Civilinė byla Nr. 3K-3-426-969/2021

Teisminio proceso Nr.  2-01-3-04520-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.6.10; 3.3.3.9; 3.5.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškimą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. J. B. pareiškimą dėl savavališkų statinių nugriovimo bei valstybiniame miške esančių neteisėtų statinių ir kitų neteisėtai įrengtų objektų bei želdinių, formuojančių gyvatvores, pašalinimo; tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Bentalija“, N. J. B., L. M., T. A., L. A., N. M., D. T. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. Š., viešoji įstaiga „Sportuok lauke“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimą išieškotojui, taip pat dėl kasacinio proceso galimumo dėl teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas, aiškinimo ir taikymo.

2.       Trečiasis asmuo N. J. B. prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą, pagal kurį jai būtų leista nugriauti priestatą, pristatytą prie buto, esančio pastate, kuris yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieškovo J. Š. lėšomis.

3.       Trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 pripažino priestato statybą savavališka ir įpareigojo jį nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas J. Š. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projekto dokumentų ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti trečiajam asmeniui N. J. B. nugriauti nurodytus statinius ieškovo J. Š. lėšomis.

4.       Kaip nurodė N. J. B., minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 27 d., tačiau iki šiol nėra įvykdytas. J. Š. nusprendė ne įteisinti neteisėtai pastatytą priestatą, o šį priestatą pertvarkyti į terasą, tačiau tai nėra priestato savavališkos statybos padarinių tinkamas pašalinimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino prašymą ir išdavė trečiajam asmeniui N. J. B. vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą, pagal kurį trečiajam asmeniui leista nugriauti priestatą, pristatytą prie buto (duomenys neskelbtini), esančio pastate (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini), ieškovo J. Š. lėšomis.

6.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 nusprendė, be kita ko, iš dalies tenkinti trečiojo asmens N. J. B. pareiškimą ir pripažinti priestato, pristatyto prie buto, esančio pastate, kuris yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą savavališka bei priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas J. Š. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projekto dokumentų ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti trečiajam asmeniui N. J. B. nugriauti nurodytus statinius ieškovo J. Š. lėšomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas įsiteisėjo, kai buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-232/2016.

7.       Byloje nėra įrodymų, kad įsiteisėjęs 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimas yra tinkamai įvykdytas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu, t. y. kad savavališki statiniai buvo nugriauti ar įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka. J. Š. ir J. Š. prašymas pakeisti 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarką buvo atmestas kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-24084-1098/2020. 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimas per nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl teismas nutarė išduoti trečiajam asmeniui N. J. B. vykdomąjį raštą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnis, 646 straipsnio 1 dalis).

8.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo J. Š. atskirąjį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas per devynis mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos neparengė priestato projekto dokumentų ir negavo statybą įteisinančių dokumentų.

10.       Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 tenkino J. Š. ieškinį iš dalies, pripažindamas jos teisę be žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimo įteisinti terasą kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį. Sprendime teismas konstatavo, kad atsakovų nesutikimo dėl laikančiosios sienos remonto būdo, atskyrus priestatą, aplinkybės galėtų būti įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 vykdymo procese, o ne šioje byloje, kurios ginčo dalykas nėra susijęs su priestato, susijusio su namu funkciniais ryšiais, įteisinimu.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad nurodytu teismo sprendimu leisti įteisinti terasą kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį nebuvo pripažinta, kad yra įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 dėl priestato įteisinimo (nugriovimo).

12.       Ieškovas J. Š. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 rezoliucinėje dalyje nurodytą vykdymo tvarką, leidžiant priestatą pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-24084-1098/2020 atmetė ieškovo prašymą, ši nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-616-866/2021.

13.       Nurodytose civilinėse bylose nustatyti faktai yra prejudiciniai (CPK 182 straipsnis), jose nustatytos aplinkybės iš naujo nebenustatomos. Byloje nėra kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovas parengė priestato projekto dokumentus ir gavo statybą įteisinančius dokumentus, todėl pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą. Vykdymo procese antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, kuriuo leista priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, konstatuos, ar priestatas yra nugriautas (CPK 771 straipsnis).

14.       Vien tai, kad ta pati pirmosios instancijos teismo teisėja per labai trumpą laiko tarpą priėmė dvi skirtingas nutartis dviejose atskirose susijusiose bylose, savaime neleidžia daryti išvados, kad buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti įrodymai. Aplinkybė, kad skundžiama nutartis priimta 2020 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje 14.42 val., vykusiame nuo 14.30 val., nesuponuoja išvados, jog prašymą sprendusi teisėja visus įrodymus įvertino, taigi ir nutartį parengė per 12 minučių. Civilinio proceso įstatymas nenustato teismui draudimo ar ribojimo iš anksto pasirengti civilinės bylos nagrinėjimui. Nutarties projektas, vadovaujantis CPK reikalavimais, tikėtina, buvo parengtas anksčiau, ir galutinė nutartis, įvertinus byloje 2020 m. gruodžio 18 d. pateiktus įrodymus, parengta prieš ginčo teismo posėdį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15.       Ieškovas J. Š. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti tenkinti trečiojo asmens N. J. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes priestatas, pristatytas prie buto, esančio pastate, kuris yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebeegzistuoja – šiuo metu tai yra registruota J. Š. priklausanti atvira terasa. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1.                      Teismai neatsižvelgė į tai, kad J. Š. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 leista pertvarkyti priestatą į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį ir tai buvo realiai padaryta. Priestatas pertvarkytas į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį – atvirą terasą. Nuosavybės teisės į atvirą terasą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre J. Š. vardu. J. Š. įvykdžius Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020, priestatas buvo pertvarkytas į atvirą terasą ir nebeliko objekto, priestato, kurį trečiasis asmuo N. J. B. galėtų griauti.

15.2.                      Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad priestato pertvarkymas į atvirą terasą yra galimas teisės aktų nustatyta tvarka ir toks pertvarkymas paneigia trečiojo asmens N. J. B. nuogąstavimus dėl pastato sienų susilpninimo. Tai, kad atvira terasa atitinka 2017 m. sausio 27 d. projektą ir jo sprendinius, patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m. konstatuotos faktinės aplinkybės. Tačiau bylą nagrinėję teismai į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas, cituodamas 2020 m. vasario 20 d. teismo sprendimą, kuriuo buto savininkei J. Š. buvo leista pertvarkyti priestatą į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, vis tiek padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių teigti, jog ieškovas parengė priestato projekto dokumentus ir gavo statybą įteisinančius dokumentus.

15.3.                      Byloje buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys, kad 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimu savavališkai pastatytas priestatas yra pertvarkytas į I kategorijos paprastą inžinerinį statinį, parengus projekto dokumentus, t. y. priestato pertvarkymo projektą, ir įsiteisėjus 2020 m. vasario 20 d. teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020, kuriuo buvo suteikta J. Š. teisė pertvarkyti priestatą į atvirą terasą.

15.4.                      Dėl nurodytų priežasčių bylą nagrinėję teismai iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje ir išaiškintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-316/2010). Netinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, teismai padarė įrodymams prieštaraujančias išvadas.

15.5.                      CPK didesnę įrodomąją galią suteikia vienai iš įrodymų rūšių – oficialiems rašytiniams įrodymams. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybės institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Tai reiškia, kad valstybės ir savivaldybės institucijų išduoti rašytiniai įrodymai, kuriais remiasi viena iš šalių, laikomi visiškai įrodytais. Teismai pažeidė šią taisyklę.

15.6.                      Byloje pateikta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvada iš Vilniaus apygardos teisme 2020 m. vasario 20 d. sprendimu išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-271-340/2020, kurioje nurodyta, kad įgyvendinus 2017 m. sausio 27 d. projektą neteisėtos statybos padariniai būtų laikomi pašalintais, nes priestato pertvarkymas į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį yra tinkamas 2014 m. sausio 3 d. sprendimo įvykdymas. Todėl, esant byloje duomenų iš valstybinės institucijos apie galimybę tinkamai įvykdyti sprendimą, pertvarkant priestatą į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, ir esant duomenų, kad tai yra padaryta, teismai turėjo pagrindą atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, nes 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimas yra įvykdytas.

15.7.                      Bylą nagrinėję teismai nevertino ieškovo teikiamų įrodymų, neskyrė žodinio teismo posėdžio, nors CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje.

15.8.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta visapusiškai neišnagrinėjus bylos medžiagos ir neįvertinus visų byloje esančių rašytinių įrodymų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimą, joje nurodė, kad ieškovo prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo bus nagrinėjamas 2020 m. gruodžio 18 d. 14.30 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Ieškovas, pasinaudodamas teismo pasiūlymu, susipažino su visų bylos dalyvių pateiktais dokumentais ir 2020 m. gruodžio 18 d. iki posėdžio pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus. Teisėja 2020 m. gruodžio 18 d. 12:27 val. rezoliucija (DOK-247732) priėmė pateiktus rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Abejotina, ar šie pateikti įrodymai buvo teismo įvertinti 2020 m. gruodžio 18 d. 14.30 val. vykusio teismo posėdžio metu ir teismui priimant skundžiamą nutartį, kuri buvo paskelbta 14.42 val., t. y. per 12 minučių teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių atsiliepimus ir paaiškinimus ir surašė nutartį, tačiau tai yra neįmanoma. Pažymėtina, kad teisėjos žinioje buvo ir kita civilinė byla Nr. 2VP-24084-1098/2020, kurioje tą pačią dieną 14.00 val. rašytinio proceso tvarka buvo sprendžiamas ieškovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dokumento failas buvo sukurtas 2020 m. gruodžio 18 d. 11.21 val., paskutinį kartą dokumentas redaguotas 2020 m. gruodžio 18 d., 11.21 val. jį koregavo teisėja Jelena Leščinskienė. Šie duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą buvo surašyta ir priimta iki bylos nagrinėjimo pradžios ir iki įrodymų, kurie teismo priimti, gavimo teisme. 2020 m. gruodžio 18 d. teismo paskelbtoje nutartyje nebuvo įvertinti šalių rašytiniai paaiškinimai ir teismo priimti rašytiniai įrodymai, nes tikėtina, kad po naujų įrodymų pridėjimo teismas jų nevertino ir neanalizavo, o paskelbė 2020 m. gruodžio 18 d. 11.21 val. surašytą nutartį. Teismo procesinis sprendimas galėtų (turėtų) būti surašomas, nurodant jame visus motyvus ir aptariant įrodymus, po bylos išnagrinėjimo, o ne likus kelioms valandoms iki bylos nagrinėjimo paskirto laiko. Bylą išnagrinėjus ir sprendimą surašius iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, teismas negali ir realiai neturi galimybių įvertinti visų byloje pateiktų įrodymų, kurie gali būti teikiami iki pat bylos nagrinėjimo posėdžio pradžios. Todėl iki teismo posėdžio ir bylos išnagrinėjimo iš esmės surašytas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

16.       Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo N. J. B. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis palikti nepakeistas arba kasacinį procesą nutraukti. Atsiliepime išdėstyti esminiai argumentai:

16.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 nepatvirtino turto savininko teisės pertvarkyti priestatą į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, kaip nepagrįstai teigiama kasaciniame skunde, bet tiesiog leido įteisinti kitą inžinerinį statinį – terasą. Šiame teismo sprendime buvo nurodyta, kad 2020 m. vasario 20 d. sprendimo įgyvendinimas nereikš savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal 2014 m. sausio 3 d. sprendimą, tačiau kasaciniame skunde tai neatskleista. 2020 m. vasario 20 d. sprendimu konstatuota priešinga, negu teigiama kasaciniame skunde, aplinkybė, kad buvo nutarta priestato neįteisinti, o terasos įteisinimas nelaikytinas priestato savavališkos statybos padarinių šalinimu. Todėl teismai pagrįstai laikė terasos įteisinimą neturinčiu jokio ryšio su 2014 m. sausio 3 d. sprendimo tinkamu vykdymu.

16.2.                      Ieškovas, kreipdamasis į teismą kitoje byloje dėl 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo leidžiant šį priestatą įteisinti, pertvarkant jį į terasą, pripažino, kad 2014 m. sausio 3 d. sprendimas nėra įvykdytas, ir šis ieškovo prašymas teismo buvo atmestas, t. y. 2014 m. sausio 3 d. sprendimas turi būti vykdomas jame nurodytu būdu, tačiau iki šiol nėra įvykdytas. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo neišduoti vykdomojo rašto savavališkos statybos byloje.

16.3.                      Atsižvelgiant į 2020 m. vasario 20 d. sprendimą (juo teismas leido įteisinti terasą kaip kitą savarankišką inžinerinį statinį (ne savavališkai pastatytą priestatą) ir 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-24084-1098/2020 (ja teismas atmetė ieškovo prašymą dėl 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, leidžiant priestatą pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį), priestato įregistravimas kaip terasos negali būti laikomas tinkamu savavališkos statybos padarinių šalinimu. 2020 m. vasario 20 d. sprendimu konstatuota, kad priestato pertvarkymas į I kategorijos nesudėtingą statinį pagal 2017 m. sausio 27 d. projektą nelaikytinas priestato įteisinimu ir savavališkos statybos padarinių pašalinimu pagal įsiteisėjusį 2014 m. sausio 3 d. sprendimą. 2020 m. vasario 20 d. sprendimu leista įteisinti terasą, o ne priestatą, šiame sprendime konstatuota, kad J. Š. nutarė neįteisinti priestato, o jos sprendimas pertvarkyti priestatą į terasą pagal 2017 m. sausio 27 d. projektą nėra priestato savavališkos statybos padarinių pašalinimas, taigi, J. Š. turėjo priestatą nugriauti, kaip tai nustatyta 2014 m. sausio 3 d. sprendime. J. Š., neteisėtai apeidama šio sprendimo vykdymą, tą patį savavališkai pastatytą priestatą neteisėtai 2020 m. gruodžio 3 d. įregistravo Nekilojamojo turto registre kaip atvirą terasą savo pačios surašytos 2019 m. liepos 10 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Šios deklaracijos ir terasos registracijos teisėtumas yra ginčijami Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-12008-433/2021.

16.4.                      CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai reikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu ar kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatyti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013). Nepaisant šios taisyklės, kasaciniame skunde teigiama, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pakartotinai vertinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas, pateiktas kitoje užbaigtoje byloje, kurioje šios išvados ir šalių teisiniai santykiai jau buvo įvertinti ir įsiteisėjusiu 2020 m. vasario 20 d. sprendimu teismo konstatuota, kad buvo nutarta neįteisinti priestato, o terasos įteisinimas nelaikomas savavališkos priestato statybos padarinių šalinimu.

16.5.                      Eksperto išvadoje, 2019 m. gegužės 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadoje (trečiojo asmens 2020 m. spalio 30 d. rašytinių paaiškinimų Nr. DOK-213176 priedai Nr. 1, Nr. 2) nurodyta, kad neteisėtai pastatytas (savavališka statyba) priestatas, su kuriuo buvo sujungtas butas, gali būti atskirtas tik parengus rekonstravimo projektą, gavus statybą (rekonstravimą) leidžiantį dokumentą ir atlikus rekonstravimo darbus, tokiu būdu pastato rekonstravimo procese užtikrinant statinio esminius reikalavimus. Teismai nenustatė, kad toks projektas būtų parengtas.

16.6.                      Savavališkos statybos įteisinimas privalo būti vykdomas ne savavališkas statybas vykdžiusiam asmeniui patogiu būdu sukuriant neva atskirą inžinerinį statinį – terasą, bet teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, sumokant atitinkamą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų laikęsis priestato savavališkos statybos įteisinimo tvarkos: priestato rekonstrukcijos projektas nėra parengtas, statybą leidžiantys dokumentai negauti, o pats priestatas nėra įteisintas. Todėl teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl statinio nugriovimo.

16.7.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes ir nustatęs, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali nustatyti terminą, per kurį asmuo turi pradėti ir baigti savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, o šios sąlygos nevykdant dėl nuo statytojo priklausančių priežasčių (nesikreipia, nepateikia visų dokumentų ir pan.), suėjus terminui, statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017; kt.).

16.8.                      CPK 771 straipsnio 6 dalis taikoma tik po to, kai vykdomasis dokumentas jau yra išduotas, pateiktas vykdyti ir yra pradėti vykdymo veiksmai, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalį. Ši teisės norma taikoma vykdymo proceso metu ir šiame straipsnyje nurodyti veiksmai siejami su antstolio pareigomis vykdomojoje byloje – jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui ir tik tuomet skiriamas žodinis teismo posėdis, kaip tai nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje. Nesant išduoto vykdomojo rašto ir pradėtos vykdomosios bylos, joks antstolis neturi įgaliojimų atlikti CPK 771 straipsnio 1 ir 6 dalyse nurodytus veiksmus.

16.9.                      Dėl susijusių su pirmosios instancijos teismo posėdžio eiga kasacinio skundo argumentų – skunde aiškindamas apie proceso eigą ieškovas nenurodo, kokią konkrečią CPK normą pažeidė teismas, kai šio teismo teisėja iš anksto rengėsi bylų nagrinėjimui, dar iki bylos nagrinėjimo susipažino su į bylą pateiktais dokumentais, o galutinį įrodymų vertinimą atliko ir sprendimą dėl nutarties turinio priėmė bylos nagrinėjimo metu paskelbdama 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį. Teismas tinkamai įvertino šalių pateiktų įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog įsiteisėjęs 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimas yra tinkamai įvykdytas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu, t. y. kad savavališka statyba buvo nugriauta ar įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų nutartys yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis, yra priimtos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), todėl teismas pagrįstai išdavė N. J. B. vykdomąjį raštą.

16.10.                      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodyta, kad ji gali būti skundžiama per 7 dienas, tačiau ši nutartis apskritai neturėjo būti nei apeliacijos, nei kasacijos objektas, nes jos skundimo galimybės nenustato CPK normos. CPK 612 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdymo procese nustatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Teismo priimtos nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais tik CPK konkrečiai nustatytais atvejais. CPK 612 straipsnyje įtvirtinta taisyklė skiriasi nuo CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, pagal kurias pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK nustatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-370-157/2015). CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomųjų raštų išdavimą, neįtvirtina teisės apskųsti teismo rezoliuciją ar nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kai sprendžiami klausimai, susiję su teismo patvirtintų taikos sutarčių nevykdymu. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos taip pat nenustato galimybės apeliacine tvarka skųsti vykdomojo rašto išdavimą ar patį vykdomąjį raštą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923-381/2015).

17.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo dėl ieškovo J. Š. kasacinio skundo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodomas aplinkybes ir motyvus. Atsiliepime išdėstyti esminiai argumentai:

17.1.                      Teismo sprendime pripažinus priestato, pristatyto prie buto, esančio pastate, kuris yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybą savavališka nurodyta priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projekto dokumentų ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų. Ieškovas, pasinaudodamas jam suteikta teise įteisinti priestato statybą, pertvarkė priestatą į I grupės nesudėtingą statinį. Tokia teisė jam veikti be bendraturčių sutikimo buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020.

17.2.                      Priestato nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas turėjo esminę reikšmę trečiojo asmens pažeistos teisės gynimui, todėl tai buvo ieškinio reikalavimo dalis. Ieškovo pasirinktas būdas įvykdyti 2014 m. sausio 3 d. sprendimą, kai norima savavališkai pastatytą priestatą pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, neatitinka įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatyto sprendimo įvykdymo būdo.

17.3.                      Kasacinis teismas savo plėtojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pagal CPK 284 straipsnį yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo sprendė vadovaudamasis nurodyta teismų praktika ir išdėstytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pareiškėjo J. Š. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atmetamas, kadangi jis prieštarauja CPK 284 straipsnio nuostatoms, nes juo iš esmės prašoma priimti naują sprendimą, kuris būtų priešingas įsiteisėjusiam teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl trečiojo asmens J. Š. rašytinių paaiškinimų

18.       Trečiasis asmuo J. Š. 2021 m. gruodžio 13 d. kasaciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo tenkinti ieškovo J. Š. kasacinį skundą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad teismas turėjo atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, nes priestatas jau nebeegzistuoja, šiuo metu tai yra registruota J. Š. priklausanti atvira terasa.

19.       Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo asmens pateikto procesinio dokumento – rašytinių paaiškinimų – turinį, nusprendžia, kad jo pavadinimas neatitinka šio dokumento turinio, ir šį procesinį dokumentą kvalifikuoja kaip prisidėjimą prie kasacinio skundo. Dėl to konstatuoja, kad dėl šio procesinio dokumento priėmimo spręstina taikant CPK normas, reglamentuojančias prisidėjimus prie kasacinių skundų, jų priėmimą. 

20.       CPK 348 straipsnio, reglamentuojančio prisidėjimus prie kasacinio skundo, 1, 4 dalyse, be kita ko, įtvirtintos nuostatos, kad: dalyvaujantys byloje asmenys per terminą, nustatytą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti (per vieną mėnesį nuo kasacinio skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą), gali rašytiniu pareiškimu prisidėti prie paduoto kasacinio skundo. Pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo, pateiktas praleidus nustatytą terminą, nepriimamas ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Prisidėjimo prie kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendžia teisėjų atrankos kolegija šio kodekso 350 straipsnyje nustatyta tvarka. 

21.       Ieškovo kasacinis skundas priimtas atrankos kolegijos 2021 m. liepos 21 d. nutartimi, tą pačią dieną jis įrašytas į nagrinėjamų civilinių bylų sąrašą. Trečiojo asmens prisidėjimas prie kasacinio skundo paduotas praleidus terminą prisidėjimui prie kasacinio skundo pateikti, nepateiktas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir nenustatyta termino praleidimo priežasčių, galinčių būti pripažintomis svarbiomis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šį trečiojo asmens pateiktą procesinį dokumentą priimti atsisakytina. 

Dėl kasacinio proceso nutraukimo dėl teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas 

22.       Ieškovo kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą.

23.       Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Dėl teismo nutarties,

24.       Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas įsiteisėjusių teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587, 646 straipsniai). Vykdomasis dokumentas (vykdomasis raštas) pateikiamas vykdyti antstoliui, jis šį dokumentą priima vykdyti ir jo pagrindu užveda vykdomąją bylą tik patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 650 ir 651 straipsniai). 

25.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sisteminė CPK 584, 586, 587, 646, 650, 651 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog vykdymo procesas prasideda nuo to momento, kai išieškotojas teismo jam išduotą vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti antstoliui ir šis vykdomąjį dokumentą priima. Vien tik vykdomojo rašto išdavimas, kaip procesinis veiksmas, negali būti automatiškai prilyginamas vykdymo proceso pradžios momentui. Vykdomojo rašto išdavimo procedūra, nors ir glaudžiai susijusi su vykdymo procesu, nėra vykdymo proceso dalis. Todėl teismo nutarčių dėl atsisakymo išduoti vykdomąjį raštą apskundimui taikytinas ne CPK 612 straipsnis, bet CPK 334 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019, 21, 23 punktai). 

26.       Pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis išspręsti klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės, apskundimo atskiruoju skundu galimybė nustatyta CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: pirma, šio kodekso nustatytais atvejais; antra, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). 

27.       CPK XLIV skyriaus 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, nėra nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą. Tokių teismo nutarčių apskundimo galimybė nenustatyta ir kitose įstatymo normose. Kita vertus, įstatyme nėra įtvirtinta norma, tiesiogiai draudžianti teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo galimybę. Teisė pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą nustatyta tik vienu išimtiniu atveju, kai asmuo kreipiasi į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis (CPK 646 straipsnio 3 dalis). 

28.       Kadangi CPK 646 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje vykdomųjų raštų išdavimo tvarką, tiesiogiai šioje normoje nenustatyta galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį išduoti vykdomąjį raštą apeliacinės instancijos teismui ir taip pat tiesiogiai nenustatyta, kad tokios pirmosios instancijos teismo nutartys yra neskundžiamos atskiruoju skundu, tai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių išduoti vykdomąjį raštą apskundimo atskiruoju skundu galimybės sprendžiama pagal bendrąją normą, nustatytą CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte, pagal kurią vertinama, ar tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

29.       Nutartis laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti arba yra užbaigiamas. Teisinis reguliavimas suponuoja, kad vykdomasis raštas yra viena esminių prielaidų (pagrindas) pradėti vykdymo procesą – be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas, negali būti laikoma užkertančia galimybę tolesnei bylos eigai, nes teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinami teismo sprendimu sukurti teisiniai padariniai. Todėl tokia teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 646 straipsnio 1 dalis), išskyrus atvejus, kai vykdomasis raštas išduodamas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

30.       Kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą vykdomojo rašto išdavimo tvarką neskundžiama atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui, tai tokia nutartis, dėl kurios negalimas peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme, neskundžiama ir kasaciniu skundu (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka, tai apima ir neskundžiamas apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismų nutartis (CPK 341 straipsnio 1 dalis).

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl CPK 356 straipsnio 6 dalies taikymo išaiškinta, kad esant procesinei situacijai, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti skundžiamas atskiruoju skundu ir peržiūrimas apeliacine tvarka, bet vis dėlto apeliacinis procesas vyko ir priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo apskųsta kasaciniu skundu, tokia nesant teisinio pagrindo apeliaciniam nagrinėjimui priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis yra panaikintina (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis), o dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri nėra apskundimo atskiruoju skundu ir peržiūrėjimo teismų instancine sistema objektas, kasacinis procesas nutrauktinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2014; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-916/2015).

32.       Nagrinėjamoje byloje padarius išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama apeliacine tvarka, tokia pirmosios instancijos teismo nutartis, palikta nepakeista, ir apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti ir nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą, panaikintina, o kasacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą nutrauktinas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 356 straipsnio 6 dalis, 359 straipsnio 3 dalis). 

33.       Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dėl netinkamo proceso teisės normų taikymo priimtą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinus, o kasacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukus, byla baigiama ne dėl šalių kaltės nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

35.       Ieškovas J. Š. ir trečiasis asmuo J. Š. pateikė prašymą priteisti atlyginti: 1815 Eur už ieškovo kasacinio skundo parengimą ir 363 Eur už ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat 242 Eur už trečiojo asmens J. Š. rašytinius paaiškinimus (prisidėjimą prie kasacinio skundo) advokato atstovavimo išlaidas. Ieškovas, paduodamas kasacinį skundą, sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Trečiasis asmuo N. J. B. prašė priteisti 1809,20 Eur advokato atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą atlyginimo.

36.       Kasaciniame teisme patirta 41,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

37.       Byla kasaciniame teisme baigiama nepriimant procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė nurodytos bylinėjimosi išlaidos, taip pat šalių procesinį elgesį, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš šalių. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 356 straipsnio 6 dalimi, 359 straipsnio 3 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti trečiojo asmens J. Š. prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį.

Kasacinį procesą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Sigita Rudėnaitė 

                                                                        Gediminas Sagatys 

                                                                        Egidija Tamošiūnienė