Civilinė byla Nr. e3K-3-269-1075/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00407-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.2.2; 3.4.3.11; 3.5.20.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radvilų namai“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radvilų namai“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Bankrotų administravimo grupė“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Primadis“ dėl varžytynių dalyvio mokesčio grąžinimo; tretieji asmenys valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Švarus pasaulis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimą dėl atsakovo juridinio asmens pasibaigimo ir ieškinio pareiškimą netinkamam kitam atsakovui, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Radvilų namai“ ieškiniu teismo prašė: pripažinti negaliojančiu BUAB „Primadis“ bankroto administratorės UAB „Bankrotų administravimo grupė“ įgalioto asmens A. G. 2019 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl elektroninių varžytynių Nr. 166770 pripažinimo neįvykusiomis“ nuo jo priėmimo dienos (lot. ab initio); įpareigoti atsakovę UAB „Bankrotų administravimo grupė“ atšaukti varžytynes Nr. 166770; įpareigoti atsakoves UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ir BUAB „Primadis“ grąžinti ieškovei jos sumokėtą dalyvio mokestį, t. y. 166 782 Eur.
3. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo 2019 m. vasario 21 d. vykusiose elektroninėse varžytynėse, kuriose buvo pardavinėjamas BUAB „Primadis“ nekilnojamasis turtas. Ieškovė teigė, kad elektroninių varžytynių metu vietoj norimos pasiūlyti 2 170 100 Eur sumos paspaudė vieneto mygtuką klaviatūroje, todėl už turtą pasiūlė 21 170 100 Eur sumą. Dėl neištaisytos klaidos ieškovė paskelbta varžytynių laimėtoja. Ji nesumokėjo perkamo turto kainos, todėl neteko 166 782 Eur sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Sprendime nurodyta, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus G. Č., dalyvavo 2019 m. vasario 21 d. vykusiose elektroninėse varžytynėse Nr. 166770, kuriose buvo parduodamas BUAB „Primadis“ nekilnojamasis turtas: 3587,18 kv. m bendro ploto negyvenamosios patalpos – gamybinės patalpos, garažas, transformatorinė, kontrolinis punktas, administracinės patalpos, kitos administracinės patalpos, trečios administracinės patalpos ir 0,88 ha ploto žemės sklypas, esantys Vilniuje, V. Maciulevičiaus g. 51.
6. Ieškovė didino siūlymų sumas. Darydama paskutinį užfiksuotą siūlymą (likus 7 sekundėms iki, ieškovės manymu, varžytynių pabaigos) ir pradėjus striginėti varžytynių sistemai, ieškovė padarė klaidą. Ji vietoj norimos pasiūlyti 2 170 100 Eur sumos (pakelti statymą 52 100 Eur) paspaudė vieneto mygtuką klaviatūroje, todėl už turtą pasiūlė 21 170 100 Eur sumą (pakėlė siūlymą per 19 052 100 Eur).
7. Neįrodytas ieškovės teiginys, kad klaida įvyko dėl trečiojo asmens VĮ Registrų centro administruojamo specialaus interneto puslapio www.evaržytynes.lt esminio veiklos sutrikimo, jog kompiuterio ekrane nebuvo parodyta lentelė, perspėjanti, kad siūloma kaina žymiai viršija ankstesnę kainą.
8. VĮ Registrų centrui išanalizavus sistemą ir dalyvio (t. y. ieškovės) veiksmus, buvo nustatyta, kad visi varžytynių metu ieškovės atliktų kainos kėlimų blokai yra identiškos struktūros. Fiksuoti veiksmai vykdomi vienas po kito ir tokia eiga galima tik tuomet, jeigu prieš tai buvęs veiksmas atliktas sėkmingai. Lentelėje pažymėta eilutė Nr. 1 reiškia dalyvio paspaudžiamą mygtuką „siūlyti“. Nr. 2 atsiranda tik po to, jeigu statymo reikšmė galiojanti, tinkama. Nr. 3 pažymėtas veiksmas rodo, kad dalyvis paspaudė mygtuką „Ar tikrai siūlote?“, po to buvo atlikti likę veiksmai, atspindintys, jog statymo užklausa buvo sėkmingai pateikta ir kainos kėlimas įvyko. Iš aukciono statuso atnaujinimo išrašo nustatyta, kad 09.00.52,230–09.00.57,807 intervale serveris kas sekundę sėkmingai apdorojo ir atsakė į 6 sistemos (dalyvio pusėje) automatiškai siunčiamas užklausas aukciono informacijai atnaujinti. Išdėstyti įrodymai paneigia ieškovės versiją, kad dalyvis (ieškovės atstovas G. Č.) tikrai paspaudė mygtuką „Ar tikrai siūlote?“, nes, priešingai nei tvirtino ieškovė, perspėjimo lentelė monitoriaus ekrane buvo pasirodžiusi. Todėl teismas vertino ieškovės klaidą, konstatuodamas, kad klaidos nenulėmė interneto puslapio www.evaržytynes.lt veikimo sutrikimai.
9. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), (toliau – Aprašas) 3, 4 punktuose nurodyta, kad turto pardavimą elektroninėse varžytynėse organizuoja bankroto administratorius interneto svetainėje www.evarzytynes.lt. Tik paaiškėjus, kad dėl sistemos veikimo sutrikimų varžytynių metu buvo padaryta siūlymo klaida, po kurios varžytynės faktiškai nebegalėjo vykti, bankroto administratorė būtų turėjusi, vadovaudamasi Aprašo 39 straipsniu, varžytynes atšaukti. Varžytynių atšaukimo pagrindai privalo būti objektyvios aplinkybės – pvz., parduodamo turto suvaržymų nustatymas; parduodamo turto nuosavybės neturėjimas ir pan. Tokios subjektyvios aplinkybės, kaip varžytynių dalyvio suklydimas nurodant kainą, negali būti pripažįstamos objektyviomis, kaip tai nustatyta Aprašo 44 punkte. Laimėtojui nustatytu terminu nesumokėjus turto kainos vadovaujamasi Aprašo 44 punktu ir varžytynės laikomos neįvykusiomis. 2019 m. kovo 25 d. administratorė priėmė sprendimą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, CK 1.90 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.
11. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).
12. Ieškovės padaryta elgesio klaida kainos kėlimo metu negali būti laikoma pagrindu atšaukti varžytynes ir grąžinti jai varžytynių dalyvio mokestį. Ieškovė, būdama verslininkė, turėjo pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, taip pat privalėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai, neturi pagrindo reikalauti grąžinti varžytynių dalyvio mokestį.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą.
14. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnį reiškia, kad teismas, vertindamas byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumą, remiasi byloje esančių įrodymų visuma, jis nėra saistomas pareigos pasisakyti apie kiekvieną į bylą pateiktą įrodymą atskirai. Todėl pirmosios instancijos teismas, atskirai neišskyręs ir nepasisakęs dėl UAB „Švarus pasaulis“ pozicijos ar atskirai nepasisakęs dėl VĮ Registrų centro 2019 m. gegužės 8 d. pateiktų duomenų, procesinio pažeidimo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nepadarė. Be to, UAB „Švarus pasaulis“ atsiliepime nurodyti argumentai, kad sistema varžytynių metu strigo, veikė netinkamai, buvo paneigti VĮ Registrų centro į bylą pateikta UAB „Švarus pasaulis“ veiksmų analizės suvestine.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei dėl per didelės pasiūlytos kainos būtų atšaukiamos varžytynės, tai būtų atvertas kelias varžytynių dalyviams piktnaudžiauti teise, vilkinti išieškojimo procesą, neprisiimant sau jokios rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016). Atšaukiant įvykusias varžytynes, kurių laimėtojas yra paskelbtas, būtų pažeisti sąžiningo varžytynių dalyvio interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).
16. Varžytynių metu nebuvo sistemos trikdžių, galėjusių daryti įtaką UAB „Radvilų namai“ kainos statymams. Aprašo 44.3 punkte nustatyta, kad varžytynės laikomos neįvykusiomis, jeigu varžytynių laimėtojas per Aprašo 37 punkte nurodytą terminą nesumokėjo visos turto pardavimo kainos arba paaiškėjo, kad jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. Ieškovė nesumokėjo pasiūlytos kainos, todėl jos reikalavimas BUAB „Primadis“ bankroto administratorės UAB „Bankrotų administravimo grupė“ 2019 m. kovo 25 d. sprendimą „Dėl elektroninių varžytynių Nr. 166770 pripažinimo neįvykusiomis“ pripažinti negaliojančiu yra nepagrįstas ir atmestas.
17. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Aprašo 45 punktas ta apimtimi, kuria nustato, kad Aprašo 44.3 punkte nurodytu atveju varžytynių dalyvio sumokėtas dalyvio mokestis visais atvejais nėra grąžinamas didžiausią kainą pasiūliusiam varžytynių dalyviui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui bei konstituciniams teisinės valstybės ir proporcingumo principams. Ieškovės argumentai teismo įvertinti kaip nepagrįsti. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis gali ne tik neįgyti galimybių patenkinti didesnę savo reikalavimų dalį, bet ir patirti nuostolius dėl vėlesnio turto pardavimo kitose varžytynėse už mažesnę kainą arba dėl padidėjusių administravimo išlaidų ar turto nuvertėjimo – pasekmių, kurias gali sukelti dėl varžytynių atšaukimo užtęstas bankroto procesas. Todėl ieškovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai, rašytiniai paaiškinimai
18. Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Radvilų namai“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nenurodytas trečiasis asmuo UAB „Švaros pasaulis“, nors motyvuojamojoje ir aprašomojoje nutarties dalyse ši bendrovė minima. CPK 268 straipsnio 4 dalis nustato, kad priimto teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti šio kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 331 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, jog sprendimo įžanginėje dalyje turi būti nurodytos šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys.
18.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė pagrindinių faktinių ir teisinių aplinkybių, būtinų teisingam bylos išsprendimui, todėl neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustačius sutrikimų faktą, tai, kad jie varžytynių eigai neturėjo įtakos, privalėjo įrodyti ne ieškovė, bet atsakovės, nes jos taip teigė (CPK 178 straipsnis). Liko nenustatyta faktinė aplinkybė, kaip įspėjimo lentelės „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija Didžiausią pasiūlytą kainą“ nepasirodymas turėjo įtakos klaidai atsirasti.
18.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neprivalo pasisakyti apie kiekvieną įrodymą atskirai, neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų, taip pat CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nurodytų procesinių normų, nustatančių, kad teismai privalo vertinti duomenis, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat pateikti argumentus, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai VĮ Registrų centro paaiškinimams suteikė aukštesnę galią negu UAB „Švarus pasaulis“ ir ieškovės paaiškinimams.
18.4. Rašte į ieškovės 2019 m. kovo 6 d. užklausą „Dėl elektroninių varžytynių Nr. 166770“, pasirašytame VĮ Registrų centro Turto ir apribojimų IS departamento vadovės E. J., patvirtinta, kad varžytynių metu užfiksuoti sutrikimai galėjo turėti įtakos varžytynių eigai, o visi kiti to paties trečiojo asmens teikti paaiškinimai, tačiau pasirašyti Teisinio atstovavimo skyriaus vadovės J. M., teigia priešingai. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti Turto ir apribojimų IS departamento vadovės E. J. paaiškinimus, nes jie „nepakankamai tikslūs“ (skundžiamos nutarties 30 punktas), nėra tinkamai motyvuoti CPK prasme.
18.5. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo ir teisiškai neargumentavo, kodėl teismas sprendė, kad elektroninių varžytynių sistemos trūkumas, dėl kurio didesnį negu 20 proc. kainos padidinimą atlikęs varžytynių dalyvis nėra įspėjamas, negali būti pakankamas pagrindas atšaukti įvykusias varžytynes. Sąžiningumas paprastai preziumuojamas, jeigu asmens veikimas nepatenka į CK 6.67 straipsnyje sudarytą nesąžiningumo atvejų sąrašą. Įrodyti ieškovės nesąžiningumą privalėjo atsakovės, tačiau jos to nedarė.
18.6. Teismai netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, pateikta 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016 ir 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, nes bylų ratio decidendi (argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas) nepalyginamai skirtingi. Nurodytose bylose buvo vertinama antstolio veikla, jo teisė anuliuoti jau įvykusių varžytynių rezultatus suinteresuoto asmens iniciatyva, bet netaikytas Apraše reglamentuojamas varžytynių vykdymas.
18.7. Konstitucijos 67 straipsnio 15 punkte nurodyta, kad tik Seimas nustato valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus. Aprašo, patvirtinto Vyriausybės, 9.7 punktas nustato varžytynių dalyvių mokestį, sudarantį 10 proc. norimo įsigyti turto pradinės turto pardavimo kainos. Vyriausybė negalėjo nustatyti varžytynių dalyvių mokesčio, jį turi teisę nustatyti Seimas. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-421/2018). Teismai turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet to nepagrįstai nepadarė.
18.8. Aprašo 45 punktas prieštarauja CK 1.2 straipsnyje įtvirtintiems nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principams, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pastarasis Aprašo punktas yra priemonė nepagrįstai praturtėti ar nepagrįstai gauti turto (CK 6.237–6.242 straipsniai). Todėl teismas, remdamasis CK 1.3 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 45 punkto turėjo netaikyti.
19. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovė UAB „Bankrotų administravimo grupė“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti esminiai argumentai:
19.1. Trečiasis asmuo UAB „Švarus pasaulis“, kurio per klaidą apeliacinės instancijos teismas neįvardijo skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje, yra byloje dalyvaujantis asmuo, ir ši aplinkybė patvirtinama visa bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, taip pat ir kitomis pačios skundžiamos nutarties dalimis, t. y. aprašomąja dalimi, kurioje įrašyti šio trečiojo asmens paaiškinimai, bei motyvuojamąja dalimi (skundžiamos nutarties 28 punktas), kurioje aptariami šio trečiojo asmens pateikti paaiškinimai ir įrodymai. Skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nenurodant trečiojo asmens UAB „Švarus pasaulis“ šis rašymo apsirikimas nekeičia teismo nutarties esmės.
19.2. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo pasiūlytos kainos sąsajas su buvusiais sistemos trikdžiais, jeigu tokių buvo, atitinkamai atsakovėms teko procesinė pareiga įrodinėti savo atsikirtimų faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. kad ieškovė nebuvo sąžininga ir kad sistemos trikdžiai, jei tokių buvo, nelėmė ieškovės valios, susijusios su statymo kainos pasirinkimu, susiformavimo. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrindą, t. y. kad buvę sistemos trukdžiai sukliudė jai tinkamai atlikti kainos siūlymą. Ieškovės nurodomi įrodymai nėra konkretūs, t. y. juose nurodomi sistemos trikdžiai nepagrindžia, kad ieškovė būtent dėl jų padarė siūlymo kainos klaidą. Atsakovės, priešingai nei nurodo ieškovė, įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, t. y. pateikė duomenis apie tai, kad varžytynių metu buvę sistemos trikdžiai neturėjo įtakos varžytynių eigai ir ieškovės valiai dėl pasiūlymo kainos susiformavimo.
19.3. VĮ Registrų centro 2019 m. kovo 8 d. raštas parengtas atsakant į abstraktų paklausimą prašant suteikti detalią informaciją apie sistemos sutrikimus, tačiau neįvardijant konkretaus subjekto dalyvavimo aplinkybių ir neprašant duomenų apie šio subjekto veiklą varžytynių metu. Atliktos vėlesnės VĮ Registrų centro specialistų analizės dėl konkrečių klaidų, susijusių su ieškovės veiksmais, parodė konkrečias bylai aktualias aplinkybes, iš kurių galima padaryti vienareikšmišką išvadą, t. y. kad jokie sutrikimai neturėjo įtakos ieškovės dalyvavimui varžytynėse. Kitokių įrodymų, kurie paneigtų surinktus byloje duomenis, ieškovė nepateikė, nors ji privalėjo įrodyti, kad klaidą padarė būtent dėl sistemos trikdžių.
19.4. Ieškovė teigė, kad teismas nevertino trečiojo asmens UAB „Švarus pasaulis“ raštų, kaip teisinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų nagrinėjamoje byloje. Dėl 2019 m. birželio 13 d. UAB „Švarus pasaulis“ paaiškinimų – jų teismas nepridėjo prie civilinės bylos. UAB „Švarus pasaulis“ į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta ne kaip varžytynių Nr. 166770 dalyvė, tačiau kaip antrųjų varžytynių Nr. 170590, vykusių 2019 m. gegužės 16 d., laimėtoja. UAB „Švarus pasaulis“ atsiliepime nurodyti subjektyvūs teiginiai apie neva buvusius sutrikimus varžytynių metu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl laikytina, kad teismui nebuvo prasmės ir pagrindo atskirai dėl tokių paaiškinimų pasisakyti.
19.5. Dėl VĮ Registrų centro paaiškinimų įrodomosios galios – pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatą dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią (lot. prima facie). VĮ Registrų centro atsiliepime į ieškinį IT specialistai pateikė duomenis, kad ieškovė varžytynių metu du kartus sąmoningai paspaudė mygtukus „Siūlyti“, prieš tai turėjusi galimybę pasitikrinti įvestos sumos skaičius. Vien ta aplinkybė, kad Elektroninių varžytynių ir aukcionų vykdymo posistemio (toliau – EVAP) žurnaluose neatsispindi ieškovės minima įspėjamoji lentelė, nesudarė pagrindo konstatuoti, kad ji nebuvo atvaizduota, nes visi iki ir po jos pasirodymo atlikti veiksmai užfiksuoti, tinkamai apdoroti ir jokių klaidų nenustatyta. Teismai padarė pagrįstą išvadą, kad jokie sutrikimai neturėjo įtakos ieškovės dalyvavimui varžytynėse.
19.6. Dėl kasaciniame teisme išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-524-686/2016 ir Nr. 3K-3-419-701/2017 bei nagrinėjamos bylos ratio decidendi – atsakovė nesutinka su bankroto administratorės vykdomų varžytynių proceso tapatinimu su antstolio vykdomų varžytynių procesu. Sistemiškai vertinant CPK normas, reglamentuojančias antstolio vykdomų varžytynių procesą su Aprašo nuostatomis, reglamentuojančiomis bankroto administratoriaus vykdomų varžytynių procesą, matyti, kad Apraše iš esmės pažodžiui atkartotas visas varžytynių procesas, nurodytas CPK. Todėl yra pagrindas remtis kasacinio teismo išaiškinimais, kiek tai susiję su elektroninėmis varžytynėmis ir jų veikimu, nepaisant to, kas jas organizuoja – antstolis ar bankroto administratorius.
19.7. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ieškovės sąžiningumo ir jos nuosavybės teisės gynimo – laikytina, kad tuo atveju, jeigu nebūtų nustatyta sankcija už visos turto pardavimo kainos nesumokėjimą (Aprašo 44.3 punktas), būtų atvertas kelias sužlugdyti, vilkinti vykstančias varžytynes, nesulaukiant už tai jokio materialinių nuostolių atlyginimo. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjęs teismas, atmesdamas prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, savo sprendimo nemotyvavo.
20. Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistus. Atsiliepime išdėstyti esminiai argumentai:
20.1. Aplinkybė, kad skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nėra įvardytas trečiasis asmuo UAB „Švarus pasaulis“, turėtų būti vertinama kaip rašymo apsirikimas. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005).
20.2. VĮ Registrų centras įtraukta į bylą, nes tvarko bei administruoja interneto svetainę www.evarzytynes.lt, ji pateiktuose į bylą raštuose ir atsiliepimuose į ieškovės ieškinį bei į apeliacinį skundą pagrindė, kad jokie sutrikimai neturėjo įtakos ieškovei dalyvauti varžytynėse, o ieškovė priešingų įrodymų nepateikė, nors Vilniaus apygardos teismas pasiūlė ieškovei pateikti savo nepriklausomo eksperto ir (ar) specialisto išvadą dėl VĮ Registrų centro darbuotojų nustatytų aplinkybių.
20.3. Aplinkybė, kad teismas nė vienam iš įrodymų neteikė prioriteto, bet rėmėsi visuma objektyvių ir konkrečių bylos duomenų, neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neva netinkamai vertino įrodymus byloje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą sprendimą nesudarytų netgi tai, jeigu Vilniaus apygardos teismas ar Lietuvos apeliacinis teismas nebūtų pasisakęs dėl kiekvieno į bylą pateikto įrodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-313/2011, kt.).
20.4. Nors VĮ Registrų centro 2019 m. kovo 8 d. rašte „Dėl elektroninių varžytynių Nr. 166770 eigos“ nurodyta, kad tą dieną, kai vyko varžytynės, buvo fiksuoti bendro pobūdžio sistemos sutrikimai, tačiau, rengiant atsakymą į ieškovės 2019 m. kovo 6 d. užklausą pagal jos suformuluotą paklausimą, nebuvo vertinama, ar tie sutrikimai turėjo esminę įtaką varžytynėms, taip pat ir ieškovės galimybėms tinkamai jose dalyvauti bei sėkmingai atlikti atitinkamus veiksmus. Todėl teismai pagrįstai rėmėsi ne šiuo raštu, bet visuma kitų byloje esančių duomenų, paneigiančių ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad dalyvaudama elektroninėse varžytynėse Nr. 166770 ji suklydo dėl VĮ Registrų centro tvarkomos bei administruojamos sistemos veiklos sutrikimų.
20.5. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad ieškovės suvesti bei kelis kartus atlikti statymai (varžytynių metu paspaustas klavišas „Siūlyti“ ir po to dar kartą pateiktas patvirtinimas po klausimo „Ar tikrai siūlote?“) yra ieškovės aktyviais veiksmais išreikštas elgesys. VĮ Registrų centro IT darbuotojas paaiškino, kad nors loguose ir nėra fiksuojama, ar dalyviui buvo pasirodžiusi įspėjamoji lentelė, programinis kodas yra toks, kad pirmiausia turi būti atvaizduota įspėjamoji lentelė, o tuomet pasirodo mygtukas „Ar tikrai siūlote?“ Taigi, tokiu atveju, kai dalyvis yra paspaudęs mygtuką „Ar tikrai siūlote?“, galima daryti išvadą, kad įspėjamoji lentelė, jeigu suvesta suma gerokai viršijo prieš tai statytą, dalyviui buvo atvaizduota.
20.6. Elektroninių varžytynių sistema yra tokia ir veikia taip, kad ieškovė turi galimybę kelis kartus patikrinti ir patvirtinti savo siūlomą kainą. Būtent varžytynių dalyvis iš pradžių rankiniu būdu pats turi suvesti savo už išvaržomą turtą siūlomą sumą, tuomet turi paspausti mygtuką „Siūlyti“. Paspaudus mygtuką „Siūlyti“ pasirodo įspėjamoji lentelė, po to naudotojas dar kartą papildomai perklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą, t. y. sistemoje rodomos dvi pozicijos „Ar tikrai siūlote?“ ir „Nesiūlyti“. Pasirinkus „Ar tikrai siūlote?“, varžytynių dalyvio kainos siūlymas išsaugomas, o jam parodomas pranešimas apie sėkmingą siūlymą. Su šia EVAP instrukcijoje aprašyta varžytynių tvarka ieškovė, veikianti per savo direktorių G. Č., buvo tinkamai susipažinusi, tą ji patvirtino ir duodama paaiškinimus 2019 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu. Ieškovės atstovas teisme patvirtino ir tai, kad jis pats ranka įvedė siūlomą kainą, tuomet paspaudė mygtuką „Siūlyti“, po to jam buvo parodyti du mygtukai „Ar tikrai siūlote?“ ir „Nesiūlyti“. Tuomet ieškovės atstovas dar kartą patvirtino ranka įvestą kainą, paspausdamas mygtuką „Ar tikrai siūlote?“ Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ji neva suklydo dėl EVAP sutrikimų ir kad galiojanti įspėjimų sistema neva neapsaugo atidaus ir protingo dalyvio, juolab kad ieškovė yra verslo subjektas, kuris varžytynėse dalyvavo taip pat su verslo veikla susijusiais tikslais.
20.7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs: elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016). EVAP rankiniu būdu suvedusi neteisingą siūlomą kainą, ieškovė turėjo galimybę tokios kainos nepatvirtinti. Ieškovė, turėjusi pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai.
20.8. Apeliacinės instancijos teismas aptarė teisinį reglamentavimą ieškovės keliamu klausimu dėl sumokėto varžytynių mokesčio negrąžinimo, pripažinus varžytynes neįvykusiomis, ir pateikė motyvus, pagrįstus ginčo atveju taikytinų teisės normų aiškinimu bei galiojančia teismų praktika, motyvavo atsisakymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes nėra pagrįstų abejonių dėl atitinkamų Aprašo nuostatų konstitucingumo.
21. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas atsakovės UAB „Bankrotų administravimo grupė“ pranešimas apie tai, kad pasibaigė atsakovė BUAB „Primadis“, t. y. ji buvo likviduota dėl bankroto ir 2020 m. kovo 9 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl ji nebeteko juridinio asmens teisnumo ir nebegali būti atsakove byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šį pranešimą, 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims pasiūlė pateikti savo poziciją (argumentus) dėl tolesnio bylos nagrinėjimo kasacine tvarka galimybių, įskaitant įvertinus ir ieškovės pareikštus reikalavimus atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“.
22. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė UAB ,,Bankrotų administravimo grupė“ prašo kasacinį procesą nutraukti. Atsakovė BUAB ,,Primadis“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o likviduoto bankrutavusio juridinio asmens teisės ir pareigos nebuvo perimtos kitų subjektų. Todėl yra pagrindas bylą nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės. Kai kasacinio proceso metu likviduojamas juridinis asmuo (bylos šalis) ir neleidžiamas jo teisių perėmimas, nepriklausomai nuo to, kad pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-383-219/2017 yra išaiškinta, kad nors kasacinis teismas turėtų įsiteisėjusius pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijų procesinius sprendimus panaikinti ir bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, svarstydamas bylos nutraukimo klausimą kasacinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar bylos nutraukimas sukurs teisinius padarinius, o jei sukurs, tai ar bylos nutraukimas atitiks civiliniam procesui keliamus tikslus (CPK 2 straipsnis). Kasacinis teismas, šioje byloje nagrinėdamas panašią situaciją dėl likviduoto ir išregistruoto juridinio asmens, kuris byloje dalyvavo kaip ieškovė, jau yra pasisakęs, kad kasacinį skundą priėmus dar egzistuojant ieškovei ir jai pateikus atsiliepimą į kasacinį skundą, tikslinga bylą nagrinėti kasacine tvarka, o ne panaikinti žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus ir civilinę bylą nutraukti, nes tokiu atveju šalių ginčas iš esmės liktų neišspręstas ir teisinė taika neatkurta. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dviem atsakovėms, t. y. BUAB ,,Primadis“ ir šios jau likviduotos bendrovės bankroto administratorei UAB ,,Bankrotų administravimo grupė“. Ieškinio reikalavimai (panaikinti sprendimą pripažinti varžytynes neįvykusiomis, įpareigoti atšaukti varžytynes, grąžinti varžytynių dalyvio mokestį) savo esme yra susiję išimtinai tik su likviduotu juridiniu asmeniu. Tačiau varžytynių dalyvio mokestis buvo pervestas į BUAB ,,Primadis“ sąskaitą ir šios lėšos paskirstytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka. Kadangi bendrovė likviduota, tai ieškinio reikalavimų nagrinėjimas nebetenka teisinės prasmės, nes, pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės. Be to, remiantis CK 6.128 straipsnio 2 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Todėl kasacinio skundo nagrinėjimas negalėtų sukelti teisinių pasekmių asmeniui, kuris jau neegzistuoja. Tačiau esant situacijai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas ir kurį apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko galioti, įsiteisėjo, teismų sprendimo ir nutarties panaikinimas ir bylos nutraukimas dėl atsakovės likvidavimo formaliai taikant CPK 359 straipsnio 5 dalį reikštų, kad šalių ginčas iš esmės neišspręstas ir teisinė taika neatkurta, o tai neatitiktų civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis), prieštarautų teisinio stabilumo principui, be to, galėtų pažeisti ir bankrutavusios įmonės kreditorių, kuriems sukauptos lėšos jau yra išmokėtos, teisėtus interesus, todėl šioje situacijoje kasacinį procesą būtų tikslingiausia nutraukti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos dalies pagal ieškovės reikalavimą atsakovei BUAB „Primadis“ nutraukimo
23. Atsakovės BUAB „Primadis“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą dėl BUAB „Primadis“ pabaigos, likvidavus ją dėl bankroto. Juridinių asmenų registro viešos paieškos duomenys patvirtina, kad BUAB „Primadis“ 2020 m. kovo 9 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Byloje nėra duomenų apie BUAB „Primadis“ teisių perėmėją. Kasacinis procesas byloje pradėtas pagal ieškovės UAB „Radvilų namai“ 2020 m. kovo 10 d. kasacinį skundą, priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartimi. Atsakovė BUAB ,,Primadis“ kaip įmonė egzistavo bylos proceso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Pradėjus kasacinį procesą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pagal ieškovės kasacinį skundą, atsakovė jau buvo pasibaigusi ir neegzistavo.
24. CPK 293 straipsnio 8 punktas nustato atvejį, kai teismas nutraukia bylą: jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015; 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 31 punktas).
26. Juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuojama, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33, 34 punktai). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).
27. Byloje nelikus vienos iš atsakovių BUAB ,,Primadis“, teisėjų kolegija sprendžia panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalis, kuriomis atmestas ieškinys šiai atsakovei, ir šią bylos dalį nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 8 punktą.
Dėl bylos dalies pagal ieškovės reikalavimą atsakovei bankroto administratorei UAB „Bankrotų administravimo grupė“
28. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas kitai atsakovei bankroto administratorei UAB „Bankrotų administravimo grupė“ pareikštas kaip BUAB „Primadis“ bankroto administratorei ir yra susijęs su jos BUAB „Primadis“ bankroto administravimo funkcijų vykdymu. Reikalavimai pripažinti negaliojančiu BUAB „Primadis“ bankroto administratorės sprendimą dėl elektroninių varžytynių pripažinimo neįvykusiomis ir įpareigoti BUAB „Primadis“ bankroto administratorę atsakovę atšaukti varžytynes yra tiesiogiai susiję su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakoves grąžinti ieškovei jos sumokėtą dalyvio mokestį. Taigi, šiais reikalavimais ieškovė iš esmės siekia būtent tokių materialinių teisinių pasekmių – susigrąžinti iš bankrutavusios bendrovės BUAB „Primadis“ ieškovės sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.
29. Bankroto administratorius – tai teismo paskirtas atlikti įmonės bankroto procedūras fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis). Bankroto administratorius atlieka ir įmonės likvidatoriaus funkcijas (ĮBĮ 30 straipsnio 4 dalis). Bankroto administratorius atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius pirmiausia yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Bankroto administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, 15 punktas). Skirtingai nuo įmonės kreditorių, bankroto procese siekiančių savo asmeninių turtinių interesų apsaugos, bankroto administratorius gina tiek kiekvieno iš įmonės kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus (būdamas vienintelis jos atstovas bankroto procese), siekdamas atitinkamų interesų pusiausvyros; jis taip pat turi pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą ir įmonės skolininkės turto apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 42 punktas).
30. Bankroto administratorius veikia pavedimo sutarties pagrindu, kurią įmonės vardu sudaro kreditorių susirinkimo pirmininkas, įgaliotas kreditorių susirinkimo (ĮBĮ 11 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad administratorius veikia įmonės vardu ex officio (pagal pareigas), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai, todėl administratorius nėra nei konkretaus kreditoriaus, nei kreditorių visumos, veikiančios per kreditorių susirinkimą ar kreditorių komitetą, atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012; 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018, 16 punktas).
31. Pirmiau nurodyta bankroto administratoriaus statuso bankrutuojančios įmonės atžvilgiu specifika lemia, kad, įmonę pripažinus bankrutavusia, ją likvidavus ir išregistravus iš Juridinių asmenų registro, t. y. įmonei kaip juridiniam asmeniui pasibaigus, baigiasi ir pavedimo teisiniai santykiai tarp bankroto administratoriaus ir bankrutavusios įmonės. Pavedimo sutartis baigiasi, kai likviduojama (pasibaigia) viena iš pavedimo sutarties šalių (CK 6.763 straipsnio 5 punktas). Tai reiškia, kad, išregistravus bankrutavusią įmonę iš Juridinių asmenų registro, bankroto administratorius neturi teisės vykdyti funkcijų, nustatytų ĮBĮ tos įmonės atžvilgiu.
32. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“ kaip BUAB „Primadis“ bankroto administratorei ir susietai su jos BUAB „Primadis“ bankroto administravimo funkcijų vykdymu. BUAB „Primadis“ kaip juridiniam asmeniui pasibaigus, baigėsi ir teisiniai santykiai tarp atsakovės UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ir BUAB „Primadis“. BUAB „Primadis“ pasibaigus, UAB „Bankrotų administravimo grupė“ neturi teisės veikti bankrutavusios įmonės vardu, kaip BUAB „Primadis“ valdymo organas priimti sprendimus ar jos vardu atlikti kitokius veiksmus, įskaitant panaikinti ar pakeisti įmonės administravimo metu priimtus sprendimus ar priimti naujus sprendimus, taip pat grąžinti trečiajam asmeniui lėšas, kurios, jo nuomone, neteisėtai atiteko bankrutavusiai įmonei. Susiklosčius tokiai situacijai, yra pagrindas spręsti, kad atsakovė UAB „Bankrotų administravimo grupė“ yra netinkamas asmuo atsakyti pagal ieškovės ieškinį, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti netinkamos šalies pakeitimo į tinkamą institutą, įtvirtintą CPK 45 straipsnyje. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas. Pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (CK 45 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo pareikštas ir tinkamam atsakovui – BUAB „Primadis“, tačiau jis kaip juridinis asmuo pasibaigė bylos proceso metu. Byloje nelikus tinkamo atsakovo ir nesant jo teisių perėmėjo nėra galimybės jo pakeisti kitu, tinkamu, atsakovu, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 45 straipsnį.
34. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimus, pareikštus atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“, atmesti. Dėl šios bylos dalies apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, yra teisiškai pagrįsta. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas argumentavo kitais motyvais, atsižvelgdamas į kontekstą, kai bankrutavusi įmonė dar egzistavo, nebuvo pasibaigusi.
35. Bylos kasacinis procesas vyko pasikeitus esminę reikšmę turinčiai aplinkybei – pasibaigus vienai iš atsakovių – BUAB „Primadis“, kartu pasibaigus ir jos bankroto administratorės pavedimo sutarčiai, todėl šios aplinkybės kontekste kasacinio teismo nutarties motyvai yra kitokie negu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties. Pasibaigus atsakovei, kiti su šia aplinkybe nesusiję kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai prarado aktualumą, teisinę reikšmę, nes neturi įtakos bylos baigčiai, dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinis teismas priėjo prie tos pačios išvados, kaip ir bylą išnagrinėję teismai, dėl bylos dalies pagal ieškovės reikalavimą atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“ – kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalis atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“ paliktina nepakeista, o kita teismų sprendimo ir nutarties dalis atmesti ieškinio reikalavimą atsakovei BUAB „Primadis“ panaikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (nutarties 30 punktas) (CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš kitos šalies(CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
37. Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, iš jos priteistinas atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atsakovė jai atstovavusiam advokatui sumokėjo 600 Eur. Šių išlaidų atlyginimą atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Jų dydis neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, todėl jų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovės.
38. Kasacinis teismas turėjo 6,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Iš ieškovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Radvilų namai“ reikalavimas atsakovei BUAB „Primadis“, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.
Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės UAB „Radvilų namai“ reikalavimas atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Radvilų namai“ (j. a. k. 304963235) atsakovei UAB „Bankrotų administravimo grupė“ (j. a. k. 302411512) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės UAB „Radvilų namai“ (j. a. k. 304963235) valstybei 6,31 Eur (šešis Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė