Civilinė byla Nr. e3K-3-65-469/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00046-2020-0 

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1

(S) 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė vaistinė“ dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ 132 891,85 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. ir procesines palūkanas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2018 m. kovo 22 d. laimėjo trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybė) paskelbtą viešą konkursą dėl patalpų (esančių Vilniuje, Naujininkų poliklinikoje) nuomos vaistinės veiklai trejiems metams. Šias patalpas nuo 2008 m. balandžio 3 d. nuomojo atsakovė, tačiau ji, pasibaigus nuomos sutarties terminui (2018 m. sausio 4 d.) ir ieškovei laimėjus viešą konkursą, jų neatlaisvino, bet inicijavo teisminį ginčą dėl konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perdavimo. Atsakovės prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė savivaldybei sudaryti su ieškove patalpų nuomos sutartį. Teismai atmetė atsakovės ieškinį, konstatuodami, kad ji neteisėtai neišsikėlė iš patalpų, taip sudarydama savivaldybei kliūtis sudaryti su ieškove patalpų nuomos sutartį. Patalpas savivaldybei atsakovė perdavė tik 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. gegužės 18 d. savivaldybė sudarė su ieškove patalpų nuomos sutartį trejiems metams. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (laiku neatlaisvinus patalpų) ieškovė nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. negalėjo sudaryti su savivaldybe patalpų nuomos sutarties ir pradėti vykdyti komercinės veiklos, dėl to patyrė 132 891,85 Eur nuostolių (negautos pajamos).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ iš atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ 119 532,46 Eur negautų pajamų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas. 

5.       Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 22 d. ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ laimėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paskelbtą turto nuomos viešą konkursą (dėl savivaldybei priklausančių 60,15 kv. m patalpų, esančių Vilniuje, Naujininkų poliklinikoje, Dariaus ir Girėno g. 18, nuomos), pasiūliusi didžiausią kainą – 225,47 Eur už 1 kv. m (13 562,02 Eur nuomos mokesčio per mėnesį), t. y. įgijo teisę sudaryti su savivaldybe patalpų nuomos sutartį ir trejus metus vykdyti vaistinės veiklą. Atsakovė taip pat dalyvavo konkurse, jos siūloma patalpų nuomos kaina buvo 176,26 Eur už 1 kv. m (10 602,04 Eur nuomos mokesčio per mėnesį). Atsakovė, pasibaigus jos nuomos sutarties terminui, iš ginčo patalpų neišsikėlė, dėl to ieškovė, kaip konkurso laimėtoja, negalėjo perimti patalpų ir sudaryti nuomos sutarties. Atsakovė, siekdama likti patalpose, inicijavo teisminį ginčą dėl konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perkėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3436-232/2018 jos ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-698-302/2019 teismo sprendimą paliko nepakeistą. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2131-852/2019 patenkino savivaldybės ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo ir priteisė jai iš atsakovės 64 325,95 Eur žalos (negautų pajamų) atlyginimo dėl neteisėto neišsikėlimo iš patalpų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-134-1120/2020 šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ginčo patalpos savivaldybei buvo perduotos 2020 m. gegužės 11 d., 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė sudarė patalpų nuomos sutartį trejiems metams.

6.       Teismas nurodė, kad atsakovė, pasibaigus nuomos sutarties terminui, neišsikėlė iš patalpų ir iki 2020 m. gegužės 11 d. vykdė jose komercinę veiklą, dėl to ieškovė, 2018 m. kovo 22 d. laimėjusi viešą konkursą bei įgijusi teisę nuomotis patalpas iš savivaldybės, negalėjo jose vykdyti savo veiklos ir gauti pajamų. Teismo vertinimu, tokie atsakovės veiksmai yra akivaizdžiai neteisėti (neteisėtas neveikimas), nes ji neturėjo jokio teisinio pagrindo būti ginčo patalpose ir tęsti jose savo komercinę veiklą, dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė neabejotinai patyrė nuostolius, nes negalėjo ginčo patalpose vykdyti savo komercinės veiklos. Atsakovės veiksmų neteisėtumą dėl neišsikėlimo iš patalpų taip pat patvirtina įsiteisėję Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2131-852/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-698-302/2019.

7.       Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad 2020 m. gegužės 18 d. patalpų nuomos sutarties su ieškove sudarymas trejiems metams pašalino jos nuostolių atsiradimo galimybę, nes ji atsidūrė toje pačioje padėtyje, kaip ir iki teisių pažeidimo, t. y. gaus pajamų. Teismas pažymėjo, kad ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius už praėjusį laikotarpį (nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d.), o tai, jog ji ateityje gaus pajamų, nepaneigia, kad ji negavo pajamų už praėjusį laikotarpį ir dėl to galimai patyrė nuostolių. Jei atsakovė būtų laiku atlaisvinusi patalpas, ieškovė būtų gavusi pajamų per ginčo laikotarpį, taip pat ir per vėlesnį laikotarpį. Dėl atsakovės kaltės ieškovė prarado galimybę apie dvejus metus vykdyti iš anksto suplanuotą komercinę veiklą ir jau šią dieną turėti pelną, kurį galima būtų naudoti tolesniam įmonės vystymuisi. Tai, kad vis dėlto buvo sudaryta terminuota (trejų metų) nuomos sutartis, nepašalina fakto, jog ieškovė negavo pajamų per ginčo laikotarpį, ir tai negrąžina ieškovės į padėtį, buvusią iki atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradimo, nes, pasibaigus nuomos sutarčiai, ieškovė vėl turi galimybę konkurso būdu sudaryti nuomos sutartį ir toliau nepertraukiamai tęsti komercinę veiklą ginčo patalpose. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai (neišsikėlimas iš patalpų) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės negauta nauda, nes ji negalėjo ginčo patalpose vykdyti komercinės veiklos ir gauti planuotų pajamų.

8.       Teismas iš esmės sutiko su ieškovės nurodytu nuostolių (negautų pajamų) apskaičiavimo būdu, t. y. įvertinant planuojamas pajamas vykdant komercinę veiklą patalpose bei remiantis ieškovės grynojo pelno marža. Teismo vertinimu, toks negautų pajamų apskaičiavimas realiausiai atitinka ieškovės vykdomos komercinės veiklos politiką. Teismas patikslino ieškovės nurodytą negautų pajamų sumą, nurodydamas, kad jos dydis yra ne 132 891,85 Eur, bet 132 813,85 Eur. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių planuojamas pajamas ginčo patalpose, nes Šeškinės poliklinikoje veikianti ieškovės vaistinės konkurencinė aplinka yra kitokia (poliklinikoje dirba žymiai mažiau darbuotojų, o joje prisiregistravusių gyventojų skaičius mažesnis), o tai turi įtaką pajamų dydžiui. Teismas nurodė, kad ginčo patalpose (Naujininkų poliklinikoje) atsakovė vaistinės komercinę veiklą vykdė viena, o Šeškinės poliklinikoje veikė tiek ieškovės, tiek atsakovės vaistinės, tai leidžia teigti, jog, vykdant veiklą ginčo patalpose, galima gauti ne mažesnes pajamas, negu vykdant veiklą Šeškinės poliklinikoje. Teismas pažymėjo, jog atsakovės pateikta laikotarpio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. pajamų ir išlaidų ataskaita patvirtina, kad atsakovės pajamos ginčo patalpose per ginčo laikotarpį buvo labai panašios į ieškovės planuojamas gauti pajamas ir kad atsakovės pelnas buvo žymiai didesnis negu kitose jai priklausančiose vaistinėse, todėl, teismo vertinimu, atsakovės neišsikėlimas iš patalpų tokį ilgą laiką buvo jai pelningas. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai visiškai tiksliai nepagrindžia ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, todėl abejones dėl realiai tikėtino gauti grynojo pelno vertino atsakovės naudai ir negautų pajamų 132 813,85 Eur sumą sumažino 10 procentų bei priteisė ieškovei iš atsakovės 119 532,46 Eur negautų pajamų.

9.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ apeliacinį skundą, 2021 m. birželio 8 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė. 

10.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 29 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2131-853/2019 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Gintarinė vaistinė“ dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje teismas konstatavo, kad UAB „Gintarinė vaistinė“ iki 2018 m. sausio 4 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės nuomojosi patalpas, esančias Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 18, tačiau, pasibaigus nuomos sutarties terminui ir ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ laimėjus patalpų nuomos viešą konkursą, neteisėtai neišsikėlė iš šių patalpų, taip sudarydama kliūtis Vilniaus miesto savivaldybei su konkurso laimėtoja sudaryti nuomos sutartį ir perduoti patalpas. Sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2131-853/2019 įsiteisėjo 2020 m. vasario 20 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas paliko jį nepakeistą. 

11.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog atsakovė, neišsikeldama iš ginčo patalpų po to, kai baigėsi nuomos sutarties terminas ir įvyko patalpų nuomos viešas konkursas, kurio ji nelaimėjo, nesielgė kaip apdairi ir rūpestinga nuomos sutarties šalis, savo elgesiu sutarties kontrahentei savivaldybei padarė žalos negautų nuomos pajamų forma, šią žalą teismas įpareigojo atlyginti. Įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuotą atsakovės elgesio (neveikimo), iš kurio kildinamas ir nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, neteisėtumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip prejudicinį faktą.

12.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad patalpų nuomos konkursas buvo skelbiamas trejų metų laikotarpiui. Ieškovė teigia, kad jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų, ji būtų galėjusi vykdyti komercinę veiklą ginčo patalpose ir laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. būtų uždirbusi ne mažiau kaip 132 891,86 Eur grynojo pelno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad ieškovė yra patyrusi tokio pobūdžio nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais pripažintais ir kaltais atsakovės veiksmais, stokoja pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė su savivaldybe vis dėlto sudarė patalpų nuomos sutartį tam pačiam trejų metų laikotarpiui, atitinkamai ieškovė turėjo galimybę įgyvendinti savo lūkesčius gauti pelną per visą laikotarpį, kuris buvo nurodytas konkurso sąlygose. Byloje nėra duomenų, kad ši nuomos sutartis buvo sudaryta kitomis sąlygomis, nei buvo skelbiamos viešo konkurso metu. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, nesudarius nuomos sutarties iš karto po konkurso, faktiškai pakito tik nuomos sutarties vykdymo laikotarpis, bet ne jos galiojimo terminas, kuris netapo trumpesnis dėl atsakovės neteisėto neveikimo (pavėluoto išsikėlimo iš patalpų). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginius, jog nėra aišku, kiek laiko galios 2020 m. gegužės 18 d. sudaryta su ieškove nuomos sutartis. 

13.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žalos atlyginimo reikalavimas ieškinyje net ir nebuvo grindžiamas tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, jog ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų gavo ar gaus mažesnį pelną, nei būtų galėjusi gauti, jeigu neteisėtų veiksmų nebūtų buvę ir nuomos sutartis būtų buvusi sudaryta laiku. Ieškovė neįrodinėjo patyrusi nuostolių pasikeitus nuomos laikotarpiui ir verslo aplinkai. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės atsikirtimai į apeliacinį skundą, kaip neatitinkantys jos pasirinkto ieškinio reikalavimo faktinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 13 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalis), teisiškai neaktualūs ir nelemia vertinimo, kad ieškovei buvo padaryta žala.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam dalyvavimas viešame patalpų nuomos konkurse nėra naujiena. Todėl ji turėjo suprasti, kad nuomos sutartis, net ir laimėjus viešą konkursą, kurį laiką dar gali būti nesudaryta, nes gali kilti ginčų tarp konkurso dalyvių, nuomininkų ir pan. Todėl vien ieškovės lūkesčio, kad, laimėjusi konkursą, ji galės įsikelti į patalpas ir iš karto pradėti vykdyti veiklą, savaime nepakanka žalos padarymo faktui konstatuoti.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad atsakovės neteisėtais veiksmais būtent tokia žala kaip galimybės gauti pelną iš patalpose vykdomos vaistinės veiklos praradimas ieškovei nebuvo padaryta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, priteisti jai iš atsakovės kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.249 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo priteisimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.245–6.249 straipsniai). Kasacinio teismo išaiškinta, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Ieškovės nuomone, jos negautos pajamos dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atitinka visus šiuos kriterijus. Ieškovė, laimėjusi viešą konkursą, realiai iš anksto buvo numačiusi gauti pajamų, kurias tikėjosi gauti esant normaliai jos veiklai, o pajamų negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (pavėluoto išsikėlimo iš patalpų), kurie konstatuoti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais.

16.2.                      Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žala ieškovei kaip galimybės gauti pelną iš patalpose vykdomos vaistinės veiklos praradimas apskritai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi klaidingos pozicijos, kad, nesudarius su ieškove nuomos sutarties iš karto po konkurso, faktiškai pakito tik nuomos sutarties vykdymo laikotarpis, bet ne jos galiojimo terminas – šis netapo trumpesnis dėl atsakovės neteisėto neveikimo (pavėluoto išsikėlimo iš patalpų). Ieškovės nuomone, vėlesnis patalpų nuomos sutarties sudarymas trejiems metams ir net galimai jos pratęsimas ilgesniam laikotarpiui neeliminuoja praeityje dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės negautos naudos (negautų pajamų). Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės praeitą laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d. patirti nuostoliai niekaip nesusiję su ateityje jos gautinomis pajamomis ir nuo jų nepriklauso.

16.3.                      Apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino, kokio dydžio žalą ieškovė patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nors, pagal kasacinio teismo praktiką, turėjo ir privalėjo tai vertinti. Nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu ar pirmosios instancijos teismo nustatytu negautų pajamų dydžiu, byloje esant abiejų šalių pateiktiems įrodymams dėl žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismas privalėjo pats nustatyti, kokio dydžio pajamų negavo ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir privalėdamas vertinti, kokio dydžio negautos pajamos laikytinos realiomis ir įrodytomis, to nepadarė, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. 

16.4.                      Apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo CK 6.251 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kad įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį. Ieškovės nuomone, priėmus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, šalys nebuvo grąžintos į tą pačią padėtį, kuri buvo iki teisės pažeidimo, nes atsakovė gavo nepelnytą pranašumą prieš ieškovę, neteisėtai gavo pelną, o ieškovė patyrė nuostolį.

16.5.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, kad teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pateikti argumentai, įrodymai, kuriais yra grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad nuostolių dydis stokoja pagrįstumo, nėra pakankamas motyvas tam, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų panaikintas. Teismas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turi teisę jį mažinti (ką iš dalies ir padarė pirmosios instancijos teismas), nustatyti žalos dydį savo iniciatyva ir pateikti dėl to argumentus. Byloje pateikti įrodymai dėl ieškovės numatytų gauti pajamų vykdant komercinę veiklą ginčo patalpose ir atsakovės realiai gautų pajamų veikiant šiose patalpose per laikotarpį, kai ji nepagrįstai iš jų neišsikėlė, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių duomenų apskritai nevertino ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą. Buvo visiškai paneigta ieškovės teisė į patirtos žalos atlyginimą.

16.6.                      Atsakovė apeliaciniame skunde (49 punktas) iš esmės pripažino egzistuojant visas sąlygas jos civilinei atsakomybei kilti, išskyrus tai, kad ieškovė neįrodė patirtų nuostolių (negautų pajamų) dydžio. Atsakovei nekvestionuojant priežastinio ryšio buvimo, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jo egzistavimą bei panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir dėl priežastinio ryšio egzistavimo, peržengė apeliacijos ribas, taip pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį.

17.       Atsakovė UAB „Gintarinė vaistinė“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos fakto, todėl ir nesprendė žalos dydžio klausimo, nes pagal kasacinio teismo praktiką tik žalos padarymo faktas sudaro pagrindą teismui spręsti dėl jos dydžio. 

17.2.                      Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė žalos fakto. Ieškovė, 2020 m. gegužės 18 d. sudariusi su savivaldybe patalpų nuomos sutartį, atsidūrė toje pačioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei nebūtų teisės pažeidimo, t. y. ieškovei kompensuota galimai padaryta žala negautų pajamų forma, kurias ji tokiu pačiu būdu gali tikėtis gauti per analogišką trejų metų laikotarpį, jeigu būtų sudariusi sutartį iš karto po konkurso. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išeitų taip, kad ieškovė būtų galėjusi vykdyti veiklą ir uždirbti pajamas ne per 3 metus, o per 4 metus 11 mėnesių ir 15 dienų (trejų metų nuomos sutartis ir ieškovės prašoma priteisti negautų pajamų suma nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d.). Ieškovė nepagrįstai gautų papildomą kompensaciją už dalį to paties nuomos termino (beveik už dvejus metus). Bet kokio dydžio negautų pajamų už ginčo laikotarpį priteisimas reikštų dvigubą atsakomybės taikymą ir dvigubą ieškovės žalos kompensavimą.

17.3.                      Atsakovės su savivaldybe 2008 m. balandžio 3 d. sudarytoje patalpų nuomos sutartyje buvo įtvirtinta atsakovės pirmenybės teisė sudaryti (atnaujinti) patalpų nuomos sutartį. Todėl atsakovė pasinaudojo CK 1.138 straipsnyje įtvirtinta teise į gynybą ir 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl viešo nuomos konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir savivaldybės įpareigojimo užtikrinti atsakovės pirmenybės teisę sudaryti (atnaujinti) nuomos sutartį. Ieškovė šioje byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl turėjo suvokti, kad egzistuoja rizika ir kad nuomos sutartis nebus sudaryta iš karto po konkurso. Atsakovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo ir naudojosi jomis sąžiningai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, manantis, jog jo teisės yra pažeistos, pats savo nuožiūra sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti – jis nėra įpareigotas atsisakyti įgyvendinti savo teises, nors teismo sprendimu tos teisės vėliau ir būtų pripažintos neturinčiomis teisinio pagrindo. Teismai nenustatė, kad atsakovė būtų piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis, nors galutiniai sprendimai atsakovei buvo nepalankūs. 

17.4.                      Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 119 532,46 Eur negautų pajamų už ginčo laikotarpį, neteisingai nustatė šio laikotarpio pradžią, t. y. nuo 2018 m. balandžio 1 d. Teismas neįvertino aplinkybės, nuo kada ieškovė galėjo vykdyti vaistinės veiklą patalpose ir gauti pajamų. Atsakovės tariama pareiga atlyginti ieškovei nuostolius galėjo kilti tik nuo 2019 m. gruodžio 30 d., kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-698-302/2019 dėl konkurso laimėtojo teisių ir pareigų perkėlimo. Atitinkamai ieškovė negalėjo ir neturėjo pagrįstai tikėtis gauti pajamų, iki bus išnagrinėtas šis ginčas. Taigi, ieškovės nuostolių, patirtų per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d., realumas buvo tik hipotetinis. Teismas taip pat neįvertino, kad, pasibaigus viešam konkursui, nuomos sutartis su laimėtoju sudaroma ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos. Be to, ieškovė neįrodė, kad ji būtų tinkamai ir sąžiningai vykdžiusi vaistinės veiklą per visą patalpų nuomos laikotarpį, t. y. trejus metus (pvz., ieškovė galėjo nutraukti sutartį prieš terminą dėl ekonominių ar kitokio pobūdžio priežasčių ir kt.). Ieškovė taip pat nepateikė konkrečių įrodymų, kaip ir kuo remdamasi apskaičiavo 132 813,85 Eur negautų pajamų sumą, tačiau teismas, neatlikdamas išsamios rašytinių įrodymų analizės, išimtinai rėmėsi ieškovės pateiktais apskaičiavimais ir prašomą priteisti sumą tiesiog sumažino 10 procentų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18.       Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustato iš naujo bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo, ieškovui pareiškus ieškinį dėl nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, atlyginimo. Įvertinus ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ kasacinio skundo argumentus, kasacijos ribos yra materialiosios teisės normų, reglamentuojančių negautų pajamų, kaip patirtos žalos, fakto nustatymą, aiškinimas ir taikymas; dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų ir žalos dydžio kasaciniame procese ginčas nekeliamas.

           Dėl žalos (nuostolių) negautų pajamų forma padarymo fakto 

19.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

20.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 24 punktas; kt.). 

21.       Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas, kt.).

22.       Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas, kt.).

23.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 25 punktas).

24.       Šioje byloje teismai skirtingai nusprendė dėl žalos (nuostolių) negautų pajamų forma padarymo fakto, kaip vienos būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo. 

25.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė savo prašomų priteisti iš atsakovės negautų pajamų realumą. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo būti ginčo patalpose ir tęsti jose savo komercinę veiklą; šie atsakovės neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei nuostolių, nes ji, 2018 m. kovo 22 d. laimėjusi viešą patalpų nuomos konkursą ir įgijusi teisę sudaryti nuomos sutartį, apie dvejus metus negalėjo patalpose vykdyti savo iš anksto suplanuotos komercinės veiklos ir gauti pajamų; aplinkybė, kad, atsakovei išsikėlus iš ginčo patalpų, su ieškove 2020 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis tokiam pačiam terminui (trejiems metams) ir ji tikėtinai gaus pajamų iš savo komercinės veiklos ginčo patalpose, negrąžina ieškovės į padėtį, buvusią iki atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo, bei nepaneigia fakto, jog ji negavo pajamų už praėjusį laikotarpį (nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d.). 

26.       Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, išvadą, kad ieškovė neįrodė žalos (negautų pajamų) padarymo fakto, motyvavo tuo, kad, nesudarius nuomos sutarties iš karto po viešo patalpų nuomos konkurso, faktiškai pakito tik nuomos sutarties vykdymo laikotarpis, bet ne jos galiojimo terminas – šis netapo trumpesnis dėl atsakovės neteisėto neveikimo (pavėluoto išsikraustymo iš patalpų); vien ieškovės lūkesčio, kad, laimėjusi konkursą, ji galės iš karto įsikelti į patalpas ir pradėti vykdyti komercinę veiklą, savaime nepakanka žalos padarymo faktui konstatuoti; 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė, su savivaldybe sudariusi patalpų nuomos sutartį tam pačiam trejų metų laikotarpiui, gavo galimybę gauti pelną per visą laikotarpį, kuris buvo nurodytas viešo nuomos konkurso sąlygose.

27.       Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos padarymo fakto, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnį,  nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl nepagrįstai atmetė ieškinį. Atsižvelgdama į nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl negautų pajamų nustatymo kriterijų ir teismų nustatytas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės negautos pajamos už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 15 d.  yra realios (t. y. ieškovė iš anksto jas numatė ir tikėjosi gauti esant normaliai komercinei veiklai), tačiau ieškovė jų negavo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neišsikėlimo iš ginčo patalpų). Ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.

28.       Minėta, kad įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį (nutarties 23 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė yra verslo subjektas, ginčo patalpų nuomos sutartis buvo ne atsitiktinė (vienkartinė), o nukreipta į įprastos jos komercinės veiklos sąlygų sudarymą. Patalpų nuomos sutarties sudarymas pasibaigus neteisėtiems atsakovės veiksmams ir galimybė ieškovei gauti pajamų ateityje nepaneigia jos patirtų nuostolių (negautų pajamų) per praėjusį laikotarpį atsiradimo fakto – tai, kad ieškovė su savivaldybe pavėluotai sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį tokiam pačiam terminui, kaip buvo nustatyta konkurso sąlygose, negali grąžinti ir negrąžina ieškovės į padėtį, buvusią iki atsakovės neteisėtų veiksmų laiko atžvilgiu, todėl prarasta galimybė uždirbti pajamas turi būti kompensuota atsakovei atlyginant patirtus nuostolius. 

29.       Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), dėl šios įstatymo taikymo klaidos buvo neteisingai nuspręsta dėl ginčo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.       Panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, iš naujo parskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2420 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 dydžio koeficientas. Už advokato paslaugas ieškovė sumokėjo 2020 m. gruodžio 4 d., todėl pagal Rekomendacijų 8.11 punktą šių paslaugų maksimalus dydis yra 1818 Eur. Ieškovės ieškinys patenkintas 90 procentų, todėl jai iš atsakovės priteistina 1636 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (1818 Eur × 90 procentų ÷ 100); atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1871 Eur žyminio mokesčio, ieškinys atmestas 10 procentų, todėl jai iš ieškovės priteistina 187 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (1636 Eur – 187 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistina 1449 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.  

32.       Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinas jos kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (1871 Eur žyminio mokesčio ir 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

33.       Kasacinis teismas patyrė 3,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi šios išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios tokių išlaidų 5 Eur sumos, tai jų atlyginimas valstybei nepriteisiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ (į. k. 125877727) ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ (į. k. 134778482) 1449 (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt devynis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gintarinė vaistinė“ (į. k. 125877727) ieškovei UAB „Nemuno vaistinė“ (į. k. 134778482) 1871 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur už advokato pagalbą kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Alė Bukavinienė

                                                       Sigita Rudėnaitė

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė