Pranešėjas Juozapas Surblys                                                         Baudž. byla Nr. 1A-46-50/2007

Teisėja Jurgita Grigonienė                                                            Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                      1.2.4.8; 2.1.6.2(S)

 

                                                                                                      

   KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2007 m.  sausio 11 d.

Klaipėda

 

 

 

                     Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teisėjų  Valentino Janonio ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Ainai Kuprijanovienei,

nukentėjusiajai  V. L.,

nukentėjusiosios atstovui adv. Laimonui Straukai,

nuteistajam A. J., jo gynėjai adv. Marinai Saveljevai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK  140 str. 1 d. šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, uždraudžiant bendrauti su V. L. bei įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Priteista iš A. J. V. L. 20 litų turtinei ir 700 litų neturtinei žalai atlyginti bei 500 litų advokato pagalbai apmokėti.

                Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir skundą,

                                                                   n  u  s  t  a  t  ė :

 

 

A. J. nuteistas už tai, kad 2006-05-30, apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), prie pieno surinkimo punkto, esančio netoli V. L. ir A. J. namų, mušdamas ir kitaip smurtaudamas padarė V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą: kelis kartus kumščiu smogė V. L. į galvą, delnu sudavė į veidą, spyrė į kairę koją, padarydamas poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairiojoje šlaunyje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, kartu sukeldamas ir fizinį skausmą.

Nuteistasis prašo panaikinti teismo nuosprendį ir jį išteisinti, kadangi V. L. jis nesužalojo. Teismo nuosprendis grindžiamas nukentėjusiosios vyro ir liudytojų N. Š. bei V. Š., kurie nematė konflikto, neobjektyviais parodymais. Liudytoja B. J. teisme patvirtino, kad būdama savo sodyboje girdėjo, kaip V. L. šaukė, ir matė, kaip V. L. A. J. sudavė, dėl ko šis nugriuvo. Taip pat B. J. patvirtino, kad nematė ant V. L. kūno ir veido jokių sužalojimų. Kadangi byloje yra abejonių dėl nuteistojo kaltės, jos turėtų būti vertinamos jo naudai.

                     Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuosprendį panaikinti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašo skundą atmesti.

                     Apylinkės teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo kaltumas įrodytas bylos nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, kurie priimant nuosprendį įvertinti kaip įrodymai.

                     Įvykio - tarpusavio konflikto esmės - faktas pagrįstas įvykio dalyvių parodymų turiniu, nes ir nuteistasis, ir nukentėjusioji parodė, kad 2006 m. gegužės 30 d. rytą jie susitiko prie pieno surinkimo vietos, kur jie susikivirčijo dėl gyvulių priežiūros. Nors abu konflikto dalyviai įvykio kilimo priežastis aiškina šiek tiek skirtingai, tačiau iš to yra aišku, kad įvykio kilimą lėmė tarpusavio nesantaika, todėl tiek vienos, tiek kitos konflikto pusių motyvai buvo susiję su asmeniniais nesutarimais. Tokios yra veikos subjektyviąją pusę atspindinčios aplinkybės, nes jokios kitokios įvykio kilimo priežastys nenustatytos.

                     Veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės teismo nuosprendyje yra išdėstytos išsamiai, šios aplinkybės yra susijusios su į bylą surinktų objektyvią reikšmę  turinčių duomenų vertinimu, kas tvirtina nuteistojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, kaltės formos apibrėžimą, nors pats nuteistasis veikos objektyviąją pusę sudarančių veiksmų padarymą neigia. Tačiau Apylinkės teismas, įvertinęs įvykio situaciją - nuteistojo, nukentėjusiosios bei jos sutuoktinio V. L. buvimą įvykio vietoje, - pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kad tuo metu jai smūgius sudavė ir ją sužalojo ne kas nors kitas, o tik nuteistasis. Šiuos nukentėjusiosios parodymus tvirtina ne tik nukentėjusiosios sutuoktinis V. L., kuris ir pats tapo įvykio dalyviu, nes jo kaltumo ar nekaltumo klausimas sprendžiamas kitame teismo procese, bet ir teismo medicinos specialisto išvados duomenys. Iš jų matyti, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji kreipėsi  dėl jai padarytų sužalojimų patvirtinimo ir laipsnio nustatymo, todėl jokių abejonių nekyla dėl to, kad nukentėjusioji buvo sužalota įvykio vietoje esant trims dalyviams, t.y. pačiai nukentėjusiajai, jos sutuoktiniui ir nuteistajam. Įvykį, kaip incidentą, o iš dalies ir nuteistojo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, patvirtino ir liudytojai J. Š. bei N. Š.. Nors šie asmenys nematė konkrečių įvykio metu padarytų veiksmų, tačiau beveik tuo pačiu laiku matė prie pieno surinkimo vietos buvusį nuteistąjį ir netoli nuo tos vietos - savo namų kieme - verkiančią nukentėjusiąją, besiskundžiančią sumušimu. Nors šių liudytojų parodymai netvirtina įvykio esmės, t.y. jie nematė, kas kam sudavė, tačiau šie parodymai apibrėžia įvykio dalyvius, kurie dalyvavo konflikte. Todėl teismo medicinos specialisto išvados apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus tuo laiku, kurį liudija su įvykiu susiję asmenys, leido Apylinkės teismui priimti sprendimą, kad nusikalstamą veiką ir jos objektyviąją pusę sudarančius veiksmus padarė nuteistasis. Kitaip vertinti Apylinkės teismo padarytų išvadų apeliacinės instancijos teismas jokio pagrindo neturi.

                     Nuspręsdamas nuteistąjį pripažinti kaltu, Apylinkės teismas negalėjo kitaip vertinti liudytojos B. J., nuteistojo sutuoktinės, parodymų. Byloje nustatyta, kad tuo metu B. J. buvo netoli įvykio vietos. Ji tvirtina, kad kai kurias aplinkybes gali gerai patvirtinti, nes girdėjusi, kaip V. L. plūdo jos sutuoktinį, o V. L. jam smogė. Nors B. J. netvirtina, kad jos sutuoktinis mušė nukentėjusiąją, tačiau tai negali kitaip paveikti teismo nuosprendyje padarytų išvadų, kurios, kaip minėta, padarytos remiantis labai konkrečiais duomenimis, o V. L. kaltumo ar nekaltumo klausimas, kaip žinoma, nagrinėjamas kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas duomenų bei išvadų kitoje byloje dėl V. L. kaltumo ar nekaltumo, kartu pažymi, kad veikos subjektyviąją pusę lėmė platesnis aplinkybių kontekstas, nes, kaip jau buvo minėta, konflikto ištakos buvo susijusios ne tik su konkrečių santykių tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios apibrėžimu, bet plačiau - šių santykių kontekstas buvo dviejų konfliktuojančių šeimų ilgalaikė nesantaika, kuri lėmė visų įvykio dalyvių veiksmų motyvus įvykio metu, o be to, ankstesnių neigiamo pobūdžio santykių motyvacija lėmė tiek pretekstą įvykiui kilti, tiek iš dalies įvykio dalyvių elgesio aktyvumą.

                     Naikinti nuosprendį dėl sprendimo nuteistąjį pripažinti kaltu jokio pagrindo nėra. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirtoji bausmė atitinka Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatų turinį.

                     Tačiau Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl byloje priimto sprendimo, susijusio su neturtinės žalos priteisimu (Baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 4 p.). Teismas, vadovaudamasis bendrosiomis tokios žalos atlyginimo nuostatomis, priteisė iš nuteistojo 700 Lt nukentėjusiajai. Nors Apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti išsamūs bei iš esmės bendrosioms nuostatoms neprieštaraujantys argumentai, vis dėlto atsižvelgtina ne tik į nuteistojo kaltės pobūdį ir dėl to kilusias konkrečias pasekmes: atsižvelgtina, kad įvykio kilimo priežastys buvo susijusios su nukentėjusiosios šeimos netinkama turto - gyvulių - priežiūra.  Tai ir ankstesni pykčiai lėmė fizinių veiksmų pasireiškimą. Todėl negalima manyti, kad dėl to turėtų būti priteista bent kiek didesnio dydžio neturtinė žala, kurios paskirtis yra kompensuoti itin skaudžias dvasines bei moralines netektis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios, jų šeimų santykiai buvo nuolat įtempti dėl abipusio elgesio. Be to, nuteistasis yra senyvo amžiaus. Todėl priteistos žalos dydis mažintinas iki žymiai mažesnio dydžio.

                     Kadangi nuteistojo skundas dėl nuosprendžio esmės atmetamas, iš jo priteistinos išlaidos, kurias nukentėjusioji turėjo apmokėdama advokato paslaugas.

                    

                     Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p.,

 

                                                                   n  u  t  a  r  i  a:

 

                     Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti: iš A. J. priteisti 200 Lt neturtinės žalos V. L..

                     Kitus nuosprendyje ir jo rezoliucinėje dalyje nurodytus sprendimus palikti nepakeistus.

                     Priteisti iš A. J. 400 Lt atstovavimo išlaidų V. L..

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Juozapas Surblys

 

 

Teisėjai                                                                                                Valentinas Janonis

 

 

                                                                                                            Dalius Jocys