Civilinė byla Nr. 2-1715-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00631-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1.; 3.2.7.1.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

Kauno

n u s t a t ė :

I. V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo:

1. Iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaujamos Lietuvos Respublikos priteisti 669 371,03 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

2. Iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaujamos Lietuvos Respublikos priteisti 55 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinių palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

3. Pripažinti neatitinkančiais tikrovės Kauno apygardos teismo teisėjų N. M., A. K. ir A. R. 2019 m. kovo 4 d. nutartyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-69-436/2019 motyvuojamoje nutarties dalyje paskelbtus teiginius:

1) „pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas“;

2) „pagal bylos duomenis, t. y. baudžiamosios bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, tikėtina, kad atsakovui buvo mokamos didelės palūkanos“;

3) „atsakovas verčiasi skolinimo verslu (teikia paskolas skelbdamasis apie tai spaudoje)“

4) „visas turimas lėšas skiriant anūko sveikatai ir gyvybei palaikyti nebuvo galimybių grąžinti skolą“;

5) „atsakovas (apeliantas) nepagrindė savo realiai patirtų nuostolių dydžio“;

4. Iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovaujamos Lietuvos Respublikos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atsisakytina priimti.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis įpareigoja asmenis, įgyvendinančius savo teises bei vykdančius savo pareigas, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymas draudžia piktnaudžiauti savo teise, tai yra draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims. Jeigu asmuo piktnaudžiauja teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Kasacinis teismas, aiškindamas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, jog piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Siekiant nustatyti, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, vertintini ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).

Ieškovas šią bylą pasirinko inicijuoti popierine forma - pateikė ieškinio pareiškimą popieriniu formatu, todėl ieškovui privaloma laikytis CPK 113 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, kad procesinių dokumentų ir jų priedų turi būti pateikiama tiek egzempliorių, kad po vieną tektų teismui ir kiekvienam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 113 str. 1, 2 d.). Ieškovas minėto reikalavimo neįvykdė, pateikė tik vieną ieškinio egzempliorių (CBP-628), kitą to paties turinio dokumentą (DOK-29671) siuntė elektroniniu paštu, nors ieškovui ankstesnėse bylose jau yra paaiškinta, kad elektroniniu būdu teismams dokumentai turi būti teikiami per LITEKO EPP paskyrą. Teismas pažymi, kad ieškovas taip pat pateikė ne visus įrodymus (ieškinio priedus), t. y. trūksta ieškinio priedų nuo Nr. 1 iki Nr. 14.

Teismas pažymi, kad ieškovas nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurias gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami rašytiniai įrodymai. Pateikdamas rašytinius įrodymus, ieškovas privalo pagrįsti jų ryšį su byla, t. y. nurodyti, kokias konkrečias faktines aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti ieškovo pateikiami įrodymai.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas sistemingai teikia įvairaus pobūdžio procesinius dokumentus, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1516-236/2017, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018, 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1712-370/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5475-910/2019, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1731-555/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1918-657/2018, 2018-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2030-254/2018, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1140-601/2019, 2019 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1159-259/2019, 2019-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-205-619/2019, Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3767-285/2020, 2020 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4085-775/2020 ir t.t.), reikšdamas nepagrįstus nušalinimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. 2KT-13-943/2019, 2019 m. sausio 2 d. nutartys bylose Nr. 2KT-2-943/2019, 2KT-1-943/2019 ir t. t.) (CPK 179 str. 3 d.).

Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, pažymi, kad ieškovas, formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą nenurodo, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), t. y. ieškovas neformuluoja ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuota teismo veiksmų neteisėtumas kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teisėjų, prokurorų ir kitų pareigūnų veiksmai, priimant atitinkamus procesinius sprendimus, nėra savaime neteisėtas veiksmas, todėl ieškovas turi nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindžiamas tokių veiksmų neteisėtumas.

Be to, teismo vertinimu, pareikštais reikalavimais dėl Kauno apygardos teismo teisėjų N. M., A. K. ir A. R. 2019 m. kovo 4 d. nutartyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-69-436/2019 motyvuojamoje nutarties dalyje paskelbtų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės iš esmės siekiama įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų įvertinimo/peržiūrėjimo, todėl toks ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovas ieškinyje trečiaisiais asmenimis įtraukia ne tik teisėjus, bet ir visą eilę aukščiausių valdžios pareigūnų ir aukščiausių valstybės institucijų bei jų vadovų. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Minėtų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, kurių interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Tuo atveju, jeigu ieškovas laiko, kad ieškinyje nurodyti asmenys turi būti įtraukti dalyvauti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tai jis turi pagrįsti, kaip bylos išsprendimas gali įtakoti šių asmenų teises ir pareigas (CPK 47 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ieškovas trečiųjų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi tinkamai nepagrindė.

Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, vertina, kad ieškovas ieškinio pagrindą suformulavo jame išreikšdamas nekorektiškus, įžeidžiančio ir turinio teiginius (pav., „labiausiai prie Lietuvos valstybės okupacijos pasekmių įteisinimo, kolonizacijos bei sovietinimo, rusinimo prisidėjusius KAT teisėjais įdarbintus asmenis. Teisėjai N. M. ir A. R. ilgą laiką galimai diskriminuoja ieškovą V. J. kaip politinį kalinį, disidentą dėl jo politinių pažiūrų, vykdo galimai antikonstitucinius vykdomus veiksmus prieš V. J.. Būdami iš anksto nusistatę prieš ieškovą V. J. K. apygardos teismo teisėjai N. M., A. K. ir A. R. nagrinėdami civilinę bylą Nr. e2A-69-436/2019 tyčia akivaizdžiai savavališkai, neteisėtai išsigalvojo aplinkybes apie V. J. „paskolų verslą"<...>; civilinėje byloje Nr. e2-1138-413/2021 „advokatu“ nepagrįstai laikomas ir daugybines organi­zuotas nusikalstamas veikas prieš ieškovą V. J. vykdantis J. S."<...>; dėl neteisėtų KMAT teisėjos S. D., KAT teisėjų N. M., A. K. ir A. R. veiksmų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-69-436/2019 Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43013-19 sukėlė neteisėtą faktišką ieškovo bei jo sutuoktinės A. J. turto - piniginių lėšų konfiskavimą "<...>;). Ieškinys grindžiamas teiginiais, įžeidžiančiais Lietuvos valstybę, institucijas ir jose dirbančius asmenis, todėl ieškovas, pateiktame ieškinyje nevengdamas deklaratyvių, užgaulaus bei įžeidžiančio pobūdžio pasisakymų Lietuvos valstybės institucijų ir jose dirbančių pareigūnų atžvilgiu, pateikdamas tokio turinio ieškinį, siekia rodyti nepagarbą Lietuvos valstybei, jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad kitose civilinėse bylose ieškovui ne kartą buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarka, tačiau jis jų sąmoningai nevykdo, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju yra netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, konstatuojamas netinkamas ieškovo procesinis elgesys, prilyginamas sąmoningam piktnaudžiavimui teise, todėl ieškinį teismas atsisako priimti kaip nenagrinėtą teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016, Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1692-924/2021).

Pažymėtina ir tai, kad ieškovas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio pagal CPK 80 straipsnio reikalavimus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

atsisakyti priimti ieškovo V. J. ieškinį.

Nutarties kopiją išsiųsti V. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                     Diana Labokaitė