Civilinė byla Nr. 2A-438-196/2015
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00281-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija: 121.21;
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-1587-413/2014 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ ieškinį atsakovui Nordea Bank akcinei bendrovei, tretiesiems asmenims restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „VKK Investicija“, S. J., V. J., D. B., V. Z., R. Ž., Vilniaus 27-ajam notarų biurui, Vilniaus 8-ajam notarų biurui, uždarajai akcinei bendrovei „VKK Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „VKK Klaipėda“, uždarajai akcinei bendrovei „Vekšis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Vicus“ kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama CK 1.81 ir 1.82 straipsnių, 2.50 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos ieškovo ir atsakovo Nordea Bank AB sudarytus sandorius:
1) 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/05/65D, kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens D. B. prievoles, kylančias iš D. B. ir Banko 2008 m. gegužės 10 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/64D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą;
2) 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/05/70D, kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens V. Z. prievoles, kylančias iš V. Z. ir Banko 2008 m. gegužės 12 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/66D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą;
3) 2006 m. rugsėjo 19 d. turto įkeitimo sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 02/1/2006/0012661 su vėlesniais pakeitimais, kuria už S. J. prievolę Bankui ieškovė UAB „Vicus“ įkeitė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir įpareigoti Hipotekos registrą išregistruoti šį sandorį.
4) 2008 m. rugpjūčio 13 d. turto įkeitimo sandorį, įregistruotą sutartinės hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0006253 su vėlesniais pakeitimais, kuriuo už D. B. prievolę Bankui ieškovė UAB „Vicus“ įkeitė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir įpareigoti Hipotekos registrą išregistruoti šį sandorį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d sprendimu ieškinio dalį dėl 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/65D ir 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/70D pripažinimo negaliojančiomis, atmetė, kitoje ieškinio reikalavimų dalyje civilinę bylą nutraukė, priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos pažeidus bendrovės įstatuose nustatytą kompetenciją ir kad ginčijami sandoriai prieštaravo UAB „Vicus“ įstatuose nurodytiems įmonės tikslams-produktyviai, efektyviai ir pelningai vystyti bendrovės ūkinę veiklą ir buvo įmonei nenaudingi. Teismas sprendė, kad ieškovas, jo vadovas S. J., tretieji asmenys D. B. ir V. Z. buvo glaudžiai susiję asmenys, ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos turint tikslą patenkinti tiek ieškovo, tiek akcininkų, tiek ir kitų susijusių asmenų interesus, todėl ginčijamų sutarčių sudarymas atitiko ir neprieštaravo bendrovės įstatams ir jos veiklos tikslams.
Civilinę bylą dėl ieškovo reikalavimų dalies, susijusios su 2006 m. rugsėjo 19 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d turto įkeitimo sandoriais, nutraukė remiantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliantas UAB “Vicus” apeliaciniame skunde prašo 2014 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas padarė visiškai neteisingą ir bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, todėl neteisingai atmetė ieškovo teiginius, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo finansinių sunkumų ir didelio mąsto įsipareigojimų.
- Atsakovas prieš priimdamas sprendimą suteikti ieškovui kreditą neįsitikino ar kliento finansinė ir ekonominė būklė suteikia pagrindo tikėtis, jog klientas vykdys įsipareigojimus.
- Teismas nepagrįsta nutraukė civilinę bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimų, susijusių su 2006 m. rugsėjo 19 d. ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. įkeitimo sandoriais, nes ginčas šioje byloje yra pareikštas visiškai kitu pagrindu, todėl jis negali būti laikomas tapačiu jau išnagrinėtose civilinėse bylose.
Atsakovas Nordea Bank AB atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o 2014 m. spalio 22 d. Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kadangi ieškovas neįrodė, kad jo sudaryti sandoriai prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams.
2. Ieškovas nepaneigė banko sąžiningumo prezumpcijos.
3. Ieškovas yra verslininkas, todėl jam pačiam geriausiai žinant savo finansinę padėtį ir tenka rizika dėl galimybės realiai įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui, vertinimo.
2015 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas dėl civilinės bylos Nr.2A-438-196/2015 nagrinėjimo sustabdymo. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2915-661/2015 pagal ieškovo RUAB „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui Nordea Bank AB dėl 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutarties Nr.KK08/05/66D, sudarytos atsakovo su V. Z., pripažinimo negaliojančia ir civilinė byla Nr.2-3441-560/2015 pagal ieškovo RUAB „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui Nordea Bank AB dėl 2008 m. gegužės 10 d. kredito sutarties Nr.KK08/05/64D, sudarytos atsakovo su D. B., pripažinimo negaliojančia. Apeliantas nurodo, kad minėtose bylose vyksta teisminis ginčas dėl kredito sutarčių, kurių pagrindu sudarytas laidavimo ir hipotekos sutartis parašoma pripažinti negaliojančiomis apeliacine instancija nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2A-438-196/2015, todėl šios, apeliacine instancija nagrinėjamos bylos nagrinėjimas stabdytinas iki bus išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.2-2915-661/2015 ir Nr.2-3441-560/2015.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliantas prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
Teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso kodekse įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą dalyje pagal ieškovo ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais 2006 m. rugsėjo 19 d. turto įkeitimo sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 02/1/2006/0012661 su vėlesniais pakeitimais, kuria UAB „Vicus“ už S. J. prievolę Bankui įkeitė savo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai 4950-0003-0094; 4950-0003-0219; 4400-0839-5939; 4400-0637-1435; 4400-0839-5960; 4950-0008-0168; 4400-0580-6462 ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. turto įkeitimo sandorį, įregistruotą sutartinės hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0006253 su vėlesniais pakeitimais, kuriuo ieškovė už D. B. prievolę Bankui įkeitė savo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai 4400-0430-0296; 2101-0039-0517; 2101-0039-0511; 2101-0039-0427; 2101-0039-0438; 2101-0039-0538; 4400-0148-7481, ir įpareigojimo Hipotekos registrą išregistruoti šiuos sandorius, bei atmetė ieškinio dalį dėl 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/65D kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens D. B. prievoles, kylančias iš D. B. ir Banko 2008 m. gegužės 10 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/64D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą ir 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/70D, kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens V. Z. prievoles, kylančias iš V. Z. ir Banko 2008 m. gegužės 12 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/66D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą, pripažinimo negaliojančiomis.
Dėl civilinės bylos dalyje nutraukimo
Kauno apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendime nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiomis 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3678-897/2012 nutarta parduoti iš varžytynių RUAB „Vicus“ už D. B. prievolę įkeistą turtą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3679-144/2012 nuspręsta iš varžytynių parduoti RUAB „Vicus“ priklausantį ir už S. J. prievolę Bankui įkeistą turtą, t.y. turtą, įkeistą hipotekos lakštais, esančiais ir šios, pirmoje instancijoje, nagrinėjamos bylos ginčo dalyku (3 t., 39-42 b. l.), todėl laikė pagrįstu atsakovo aiškinimą, kad teismų sprendimais jau yra išspręstas ginčijamais hipotekos sandoriais atsakovui užtikrintų prievolių įvykdymas. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 išaiškinta, jog hipotekos teisėjo priimta nutartis už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas be jo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, bei vertintinas kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditoriaus ir skolininko) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo atsakovui – kreditoriui, nutraukė pagal CPK 293 str. 3 p.
Teisėjų kolegija su šiuo pirmos instancijos teismo išvada nesutinka. Nors, kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiomis 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3678-897/2012 nutarta parduoti iš varžytynių RUAB „Vicus“ už D. B. prievolę įkeistą turtą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3679-144/2012 nuspręsta iš varžytynių parduoti RUAB „Vicus“ priklausantį ir už S. J. prievolę bankui įkeistą turtą, tačiau, minėtose išnagrinėtose bylose, ginčas kilo dėl skolos pagal kreditavimo sutartis priteisimo, t.y. finansinės prievolės įvykdymo, o ne dėl laidavimo ir įkeitimo sutarčių, kylančių iš kreditavimo sutarčių, pripažinimo negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, todėl aukščiau minėtų išnagrinėtų bylų ir šios, apeliacine instancija nagrinėjamos bylos ginčo dalykas nėra tas pats.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje nutraukė tinkamai neįvertinęs svarbių faktinių šios bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylos nutraukimo panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui šioje dalyje nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Dėl civilinės bylos sustabdymo
Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.
Bylos nagrinėjimo sustabdymo institutas yra reglamentuojamas CPK II dalies XVII skyriaus antrajame skirsnyje 163 ir 164 straipsniuose. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.
Civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdomas tada, kai tarp nagrinėjamos bylos ir kitos bylos yra toks ryšys, kad pirmosios bylos negalima nagrinėti tol, kol nebus išnagrinėta kita byla. Toks ryšys yra tada, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys t. y. sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1106/2003; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005, 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2009).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-3441-560/2015 pagal ieškovo RUAB „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui Nordea Bank AB dėl 2008 m. gegužės 10 d. kredito sutarties Nr.KK08/05/64D, sudarytos atsakovo su D. B., pripažinimo negaliojančia, bei civilinė byla Nr.2-2915-661/2015 pagal ieškovo RUAB „VKK Investicija“ ieškinį atsakovui Nordea Bank AB dėl 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutarties Nr.KK08/05/66D, sudarytos atsakovo su V. Z., pripažinimo negaliojančia.
Apeliacinis teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga pažymi, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose civilinėse bylose, ieškovo yra suformuluotas savarankiškas materialus teisinis reikalavimas dėl sandorių, t.y. 2008 m. gegužės 12 d. kredito sutarties Nr.KK08/05/66D ir 2008 m. gegužės 10 d. kredito sutarties Nr.KK08/05/64D, pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. Apeliantas nurodo, kad minėtose bylose vyksta teisminis ginčas dėl kredito sutarčių, kurių pagrindu sudarytas laidavimo ir hipotekos sutartis parašoma pripažinti negaliojančiomis apeliacine instancija nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2A-438-196/2015, o tokio reikalavimo ieškovas šiuo metu kolegijos nagrinėjamoje civilinėje byloje, nebuvo pareiškęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tarp Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.2A-438-196/2015 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. 2-3441-560/2015 ir Nr.2-2915-661/2015 egzistuoja aiškus prejudicinis ryšys. Pažymėtina, kad apeliacinėje instancijoje nagrinėjamoje byloje ieškovas RUAB „Vicus“ prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento ieškovo ir atsakovo Nordea Bank AB sudarytus sandorius:
1) 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/05/65D, kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens D. B. prievoles, kylančias iš D. B. ir Banko 2008 m. gegužės 10 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/64D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą;
2) 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutartį Nr. LKK 08/05/70D, kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens V. Z. prievoles, kylančias iš V. Z. ir Banko 2008 m. gegužės 12 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/66D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą;
3) 2008 m. rugpjūčio 13 d. turto įkeitimo sandorį, įregistruotą sutartinės hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0006253 su vėlesniais pakeitimais, kuriuo už D. B. prievolę Bankui ieškovė UAB „Vicus“ įkeitė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir įpareigoti Hipotekos registrą išregistruoti šį sandorį.
t.y. sandorius, sudarytus kreditavimo sutarčių, ginčijamų aukščiau nurodytose Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose bylose Nr. 2-3441-560/2015 ir Nr.2-2915-661/2015, pagrindu.
Akivaizdu, kad Vilniaus apygardos teismui pripažinus minėtas kreditavimo sutartis niekinėmis ir negaliojančiomis, Lietuvos apeliaciniam teismui atsiras pagrindas svarstyti dėl ginčo sutarčių (kaip išvestinių iš kreditavimo sutarčių) pripažinimo negaliojančiomis. Taigi, siekiant išvengti prieštaringų teismų sprendimų priėmimo ir egzistuojant privalomajam civilinės bylos sustabdymo pagrindui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrindas stabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-438-196/2015, dalyje dėl 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/65D, kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens D. B. prievolės, kylančios iš D. B. ir Banko 2008 m. gegužės 10 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/64D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą ir 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/70D, kurios pagrindu UAB „Vicus“ laidavo už trečiojo asmens V. Z. prievolės, kylančios iš V. Z. ir Banko 2008 m. gegužės 12 d. sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/66D su vėlesniais pakeitimais, tinkamą įvykdymą, kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3441-560/2015 ir Nr.2-2915-661/2015.
Nagrinėjamu atveju, kolegija konstatuoja esant pagrindą svarstyti klausimą ir dėl civilinės bylos dalies pagal reikalavimus dėl 2008 m. rugpjūčio 13 d. turto įkeitimo sandorio, įregistruoto sutartinės hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0006253 su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB „Vicus“ už D. B. prievolę Bankui įkeitė savo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai 4400-0430-0296; 2101-0039-0517; 2101-0039-0511; 2101-0039-0427; 2101-0039-0438; 2101-0039-0538; 4400-0148-7481, sustabdymo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau šioje nutartyje buvo konstatuotas pirmos instancijos teismo, priimant 2014 m. spalio 22 d. sprendimą, procesinių teisės normų taikymo pažeidimas nutraukiant šią bylos dalį, kolegija pažymi, kad net ir šia nutartimi sustabdžius bylos dalį ir po to atnaujinus bylos nagrinėjimą, ši sprendimo dalis būtų panaikinta aukščiau nurodytais motyvais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ekonomiškumo ir protingumo principais bylą panaikintoje dalyje perduoda nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, kuris turi kompetenciją esant CPK nustatytiems pagrindams sustabdyti šios bylos dalies nagrinėjimą.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dalyje dėl 2006 m. rugsėjo 19 d. turto įkeitimo sandorio, įregistruoto hipotekos lakštu Nr. 02/1/2006/0012661 su vėlesniais pakeitimais, kuria už S. J. prievolę Bankui ieškovas UAB „Vicus“ įkeitė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo, nes apeliantas nepateikė duomenų, kad trečiojo asmens S. J. atžvilgiu būtų nagrinėjamas ginčas, kuris turėtų prejudicinį ryšį, su šia, apeliacinėje instancijoje, nagrinėjama byla.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsnio 1 dalimi ir 302 straipsniu,
n u t a r i a :
Sustabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2A-438-196/2015 dalyje dėl 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/65D ir 2008 m. gegužės 12 d. laidavimo sutarties Nr. LKK 08/05/70D pripažinimo negaliojančiomis iki tol, kol bus išnagrinėtos ir įsiteisės galutiniai procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-3441-560/2015 ir Nr.2-2915-661/2015.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą dėl civilinės bylos nutraukimo dalyje dėl pripažinimo negaliojančiais 2006 m. rugsėjo 19 d. turto įkeitimo sandorį, įregistruotą hipotekos lakštu Nr. 02/1/2006/0012661 su vėlesniais pakeitimais, kuria UAB „Vicus“ už S. J. prievolę Bankui įkeitė savo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai 4950-0003-0094; 4950-0003-0219; 4400-0839-5939; 4400-0637-1435; 4400-0839-5960; 4950-0008-0168; 4400-0580-6462 ir 2008 m. rugpjūčio 13 d. turto įkeitimo sandorį, įregistruotą sutartinės hipotekos lakštu Nr. 03/1/2008/0006253 su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB „Vicus“ už D. B. prievolę Bankui įkeitė savo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai 4400-0430-0296; 2101-0039-0517; 2101-0039-0511; 2101-0039-0427; 2101-0039-0438; 2101-0039-0538; 4400-0148-7481, ir įpareigojimo Hipotekos registrą išregistruoti šiuos sandorius, ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Teisėjai Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas
Nijolė Piškinaitė