Baudžiamoji
byla Nr. 2K-367/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.1.; 1.2.23.3.; 2.1.2.13.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009
m. rugsėjo 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro
Aiduko ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo
posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
S. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario
15 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį
laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės
atėmimu šešeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės iš
dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai
metų.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutartis, kuria
nuteistojo S. M. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d.
nuosprendžiu taip pat nuteistas A. U., o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistojo A.
U. apeliacinis skundas atmestas. Dėl šios nuosprendžio ir nutarties dalies
kasacinių skundų negauta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n
u s t a t ė :
S. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų
grupe su A. U. organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų
gabenimą, turėdamas tikslą jas platinti, ir narkotinių medžiagų kontrabandą,
būtent:
2006 metų pabaigoje A. U. pagal išankstinį susitarimą
su S. M. Rusijos Federacijos Grozno mieste įsigijo 4 696,08 g baltos, geltonos,
rudos spalvos miltelių bei jų kietų fragmentų mišinių, kurių sudėtyje buvo
labai didelis kiekis - 851,965 g narkotinės medžiagos - heroino, kurį vėliau
pergabeno į Kazachstano Respublikos Čimkento miestą ir 2007 m. balandžio
mėnesio nenustatytą dieną iš anksto paslėpė specialiai paruoštoje automobilio
„Iveco-Fiat“ (duomenys neskelbtini) slėptuvėje, įrengtoje prie
automobilio kairės pusės galinių ratų ašies. Realizuodami nusikalstamą sumanymą
dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, S. M. ir A. U., pasamdė J. K. ir V. K.,
kad šie automobiliu „Iveco-Fiat“ (duomenys neskelbtini), kuriame buvo
paslėptos minėtos narkotinės medžiagos, atvažiuotų į Lietuvos Respubliką
tariamai parvežti lengvųjų automobilių į Kazachstano Respubliką, tą šie ir
padarė, t. y. V. K. ir J. K., vykdydami A. U. nurodymus, kuris savo
veiksmus derino su S. M., nežinodami, kad automobilyje gabena narkotines
medžiagas, iš Kazachstano Respublikos per Rusijos Federaciją, Baltarusijos
Respubliką ir 2007 m. gegužės 6 d., 17.10 val., iš Baltarusijos Respublikos į
Lietuvos Respublikos teritoriją per Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių
kelio postą neteisėtai įvežė heroiną, kurį, vykdydami S. M. ir A. U. nurodymus,
kartu su automobiliu turėjo perduoti S. M., tačiau buvo sulaikyti pareigūnų, o
narkotinė medžiaga aptikta ir paimta Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų
kelio poste policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo panaikinti
Vilniaus apygardos teismo 2008
m. vasario 15 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d.
nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami sprendimus,
padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai
išnagrinėti baudžiamąją bylą, priimti teisingą nuosprendį bei nutartį, pažeidė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40
nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, bei Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį bei 31 straipsnio 2-4 dalis.
Kasaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tyčia
padarė Lietuvos Respublikos BPK 36 straipsnio pažeidimą, pagrįsdamas
jo kaltę teiginiu, prieštaraujančiu teisiamojo posėdžio protokolo turiniui. S. M. teigimu, pirmosios
instancijos teismas, konstatavęs, kad nuteistasis A. U. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jo dėdė (kasatorius S. M.)
apie kontrabandą nieko nežinojo, nesiėmė priemonių nustatyti, ar A. U. parodymus davė
savanoriškai, ar jie buvo išgauti prievartos būdu. Kasatorius abejoja, ar
autovežio, kuriuo buvo gabenamos narkotinės medžiagos, vairuotojai J. K. ir V. K. galėjo nepastebėti jų
autovežio suvirinimo siūlių, kurios buvo akivaizdžiai matomos.
Pasak S. M., iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo
nutarties akivaizdžiai matyti siekis tyčia apkaltinti, nors nėra jokių patvirtinančių
duomenų, kad narkotinė medžiaga priklausė būtent jam, o ne kitiems asmenims.
Kasaciniame skunde S. M. teigia, kad yra padarytas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato
2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant
Baudžiamojo proceso kodekso normas,
reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, pažeidimas ir nuosprendis priimtas
remiantis vien tiktai kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką,
kai to nepatvirtina kiti įrodymai. Kasatoriaus manymu, nuosprendis grindžiamas tiktai prielaidomis, nes
nėra jokių tiesioginių įrodymų,
tokių kaip pirštų antspaudai, ir panašiai.
Savo skunde
S. M. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nenorėjo įsigilinti į bylos aplinkybes bei nesuteikė
galimybės paaiškinti teismui dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neužtikrino galimybės
įsitikinti, ar jam viskas teisingai buvo išversta, pabrėžia, kad jis yra Azijos
pilietis ir nelabai gali rusiškai paaiškinti visų aplinkybių.
Atsiliepimu į nuteistojo S. M. kasacinį skundą
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo jo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas išsamiai išnagrinėjo
ikiteisminio
tyrimo duomenis, pripažino juos įrodymais, ir, įvertinęs juos pagal savo vidinį
įsitikinimą,
priėmė pagrįstą sprendimą. Išsamaus visų įrodymų vertinimo, kurio pagrindu buvo
priimtas nepalankus kasatoriui teismo sprendimas, negalima traktuoti kaip esminio
baudžiamojo proceso normų pažeidimo, nes toks sprendimas, pasak prokuroro, buvo priimtas remiantis
duomenimis, kurie surinkti įstatymo nustatyta tvarka bei teismo ištirti ir
pripažinti įrodymais. Kasatoriaus teiginys apie tai, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo suinteresuotas,
yra tiktai deklaratyvus, nepagrįstas
jokiais faktiniais duomenimis.
Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teisme byla
nebuvo išnagrinėta pakankamai išsamiai, nepatikrinti visi įrodymai, nepašalintos visos
kylančios abejonės, tačiau apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas
išsamus įrodymų tyrimas, iš naujo apklausti liudytojai, tenkinant S. M.
apeliacinį skundą, buvo iškviesti ir apklausti nauji liudytojai, iš naujo
išklausyti telefoninių pokalbių įrašai. Taip pat papildomai buvo apklausti
nuteistieji S. M. ir A. U.,
jiems buvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimus dėl visų paskelbtų įrodymų, todėl
teigti, kad S. M. nebuvo suteikta galimybė
duoti paaiškinimus, nėra pagrindo. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės
instancijos metu buvo užtikrintas vertėjo į nuteistiesiems suprantamą
rusų kalbą dalyvavimas, todėl S. M. teiginys, kad jis negalėjo suprasti užduotų
klausimų ir duoti teisingų parodymų, neteisingas. Prokuroras pabrėžia, kad byloje užfiksuoti S. M. telefoniniai
pokalbiai rusų kalba, kurių autorystės nuteistasis
neneigia, todėl teigti, kad rusų kalbos jis nesupranta, nėra pagrindo.
Prokuroras atsiliepime
pažymi, kad kasatorius S. M. deklaratyviai nurodo, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalies, 31 straipsnio 2, 3, 4 dalių reikalavimai,
tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių ar faktų, kurie pagrįstų tokį jo
deklaratyvų teiginį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka
pagrindų
Iš nuteistojo S. M. kasacinio skundo matyti, kad
kasatorius laiko savo kaltę neįrodyta, o iš BPK 369 straipsnyje numatytų
apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų kaip esminį BPK
pažeidimą nurodo, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytą BPK
36 straipsnio pažeidimą, pagrindžiant jo kaltę teiginiu, prieštaraujančiu
teisiamojo posėdžio protokolo turiniui, bei nuosprendžio surašymą nesilaikant
teismų praktikos taikant atitinkamas BPK normas. Taip pat jis teigia, kad byla
išnagrinėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 ir 31
straipsniuose įtvirtintus principus.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties kasatorius
nurodo tik tai, kad jis nelabai suprato užduodamus klausimus, o pats rusiškai
negali laisvai reikšti savo minčių, be to, nėra tikras, kad jo paaiškinimai
buvo išversti teisingai.
Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir įrodymų
vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl kasacinio
skundo argumentai, susiję su šiomis aplinkybėmis, paliekami nenagrinėti.
Dėl vertėjo dalyvavimo ir apeliacinio proceso
Pagal BPK 8 straipsnio 2 dalį lietuvių kalbos
nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti
pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus,
kalbėti teisme gimtąja arba kita kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais,
taip pat susipažindami su bylos medžiaga, proceso dalyviai turi teisę naudotis
vertėjo paslaugomis.
Nuteistasis S. M. viso proceso metu pageidavo kalbėti
rusų kalba, todėl byloje dalyvavo šios kalbos vertėjas, o apeliacinės
instancijos teisme tiriant garso įrašus čečėnų kalba, dalyvavo vertėjas,
mokantis čečėnų kalbą. Jokių nusiskundimų teismui dėl to, kad nesupranta ar
nepakankamai supranta proceso eigą ir nagrinėjamų klausimų esmę, S. M. nepareiškė.
Be to, nuteistasis pats asmeniškai parašė apeliacinį skundą rusų kalba, iš
kurio vertimo į lietuvių kalbą matyti, kad rusų kalbą jis moka pakankamai
gerai. Kasatorius painioja apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus
teiginius, kad jis neprisipažįsta kaltas, bet pripažįsta palaikęs ryšį su
vairuotoju, gabenusiu narkotines medžiagas, ir iš to daro nepagrįstą išvadą
apie vertimo klaidas.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas
nuteistojo S. M. ir jo gynėjo bei nuteistojo A. U. apeliacinius skundus,
pripažino, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai,
nepatikrino visų įrodymų ir nepašalino visų kylančių abejonių, o nuosprendis
nevisiškai atitinka jam keliamus reikalavimus. Vadovaudamasis BPK 324
straipsnio 6 dalimi, šis teismas, tenkindamas praktiškai visus nuteistųjų
ir jų gynėjų prašymus, atliko įrodymų tyrimą, apklausė pačius nuteistuosius,
liudytojus, išklausė ir išnagrinėjo pateiktus, išreikalavo ir ištyrė kitus telekomunikacijų
tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytus įrašus bei atliko
kitus procesinius veiksmus, išsamiai ir nešališkai išnagrinėdamas visas bylos
aplinkybes. Priimtoje nutartyje pateikta kompleksinė visų įrodymų analizė,
kurios pagrindu prieita prie išvados, kad nuteistojo kaltė padarius
nusikaltimus, už kuriuos jis nuteistas pirmosios instancijos teismo, yra
įrodyta. Taigi apeliacinės instancijos teismas pašalino pirmosios instancijos
teismo padarytus, taip pat ir kasatoriaus nurodytus nuosprendžio surašymo bei
BPK 36 straipsnio pažeidimus.
Kasatorius nepateikia jokių argumentų dėl Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 29 ir 31 straipsniuose įtvirtintų asmenų
lygybės, nekaltumo prezumpcijos, teisės į viešą ir teisingą bylos išnagrinėjimą
ir kitų žmogaus ir valstybės santykius reglamentuojančių principų pažeidimą.
Baudžiamojo proceso taisyklės yra suderintos su
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktais ir kitomis
tarptautinės teisės normomis. Minėtų konstitucinių principų pažeidimas galėtų
būti konstatuotas nustačius konkrečius BPK nuostatų pažeidimus, kurie nebūtų
ištaisyti instancinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tokių pažeidimų
kasacinės instancijos teismas nenustatė.
Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo
pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas
netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n
u t a r i a :
Atmesti nuteistojo S. M. kasacinį skundą.
Teisėjai Rimantas
Baumilas
Viktoras Aidukas
Vladislovas Ranonis