadangi poreikis juos atlikti buvo akivaizdus iki sutarčių pasirašymo, sutartyse bei sąmatose buvo susitarta dėl šių darbų atlikimo (tik nurodant, kad faktinis jų kiekis bus nustatytas po polių sukalimo), o sutarčių 2.1 papunkčiuose numatyto papildomo susitarimo sudarymas sietinas su sutartyse bei sąmatose numatytų darbų apimčių padidėjimu, bet ne su poreikiu atlikti papildomus, statybos dokumentuose nenumatytus darbus. Taigi ieškovė, atlikusi darbus tokia apimti, kuri buvo numatyta sąmatose, ir už tokią kainą, kuri buvo sulygta sutartyse, turėjo iš sutarčių 2.1 papunkčio kylančią pareigą informuoti užsakovę apie poreikį sudaryti susitarimą dėl tolesnio darbų vykdymo. Tačiau nepagrįstas apeliantės argumentas, kad būtent ieškovė privalėjo atsiųsti papildomą susitarimą, kadangi tokia jos pareiga sutarčių 2.1 papunktyje nėra nustatyta: jame nėra nurodyta, kuri šalis turi parengi tokį papildomą susitarimą, tiesiog konstatuota, kad metražo padidėjimo atveju bus sudaromas papildomas susitarimas, kuriame bus susitarta dėl papildomų polių kalimo.
54. Pažymėtina, kad CK 6.200 straipsnyje įtvirtinti sutarčių vykdymo principai, t. y. šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (1 dalis). Vykdydamos sutartį, jos privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (2 dalis). Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (3 dalis).
55. Byloje nėra ginčo, kad sutarčių 2.1 papunkčiuose numatytas papildomas susitarimas, pasiekus sutartyse numatytus orientacinius polių kalimo ilgius, raštu nebuvo pasirašytas. Tačiau visų pirma pažymėtina tai, kad sutartyse nebuvo numatyta tokio papildomo susitarimo forma, t. y. jose nėra nuostatų, kad toks susitarimas privalo būti įforminamas raštu. Todėl, įvertinus byloje esančius duomenis, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog papildomas susitarimas dėl papildomo, sutartyse numatytas apimtis viršijančio, polių kiekio kalimo, šalių faktiškai buvo sudarytas.
56. A. R. ir V. B. el. laiškai patvirtina, kad A. R. buvo informavęs V. B. apie tai, jog ieškovė norėjo sustabdyti darbus kol bus pasirašytas papildomas susitarimas, tačiau nurodė nesustoti ir kalti polius toliau (el. bylos 1 t., b. l. 35, 94–96). Taip pat apeliantė apie didėjančius polių ilgius A. R. buvo informuota per programėlę ,,Viber“ (el. bylos 1 t., b. l. 135–145). Priešingai nei teigia apeliantė, minėti susirašinėjimai patvirtina, kad ieškovė, sukalusi sutartyse numatytą polių kiekį, informavo atsakovę apie poreikį sudaryti papildomą susitarimą bei apie ketinimą stabdyti darbus iki tokio susitarimo sudarymo. Atsakovė, gavusi tokią informaciją, veikdama kaip sąžininga sutarties šalis, privalėjo arba informuoti rangovę, kad susitarimo sudaryti neketina ir darbų ieškovė turėtų nebetęsti arba sudaryti sutartyse numatytą susitarimą. Tačiau apeliantės vadovas, būdamas informuotas apie didėjančius kalamų polių ilgius, nė vieno iš nurodytų veiksmų nesiėmė. Susirašinėjimas patvirtina, kad A. R., kuris sutarties sudarymo bei vykdymo metu veikė kaip užsakovės atstovas (dėl jo kaip atstovo statuso bus pasisakyta vėliau), paragino darbus tęsti. Ieškovė, įvertinusi tai, kad darbai galėjo būti atliekami tik tol, kol leido oro sąlygos (ežeras buvo padengtas ledu), nestabdydama darbų ir nelaukdama susitarimo pasirašymo, o juos tęsdama, veikė sąžiningai, bendradarbiaudama ir kooperuodamasi su užsakove, taip pat – ekonomiškiausiu apeliantei būdu, nes darbų sustabdymo atveju galimybė juos užbaigti dėl oro sąlygų galėjo būti prarasta. Įvertinant tai, pripažįstami nepagrįstais apeliantės argumentai, kad būtent ieškovė privalėjo parengti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, o jo neparengusi ir šalims tokio susitarimo nepasirašius, tęsdama darbus veikė savo rizika, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti už papildomai atliktus darbus.
Dėl ieškovės faktiškai sukaltų polių ilgio ir jo užfiksavimo
57. Byloje nustatyta, kad ieškovė, baigusi pirties liepto ir ,,Meilės salos“ lieptų įrengimo darbus, sudarė darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos išsiuntė atsakovei.
58. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).
60. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Rangovo teisė rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka reikalauti priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą atitinka užsakovo pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus statybos darbus (jų rezultatą) bei rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka sumokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus, nebent šalys būtų susitarusios dėl atskirų darbų etapų apmokėjimo iš anksto. Jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).
61. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).
62. Rangovo vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011).
63. Apeliantė atsisakymą priimti darbus bei pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktus grindžia tuo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė sutarčių sąlygų, susijusių su faktiškai sukalto polių ilgio užfiksavimu, nes nepateikė teisės aktuose numatyta tvarka parengtos išpildomosios nuotraukos bei polių kalimo atsako neužfiksavo filmuotoje medžiagoje.
64. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino sutarčių 3.1.1 papunkčiuose įtvirtintos apeliantės teisės patikrinti darbų kiekius ir kokybę. Nebuvo įvertinti darbų metu apeliantės vadovo ne kartą rašyti A. R. ir ieškovės vadovui el. laiškai, kuriuose kvestionuojamas ieškovės sukaltų polių metražo skaičiavimas, nurodant, jog nepagrįstai priskaičiuojamas vandenyje ir virš vandens esančio vamzdžio ilgis, nes ta dalis vamzdžio, kuri yra nuo vandens paviršiaus iki dugno, nebuvo kalama. Sąmatose buvo susitarta atsiskaityti už faktiškai sukaltą polių ilgį, o kadangi ginčo sutartis ir sąmatas parengė ieškovė, taikant CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą contra preferentem taisyklę, ginčo sutarčių ir jų sąmatų sąlygos aiškintinos apeliantės, kaip jas priėmusios šalies, naudai.
65. Dėl sutarčių sąlygų aiškinimo, faktinio polių ilgio, už kurį turi būti mokama sutarčių prieduose – sąmatose numatyta 74 Eur už metrą kaina, jau buvo pasisakyta. Taip pat buvo aptarta, kad sutartis parengė atsakovė (jos atstovas A. R.), sutarčių sąlygos buvo derinamos su abiejų šalių vadovais, todėl apeliantės argumentai, kuriais remdamasi ji kvestionuoja susitarimų turinį po to, kai ieškovė atliko darbus, įvertinti kaip nepagrįsti ir iš naujo šie argumentai nebekartojami. Toliau vertinama, ar ieškovė yra faktiškai atlikusi darbų perdavimo–priėmimo aktuose nurodytus darbus ir ar jų atlikimas yra užfiksuotas sutartyse (jų prieduose) numatytais būdais.
66. Pagal sutarčių 3.1.1 papunkčius, užsakovė (apeliantė) turi teisę tikrinti atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę, užsakovės (apeliantės) ir rangovės (ieškovės) pateiktų medžiagų naudojimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė šia teise naudojosi, kadangi ieškovės atliekamus darbus kontroliavo apeliantės atstovai A. R. ir R. M., o A. R. el. laiškais apie darbų eigą nuosekliai informuodavo apeliantės vadovą V. B. (el. bylos 1 t., b. l. 92–96).
67. Abiejų sutarčių atveju sąmatose yra nuoroda, kad poliai kalami 200 kg svorio poliakale iki visiško atsako, nufilmuojant kiekvieną atsaką arba parodant atsaką atsakingam užsakovės atstovui. Pagal sutarčių 4.2 papunkčius, darbai laikomi baigtais, kai rangovė atliktų darbų aktu perduoda darbus, o užsakovė juos priima. Taigi, sistemiškai vertinant sutarčių nuostatas, polių kalimo darbai galėjo būti fiksuojami alternatyviais būdais, t. y. nufilmuojant kiekvieną atsaką arba parodant atsaką atsakingam užsakovės atstovui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakingas užsakovės (apeliantės) atstovas, kuris stebėjo polių kalimo darbus, buvo R. M., o dalis polių kalimo darbų buvo nufilmuoti. Tai patvirtina A. R. el. laiškai (el. bylos 1 t., b. l. 35, 93–94, 109).
Dėl atsakovės atstovavimo santykiuose su ieškove sudarant sutartis bei jas vykdant
68. Pirmosios instancijos teismas, tiek vertindamas sutarčių sąlygų derinimo procesą, tiek sutarčių pasirašymą, tiek ir šalių elgesį sutarčių vykdymo metu, pripažino, kad A. R. santykiuose su ieškove veikė kaip užsakovės atstovas visuose aptartuose etapuose, o R. M. – kaip jos atstovas sutarties vykdymo etape, konkrečiai – fiksuojant polių kalimo atsaką. Apeliantė su šiuo vertinimu nesutinka, teigia, kad abi sutartys pasirašytos tik ginčo šalių vadovų ir jokie kiti „kontaktiniai“ asmenys jose nenurodyti. Apeliantės vadovas nesuteikė įgaliojimo A. R., jis nebuvo įgaliotas veikti vykdant sutartis, todėl ieškovė turėjo tiesiogiai bendrauti su apeliantės vadovu. Apeliantė nurodo tik epizodiškai naudojusis A. R. paslaugomis, o jo parašai el. laiškuose nesuteikia pagrindo įsitikinti jo įgaliojimais, prie laiškų pridėti apeliantės vadovo V. B. atsakymai paneigia jo įgaliojimus atstovauti apeliantei. R. M. taip pat nebuvo apeliantės įgaliotas asmuo, jis nebuvo pateikęs ieškovei įgaliojimo veikti jos vardu ar interesais.
69. CK 2.136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (šio kodekso 2.133 straipsnio 6 dalis). CK 2.136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo.
70. Pagal CK 2.149 straipsnį, atstovavimą reglamentuojančios normos atitinkamai taikomos ir tuo atveju, jeigu asmuo, kurio reikalus tvarkė kitas asmuo, neturėdamas įgaliojimo, vėliau patvirtina pastarojo veiksmus.
71. Kaip minėta, ginčo sutartys pasirašytos ginčo šalių vadovų, jose iš tiesų nėra nurodyti kiti kontaktiniai asmenys ar atstovai. Tačiau svarbu įvertinti, ar atstovaujamasis (nagrinėjamu atveju apeliantė) pritarė sutarčių vykdymo klausimų derinimui per rašytinių įgaliojimų neturinčius asmenis (A. R. ir R. M.) (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Byloje pateiktų A. R. ir V. B. bei M. M. ir A. R. el. laiškų turinys (el. bylos 1 t., b. l. 82, 107–109, 115–134) patvirtino, kad nors A. R. ir neturėjo įgaliojimo veikti apeliantės vardu ir interesais, tačiau būtent jis sprendė su sutarčių vykdymu susijusius klausimus, t. y. klausimus derino su rangovais, šių el. laiškus persiųsdavo apeliantės vadovui V. B.. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad V. B., gavęs informaciją apie sutarčių vykdymo eigą iš A. R., būtų jam pačiam arba rangovei pareiškęs, jog nepritaria sutarčių sąlygų derinimui arba sutarčių vykdymo kontrolei per šį asmenį ir kad rangovė privalo visus su sutarčių vykdymu susijusius klausimus derinti tik su juo. Priešingai, V. B. el. laiškų turinys liudija, kad ir jis pats iš esmės visus su statybų eiga susijusius klausimus derino būtent su A. R.. A. R. el. laiškuose, adresuotuose abiem sutarties šalims, pasirašydavo kaip ,,Projektų vadovas“, ,,Statybos vadovas“, ,,Techninės priežiūros vadovas“, „Statybos vadovas / Techninės priežiūros vadovas“, „Projektų vadovas“. Pagal ataskaitas, kuriose dalis darbų yra susiję su tiltų statymu, ir jų pagrindu išrašytose sąskaitose paslaugų apeliantei teikėjas nurodytas A. R. (el. bylos 2 t., b. l. 157, 159–165).
72. Iš byloje pateikto portalo ,,Delfi“ straipsnio ,,Lietuviškas vynuogynas nuėmė solidų derlių – kokias veisles sodino“ matyti, kad kaip apeliantės turto eksploatacijos vadovas nurodytas R. M. (el. bylos 2 t., b. l. 107). Apeliantės pateiktoje paraiškoje gauti ar pakeisti taršos leidimą apeliantės kontaktinis asmuo nurodytas R. M., kuris ir pasirašė šią paraišką kaip ,,Turto eksploatacijos vadovas“ (el. bylos 2 t., b. l. 108–139). Be to, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, R. M. stebėjo polių kalimo darbus (tai matyti iš vaizdo įrašų, kuriuose buvo fiksuojamas polių kalimas). A. R. ir apeliantės vadovo V. B. susirašinėjimas (el. bylos 1 t., b. l. 94, 109) taip patvirtina, kad R. M. dalyvavo stebint polių kalimą. Taip pat A. R. patvirtino, kad R. M. dirbo vietoje, kontroliavo procesus (2023 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 02:15:22). Vien tai, kad R. M. nepateikė ieškovei apeliantės rašytinio įgaliojimo, nereiškia, jog jam nebuvo suteikti įgaliojimai veikti apeliantės vardu ir interesais. Nėra logiško paaiškinimo, kodėl, neturėdamas atitinkamo pavedimo, R. M., kuris dirbo ne pas atsakovę, o tik susijusioje įmonėje, būtų statybos darbų atlikimo vietoje, juos stebėtų, aktyviai dalyvautų statybos procese (pvz., jis matavo ežero gylį skirtingose polių kalimo vietose, jo matavimų pagrindu buvo parengti lieptų projektai, sąmatos bei sutartys, jis pirko vamzdžius poliams, žiūrėjo faktinį sukaltų polių ilgį). Įvertinus tai, darytina išvada, kad R. M. vykdant sutartyse numatytus darbus (tiltų statymą) dalyvavo šių darbų vykdyme, dirbo tiltų statymo vietose, todėl rangovei (ieškovei) nebuvo pagrindo manyti, jog R. M. veikė savarankiškai, neturėdamas teisės atstovauti apeliantei.
73. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aptarti duomenys patvirtina, kad nors byloje ir nepateikti apeliantės rašytiniai įgaliojimai atstovauti jos vardu bei interesais A. R. ir R. M., tačiau iš esmės šie asmenys veikė apeliantės interesais (derino sutarčių sąlygas, prižiūrėjo jų vykdymą, dalyvavo tiltų statymo procese, juos kontroliavo, A. R. – epizodiškai atvykdamas į tiltų statymo vietas, o R. M. – nuolat dirbdamas, šie asmenys įvairiuose dokumentuose buvo nurodomi kaip kontaktiniai asmenys), todėl darytina išvada, kad ieškovė neturėjo pagrindo abejoti, jog jie veikia apeliantės vardu kaip jos įgalioti atstovai (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.149 straipsnis).
74. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju susiklostė numanomojo atstovavimo santykiai (CK 2.133 straipsnio 2 dalis): atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia.
75. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu atlikti veiksmai, sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų.
76. Numanomas atstovavimas yra vienas tokių atstovavimo atvejų, kai pripažįstama egzistuojant atstovavimo prievolinius teisinius santykius, nesant išduoto įgaliojimo, t. y. toks atstovavimas, skirtingai nuo aiškiai išreikšto atstovavimo, suprantamas tiesiog iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas, Šiuo atveju skiriasi tik įrodinėjimo dalykas: aiškiai išreikšto atstovavimo atveju atstovavimui patvirtinti reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą; numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialaus įstatymų nustatyta tvarka susitarimo tuo tikslu ir nėra sudaryto arba jo sudarymą įrodyti sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010); 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-313/2021, 54, 55 punktai).
Dėl polių kalimo atsako fiksavimo
77. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos poziciją dėl ieškovės nepateiktų sutartyse sulygtų dokumentų faktiniams darbų kiekiems ir jų kainai nustatyti. Nepagrįsta teismo išvada, kad polių kalimo atsakas buvo fiksuojamas sutartyse sutartais būdais, kadangi ekspertizės akte užfiksuota, jog nufilmuoti ne visi polių įrengimo darbai. Ieškovė neturi visų polių įrengimo vaizdo įrašų, o liudytojai A. R. ir R. M. nebuvo apeliantės įgalioti fiksuoti polių kalimo atsaką, todėl apeliantė priešieškiniu prašė sumažinti polių kalimo darbų kainą, kartu ginčijo ieškovės atliktų darbų kokybę.
78. Abiejų sutarčių sąmatų pastabose yra nuoroda, kad poliai turi būti kalami iki visiško atsako, nufilmuojant kiekvieną atsaką arba parodant atsaką atsakingam užsakovo atstovui. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartyse buvo numatyti alternatyvūs polių kalimo atsako užfiksavimo būdai, visiškai pagrįsta. Pirmiau nurodžius, kad R. M., faktiškai dalyvavęs ieškovei atliekant tiltų statybos darbus ir stebėjęs polių kalimo atsakus, santykiuose su ieškove vertinamas kaip užsakovės atstovas, kuris, pažymėtina, šio proceso metu niekada nepareiškė rangovei, jog neturi įgaliojimų atlikti atitinkamą veiksmą (atsako stebėjimą), nėra pagrindo nuspręsti, kad, ieškovei nenufilmavus kiekvieno polių kalimo atsako, apeliantė neturėjo realios galimybės įsitikinti atliktų darbų apimtimis.
79. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis filmuotos medžiagos buvo pateikta atsakovei po darbų atlikimo, likusi dalis – bylos nagrinėjimo metu. Apie sutartyse numatytus alternatyvius polių kalimo darbų fiksavimo būdus apeliantės vadovas buvo informuotas A. R. el. laiškais, kuriuose konkrečiai nurodyta, kad: ,,<...> Sukalimo gylį iki atsako ir polių ilgį reiks filmuoti nufilmuojant kiekvieno poliaus kalimą arba kartu su Redu“ (el. bylos 1 t., b. l. 109), taip pat nurodyta, kad: ,,<...> Redas kontroliavo periodiškai. Liepto gale buvo 12 m, o link kranto ilgiai mažėjo. Yra ir keletas video nufilmuota“ (el. bylos 1 t., b. l. 95). Taigi aptariami alternatyvūs polių atsako fiksavimo būdai ne tik buvo numatyti sutarčių prieduose, bet apeliantės vadovas buvo papildomai informuojamas ir apie tai, kaip bus fiksuojamas atsakas, ir apie tai, kad būtent paminėtas būdais stebėsena buvo faktiškai užtikrinta.
80. Teisėjų kolegijos vertinimu, darbų perdavimo–priėmimo metu kilus abejonių dėl sukalto polių ilgio, apeliantė turėjo galimybę nesudėtingai patikrinti, kiek realiai vamzdžio buvo panaudota poliams sukalti. Byloje nustatyta, kad apeliantė pagal atliktus preliminarius skaičiavimus buvo nupirkusi ir atvežusi į statybvietę 630 m poliams skirtų vamzdžių. Aplinkybę, kad apeliantė polius pirko tik šiems tiltams, jie nebuvo naudojami kitiems objektams kitose statybose, patvirtina V. B. 2022 m. kovo 14 d. el. laiškas, kuriame nurodyta, kad ,,Redas pirko polių tik šiems lieptams ir jų dar liko <...>“. Taigi suskaičiavusi likusių vamzdžių ilgį, apeliantė galėjo nesudėtingai įvertinti, ar ieškovės nurodyti sukaltų polių ilgiai yra teisingi. Paminėtas V. B. el. laiškas paneigia apeliantės argumentą dėl šių vamzdžių naudojimo kitose statybose, o argumentai, kad dalis vamzdžių galėjo būti pasisavinti, išvežti be apeliantės žinios ar panaudoti kitų statybininkų, yra spekuliatyvaus pobūdžio, kadangi darbai buvo vykdomi uždaroje Ilzenbergo dvaro teritorijoje, byloje nėra duomenų, kad tuo pačiu metu joje būtų vykę kiti statybos darbai ar kad teritorijoje būtų įvykdyta vagystė.
81. Apeliantė nesutinka ir su skundžiamame sprendime padaryta išvada dėl išpildomosios nuotraukos tinkamo pateikimo, nurodydama, kad ieškovės parengta nuotrauka neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ją turi teisę parengti tik specialią kvalifikaciją turintis asmuo, taip pat pagal ją nėra galimybės įvertinti po žeme sukaltų polių metražo.
82. Pagal sutarčių 3.4.3 papunkčius, rangovė (ieškovė) įsipareigojo parengti išpildomąją nuotrauką, ant prieplaukos plano surašant sukaltų polių faktinius ilgius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantei išpildomosios nuotraukos buvo pateiktos (el. bylos 1 t., b. l. 36, 39, 42), tačiau apeliantė nesutinka su jų pateikimo forma, t. y. nurodo, kad ji turi būti parengta specialią kvalifikaciją turinčio asmens. Sutarčių 3.4.3 papunkčiais šalys susitarė dėl išpildomosios nuotraukos formos, juose, skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra numatyta, kad išpildomąją nuotrauką turi parengti asmuo, turintis Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos pažymėjimą. Pagal sutartis rangovė (ieškovė) turėjo pateikti ir pateikė išpildomąsias nuotraukas, kuriose, kaip matyti, surašyti sukaltų polių ilgiai, o tai atitinka sutarčių 3.4.3 papunkčių nuostatas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl netinkamai parengtos, sutarties sąlygų neatitinkančios išpildomosios nuotraukos.
83. Pagal ieškovės pateiktus darbų perdavimo–priėmimo aktus, pirties lieptui buvo sukalta 246 m, ,,Meilės salos“ lieptui – 306 m polių, taigi iš viso ieškovė nurodė panaudojusi 552 m vamzdžio. Ekspertizės akte, kuriame apskaičiuotas ne tikslus, bet labiausiai tikėtinas sukaltų polių ilgis, be kita ko, nurodyta, kad bendras (konstrukcinis) polių D219x8 mm ilgis, labiausiai tikėtina, yra apie 479,87 m, tačiau poliai į gruntą įgilinti ne visu ilgiu: bendras polių D219x8 mm ilgis virš grunto yra 135,72 m ir sukaltų (įgilintų) į gruntą polių D219x8 mm dalių bendras ilgis, labiausiai tikėtina, yra apie 344,15 m (el. bylos 4 t., b. l. 53). Esminio nukrypimo tarp polių kiekio, nurodyto darbų priėmimo–perdavimo aktuose ir ekspertizės akte, nėra pagrindo konstatuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovė, sukaltų polių ilgį užfiksavusi filmuotoje medžiagoje, parodydama užsakovės atstovui, taip pat įrašydama išpildomosiose nuotraukose, tinkamai užfiksavo darbų atlikimo faktą ir apimtis, juos įformino darbų perdavimo–priėmimo aktais, o atsakovė nepagrįstai atsisakė šiuos darbus priimti.
Dėl ekspertizės akto kaip įrodymo vertinimo
84. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas byloje kaip įrodymu nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės aktu, kadangi: 1) ekspertas pateikė išvadas dėl klausimo, kuris jam nebuvo suformuluotas (dėl darbų vertės mažinimo); 2) ekspertas nustatė akivaizdžius ieškovės darbų trūkumus (neatlikti įprastai reikalaujami bandymai), tačiau padarė jokiais matavimais bei bandymais nepagrįstą išvadą dėl sukalto polių ilgio, eksperto nurodyti polių ilgiai ir išvados apie sukaltų polių kiekį neišplaukia iš tyrimo eigos; 3) teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, taikė ne specialias, o bendrojo lavinimo žinias; 4) ekspertas pateikė išvadas toje tyrimo srityje, kurioje jis nėra paskirtas teismo ekspertu; 5) ekspertas savo išvadoms pagrįsti ekspertizės akte naudojo moksliškai nepatvirtintus, visuotinai nepripažintus ir nepatikimus ar neakredituotus „netiesioginius matavimo būdus“, teismo ekspertizės akte ekspertas nepateikė jokių minėtus „netiesioginius matavimus“ pagrindžiančių duomenų. Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais.
85. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. CPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.
86. Apeliantė visų pirma kvestionuoja tai, kad teismo ekspertas pateikė išvadas dėl klausimo, kuris jam nebuvo suformuluotas, tačiau pažymėtina, jog pagal CPK 216 straipsnio 2 dalį, jeigu atlikdamas ekspertizę ekspertas nustato turinčių reikšmės bylai aplinkybių, dėl kurių jam klausimų pateikta nebuvo, jis turi teisę duoti savo išvadą ir dėl šių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismo ekspertas turėjo teisę ekspertizės akte išdėstyti aplinkybes dėl galimybės sumažinti darbų vertę tam tikra procentine išraiška, nors toks klausimas jam ir nebuvo suformuluotas, todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai dėl ekspertizės akto ydingumo pripažįstami nepagrįstais.
87. Antra, apeliantė nesutinka su atliktu ekspertiniu tyrimu, teigdama, kad jame yra akivaizdūs trūkumai, tačiau apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais vadovaujantis būtų pagrindas abejoti ekspertinio tyrimo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyti ekspertinio tyrimo trūkumai vertintini kaip subjektyvi apeliantės nuomonė, nepatvirtinta byloje esančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas teismo ekspertą S. Z. (S. Z.) atlikti ekspertizę, 2024 m. balandžio 9 d. nutartyje nustatė, kad šis teismo ekspertas įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, turi tinkamą kvalifikaciją bei patirtį pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi paskirtai statinio matavimų ekspertizei atlikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, pavesdamas minėtam teismo ekspertui atlikti ekspertizę, įsitikino šio teismo eksperto kompetencija, todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismo ekspertas pateikė išvadas toje tyrimo srityje, kurioje jis nėra paskirtas teismo ekspertu. Teismo eksperto naudoti polių ilgių apskaičiavimo būdai, taip pat atliekant ekspertizę pasitelktos ne tik specialiosios, bet ir bendrojo lavinimo turinį sudarančios žinios, nelemia tiek atliktų matavimų ydingumo, tiek ir eksperto išvados nepagrįstumo. Iš ekspertizės akto turinio matyti, kad ekspertas vietoje atliko įmanomus matavimus, atliko skaičiavimus, reikalingus išvadoms duoti, pasitelkė specialias žinias, kurios logiškai buvo derinamos su ekspertinio darbo patirtimi bei bendro pobūdžio žiniomis, todėl tas faktas, kad eksperto išvados netenkina apeliantės, nereiškia, jog teismas jomis vadovavosi nepagrįstai.
88. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jos iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo išvadas, kadangi tai yra rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią.
89. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008).
90. Taigi apeliantės iniciatyva atliktas ekspertinio tyrimo aktas vertintinas kaip įrodymas byloje (CPK 197 straipsnio 1 dalis), tačiau, vadovaujantis paminėta kasacinio teismo praktika, jis nėra didesnę įrodomąją galią turintis (oficialusis) rašytinis įrodymas, juo labiau – didesnę įrodomąją galią už teismo paskirtos ekspertizės aktą turintis įrodymas. Šiame ekspertinio tyrimo akte, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokių reikšmingų duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl teismas priimdamas sprendimą, pagrįstai juo nesivadovavo.
Dėl papildomų darbų
91. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantė neginčijo 2 904 Eur vertės papildomų darbų dėl ,,Meilės salos“ tilto pontoninės dalies pastiprinimo, todėl nepagrįstai šią sumą priteisė iš apeliantės. Šie darbai nebuvo numatyti sąmatoje, tai buvo papildomi darbai, su kuriais apeliantė nesutiko. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas pakeisti statybos rangos sutartyje nustatytą darbų kainą dėl kilusio poreikio vykdyti papildomus darbus, reikšminga įvertinti ne tik tai, ar rangovė informavo užsakovę apie tokias aplinkybes ir šalys suderino valią dėl poreikio šiuos darbus atlikti, bet ir tai, ar rangovė įrodė, kad jos nurodyti darbai iš tikrųjų statybos rangos sutarties prasme gali būti vertinami kaip papildomi.
92. Iš byloje pateikto akto matyti, kad ,,Meilės salos“ liepto pontoninės dalies pastiprinimas ir pontonų uždėjimas bei papildomi pontonai įkainoti 2 904 Eur. Taip pat nurodyta, kad padarytas pastiprinimas katamarano pririšimui. Pirties lieptui tvirtinimas bus daromas montuojant įstrižaines (el. bylos 1 t., b. l. 46).
93. Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar šalys susitarė dėl minėtų papildomų darbų, aktualu įvertinti tarp šalių vykusio susirašinėjimo turinį. A. R. 2022 m. sausio 19 d. el. laišku, be kita ko, ir V. B. siuntė sutartį su priedais peržiūrai, o V. B. į šį el. laišką atrašė, jog ten, kur parkuosis eKatamaranas, reikia papildyti įstrižinių (el. bylos 1 t., b. l. 108, 109). Taip pat M. M. 2022 m. kovo 15 d. el. laišku buvo siūlęs pastiprinti tas vietas, kuriose bus tvirtinamos kilpos katamarano pririšimui (el. bylos 1 t., b. l. 113). Apeliantės vadovas 2022 m. kovo 25 d. el. laišku rašė A. R., nurodydamas, jog pastebėjo apie eKatamarano padidėjusį svorį (vietoje 10 t bus 20 t), todėl prašė pastiprinti ,,Meilės saloje” liepto mazgų konstrukciją, kad tiktų tokiam svoriui švartuojantis (el. bylos 1 t., b. l. 119). Šį apeliantės vadovo el. laišką A. R. persiuntė M. M., kuris 2022 m. kovo 28 d. el. laiške paaiškino, kad tokiu atveju pontoninę konstrukciją reikėtų daryti stipresnę, pridėti daugiau pontonų, kadangi numatyti pontonai nelaikys tokio svorio švartuojantis (el. bylos 1 t., b. l. 119). A. R. 2022 m. kovo 29 d. el. laišku M. M. rašė: ,,Nu tai padaryk sustiprinimo sąmatą, atsiųsk ir jį įdėsime į papildomą susitarimą“. Į jį M. M. atsakė, kad reikia pasirašyti ir papildomai mokėti (el. bylos 1 t., b. l. 117). Be to, M. M. 2022 m. balandžio 8 d. el. laiške rašė: ,,<...> Ir kaip buvo Arūno minėta pridėjome pontonų papildomai kad išlaikyti balansą. <...> Sutvirtinome vietą kur tvirtinsis katamarano pririšimas. <...> Noriu atkreipti dėmesį, kad liko salos lieptams uždėti atmušėjus ir 2 vnt klampes katamarano pririšimui. Juos galime uždėti tik sumontavus terasines lentutes. Todėl sąskaitą rašysiu bendrą įtraukiant ir šiuos darbus.“ (el. bylos 1 t., b. l. 172).
94. Taigi nors ,,Meilės salos“ sutarties sąmatoje minėtas pontoninės dalies pastiprinimas, kurio kaina nurodyta 2 904 Eur, nebuvo numatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad sutarčių vykdymo procese apeliantė su šių darbų atlikimu nesutiko ar reiškė dėl jų prieštaravimus. Priešingai, minėtas el. laiškų turinys patvirtina, kad pats apeliantės vadovas V. B. prašė pastiprinti ,,Meilės saloje“ liepto mazgų konstrukciją, jog ji būtų tinkama švartuotis padidinto svorio eKatamaranui. Tad akivaizdu, kad papildomų darbų poreikis kilo dėl didesnio nei anksčiau numatytas eKatamarano svorio, t. y. šiuos papildomus darbus inicijavo pati atsakovė, o ieškovės vadovas nurodė, kokius papildomus darbus dėl to reikės atlikti (reikės daugiau pontonų nei numatyta ,,Meilės salos” sutartyje ir kad už juos reikės papildomai sumokėti). Atsižvelgiant į tai, kad pati apeliantė nustatė poreikį vykdyti šiuos papildomus tilto konstrukcijos sustiprinimo darbus, pati apeliantė per savo atstovą A. R. kreipėsi dėl šių papildomų darbų atlikimo į ieškovės atstovą, darytina išvada, kad šalių valia atlikti su pontoninės dalies pastiprinimu susijusius darbus buvo suderinta. Todėl 2 904 Eur už ieškovės atliktus papildomus darbus dėl ,,Meilės salos“ tilto pontoninės dalies pastiprinimo, pagrįstai priteisti ieškovei iš atsakovės.
Dėl pagrindo atsakovę atleisti nuo sutartinės atsakomybės (ne)buvimo ir delspinigių dydžio
95. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo atleisti ją nuo sutartinės atsakomybės (delspinigių), kadangi sutartys nebaigtos vykdyti tik dėl ieškovės kaltės (nebendradarbiavimo, pareigų nevykdymo, kt.), ieškovei nepateikus išpildomosios nuotraukos ir kitų sutartyse numatytų dokumentų. Atsakovė neturėtų būti laikoma praleidusia apmokėjimo terminus, o mokėjimo prievolės negalima įvykdyti tik dėl pačios ieškovės veiksmų (neveikimo), dėl kurių kalta ieškovė ir dėl kurių jai neatsirado jokie nuostoliai.
96. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Jau buvo pasisakyta, kad sutarties vykdymo trūkumai iš ieškovės pusės, kuriuos įvardija apeliantė kaip sudarančius pagrindą atleisti ją nuo sutartinės atsakomybės, neegzistuoja: ieškovė darbus atliko pagal sutartyse numatytas sąlygas, pateikė atsakovei tai patvirtinančius sutartyse numatytus dokumentus, vienašališkai pridavė darbus, o byloje esantys gausūs įrodymai patvirtina, kad atsakovė darbus faktiškai yra priėmusi, naudojasi jų rezultatu, juos reklamuoja per viešo informavimo priemones. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė, taikydama savigynos priemones (nemokėdama už atliktus darbus), elgėsi teisėtai ir tai galėtų būti pagrindu ją atleisti nuo sutartinės civilinės atsakomybės (delspinigių mokėjimo).
97. Pagal sutarčių 5.6 papunkčius, uždelsus apmokėjimą pagal sutartį, užsakovė moka netesybas –1 proc. delspinigių nuo sutartinės sumos be PVM. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu, šalys turėjo teisę susitarti dėl tokio delspinigių dydžio, o apeliantė neįrodė, kad sulygtas delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, todėl nusprendė, jog toks susitarimas pats savaime nelaikytinas pažeidžiančiu CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsniuose įtvirtintus principus, ir priteisė ieškovei iš atsakovės 45 105,07 Eur delspinigius.
98. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos.
99. Nepaneigiant sutarties laisvės principo, teismui suteikta teisė įvertinti, ar sutartyje numatytos netesybos atlieka kompensuojamąją, o ne baudinę funkciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja abi CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant, netesybų dydis gali būti sumažinamas.
100. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu iš apeliantės ieškovei priteisė 45 105,07 Eur delspinigius, t. y. daugiau nei priteista apeliantės skola ieškovei. Sutartyse numatytas delspinigių dydis – 1 proc. nuo sutartinės sumos be PVM atitiktų 365 proc. metinių palūkanų dydį, kuris, net ir esant komerciniams santykiams, nėra įprastas rinkoje. Be to, apeliantė, vykdydama pirties liepto sutartį, ieškovei pervedė 17 300 Eur avansą, o vykdydama ,,Meilės salos“ sutartį, pervedė 29 404 Eur avansą, todėl buvo įvykdžiusi didžiąją dalį prievolės pagal sutartis. Ieškovė neįrodinėjo, kad dėl prievolės neįvykdymo patyrė realius nuostolius. Pažymėtina, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo diskrecija mažinti netesybas ir savarankiškai, remiantis šalių pateiktais įrodymais, nustatyti protingą jų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistų 45 105,07 Eur delspinigių dydį, juos sumažinant 50 proc., todėl ieškovei iš apeliantės priteistina 22 552,54 Eur delspinigių.
101. Sumažinus priteisiamą netesybų (delspinigių) sumą, atitinkamai sumažinama priteisiama bendra suma, už kurią skaičiuojamos 10 proc. dydžio procesinės palūkanos, todėl ieškovei iš apeliantės priteisiamos 10 proc. dydžio palūkanos už 64 901,59 Eur (42 349,05 Eur + 22 552,54 Eur) sumą.
Dėl priešieškinio ir senaties termino jam pareikšti skaičiavimo
102. Apeliantė nesutinka su pirmosios intencijos teismo išvada, kad yra praleidusi ieškinio senaties terminą priešieškiniui pareikšti, nurodydama, jog statybos darbams yra nustatytas garantinis terminas, todėl aktuali CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės išimtis. Pagrindas jai pareikšti priešieškinį atsirado po ekspertizės atlikimo, kadangi tada paaiškėjo, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartį, t. y. jog ji nėra nufilmavusi visų sukaltų polių atsako. Skaičiuojant senaties termino eigos pradžią, aktualu tik tai, kada apeliantė pareiškė ieškovei apie atliktų darbų trūkumus, dėl kurių pareikštas priešieškinis. Šiuo atveju tai yra 2024 m. lapkričio 19 d., todėl ieškinio senaties termino apeliantė nėra praleidusi
103. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Jeigu pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą (CK 6.667 straipsnio 2 dalis). Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).
104. Nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią aktualu yra tai, kokiu faktiniu pagrindu yra pareikštas priešieškinis. Atsakovė priešieškinį, kuriame prašė sumažinti ieškovės atliktų „Polių D219x8 kalimas“ ir „Polių D219x8mm kalimas“ darbų kainą pagal sutartis iki 0 Eur, grindė tuo, kad polių kalimo darbus ji atsisakė priimti, nes šių darbų priėmimo metu negalėjo patikrinti atliktų darbų kiekių ir jų atitikties nustatytiems techniniams bei kokybės reikalavimams. Taip pat tuo, kad ieškovė nepateikė polių kalimo metražo apskaičiavimo, visų polių faktinių kalimo filmavimų, išpildomųjų nuotraukų, papildomų susitarimų, kurie buvo numatyti rangos sutartyse. Taigi, nepaisant to, kaip apeliantė įvardija teisinį priešieškinio pagrindą, faktinis priešieškinio pagrindas liudija, kad aplinkybės, kuriomis priešieškinis yra grindžiamas, jai buvo žinomos darbų perdavimo–priėmimo metu.
105. Atsižvelgiant į tai pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apie šias aplinkybes (t. y. apie nurodomą savo teisių pažeidimą) atsakovė turėjo sužinoti vėliausiai 2022 m. rugsėjo mėnesį, kai jai buvo išsiųsta galutinė sąskaita už konstrukcijos virinimo darbus pagal aktus bei priminta dėl neapmokėtų ankstesnių sąskaitų. Ieškovės ieškinys teisme pareikštas 2022 m. gruodžio 13 d., atsikirtimus į ieškinį atsakovė grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis remdamasi ji pareiškė priešieškinį. Priešieškinis pareikštas 2024 m. gruodžio 6 d. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė senaties termino priešieškiniui pareikšti pradžią ir, remdamasis jo praleidimu, pagrįstai priešieškinį atmetė. Vien tai, kad ekspertizės akte buvo konstatuota, jog ieškovė ekspertui pateikė ne visų polių kalimo atsaką fiksuojančią filmuotą medžiagą, nelemia kitokio senaties termino skaičiavimo, kadangi, viena vertus, jau buvo nurodyta, kad sutartyse buvo numatytas ir alternatyvus atsako fiksavimo būdas, antra vertus, šis faktas (kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje užfiksuotas tik dalies polių kalimo atsakas) atsakovei buvo žinomas dar 2022 m. kovo mėnesį (tai patvirtina anksčiau aptartas susirašinėjimas el. laiškais).
Dėl ginčo esmės (ne)atskleidimo, įrodymų vertinimo, kitų civilinio proceso normų (ne)pažeidimo
106. Tiek pasisakydama dėl konkrečių bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, tiek atskirai kaip apeliacinio skundo dalį apeliantė nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į esminius ginčo šalių (ypač apeliantės) procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose išsakytus argumentus, neatskleidė šios bylos esmės bei, netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas, neteisingai išnagrinėjo bylą.
107. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
108. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).
109. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 23 punktas; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 30 punktas).
110. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, taip pat atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir paminėtą kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius proceso šalių argumentus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl tinkamai atskleidė ginčo esmę. Nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, kad rangos darbus pagal ginčo sutartis ji įvykdė tinkamai, šią pareigą ieškovė įvykdė, todėl apeliantė nepagrįstai atsisako sumokėti už atliktus darbus pagal sutartis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atsakė į esminius apeliantės argumentus, o pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, pirmosios instancijos teismas neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).
111. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais ir apeliantės argumentus, kad ieškovė buvo privilegijuota, o dėl apeliantės priešieškinio nepasisakyta, todėl šalys buvo įvertintos nelygiaverčiai, tai esą galėjo sudaryti pagrindą bylą išnagrinėti neobjektyviai. Abi proceso šalys turėjo galimybes pateikti argumentus ir įrodymus, teikti atsikirtimus į priešingos šalies argumentus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad abi šalys šia teise aktyviai naudojosi, teikė tiek paaiškinimus, tiek papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė procese galėjo būti labiau privilegijuota nei apeliantė. Skundžiamame sprendime apeliantės priešieškinis atmestas dėl praleisto senaties termino jį pareikšti, o dėl priešieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių vertinimo, kurios, kaip jau buvo minėta, sutapo su argumentais, kuriais atsakovė siekė atsikirsti į ieškinį, buvo pasisakyta atliekant abiejų ginčo šalių argumentų vertinimą. Aplinkybė, kad skundžiamas sprendimas yra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis priimtas neobjektyviai įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
112. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, bet priteisė pernelyg dideles, neprotingo dydžio netesybas, tai sudaro pagrindą pakeisti teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimus patenkinti iš dalies, priteisiant iš apeliantės 42 349,05 Eur skolos, 22 552,54 Eur delspinigių, o 10 proc. dydžio metines palūkanas skaičiuojant už priteistą sumą (64 901,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), iš naujo išdėstant skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, bei atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
113. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
114. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
115. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovams – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys). Kartu apeliacinės instancijos teismas įvertina ir apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo.
116. Ieškovė pareiškė ieškinį, kurio suma sudarė 87 454,12 Eur; teisėjų kolegija nustatė, kad turėjo būti patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 42 349,05 Eur skolos, reikalavimas dėl delspinigių dydžio turėjo būti patenkintas iš dalies ir priteista 22 552,54 Eur delspinigių, atitinkamai metinės palūkanos skaičiuotinos už priteistą 64 901,59 Eur sumą. Taigi patenkintas 64 901,59 Eur dydžio ieškinio reikalavimas, kuris sudaro 74 proc. pareikšto reikalavimo.
117. Pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis, iš viso ieškovei priteisė 18 306,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, jų pagrįstumo teismo sprendime nebuvo pasisakyta, nors dalis jų viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.
118. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento (dabartinis pavadinimas – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje vertinamos kaip vienarūšės teisinės paslaugos. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
119. Įvertinusi ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nustatė, kad Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius viršija šios išlaidos: už susipažinimą su dokumentais ir pretenzijos rengimą (prašyta priteisti 629,20 Eur., taikant Rekomendacijų 8.1 papunktį, prašoma priteisti suma mažintina iki 534,15 Eur (1 780,50 x 0,3)); už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. birželio 5 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 4 val. (prašoma priteisti 786,50 Eur, mažintina iki 760,12 Eur (1 900,3 Eur x 0,1 x 4 val.)); už pasirengimą (įskaitant susipažinimą su papildoma bylos medžiaga) ir atstovavimą 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 3 val. (prašoma priteisti 907,50 Eur, mažintina iki 658,92 Eur (2 196,4 Eur x 0,1 x 3 val.); už pasirengimą (įskaitant susipažinimą su papildoma bylos medžiaga) ir atstovavimą 2024 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val. (prašoma priteisti 907,50 Eur, mažintina iki 219,64 Eur (2 196,4 Eur x 0,1)); už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose: įvertinus tai, kad 2025 m. kovo 20 d. teismo posėdis truko iki 30 min, už jį bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Rekomendacijų 9 punktas), 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdis truko apie 3 val., todėl prašomos priteisti 786,50 Eur išlaidos mažintinos iki 701,31 Eur (233,77 Eur x 3 val.)); už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. vasario 18 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 3 val. (prašoma priteisti 786,50 Eur, mažintina iki 671,37 Eur (2 237,9 Eur x 0,1 x 3 val.)); už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. lapkričio 10 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 3 val. (prašoma priteisti 907,50 Eur, mažintina iki 716,10 Eur (238,7 Eur x 3).
120. Kitos ieškovės patirtos išlaidos (2 178 Eur už ieškinio parengimą, 1 258,40 Eur. už atsiliepimo į priešieškinį parengimą, 726 Eur už atstovavimą 2023 m. balandžio 25 d. bei 2023 m. gegužės 4 d. teismo posėdžiuose, 943,80 Eur už susipažinimą su papildoma bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų rengimą, atstovavimą teismo posėdyje) atitinka Rekomendacijose nustatytą dydį.
121. Iš viso šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, sudaro 10 819,81 Eur. Taip pat ieškovė patyrė 4 500 Eur išlaidas už ekspertizę ir sumokėjo 1 537 Eur žyminį mokestį.
122. Apeliantė nesutinka su ieškovės patirtomis 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidomis už atliktą teismo ekspertizę, kadangi mano, jog jos išvados nepagrįstos, jomis teismas neturėtų vadovautis. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais, kadangi skundo argumentai dėl teismo ekspertizės išvadų nepagrįstumo, eksperto kompetencijos netinkamumo buvo pripažinti nepagrįstais, jos išvadomis buvo vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje, todėl ieškovė įgijo teisę į šių išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškovė iš viso patyrė 16 856,81 Eur (10 819,81 Eur + 4 500 Eur + 1 537 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, jos ieškinį patenkinus 74 proc., priteistina 12 474,04 Eur (16 856,81 Eur x 0,74) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
123. Įvertinusi atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nustatė, kad Rekomendacijose nurodytus dydžius viršija šios išlaidos: už tripliko parengimą (prašoma priteisti 3 049,20 Eur išlaidų, mažintina iki 2 698,50 Eur (1 799 Eur x 1,5)); už kliento rašytinės nuomonės dėl 2023 m. balandžio 19 d. ieškovo prašymo ,,Dėl ekspertizės skyrimo ir liudytojų šaukimo“ (prašoma priteisti 726 Eur, mažintina iki 190,03 Eur (1 900,3 Eur x 0,1)); už pasirengimą 2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą klientui teisme, eksperto apklausoje (prašoma priteisti 1 016,40 Eur, teismo posėdis truko 3 val., todėl mažintina iki 658,92 Eur (219,64 Eur x 3)); už atstovavimą 2024 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje, kuris truko apie 1 val. (prašoma priteisti 871,20 Eur, mažintina iki 219,64 Eur (2 196,4 Eur x 0,1); atlyginimas už atstovavimą klientui vertinant byloje pateiktą teismo ekspertizės aktą, prašymo teismui parengimą (prašoma priteisti 1 306,80 Eur, mažintina iki 216,10 Eur (2 161 Eur x 0,1)); už nuomonės teismui dėl eksperto kandidatūros ir klausimų bei prašymo parengimą; susijusių bylos dokumentų analizę (prašoma priteisti 580,80 Eur, mažintina iki 211,03 Eur (2 110,3 Eur x 0,1)); už prašymo ekspertui dėl papildomų dokumentų parengimą, susijusių bylos dokumentų analizę (prašoma priteisti 363 Eur, mažintina iki 211,03 Eur (2 110,3 Eur x 0,1)); už komunikaciją su teismo ekspertu byloje dėl apžiūros vietoje; prašymų teismui, antstoliui parengimą, kitas konsultacijos byloje (prašoma priteisti 435,60 Eur). Šios teisinės paslaugos vertinamos kaip vienarūšės, todėl išlaidos mažintinos iki 216,10 Eur (2 161 Eur x 0,1).
124. Atskirai pasisakoma dėl apeliantės išlaidų už 2023 m. kovo 22 d. nuomonę dėl nutarties, kurių dydis nurodytas 720 Eur, o PVM nurodytas bendras kartu su atstovavimu teismo posėdyje ir sudaro 302,40 Eur, todėl PVM už šią teisinę paslaugą skaičiuotinas kaip 151,20 Eur. Iš viso už šią teisinę paslaugą apeliantė prašo priteisti 871,20 Eur (720 Eur + 151,20 Eur). Maksimali galima priteisti suma būtų 719,60 Eur (1 799 Eur x 0,4), todėl mažintina iki nurodyto dydžio. Atstovavimas teismo posėdyje įkainotas 720 Eur ir likusi dalis PVM, todėl iš viso šios išlaidos įkainotos 871,20 Eur. Teismo posėdis vyko 2023 m. balandžio 25 d., truko 1 val., todėl už šį posėdį maksimali galima priteisti suma būtų 190,03 Eur (1 900,3 Eur x 0,1). Kitas teismo posėdis vyko 2023 m. gegužės 4 d., truko apie 3 val., priteistina suma būtų 570,09 Eur (190,03 Eur x 3). Už abu teismo posėdžius galima priteisti suma sudarytų 760,12 Eur, todėl apeliantės prašoma priteisti 871,20 Eur suma mažintina iki 760,12 Eur.
125. Atlyginimas už ieškovės įrašytų nuotraukų ir vaizdo failų analizę, referavimas klientui; atstovavimas klientui susirašinėjime su rangove dėl darbų (dokumentų) perdavimo bei darbų tinkamumo įkainotas 2 904 Eur. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kiek laiko truko šių darbų atlikimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios paslaugos vertintinos kaip vienarūšės, joms taikytinas Rekomendacijų 8.19 papunktis. Minėtų dokumentų analizė, konsultacija klientui, atstovavimas susirašinėjant vyko 2023 m. liepos mėn., maksimali galima priteisti suma už vieną valandą sudarytų 195,99 Eur (1 959,9 Eur x 0,1). Apeliantės prašoma priteisti suma už šias paslaugas pripažįstama neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl mažintina iki 1 904 Eur.
126. Atlyginimas už paaiškinimų raštu teismui parengimą; dalyvavimą taikos derybose; papildomų įrodymų bylai rinkimą ir susijusių bylos dokumentų analizė įkainota 1 016,40 Eur. Pažymėtina, kad išlaidos už paaiškinimus raštu ir dalyvavimą taikos derybose vieną kartą jau yra įvertintos (dėl jų nurodoma nutarties 130 punkte), todėl pakartotinai nevertinamos. Šios paslaugos vertintinos kaip atstovavimas byloje, joms taikomas Rekomendacijų 8.19 papunktis. Teismo posėdis 2024 m. vasario 1 d. truko apie 1 val., todėl maksimali galima priteisti suma sudarytų 201,82 Eur (2 018,2 Eur x 0,1). Apeliantės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 201,82 Eur.
127. Atlyginimas už atstovavimą klientui teisme (po teismo posėdžio): už prašymo teismui dėl eksperto apklausos, už nuomonės dėl eksperto prašymo parengimą, už atstovavimą derybose dėl taikos sutarties sudarymo su ieškovu, už prašymo ieškovui, už prašymų teismui dėl termino pratęsimo, dėl priešieškinio priėmimo, dėl įrodymų priėmimo ir už užklausų parengimą, įrodymų rinkimą iš rangovų dėl bandymo darbų, kitos konsultacijos byloje įkainotas 1 161,60 Eur. Pažymėtina, kad atstovavimas derybose dėl taikos sutarties yra įvertintas (nutarties 130 punktas). Nuomonė dėl eksperto apklausos pateikta 2024 m. rugsėjo 10 d., taikant Rekomendacijų 8.17 papunktį, maksimali galima priteisti suma būtų 216,10 Eur (2 161 Eur x 0,1). Kiti prašymai pateikti 2024 m. lapkričio mėn., todėl taikant Rekomendacijų 8.17 papunktį, maksimali galima priteisti suma būtų 219,64 Eur (2 196,4 Eur x 0,1). Apeliantės prašoma priteisti suma mažintina iki 435,74 Eur (216,10 Eur + 219,64 Eur).
128. Apeliantė prašo priteisti 1 210 Eur už jos iniciatyva parengtą ekspertinio tyrimo aktą, tačiau šias išlaidas apeliantė patyrė savo iniciatyva, ekspertizė byloje buvo atlikta teismo iniciatyva, už ją apmokėjo ieškovė, apeliantės užsakymu atliktu tyrimu priimant sprendimą nebuvo vadovaujamasi, atsižvelgiant į tai, šių išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.
129. Atlyginimas už teisines konsultacijas ne byloje dėl bendrovės vardo ir apeliantės prekinio ženklo apsaugos, atstovavimas per periodą įkainotas 435,60 Eur. Pažymėtina, kad prie šių teisinių paslaugų nurodyta, kad jos suteiktos ne byloje, todėl jos nepriteistinos. Apeliantės nurodytos patirtos išlaidos už teisines paslaugas – atlyginimas už teisines konsultacijas darbo teisės, mobingo sampratos ir kitais klausimais įkainotos 290,40 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios apeliantės patirtos išlaidos taip pat vertintinos kaip nepriskirtinos prie patirtų išlaidų nagrinėjamoje byloje, todėl nepriteisiamos.
130. Kitos apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, neviršijančiomis Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiamos (2 468 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 435,60 Eur atlyginimas už atstovavimą klientui derybose dėl taikos sutarties sudarymo, 580,80 Eur už atstovavimą 2023 m. birželio 5 d., kuris truko apie 4 val., 290,40 Eur už teismo posėdžio metu surinktų bei ieškovės advokatės 2023 m. birželio 5 d. prašymu pateiktų įrodymų analizę, 580,80 Eur. už papildomų įrodymų rinkimą ir 2023 m. rugsėjo 20 d paaiškinimus raštu, 1 016,40 Eur už priešieškinio parengimą, 871,20 Eur už atstovavimą 2025 m. vasario 18 d., 2025 m. kovo 20 d., 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdžiuose).
131. Apeliantė iš viso patyrė 14 885,83 Eur (2 468 Eur + 2 698,50 Eur + 719,60 Eur + 760,12 Eur + 190,03 Eur + 435,60 Eur + 580,80 Eur + 290,40 Eur + 1 904 Eur + 580,80 Eur + 201,82 Eur + 658,92 Eur + 435,74 Eur + 1 016,40 Eur + 219,64 Eur + 216,10 Eur + 216,10 Eur + 211,03 Eur + 211,03 Eur + 871,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių galimų priteisti dydžių, todėl apeliantei priteistinos 3 870,31 Eur (14 885,83 Eur x 0,26) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.
132. Iš viso ieškovei iš apeliantės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, patirta pirmosios instancijos teisme, yra 12 474,04 Eur, o apeliantei iš ieškovės – 3 870,31 Eur. Kadangi šios priteisiamos sumos yra vienarūšės (bylinėjimosi išlaidos) yra galimas jų tarpusavio įskaitymas, o šiuo atveju įskaitymas atitinka ir ekonomiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš apeliantės priteistina 8 603,73 Eur (12 474,04 Eur – 3 870,31 Eur).
133. Apeliantės apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies. Ginčijama apeliantės suma yra 87 454,12 Eur, kuri yra sumažinama iki 64 901,59 Eur, t. y. 22 552,53 Eur (87 454,12 Eur – 64 901,59 Eur). Todėl patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija apeliantės atžvilgiu sudaro 25,79 proc., o ieškovės – 74,21 proc. Pagal tokias proporcijas ir paskirstomos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
134. Ieškovė pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 811,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro susipažinimas su apeliaciniu skundu, atsiliepimo rengimas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą pateiktas 2026 m. sausio 20 d., todėl pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali galima priteisti suma būtų 3 155,88 Eur (2 427,6 Eur x 1,3). Ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijas, todėl mažinama iki 3 155,88 Eur. Iš viso ieškovei priteistinos 2 341,98 Eur (3 155,88 Eur x 74,21 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
135. Apeliantė už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 4 791,60 Eur, žyminį mokestį – 1 537 Eur ir 0,64 Eur banko mokesčiams apmokėti. Apeliacinio skundo parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliantės apeliacinį skundą patenkinus 25,79 proc., už apeliacinio skundo parengimą jai priteisiama 1 235,75 Eur. Apeliantė sumokėjo 1 537 Eur žyminį mokestį, todėl atitinkamai jai proporcingai priteisiama 396,39 Eur. Dėl apeliantės prašomų priteisti 0,64 Eur banko mokesčių pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimas Rekomendacijose nenumatytas, todėl jos nepriteisiamos. Iš viso apeliantei priteisiama 1 632,14 Eur (1 235,75 Eur + 396,39 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
136. Atlikus šių sumų įskaitymą, ieškovei iš apeliantės priteisiama 709,84 Eur (2 341,98 Eur – 1 632,14 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“, juridinio asmens kodas 302466003, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teritorijų tvarkymas“, juridinio asmens kodas 304435309, 42 349,05 Eur (keturiasdešimt du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 5 ct) skolos, 22 552,54 Eur (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 54 ct) delspinigių, 10 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (64 901,59 Eur (šešiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus vieną eurą ir 59 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“, juridinio asmens kodas 302466003, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“, juridinio asmens kodas 302466003, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teritorijų tvarkymas“, juridinio asmens kodas 304435309, 8 603,73 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus tris eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ilzenbergo dvaras“, juridinio asmens kodas 302466003, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teritorijų tvarkymas“, juridinio asmens kodas 304435309, 709,84 Eur (septynis šimtus devynis eurus ir 84 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas