Civilinė byla Nr. e2S-1056-431/2020

                                              Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14027-2020-7

                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;

 (S)

                                  3.3.2.5                                

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui V. A. dėl nuostolių atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 7 090,90 Eur nuostolių. Nurodė, jog ieškovė su atsakovu 2015 m. kovo 27 d. sudarė statybų rangos darbų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytus vienbučio gyvenamojo namo mūrijimo, sąramų montavimo, pertvarų įrengimo, stogo uždengimo, fasado šiltinimo ir vandens sistemų montavimo darbus. Atlikti darbai buvo perduoti 2015 m. gegužės 1 d., 15 d. ir 30 d. aktais. Tačiau 2018 m. rugpjūčio 10 d. nugriuvo didysis namo kaminas. Vėliau paaiškėjo, kad buvo nekokybiškai ir kreivai išmūrytos sienos. Atsakovas pripažino savo klaidas, atliekant statybos darbus, tačiau nuostolius atlyginti atsisakė. Pagal ieškovės užsakytą 2020 m. balandžio 3 d. ekspertizę nustatyta, kad kamino atstatymo ir sienų išlyginimo darbų vertė – 6 340,90 Eur, ekspertizės kaina – 400 Eur. Papildomai ieškovė sumokėjo 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir 200 Eur advokatui už pretenzijos atsakovui parengimą.

2.       Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 7 090,90 Eur vertės atsakovo kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas nuosekliai atsisako pripažinti, jog darbus atliko netinkamai, ilgą laiką vengė komunikuoti, todėl yra didelė tikimybė, jog atsakovas gali būti nesąžiningas ir galimai palankų teismo sprendimą įvykdyti gali būti sunku arba neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir areštavo ieškovės I. V. naudai atsakovui V. A. priklausantį 7 090,90 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui nekilnojamojo turto, areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir (arba) pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, taip pat leidžiant atsakovui mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškove I. V. pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

4.       Teismas pripažino, jog ieškinio suma – 7 090,90 Eur – yra didelė. Reali atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma (turimas nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos, kreditoriniai įsipareigojimai ir pan.), todėl yra objektyvus pagrindas užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą atsakovo turtinę padėtį ir taip paneigtų grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl yra pagrindas atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodant, kad areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė nei 7 090,90 Eur (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovui yra iškelta ir kitų civilinių bylų dėl turtinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl tai tik patvirtina grėsmę galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui (CPK 179 straipsnio 3 dalis).       

II.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Atsakovas V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.        Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, privalo išnagrinėti, ar ieškovo reiškiamas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas ir tik nustatęs šią sąlygą, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nenagrinėjo ir nenustatė, ar pareikštas ieškinys dėl 7090,90 Eur žalos atlyginimo yra tikėtinai pagristas, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pagal šalių 2015 m. kovo 27 d. sudarytą rangos sutartį atliktų darbų vertė buvo tik 4 749 Eur. Tačiau ieškiniu prašoma priteisti 7 090,90 Eur, iš kurių nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo suma jau yra padidinta net iki 6 340,90 Eur. Ieškovės reikalaujama priteisti suma gerokai viršija statybos rangos sutarties vertę, ieškinys yra pareikštas praėjus daugiau nei 5 metams po statybos darbų atlikimo. Šios aplinkybės patvirtina tikėtiną ieškinio nepagrįstumą.

5.2.        Teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl didelės ieškinio reikalavimo sumos egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos vien dėl didelės ieškinio sumos. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas nevengia atsakomybės. Aplinkybė, kad atsakovas nesutiko su ieškovės pretenzija, negali būti vertinama, kaip aplinkybė patvirtinanti atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir išsamiai į ją atsakė. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su ieškovės keliamais nepagrįstais reikalavimais, negali būti laikoma atsakovo nesąžiningu elgesiu.

5.3.        Teismo pritaikytas turto areštas grubiai pažeidžia atsakovo teises. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, todėl dėl pritaikyto turto ir banko sąskaitų arešto negali vykdyti ūkinės veiklos, nusipirkti darbams reikalingų medžiagų ir prekių. Atsakovo turtinė padėtis nekelia grėsmės galimo sprendimo vykdymui, nes atsakovas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl galės įvykdyti teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovui yra iškelta civilinių bylų. Atsakovui yra pareikštas ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-5363-1115/2020, tačiau šioje byloje teismas atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. L2-18405-807/2020 atsakovas yra kreditoriumi, o ne skolininku.

6.       Ieškovė I. V. atsiliepimu į atsakovo V. A. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1.        Priešingai nei nurodo atsakovas, teismas nagrinėjo klausimą, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes priėmė skundžiamą nutartį. Teismas, priimdamas nutartį, susipažino su ieškinio teisine argumentacija bei pridedamais įrodymas, patvirtinančiais faktinių aplinkybių egzistavimą. Todėl teigti, kad teismas nenagrinėjo ir nenustatė, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, yra nesąžininga ir neteisinga. Galutinė atsakovo padarytų nuostolių suma buvo nustatyta tik po 2020 m. balandžio 3 d. vertinimo (ekspertizės) akto gavimo. Šios aplinkybės nuosekliai išdėstytos ieškinyje.

6.2.        Ieškovė susidūrė su atsakovo nesąžiningu elgesiu, siekdama išspręsti kilusią problemą. Atsakovo vengimas spręsti ginčą ir slapstymasis nuo ieškovės yra aprašytas 2020 m. vasario 5 d. pretenzijoje bei ieškinyje, pagrindžiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo nutartis taikyti ribojimus siejama ne su atsakovo nesutikimu su pretenzijos reikalavimais, o su jo elgesiu su ieškove iki ieškinio pateikimo teismui ir kitomis objektyviai nustatytomis atsakovo elgesio aplinkybėms. Atsakovas su skundu nepateikė jokių duomenų apie jo turtinę padėtį.

6.3.        Teismas pagrįstai konstatavo, jog kitų teisminių ginčų buvimas yra pagrįsta prielaida abejoti atsakovo sąžiningumu bei galimybėmis įvykdyti galimai palankų ieškovei teismo sprendimą.  Byloje esančiame Turto areštų registro išraše yra informacija, kad atsakovo turtą 2019 m. liepos 8 d. areštavo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras byloje Nr. 01-1-15437-19. Įprastai tokios poveikio priemonės ikiteisminio tyrimo bylose taikomos tik esant įtarimams dėl sunkių nusikaltimų padarymo. Antstolio A. N. 2020 m. birželio 3 d. pažymoje nurodyta, kad jos surašymo metu nerasta skolininkui priklausančio turto, kurio vertė būtų pakankama ieškovės reikalavimui užtikrinti, skolininkas nebendradarbiauja, informacijos apie kitą, registruose neregistruotiną turtą, kuriuo būtų galima užtikrinti išieškotojos reikalavimą, nepateikė. Taigi atsakovo argumentai apie jo turtinę padėtį bei sąžiningumą yra melagingi. 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

7.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas jam priklausantis 7 090,90 Eur vertės turtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

9.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

10.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė reikalauja iš atsakovo 7 090,90 Eur nuostolių, padarytų netinkamai atlikus darbus pagal 2015 m. kovo 27 d. statybos rangos darbų sutartį, atlyginimo. Šio reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl jo faktiškai atliktų darbų bei jų vertės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

11.       Pirmos instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemonės pritaikė dėl to, jog pripažino, kad ieškovės reikalaujama priteisti 7 090,90 Eur skolos suma fiziniam asmeniui yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis nėra žinoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aktualioje teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017;; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018).

12.       Byloje esantis antstolio 2020 m. gegužės 19 d. turto aprašas, sudarytas vykdant skundžiamą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, patvirtina, jog atsakovas turi keturis žemės sklypus ir butą. Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, jog atsakovui yra apribota nuosavybės teisė į butą: 2019 m. liepos 8 d. prokuroro nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-15437-19, šis apribojimas pratęstas iki 2020 m. liepos 8 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-502-369/2020. Minėto buto vidutinė rinkos vertė yra 35 500 Eur, jo apribojimo mastas nenustatytas. Duomenų apie atsakovui priklausančių keturių žemės sklypų vertę teismas neturi. Atsakovui taip pat yra pareikštas turtinis reikalavimas civilinėje byloje Nr. e2-5363-1115/2020, tačiau laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje jam nepritaikytos. Atsakovas taip pat turi skolininkų, kuriems yra pareiškęs reikalavimus teisme. Byloje esantys duomenys ir atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas toliau vykdo statybos darbus, iš kurių gauna pajamas.

13.       Aplinkybė, jog atsakovui yra iškelta civilinė ir baudžiamoji byla, nepatvirtina atsakovo galimo nesąžiningumo, nes šios bylos dar nėra išnagrinėtos, o duomenų, jog atsakovas būtų bandęs nuslėpti savo turtą ar pajamas nuo kitų kreditorių, nėra. Atsakovui priklausančio buto vertė yra kur kas didesnė, negu ieškovės pareikšto reikalavimo suma nagrinėjamoje byloje. Be to, atsakovas dar turi keturis žemės sklypus bei gauna darbines pajamas. Todėl negalima daryti išvados, jog atsakovas neturi turto, iš kurio galėtų būti išieškota ieškovės reikalaujama suma. Atsakovas taip pat atsakė į ieškovės pretenziją, nevengia dalyvauti nagrinėjamoje byloje, teikia atsiliepimą ir kitus procesinius dokumentus.

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, tai yra (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą. Taigi ieškovė nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Būtent ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tai yra pareiga įrodyti teiginius, jog yra reali grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Aplinkybė, jog atsakovas nepripažįsta, jog darbus atliko netinkamai, nėra pagrindas konstatuoti jo nesąžiningumą, tai yra galimą ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo.

15.       Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas ginčijamoje nutartyje neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nevertino galimo atsakovo (ne)sąžiningumo ir nepagrįstai areštavo jo turtą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.  

16.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. 

          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

n u t a r i a:

        Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės I. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui V. A..

          Nutarties kopiją išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui.

Teisėja                                  Laima Gerasičkinienė