Administracinio nusižengimo byla

                                                                                        Nr. http://teismai.liteko/default.aspx?item=casecard&id=8ddd046c-10f8-4c13-8b88-4bdb3ad8ccdbA15.-224-737/2017

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00155-2017-6

(S)

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7;      

                                                                                        21.14.9

JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. birželio 23 d.

Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė,

sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S.,

UAB „Transmesta“ atstovui S. S.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, išsiskyrusio, bausto administracine tvarka, teisto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Teismas

n u s t a t ė:

K. S. 2017-05-24 09.00 val. Kaunas-Zarasai-Daugpilis 15,27 kilometre, Jonavos r. sav., vairavo transporto priemonę su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,5 prom. girtumo laipsnis, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti kitiems eismo dalyviams pavojaus ir persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, dėl ko kliudė kitą transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 101 punktų reikalavimus ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina, kad iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog eismo įvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonei su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų padaryta žala.

Teismo posėdžio metu apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. Norėjo persirikiuoti iš dešinės į kairę, tačiau su transporto priemonės galutine statramsčio dalimi kliudė kito automobilio veidrodėlį. Jis nepastabėjo kliudęs kitą automobilį. Iš vakaro buvo išgėręs vieną litrą 6 laipsnių stiprumo alaus, neblaivus nesijautė. Vairuotoju dirba nuo 1989 metų. Eismo įvykio dieną į darbą išvažiavo iš Baltic Petroleum aikštelės, o ne iš darbdavio teritorijos, todėl jo girtumo niekas netikrino. Prieš penkis metus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. S. paaiškino, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o K. S. įmonėje dirba apie 3 mėnesius. Vairuotojai vykdydami medienos pervežimą išvažiuoja iš įmonės garažo pirmadienį ir grįžta penktadienį. Įmonės administracija nežinojo, kad K. S. sėdo už vairo neblaivus.  UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė neapgadinta, žala nepadaryta. Prašo nebausti K. S. už pasišalinimą iš įvykio vietos ir pritaikyti švelnesnę bausmę.

Taigi be K. S. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusižengimą įrodyta bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 20ANP-101247586-17, kuriame užfiksuotos esminės nusižengimo aplinkybės; asmens blaivumo patikrinimo rezultatu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; eismo įvykio vietos schema; E. P. rašytiniu paaiškinimu, kad važiuojant link Kauno nuo Jonavos miškovežis persirikiuodamas kliudė jo transporto priemonę ir numušė dešinį veidrodėlį; tarnybiniais pranešimais; išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus; duomenimis apie teistumą ir kita bylos medžiaga.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visetą, daroma išvada, jog K. S. vairavo transporto priemonę su puspriekabe būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumas (0,5 prom.), ir persirikiuodamas kliudė kitą transporto priemonę, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. S. ir liudytojo S. S. nurodytos aplinkybės dėl K. S. pasišalinimo iš įvykio vietos nenagrinėtinos, nes K. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn tik pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, t. y. už neblaivaus asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o ne už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pagal ANK 426 straipsnį.

K. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (praeityje baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, teistas), į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, jog K. S. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už nusižengimo padarymą paskyrus artimą vidutinei sankcijoje numatytą baudą. Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, K. S. skiriama privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui.

Svarstydamas alternatyvios administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – klausimą (ANK 423 str. 5 d.), teismas įvertina, kad K. S. vairavo transporto priemonę, kurios savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbdavys. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija žinojo, kad transporto priemonę K. S. vairavo neblaivus. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. S. patvirtino, kad nežinojo apie tai, kad K. S. sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes transporto priemonė su puspriekabe SCHMITZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotina.

Teismo posėdžio metu K. S. prašė baudos sumokėjimą išdėstyti. ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. K. S. nurodė, kad gyvena su sugyventine, neturi nepilnamečių vaikų, turi įsipareigojimų „Swedbank“, AB, mėnesinė įmoka 20 Eur. VSDFV duomenimis K. S. dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždirba apie 573 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, VĮ „Registrų centras“ duomenimis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Taigi teismo vertinimu, K. S. prašymas, atsižvelgus į parenkamos nuobaudos rūšį, pažeidėjo turtinę padėtį, taip pat į nuobaudos dydį, į tai, kad K. S. padėtis pablogės, nes netekęs teisės vairuoti transporto priemonių jis negalės dirbti vairuotoju, todėl remiantis proporcingumo principu, K. S. prašymas yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, pirmą mėnesį sumokant 150 Eur, kitus vienuolika mėnesių mokant po 100 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 1 250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalimi, paskirti K. S. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams.

Išdėstyti K. S. paskirtos 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudos mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, pirmą mėnesį sumokant 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), kitus vienuolika mėnesių mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant mokėti nuo 2017 m. liepos 24 d.

Išaiškinti, kad  bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                       /parašas/                               Jūratė Petraškienė