atsakovui S. K.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ ieškinį atsakovui S. K. dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Inlux Service Europe“ (toliau – ieškovė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 95–98), kurio reikalavimą sukonkretino teismo posėdžio metu, atsakovui S. K. (toliau – atsakovas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. DGKS-356 darbo byloje Nr. APS-131-24938 (toliau – sprendimas), kuriuo nuspręsta išieškoti atsakovui iš ieškovės 2 150 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigius, 2 832 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, ir prašydama atsakovo reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos sprendimu patenkintus, atmesti ir priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad iš Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio matyti, jog atsakovas neginčijo ir nepaneigė tos aplinkybės, kad nebuvo įleistas į Lietuvos Respubliką ir negalėjo atvykti į darbo sutartyje nurodytą darbo vietą, todėl pasirašyta darbo sutartis neįsiteisėjo dėl atsakovo kaltės. Pabrėžė, kad, kaip pažymėta Darbo ginčų komisijos sprendime, atsakovas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. dirbo įvairiuose objektuose (duomenys neskelbtini), kas patvirtinta, jog ieškovės ir atsakovo nesiejo darbo santykiai.  

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad iš atsakovo minimų asmenų tik A. B. turėjo darbo santykius su ieškove, kiti asmenys, t. y. A. R., A. K., R. I., kaip ir atsakovas, darbo santykių su ieškove neturėjo (baigiamojoje kalboje advokatas jau nurodė, kad ieškovė turėjo darbo santykius ne tik su A. B., bet ir su R. I.); pas ieškovę A. A. dirbo, darbą atsakovas susirado per jį (per A. A.), bet A. A. turėjo daug veiklų, daug kur dirbo, ne tik pas ieškovę, ieškovė atsakovo nekomandiravo į Vokietiją, nes jis neatvyko į Lietuvą, atsakovui buvo pasiūlyta vykti į Vokietiją į objektą, ieškovė turėjo subrangos sutartį su Lenkijos įmone, į tą patį objektą Lenkijos įmonė siuntė savo darbuotojus, atsakovas tame pačiame objekte dirbo kaip Lenkijos įmonės darbuotojas.

Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad darbo sutartis su ieškove buvo pasirašyta, buvo žadėta, kad dirbs santechniku, tačiau buvo pristatytas į darbą sunkioje statybos demontavimo vietoje, pradžioje ieškovė atlyginimą jiems dirbantiems mokėjo mažomis dalimis, ko pakako tik maistui, po to visiškai nustojo mokėti, su ieškovės vadovu susisiekti nepavyko, į laiškus ir skambučius neatsakė (el. b. t. II, l. 25–26).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinį prašo atmesti, sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsakovas papildomai paaiškino, kad darbo sutartis buvo įforminta betonuotojo darbui, buvo paaiškinta, kad (duomenys neskelbtini) piliečių santechniko pareigoms įdarbinti negali, nes Lietuvos darbo rinkoje tokių specialistų yra pakankamai, todėl negautų vizos, prieš tai yra dirbęs Lietuvoje ir buvo ta pati situacija su darbo sutarties įforminimu; dėl darbo pas ieškovę bendravo su A. A., jam (atsakovui) nežinoma, kad A. A. dirbo dar kitoje įmonėje, A. A. kalbėjo tik apie darbą pas ieškovę Vokietijoje, į Lietuvą pas ieškovę išvyko jis (atsakovas), A. B. ir R. I., tačiau jis (atsakovas) į Lietuvą įleistas nebuvo, A. A. Lietuvoje perdavė A. B. ir R. I. automobilį darbui Vokietijoje, jam (atsakovui) A. A. nurodė tiesiai vykti į Vokietiją per Lenkiją, tą jis ir padarė, jam nuvykus A. B., A. R., A. K., R. I. ten jau dirbo apie savaitę, toliau dirbo visi kartu kaip brigada, po 2 savaičių R. I. išvyko dirbti pas ieškovę į Lietuvą, jie prašė A. A. avanso, bet jiems nemokėjo, Vokietijos įmonės atstovas R. davė jiems 200 Eur maistui, bet juos išskaitė teikdamas ataskaitas apie jų darbą ieškovei, iš ieškovės gavo 1 260 Eur, A. A. pasakė, kad su įmone neatsiskaito Vokietijos įmonė, todėl ieškovė negali su jais atsiskaityti, bet paaiškėjo, kad Vokietijos įmonė su ieškove atsiskaitė, paskui A. A. pasakė, kad jų darbui Vokietijoje nebereikia ir jie gali vykti dirbti pas ieškovę į Lietuvą arba paatostogauti iki rugpjūčio ir gal užsinorės vėl dirbti Vokietijoje tik kitoje vietoje, todėl darbo sutarčių nenutrauks dar, tačiau jis (atsakovas) nepasitikėjo ieškove, nes ir taip ieškovė jam liko skolinga, A. B. darbo sutartis buvo nutraukta 2021 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas papildomai paaiškino, kad manė jog ieškovės direktorius yra A. A., nes jis viską tvarkė, o V. R. tik fiktyviai įformintas direktoriumi, darbo sutartis gavo per maršrutinio autobuso Vilnius–Minskas vairuotoją, A. A. pasakė A. B. kur jas paimti ir jis jas paėmė, komandiruočių lapai sakė bus forminami Vokietijoje, Vokietijos įmonės atstovas R. jam aiškino, kad jis dirba su ieškove kaip partnere, jam ieškovė teikia savo darbuotojus per komandiruočių lapus. Nurodė, kad su Lenkijos įmone jokios darbo sutarties neturėjo, ieškovė žadėjo jį įdarbinti Lenkijos įmonėje, bet to nepadarė, savo valandas jie teikė ieškovei, jei būtų dirbę Lenkijos įmonėje, Lenkijos įmonei būtų teikę savo darbo valandas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad dirbo pas ieškovę kartu su atsakovu kaip porininkai Vokietijoje, A. A. jiems pažadėjo gerą darbą Vokietijoje, sakė, kad dirbsime pas ieškovę, pasitikrino internete, įtarimą sukėlė tai, kad oficialiai buvo nurodyta, jog ieškovės veikla mobiliųjų telefonų taisymas, o ne statybos, buvo pasiūlytos tokios darbo sąlygos – betonuotojai už 12 Eur/val., tačiau oficialiai tik jį vieną (liudytoją) ieškovė įdarbino, o kitiems tik žadėjo, kad dokumentai bus įforminti, kartu dar dirbo atsakovas, dar du asmenys iš Baltarusijos ir vienas iš Kazachstano, vis buvo randamos priežastys, kodėl nemokamas darbo užmokestis, ieškovė iki šiol nėra su juo atsiskaičiusi, todėl yra nagrinėjama byla tuo klausimu, jie iš Vokietijos išvažiavo apie vasaros vidurį, iki tol visada kartu dirbo su atsakovu, būdami Vokietijoje nelegaliai, susirado darbą, kad užsidirbti pinigų bilietui grįžti namo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. I. parodė, kad su atsakovu, A. ir dar dviem baltarusiais dirbo kartu Vokietijoje, jų darbdavė buvo ieškovė, darbą susirado A. A. skelbime, A. A. davė automobilį nuvykimui į Vokietiją, vyko kartu su A., Lenkijoje paėmė dar du asmenis, atsakovą į Lietuvą neįleido, todėl jis nuvyko tiesiai į Vokietiją, Vokietijoje jis (liudytojas) pradirbo apie 1,5–2 mėn., su juo nebuvo atsiskaityta, tuomet išvyko į Kazachstaną, kiti asmenys, su kuriais dirbo, dar liko, jie buvo ieškovės išnuomoti Vokietijos įmonei, Vokietijos įmonės atstovas jiems sakė, kad ieškovei pinigus pervedė ir ieškovė turi su jais atsiskaityti, nes ieškovė yra jų tiesioginis darbdavys, tačiau iš ieškovės atsiskaitymo nepavyko gauti, sužinojo, kad dirbo nelegaliai.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad prieš 2–3 metus dirbo pas ieškovę (duomenys neskelbtini) bei vedė įvairius projektus, su atsakovu yra bendravęs, atsakovas buvo kviestas atvykti į Lietuvą dirbti pas ieškovę, atsakovui buvo parengta darbo sutartis, tačiau atsakovas negalėjo atvykti į Lietuvą, atsakovas dirbo su kolektyvu Vokietijoje objekte, ten buvo darbuotojai iš 6–7 šalių, tarp jų buvo du ieškovės darbuotojai, kadangi atsakovas turėjo lenkiškus dokumentus, jis (liudytojas) perdavė atsakovą Lenkijai, jis (liudytojas) reguliavo kas kur dirba, finansinių reikalų jis (liudytojas) netvarkė, jis (liudytojas) išaiškino atsakovui, kad atsakovas negali dirbti, nes negali įvažiuoti į Lietuvą, galimai jis atsakovui nurodė, kad vyktų į Vokietiją per Lenkiją, jis (liudytojas) Lenkijos įmonėje nedirbo.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbo santykių ir atsiskaitymo už darbą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. vasario 18 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis betonuotojo pareigoms nuo 2021 m. kovo 5 d. (el. b. t. II, l. 76–77), pagal Sodros duomenis, atsakovas pas ieškovę nebuvo įdarbintas (el. b. t. I, l. 32–33), atsakovas su 2021 m. gruodžio 21 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl galutinio atsiskaitymo iš ieškovės išieškojimo (el. b. t. I, l. 14–15), kuri sprendimu jo prašymą patenkino – nusprendė išieškoti atsakovui iš ieškovės 2 150 Eur (atskaičius mokesčius) dienpinigius, 2 832 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 1 300 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas (el. b. t. I, b. l. 5–10). 

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pagal DK 42 straipsnio 3 dalį, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti.

Pagal DK 107 straipsnio 2 dalį, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis.

Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ Nr. 526 2 punktą, dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ Nr. 526 maksimalių dienpinigių dydžių sąrašą, 1 dienos dienpinigių dydis Vokietijos Federacinėje Respublikos sudarė 62 Eur.

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais.

Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį.

Pagal DK 146 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Kaip jau nustatyta aukščiau, tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. vasario 18 d. buvo sudaryta darbo sutartis betonuotojo pareigoms nuo 2021 m. kovo 5 d. (el. b. t. II, l. 76–77), pasak atsakovo, pareigos buvo nurodytos betonuotojo, nes įmonei taip paprasčiau įdarbinti jį, kaip (duomenys neskelbtini), pagal Sodros duomenis, atsakovas pas ieškovę ginčo laikotarpiu nebuvo įdarbintas (el. b. t. I, l. 32–33), ieškovės teigimu, atsakovas į darbo vietą Lietuvoje neatvyko, todėl darbo sutartis neįsigaliojo, atsakovo teigimu, jis pas ieškovę dirbo nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. įvairiuose objektuose Vokietijoje įmonėje (duomenys neskelbtini) kartu su kitais įmonės darbuotojais. Nors ieškovė teigia, kad jos darbuotojas A. A. dirbo ne tik pas ją, o turėjo ir kitų veiklų, leisdama suprasti, kad, jos teigimu, A. A. atsakovo pas ieškovę nedarbino, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad su atsakovu A. A. bendravo būtent dėl atsakovo darbo pas ieškovę (el. b. t. III, l. 64–65), tą patvirtino ir pats liudytoju apklaustas A. A.. Iš liudytojo A. A. parodymų, į bylą pateikto susirašinėjimo (el. b. t. III, l. 64–67) nustatyta, kad ieškovė ieškojo darbuotojų darbui objekte Vokietijoje, tuo pagrindu su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, A. A. patvirtino, kad kadangi atsakovas į Lietuvą įleistas nebuvo, jis nurodė atsakovui į Vokietiją vykti per Lenkiją, ką atsakovas ir padarė, į nurodytą objektą nuvyko ir nurodytą darbą dirbo, tuo pačiu A. A. patvirtino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) pas ieškovę, Lenkijos įmonėje nedirbo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pačios ieškovės (kaip pardavėjos) sąskaitose Vokietijos įmonei (duomenys neskelbtini) (kaip pirkėjai), nurodyta, kad ji pardavė, be kita ko, būtent atsakovo atliktus statybos darbus, kaip ir statybos darbus A. B., su kuriuo turėtus darbo santykius ieškovė neginčija (el. b. EPP priedo l. 27–28). Ieškovės atstovo advokato teismo posėdžio metu nurodytas teiginys, kad Lenkijos įmonė buvo subrangovas ir būtent joje atsakovas dirbo, todėl ieškovės sąskaitose nurodyta atsakovo pavardė, nepagrįstas jokiais įrodymais ir logiškai nepaaiškinamas. Vien tai, kad atsakovas nebuvo įleistas į Lietuvą, o nuvyko tiesiai į ieškovės atstovo A. A. nurodytą darbo vietą Vokietijoje (tą patvirtino liudytoju apklaustas A. A.), nesudaro pagrindo išvadai, kad darbo sutartis neįsigaliojo. Priešingai, tai patvirtina, kad darbo sutartis įsigaliojo, nes atsakovas nuvyko į tą darbo vietą, kurią nurodė įmonės atstovas ir darbą ten vykdė. Kad atsakovas objekte Vokietijoje dirbo, ieškovė neginčija, tik nurodo, kad dirbo Lenkijos įmonėje, o ne pas ją (ieškovę), tačiau jos teiginiai apie atsakovo darbą Lenkijos įmonėje niekuo nepagrįsti – ieškovės į bylą pateiktas Lenkijos įmonės raštas, kad darbo užmokestį ši įmonė atsakovui mokėjo (el. b. t. IV, l. 62) neaktualus ginčo laikotarpiui, kadangi Lenkijos įmonės raštas datuotas 2022 m. sausio 12 d., tuo tarpu ginčo laikotarpis prasideda nuo 2022 m. balandžio mėn. Byloje nenagrinėjama aplinkybė, kad galimai iki ginčo laikotarpio atsakovas dirbo Lenkijos įmonėje, todėl ir turėjo Lenkijos vizą. Aplinkybė, kad ieškovė tinkamai neįformino atsakovo komandiruotės ir jo darbinių santykių fakto, tinkamai neišaiškino atsakovui, kad ji, kaip kad teigė, nurodė atsakovui vykti dirbti į Vokietiją su kitais ieškovės darbuotojais tik kad darbo sutartis su atsakovu bus sudaryta Lenkijos įmonės, nesudaro pagrindo išvadai, kad tarp šalių darbo teisiniai santykiai nesusiklostė ir jis Vokietijoje dirbo ne ieškovės nurodymu. Pabrėžtina, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, turi tinkamai, atidžiai, atsakingai atlikti įdarbinimo procesą, parengti ir supažindinti darbuotojus (esamus ir būsimus) su įmonėje taikomomis tvarkomis, darbo sutarties įsigaliojimo sąlygomis, ypač įdarbindama užsienio šalių piliečius, kuriems kitos šalies teisinė sistema gali kelti dar daugiau neaiškumų, o to nepadariusi, turi prisiimti iš savo netinkamo, neatsakingo veikimo kylančius padarinius, nes pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Taigi, šiuo atveju, teismas laiko, kad įmonė elgėsi neatsakingai, aplaidžiai, tinkamai neišaiškino atsakovui savo pozicijos, kad, kaip dabar teigia, darbo sutartis turėjo būti sudaryta su kita įmone (Lenkijos įmone) (įrodymų nėra), tinkamai neįformino atsakovo darbo santykių fakto, jo komandiruotės, taip sudarė atsakovui nesaugumą ir neužtikrintumą darbe. Įmonės aplaidus, neatsakingas požiūris į darbuotojo teisių užtikrinimą jokiu būdu negali būti ginamas.

Darbo ginčų komisija sprendime nustatė, kad kartu su atsakovu dirbusiems darbuotojams buvo deklaruojamos 650 Eur mėnesinės draudiminės pajamos ir su jais darbo santykiai buvo nutraukti 2021 m. rugpjūčio 6 d., šių aplinkybių ieškovė neginčijo. Byloje liudytojai A. B., R. I. patvirtino, kad atsakovas dirbo kartu su jais, todėl teismas vadovaujasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis. Pagal bylos duomenis, aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas dėl darbo komandiruotėje, už 2021 m. balandžio mėn. atsakovui priklauso 520 Eur darbo užmokestis, už 2021 m. gegužės mėn. 650 Eur, už 56 d. komandiruotėje Vokietijoje atsakovui priklauso 3 410 Eur dienpinigiai (56 d. × 62 Eur), vėliau (nuo 2021 m. birželio mėn.) įmonė nurodė vykti į Lietuvą arba atostogauti iki rugpjūčio, nes darbo Vokietijoje tuo metu nebėra, konkretaus nurodymo konkrečiam darbui nesuteikė (įrodymų nėra), todėl laikoma, kad byloje neįrodyta, jog įmonė turėjo darbo atsakovui nuo 2021 m. birželio 1 d., taigi, turėjo skelbti prastovas, todėl už 2021 m. birželio mėn. atsakovui priklauso 650 Eur darbo užmokestis, už 2021 m. liepos mėn. 650 Eur darbo užmokestis, už 2021 m. rugpjūčio mėn. (5 d.) 155,50 Eur darbo užmokestis, už nepanaudotas kasmetines atostogas atsakovui priklauso 206,50 Eur kompensacija. Atsakovas patvirtina gavęs iš ieškovės 1 260 Eur. Taigi, iš viso atsakovui iš ieškovės priteisiami 2 150 Eur (3 410 Eur – 1 260 Eur (gauta suma)) (atskaičius mokesčius) dienpinigiai, 206,50 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas,  2 625,50 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis.

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovė su atsakovu tinkamai ir laiku neatsiskaitė, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės atsiskaitymo datos, atsakovo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, tuo tarpu byloje nustatytas akivaizdus ieškovės nesąžiningumas, piktnaudžiavimas darbuotojo atžvilgiu. Byloje nustatyta, jog ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo atsakovui sumokėti įstatymo nustatyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022). Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 3 900 Eur (neatskaičius mokesčių) (už 6 mėn.; 650 Eur × 6 mėn.) netesybas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ (į. k. 126105899) 2 150 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) (atskaičius mokesčius) dienpinigius, 206,50 Eur (dviejų šimtų šešių eurų ir penkiasdešimties centų) (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 2 625,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų ir penkiasdešimties centų) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį ir 3 900 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų eurų) (neatskaičius mokesčių) netesybas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. DGKS-356 darbo byloje Nr. APS-131-24938 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inlux Service Europe“ (į. k. 126105899) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir 94,66 Eur (devyniasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt šešių centų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                         Ieva Stanislovaitienė