VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ atstovams šios bendrovės Finansų ir administravimo departamento direktoriui Mindaugui Kvekšui, advokatams Mariui Juoniui ir Ramūnui Petravičiui, atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams šios institucijos Teisės skyriaus patarėjui Augustui Muliarčikui ir Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyriausiajam specialistui, laikinai vykdančiam Elektros skyriaus vedėjo funkcijas, Pauliui Blažiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalių panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I

1.       Pareiškėja AB „Lietuvos energijos gamyba“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė), atstovaujama advokato Mariaus Juonio (2015 m. sausio 16 d. išrašas iš 2014 m. rugpjūčio 22 d. atstovavimo sutarties), kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. patenkinti skundą ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-941 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-941) 2, 4 ir 5 punktus;

1.2. kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) su prašymu ištirti, ar Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. O3-279 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir VIAP metodika), 7.3.71 punktas ir 2014 m. spalio 17 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-851 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-279 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir VIAP nutarimas) 1 punktas neprieštarauja teisinės valstybės, teisėtumo ir įstatymo viršenybės principams bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 56 straipsnio 1 daliai, 65 straipsnio 3 dalies 4 punktui, 68 straipsnio 1 daliai, 74 straipsnio 4, 5 ir 6 dalims, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 13 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarime Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko aprašo (toliau – ir VIAP aprašas) 11 ir 16 punktams;

1.3. priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodo, kad prašomo panaikinti nutarimo Nr. O3-941 punktuose VKEKK nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė sumažinti Bendrovei 2015 m. išmokėtinas lėšas už viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (toliau – ir VIAP) – elektros energijos, kuri yra būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, gamybos – teikimą (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur), skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. VKEKK, atlikusi rinkos tyrimą (kuris pradėtas VKEKK iniciatyva 2013 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. O3-160 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo pradžios“), priėmė 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-757), kuriame nusprendė, jog VKEKK apibrėžta elektros energijos gamybos rinka nepasižymi efektyvia konkurencija, jog Bendrovė užima dominuojančią padėtį tokioje rinkoje, jog Bendrovė gali taikyti grobuoniškas ir / arba nepagrįstai aukštas kainas, tokiu būdu ribodama konkurenciją, ir, atsižvelgdama į tokias savo išvadas, VKEKK Bendrovei nustatė 5 skirtingus ex ante reguliacinius įpareigojimus, taikytinus nuo 2015 m. sausio 1 d. Be to, VKEKK nutarime Nr. O3-757 pritarė 2014 m. liepos 30 d. Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo patikslintai ataskaitai Nr. O13-3 (toliau – ir ataskaita Nr. O13-3), kurią parengė VKEKK Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė, ir kurios pagrindu priimtas paminėtas nutarimas. VKEKK atliktas rinkos tyrimas, kurio pagrindu priimtas nutarimas Nr. O3-757, buvo pradėtas ir vykdytas Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 19 punkto ir EEĮ 65–68 straipsnių pagrindu.

Nutarimas Nr. O3-757 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Bendrovė jį apskundė teismui.

2.2. VKEKK iki 2015 m. sausio 16 d. nebuvo priėmusi jokių sprendimų, kuriais būtų tiesiogiai įgyvendinami nutarimo Nr. O3-757 4.2.1–4.3 punktuose Bendrovei nustatyti įpareigojimai. Vietoje to, VKEKK nutarimą Nr. O3-757 nusprendė įgyvendinti, pakeisdama VIAP Metodiką, ir, tokiu būdu sudariusi atitinkamas normines reguliacines prielaidas, priimdama individualų administracinį aktą, kurio pagrindu būtų sumažintos Bendrovei išmokėtinos kompensacinės VIAP lėšos už EEĮ 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte / VIAP aprašo 7.3 punkte nustatytos VIAP paslaugos – elektros energijos, būtinos elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, gamybos – teikimą.

VKEKK VIAP nutarime nusprendė papildyti VIAP Metodiką 7.3.71 punktu. VKEKK, papildžiusi VIAP metodiką 7.3.71 punktu, nutarime Nr. O3-941 nusprendė atitinkamai sumažinti Bendrovei 2015 m. išmokėtinas VIAP lėšas, pakeisdama 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-840) 1.8, 1.8.2 ir 2 punktus. Pažymėtina, kad VIAP Nutarimas buvo papildytas 1.8, 1.8.2 ir 2 punktais VKEKK 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr. O3-867 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“.

2.3. Nutarimo Nr. O3-941 2, 4 ir 5 punktai paremti VIAP metodikos 7.3.71 punktu bei nutarimu Nr. O3-757. VKEKK nutarimą Nr. O3-757 nusprendė įgyvendinti, pritaikydama nei EEĮ, nei jokiame kitame įstatyme, nei pačiame nutarime Nr. O3-757 neįtvirtintą reguliacinę priemonę. VKEKK Dujų ir elektros departamento Atsinaujinančių išteklių skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. O5-381 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir pažyma Nr. O5-381) 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad ji paremta VKEKK Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014 m. gruodžio 18 d. pažymos Nr. O5-379 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir pažyma Nr. O5-379) nurodytomis išvadomis Pažymoje Nr. O5-381 konkrečiai nurodyta, kad, atsižvelgiant į pažymą Nr. O5-379, Bendrovei už EEĮ 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte / VIAP Aprašo 7.3 punkte nustatytos VIAP paslaugos teikimą 2015 m. išmokėtinos VIAP lėšos turi būti mažinamos (duomenys neskelbtini) Lt: „mažinti 2015 metais AB „Lietuvos energijos gamyba“ gautinas VIAP lėšas – (duomenys neskelbtini) Lt, dėl susidariusio skirtumo tarp AB „Lietuvos energijos gamyba“ komercinio pelno sureguliavimo Komisijos nustatytos investicijų grąžos ir ateinančiais kalendoriniais metais laukiamos investicijų grąžos elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos“; ši pažymos Nr. O5-381 nuostata įgyvendinta nutarimo Nr. O3-941 2, 4 ir 5 punktuose, (duomenys neskelbtini) Lt sumažinant Bendrovei 2015 m. išmokėtinas VIAP lėšas bei nustatant atitinkamai mažesnę VIAP kainą.

2.4. Pažymoje Nr. O5-381 nurodyta (duomenys neskelbtini) mln. Lt suma, kuria nutarime Nr. O3-941 nuspręsta sumažinti Bendrovei 2015 m. išmokėtinas VIAP lėšas, buvo nustatyta pažymoje Nr. O5-379, VKEKK apskaičiuojant skirtumą tarp Bendrovės pelno (investicijų grąžos) normos, kurią Bendrovė generuoja iš į VIAP apimtį nepatenkančios savo veiklos, ir maksimalios reguliuojamo pelno (investicijų grąžos) normos, kurį Bendrovė gali gauti už EEĮ 74 straipsnio 1 dalies 3 punkte / VIAP Aprašo 7.3 punkte nustatytos VIAP paslaugos teikimą. Pažymėtina, kad pažymos Nr. O5-379 3 dalis paremta VIAP metodikos 7.3.71 punktu, tai aiškiai nurodyta paminėtoje nutarimo dalyje.

Be to, skundžiamas nutarimas pagrįstas pažyma Nr. O5-381, t. y. joje pateiktomis išvadomis ir skaičiavimais.

2.5. Bendrovės įsitikinimu, VIAP Metodikos 7.3.71 punktas yra neteisėtas, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei teisinės valstybės, teisėtumo ir įstatymo viršenybės principams, jo teisėtumo klausimas tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su šioje byloje išspręstinu ginču dėl nutarimo Nr. O3-941 2, 4 ir 5 punktų panaikinimo.

II

Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad skundo teiginiai yra nepagrįsti, o nutarimas Nr. O3-941 yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdama VKEKK nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto, neviršijo kompetencijos (neveikė ultra vires), skundžiamas nutarimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių VKEKK buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Dėl faktinių bylos aplinkybių

1.1. Komisija yra valstybės įstaiga, kuri, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų bei tarifų taikymą ir atlieka kitas funkcijas. Komisijos funkcijas bei kompetenciją elektros energetikos sektoriuje nustato EEĮ.

1.2. Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 19 punktu, EEĮ 65–68 straipsniais, nutarimu Nr. O3-757, nustatė Bendrovei atitinkamus įpareigojimus, kurie įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. (pareiškėja šį sprendimą apskundė Teismui).

1.3. Vyriausybė 2014 m. spalio 15 d. nutarime Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“ nustatė VIAP teikimo apimtis Bendrovės padaliniui Lietuvos elektrinė 2015 metams.

1.4. Komisija 2014 m. spalio 17 d. nutarime Nr. O3-851 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-279 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ ir 2014 m. spalio 17 d. nutarime Nr. O3-849 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rezervų nutarimas) patvirtino atitinkamas nuostatas, kuriomis vadovaujantis įtvirtinamas rinkos mechanizmais paremtas asmenų, turinčių didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat ir Bendrovės, kainų reguliavimas.

1.5. Komisija, vadovaudamasi EEĮ9 straipsnio 3 dalies 7 punktu, 74 straipsniu, VIAP aprašu, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarime Nr. 1157 (toliau – ir VIAP administravimo aprašas), VIAP Metodika, Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-232 „Dėl investicijų projekto „Tarpsisteminė jungtis Lietuva–Švedija“ derinimo“, atsižvelgdama į Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarime Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, patvirtino skundžiamą nutarimą. Nutarimas Nr. O3-941 priimtas, atsižvelgiant į pažymose Nr. O5-379 ir Nr. O5-381 nurodytas aplinkybes.

2. Dėl Bendrovės vykdomos veiklos reguliavimo

2.1. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Komisija elektros energetikos sektoriuje kainodaros reguliavimą vykdo, pasitelkusi dvejopus teisinius įrankius: vadovaujantis EEĮ 67 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų kainos yra nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai Komisija, atlikusi elektros energijos rinkos tyrimą, nustato, kad atitinkamas asmuo turi didelę įtaką rinkoje ir gali taikyti pernelyg dideles kainas ar daryti kainų spaudimą, o infrastruktūrinę veiklą – perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo – vykdančių subjektų kainos reguliuojamos, nustatant kainų viršutines ribas. Konkretūs reguliaciniai įpareigojimai nustatyti EEĮ 68 straipsnyje, nustatančiame 3 Komisijos diskrecijai priskirtinas reguliacines priemones: nustatyti įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą; nustatyti įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti; įpareigoti pakeisti taikomas paslaugų kainas arba nustatyti viršutinę reguliuojamų paslaugų kainų ribą. VIAP schemos bendrieji principai reglamentuojami EEĮ 74 straipsnyje, o detalizuojami VIAP apraše bei VIAP administravimo apraše. VIAP schema skirta užtikrinti bendrų ir visuomenei svarbių paslaugų atlikimą, kurį įgyvendina energetikos įmonės. Konkrečias paslaugas ir jų apimtis nustato Seimas bei Vyriausybė, o Komisija, įvertinusi konkrečiai VIAP teikti reikalingas sąnaudas, nustato VIAP kainą, tad VIAP apimtyje tokios paslaugos yra taip pat reguliuojamos. Taigi, Komisija taiko tris reguliacinius režimus: VIAP apimtyje, infrastruktūrinei veiklai, nustatant kainų viršutines ribas, ir, nustačius didelę įtaką turinčius asmenis, taikant atitinkamus įpareigojimus, įtvirtintus EEĮ 67 straipsnyje.

2.2. Bendrovė vykdo elektros energijos ir šilumos gamybos, tiekimo, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą, jai priklauso 3 gamybos padaliniai: Lietuvos elektrinė (toliau – ir LEL), Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (toliau – ir KHAE) bei Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė (toliau – ir KHE). Bendrovė teikia VIAP aprašo 7.3 ir 7.4 punktuose nurodytas paslaugas – gamina elektros energiją, būtiną elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, ir užtikrina elektros energetikos sistemos rezervus, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti. Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. O3-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ pripažino AB „Lietuvos energija“ didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje turinčiu asmeniu ir nustatė apskaitos atskyrimo ir kainų pagrįstumo įpareigojimus. Bendrovės valdoma LEL (9 ir 7 blokai) skirta elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, o LEL 8 blokas bei dalis KHAE agregato pajėgumų naudojama užtikrinti sistemos rezervų pajėgumus; likusi dalis KHAE pajėgumų, taip pat KHE elektros energijos gamybos veikla buvo nereguliuojama. Komisijai nutarime Nr. O3-757 nustačius įpareigojimus Bendrovei, kuriais pirmiausia numatyta taikyti kainas, pagrįstas sąnaudomis, bei kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka, visi Bendrovės gamybiniai įrenginiai (taigi, ir visa Bendrovės veikla) yra reguliuojami.

2.3. Šių įpareigojimų įgyvendinimo tvarką Komisija reglamentavo, priėmusi VIAP nutarimą ir Rezervų nutarimą, kuriais vadovaujantis įtvirtinamas rinkos mechanizmais paremtas asmenų, turinčių didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taip pat ir Bendrovės, kainų reguliavimas, t. y. reguliuojamas tokių įmonių pelnas, tokiu būdu apribojant jų elgesį ir paskatas siekti didinti kainas, kad būtų gautas didesnis pelnas, nes, viršijus Komisijos nustatytą ribą, šis pelnas koreguojamas. 

Konkretus kainų nustatymas yra kraštutinė reguliacinė priemonė sektoriuose, kuriuose nėra galimybių sukurti konkurencingos rinkos, tačiau elektros energijos gamybos segmente, kuris savo vykdomos veiklos specifika gali tapti konkurencingas, siekiant mažinti rinkos koncentraciją ir nedaryti įtakos rinkos mechanizmais grįstiems elektros energijos kainos formavimo principams, buvo pasirinktas nedarantis įtakos kainos formavimui (bet ne kainos dydžiui!) Bendrovės reguliavimas per pelno dydį, kuris daro tiesioginę įtaką Bendrovės formuojamai elektros energijos kainai.

2.4. Atsižvelgiant į tai, kad visa Bendrovės veikla reguliuojama, jos gautas viršpelnis (t. y. pelno dalis, kuri yra didesnė, negu Komisijos nustatyta) eliminuojamas, mažinant VIAP schema reguliuojamos Bendrovės veiklos sąnaudoms priskirtinas sumas, kartu Bendrovei paliekant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Pažymėtina, kad jeigu įmonės (didelę įtaką turinčio asmens) faktinė investicijų grąža (pelnas) didesnė už lauktą investicijų grąžą, įmonei paliekamas 1 proc. nuo veikloje naudojamo kapitalo apimties, kurį įmonė (didelę įtaką turintis asmuo) savo nuožiūra naudoja atitinkamai veiklai vykdyti (Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos 27.4.2.2 punktas).

Tokiu būdu Komisija nustatė Bendrovei įpareigojimus, vadovaudamasi EEĮ 68 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog Komisija nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgdama į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

III

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje sustabdė šią administracinę bylą, kol bus išspręsta administracinė byla Nr. eA-2655-858/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04033-2014-0) ir joje įsiteisės teismo priimtas sprendimas (administracinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 3-61-3-04033-2014-0 pareiškėja pateikė skundą VAAT dėl nutarimo Nr. O3-757 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4, 4.3 punktų panaikinimo).

2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą dėl VAAT 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (institucija, byloje teikianti išvadą – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba) dėl nutarimo dalies panaikinimo, 2016 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 (buvęs Nr. eA-2655-858/2015) pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino: panaikino VAAT 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. O3-757 ,,Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4 ir 4.3 punktus.

3. VAAT 2016 m. spalio 18 d. nutartyje šią administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalių panaikinimo atnaujino.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ atstovai šios bendrovės Finansų ir administravimo departamento direktorius Mindaugas Kvekšas (2016 m. lapkričio 14 d. įgaliojimas dėl atstovavimo bendrovei Nr. IGL-40), advokatai Marius Juonys ir Ramūnas Petravičius ((2015 m. sausio 16 d. išrašas iš 2014 m. rugpjūčio 22 d. atstovavimo sutarties) rėmėsi pareiškėjos skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai šios institucijos Teisės skyriaus patarėjas Augustas Muliarčikas (2016 m. vasario 9 d. įgaliojimas Nr. P8-20) ir Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vyriausiasis specialistas, laikinai vykdantis Elektros skyriaus vedėjo funkcijas, Paulius Blažys (2016 m. lapkričio 14 d. įgaliojimas Nr. P8-55) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

k o n s t a t u o j a :

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. VKEKK 2013 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. O3-160 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo pradžios“ pradėjo elektros energijos gamybos rinkos tyrimą.

2. VKEKK Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo darbo grupė 2014 m. liepos 30 d. Elektros energijos gamybos rinkos tyrimo patikslintoje ataskaitoje Nr. O13-3 (toliau – ir patikslinta ataskaita Nr. O13-3), be kita ko, nurodė:

2.1. Išanalizavus pagrindinius konkurencijos elektros energijos gamybos rinkoje veiksmingumo vertinimo kriterijus (rinkos struktūrą, įėjimo į rinką barjerus, potencialią konkurenciją, galimybes taikyti nepagrįstas kainas), nustatyta, kad: elektros energijos gamybos rinkos koncentracijos laipsnis yra aukštas, rinkoje dominuoja vienas asmuo – Bendrovė; rinkoje egzistuoja administraciniai / teisiniai barjerai, kuriuos suponuoja teisės aktų reikalavimai bei teisės aktų reglamentavimas; įėjimo į rinką barjerai dėl infrastruktūros, kuria disponuojant galima gaminti ir į tinklus tiekti elektros energiją, egzistuoja, tačiau visi gamintojai turi galimybę pasinaudoti esamais tinklais, jeigu turimi pakankami finansiniai ištekliai; didžiausia infrastruktūra elektros energijos gamybos rinkoje disponuoja rinkoje dominuojantis asmuo, t. y. Bendrovė; finansinis barjeras rinkoje nestebimas, tačiau egzistuoja finansinis subsidijavimas, kuris daro įtaką gamybos pajėgumų finansavimui; rinkoje egzistuoja strateginiai barjerai, kuriuos sukuria vertikali energetikos įmonių integracija ir gamintojų turima praktinė patirtis („know-how“); konkurenciniai rinkos plėtros procesai nestebimi; gamintojų skaičius auga, tačiau rinka išlieka koncentruota; vertinant rinką pagal pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, rinkoje dominuoja tie patys rinkos dalyviai; gamintojai galimybės taikyti nepagrįstai (pernelyg dideles) kainas importo ribojimo atveju neturi dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nuostatų, o grobuonišką kainodarą galėtų taikyti tik didžiausias gamintojas – Bendrovė, tačiau tik tuo atveju, jeigu į šalį būtų visiškai ribojamas importas, taip patirdamas nuostolius; konkurencija elektros energijos gamybos rinkoje nėra veiksminga.

2.2. Išanalizavus Elektros energijos gamybos rinką ir identifikavus konkurencijos problemas bei pastebimas tendencijas, šioje rinkoje dominuoja Bendrovė. Bendrovė VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 03-274 „Dėl elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ pripažinta didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios paslaugų rinkoje turinčiu asmeniu, kuriam nustatyti apskaitos atskyrimo bei paslaugų teikimo sąnaudomis pagrįstomis kainomis įpareigojimai; taip pat nustatytos elektros energijos rezervinės galios paslaugų – pirminio aktyviosios galios rezervo, antrinio avarinio aktyviosios galios rezervo, antrinio aktyviosios galios rezervo nuokrypiams reguliuoti, tretinio aktyviosios galios rezervo, reaktyviosios galios ir įtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugų – kainų viršutinės ribos.

2.3. VKEKK 2012 m. birželio 8 d. nutarime Nr. O3-135 patvirtintų Rinkos tyrimo taisyklų (toliau – ir Taisyklės) 24 punkte apibrėžti sąsajumo būdai, o jų 23 punkte įtvirtinta, kad tiriant rinką asmuo, veikiantis gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, kartu su susijusiais asmenimis yra laikomas vienu asmeniu (vienu rinkos dalyviu). „Lietuvos energijos gamyba“, AB, (duomenys neskelbtini) proc. valdo Lietuvos energija, UAB, kurios (duomenys neskelbtini) akcijų priklauso Finansų ministerijai. Bendrovė valdo 4 Lietuvoje veikiančius juridinius asmenis: UAB „Energijos tiekimas“, UAB „Kauno energetikos remontas“, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ ir NT valdos, UAB ((duomenys neskelbtini) proc. akcijų) ir yra Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos narė, valdanti (duomenys neskelbtini) balsų Vadovaujantis EEĮ 66 straipsnio 1 dalimi, asmuo laikomas turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, jeigu jis vienas ar kartu su kitais asmenimis užima padėtį, prilygintiną dominuojančiai, t. y. tokią ekonominės galios padėtį, kuri suteikia jam galią elgtis pakankamai nepriklausomai nuo konkurentų, klientų ir vartotojų. Atsižvelgiant į ataskaitos 2 skyriuje išvardytas aplinkybes ir faktus darytina išvada, kad Bendrovė turi didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje.

2.4. Pagal EEĮ 66 straipsnio 1 dalį, 68 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir Taisyklių 29.1–29.3 punktus Komisija didelę įtaką rinkoje turinčiam asmeniui nustato įpareigojimus teikti paslaugas kainomis, pagrįstomis sąnaudomis, įskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, taip pat įpareigojimus, susijusius su sąnaudų apskaitos sistemomis, skirtomis konkrečių rūšių paslaugoms teikti. Didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje turinti Bendrovė, vadovaujantis Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Komisijos 2014 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. O3-112, 7.2 punktu, privalo atskleisti elektros energijos paslaugų sąnaudų, taip pat investicijų grąžos normos, formavimąsi. Be to, įvertinus Bendrovės ryšius su kitais asmenimis, ypač elektros energijos tiekimo veiklą vykdančiu UAB „Energijos tiekimas“, Taisyklių 29.2 ir 29.3 punkte nustatytos priemonės gali neužtikrinti veiksmingos konkurencijos rinkoje, todėl įpareigojimas nesudaryti geresnių sąlygų atskiriems vartotojams ar nepagrįstai neatsisakyti teikti paslaugas turėtų būti nustatyta kaip papildoma priemonė, siekiant įtvirtinti konkurencingą elektros energijos gamybos rinką, kuri įtvirtinta Taisyklių 30.3 punkte.

2.5. Tyrimo darbo grupė siūlo Komisijai priimti sprendimą: pripažinti Bendrovę didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje; nustatyti Bendrovei: įpareigojimą iki 2015 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Komisijai Bendrovės Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą, Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo, sąnaudų paskirstymo ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų aprašo reikalavimais; nuo 2015 m. sausio 1 d.: taikyti kainas, pagrįstas Aprašo reikalavimus ir per 40 kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams Komisijai pateikti šių sąnaudų ataskaitą; taikyti kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančių investicijų gružą, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka; viešai skelbti informaciją apie reguliuojamos veiklos sąnaudas savo nustatyta tvarka interneto svetainėje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse, vadovaujantis Informacijos, susijusios su energetikos veikla, teikimo valstybės institucijoms, įstaigoms ir trečiosioms šalims taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 19 d. įsakyme Nr. 1-145 (toliau – ir Informacijos teikimo taisyklės), 47 punktu; tvarkyti vesti apskaitą, atskiriant pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus, pagal Aprašo 11.1.2 punkte nustatytas teikiamas paslaugas; įpareigojimą sudaryti nediskriminacines sąlygas elektros energijos pirkėjams, perkantiems elektros energiją iš Bendrovės, įskaitant nepagrįstus atsisakymus teikti Bendrovės teikiamas paslaugas.

3. VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarime Nr. O3-757 „Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“:

3.1. Konstatavo, be kita ko, kad: elektros energijos gamybos rinkos tyrimo metu nustatyta, kad elektros energijos gamybos rinką paslaugos (produkto) aspektu sudaro elektros energijos, kaip prekės, gamyba, kai ši prekė realizuojama, vykdant didmeninę ir mažmeninę prekybą ir (arba) panaudojant savo pagamintą elektros energiją savo reikmėms ar ūkio poreikiams tenkinti (1.1 punktas); elektros energijos gamybos rinkos koncentracijos lygis yra labai aukštas (1.4 punktas); potencialios konkurencijos elektros energijos gamybos rinkoje nėra, konkurenciniai rinkos plėtros procesai nestebimi (1.5 punktas); elektros energijos gamintojų skaičius auga, tačiau rinka išlieka koncentruota; vertinant rinką pagal pagamintą ir į tinklus patiektą elektros energijos kiekį, rinkoje dominuoja tie patys rinkos dalyviai (1.6 punktas); didžiausią elektros energijos gamybos rinkos dalį užima Bendrovė, jos 2011 m.–2013 m. užimama elektros energijos gamybos rinkos dalis pagal instaliuotą elektrinių galią sudarė ne mažiau kaip 68 proc., pagal į tinklą patiektą elektros energijos kiekį – ne mažiau kaip 46,2 proc. (1.7 punktas); įėjimo į rinką barjerai dėl infrastruktūros, kuria disponuojant galima gaminti ir į tinklus tiekti elektros energiją, egzistuoja, tačiau visi gamintojai turi galimybę pasinaudoti esamais tinklais, jeigu turimi pakankami finansiniai ištekliai, didžiausia infrastruktūra elektros energijos gamybos rinkoje disponuoja rinkoje dominuojantis asmuo – Bendrovė (1.9 punktas); didžiausią infrastruktūrą turi Bendrovė (1.12 punktas); Bendrovė turi galimybes taikyti nepagrįstas (pernelyg dideles ar pernelyg mažas) kainas (1.13 punktas).

3.2. Pritarė patikslintai ataskaitai Nr. O13-3.

3.3. Pripažino Bendrovę didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje.

3.4. Nustatė didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje turinčiam asmeniui, t. y. Bendrovei: įpareigojimą iki 2015 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti VKEKK Bendrovės Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą, remiantis Aprašo reikalavimais; įpareigojimus nuo 2015 m. sausio 1 d.: taikyti kainas, pagrįstas sąnaudomis pagal Aprašo reikalavimus ir per 40 kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams VKEKK pateikti šių sąnaudų ataskaitą; taikyti kainas, įvertinant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą, vadovaujantis Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka; viešai skelbti informaciją apie reguliuojamos veiklos sąnaudas savo nustatyta tvarka interneto svetainėje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse, vadovaujantis Informacijos teikimo taisyklių 47 punktu; tvarkyti apskaitą, atskiriant pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal Aprašo 11.1.2 punkte nustatytas teikiamas paslaugas; įpareigojimą sudaryti nediskriminacines sąlygas elektros energijos pirkėjams, perkantiems elektros energiją iš Bendrovės, įskaitant nepagrįstus atsisakymus teikti Bendrovės teikiamas paslaugas.

4. VKEKK 2014 m. spalio 17 d. nutarime Nr. O3-851 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-279 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ papildė VIAP Metodiką 7.3.71 punktu ir išdėstė ji taip: „įvertinusi ateinantiems kalendoriniams metams Komisijos nustatytos investicijų grąžos ir ateinančiais kalendoriniais metais laukiamos investicijų grąžos skirtumą elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veikloje, taip pat įvertinusi šioje veikloje gautos faktinės investicijų grąžos ir lauktos investicijų grąžos neatitikimą už praėjusius kalendorinius metus. Šis punktas taikomas tais atvejais, kai elektros energijos gamintojas, motyvuotu Komisijos sprendimu pripažintas asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje;“.

5. VKEKK 2014 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“, kurį 2014 m. spalio 30 d. nutarime Nr. O3-867 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir nutarimas Nr. O3-867), be kita ko, papildė nutarimą Nr. O3-840 1.7–1.8 punktais, kuriuose nurodė: „1.7. Bendriems šilumos ir elektros energijos gamintojams – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur)”; 1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“ nustatytiems gamintojams už elektros energijos gamybą nustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur), iš jų: 1.8.1. (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Eur) remtinai elektros energijos apimčiai supirkti, dengiant kintamąsias elektros energijos gamybos sąnaudas; 1.8.2. (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini)Eur) pastoviosioms elektros energijos gamybos sąnaudoms, įskaitant investicijų grąžą, padengti bei neatitikimams tarp gamintojui praėjusiais kalendoriniais metais Komisijos nustatytų ir faktiškai patirtų sąnaudų padengti.“, pakeitė nutarimo Nr. O3-840 2 punktą, kuriame VIAP kainą visiems asmenims, išskyrus asmenis, nurodytus VIAP aprašo 21 punkte, nustatė 6,150 ct/kWh (1,781 Eur ct/kWh) be PVM vietoje 3,152 ct/kWh (0,913 Eur ct/kWh) be PVM.

6. VKEKK Dujų ir elektros Departamento Elektros skyrius 2014 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. O5-379 pasiūlė: VIAP aprašo 7.3 punkte nurodytą paslaugą teikiančiai Bendrovei nustatyti Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainą 2015 m. – 40,95 ct/kWh (11,86 euro ct/kWh) be PVM, tame tarpe kintamąsias sąnaudas 28,74 ct/kWh (8,32 euro ct/kWh) be PVM ir pastoviąsias sąnaudas 12,21 ct/kWh (3,54 euro ct/kWh) be PVM; nustatyti, kad VIAP lėšomis už kiekvieną pagamintą ir į tinklą patiektą remtinos elektros energijos kilovatvalandę Bendrovės padaliniui Lietuvos elektrinė, vadovaujantis VIAP administravimo apraše nustatyta tvarka, išmokama iki 12,20 ct/kWh, ir 2015 m. VIAP biudžete numatyti (duomenys neskelbtini) Lt remtinos elektros energijos iš Bendrovės Lietuvos elektrinės supirkimui, skirtų padengti kintamosioms sąnaudoms; nustatyti, kad dėl Bendrovės komercinio pelno sureguliavimo VKEKK nustatytos investicijų grąžos ir ateinančiais kalendoriniais metais laukiamos investicijų grąžos skirtumas elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, kuriuo mažintinos 2015 m. Bendrovės gautinos VIAP lėšos – (duomenys neskelbtini) Lt; numatyti 2015 m. VIAP biudžete papildomai (duomenys neskelbtini) Lt. lėšų, skirtų padengti Bendrovės Lietuvos elektrinės pastoviąsias kombinuoto ciklo bloko draudimo ir saugos sąnaudas; vadovaujantis VIAP administravimo aprašo 23.6 punktu, nustatyti, kad lėšos, įvertinus 2015 m VKEKK nustatytos investicijų grąžos ir ateinančiais kalendoriniais metais laukiamos investicijų grąžos skirtumą elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais ir lėšas, skiriamas kombinuoto ciklo bloko draudimo ir saugos sąnaudoms padengti, sudaro (duomenys neskelbtini) Lt, kurios bus išmokamas pagal VIAP administravimo aprašo 23.6 punkte nustatytą 1/12 taisyklę; nustatyti, kad bendras VIAP lėšų poreikis VIAP aprašo 7.3 paslaugai 2015 metams bus (duomenys neskelbtini) Lt; atlikti papildomą Bendrovės padalinio Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės prognozuojamos likutinės turto vertės 2014 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, nustačius neatitikimą, koreguotiną sumą įvertinti, nustatant Bendrovės teikiamų paslaugų kainas 2016 metams.

7. VKEKK Dujų ir elektros Departamento Atsinaujinančių skyrius 2014 m. gruodžio 18 d. pažymoje Nr. O5-381 pasiūlė: pakeisti nutarimo Nr. O3-840: 1.7 punktą, vietoje skaičiaus „77,36 mln. Lt (21,41 mln. Eur)“ įrašant skaičių „61,41 mln. Lt (17,79 mln. Eur)“; pakeisti 1.8 punktą, vietoje skaičiaus „204,032 mln. Lt (59,09 mln. Eur)“, įrašant skaičių „174,685 mln. Lt (47,64 mln. Eur)“; 1.8.1 punktą, vietoje skaičiaus „147,51 mln. Lt (42,72 mln. Eur)“, įrašant skaičių „134,2 mln. Lt (38,87 mln. Eur)“; 1.8.2 punktą, vietoje skaičiaus „56,522 mln. Lt (16,37 mln. Eur)“, įrašant skaičių „40,485 mln. Lt (11,73 mln. Eur)“; 2 punktą, vietoje skaičiaus „6,150 ct/kWh (1,781 Eur ct/kWh)“ įrašant skaičių „5,6707 ct/kWh (1,642 Eur ct/kWh)“.

8. VKEKK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“, VIAP metodika, atsižvelgdama į pažymą Nr. O5-381, 2014 m. gruodžio 19 d. nutarime Nr. O3-941 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“, be kita ko, nutarė: pakeisti nutarimo Nr. O3-840 1.8 punktą, vietoje skaičiaus „204,032 mln. Lt (59,09 mln. Eur)“, įrašant skaičių „174,685 mln. Lt (50,59 mln. Eur)“; pakeisti nutarimo Nr. O3-840 1.8.1 punktą, vietoje skaičiaus „147,51 mln. Lt (42,72 mln. Eur)“, įrašant skaičių „134,2 mln. Lt (38,87 mln. Eur)“; pakeisti nutarimo Nr. O3-840 1.8.2 punktą, vietoje skaičiaus „56,522 mln. Lt (16,37 mln. Eur)“, įrašant skaičių „40,485 mln. Lt (11,73 mln. Eur)“; pakeisti nutarimo Nr. O3-840 2 punktą, vietoje skaičiaus „6,150 ct/kWh (1,781 Eur ct/kWh)“ įrašant skaičių „5,671 ct/kWh (1,642 Eur ct/kWh)“.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja AB „Lietuvos energijos gamyba“, be kita ko, prašo teismą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos, patvirtintos VKEKK 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. O3-279 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, 7.3.71 punktas ir 2014 m. spalio 17 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-851 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-279 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktas neprieštarauja teisinės valstybės, teisėtumo ir įstatymo viršenybės principams bei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 56 straipsnio 1 daliai, 65 straipsnio 3 dalies 4 punktui, 68 straipsnio 1 daliai, 74 straipsnio 4, 5 ir 6 dalims, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 13 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarime Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje tvarko aprašo 11 ir 16 punktams. VIAP metodikos 7.3.71 punkte įtvirtinta, jog „įvertinusi ateinantiems kalendoriniams metams Komisijos nustatytos investicijų grąžos ir ateinančiais kalendoriniais metais laukiamos investicijų grąžos skirtumą elektros energijos gamybos, remtinai elektros energijos gamybai nepriskiriamais gamybos įrenginiais, veikloje, taip pat įvertinusi šioje veikloje gautos faktinės investicijų grąžos ir lauktos investicijų grąžos neatitikimą už praėjusius kalendorinius metus. Šis punktas taikomas tais atvejais, kai elektros energijos gamintojas, motyvuotu Komisijos sprendimu pripažintas asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje“, t. y. šis punktas gali būti taikomas tik tada, kai elektros energijos gamintojas motyvuotame Komisijos sprendime pripažintas asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje.

Minėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ apeliacinį skundą dėl VAAT 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (institucija, byloje teikianti išvadą – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba) dėl nutarimo dalies panaikinimo, 2016 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 (buvęs Nr. eA-2655-858/2015) pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino: panaikino VAAT 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti VKEKK 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. O3-757 ,,Dėl elektros energijos gamybos rinkos tyrimo rezultatų“ 1.1, 1.2, 1.4, 1.5, 1.6, 1.7, 1.9, 1.13, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.2.1, 4.2.2, 4.2.3, 4.2.4 ir 4.3 punktus, inter alia punktą, pagal kurį Bendrovė buvo pripažinta didelę įtaką turinčiu asmeniu elektros energijos gamybos rinkoje. Taigi, šioje administracinėje byloje, galiojant LVAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016, turinčiam prejudicinę reikšmę šiai administracinei bylai, nėra būtina taikyti VIAP metodikos 7.3.71 punkto nuostatų, nes AB „Lietuvos energijos gamyba“ nėra laikomas asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje. Atitinkamai, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nėra locus standi kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl VIAP metodikos 7.3.71 punkto nuostatų atitikties aukštesnės juridinės galios teisės aktams ištyrimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl VIAP metodikos 7.3.71 punkto ištyrimo atmetamas kaip nepagrįstas.

2. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-941 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ 2, 4 ir 5 punktus. Pažymėtina, jog Nutarimo Nr. O3-941 2, 4 ir 5 punktai paremti VIAP metodikos 7.3.71 punktu bei nutarimu Nr. O3-757. Pareiškėja AB „Lietuvos energijos gamyba“ nėra ir negalėjo būti laikoma asmeniu, turinčiu didelę įtaką elektros energijos rinkoje, taigi, VIAP metodikos 7.3.71 punktas buvo pritaikytas nepagrįstai ir neteisėtai, be to, nutarimo Nr. O3-757 dalis taip pat panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-596-858/2016 (buvęs Nr. eA-2655-858/2015). Vadinasi, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-941 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ 2, 4 ir 5 punktai naikintini, kaip stokojantys teisinio pagrindo.

3. Pareiškėja prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nedetalizavo ir nepagrindė, todėl šiame sprendime išlaidų klausimas nesvarstomas. Pareiškėjai išaiškintina, kad ji ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo turi teisę pateikti detalizuotą ir pagrįstą bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. O3-941 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-840 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainos 2015 metams nustatymo“ pakeitimo“ 2, 4 ir 5 punktus.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                Rytis Krasauskas

                                                Ernestas Spruogis

        Margarita Stambrauskaitė