Civilinė byla Nr. e2A-88-513/2024                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26012-2021-5

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8; 2.6.10.2.4.2; 3.1.1.2.22; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

                (S)

        

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 22 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ir atsakovo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, neturtinės žalos atlyginimo ir juridinio asmens valdymo organo sprendimo panaikinimo.

 

 Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2023 m. lapkričio 24 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

2.       Ieškovas D. G. ieškiniu prašė panaikinti 2021 m. lapkričio 10 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį – sprendimą pašalinti ieškovą iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių; pripažinti, kad asociacija medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikdama ieškovui informacijos apie visas organizuojamas medžiokles pažeidė ieškovo, kaip asociacijos nario, teisę gauti informaciją apie asociacijos veiklą ir jo teisę dalyvauti medžioklėse; pripažinti, kad atsakovas asociacija medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ nepateikdama ieškovui įstatų 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių pažeidė ieškovo teisę gauti asociacijos teikiamas paslaugas medžioti atsakovės naudojamame medžioklės plotų vienete kartu su kitais asociacijos nariais; priteisti ieškovui D. G. iš atsakovės asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ jo patirtos 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, panaikinta 2021 m. lapkričio 10 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo protokolo dalis – sprendimas pašalinti ieškovą D. G. iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių, kita ieškinio dalis atmesta, ieškovui iš atsakovės priteistas 2 699,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovo D. G. priteistas 2 649,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

4.       Teismas nustatė, kad ieškovas buvo asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“  (toliau – Klubas, MK), įsteigto 2002 m. gegužės 23 d., narys, nuo 2012 m. iki 2018 m. ėjo Klubo revizoriaus pareigas, 2021 m. lapkričio 10 d. Klubo narių visuotinis susirinkimas nutarė pašalinti ieškovą iš Klubo narių Klubo valdybos siūlymu, kadangi ieškovas, būdamas Klubo revizoriumi, laiku nesumokėjo Klubo nario mokesčio už 2016 metus, žinodamas arba privalėdamas žinoti, kad jis pats, Klubo pirmininkas G. B., J. B. ir D. Š. nėra sumokėję Klubo nario mokesčių, nuslėpė šį faktą nuo kitų Klubo narių ir nepateikė informacijos apie nemokamus Klubo nario mokesčius siekdamas nuslėpti pažeidimus, taip pat dėl aplaidumo nenustatė arba tyčia nuslėpė, kad nevykdoma teisės aktų nustatyta pareiga teikti Klubo finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui.

5.       Teismas nustatė, kad pagal Klubo įstatų 8 straipsnio 12 dalies 1 punktas numato, kad revizorius tikrina Klubo įstatų laikymosi, sutarčių teisėtumą, lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, atsiskaitymus su juridiniais ir fiziniais asmenimis bei kitą ūkinę ir finansinę veiklą. Patikrinimo medžiagą pateikia Klubo visuotiniam narių susirinkimui. Įstatų 12 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Klubo finansinės veiklos kontrolę vykdo Klubo revizorius, pateikdamas Susirinkimui metinę arba neeilinę revizijos ataskaitą. Teismas pritarė atsakovės argumentui, kad ieškovas, būdamas Klubo revizoriumi, turėjo pareigą Įstatų 12 straipsnio 5 punkte nustatyta tvarka patikrinimo ataskaitą pateikti kasmetiniam susirinkimui, patikrinęs Klube lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, o ieškovo argumentus, kad Klubo visuotinis narių susirinkimas tvirtino iždininko ir ieškovo ataskaitas, taigi suprato situaciją ir nenorėjo jos keisti, kad būdamas revizoriumi jis tik patikrindavo atsakovo finansinę padėtį, t. y., ar atsakovas turės galimybę vykdyti savo veiklą ir prievolę mokėti mokestį už naudojamus gamtos išteklius, kad jam, kaip revizoriui, jokie pirminiai atsakovo apskaitos dokumentai nebuvo pateikiami, teismas pripažino nepagrįstais ir nepagrindžiančiais revizoriaus pareigų tinkamo atlikimo.

6.       Teismas nustatė, kad 2019 m. vasario 1 d. neeilinio visuotinio MK „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimo metu nutarta sudaryti komisiją atlikti Klubo turto inventorizaciją ir 2012–2018 metų finansinės veiklos reviziją. Komisija 2019 m. gegužės 31 d. surašė Klubo 2012–2018 metų finansinės veiklos audito ataskaitą Nr. 1 (toliau – Audito išvada), kurioje Klubo narių mokesčio mokėjimą nustatė pagal banko sąskaitos išrašus ir nurodė, jog nėra dokumentų, patvirtinančių nario mokesčio sumokėjimą: G. B. ir D. Š. 2013 m., ieškovo ir D. Š. 2014 m., G. B., J. B. ir D. Š. 2015 m., G. B., J. B., D. G. ir D. Š. 2016 m., taip pat nurodyta, kad 2015 m. buvo priimtas MK „(duomenys neskelbtini)“ valdybos sprendimas mokėti nario mokestį pavedimais į Klubo atsiskaitomąją sąskaitą. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00368-19 pagal 2019 m. liepos 25 d. Klubo pareiškimą dėl galbūt G. B., S. S. (iždininko) ir D. G. padarytų nusikalstamų veikų, t. y. apgaulingo Klubo buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m., Klubo piniginių lėšų neteisėto pasisavinimo bei dokumentų klastojimo. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė ir įtariamąjį S. S. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos ir pasitvirtino kokios nors ieškovo padarytos nusikalstamo pobūdžio veikos, byloje nėra. Teismas nustatė, kad po Audito išvados Klubas teikė ieškovui paklausimus dėl Klubo narių mokesčių mokėjimo, tačiau ieškovo atsakymai Klubo netenkino ir Klubo valdyba, vadovaudamasi Klubo įstatų 8 straipsnio 5 dalies 9 punktu, parengė tyrimo išvadą ir pateikė visuotiniam narių susirinkimui siūlymą pašalinti ieškovą iš Klubo narių.

7.       Teismas pažymėjo, kad Klubo revizorius kontroliuoja Klubo finansinę veiklą, t. y. patikrina Klubo lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, o tai apima ir Klubo gaunamų pajamų ir sumokėtų mokesčių teisingumo patikrinimą. Šis reikalavimas ieškovui buvo žinomas, jis pats 2019 m. sausio 6 d. elektroninio laišku reikalavo pateikti jam įvairius dokumentus, pagrindžiančius mokesčio sumokėjimą, apskaitos registrus, kasos knygą ir kt. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovo buvimo revizoriumi laikotarpiu iždininkas turėjo finansinį išsilavinimą ar kad Klube dirbo buhalteris ar kitas asmuo, kuriam buvo priskirta tikrinti Klubo lėšų gavimą, vesti apskaitą, be to, Susirinkimui nenumatyta pareiga patikrinti revizoriaus pateiktų ataskaitų teisingumą. Teismas pažymėjo, kad Klubo revizoriui dokumentus privalėjo pateikti valdyba (Įstatų 12 straipsnio 5 punktas), o jai šios pareigos nevykdant revizorius prisiėmė kylančias neigiamas pasekmes. Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus Trečiojo poskyrio 2020 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 171 taip pat konstatuota, kad Klubo revizoriaus, atsakingo už finansinės veiklos kontrolę, metinės revizijos ataskaitos, numatytos Įstatų 12 straipsnio 5 dalyje, nepateiktos. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad MK „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų apskaita nebuvo tvarkoma, klubo iždininkas S. S., priimdamas iš Klubo narių ar svečių grynuosius pinigus, neišrašydavo pinigų priėmimą patvirtinančių kasos pajamų orderių ir nefiksavo operacijų grynaisiais pinigais kasos knygoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovo nurodytose ir pateiktose iždininko finansinių srautų ataskaitose nenurodyti Klubo nario, sumokėjusių nario mokestį, vardai ir pavardės, ataskaitose nurodytos tik bendros sumos, neindividualizuotos konkrečios išlaidos, o tai revizoriui turėjo kelti abejonių dėl nurodytų sumų teisingumo, pagrįstumo. Teismas pažymėjo, jog S. S. parodymų patikimumas kelia abejonių, jis teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu gynėsi nuo pareikštų įtarimų ir nebūtinai sakė tiesą, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti parodymai apie Klubo narių mokesčių sumokėjimą skiriasi nuo teismo posėdžio metu duotų parodymų ir prieštarauja Audito išvadai.

8.       Teismas konstatavo, kad Klubas pagrįstai įvertino, jog ieškovas netinkamai vykdė revizoriaus pareigas, nepatikrinęs gaunamų lėšų, išlaidų ir ataskaitų teisingumo nenustatė ir neinformavo Klubo, kad G. B., J. B. ir D. Š. nėra sumokėję Klubo nario mokesčių, tuo pažeidė Įstatų 8 straipsnio 12 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 5 punktus.

9.       Įvertinęs bylos duomenis ir įrodymus teismas padarė išvadą, kad nenustatyta, jog ieškovo nario mokestis už 2016 metus buvo užskaitytas už Klubo skolą jam, Įstatai taip pat nenumatė galimybės Klubo iždininkui spręsti apie Klubo nario patirtų išlaidų užskaitymą nario mokesčiui sudengti. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė ir laikė, kad ieškovas už 2016 metus nebuvo sumokėjęs Klubo nario mokesčio (Įstatų 7 straipsnio 10 dalies 5 punktas, 5 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

10.       Teismas pažymėjo, kad teisės aktai ir Įstatai nenustato pareigos Klubo revizoriui teikti finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui ir tirti bei nustatyti, kad jos nėra teikiamos, bei apie tai informuoti asociacijos valdymo organus. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai šią prievolę priskyrė ieškovui ir nepagrįstai nustatė, kad ieškovas šios prievolės nevykdė.

11.       Teismas nurodė, kad asmens pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcinga asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra, be to, vertintina tai, kad medžiotojų klubas yra laisvalaikio veikla, kurią nariai vykdo savo malonumui savanoriškai susibūrę į organizaciją. Asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai. Dėl to priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais.

12.       Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas revizoriaus pareigas atliko netinkamai ir nėra sumokėjęs nario mokesčio už 2016 metus, tačiau vertintina tai, kad Klubas neneigė, jog už jo naudai atliktas paslaugas ar darbus nario patirtos išlaidos gali būti padengiamos nario mokesčiu. Taip pat teismas nurodė, kad Klube nėra aiškios vidaus tvarkos, numatančios Klubo nario patirtų išlaidų Klubo naudai kompensavimą, be to, nepaisant to, kad nustatytas ieškovo kaip revizoriaus pareigų netinkamas vykdymas, susijęs su jo paties ir kitų asmenų nario mokesčio nemokėjimu, tačiau atsakovė nenurodė ir nedetalizavo bei nepagrindė, kokią žalą patyrė dėl šių ieškovo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nesumokėto Klubo nario mokesčio dalis yra nežymi lyginant su Klubo gaunamų pajamų dydžiu, be to, nenustatyta, kad ieškovas revizoriaus pareigas netinkamai atliko turėdamas tikslą piktybiškai kenkti Klubo veiklai ir tikslams ar veikti nesąžiningai. Teismas vertino ir aplinkybę, kad nors ir ne laiku, tačiau ieškovas sumokėjo nario mokestį už 2014 ir 2016 metus, kurį atsakovė grąžino.

13.       Teismas pažymėjo, kad Klubo Įstatų 7 straipsnio 10 dalis numato, jog Klubo narys šalinamas Susirinkimo sprendimu: kai šiurkščiai pažeidžiamos medžioklės taisyklės ir medžiotojo etika; paaiškėjus, kad narys pasikėsino į Klubo turtą, medžioklės plotus ar jų vientisumą; kai Klubo narys nevykdo valdybos ir Susirinkimo nutarimų bei pažeidžia Klubo įstatus; paaiškėjus, kad Klubo narys veikia prieš Klubo įstatuose numatytus Klubo tikslus ir uždavinius; kai nevykdo Klubo nario pareigų ir pažeidžia Klubo vidaus tvarkos taisykles (1–5 punktai). Sprendimas taikyti tokią sankciją turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui, t. y. tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kokiu konkrečiu laiku, kaip ir kokiu būdu buvo nevykdyti įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisinių nuostatų reikalavimai, kaip buvo vykdoma ar kitaip pasireiškė diskredituojanti, destruktyvi, kenkėjiška veikla, kokius sukėlė padarinius, kodėl tokie veiksmai nesuderinami su asmens tolesne naryste būrelyje. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Klubas ieškovui galėjo taikyti alternatyvias sankcijas, o ne pačią griežčiausią – pašalinimą iš Klubo, kuri šiuo atveju neatitinka pašalinimo iš asociacijos narių kaip kraštutinės priemonės taikymo tikslų. 

14.       Teismas pažymėjo, kad nenustatė, jog sprendžiant klausimą dėl ieškovo pašalinimo buvo sudarytos sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, kad ieškovui buvo žinomi jo pašalinimo pagrindai, sudarytos sąlygos (galimybės) pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti, pateikti atsikirtimus ir pan. Tačiau teismas konstatavo, byloje nėra duomenų apie Klubo nario pašalinimo procedūros pažeidimus ir šiuos ieškovo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

15.       Ieškovui argumentuojant, kad medžioklės organizavimo tvarka buvo neaiški ir neskaidri, leidžianti vieniems Klubo nariams gauti medžioklės lapus ir savarankiškai medžioti jiems patogiu laiku, apie šias medžiokles nepranešant kitiems Klubo nariams ir taip piktnaudžiaujant nario teisėmis, teismas nustatė, kad Klubo pirmininkas 2015 m. balandžio 27 d. elektroniniu paštu informavo tiek ieškovą, tiek kitus Klubo narius, kad valdyba nutarė medžioti kartą per savaitę suderinus su medžioklės lapus turinčiais asmenimis, medžioklės lapus gauna valdybos nariai, J. A. (revizorius) ir D. Š. Duomenų apie tai, kad ieškovas ginčijo nustatytą tvarką ar jai prieštaravo, nepateikta, priešingai, 2021 m. kovo 8 d. elektroninio susirašinėjimo su ieškovu informacija patvirtina, kad Klubo valdybos nustatyta tvarka ieškovui tiko. Susirinkimas 2019 m. birželio 3 d. nusprendė tęsti Klube galiojančią medžioklės lapų išdavimo tvarką, ji galiojo iki 2021 m. lapkričio 10 d. visuotinio narių susirinkimo, kurio metu nutarta medžioklės lapus išduoti visiems Klubo nariams, turintiems teisę būti medžioklės vadovais pagal Lietuvos Respublikos medžioklę reglamentuojančius teisės aktus. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo 2015 metais būdamas Klubo revizoriumi medžioklės lapą gavęs ir medžioti galėjęs, taip pat ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad vėlesniais laikotarpiais atvykęs į medžioklę būtų negalėjęs ar jam neleidžiama medžioti.

16.       Teismas nurodė, kad vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą atsižvelgtina ir į asociacijos teisę veikti savarankiškai bei pasirinkti medžiojimo tvarką, kadangi teisės aktais įtvirtinta asociacijų veikimo laisvė suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas nustatė medžioklės plotų naudotojui diskreciją nuspręsti, kam išduoti medžioklės lapus (nustatyti tvarką). Teismas nurodė, jog pagal Įstatų 8.1.1 punktą Susirinkimas tvirtina vidaus tvarkos taisykles, tačiau nedetalizuojama, kad Susirinkimas tvirtina būtent medžioklės organizavimo tvarką. Be to, nors ieškovas teigia, kad medžioklės tvarką, nustatytą Klubo valdybos nutarimu, laikė neteisėta, pažeidžiančia Įstatų nuostatas, tačiau pats jos laikėsi ir neginčijo, o pareiškė ieškinį tada, kai jam buvo nebeišduodami medžioklės lapai ir jis savo teisę medžioti galėjo realizuoti tik įsirašęs į kitam Klubo nariui išduotą medžioklės lapą. Teismas vertino, kad pats ieškovas patvirtino galimybę medžioti turėjęs, o kaip liudytojas apklaustas D. Š. parodė, kad visada stengdavosi ieškovą įtraukti į medžioklę. Aplinkybė, jog ieškovas nesusiderino su kitu Klubo nariu dėl galimybės įsirašyti į medžioklės lapą ir dalyvauti medžioklėje, nesudaro pagrindo spręsti apie išimtinai jo teisių ribojimą, kadangi tokie patys reikalavimai buvo taikomi visiems Klubo nariams. Tokias aplinkybes parodė ir liudytojas A. S. T., paaiškinęs, kad jis irgi neturėjo medžioklės lapo, tačiau susiderinti medžioti buvo visos galimybės, nes per metus vykdavo apie 120 medžioklių. Teismas vertino, kad nėra pagrindo laikyti, jog Klube nustatyta medžiojimo lapų išdavimo tvarka ieškovui buvo neaiški ar diskriminuojanti, todėl ieškovo argumentus dėl medžioklės lapų išdavimo tvarkos atmetė kaip nepagrįstus.

17.       Teismas nustatė, kad duomenų apie tai, jog Klube buvo nustatyta tiksli tvarka, kuriuo paros metu, kurią valandą ar prieš kiek laiko informuojama apie planuojamas medžiokles, nepateikta ir šalys neginčijo, kad detalios rašytinės patvirtintos tvarkos Klube nebuvo iki 2021 m. lapkričio 10 d. visuotinio narių susirinkimo, kurio metu nuspręsta dėl informavimo būdo apie organizuojamas medžiokles, laiką, svečių kvietimo tvarką ir taikomas kainas už sumedžiotus žvėris (7, 8, 9, 10 ir 11 Susirinkimo klausimai). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pateiktą medžioklės sąrašą, konstatavo, jog negali daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas nebuvo neinformuotas apie medžiokles jo nurodytą kiekį atvejų, kadangi dalis medžioklių yra pasikartojančios (pvz., 6–7 punktai, 20–21, 25, 27 punktai), o apie 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2020 m. rugsėjo 20 d., 2020 m. lapkričio 26 d., 2020 m. gruodžio 1 d., 2020 m. gruodžio 3 d. medžiokles jam pranešta elektroniniu paštu, nors jas ieškovas nurodo kaip nuo jo nuslėptas, neskelbtas. Teismas nustatė, kad dalis medžioklių organizuotos pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos ir šalyje paskelbto karantino bei nustatytų ribojimų metu, todėl bendros medžioklės nebuvo organizuojamos, apie jas nei Klubo nariai, nei svečiai nebuvo informuojami; bendros medžioklės vyko nuo 2021 m. gegužės mėnesio, apie didžiąją dalį jų ieškovas informuotas. 

18.       Teismas pažymėjo, jog Klube buvo nusistovėjusi tvarka, kad apie medžiokles buvo informuojama elektroniniu paštu, telefonu. Aplinkybės, kad ieškovas dalyje medžioklių nedalyvavo, kad jam buvo netinkamas jų organizavimo laikas, reikalingas laikas atvykti ar pasirengti, nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo laikyti, kad tokia informavimo tvarka pažeidžia išimtinai ieškovo teises ar jis Klube yra diskriminuojamas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo, jog tais atvejais, kai pats medžiodavo (buvo medžioklės vadas), laikėsi tokios pačios informavimo tvarkos, t. y. Klubo narius, svečius apie medžioklę informuodavo tą pačią medžioklės dieną. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovui nebuvo užkirtas kelias pačiam domėtis apie vyksiančias medžiokles Klube. Be to, liudytojas D. Š. parodė, kad, kai ieškovas pageidaudavo, jis organizuodavo medžiokles ir su juo medžiodavo. Teismas vertino, kad apie didžiąją dalį bendrų medžioklių ieškovui buvo žinoma, taip pat buvo žinoma apie jų pranešimo tvarką ir nenustačius, kad ieškovui apie 48 planuojamas medžiokles nebuvo pranešta tyčia, siekiant užkirsti jam galimybę dalyvauti medžioklėse, ieškovo argumentai dėl jam nepateiktos informacijos laikytini nepagrįstais ir atmestini.

19.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo teiginius apie jam neteikiamą informaciją –vidaus tvarkos taisykles, paneigia byloje esantys įrodymai. Ieškovas 2021 m. liepos 1 d., 21 d. ir rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovę su prašymais pateikti informaciją, medžioklės dokumentus, nustatyti medžioklės tvarką. Į ieškovo prašymus 2021 m. rugpjūčio 5 d. Klubo valdyba pateikė paaiškinimus, paprašė nurodyti konkretų ieškovui tinkamą laiką susipažinti su dokumentais, taip pat 2021 m. rugpjūčio 19 d. ieškovui leista susipažinti su Klubo dokumentais, o 2015 m. balandžio 27 d. valdybos nutarimas dėl medžioklės tvarkos ieškovui išsiųstas elektroniniu paštu. Taigi Klubas bendradarbiavo su ieškovu, teikė jam informaciją ir sudarė sąlygas susipažinti su Klubo dokumentais.

20.       Teismas nurodė, jog CK 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o ieškovo reikalaujama atlyginti neturtinė žala nėra susijusi su šioje normoje numatytais privalomais neturtinės žalos atlyginimo atvejais. Ieškovas teigė, kad jis ilgą laiką buvo persekiojamas, jam buvo trukdoma naudotis Klubo nario teisėmis, nuo jo atsiribojo kiti Klubo nariai, sumažėjo bendravimo galimybės, jis patiria dvasinius išgyvenimas, suprastėjo jo sveikata. Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Šių sąlygų egzistavimą privalo įrodyti ieškovas. Teismas sutiko, kad ieškovo pašalinimas iš Klubo galėjo jam sukelti moralinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovo pateikti apsilankymo gydymo įstaigoje duomenys neįrodo, jog sveikata pablogėjo dėl Klube susiklosčiusios situacijos ar teisminio proceso, dokumentuose nėra nurodyta, kad susirgimai kilo ar paūmėjo dėl streso, įtampos ar pan. Teismas pažymėjo, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, o ieškovo pateikti medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad kokie nors sveikatos pažeidimai atsirado būtent dėl jo pašalinimo iš medžiotojų klubo. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų dėl žalos padarymo fakto ir jos dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

21.       Teismas nurodė, kad ieškovas patyrė 8 097,29 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir žyminiam mokesčiui apmokėti. Ieškinį tenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 2 699,10 Eur. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 3 974,85 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, atitinkamai jai priteistina 2 649,90 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Teismas vertino, jog aplinkybė, kad ieškovas nelaukė Susirinkimo sprendimo dėl ieškovo pasiūlymų, kurie buvo įtraukti į darbotvarkę ir galiausiai Susirinkime už juos teigiamai balsuota, o pareiškė ieškinį, nelaikytina ieškovo nesąžiningu elgesiu. Ieškovas, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, ką vėliau nuspręs Susirinkimas. Teismas vertino, kad byloje nesusiklostė situacija, kad nuo dalies ieškovo reikalavimų atsisakymo momento atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsisakytų reikalavimų apimtyje.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

 

22.       Ieškovas D. G. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria jo ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; panaikinti sprendimo motyvus, kuriais buvo konstatuota, kad ieškovas D. G. pažeidė atsakovo Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 8 straipsnio 12 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 5 punktus, 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą; priteisti ieškovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23.       Ieškovas nurodo, kad tarp jo ir ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ (žemės sklypų, kurie priskirti atsakovės naudojamam medžioklės plotų vienetui, savininkės) vadovo buvo kilęs ginčas dėl ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ rekonstruojamų fermų, kurios yra netoli ieškovo gyvenamosios vietos, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas grasino Klubui taikyti griežtą kontrolę ir reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tol, kol ieškovas bus Klubo narys ir medžios Klubo naudojamuose medžioklės plotuose. Klubo 2018 m. rugsėjo 28 d. visuotinio narių susirinkimo metu jis nurodė, kad situaciją vertina kaip siekį su juo susidoroti, nes turi teisę gintis nuo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtų veiksmų ir teisę gyventi sveikoje aplinkoje, tačiau jo elgesį Visuotinis susirinkimas įvertino kaip nederamą ir buvo nuspręsta uždrausti jam medžioti Klubo naudojamuose medžioklės plotuose iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Šį sprendimą ginčijo teisme ir dar tebevykstant procesui atsakovė dar griežčiau apribojo jo teises dalyvauti Klubo veikloje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3390-465/2019 pripažino, kad atsakovės priimti sprendimai yra neteisėti, ir juos panaikino. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-985-614/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teigia, kad atsakovė jam toliau kerštauja, priima sprendimus, kurių jis negali apskųsti, taiko jam įvairius apribojimus naudotis asociacijos paslaugomis lygiomis teisėmis su kitais asociacijos nariais, pavyzdžiui, gauti medžioklės lapą individualiai medžioklei, iš anksto, prieš protingą terminą gauti informaciją apie medžiokles ir atvykus į medžioklę įsirašyti į kitam medžiotojui išduotą medžioklės lapą ir pan. Nesant nurodytais klausimais jokių Klubo valdymo organų sprendimų, kuriuos galėtų apskųsti teismui CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, prašė teismo pripažinti, kad jo, kaip Klubo nario teisės, yra pažeistos, įpareigoti atsakovę užtikrinti jo teises, nustatyti aiškią ir skaidrią medžioklės tvarką, priteisti dėl pažeistų teisių patirtą neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad atsakovė iš esmės pripažino dalį jo reikalavimų, nustatė pradiniu ieškiniu prašytą vidaus tvarką, nes 2021 m. lapkričio 10 d. Visuotinis narių susirinkimas darbotvarkės 6, 8, 10, 11 klausimais patvirtino medžioklės lapų išdavimo tvarką, informavimo apie numatomas medžiokles laiką ir tvarką, svečių atsivežimą medžioti ir svečiams taikomas kainas už sumedžiotus žvėris.

24.       Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas panaikino sprendimą pašalinti jį iš Klubo narių, tačiau konstatavo, kad jis savo kaip Klubo nario pareigas vykdė netinkamai ir pažeidė Klubo Įstatų 8 straipsnio 12 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 10 dalies 3 ir 5 punktus, 7 straipsnio 10 dalies 5 punktą, 5 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Nesutinka, kad padarė pažeidimus ir mano, kad sprendime konstatuotos aplinkybės gali tapti pretekstu atsakovei taikyti jam naujas sankcijas, pavyzdžiui, narystės sustabdymą, jis toliau bus priverstas ginti savo pažeidžiamas teises teisme.

25.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klubo Įstatuose aiškiai reglamentuota revizoriaus įgaliojimų apimtis, iš kurios matyti, kad revizoriui numatyta pareiga patikrinti Klubo lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, įskaitant ir kitą ūkinę finansinę veiklą, taigi, būdamas Klubo revizoriumi, jis turėjo pareigą Įstatų 12 straipsnio 5 punkte numatyta tvarka patikrinimo ataskaitą pateikti kasmetiniam susirinkimui patikrinęs Klube lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą. Mano, kad šiuo požiūriu aktualūs Vilniaus apygardos teismo išaiškinimai civilinėje byloje Nr. 2A-2565-585/2015, kurioje konstatuota, kad „Advokatūros įstatymas nenumato, kaip turi būti atliekamas Lietuvos advokatūros finansinės atskaitomybės ir veiklos auditas, Lietuvos advokatūros įstatuose tai taip pat nėra reglamentuota. Lietuvos advokatūros valdymo organas – advokatų taryba – nėra nustačiusi reikalavimų, keliamų finansinės atskaitomybės ir veiklos auditui, taigi, revizijos komisijai tiek advokatų visuotinio susirinkimo lygmeniu, tiek advokatų tarybos lygmeniu nėra nustatyti standartai ir / ar patvirtintos gairės, kuriomis ši komisija galėtų ir turėtų vadovautis, atlikdama finansinės atskaitomybės ir veiklos auditą. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, jog revizijos komisija, kurią, beje, sudaro advokatai, nesantys profesionaliais auditoriais ir neturintys specialiųjų žinių, netinkamai atliko jai pavestą priežiūros funkciją. Ši komisija vykdė jai įstatymu ir įstatais priskirtą užduotį tokiomis sąlygomis, kokios jai buvo sudarytos“. Pažymi, jog jis taip pat nėra profesionalus auditorius, neturi specialiųjų žinių, reikalingų audito atlikimui, Klube nėra nustatyta jokia tvarka, kaip turi būti atliekama revizija, nėra nustatyti atitinkami standartai ar reikalavimai revizoriaus darbui, todėl revizija buvo atliekama taip ir tokiomis sąlygomis, kokios buvo sudarytos, jis galėjo vadovautis tik tais dokumentais, kurie jam būdavo pateikiami.

26.       Pažymi ir tai, kad Klubo valdymo organai niekada nei atliko, nei reikalavo atlikti tokias revizoriaus funkcijas, kokios yra nurodomos vadinamoje atsakovės audito išvadoje. Teigia, kad teismas taikė profesionalaus auditoriaus reikalavimus ir nepagrįstai konstatavo, kad jis pernelyg siauriai interpretuoja revizoriaus pareigų atlikimą nepatikrinus Klubo ataskaitų teisingumo, įskaitant ir Klubo narių mokesčių sumokėjimo teisingumo. Kadangi Klubo visuotinis narių susirinkimas tvirtino iždininko ir jo, kaip revizoriaus, ataskaitas, jis laikė, kad Klubas situaciją supranta, jai pritaria ir jos keisti nenori. Nei Klubo vadovas, nei iždininkas jokių aplinkybių, susijusių su Klubo narių nesumokėtais mokesčiais, niekada nenurodė, Klubo valdyba jokių dokumentų prieš visuotinį susirinkimą revizoriui nepateikdavo, nors toks reikalavimas nustatytas Įstatų 12 straipsnio 5 punkte. Taigi jis tik patikrindavo Klubo finansinę padėtį, t. y. ar pagal pateiktą finansinę ataskaitą, įvertinus Klubo gautas lėšas ir patirtas sąnaudas, Klubas turės galimybę vykdyti savo veiklą ir valstybės nustatytas prievoles mokėti mokestį už naudojamus gamtos išteklius. Jokie pirminiai Klubo apskaitos dokumentai jam niekada nebuvo pateikiami. Be to, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris, o pagal 21 straipsnio 1 dalį už teisingą buhalterinės apskaitos vedimą atsako įmonės vadovas. Ieškovas nebuvo nei vadovas, nei buhalteris ir niekada negavo jokių pirminių finansinių dokumentų, kuriuos galėtų patikrinti. Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, atsakovė net neturėjo pirminių apskaitos dokumentų, t. y. nevedė Klubo finansų apskaitos sudarydama pirminius apskaitos dokumentus.

27.       Teigia, kad jis niekada neturėjo pareigos rūpintis, ar nariai yra atsiskaitę su Klubu, dėl kokių priežasčių nemoka Nario mokesčio. Jeigu atsakovės netenkino, kad tam tikri asmenys nemoka Klubo nario mokesčio, moka jį per mažą, ar kad Klubo nario mokestis yra užskaitomas, tokios pretenzijos turėjo būti reiškiamos Klubo pirmininkui. Pažymi, kad byloje esanti 2016 m. Klubo finansininko ataskaita rodo, kad visi Klubo nariai, mokantys mokesčius, nario mokestį yra sumokėję. Šioje ataskaitoje nėra nurodytas lėšų trūkumas, šios 2016 m. finansinės ataskaitos teisingumo bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nei dabartinis Klubo vadovas, nei ją sudaręs Klubo finansininkas, o pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šią ataskaitą kaip įrodymą, tokios pozicijos nemotyvavo.

28.       Klubo valdyba per iždininką S. S. visuotiniam narių susirinkimui pateikdavo Klubo finansų apžvalgą raštu, visi Klubo nariai su ja galėjo susipažinti iš anksto bei visuotinio susirinkimo metu, kai iždininkas asmeniškai ją pristatydavo. Ieškovas, kaip revizorius, žodžiu pateikdavo savo nuomonę, ar ataskaitoje nurodytos sumos atitinka Klubo susitarimus dėl išlaidų ir pajamų. Tuo atveju, jeigu atsakovė manė, jog jo pateikiama informacija yra neteisinga, turėjo galimybę paprašyti ją tikslinti ar prieštarauti, tačiau to nebuvo daroma. Dabartinė Klubo vadovybė vienbalsiai patvirtindavo visas ieškovo žodines ataskaitas.

29.       Pagal Klube nusistovėjusią tvarką ne valdyba, o valdybos atstovas Klubo iždininkas S. S. pateikdavo Klubo finansinių srautų ataskaitą, banko sąskaitos išrašą, iš kurio buvo matoma, kiek Klubas gavo pajamų ir kiek patyrė išlaidų.

30.       Ieškovas nebuvo atsakingas už tai, kad Klubo pirmininkas ir Klubo iždininkas turėtų finansinį išsilavinimą, vadovaujantis Įstatų 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu tiek Klubo pirmininką, tiek Klubo iždininką renka visuotinis narių susirinkimas. Visi Klubo nariai žinojo apie Klubo finansinę ir mokesčių surinkimo padėtį, niekas nekėlė jokių pretenzijų, Klubo narius tuometinė padėtis tenkino, Klubas savo finansinius įsipareigojimus vykdė, todėl jis neturėjo jokio pagrindo organizuoti audito atlikimą ir net neturėjo tokios pareigos.

31.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam perkėlė atsakomybę už tai, kad valdyba nevykdė Įstatuose 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos revizoriui pateikti dokumentus. Teismo posėdžio metu apklaustas dabartinis Klubo vadovas, kuris yra valdybos narys nuo 2012 m., patvirtino, kad nei valdybai, nei visuotiniam susirinkimui niekada nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, kurios privalėjo būti patvirtintos susirinkime ir teikiamos Juridinių asmenų registrui. Dėl to atsakovės pozicija, kad revizorius yra atsakingas už tokių ataskaitų patikrinimą, neatitinka ilgalaikio atsakovės veiklos modelio, kuris visiems nariams ir jo valdymo organams buvo priimtinas. Pažymi, jog atsakovės audito išvadoje yra selektyviai konstatuoti ieškovo neteisėti veiksmai, nors būtent tokį tiek kitų narių, tiek valdymo organų elgesį atsakovė ilgus veiklos metus laikė tinkamu, taigi atsakovė už savo elgesį nepagrįstai kelia ieškovo atsakomybės klausimą. Atsakovo tyrimo medžiagoje nieko neužsimenama apie dabartinio vadovo veiklą, t. y. FNTT specialisto išvadoje nurodyta, kad apskaita vedama netinkamai, neįtraukiamos į apskaitą visos pajamos, nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, tačiau atsakovės audito išvadoje nėra minimi šie dabartinio vadovo pažeidimai, jis nėra valdybos sprendimu siūlomas šalinti iš Klubo narių. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė konstatuoja aplinkybes ir taiko sankcijas jam ne dėl neva padarytų pažeidimų, o kerštaudama. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino visų nurodytų aplinkybių.

32.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jo teiginius, jog už 2016 metus yra sumokėjęs Klubo nario mokestį, paneigia Audito ataskaita. Pažymi, kad šios aplinkybės jis neįrodinėjo, Klubo nario mokestis už 2014 metus ir 2016 metus buvo užskaitytas už jo lėšomis atliktus darbus Klubo naudai. Taigi audito ataskaita niekaip nepaneigė jo įrodinėtų aplinkybių. Pažymi, jog išsamiai paaiškino, kodėl jis pakartotinai sumokėjo šį mokestį, nors jis buvo užskaitytas, t. y. vengdamas galimo konflikto pakartotinai sumokėjo nario mokestį už 2014 ir 2016 metus, tačiau atsakovė sumokėtą mokestį jam grąžino ir pašalino jį iš Klubo narių. Tai tik įrodo, kad pačiai atsakovei Klubo nario mokesčio nesumokėjimo klausimas buvo tik pretekstas. Pažymi, kad Klubo valdybos teikime šalinti jį iš Klubo narių buvo nurodyta tik tai, kad jis nesumokėjo nario mokesčio už 2016 metus. Klubas, teigęs, jog nebuvo užskaitytas mokestis už 2014 ir 2016 metus, vis dėlto pripažino, kad už 2014 metus yra pagrindas mokestį užskaityti ir dėl to neskyrė jokios nuobaudos, o už 2016 metus mokesčio neužskaitė, nors situacija turėjo būti vertinama vienodai, kadangi Klubo naudai atlikus darbus apmokėjo savo pinigais. Aplinkybę, kad Klubo naudai atlikti darbai būdavo užskaitomi vietoje nario mokesčio, parodė kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. S., o šios civilinės bylos nagrinėjimo metu jis, apklausiamas kaip liudytojas, melavo, pats į bylą pateiktame garso įraše, kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir laikyti įrodymu, patvirtino, kad šioje byloje yra meluojama, Klubo nariai prieš jį susimokę.

33.       Pažymi, kad visos šios bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad atsakovė tiesiog ieškojo priežasčių pašalinti jį iš Klubo, dėl to buvo pradėtos reikšti nepagrįstos pretenzijos dėl Klubo nario mokesčio nesumokėjimo. Atsakovė niekaip nepaaiškino, dėl kokių priežasčių tie patys asmenys, kurie buvo atsakingi už Klubo narių mokesčių surinkimą, ankstesniu laikotarpiu niekada iki kilusio konflikto nereiškė pretenzijų ieškovui, nors apie Klubo finansinę situaciją žinojo. Teismas šių aplinkybių skundžiamame sprendime taip pat nesiaiškino, deklaratyviai konstatavo, kad Klube nebuvo nustatyta tvarka, kaip nario mokestis yra užskaitomas už atliekamus darbus Klubo naudai. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes, bylos duomenimis, (atsakovė užskaitė nario mokestį ieškovui už 2014 m., G. B. liudijo, kad buvo užskaitomi mokesčiai ir nariams, ir svečiams) yra nustatyta, kad tokia tvarka egzistavo.

34.       Teigia, kad nurodė aplinkybes, susijusias su jo teisės gauti asociacijos teikiamas paslaugas pažeidimais, diskriminavimu. Teigia, kad ne kartą prašė atsakovės informuoti apie organizuojamas medžiokles iš anksto, kad galėtų joms pasirengti ir susiplanuoti laiką, kadangi dirba mieste, nutolusiame nuo atsakovės naudojamo medžioklės ploto. Atsakovė į prašymus niekaip nereagavo, tik formaliai informuodavo apie organizuojamas medžiokles taip, kad jis objektyviai nespėtų susiplanuoti savo laiko ir atvykti iš kito miesto. Dėl to atsakovė pažeidė jo teisę dalyvauti Klubo veikloje, lygiomis sąlygomis su visais Klubo nariais gauti asociacijos teikiamas paslaugas, jį diskriminavo. Be to, tuo metu, kai jis, kaip ir kiti Klubo nariai, gaudavo medžioklės lapą, jam nereikėjo derintis prie kitų Klubo narių ir jis galėjo medžioti tada, kai turėjo tam laiko ir galimybių. Visi jo teisių pažeidimai prasidėjo jam laimėjus pirmąjį teisminį procesą, jam būdavo nebeišduodami medžioklės lapai ir taip sukuriamos dirbtinės kliūtys dalyvauti medžioklėse. Pažymi, kad ir liudytojų parodymais įrodytas jo teisių pažeidimas. Atsakovė turėjo pareigą nustatyti tokią medžioklės organizavimo tvarką, kuri būtų aiški, nurodanti, kada organizuojamos medžioklės ir kada apie jas informuojama. Nesant tokios tvarkos, nors ji privaloma, vadovaujantis Įstatų 8.1.1 punktu, susidarė prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis ir pažeidinėti Klubo narių teises. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir niekaip nepateisina jo teisių pažeidimo. Medžioklės lapų išdavimo visiems nariams tvarką atsakovė nustačiusi 2022 m. lapkričio 10 d. visuotiniame narių susirinkime, pati pripažino pažeidimus.

35.       Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog jis neįrodė, kad apie dalį medžioklių jam nebuvo pranešta, be to, jis prašė leisti jam medžioti ir COVID-19 ligos pandemijos apribojimų metu. Atsakovei neabejotinai buvo žinoma, kad jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte, kuriuo naudojasi savaitgaliais ar atostogų metu vietovėje, kuri patenka į atsakovės naudojamą medžioklės plotų vienetą, taigi jokių apribojimų nebūtų pažeidęs, o atsakovė tyčia nekviesdavo jo į organizuojamas medžiokles ir taip diskriminavo. Ieškovas 48 kartus nebuvo informuotas apie medžiokles, tačiau teismas nepagrįstai to nelaikė jo teisių pažeidimu.

36.       Pažymi, kad taip pat reiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovė, nepateikdama vidaus tvarkos taisyklių, kurios turėjo būti patvirtintos Įstatų 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, pažeidė jo teisę gauti asociacijos teikiamas paslaugas medžioti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad informacija jam buvo teikiama, tačiau pažymi, kad vidaus tvarkos taisyklės patvirtintos nebuvo ir neegzistavo iki pat 2021 m. lapkričio 10 d. visuotinio susirinkimo. Atsakovės valdymo organai pagal įstatus privalėjo tokias taisykles patvirtinti, jų nepatvirtinimas ir lėmė tai, kad ieškovo teisės galėjo būti pažeidžiamos atsakovei piktnaudžiaujant savo teisėmis. Teismas be pagrindo nusprendė, kad jo teisės nebuvo pažeistos.

37.       Dėl Klubo valdymo organų veiksmų nuo jo atsiribojo ir kiti nariai, kurie nėra susiję su kilusiais konfliktais, tačiau nenorėdami, jog jiems būtų taikomos analogiškos sankcijos, nustojo bendrauti. Dėl tokių atsakovės veiksmų sumažėjo jo bendravimo galimybės, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, suprastėjo jo sveikata. Pažymi, kad atsakovės iniciatyva taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu jis nepagrįstai buvo įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, dėl to patyrė didelį stresą ir didelius išgyvenimus, dėl streso nulemtų skausmų kreipėsi į gydymo įstaigą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jau kelerius metus yra priverstas bylinėtis teisme, ilgą laiką negali užsiimti mėgstama veikla, taigi patyrė didelius neturtinius išgyvenimus, kurie kartu sąlygojo ir suprastėjusią jo sveikatos būklę. Teisminiai procesai dėl neteisėtų atsakovės veiksmų tęsiasi jau nuo 2018 metų, būtent dėl to ir buvo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

38.       Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu šioje byloje. Ieškovo vertinimu, reikalavimas dėl pažeistų teisių pripažinimo ir neturtinės žalos atlyginimo yra neatsiejami vienas nuo kito, todėl šie reikalavimai turėjo būti vertinami kaip vienas vientisas reikalavimas. Vien tik teisių pripažinimas pats savaime jokių teisinių pasekmių nesukeltų, todėl toks reikalavimas savarankiškai, nepareiškus reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nebūtų nagrinėjamas. Dėl to yra pagrindas perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas laikant, kad buvo patenkinta pusė ieškovo reikalavimų, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas liktų nepakeistas.

39.       Atsakovė asociacija medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

40.       Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Klubo visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Teigia, kad būtent ieškovo, kaip Klubo revizoriaus, piktnaudžiavimas pareigomis ir jų nevykdymas buvo šiurkščiausias jo padarytas pažeidimas, sukėlęs didžiausias pasekmes. Tai lėmė, kad Klube net 7 metus buvo vykdoma nusikalstama veika, numatyta BK 233 straipsnyje, t. y. buvo aplaidžiai tvarkoma finansinė apskaita, be to, nebuvo sudaromos finansinės ataskaitos, nebuvo rengiamos mokesčių deklaracijos, nebuvo mokami mokesčiai valstybei, pats ieškovas ir dalis Klubo narių nemokėjo nario mokesčių. Klube vyko pažeidimai laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m., kai ieškovas ėjo Klubo, kaip asociacijos, revizoriaus pareigas. 2018–2019 m. pasikeitus Klubo valdymo ir priežiūros organams, senieji organai turėjo perduoti Klubo dokumentus, tačiau nebuvo dalies esminių dokumentų, pvz., nebuvo perduotos 2012–2018 m. pirmininko ir revizoriaus ataskaitos, visuotinių narių susirinkimų, valdybos protokolai, nemaža finansinių dokumentų, pvz., grynųjų pinigų operacijų žurnalas ir pan., dėl Klubo veiklos neaiškumų buvo nuspręsta atlikti 2012–2018 m. Klubo veiklos auditą. 2019 m. gegužės 31 d. parengta Klubo finansinės veiklos audito ataskaita, jos išvadoje nustatyta daugybė pažeidimų, padarytų pagrindines Klubo valdymo organų pareigas einant ieškovui (revizorius), G. B. (pirmininkas) ir S. S. (iždininkas). Nustatyti tokie pažeidimai: dingo didelė suma Klubo pinigų, už juos neva grynaisiais buvo įsigytas Nekilnojamojo turto registre neegzistuojantis ūkinis pastatas, trūko Klubui priklausančio turto (medžioklinio bokštelio, garsinės baidyklės, vaizdo stebėjimo kameros), nustatyta nemaža grynųjų pinigų apskaitos pažeidimų, nario mokesčio nemokėjimo atvejų bei aplaidaus finansinės apskaitos vedimo atvejų. Klubas nusprendė kreiptis į prokuratūrą dėl galimo turto pasisavinimo ar (ir) iššvaistymo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00368-19, kuriame iždininkui buvo suteiktas įtariamojo statusas, o ieškovui ir Klubo pirmininkui specialiųjų liudytojų statusas. Kol vyko Ikiteisminis tyrimas, Klubo valdyba nusprendė atlikti detalų tyrimą dėl kitų pažeidimų, kurie nebuvo ikiteisminio tyrimo dalykas. Pradėjus tyrimą pradėjo aiškėti tikrasis ieškovo kaip revizoriaus padarytų pažeidimų mastas. Išaiškėjo, kad ieškovas, būdamas Klubo revizoriumi, kartu su pirmininku, pirmininko sūnumi ir dar vienu draugu nemokėjo Klubo nario mokesčių, nevykdė Klubo revizoriaus pareigų, Klube daug metų nebuvo sudaromos nei finansinės ataskaitos, nei mokesčių deklaracijos, nemokami mokesčiai valstybei, privalomos deklaracijos nebuvo teikiamos valstybės institucijoms, finansinė Klubo veiklos kontrolė neegzistavo. Ikiteisminio tyrimo metu pripažinta, kad iždininkas 7 metus Klube vykdė nusikalstamą veiką, t. y. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. Viso šio laikotarpio metu revizoriaus pareigas ėjęs ieškovas nė karto per 7 metus nenustatė ir neinformavo Klubo visuotinio narių susirinkimo apie vyraujančias problemas. Po Klubo valdybos atlikto tyrimo 2021 m. lapkričio 10 d. visuotinis narių susirinkimas vertino gautas išvadas dėl ieškovo padarytų pažeidimų ir vienbalsiai nusprendė pašalinti jį iš Klubo narių už Klubo įstatų 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 4 punkto bei 7 punkto pažeidimus ir prarastą pasitikėjimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad ieškovas padarė Klubo nustatytus pažeidimus, vis dėlto netinkamai įvertino ieškovo padarytų pažeidimų sunkumą.

41.       Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą bei tikrinimą, ar tokios finansinės ataskaitos yra parengtos. Pažymi, kad niekada neteigė, jog ieškovas, kaip revizorius, privalėjo parengti ir pateikti finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui. Priešingai, ieškovas, kaip revizorius, pagal įstatus privalėdamas vykdyti finansinę veiklos kontrolę, privalėjo nustatyti, kad finansinės ataskaitos daug metų Klube yra nerengiamos. Kadangi jis net nenustatė, kad finansinės ataskaitos iš viso yra neparengtos, akivaizdu, kad netikrino ir jokių Klubo finansinių dokumentų. Mano, kad siekdamas tinkamai vykdyti Klubo revizoriaus pareigas, nurodytas Klubo įstatų 8 straipsnio 12 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 5 punkte, ieškovas turėjo paprašyti Klubo iždininko ir (ar) pirmininko pateikti jam parengtas metines Klubo finansines ataskaitas (pelno / nuostolių ataskaitas, balansą ir pan.), patikrinti, ar jos parengtos teisingai, t. y. patikrinti pirminius Klubo finansinius dokumentus, įsitikęs finansinių ataskaitų teisingumu, patikrinti, ar iždininkas / pirmininkas pateikė jas VĮ Registrų centrui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad revizoriui netenka pareiga nei tikrinti finansinių ataskaitų, nei tikrinti, ar jos yra parengtos ir pateiktos VĮ Registrų centrui. Revizorius ne tik kad netikrino pačių finansinių ataskaitų, bet net nežinojo arba tyčia nuslėpė, kad Klube tokie dokumentai iš viso neegzistuoja.

42.       Pažymi, jog revizoriai egzistuoja kone visuose Lietuvos medžioklės klubuose. Ši pareigybė atsirado tuo metu, kai Lietuvos Respublikoje asociacijos forma kūrėsi dauguma medžioklių klubų. Klube, įsteigtame 2002 m. gegužės 23 d., pagal tuomet galiojusį Asociacijų įstatymą, buvo įsteigta revizoriaus pareigybė. Tuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje buvo detaliai paaiškinta, kokios yra revizoriaus pareigos, tarp jų ne tik kontroliuoti asociacijos finansinę veiklą, bet ir numatyta atsakomybė už asociacijos veiklos trūkumų nuslėpimą. Klubo įstatai įpareigojo ieškovą kaip revizorių vykdyti finansinės Klubo veiklos kontrolę, o to neįmanoma padaryti netikrinant Klubo finansinių ataskaitų. Beveik visą ieškovo buvimo revizoriumi laikotarpį, t. y. nuo 2012 m. iki 2018 m., Klube nebuvo sudaromos ir teikiamos mokesčių deklaracijos, nebuvo mokami ir Klubui priklausantys mokesčiai. Ieškovas kaip revizorius šio pažeidimo taip pat nenustatė ir pateikdamas savo išvadas visuotiniam narių susirinkimui to neminėdavo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neprivalėjo tikrinti finansinių ataskaitų, jų parengimo ir pateikimo VĮ Registrų centrui fakto.

43.       Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino ieškovo darytus pažeidimus, netinkamai įvertino jų sukeltas pasekmes, t. y. visiškas revizoriaus aplaidumas lėmė, kad iždininkui daug metų buvo sudaryta galimybė nusikalstamai aplaidžiai tvarkyti finansinę apskaitą, dėl to Klubui buvo padaryta žala, pasikartojantis teisės aktų pažeidinėjimas lėmė finansinių ataskaitų, mokesčių deklaracijų nerengimą ir neteikimą, mokesčių valstybei nemokėjimą, teisės aktų, reglamentuojančių ataskaitų sudarymą ir pateikimą, pažeidimus, dėl jokių finansinių dokumentų neegzistavimo Klubas nebegali nustatyti, ar aptariamu laikotarpiu nebuvo pasisavintas ar kitaip iššvaistytas Klubo turtas ar gautos pajamos. Pažymi, jog tuo pat metu, kai ieškovas buvo revizorius, Klubo iždininku buvo S. S., prieš kurį nuo 2019 m. vyko ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00368-19 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

44.       Nurodo, kad dėl revizoriaus pareigų nevykdymo Klubas nebegali išieškoti patirtos žalos iš atsakingų asmenų. Kadangi turto įsigijimo dokumentų už grynuosius pinigus iš esmės nebuvo, finansinė apskaita Klube nebuvo vedama, tai Klubui nebuvo įmanoma nustatyti, ar iš viso įsigytas koks nors turtas, ar Klubo organai tiesiog pasisavino Klubo grynuosius pinigus, nežinia, kur dingęs Klubui priklausęs turtas (medžioklinis bokštelis, garsinė baidyklė, vaizdo stebėjimo kamera).

45.       Pažymi, kad ieškovas nevykdė savo pareigos kontroliuoti Klubo finansinę veiklą, o tai lėmė ne tik neskaidrią Klubo veiklą, nusikalstamai aplaidų buhalterijos tvarkymą, tačiau ir sukėlė riziką, kad Klubui kaip asociacijai Juridinių asmenų registro tvarkytojas gali inicijuoti likvidavimo procedūrą CK nustatyta tvarka. Mano, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu formuoja ydingą praktiką, kad asociacijos nariui net ir šiurkščiai  pažeidus Klubo įstatus, jo pašalinti iš asociacijos narių tampa neįmanoma.

46.       Pažymi, kad už ieškovo pašalinimą iš Klubo balsavo visi Klubo nariai, o kaip liudytojai apklausti nariai parodė, kad ieškovo elgesys stipriai paveikė kitus Klubo narius, jie nebemato galimybės toliau medžioti, jei ieškovas bus grąžintas į Klubo narius. Teigia, jog nepagrįsta ir nesąžininga, jeigu vieno asmens – ieškovo – interesas būti Klubo nariu nusvertų visų kitų Klubo narių išreikštą nenorą, kad ieškovas būtų bendroje organizacijoje, ypač vertinant asociacijos teisę laisvai pasirinkti savo narius. Kadangi ieškovo tolesnis bendravimas su kitais Klubo nariais ir pasitikėjimo atkūrimas yra neįmanomas, jo grąžinimas į Klubo narius neleistų Klubui tinkamai funkcionuoti ir vykdyti Klubo įstatuose ir teisės aktuose nurodytas funkcijas ir tikslus.

47.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neįvertino visų Klubo patirtų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas vertino tik 2023 m. rugpjūčio 8 d. Klubo pateiktą prašymą, bet neįvertino 2022 m. balandžio 19 d. prašymo, kuriame nurodyta, kad Klubas patyrė dar 4  860 Eur išlaidų, taigi iš viso pirmosios instancijos teisme patirta 8 834,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 3 974,85 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Vertinant, kad Klubui priteistinos dvi trečiosios patirtų išlaidų dalys, Klubui turėjo būti priteista 5 889,9 Eur.

48.       Ieškovas D. G. atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

49.       Teigia, kad atsakovė nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t. y., jog, išrinkus naujus Klubo valdymo organus, jiems nebuvo perduoti visuotinio narių susirinkimo ir jo sprendimų protokolai, taip pat finansiniai dokumentai. 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskirtas laikinasis Klubo vadovas, jis 2018 m. sausio 12 d. buvo išrinktas Klubo vadovu. Taigi keitėsi tik Klubo vadovas, o Klubo iždininkas ir Klubo valdyba liko nepakitę. Dokumentus Klubui turėjo perduoti buvęs pirmininkas G. B., kuris, ieškovo žiniomis, atidavė dokumentus, kuriuos jis turėjo, bet jis nedisponavo Klubo finansiniais dokumentais, nes juos turėjo tuometinis Klubo iždininkas S. S. Pats ieškovas jokių Klubo dokumentų, kuriuos būtų galėjęs perduoti naujajam pirmininkui, neturėjo. Kadangi naujasis pirmininkas negavo valdybos protokolų ir visuotinių susirinkimų protokolų, kyla klausimas, kokiais duomenimis vadovaujantis buvo atliktas Klubo 2012-2018 m. finansinės veiklos auditas ir kaip atsakovė galėjo pateikti tuos pačius protokolus ir kitus su Klubo veikla susijusius dokumentus teismui. Akivaizdu, kad tokios aplinkybės neatitinka tikrovės.

50.       Ieškovas atsiliepime dėsto analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos apeliaciniame skunde, pažymi, kad jis, kaip revizorius, neturėjo pareigos nustatyti, kad nebuvo sudaromos Klubo finansinės ataskaitos ir kad jos nepateiktos VĮ Registrų centrui. Atsakovė apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja teismo konstatuotas aplinkybes ir padarytas išvadas. Pažymi, kad jam Klubo valdymo organai niekada nesudarė galimybių patikrinti visus Klubo dokumentus ir nustatyti, ar Klubas nedaro pažeidimų, susijusių tiek su jo veikla, tiek su buhalterine apskaita, tiek su mokesčių sumokėjimu. Be to, jis nėra profesionalus auditorius, todėl tokių reikalavimų kėlimas yra nepagrįstas. Nurodo, kad Klube yra tik 11 narių, o valdybą sudaro 5 nariai, beveik pusė Klubo narių yra valdybos nariai. Taigi Klubo nariai negalėjo nežinoti, kad finansinės ataskaitos nėra rengiamos ir pateikiamos VĮ Registrų centrui, tačiau šiuo atveju dėl tokios padėties visa atsakomybė nepagrįstai yra perkeliama tik ieškovui, nepaisant to, kad už finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą atsakingas Klubo pirmininkas ir Klubo iždininkas.

51.       Teigia, kad nei atsakovės vadovas, nei kviesti kaip liudytojai Klubo nariai nenurodė, kad Klubui yra padaryta kokia nors materialinė žala, atsakovė nekėlė patirtos žalos atlyginimo klausimų, nenurodė, kad Kubas turėjo pareigą mokėti kokius nors mokesčius (išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius), ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje nekonstatuota jokia Klubui padaryta žala ar nesumokėti į valstybės biudžetą mokesčiai, jokios institucijos pretenzijų dėl Klubo veiklos nėra pareiškusios.

52.       Teigia, kad jis pirmas atkreipė dėmesį į tai, kad Klubas netinkamai vykdo savo apskaitą, nes būtent ieškovas kreipėsi į VMI su paklausimu dėl gaunamos paramos tinkamo įtraukimo į  į atsakovės buhalterinę apskaitą ir gautą informaciją pateikė atsakovei.

53.       Nurodo, kad atsakovė Klubo iždininko S. S., kuris netinkamai vedė Klubo apskaitą ir buvo pripažintas kaltu, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesiūlė šalinti iš Klubo nei 2021 m. spalio 18 d. valdybos teikimu, nei 2021 m. lapkričio 10 d. visuotinio susirinkimo metu, nors tuo metu jau buvo įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis dėl jo atleidimo nuo atsakomybės pačiam pripažinus kaltę. S. S. pateikė Klubui prašymą išstoti iš Klubo savo noru tik likus vienai dienai iki 2021 m. lapkričio 10 d. visuotinio susirinkimo. Tai įrodo atsakovės selektyvų, pritaikytą būtent ieškovui Klube padarytų nusižengimų konstatavimą ir šalinimo iš Klubo sankcijos taikymą, kuris patvirtina jo diskriminavimą, kitokį traktavimą nei kitus Klubo narius. Taip pat Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2020 m. spalio 24 d. išvadoje Nr. 171 konstatuoti naujojo vadovo V. M. ir S. S. padaryti šiurkštūs buhalterinės apskaitos pažeidimai, kurie buvo žinomi priimant sprendimus 2021 m. lapkričio 10 d. visuotiniame susirinkime. Dabartinis Klubo vadovas V. M. nelaikė pagrįsta priežastimi šalinti dėl nusikalstamos veikos prisipažinusį S. S., taip pat savo paties padarytų nusižengimų 2018 m. netinkamai organizuojant Klubo apskaitą nelaiko kliūtimi eiti Klubo vadovo pareigas.

54.       Pažymi, kad atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad iš viso ėmėsi kokių nors veiksmų, kad jai padaryta žala būrų nustatyta ir išieškota, nors visada žinojo ir žino, kokiu metu kokio dydžio nario mokestis buvo mokamas ir kokias pajamas gaudavo, taip pat jeigu už nurodytus pažeidimus atsakingi asmenys negali pagrįsti atitinkamų Klubo išlaidų, atsakovė nesunkiai gali apskaičiuoti patirtą žalą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

55.       Pažymi, kad asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Dėl to priimami sprendimai neturėtų būti formalūs ir griežti, o griežčiausios sankcijos taikytinos tik išskirtiniais atvejais. Mano, kad jam taikyta maksimali sankcija (pašalinimas iš narių), nors jis niekada nebuvo atsakovės valdymo organo narys, yra neteisėta ir nepagrįsta.

56.       Atsakovė asociacija medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

57.       Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą dėsto aplinkybes ir argumentus, analogiškus išdėstytiems apeliaciniame skunde. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas, būdamas revizoriumi, visiškai nevykdė revizoriaus pareigų. Tai lėmė, kad Klube daug metų dalis Klubo narių – pats ieškovas ir jo draugai – nemokėjo nario mokesčių. Ieškovas, būdamas revizoriumi, privalėjo nustatyti Klubo narių daromus pažeidimus ir apie tai informuoti Klubo visuotinį narių susirinkimą, tačiau to nepadarė. Klubo revizoriaus pareigos yra aiškiai reglamentuos Klubo įstatuose, dėl to ieškovas visiškai nepagrįstai teigia, kad nesuprato, kaip revizoriaus pareigas reikia vykdyti. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas nesumokėjo nario mokesčio už 2016 m. ir pažeidė Klubo nario pareigas, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Klubas niekaip nepažeidė ieškovo teisių naudotis Klubo kaip asociacijos paslaugomis ir visiškai pagrįstai nepriteisė ieškovui neturtinės žalos atlyginimo.

58.       Pažymi, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti teismo išaiškinimai dėl revizoriaus pareigybės advokatūroje neaktualūs nagrinėjamu atveju, nes Lietuvos advokatūra yra specifinė struktūra, kurią reguliuoja specialus Lietuvos advokatūros įstatymas. Be to, ieškovas privalėjo atlikti ne Klubo auditą, o reviziją, kaip tai yra numatyta Klubo įstatuose. Teismo posėdžio metu iždininkas S. S. parodė, kad ieškovas per visą 7 metų revizoriaus laikotarpį nė karto nepaprašė jokių papildomų dokumentų, reikalingų revizijai atlikti, nors paties ieškovo 2019 m. sausio 6 d. elektroninio laiško turinys įrodo, kad jis žinojo ir suprato, kaip atlikti reviziją. Ieškovas pats patvirtino, kad buvo gavęs dokumentus, iš kurių būtų buvę galima nustatyti, kad kai kurie Klubo nariai yra nesumokėję nario mokesčių.

59.       Ieškovas klaidingai teigia, kad Klubo visuotinis narių susirinkimas turėjo nustatyti jo kaip revizoriaus teikiamų ataskaitų trūkumus. Tokiais savo teiginiais ieškovas pripažįsta tinkamai pareigų neatlikęs, be to, Klubo nariai, kurie neina pareigų Klube, akivaizdu, negali tikrinti visų Klubo dokumentų, kad įvertintų, ar revizija yra atlikta tinkamai.

60.       Pažymi, kad ieškovas klaidina teismą teigdamas, jog 2014 ir 2016 m. nario mokesčiai buvo užskaityti jo Klubo naudai atliktais darbais ir patirtomis išlaidomis. Klubas teismui pateikė įrodymus, kad ieškovas 2016 m. nesumokėjo nario mokesčio nei į banko sąskaitą, nei grynaisiais pinigais, nei patyrė kokių nors išlaidų Klubo naudai. Atitinkamai, Klubas laikė, kad nario mokestis 2016 m. nebuvo sumokėtas. Dėl to akivaizdu, kad Klubas negalėjo užskaityti tariamai ieškovo patirtų išlaidų, apie kurių egzistavimą nėra jokių įrodymų. Pažymi, kad Klubo nario mokestis privalėjo būti mokamas į Klubo banko sąskaitą ir jokių duomenų apie sumokėtus Klubo nario mokesčius grynaisiais pinigais nebuvo rasta.

61.       Teigia, kad Klubo valdyba dar 2015 m. nusprendė nustatyti Klube tokią medžioklės tvarką, kuria būtų užtikrinama, kad medžiojamų žvėrių ištekliai būtų naudojami tvariai ir apdariai, medžiojama būtų saugiai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jokios ieškovo teisės nebuvo pažeistos ir jis nebuvo diskriminuojamas. Taisyklė, jog medžioklės lapai nebus išduodami visiems Klubo nariams, buvo priimta dar 2015 m. balandžio 27 d. valdybos sprendimu. Klubo valdyba nusprendė, kad medžioklės lapai bus išduodami tik Klubo valdybos nariams, revizoriui ir ūkininkui D. Š., informacija apie naują tvarką buvo išsiųsta visiems Klubo nariams, tarp jų ir ieškovui. Pažymi, kad šios tvarkos ieškovas neginčijo, ji buvo priimta jam būnant revizoriumi ir pagal šią tvarką medžioklės lapus jis gaudavo. Ieškovas, kaip revizorius, jokių pretenzijų, kad nustatyta tvarka galbūt pažeidžia kitų Klubo narių teises, nereiškė ir tik praradęs revizoriaus pareigas ir kartu teisę gauti medžioklės lapą, ieškovas iš karto pradėjo teigti, kad Klubas pažeidžia jo teises.

62.       Pranešimo apie medžioklę tvarka Klube galioja jau daugelį metų. Pagal susiformavusią tvarką medžioklės vadovai apie medžioklę informuoja kitus medžiotojus el. paštu iš vakaro ar medžioklės dienos rytą. Ieškovas, nuo 2012 m. būdamas Klubo revizoriumi, turėjo teisę gauti medžioklės lapą ir organizuoti medžiokles. Jis organizuodamas medžiokles lygiai taip pat pranešdavo apie jas kitiems medžiotojams el. paštu ir netgi medžioklės dienos popietę, o ne ryte. Visa tai rodo akivaizdų ieškovo nesąžiningumą ir savanaudiškumą. Jokių specialių taisyklių, kurios diskriminuotų ieškovą ar pažeistų jo teises, netaikė. Ieškovas nebuvo informuotas tik dėl kelių medžioklių iš daugiau nei 100. Pažymėtina, kad ir tie keli neinformavimo atvejai yra netyčiniai dėl atskirų Klubo narių klaidos, o ne Klubo kaip juridinio asmens tyčinis veikimas prieš ieškovą. Be to, nors apie absoliučią daugumą medžioklių ieškovas buvo informuotas, tačiau jose nedalyvaudavo. Tai tik dar kartą įrodo, kad ieškovo kaltinimai Klubui dėl informacijos negavimo apie kelias medžiokles buvo tik pretekstas apkaltinti Klubą tariamu jo teisių pažeidimu.

63.       Skirtingai nei teigia, ieškovas buvo vienas iš kelių asmenų, kurie medžiodavo judėjimo ribojimų COVID-19 ligos pandemijos laikotarpiu. Klubas neorganizuodavo bendrų medžioklių ir apie jas nepranešdavo. Kadangi vieninteliai Klubo nariai, kurie turėjo teisę medžioti, buvo D. Š. ir ieškovas, jie tarpusavyje susitardavo dėl medžioklės laiko. Pažymi, kad ieškovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o tai, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą sodyboje šalia medžioklės plotų, Klubas sužinojo tik, kai ieškovas 2021 m. kovo 8 d. el. paštu pats apie tai informavo Klubo pirmininką.

64.       Ieškovas klaidingai teigia, kad Klubas pažeidė jo teises nepateikdamas vidaus tvarkos taisyklių. Ieškovas 2021 m. rugpjūčio 12 d. pareikalavo leisti susipažinti su Klubo dokumentais ir patvirtino, jog 2021 m. rugpjūčio 19 d. jam yra tinkamas laikas susipažinti su dokumentais. Be to, ieškovui 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo detaliai paaiškinta medžioklės tvarka Klubo pateiktame rašte, jame nurodyti Klubo sprendimai, kuriuose tvarka yra reglamentuota. Visus šiuos dokumentus ieškovas yra gavęs. Jokių kitų dokumentų, kurių reikalauja ieškovas, Klubas neturi. Dar kartą akcentuoja, kad ieškovas nuo 2012 m. iki 2019 m. buvo Klubo revizorius, o jo draugas G. B. – pirmininku. Tuomet ieškovui nekilo jokių klausimų dėl medžioklės tvarkos Klube reglamentavimo.

65.       Neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, o Klubas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovui atliktas tyrimas, skirtas prevencijai, o ne tariamiems streso nulemtiems skausmams nustatyti. Maža to, išvadoje nurodyta, kad ieškovas yra sveikas.

66.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus. Pavyzdžiui, liudytojai G. B. ir J. B. yra pareiškę analogišką ieškinį teismui, byla yra sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Dėl to akivaizdu, kad šie liudytojai yra suinteresuoti, kad bylą laimėtų ieškovas, nes tai turėtų esminės įtakos jų bylai. Be to, teismas ne kartą įspėjo ieškovą dėl poveikio liudytojams, atsakymų sufleravimo.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

Apeliaciniai skundai atmestini.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

67.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

68.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

69.       Atsakovė asociacija medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“ (apeliantė) 2024 m. sausio 24 d. pateikė rašytinius paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi bet koks apeliacinio skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju apeliantės rašytiniai paaiškinimai, papildantys apeliacinį skundą, pateikti pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl jų priėmimas pažeistų CPK 323 straipsnio nuostatas. Be to, rašytiniai paaiškinimai pateikti likus dienai iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, todėl jų priėmimas ir siuntimas proceso dalyviams susipažinti bei pareikšti poziciją užvilkintų bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės nėra naujos, jas atsakovė nurodė ir įrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Taigi rašytiniai paaiškinimai ir juose nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos baigčiai. Dėl išvardytų motyvų rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti ir jie grąžintini pateikusiam asmeniui.

70.       Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys dėl 2021 m. lapkričio 10 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad jis iš tiesų netinkamai vykdė Klubo revizoriaus pareigas ir pažeidė Klubo „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 8.12.1 punkto, 12.5 punkto, 7.10.3 ir 7.10.5 punktų, 5.3.4 punkto reikalavimus, taip pat su sprendimo dalimi, kuria atmesti jo ieškinio reikalavimai pripažinti, kad atsakovė pažeidė jo, kaip asociacijos nario, teises ir nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas jos visuotinio narių susirinkimo sprendimas pašalinti ieškovą iš asociacijos narių. Taigi iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas visa apimtimi.

71.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismo sprendime ir šalių procesiniuose dokumentuose Klubo Įstatų dalys įvardijamos straipsniais, pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas įstatymus, Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, straipsnių dalys ir punktai, o kitų subjektų priimamus teisės aktus sudaro punktai, punktų papunkčiai, punktų pastraipos. Klubo Įstatai yra asociacijos vidinis teisės aktas, taigi toliau Įstatų dalys bus įvardijamos punktais.

73.       Klubas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

74.       Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kitų, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Taigi Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018).

75.       Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asociacija turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau ši diskrecija nėra absoliuti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, todėl klausimas dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbus ir turi individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę. Pripažįstama, kad, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija savo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalintojo jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, nuspręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009).

76.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminės kontrolės paskirtis tokio pobūdžio bylose – nustatyti, ar asociacija, nuspręsdama dėl galimo jos įstatų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo savo nariams, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų: ar laikėsi narių pašalinimo iš būrelio tvarkos ir pagrindų, ar pašalinimas buvo proporcinga sankcija, atsižvelgiant į atliktų veiksmų pobūdį. Vertinant pašalinimo teisėtumą, svarbu ištirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad pašalinimas iš asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar šia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

77.       Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas analizavo ir taikė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo, atsakovės Klubo įstatų nuostatas, aktualią teismų praktiką ir pagrįstai konstatavo, jog Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai neįtvirtina asociacijos narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarkos sąlygų, tai perduodama reglamentuoti būtent asociacijos įstatais.

78.       Nagrinėjamu atveju pagal Klubo įstatus (toliau – Įstatai) Klubo narys šalinamas Susirinkimui priėmus sprendimą dėl jo pašalinimo iš Klubo narių: šiurkščiai pažeidęs medžioklės taisykles bei medžiotojo etiką (7.10.1 punktas); paaiškėjus, kad Klubo narys pasikėsino į Klubo turtą, medžioklės plotus ar jų vientisumą (7.10.2 punktas); kai Klubo narys nevykdo valdybos ir Susirinkimo nutarimų bei pažeidžia Klubo įstatus (7.10.3 punktas); paaiškėjus, kad Klubo narys veikia prieš Klubo įstatuose numatytus Klubo tikslus ir uždavinius (7.10.4 punktas); kai nevykdo Klubo nario pareigų ir pažeidžia Klubo vidaus tvarkos taisykles (7.10.5 punktas). Klubo valdyba teikia Klubo visuotiniam narių susirinkimui (toliau – ir Susirinkimas) pasiūlymus dėl kandidatų į Klubo narius priėmimo ir pašalinimo iš Klubo narių (Įstatų 8.5.9 punktas).

79.       Nustatyta, kad ieškovas buvo asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys, nuo 2012 m. (2012 m. rugpjūčio 6 d.) iki 2018 m. ėjęs Klubo revizoriaus pareigas. 2019 m. vasario 1 d. neeilinio visuotinio Klubo narių susirinkimo metu nutarta sudaryti komisiją Klubo 2012–2018 m. turto inventorizacijai ir finansinės veiklos revizijai atlikti. 2019 m. gegužės 31 d. parengta Klubo finansinės veiklos audito ataskaita, jos išvadoje nustatyti pažeidimai, padaryti pagrindines Klubo valdymo organų pareigas einant ieškovui (revizorius), G. B. (pirmininkas) ir S. S. (iždininkas). Nustatyti tokie pažeidimai: dingo didelė suma Klubo pinigų, už juos neva grynaisiais buvo įsigytas Nekilnojamojo turto registre neegzistuojantis ūkinis pastatas, trūko Klubui priklausančio turto (medžioklinio bokštelio, garsinės baidyklės, vaizdo stebėjimo kameros), nustatyta nemaža grynųjų pinigų apskaitos pažeidimų, nario mokesčio nemokėjimo atvejų bei aplaidaus finansinės apskaitos vedimo atvejų. Klubas 2019 m. liepos 25 d. kreipėsi į prokuratūrą dėl galimo turto pasisavinimo ar (ir) iššvaistymo bei aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2018 m., prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prieš G. B., S. S. ir D. G. Ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00368-19 prokurorės 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu buvo nutrauktas ir įtariamasis S. S. atleistas nuo atsakomybės pagal laidavimą, o G. B. ir D. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo suteiktas specialiųjų ludytojų statusas.

80.       Klubo valdybos 2021 m. spalio 18 d. teikime dėl D. G. pašalinimo iš Klubo narių nurodyta, kad ieškovas, būdamas Klubo revizoriumi, dvejus metus (2014 ir 2016 m.) nemokėjo Klubo nario mokesčio, žinodamas arba privalėdamas žinoti, kad jis pats, Klubo pirmininkas, iždininkas ir kitas narys (G. B., D. Š. ir J. B.) nėra sumokėję Klubo nario mokesčių, savo, kaip revizoriaus ataskaitose, teikiamose visuotiniam narių susirinkimui, šių aplinkybių nenurodė, tyčia ar dėl aplaidumo savo, kaip revizoriaus, ataskaitose nutylėjo, kad Klube nevykdoma teisės aktų nustatyta pareiga tvirtinti ir VĮ Registrų centrui teikti Klubo finansines ataskaitas, tikėtina, dėl to, kad būtų galima išvengti nario mokesčio mokėjimo. Klubo valdyba vadovaudamasi Įstatų 8 straipsnio 5 dalies 9 punktu teikė Klubo visuotiniam narių susirinkimui pasiūlymą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių. 2021 m. lapkričio 10 d. Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinis susirinkimas nutarė pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Valdybos teikime nurodyta, kad ieškovas pažeidė Įstatų 5.3.1 (laikytis Klubos įstatų ir vidaus tvarkos taisyklių), 5.3.4 (laiku mokėti Klubo nario ir kitus tikslinius mokesčius), 5.3.7 (neaukštinti savo interesų prieš Klubą ir jo narius), 8.12.1 punktus (revizorius tikrina Klubo įstatų laikymosi, sutarčių teisėtumą, lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, atsiskaitymus su juridiniais ir fiziniais asmenimis bei kitą ūkinę ir finansinę veiklą), todėl, Valdybos nuomone, taikytina atsakomybė – šalinimas iš Klubo narių pagal Įstatų 7.10.3 (kai Klubo narys nevykdo Valdybos ir Susirinkimo nutarimų ir pažeidžia Klubo įstatus), 7.10.5 (kai nevykdo Klubo nario pareigų ir pažeidžia Klubo vidaus tvarkos taisykles), 7.8.2 (jeigu iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka nario mokesčio) punktus. Teikime nurodyta, kad lengvesnė nuobauda, Valdybos nuomone, negalėtų būti taikoma, nes revizoriui taikytini aukščiausi rūpestingumo standartai, ieškovas, Klubo narių išrinktas revizoriumi, pamynė jų pasitikėjimą, savo interesus iškėlė aukščiau, kad galėtų nemokėti nario mokesčio, t. y. savavališkai sugalvojo sau taikyti neaiškias tariamų išlaidų kompensavimo (sudengimo su nario mokesčiu) schemas, revizijos ataskaitose nuslėpė, kad G. B., D. Š. ir J. B. nemoka nario mokesčių. Visuotinio Klubo narių 2021 m. lapkričio 10 d. susirinkimo metu priimtas sprendimas (14-uoju darbotvarkės klausimu) pašalinti D. G. iš Klubo narių, už pašalinimą balsavo 8 nariai, pats ieškovas balsavo prieš, protokole nurodyta, kad susirinkime dalyvo visi 11 Klubo narių, o balsuojant 12-uoju ir 13-uoju darbotvarkės klausimais nutarta iš Klubo narių pašalinti G. B. ir J. B. Nors apeliantas teigia, kad V. M. balsavo už 4 Klubo narius, t. y. už save ir dar už 3 narius, byloje nėra jokių duomenų ir ieškovas jų nepateikė, kad V. M. įgalioję visuotiniame narių susirinkime dalyvauti ir balsuoti V. Vr. M., V. K. ir A. V. būtų reiškę nepasitikėjimą savo įgaliotu asmeniu, pretenzijas, kad jo balsavimas neatitiko jų valios ar pan., taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto keliamomis abejonėmis dėl balsavimo rezultatų.

81.       Pagal suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, taikant įstatuose numatytas sankcijas, sprendimas turi būti priimtas esant konkrečiam pagrindui, t. y. tam tikroms aplinkybėms, kurios patvirtintų, kokiu konkrečiu laiku, kaip ir kokiu būdu buvo nevykdyti įstatymų, įstatų, nutarimų ir kitų teisės aktų reikalavimai, kokius tai sukėlė padarinius, kodėl tokie veiksmai nesuderinami su asmens tolesne naryste Klube. Kilus ginčui teisme, sprendimą dėl pašalinimo iš Klubo narių priėmęs subjektas privalo šias aplinkybes įrodyti.

82.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad jis nebuvo profesionalus finansininkas, auditorius, buhalteris ar pan., tačiau pažymi, kad ieškovas buvo išrinktas eiti Klubo revizoriaus pareigas ir sutiko jas vykdyti ir vykdė ilgą laiką. Jeigu, kaip teigia apeliantas, neturėjo žinių, įgūdžių ar reikiamo išsilavinimo šioms pareigoms tinkamai atlikti, jis turėjo teisę ir galėjo atsisakyti eiti šias pareigas, tačiau sutikęs jas vykdyti negali neigti savo atsakomybės už netinkamą jų vykdymą.

83.       Ieškovo teigimu, Klubo revizoriaus pareigos apsiribojo įvertinimu, ar Klubas turės galimybę vykdyti savo veiklą ir valstybės nustatytas prievoles mokėti mokestį už naudojamus gamtos išteklius, t. y. įvertinti Klubo gautas lėšas ir patirtas sąnaudas. Ieškovas pripažino, kad jokie pirminiai Klubo apskaitos dokumentai jam niekada nebuvo pateikiami, kaip paaiškėjo vėliau ikiteisminio tyrimo metu, Klube net nebuvo tinkamai vedama buhalterinė apskaita ir nebuvo saugomi pirminiai apskaitos dokumentai, jis niekada jų nereikalavo ir jie jam niekada nebuvo pateikti, tačiau visuotiniam narių susirinkimui patvirtinus visas jo teiktas ataskaitas ieškovas teigia manęs, kad Klubo nariams situacija yra žinoma, juos tenkina ir jie nenori jos keisti.

84.       Apeliantei asociacijai teigiant, kad Klubas įkurtas 2002 m. gegužės 23 d., todėl revizoriaus įgaliojimai apibrėžti pagal tuo metu galiojusio Asociacijų įstatymo (redakcija nuo 2001 m. birželio 20 d. iki 2004 m. vasario 14 d.) nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos redakcijos Asociacijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog asociacija privalo periodiškai tikrinti finansinę veiklą. Tai turi atlikti revizorius (revizijos komisija, auditorius), kurį renka visuotinis narių susirinkimas (konferencija, suvažiavimas) įstatuose nustatytam laikui. Revizoriumi gali būti fizinis asmuo, turintis kvalifikacijos diplomą, arba juridinis asmuo, turintis teisę teikti audito paslaugas. Revizoriumi negali būti asociacijos kolegialaus valdymo organo narys bei administracijos darbuotojas. Be to, pagal 16 straipsnio 4 dalį revizorius įstatymų nustatyta tvarka atsakė už asociacijos veiklos trūkumų nuslėpimą. Taigi apeliantas yra iš dalies teisus teigdamas, kad revizorius turėjo turėti atitinkamą kvalifikaciją. Kita vertus, Asociacijų įstatymo redakcijos, galiojusios tuo metu, kai apeliantas pradėjo eiti revizoriaus pareigas (redakcija nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.), 12 straipsnio 2 dalies 17 punkte buvo numatyta, jog asociacijos įstatuose turi būti nurodyta lėšų ir pajamų naudojimo, taip pat asociacijos veiklos kontrolės tvarka. Šios redakcijos Asociacijų įstatyme revizoriaus pareigybė nebėra minima ir specialūs reikalavimai jam nebėra keliami, o šių klausimų reglamentavimas paliekamas asociacijos įstatams. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Asociacijų įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. apelianto ėjimo Klubo revizoriaus pareigų laikotarpiu. Pagal Klubo Įstatų, registruotų 2009 m. kovo 25 d., 8.4.5 punktą ir 8.12 punktą revizorius renkamas trejų metų kadencijai iš Klubo narių ir pagal 8.12.1 punktą revizorius tikrina Klubo įstatų laikymosi, sutarčių teisėtumą, lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, atsiskaitymus su juridiniais ir fiziniais asmenimis bei kitą ūkinę ir finansinę veiklą, o patikrinimo medžiagą pateikia susirinkimui. Įstatų 12 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad Klubo finansinės veiklos kontrolę vykdo Klubo revizorius, pateikdamas Susirinkimui metinę arba neeilinę revizijos ataskaitą, o Valdyba dokumentus revizoriui pateikia prieš 15 dienų iki Susirinkimo sušaukimo datos. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įstatuose buvo aiškiai reglamentuoti revizoriaus įgaliojimai, kuriais revizoriui buvo numatyta pareiga patikrinti Klubo lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, įskaitant ir kitą ūkinę finansinę veiklą. Dėl to ieškovas, būdamas Klubo revizoriumi, turėjo pareigą savo patikrinimo ataskaitą pateikti kasmetiniam susirinkimui iš tikrųjų patikrinęs Klubo lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, o ne tik atlikęs elementarius aritmetinius veiksmus, t. y. suskaičiavęs gautų pajamų ir išlaidų sumas. Kaip minėta, ieškovas pripažino niekada nereikalavęs pateikti jam pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, neįsitikino jų egzistavimu ir jų netikrino, nesiaiškino, ar Klubas sudaro finansines ataskaitas, ar teikia jas Juridinių asmenų registrui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip Klubo revizorius, neturėjo nei pareigos tvarkyti Klubo buhalterinę apskaitą, nei pareigos sudaryti Klubo finansines ataskaitas ir teikti jas Registrui, tačiau, kaip pripažįsta pats ieškovas, jis niekada nesidomėjo, ar buhalterinė apskaita vedama, ar finansinės ataskaitos iš viso sudaromos ir teikiamos teisės aktų nustatyta tvarka (tokia pareiga Klubui atsirado nuo 2015 m.). Tai, kad, kaip teigia apeliantas, jokios ataskaitos ir jokie buhalterinės apskaitos dokumentai jam nebuvo teikiami, vidutiniškai protingam, atsakingam ir rūpestingam asmeniui, kuris sutiko eiti revizoriaus pareigas, turėtų sukelti pagrįstų abejonių ir klausimų dėl Klubo finansinės veiklos, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovui jų niekada nekilo, tokios situacijos visuotiniuose narių susirinkimuose jis neviešino ir apskaitos dokumentų, reikalingų revizijai atlikti, nereikalavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks revizoriaus pareigų atlikimas negali būti laikomas tinkamu, o apelianto nurodyta teismo praktika nagrinėjamu atveju netaikytina, nes, kaip pagrįstai nurodo apeliantė asociacija, Lietuvos advokatūra yra specifinė struktūra, kurią reguliuoja specialus Lietuvos advokatūros įstatymas ir nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne auditoriaus, o revizoriaus tinkamo pareigų atlikimo klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo netinkamą apelianto, kaip Klubo revizoriaus, pareigų vykdymą ir nėra teisinio pagrindo konstatuoti priešingai bei šalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovo ginčijamus jo motyvus.

85.       Vertinant Klubo ieškovui už netinkamą revizoriaus pareigų atlikimą pritaikytą sankciją – pašalinimą iš Klubo narių – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši poveikio priemonė nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių kontekste ieškovui yra per griežta ir neproporcinga.

86.       Pagal Įstatų 8.12.1 punktą, kaip minėta, revizorius tikrina Klubo įstatų laikymąsi, sutarčių teisėtumą, lėšų gavimą, panaudojimą ir apskaitą, atsiskaitymus su juridiniais ir fiziniais asmenimis bei kitą ūkinę ir finansinę veiklą, o patikrinimo medžiagą pateikia Klubo visuotiniam narių susirinkimui; pagal 12.5 punktą dokumentus revizoriui Valdyba pateikia prieš 15 dienų iki Susirinkimo datos. Taigi, viena vertus, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Įstatuose aiškiai reglamentuota revizoriaus įgaliojimų apimtis ir funkcijos, kita vertus, atsakomybė negali būti taikoma išimtinai revizoriui, tačiau taip pat tenka ir Klubo pirmininkui, valdybai ir visuotiniam susirinkimui, ypač įvertinus aplinkybę, jog Klubą sudarė tik 11 narių, 5 iš jų buvo Valdybos nariai, iš Valdybos narių renkami pirmininkas ir jo pavaduotojas (Įstatų 8.7 punktas), taip pat Klube renkami iždininkas ir revizorius. Taigi daugiau kaip pusė Klubo narių eina ir jo valdymo organų pareigas, Valdybos nariams taip pat neabejotinai turėjo būti žinoma Įstatų 12.5 punkte įtvirtinta pareiga pateikti revizoriui dokumentus, reikalingus revizijai atlikti, o pagal Įstatų 8.11 punktą pirmininkas su iždininku atsakingi už Klubo finansus, taigi neabejotinai turėjo arba privalėjo žinoti ne tik apie Klubo nario mokesčius mokančius ir nemokančius narius, ypač kai jų tik 11, bet ir patys būdami atsakingi už tinkamą Klubo finansinę apskaitą žinojo, kad revizoriui dokumentų, reikalingų revizijai tinkamai atlikti, nesudarė ir neteikė. Pažymėtina ir tai, kad aukščiausias Klubo valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas (Įstatų 8.1 punktas), kuris renka ir atšaukia valdymo organų narius, t. y. Valdybą, Klubo pirmininką, jo pavaduotoją, iždininką ir revizorių, tvirtina Klubo metinę finansinę atskaitomybę, tvirtina pirmininko, iždininko ir revizoriaus ataskaitas (Įstatų 8.1.2, 8.1.4, 8.1.7 punktai). Taigi daugiau nei pusė visuotiniame susirinkime dalyvaujančių narių, kurie buvo išrinkti į Klubo valdymo organus, žinodami, kad Klubo finansinė apskaita nėra tinkamai vedama, ne visi nariai moka nario mokestį, taip pat nė karto nekėlė klausimo dėl visuotiniam narių susirinkimui pateiktų tvirtinti pirmininko, iždininko ir revizoriaus ataskaitų, jų duomenų tikrumo ir teisingumo. Be to, revizorius pagal Įstatų 8.12 punktą buvo renkamas trejiems metas, o įvertinus aplinkybę, kad pareigas ėjo nuo 2012 m. iki 2018 m., taigi, buvo perrinktas (2015 m. rugpjūčio 19 d. susirinkime), sutiktina su apeliantu, jog besitęsiančių pažeidimų, kuriais kaltinamas ieškovas, kontekste Klubo nariai tokią situaciją žinojo, ją toleravo iki 2018 m., kai kilo ieškovo ir medžioklės ploto vieneto savininko konfliktas. Kaip matyti iš bylos duomenų, būtent po kilusio konflikto Klubas, palaikydamas medžioklės ploto vieneto savininką, pradėjo taikyti ieškovui įvairias poveikio priemones, tarp jų – ir už netinkamą revizoriaus pareigų vykdymą, nario mokesčio nesumokėjimą 2014 m. ir 2016 m., nors, kaip nustatyta, iki konflikto ieškovo, kaip revizoriaus, veikla Klubo narius ir vadovybę tenkino. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nei teisinga, nei sąžininga visą atsakomybę perkelti išimtinai ieškovui.

87.       Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių duomenų visuma taip pat neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad ieškovas iš tikrųjų nesumokėjo 2014 m. ir 2016 m. nario mokesčio. Nors paties ieškovo veiksmus 2021m. birželio 2 d. banko pavedimais sumokant nario mokestį už 2014 m. ir 2016 m. būtų galima laikyti jo pripažinimu, kad mokestis laiku nebuvo sumokėtas, tačiau pažymėtina, kad atsakovė vėliau ieškovui sumokėtą nario mokestį grąžino, o tai galėtų būti laikoma pripažinimu, kad mokestis vis dėlto buvo sumokėtas. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog Klube nebuvo vedama grynųjų pinigų apskaita, taip pat nebuvus aiškios tvarkos ir tinkamai vedamos buhalterinės apskaitos, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, ieškovo elektroninius laiškus Klubo nariams, kuriuose jis nurodo patyręs išlaidų Klubo naudai ir tikisi jų kompensavimo, neatmestina, kad Klube galėjo egzistuoti praktika, jog nario mokestis užskaitomas Klubo naudai atliktais darbais, suteiktomis paslaugomis ar pirktomis prekėmis.

88.       Apeliantui teigiant, kad jis buvo diskriminuojamas, pažeidžiamos jo teisės ir galimybės naudotis asociacijos paslaugomis, iš esmės, teise medžioti, nes jam nebuvo išduodami medžioklės lapai, laiku ir tinkamai nepranešama apie visas organizuojamas medžiokles, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad šie ieškovo teiginiai nepagrįsti.

89.       Nustatyta, kad Klubo valdyba 2015 m. balandžio 27 d. nusprendė, jog medžioklės lapai bus išduodami tik Klubo valdybos nariams, revizoriui ir ūkininkui D. Š., informacija apie naują tvarką buvo išsiųsta visiems Klubo nariams, tarp jų ir ieškovui. Taigi ši tvarka ieškovui buvo žinoma, jis jos neginčijo ir byloje nėra jokių duomenų, kad būtų dėl jos reiškęs pretenzijas. Ieškovas, kaip revizorius, pagal šią tvarką turėjo teisę gauti medžioklės lapus. Tik netekęs revizoriaus pareigų ir kartu teisės gauti medžioklės lapus, ieškovas pradėjo reikšti pretenzijas, kad Klubas pažeidžia jo teises, nors pats pripažino, kad teisę medžioti turėjo įsirašęs į kitam Klubo nariui išduotą medžioklės lapą ir ši jo teisė nebuvo ribojama. Lygiai taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma pranešimo apie medžiokles tvarka ir laikas, ieškovo elektroniniai laiškai (2016–2018 m.) patvirtina, kad pats ieškovas, kaip medžioklės vadovas, jais informuodavo kitus Klubo narius apie organizuojamas medžiokles tą pačią dieną prieš keletą valandų, dažnai gerokai po pietų ir tol, kol pats buvo medžioklės vadovas ir jas organizuodavo, jokių pretenzijų dėl tokios pranešimų tvarkos ir laiko pretenzijų nereiškė. Sutiktina su ieškovu, kad jam, dirbančiam ir gyvenančiam nuo medžioklės ploto nutolusiame mieste, pranešimų apie medžiokles tvarka ir laikas (kaip matyti iš elektroninių laiškų, dažniausiai tos pačios dienos ryte) galėjo kelti nepatogumų siekiant suplanuoti laiką, dėl to jam galėjo ne visada pavykti sudalyvauti medžioklėse, tačiau, nesant nustatyto sąmoningo atsakovės siekio ieškovui sutrukdyti įgyvendinti teisę medžioti, savaime nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė šiuo požiūriu atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, diskriminavo ieškovą ar ribojo jo teises, juo labiau, kad tokia pati pranešimų apie medžiokles tvarka ir laikas buvo taikoma ir kitiems Klubo nariams. Be to, nors ieškovas teigia, kad atsakovei buvo žinoma aplinkybė, jog jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą netoli medžioklės ploto, todėl turėjo teisę dalyvauti medžioklėse ir COVID-19 ligos pandemijos laikotarpiu, nes nebūtų pažeidęs judėjimo tarp savivaldybių ribojimų, jo pozicija prieštaringa ir nenuosekli, nes ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nekilnojamuoju turtu, esančiu šalia medžioklės ploto, naudojasi tik savaitgaliais ir atostogų metu, o iš tikrųjų dirba ir gyvena toli esančiame mieste. Taigi nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovo teiginius, kad būtų neabejotinai dalyvavęs visose medžioklėse, jeigu apie jas būtų gavęs informaciją kitu laiku.

90.       Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad prasidėjus ginčui atsakovė į visus ieškovo prašymus ir reikalavimus pateikti informaciją ir Klubo dokumentus, taisykles ir tvarkas, atsakė ir prašomus dokumentus pateikė, tuo tarpu, reikalaudamas pateikti vidaus tvarkos taisykles ir pats tvirtindamas, kad jos neegzistuoja, ieškovas elgiasi nesąžiningai, ypač vertinant aplinkybę, kad pats ilgą laiką ėjo revizoriaus pareigas ir, žinodamas, jog Klubas nėra patvirtinęs vidaus tvarkos taisyklių, nesiūlė ir neinicijavo jų parengimo ir patvirtinimo.

91.       Nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. įvykusio medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių susirinkimo metu buvo priimti sprendimai ir patvirtinta nauja tvarka dėl medžioklės lapų išdavimo, informavimo apie organizuojamas medžiokles tvarkos ir laiko, svečių atsivežimo į medžioklę tvarkos, naujos redakcijos Klubo įstatų ir pan. Daug klausimų inicijuoti būtent paties ieškovo. Taigi nėra pagrindo ieškovo teiginiams, kad Klubas sąmoningai nepriima sprendimų, kurie galėtų būti skundžiami teisme. Priešingai, ieškovas ieškinį pareiškė pateikęs Klubo visuotiniam narių susirinkimui siūlomus klausimus, tačiau nesulaukęs, kol dėl jų bus priimti sprendimai. Dėl to vėliau ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nes 2021 m. lapkričio 10 d. visuotiniame susirinkime buvo patvirtinti ieškovo inicijuotos tvarkos aprašai ir jų pakeitimai.

92.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinės žalos atlyginimui priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Visas paminėtas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 straipsnis), o nenustačius nors vienos iš jų civilinė atsakomybė kilti negali. Apeliantas argumentuoja, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. be teisinio pagrindo pašalino jį iš Klubo narių, diskriminavo, trukdė naudotis asociacijos paslaugomis, ribojo jo teises ir pan. Ieškovas teigia dėl to patyręs neturtinę žalą, neigiamas emocijas ir išgyvenimus, dėl sukelto streso jam pablogėjo sveikata, jo pradėjo šalintis kiti Klubo nariai, dėl to sumažėjo ir bendravimo galimybės. Apelianto argumentai yra nepagrįsti.

93.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, taip pat yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos fakto ir jos dydžio. Neabejotina, kad ieškovui, pašalinus jį iš Klubo narių, galėjo kilti nemalonių išgyvenimų ar nepatogumų, tačiau vertintina, kad jie nebuvo tokio intensyvumo ar masto, kad būtų galima spręsti apie neturtinės žalos įvertinimą pinigais. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog Klubas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovui tam tikrą sankciją už tinkamai nevykdytas Klubo revizoriaus pareigas, tai, kad nagrinėjamu atveju įvertinta, jog pašalinimas iš Klubo buvo per griežta, neproporcinga priemonė, savaime nereiškia, kad iš viso jokia sankcija ieškovui negalėjo būti taikoma. Taip pat nenustatyta, kad ieškovą Klubas diskriminavo, tyčia sudarė jam kliūtis dalyvauti asociacijos organizuojamose medžioklėse, įgyvendinti kitas asociacijos nario teises ir pareigas. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, o ieškovo patirti nepatogumai buvo tokio intensyvumo, kad jis būtų patyręs realią neturtinę žalą. 

94.       Šiame konstekste pažymėtina ir aplinkybė, jog siekiant išspręsti tarp ieškovo ir medžioklės ploto vieneto naudotojos kilusį konfliktą 2018 m. rugsėjo 28 d. Klubo narių visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas, kuriuo ieškovui uždrausta medžioti atsakovės naudojamuose medžioklės plotuose iki 2021 rugsėjo 28 d. Nustatyta, kad Klubo valdyba 2018 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje išklausė ieškovo paaiškinimus dėl kilusio konflikto, paviešinto ir televizijos laidoje, nurodė, kad ieškovo veiksmai atsilieps visam Klubui, kadangi medžioklės ploto vieneto naudotoja ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ grasino pradėti reikalauti iš Klubo laukinių žvėrių pasėliams padarytos žalos ir nuostolių atlyginimo būtent dėl ieškovo siekio apriboti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Ieškovui buvo pasiūlyta atsistatydinti iš Klubo narių, tačiau ieškovas su pasiūlymu nesutiko, valdyba jį įpareigojo ieškoti susitarimo su ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, sudaryti taikos sutartį, tačiau ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Klubo pirmininką informavo, jog ieškovas nedėjo jokių pastangų net susitikti su ŽŪB vadovu. Klubo valdyba nusprendė sušaukti visuotinį Klubo narių susirinkimą ir spręsti klausimą dėl D. G. narystės Klube. Ieškovui visuotinio susirinkimo metu nesutikus išeiti iš Klubo, buvo pasiūlyta laikinai apriboti jo teisę medžioti Klubo medžioklės plotuose, protokole nurodyta, kad ieškovas su siūlymu sutiko, tačiau vėliau Visuotinio narių susirinkimo sprendimą ginčijo teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu panaikintas 2018 m. rugsėjo 28 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo sprendimas, kuriuo ieškovui uždrausta medžioti Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotuose iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neneigia ir nekvestionuoja ieškovo teisės į teisminę gynybą, tačiau pažymi, jog nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat ir vėlesni ieškovo pareiškimai (jo atsakymuose į Klubo paklausimus, visuotiniame susirinkime ir pan.) apie tai, jog savo noru iš Klubo neišeis, Klubas jį gali pašalinti iš narių, tačiau jis kreipsis į teismą ir visas bylas laimės, sudaro pagrindą išvadai, jog ir pats ieškovas nėra linkęs taikiai išspręsti susidariusią situaciją, iš esmės vyksta principinis ginčas dėl ieškovo narystės medžiotojų klube. Pažymėtina, jog apeliantas nenurodė, kodėl jam taip svarbu priklausyti medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija pažymi, kad medžioklė yra asmenų laisvalaikio veikla, kurią jie vykdo savo malonumui savanoriškai susibūrę į organizaciją. Asociacijos narius siejantys geranoriški laisvalaikio leidimo ir bendravimo santykiai pasižymi neformalumu, siekiu nesusipratimus spręsti taikiai, pasikalbant ir įsiklausant. Priklausymas medžiotojų būreliui ir dalyvavimas jo veikloje yra laisvalaikio praleidimo forma, atsipalaidavimas, poilsis ir pomėgis, tačiau jis neabejotinai yra pavojingas, todėl itin svarbu, kad Klubo narius sietų tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir paklusimas Klubo taisyklėms. Tuo tarpu ieškovo pareiškimai ir nenoras ieškoti taikaus ginčo su Klubu išsprendimo būdo gali kelti abejonių ieškovo siekiu priklausyti asociacijai, medžiotojų klubui, geranoriškai dalyvauti jo veikloje ir pritapti šiame kolektyve. Taip pat ir Klubo siekis pašalinti ieškovą gali gilinti konfliktą ir lemti naujus teisminius procesus ir trukdyti užsiimti veikla ir siekti tikslo, kuriems Klubas buvo įkurtas, tačiau pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių kontekste negali būti ignoruojama ir asociacijos – Klubo – teisė laisvai pasirinkti savo narius, ir nėra teisinio pagrindo prioritetą teikti išimtinai vieno asmens interesui būti Klubo nariu, jeigu dauguma jo narių tam prieštarauja, o pats asmuo nerodo siekio priklausyti Klubui. Taigi šalims siūlytina bendradarbiauti ir kooperuotis, išspręsti tarpusavio nesutarimus ir priimti abi puses tenkinantį sprendimą, kadangi iš nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog šalių konfliktas nėra išspręstas, priešingai, jis tik stiprėja, o konfliktus spręsdamos teisminiu keliu šalys patiria itin dideles išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

95.       Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir vertino įrodymus, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantai apeliaciniuose skunduose iš esmės pakartotinai dėsto procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kurių pagrįstumą įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie sudarytų pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

96.       Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97.       Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

98.       Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis), t. y. įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

99.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija). Be to, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, sprendžiamų klausimų naujumą ir kt. aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, nusprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus, kurie, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Todėl kai byloje dalyvaujančio asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymui reikšmingų (individualių) nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, yra neprotingai didelis, teismas turi teisę jį sumažinti iki protingo dydžio ir ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.

100.       2023 m. rugpjūčio 8 d. ieškovo atstovo pateiktame prašyme dėl išlaidų atlyginimo (DOK-125183) nurodyta, kad ieškovas iš viso patyrė 13 045 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai ir žyminiam mokesčiui sumokėti (195 Eur) civilinėje byloje pagal ieškovų D. G., G. B. ir J. B. ieškinius. Pažymėtina, jog ieškovų G. B. ir J. B. ieškiniai buvo išskirti į atskirą civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas patyrė 8 097,29 Eur išlaidų, tokia suma buvo nurodyta ieškovo 2022 m. balandžio 19 d. prašyme DOK-68159, tačiau teismas nevertino 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašymo.

101.       Atsakovė taip pat pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jos patirtų išlaidų sumą. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 8 834,85 Eur išlaidų (2022 m. balandžio 19 d. prašymas DOK-68159 ir 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašymas DOK-125184), o pirmosios instancijos teismas vertino tik 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašyme nurodytą 3 974,85 Eur sumą.

102.       Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad byla nėra sudėtinga, reikalaujanti specialiųjų žinių ar kvalifikacijos, joje nesprendžiami jokie nauji teisės taikymo klausimai, priešingai, šalių ginčas reikalauja faktinių aplinkybių vertinimo, o ne teisinio kvalifikavimo ir teisės normų aiškinimo. Dar kartą pažymėtina, jog ginčas kilo dėl asmenų laisvalaikio veiklos, tęsiasi ilgą laiką ir ne pirmame teisminiame procese iš esmės dėl šalių principinių pozicijų ir nenoro ieškoti bendro sprendimo.

103.       Be to, vien aplinkybė, kad šalys patyrė didžiules išlaidas, kurios formaliai vertinant neviršija rekomenduojamų dydžių, savaime nereiškia, kad visos patirtos išlaidos buvo būtinos ir racionalios. Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu procesiniu dokumentu, bylos medžiaga, kliento pateikta informacija, teismų praktikos paieška, analizė, strategijos aptarimas, ruošimasis teismo posėdžiams ir pan. veiksmai negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, atstovavimu sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Taip pat visi procesinio dokumento tikslinimai ar papildymai vertinami kaip vieno procesinio dokumento parengimas, tuo tarpu iš šalių pateiktų išlaidų detalizacijų matyti, jog atstovai aptartus veiksmus apmokestino kaip atskiras teisines paslaugas.

104.       Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti, atidėti teismo posėdį ar pan. parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tas pats pasakytina ir apie prašymo priteisti išlaidas parengimą.

105.       Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pakeisti ir didinti pirmosios instancijos teismo šalims priteistų išlaidų dydžių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

106.       Apeliacinius skundus atmetus ieškovas ir atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023  m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Atsisakyti priimti atsakovės asociacijos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 24 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.

 

 

Teisėjos                                                                                                               Irma Čuchraj

 

           

Aušra Maškevičienė

 

 

Erika Misiūnienė