Civilinė byla Nr. e2A-225-372/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02788-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8;
2.6.8.12; 2.6.18.2; 3.2.4.11; 3.3.1.14;
3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 2 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almos Jurgelienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žymana“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2993-835/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žymana“ ieškinį atsakovui G. Č. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atsakovo reikalavimo pripažinimo nepagrįstu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žymana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Č. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės ir atsakovo reikalavimo pripažinimo nepagrįstu. Teismo prašė išspręsti šalių ginčą iš esmės ir pripažinti, kad atsakovo G. Č. reikalavimas pateikti pagal 2023-09-28 UAB „Statybos procesų valdymas“ Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2023/09/28-1 nurodytas pastabas pataisytą kitos (ūkio) paskirties pastato duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų darbo projektą ir kompensuoti eksperto išlaidas (2200,00 Eur) yra nepagrįstas; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023-04-12 atsakovas G. Č. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – Tarnyba) dėl ieškovės UAB „Žymana“ pagal 2022-12-12 sutartį 22-12-12 suteiktų paslaugų ir nurodė, kad nesutinka mokėti likusios pagal sutartį paslaugų kainos dalies tol, kol paslaugos teikėjos paruoštas projektas nebus tinkamai įformintas. Atsakovas reikalavo, kad paslaugos teikėja kompensuotų eksperto išlaidas (2200,00 Eur). Pateiktame prašyme atsakovas nurodė, jog 2022-12-12 su paslaugos teikėja sudarė sutartį dėl statinio metalinių konstrukcijų darbo projekto parengimo ir metalo konstrukcijų gamybos vienoje iš Kauno įmonių. Pažymėjo, kad nesutinka mokėti likusios pagal sutartį paslaugų kainos tol, kol paslaugos teikėjos paruoštas projektas nebus tinkamai įformintas. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad reikalavimus projektams nustato statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. Dl-738. Atsakovo teigimu, darbo projekto apimtis yra nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 9 priede. Atsakovas teigė, kad projekto konstrukcijų dalis nerengiama (techninį projektą rengia kitas projekto vadovas), tačiau konstrukcijų dalį paslaugos teikėja sutartimi įsipareigojo parengti. Atsakovas nurodė, kad paslaugos teikėja atsisako pateikti pasirašytą ir tinkamai įformintą metalo konstrukcijų darbo projektą. Pažymėjo, jog nei ant vieno atsakovui pateikto brėžinio nėra nei įmonės pavadinimo, nei projektuotojo pavardės, todėl atsakovui kyla pagrįstų įtarimų, kad nenorima prisiimti atsakomybės. Atsitikus nelaimei, anot atsakovo, dėl projektuotojo klaidos nebūtų įmanoma nieko įrodyti. Atsakovas pažymėjo, kad visa reikalinga informacija paslaugos teikėjai buvo pateikta. Atsakovas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 19 dalyje yra nustatyta, kad darbo projektas turi būti pasirašytas. Atsakovas paslaugos teikėjai kėlė reikalavimą pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį metalo konstrukcijų darbo projektą.
3. Ieškovė nurodė, kad yra parengiamas statinio techninis projektas su visomis privalomomis dalimis (bendroji, sklypo plano, architektūros, konstrukcijų ir kitos). Tai yra pirma projektavimo stadija. Toliau rengiamas dalių darbo projektas, šiuo atveju – konstrukcijų dalies darbo projektas (antra stadija). Jei statybas leidžiančiam dokumentui gauti nebuvo paruošta konstrukcijų dalis, ji turi būti paruošta prieš statybos darbų pradžią, turi būti paruoštas konstrukcijų dalies darbo projektas. Darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Statinyje yra įvairių konstrukcijų: pamatų, metalo konstrukcijų, grindų, nuogrindos, panduso, sienų, stogo, vartų ir kt., todėl teiginys, kad statinyje kitų konstrukcijų be metalo nėra, yra neteisingas.
4. Ieškovė nurodė, kad neatsisako pateikti metalo konstrukcijų gamybos darbo projekto, jį turi ir atiduos kartu su konstrukcija, kai bus galutinis atsiskaitymas. Ieškovė yra pasirengusi atiduoti: 1) konstrukciją; 2) metalo konstrukcijų gamybos projektą (paruoštas ir pasirašytas); 3) eksploatacinių savybių deklaraciją, kurią pateikia gamykla.
5. Ieškovė nurodė, jog pagal sutartį įsipareigojo parengti statinio 18,00 x 10,70 m metalo konstrukcijų darbo projektą ir užsakyti konstrukcijų gamybą vienoje Kauno metalo konstrukcijų gamyklų. Atlikus metalinių konstrukcijų gamybos projektą, atsakovui buvo pateikta pagrindinė jo dalis, t.y. brėžiniai, kad atsakovas su brėžiniais susipažintų ir peržiūrėtų, ar viskas tinka. Atsakovas pretenzijų dėl sudarytų metalo konstrukcijų brėžinių neturėjo ir 2023-01-15 sumokėjo dalį avanso – 1800,00 Eur. Šiuos pinigus ieškovė pervedė gamyklai, kad ši galėtų nupirkti metalą konstrukcijų gamybai. Sutartis buvo toliau vykdoma. 2023-02-25 gamykla metalo konstrukcijas pagamino. Atsakovui buvo pranešta, kad apmokėtų už atliktą darbą ir atsiimtų pagamintas metalo konstrukcijas ir darbo projektą. Atsakovas prašė pasaugoti konstrukcijas, nes dėl oro sąlygų negali jų atsiimti, o vėliau pradėjo reikalauti ne metalo konstrukcijų gamybos projekto, bet statinio projekto konstrukcijų dalies, dėl ko sutartyje šalys nebuvo susitarusios.
6. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 reikalauja šiluminių varžų ir garso izoliacinių atitvarų skaičiavimo. Atsakovas, ruošdamas projektą statybos leidimui gauti, užsakė viską, kas reikalinga, išskyrus statinio konstrukcijų dalį, sąmoningai teigdamas, kad metalo gamybos projektas atstos techninio projekto konstrukcijų dalį. Ieškovė metalo konstrukcijų gamybos projektą parengė su visais parašais ir reikiamais rekvizitais bei informavo atsakovą, kad kai bus visiškai apmokėta, jis galės pasiimti metalines konstrukcijas ir gamybos projektą.
7. Ieškovė nurodė, jog Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo (vartotojo) prašymą, neteisingai nurodė, kad atsakovas prieš metalo konstrukcijų pagaminimą turi teisę gauti teisės aktų reikalavimus atitinkantį metalo konstrukcijų darbo projektą, kad galėtų įvertinti, ar projektas atitinka jo užsakymą, ar pagaminta konstrukcija atitinka projekto sprendinius. Atsakovas buvo supažindintais su projekto pagrindine dalimi (brėžiniais), o sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad atsakovas už atliekamus darbus įsipareigoja sumokėti dalimis, t. y. avansas – 1800,00 Eur, sumokamas po sutarties pasirašymo, likusi dalis – 1800,00 Eur, sumokama po projektavimo, prieš gamybą, ir 3650,00 Eur – po metalo konstrukcijų pagaminimo, prieš pasiimant konstrukcijas iš gamyklos.
8. Ieškovė nurodė, kad kitą avanso dalį (1800,00 Eur) atsakovas sumokėjo 2023-01-15, o tai įrodo, kad atsakovas pretenzijų dėl metalo konstrukcijų brėžinių neturėjo. Likusius pinigus (3650,00 Eur) atsakovas turėjo sumokėti po metalo konstrukcijų pagaminimo, prieš pasiimdamas konstrukcijas iš gamyklos, tada ieškovė jam būtų pateikusi metalo konstrukcijų gamybos darbo projektą, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Be to, atsakovas neinformavo, ar jau atliktas pastato techninis projektas ir jo ieškovei nepateikė. Ieškovė negalėjo pateikti atsakovui metalo konstrukcijų projekto, kol jai nebuvo pateiktas pastato-garažo techninis projektas. Šį projektą atsakovas pateikė 2023-11-29, tačiau konstrukcijų dalies jame nebuvo. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs visas sutarties sąlygas, nebūtų būtinybės jam kreiptis į ekspertus, pateikiant ne metalo konstrukcijų projektą, o tik brėžinius, ir jis nebūtų patyręs išlaidų. Ekspertas atliko ne projekto ekspertizę, kadangi atsakovas jo ir nepateikė. Atsakovas pateikė tik brėžinius. Ekspertas atliko ekspertizę projekto, kurio neturėjo.
9. Ieškovė akcentavo, kad Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo (vartotojo) prašymą, padarė neteisingą išvadą, todėl ji yra naikintina.
10. A. G. Č. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti ir palikti galioti Tarnybos 2023-11-20 priimtą nutarimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį su ieškove ėmė derėtis dėl konstrukcijų dalies darbo projekto nesudėtingam statiniui (angarui) statyti parengimo ir metalinių konstrukcijų, skirtų darbo projekte suprojektuotam angarui, pagaminimo. Angaras turėjo būti projektuojamas ir statomas atsakovui priklausančiame žemės sklype (adresu (duomenys neskelbtini). Šalių susirašinėjimo metu atsakovas nurodė ieškovei, kad jam reikalingas angaro konstrukcijų darbo projektas, kuris bus reikalingas atliekant statybos darbus pagal gautą leidimą ir jį pripažįstant tinkamu naudoti, o ieškovė informavo, kad ji tokį paruoš, ir šalys suderino konstrukcijų darbo projekto parengimo ir konstrukcijų gamybos kainą.
12. Atsakovas nurodė, kad sutartį dėl konstrukcijų darbo projekto parengimo ir jame suprojektuotų konstrukcijų pagaminimo parengė ieškovė ir atsiuntė atsakovui pasirašyti 2022-12-12, tą dieną sutartis ir buvo pasirašyta. Sutarties 1.1. punkte ieškovė įsipareigojo atsakovui suteikti tokias paslaugas: „parengti metalo konstrukcijų darbo projektą ir konstrukcijų gamyba“. Atsakovas, laikydamasis sutartyje nustatytų terminų, sumokėjo pirmus du mokėjimus: 2022-12-13 sumokėjo 1800,00 Eur avansą, 2023-01-05 sumokėjo 1800,00 Eur dydžio avansą. Sutarties 2.1. punkte buvo numatyta, kad antras avansinis 1800,00 Eur mokėjimas atliekamas: „mokama likusi dalis 1800,00 Eur po projektavimo, prieš gamybą“. Vadinasi, atsakovui sumokėjus 3600,00 Eur kainos dalį, ieškovė privalėjo būti paruošusi angaro metalinių konstrukcijų dalies darbo projektą ir jį perdavusi atsakovui, nes atsakovas už angaro konstrukcijų darbo projektą jau buvo visiškai atsiskaitęs. Ir tik pagamintų konstrukcijų perdavimas galėjo būti neatliekamas iki to momento, kol nebus sumokėta visa likusi 3650,00 Eur sutarties kainos dalis.
13. Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2022-12-22 atsiuntė, kaip priedą Nr. 4, pridedamus lapus su juose esančiais angaro 12 vienetų brėžiniais. Atsakovas šiuos pirminius brėžinius peržiūrėjo ir pasakė, kad pagal juos ieškovė gali toliau tęsti darbo projekto rengimą. Papildomai ieškovė su atsakovu sutarė, kad bus suprojektuoti antri vartai (sutartyje buvo numatyti vieneri), suprojektuojant vartus abiejuose angaro galuose. 2023-01-04 ieškovė paprašė padaryti antrą avansinį mokėjimą, kad galėtų baigti darbo projekto rengimo darbus. Atsakovas sutiko avansu sumokėti ir antrą 1800,00 Eur avanso dalį, kad būtų baigtas konstrukcijų darbo projekto rengimas. Taip pat atsakovas paprašė ieškovę nurodyti, kada bus baigtas darbo projekto rengimas. Po to atsakovas dar laukė ieškovės nurodytas tris savaites, kol ieškovė pagal atsiųstus pirminius brėžinius baigs rengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį angaro metalinių konstrukcijų darbo projektą bei pateiks jį atsakovui galutiniam suderinimui. Savo ruožtu atsakovas 2023 m. sausio antroje pusėje pradėjo rengti angaro techninį projektą (kurį projektavo kitas projektuotas). Atsakovas angaro statybai yra gavęs statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas jau yra pasiruošęs pradėti faktines angaro statybas ir norėtų jas pradėti vykdyti, tačiau jam yra reikalingas angaro konstrukcijų dalies darbo projektas, kurį yra įsipareigojusi parengti būtent ieškovė.
14. Atsakovas nurodė, kad avansu gavus antrą mokėjimo dalį, 2023 m. sausio pabaigoje ieškovės pozicija pasikeitė ir konstruktyvus bendravimas su ieškove baigėsi, nes ieškovė pradėjo teigti, kad jos pateiktus brėžinius reikia traktuoti kaip sutartyje nurodytą metalo konstrukcijų darbo projektą. Ieškovė ėmė teigti, kad visus projektavimo darbus jau baigė, nurodė, kad visą, tinkamai įformintą, darbo projektą (įskaitant ir brėžinius), atsiųs tik po to, kai atsakovas sumokės visą likusią kainos dalį. Ieškovė ne tik nereagavo į atsakovo daugkartinius prašymus baigti darbo projekto rengimą ir pateikti jį atsakovui, bet ir 2023-02-24 elektroniniu paštu pareikalavo sumokėti visą likusią kainą bei pasiimti jau pagamintas konstrukcijas, nors galutinis mokėjimas turėjo būti atliktas tik po to, kai ieškovė baigs tinkamai rengti visą darbo projektą ir jį perduos atsakovui. Po 2023-01-05 atsakovo atlikto 1800,00 Eur avansinio mokėjimo pagal sutarties 2.1. punktą jau turėjo būti tinkamai parengtas angaro metalo konstrukcijų darbo projektas, tačiau ieškovė ėmė teigti, kad jos atsiųsti brėžiniai ir yra baigtas sutartyje numatytas angaro konstrukcijų darbo projektas, tad ieškovė papildomai nieko rengti nebeturi, nes visus savo sutartinius įsipareigojimus jau tinkamai įvykdė.
15. Atsakovas pažymėjo, jog ne kartą prašė, kad ieškovė savo įsipareigojimą parengti angaro konstrukcijų darbo projektą įvykdytų iki galo ir parengtų teisės aktų reikalavimus atitinkantį angaro konstrukcijų darbo projektą bei nurodė, kad ieškovės atsiųsti brėžiniai nėra tinkamas sutarties įsipareigojimo įvykdymas, kadangi brėžiniai yra tik dalis angaro konstrukcijų darbo projekto, o ir patys brėžiniai privalo būti įforminti tinkama tvarka (nurodytas jų rengėjas, atestato numeriai, jie privalo būti pasirašyti ir kt.), taip pat privalo būti baigtos rengti ir kitos angaro konstrukcijų darbo projekto sudedamosios dalys (ne tik brėžiniai) ir privalomi papildomi dokumentai taip, kaip tai yra numatyta statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo (darbo projekto sudėtis) II skyriuje „konstrukcijų dalis“ ir 25 bei 25.3 punktuose, 28 punkte, 38-40 punktuose ir kituose teisės aktų reikalavimuose. Ieškovė pašaipiu bendravimu išsakė poziciją, kad ji už 3600,00 Eur parengė brėžinius ir daugiau nieko daryti neprivalo, nes parengti brėžiniai atitinka angaro metalinių konstrukcijų darbo projekto reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas nori papildomų projektavimo paslaugų be jau parengtų brėžinių, tai jis už viską privalo mokėti papildomai. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir daug kartų prašė ieškovę baigti darbo projekto rengimą, jį parengti pagal teisės aktų reikalavimus, perduoti jį atsakovui, tačiau ieškovė į šiuos prašymus tinkamai neberagavo.
16. Atsakovas nurodė, kad 2023-03-07 pirmą kartą informavo ieškovę ir vėliau dar ne kartą pakartojo, kad jeigu ji neįvykdys savo sutartyje prisiimto įsipareigojimo baigti rengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį angaro metalo konstrukcijų darbo projektą, tokiu atveju atsakovas, gindamas savo, kaip vartojo, teises, kreipsis į Tarnybą. Ieškovė savo įsipareigojimo baigti angaro metalinių konstrukcijų darbo projekto projektavimo veiksmus neįvykdė.
17. Atsakovas nurodė, kad 2024-04-11 kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl ieškovės veiksmų ir pareikalavo pateikti pagal nustatytus reikalavimus įformintą ir pasirašytą kitos (ūkio) paskirties pastato (metalinio angaro) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje metalo konstrukcijų darbo projektą. Tarnyba dar suteikė terminą šalims išspręsti ginčą taikiai, tačiau taikiai susitarti nepavyko. Tarnyba turėjo spręsti kilusį ginčą iš esmės ir atsakyti į klausimą – ar ieškovė jau yra įvykdžiusi sutartyje prisiimtą įsipareigojimą parengti angaro konstrukcijų darbo projektą, t. y., ar be atsiųstų brėžinių privalo dar papildomai atlikti projektavimo veiksmus ir baigti rengti angaro konstrukcijų darbo projektą pagal teisės aktų reikalavimus, ar ieškovės atsiųsti brėžiniai gali ir turi būti laikomi sutartyje įsipareigotu parengti angaro metalinių konstrukcijų darbo projektu, ir ieškovė daugiau jokių projektavimo paslaugų suteikti atsakovui nebeturi. Tarnyba informavo, kad ji neturi pakankamai kompetencijos atsakyti į jai užduotą klausimą specialių žinių reikalaujančioje srityje – projektavime – ir neturi kompetencijos įvertinti ieškovės pateiktų brėžinių atitikimo angaro metalinių konstrukcijų darbo projekto reikalavimams, todėl nurodė atsakovui šiuos savo teiginius pagrįsti leistina įrodinėjimo priemone – ekspertizės aktu.
18. Atsakovas nurodė, kad vykdydamas Tarnybos nurodymą, užsakė ekspertizės aktą. Į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas 2023-09-28 pateikė ekspertizės aktą, kuriame buvo padaryta vienareikšmiška išvada, jog ieškovė, parengusi brėžinius, neįvykdė sutartyje prisiimto įsipareigojimo parengti angaro metalinių konstrukcijų darbo projektą, nes brėžiniai neatitinka angaro metalinių konstrukcijų darbo projektui keliamų reikalavimų, taip pat įvardijo konkrečius teisės aktų normomis pagrįstus trūkumus. Dėl ekspertizės atlikimo atsakovas patyrė 2200,00 Eur dydžio išlaidas. Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, įvertinusi ekspertizės aktą ir surinktų įrodymų visumą bei šalių išsakytus argumentus, 2023-11-20 priėmė nutarimą Nr. 10G-2667 „D. G. Č. prašymo“, kuriuo tenkino atsakovo prašymą ir nutarė: patenkinti vartotojo G. Č. prašyme keliamą reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo UAB „Žymana“ atžvilgiu keliamą reikalavimą pateikti pagal 2023-09-28 UAB „Statybos procesų valdymas“ Ekspertinio tyrimo akte Nr. 2023/09/28-1 nurodytas pastabas pataisytą kitos (ūkio) paskirties pastato (duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų darbo projektą ir kompensuoti eksperto išlaidas (2200,00 Eur); įpareigoti UAB „Žymana“ vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.
19. Atsakovas nurodė, kad ieškovės ieškinys, kuriame ji nesutinka su Tarnybos nuomone, yra nepagrįstas. Ieškinys iš esmės yra grindžiamas ieškovės pasirinkta ir susikurta gynybine pozicija, kad ji, sutartyje įsipareigojusi parengti angaro metalinių konstrukcijų darbo projektą, šį savo įsipareigojimą siekia susiaurinti tik iki ieškovės sukurto ir įvardijamo ženkliai mažesnės apimties įsipareigojimo. Ieškovė akivaizdžiai nepagrįstai sutartyje įtvirtintą sąvoką ir įsipareigojimą „darbo projektas“ siekia pakeisti sąvoka „gamybos projektas“, nors tokios sąvokos „gamybos projektas“ sutartyje nėra. Toks ieškovės siekis yra nepagrįstas pirmiausiai taikant lingvistinį sutarties aiškinimo metodą, kadangi sutartyje įtvirtintas įsipareigojimas yra parengti ne gamybos projektą, o darbo projektą ir dėl „darbo projekto“ sąvokos jokių abejonių nėra. Vykusiame šalių susirašinėjime iki sutarties sudarymo, atsakovas nurodė ieškovei, kad jam angaro konstrukcijų dalies darbo projekto reikės, norint teisėtai vykdyti angaro statybos darbus pagal gautą statybos leidimą ir pripažįstant angarą tinkamu naudoti. Tam yra reikalingas ir rengiamas „konstrukcijų dalies darbo projektas“, o ne „gamybos projektas“. Sutarties projektą ir sąvoką „konstrukcijų darbo projektas“ parengė ir pasiūlė būtent ieškovė, todėl jos pozicija, kad rašydama „darbo projektas“ ji tariamai turėjo omenyje „gamybos projektą“, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kadangi pat ieškovė parengė sutartį ir joje įsipareigojo parengti „konstrukcijų darbo projektą“, o ne „gamybos projektą“, akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai reikalauja iš ieškovės pateikti jam ne tik „gamybos projekto“ brėžinius, bet visos apimties „konstrukcijų dalies darbo projektą“. CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato ir dar vieną sutarčių aiškinimo principą – visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Atsakovas, kaip sutarties šalis, yra vartotojas, o ieškovė yra profesionali paslaugos tiekėja, todėl ir dėl šios priežasties ieškovės nurodytas sąvokos „konstrukcijų darbo projektas“ pakeitimas sutartyje neegzistuojančia sąvoka „konstrukcijų gamybos projektas“ yra nepagrįstas ir negalimas.
20. Atsakovas nurodė, jog tai, ką įsipareigojo parengti ieškovė, iš esmės yra apibrėžta STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo (darbo projekto sudėtis) I skyriuje „bendrosios nuostatos“, kuriame nurodyta, kad darbo projektas susideda iš projekto dalių sprendinių (reglamento 8 priedas ir šis priedas), kurių dokumentai yra: bendrųjų sprendinių duomenys ir dokumentų sudėties žiniaraščiai; sprendinių detalieji skaičiavimai; projektinių sprendinių brėžiniai statybos, montavimo ir inžinerinių sistemų įrengimo darbams vykdyti (darbo brėžiniai), išskyrus montažinius brėžinius; projektinių sprendinių brėžiniai statybinių konstrukcijų ar elementų pagaminti. Taigi ieškovė bando savo pareigą vietoj visos apimties darbo projekto parengimo susiaurinti tik iki vienos nedidelės sudedamosios darbo projekto dalies, numatytos tik viename 1.1.4 punkte. STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo (darbo projekto sudėtis) II skyriuje „konstrukcijų dalis“ 4.3.9. punkte nurodyta, kad darbo projekto būtent sutartyje nurodytą konstrukcijų dalį, be kita ko, sudaro ir ieškovės įvardijami 3.4.9. punkte nurodyti dokumentai: „3.4.9. užduotys gamykliniams brėžiniams rengti“. Tačiau šie brėžiniai, kuriuos ieškovė iš dalies, bet ne iki galo tinkamai, yra parengusi, tėra viena iš 4.3. punkte nurodytų (iš viso dvylika) dokumentų rūšių, kurie dar papildomai su 3.5. punktu sudarytų visą darbo projekto apimtį. Ieškovės pozicija, kad ji, sutartyje įsipareigojusi parengti visos apimties konstrukcijų darbo projektą, tariamai įsipareigojo ir turi parengti tik mažąją dalį darbo projekto dalies (brėžinius), yra nepagrįsta ir prieštarauja aiškiai sutarties sąlygai, pagal kurią ieškovė privalo parengti visos apimties konstrukcijų dalies darbo projektą.
21. Atsakovas nurodė, kad už ieškovės projektavimo darbus sutartyje įsipareigojo sumokėti 3600,00 Eur kainą. Tokia kaina yra normali ir atitinka rinkos kainą už visos apimties angaro konstrukcijų dalies darbo projektą ir yra ženkliai per didelė tik už brėžinių parengimą. Atsakovas, sudarydamas ieškovės parengtą sutartį, pagrįstai tikėjosi gauti visos apimties konstrukcijų dalies darbo projektą, o ne vien tik jos mažąją dalį (gamybos projektą (brėžinius)).
22. Atsakovas nurodė, kad ekspertizės aktas, kurį, nagrinėjant ginčą Tarnyboje, parengė į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, yra didesnę įrodomąją galią turintis įrodymas, kurio išvadomis abejoti nėra pagrindo. Ieškovės parengtų projektinių dokumentų neatitikimas sutarties įsipareigojimui parengti konstrukcijų darbo projektą yra detaliai ir išsamiai aptartas ir įvertintas ekspertizės akte.
23. Atsakovas akcentavo, jog ieškovės veiksmai, pačiai parengus sutarties projektą ir įsipareigojus parengti visos apimties konstrukcijų dalies darbo projektą, o vėliau, gavus du pirmus avansus, užėmus poziciją, kad ji tariamai neįsipareigojo rengti konstrukcijų darbo projekto, yra ne tik, kad nepagrįsta, tačiau ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, bando nesąžiningai pasinaudoti vartotojo, kaip silpnesnės šalies, turimu mažesniu žinių kiekiu ir patirties stoka projektavimo srityje, o tokie veiksmai vartotojo atžvilgiu yra draudžiami.
24. Atsakovas pažymėjo, kad net ir ieškovės parengti ir pateikti atsakovui brėžiniai neatitinka brėžinių, kaip darbo projekto vienai iš sudedamųjų dalių, keliamų reikalavimų, nes nei viename brėžinyje nėra jį parengusio asmens vardo, pavardės, pareigų, atestato numerio ir parašo. Vien tik dėl šių priežasčių ieškovės pateikti brėžiniai net negali įrodyti aplinkybės, kad ieškovė tinkamai įvykdė bent vieną darbo projekto parengimo dalį. Taip pat nepagrįstas ir ieškovės teiginys, esą ji yra pasirengusi atiduoti metalo konstrukcijų gamybos projektą, kadangi net ir ši viena iš darbo projekto dalių nėra nei tinkamai paruošta (brėžiniuose nėra nurodytos privalomos informacijos), nei pasirašyta. Taip pat ieškovė nepagrįstai ir neteisingai aiškina sutarties sąlygas, teigdama, kad jos parengtą projektinę dokumentaciją su parašais atsakovas turi teisę gauti ne po to, kai yra sumokėtas 3600,00 Eur avansas, o tik po to, kai atsakovas sumokės visą likusią kainos dalį. Sutarties 2.1. punkte buvo numatyta, kad užsakovas įsipareigoja apmokėti už atliekamus darbus dalimis taip: 1) avansas 1800,00 Eur sumokamas po sutarties pasirašymo iki 2022-12-14, po jo sumokėjimo sutartis įsigalioja (avansas sumokėtas); 2) mokama likusi dalis (1800,00 Eur) po projektavimo, prieš gamybą (šis avansas taip pat sumokėtas); 3) likusi dalis (3650,00 Eur) mokama po metalo konstrukcijų pagaminimo, prieš pasiimant konstrukcijas iš gamyklos. Šalys aiškiai susitarė, kad 3600,00 Eur dalis mokėtina po projektavimo, o tai reiškia, kad po 3600,00 Eur sumokėjimo visi projektavimo darbai privalėjo būti baigti. Dėl šios priežasties už visus projektavimo darbus atsakovas jau yra sumokėjęs, jam privalėjo būti perduotas visas projektavimo darbų tinkamai įformintas rezultatas, įskaitant ir visus rekvizitus ir parašus projektiniuose dokumentuose. Likusi 3650,00 Eur kainos dalis turėjo būti sumokama tik prieš pasiimant konstrukcijas, bet ne prieš projekto perdavimą, todėl, kol nesumokėta likusi kainos dalis, ieškovė gali neperduoti konstrukcijų, bet negali atsisakyti perduoti visą paruoštą projektinę dokumentaciją (su parašais ir tinkamai įformintą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
25. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimu nuspręsta ieškinį atmesti; įpareigoti ieškovę UAB „Žymana“ per 30 dienų pateikti atsakovui sutartyje numatytą metalo konstrukcijų darbo projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus; priteisti iš ieškovės UAB „Žymana“ 4700,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. Č..
26. Teismas sprendė, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškove, tikėjosi gauti metalo konstrukcijų darbo projektą, kuris būtų techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai.
27. Teismas konstatavo, kad ieškovė turėjo pareigą iki metalo konstrukcijos gamybos pradžios pateikti atsakovui įstatymo reikalavimus atitinkantį metalo konstrukcijų darbo projektą, tačiau šios pareigos neįvykdė, pateikė sutartyje įvardijamam dokumentui keliamų reikalavimų neatitinkančius brėžinius ir tokiu būdu iš esmės pažeidė sutartį.
28. Teismas pažymėjo, jog tai, kad atsakovas prieš metalo konstrukcijų pagaminimą (ir atsiėmimą) turi teisę gauti teisės aktų reikalavimus atitinkantį metalo konstrukcijų darbo projektą, yra teisinga ir protinga, nes tik tokiu atveju jis gali tinkamai įvertinti, ar projektas atitinka jo užsakymą, teisės aktų reikalavimus bei vėliau atitinkamai, ar pagaminta konstrukcija atitinka projekto sprendinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
29. Apeliaciniame skunde dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) UAB „Žymana“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais, padarė neteisingas, surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, nepagrįstas išvadas.
29.2. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant, netinkamai taikant procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis).
29.3. Teismo pripažinimas atsakovą silpnesniąja šalimi neatitinka tikrovės.
29.4. Vertindamas atsakovo pateiktą ekspertizės aktą, teismas pažeidė CPK reikalavimus. Ekspertas yra asmuo, kuris yra įrašytas į ekspertų sąrašą. Asmuo, atlikęs tyrimą, net nebuvo įspėtas, todėl jis galėjo pateikti tik tokias išvadas, kurios naudingos tik atsakovui. Ieškovės atstovui nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus. Tyrimo aktą užsakė ir pinigus mokėjo atsakovas, todėl šis tyrimo aktas yra netinkamas.
30. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas G. Č. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
30.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, visapusiškai ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
30.2. Ieškovės siekis susiaurinti savo įsipareigojimų apimtį yra nepagrįstas, tai pagrindžia lingvistinio sutarties aiškinimo metodo taikymas.
30.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas išmano projektavimo sritį ir nėra silpnesnė sutarties šalis.
30.4. Ekspertinis tyrimo aktas yra reikšmingą įrodomąją galią turintis aukščiausią kvalifikaciją turinčio profesionalo parengtas įrodymas. Teismas pagrįstai jį vertino bei juo vadovavosi kartu su visais kitais įrodymais.
30.5. Ieškovės pozicija, kad atsakovas projektą gali gauti tik po to, kai apmokės visą kainą ir kai atsiims konstrukciją, tiesiogiai prieštarauja šalių sudarytos sutarties nuostatoms.
30.6. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstoma pozicija įrodo netinkamą sutarties vykdymą ir nesąžiningą ieškovės elgesį bei bandymą neegzistuojančiomis sąlygomis pagrįsti savo netinkamą pareigų vykdymą bei netinkamą bendradarbiavimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
32. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė taip pat prašė apklausti liudytojus: V. N., D. M., D. U.. Apeliacinės instancijos teismui pateiktuose papildomuose procesiniuose dokumentuose prašė apklausti liudytoją L. D..
33. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nepagrindė savo pozicijos dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, taip pat nepaaiškino bei nepatikslino, kokias esmines bei nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes parodytų apeliacinės instancijos teisme prašomi apklausti liudytojai. Byloje dalyvaujantys asmenys savo pozicijas ginčo klausimu yra išdėstę procesiniuose dokumentuose. Ieškovės atsakovas bei atsakovas buvo išklausyti teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme. 2024-11-20 vykusiame teismo posėdyje nei ieškovės atstovas, nei ieškovės atstovas advokatas prašymų apklausti papildomus liudytojus nereiškė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymai dėl liudytojų apklausos ir žodinio bylos nagrinėjimo netenkintini, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
36. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Metalinė idėja“ raštą „Prisidėjimas prie UAB „Žymana“ apeliacinio skundo“, kuriame nurodyta, jog pagal 2022-12-12 sutartį UAB „Žymana“ pateikė UAB „Metalinė idėja“ metalo konstrukcijų darbų projektą, kuris yra skirtas gamyklai; pagaminus pagal šį projektą metalines konstrukcijas, projektas lieka gamykloje, o atsakovui atiduodamos metalo konstrukcijos, taip pat metalo konstrukcijų gamybos atitikties deklaracija, kuri patvirtina gaminių kokybę; metalinių konstrukcijų darbo projektas po konstrukcijų pagaminimo saugomas gamyklos archyve; atsakovas pagal sutartį sumokėjo avansą UAB „Žymana“, o UAB „Žymana“, užsakiusi pagaminti metalo konstrukcijas, sumokėjo avansą 3200,00 Eur UAB „Metalinė idėja“; metalinės konstrukcijos buvo pagamintos, bet atsakovas iki šiol neatsiskaito ir metalinių konstrukcijų nepasiima; atsakovas UAB „Metalinė idėja“ yra skolingas 4050,00 Eur (su PVM); konstrukcijos iki šiol saugomos gamyklos ceche.
37. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė papildomų įrodymų – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos konsultacinę nuomonę dėl statybos procedūras reglamentuojančių teisės aktų bei juose įtvirtintų nuostatų; Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuomonę dėl dokumentų, reikalingų išduodant statybą leidžiantį dokumentą, vykdant statybos darbus; B. Ž. paaiškinimus tokiais klausimais: „Kodėl metalinių konstrukcijų darbo projektas negali būti V. N. projekto dalimi?“, „Dėl kreipimosi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą“, „Kodėl G. Č. negali vykdyti statybos darbų?“.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
39. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
40. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).
41. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, atsakovas yra su jais susipažinęs, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Metalinė idėja“ prašymas įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo atmestas, todėl vertinti UAB „Metalinė idėja“ raštą kaip prisidėjimą prie apeliacinio skundo (CPK 309 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
43. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-12-12 tarp atsakovo G. Č. (užsakovo) ir ieškovės UAB „Žymana“ (vykdytojos) buvo sudaryta sutartis Nr. 22-12-12. Sutarties 1.1 punkte įvardytas sutarties dalykas – statinio 18,00 x 10,70 m, aptaisymo variantas – plieniniai lakštai, vartai 4,50 x 4,00 m (h) 1 vnt. gale, metalo konstrukcijų darbo projektas ir konstrukcijų gamyba vienoje Kauno metalo konstrukcijų gamyklų, išbaigtumas – dažymas. Sutarties 2.1 punkte susitarta darbų kaina – 5991,73 Eur, plius PVM 21%, iš viso 7250,00 Eur. Sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja apmokėti už atliekamus darbus dalimis taip: 1) avansas 1800,00 Eur sumokamas po sutarties pasirašymo, iki 2022-12-14, po to sutartis įsigalioja; 2) mokama likusi dalis 1800,00 Eur po projektavimo, prieš gamybą; 3) likusi dalis 3650,00 Eur mokama po metalo konstrukcijų pagaminimo, prieš pasiimant konstrukcijas iš gamyklos.
44. Iš byloje esančių elektroninių laiškų, kuriuose šalys aptarė sutarties sudarymo bei jos įgyvendinimo sąlygas, nustatyta, kad ieškovė pateikė pasiūlymą angaro konstrukcijoms gaminti, parengė sutartį, nurodė, jog jos projektas yra darbo projektas, pagal kurį gaminamos statybinės konstrukcijos, siūlė tokias apmokėjimo sąlygas: „20 proc. iš karto, 30 proc. po projektavimo ir 50 proc. po pagaminimo“.
45. Iš 2023-09-28 UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo akto (ekspertinio tyrimo vadovas – ekspertas E. L., įrašytas į teismo ekspertų sąrašą) nustatyta, kad: 1. 2022-12-12 sutartyje 22-12-12 nurodoma parengti metalo konstrukcijų darbo projektą, t. y. parengti pastato konstrukcijų dalies darbo projektą, kuris vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4. punkto ir 14 punktų nuostatomis, yra projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Šiam ekspertiniam tyrimui atlikti buvo pateikta tik konstrukcijų dalies darbo projekto brėžiniai. 2. Išnagrinėjus pateiktą (duomenys neskelbtini) konstrukcijų dalies darbo projektą, nustatyta, kad projekto dalis netenkina: 1) Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 40 punkto reikalavimų, kadangi pateikta projekto dalis nėra „pilnai“ sukomplektuota ir įforminta. Nėra pateiktas antraštinis lapas, kuriame turėtų būti nurodyta statinio kategorija ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ A priedo A.1 dalies reikalavimais, turėtų būti pateikiama ši informacija apie statinio projektą (jo dalį): a) Statytojo (užsakovo) pavadinimas ir (arba) firmos ženklas; b) Dokumentą rengusio projektuotojo pavadinimas ir (arba) firmos ženklas; c) Sutarties pavadinimas (esant poreikiui); d) Statinio projekto pavadinimas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.8. punkto reikalavimais, projekto pavadinime privalo būti nurodyta: statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, adresas, statinio statybos rūšis-projekto rūšis (statybos projektas, rekonstravimo projektas ar kitas); e) Statinio projekto numeris; f) Statinio projekto etapas; g) Statinio pavadinimas; h) Statinio projekto dalis; i) Bylos (segtuvo) žymuo; j) Bylos (segtuvo) laidos žymuo; k) Bylos (segtuvo) išleidimo data; l) Dokumentą rengusių vadovų ir specialistų pareigos, kvalifikaciją patvirtinančio dokumento numeris, vardas ir pavardė; m) Dokumentą rengusių vadovų ir specialistų parašai; n) Kita informaciją, kurią reikia pateikti pagal teisės aktus ar sutartį. 2) Pateikta projekto dalis nėra pasirašyta atsakingų asmenų, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 19 dalies, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 38., 39., 1 priedo 2.9. punkto ir 2 priedo 2.8. punktų reikalavimus. 3) Nėra pateikti bendrieji projekto sprendinių duomenys, bendrieji paaiškinimai ir projekto dalies bylų žiniaraštis, bylos brėžinių žiniaraštis pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.11. punkto, 9 priedo 1.1.1. punkto, 9 priedo 3.1. punktų reikalavimus ir Lietuvos Respublikos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ A priedo A.2 ir A.3 dalių reikalavimus. 4) Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 1.1.2. ir 3.2. punktų reikalavimais, nėra pateikti sprendinių detalieji skaičiavimai. 5) Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 3.3. punkto reikalavimais, valstybine kalba nėra pateiktos išvados dėl skaičiavimo rezultatų atitikties normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir dėl konstrukcinių elementų bei jungčių laikomosios galios išnaudojimo. 6) Pateiktų brėžinių detalumas netenkina statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 1.1.3., 1.1.4. ir 3.4. punktų reikalavimų. Darbo projekto brėžiniai privalo būti tokio detalumo, kuriais vadovaujantis būtų galima vykdyti statybos montavimo darbus ar pagaminti statybines konstrukcijas ar elementus: nėra pateiktas atraminių reakcijų planas; nėra pateiktos metalo konstrukcijų jungimo tarpusavyje ir prie pamato tvirtinimo detalės. Taip pat nėra pateikti plieninių stogo lakštų tvirtinimo sprendiniai; pastato grindų konstrukcijos sprendiniai nėra pakankami – nėra nurodyta dolomitinės skaldos ir gamtinio smėlio frakcijos. Nėra nurodytas sluoksnių sutankinimo koeficientai ir t. t.; nėra pateikti apsaugos nuo korozijos, drėgmės (hidroizoliacijos) ar kitų neigiamų poveikių sprendiniai; nėra pateikti konstrukcijų apdailos sprendiniai ir reikalavimai jai. 7) Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 1.2. punkto reikalavimais, nėra pateiktos specifinėje aplinkoje ar ypatingomis sąlygomis, jeigu tokios yra, numatomų naudoti statinio elementų, inžinerinių sistemų naudojimo instrukcijos (nurodymai, taisyklės); 8) Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 3.4.91. punkto reikalavimais, nėra pateiktos užduotys statybos produktams, už kurių gamybą ir dokumentacijos parengimą atsako gamintojas. Tiriamu atveju, 2022-12-12 sutartyje 22-12-12 yra labai aiškiai nurodyta, kad konstrukcijos bus gaminamos vienoje Kauno metalo konstrukcijų gamykloje. 9) Nėra pateikti visų konstrukcijų ar statybos produktų, kurie numatyti projektiniuose sprendiniuose, sąnaudų kiekių žiniaraščiai, todėl projektas netenkina statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 9 priedo 1.3. ir 3.5 punktų reikalavimų. Nėra pateikti sąnaudų kiekių žiniaraščiai: grindų konstrukcijai; gręžtiniams poliams. Yra pateikti tik gręžtinių polių armatūros karkasų sąnaudų kiekių žiniaraščiai; rostverkams; mediniams ilginiams; plieniniams stogo lakštams. Akcentuotina tai, kad dalis sąnaudų kiekių žiniaraščių parengti ne pagal Lietuvos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ A priedo A4 dalies reikalavimus ir nėra pateiktos nuorodos į technines specifikacijas (techninių specifikacijų žymuo). 10) Brėžiniuose nėra pagrindinių įrašų lentelių, todėl brėžiniai netenkina Lietuvos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ B priedo reikalavimų.
Dėl ieškovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentų
46. Nagrinėjamu atveju ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai neištyrus faktinių bylos aplinkybių, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais, padarė neteisingas, surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, nepagrįstas išvadas.
47. Byloje nustatyta, kad 2022-12-12 tarp atsakovo G. Č. (užsakovo) ir ieškovės UAB „Žymana“ (vykdytojos) buvo sudaryta sutartis Nr. 22-12-12. Sutarties 1.1 punkte įvardytas sutarties dalykas – statinio 18,00 x 10,70 m, aptaisymo variantas – plieniniai lakštai, vartai 4,50 x 4,00 m (h) 1 vnt. gale, metalo konstrukcijų darbo projektas ir konstrukcijų gamyba vienoje Kauno metalo konstrukcijų gamyklų, išbaigtumas – dažymas.
48. Ieškovės teigimu, pagal sutartį ji įsipareigojo parengti statinio 18,00 x 10,70 m metalo konstrukcijų gamybos projektą ir užsakyti konstrukcijų gamybą vienoje Kauno metalo konstrukcijų gamyklų. Ieškovė metalo konstrukcijų gamybos projektą parengė su visais parašais ir reikiamais rekvizitais bei informavo atsakovą, kad kai bus visiškai apmokėta, jis galės pasiimti metalines konstrukcijas ir gamybos projektą. Atsakovas nurodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį su ieškove ėmė derėtis dėl konstrukcijų dalies darbo projekto nesudėtingam statiniui (angarui) statyti parengimo ir metalinių konstrukcijų, skirtų darbo projekte suprojektuotam angarui, pagaminimo. Šalių susirašinėjimo metu atsakovas nurodė ieškovei, kad jam reikalingas angaro konstrukcijų darbo projektas, kuris bus reikalingas atliekant statybos darbus pagal gautą leidimą ir jį pripažįstant tinkamu naudoti, o ieškovė informavo, kad ji tokį paruoš, ir šalys suderino konstrukcijų darbo projekto parengimo ir konstrukcijų gamybos kainą. Ieškovės vertinimu, sutartimi ji įsipareigojo paruošti metalo konstrukcijų gamybos projektą ir savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, laiku pateikė atsakovui konstrukcijos brėžinius, o tiek pagamintą metalo konstrukciją, tiek galutinį gamybos projektą ji privalo atsakovui atiduoti tik po galutinio apmokėjimo pagal sutartį. Atsakovo nuomone, pagal sutartį ieškovė įsipareigojo paruošti ir perduoti metalo konstrukcijų darbo projektą, o ne metalo konstrukcijų gamybos projektą, todėl ieškovė turi pareigą pateikti jam įstatymo reikalavimus atitinkantį metalo konstrukcijų darbo projektą, kuris papildytų techninį projektą. Taigi, byloje kilo ginčas dėl tikslios ieškovės įsipareigojimų pagal 2022-12-12 sutartį apimties.
49. Sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).
50. Kasacinio teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimu yra nuosekli ir išplėtota. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).
51. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
52. Kaip nustatyta, šalys, sudarydamos sutartį, kurią parengė ieškovė, aiškiai įvardijo sutarties dalyką – statinio metalo konstrukcijų darbo projektas ir konstrukcijų gamyba vienoje Kauno metalo konstrukcijų gamyklų, išbaigtumas – dažymas. Taigi, sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo naudai tris veiksmus: 1) parengti metalo konstrukcijų darbo projektą; 2) pagaminti metalines konstrukcijas; 3) metalines konstrukcijas nudažyti. Šiuo atveju ieškovė, parengusi sutartį, joje įtvirtino sąvoką ir įsipareigojimą „parengti metalo konstrukcijų darbo projektą“, bet ne „metalo konstrukcijų gamybos projektą“. Iš byloje esančių elektroninių laiškų, kuriuose šalys aptarė sutarties sudarymo bei jos įgyvendinimo sąlygas, nustatyta, jog atsakovas ieškovei nurodė, kad jam angaro konstrukcijų dalies darbo projekto reikės, norint teisėtai vykdyti angaro statybos darbus pagal gautą statybos leidimą ir pripažįstant angarą tinkamu naudoti; atsakovas nurodė, kad ieškovės parengtas projektas galėtų būti perkeliamas į techninį projektą. Ieškovė nurodė, jog jos projektas yra darbo projektas, pagal kurį gaminamos statybinės konstrukcijos, atsakovo projektuotojas galės pasinaudoti ieškovės darbu. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad sutartyje šalys susitarė ne dėl metalo konstrukcijų gamybos projekto, o dėl metalo konstrukcijų darbo projekto parengimo.
53. Akcentuotina ir tai, kad sutartis šiuo atveju sudaryta tarp ieškovės – verslo subjekto, kuris, vykdydamas savo veiklą, įsipareigojo už atitinkamą atlygį atlikti darbą atsakovui – fiziniam asmeniui asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti – vartotojui, kuris įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti sutartą kainą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad atsakovas nėra silpnesnioji sandorio šalis, nepaneigia, jog šiuo atveju šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.
54. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).
55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangos santykius reglamentuojančių normų konkurencijos atveju vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma turi būti taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos; santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, – atskirų rangos rūšių, išskiriamų pagal sutarties dalyką, normos; santykiams, kurių nereglamentuoja nei „Vartojimo rangos“, nei atskirų rangos rūšių normos, – CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
56. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).
57. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).
58. Nagrinėjamu atveju įvertinus į bylą pateiktą šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais, kuriuose šalys aptarė būsimos sutarties dalyką, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, aiškiai nurodė bei išaiškino atsakovui, kad ji sutinka parengti tik metalo konstrukcijų gamybos projektą. Sutartį parengė pati ieškovė, ji sutartyje įsipareigojo parengti angaro konstrukcijų darbo projektą, ikisutartinėse derybose ieškovė atsakovui neakcentavo ir aiškiai nenurodė, kad jos atliksimų darbų apimtis apsiribos tik angaro konstrukcijų gamybos projektu bei konstrukcijų gamyba. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, kaip rangovė, iki sutarties sudarymo suteikė atsakovui (užsakovui) būtiną, teisingą ir esminę informaciją apie siūlomą atlikti darbą, t. y., savo informavimo pareigos ieškovė tinkamai neatliko.
59. Kaip jau minėta, ieškovės vertinimu, sutartimi ji įsipareigojo paruošti metalo konstrukcijų gamybos projektą ir savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovui perdavė metalo konstrukcijų brėžinius, tačiau, kaip nustatyta, UAB „Statybų procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo akte Nr. 2023/09/28-1 konstatuota, kad šie brėžiniai neatitinka sutartyje numatytam metalo konstrukcijų darbo projektui keliamų reikalavimų. Ekspertinio tyrimo akte pažymėta, kad sutartyje Nr. 22-12-12 yra nurodoma parengti metalo konstrukcijų darbo projektą, t. y. parengti pastato konstrukcijų dalies darbo projektą, kuris vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4. punkto ir 14 punktų nuostatomis, yra projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, tačiau atsakovui buvo pateikti tik konstrukcijų dalies darbo projekto brėžiniai.
60. Vertindamas ieškovės apeliacinio skundo argumentus, susijusius ekspertinio tyrimo aktu bei jį sudariusiu ekspertu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių ekspertinio tyrimo akto turinio trūkumų. Aktą parengęs specialistas yra į teismo ekspertų sąrašą įrašytas teismo ekspertas, turintis atitinkamą kvalifikaciją ir esantis ekspertu tinkamose ginčo nagrinėjimui srityse. Pirmosios instancijos teismas pateiktą ekspertinio tyrimo aktą vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su visais kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
61. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šiuo atveju atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškove, tikėjosi gauti metalo konstrukcijų darbo projektą, kuris būtų techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Byloje neįrodyta, kad ieškovė aiškiai perteikė atsakovui savo ketinimus sudaryti tik konstrukcijų gamybos projektą, kad suteikė visą informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti.
62. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kitą avanso dalį (1800,00 Eur) atsakovas sumokėjo 2023-01-15, o tai įrodo, kad atsakovas pretenzijų dėl metalo konstrukcijų brėžinių neturėjo. Likusius pinigus (3650,00 Eur) atsakovas turėjo sumokėti po metalo konstrukcijų pagaminimo, prieš pasiimdamas konstrukcijas iš gamyklos, tada ieškovė jam būtų pateikusi metalo konstrukcijų gamybos darbo projektą, atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Ieškovės vertinimu, metalo konstrukcijų gamybos darbo projektą ji turėjo atiduoti kartu su konstrukcija, kai bus atliktas galutinis atsiskaitymas. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai ir neteisingai aiškina sutarties sąlygas, teigdama, kad jos parengtą projektinę dokumentaciją su parašais atsakovas turėjo teisę gauti ne po to, kai yra sumokėtas 3600,00 Eur avansas, o tik po to, kai atsakovas būtų sumokėjęs visą likusią kainos dalį.
63. Byloje nustatyta, jog sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja apmokėti už atliekamus darbus dalimis taip: 1) avansas 1800,00 Eur sumokamas po sutarties pasirašymo, iki 2022-12-14, po to sutartis įsigalioja; 2) mokama likusi dalis 1800,00 Eur po projektavimo, prieš gamybą; 3) likusi dalis 3650,00 Eur mokama po metalo konstrukcijų pagaminimo, prieš pasiimant konstrukcijas iš gamyklos.
64. Įvertinęs minėtą sutarties nuostatą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad po avanso sumokėjimo, prieš metalo konstrukcijų gamybą, ieškovė turėjo pateikti atsakovui statinio metalo konstrukcijų darbo projektą. Sutartyje šalys aiškiai susitarė, kad likusi avanso dalis mokama po projektavimo. Taigi, atsakovui sumokėjus antrą avanso sumos dalį, projektavimo etapas turėjo būti baigtas. Likusi suma turėjo būti mokama po metalo konstrukcijų pagaminimo – prieš jas pasiimant. Esant baigtam projektavimo etapui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį gauti ieškovės parengtą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią, projektinę dokumentaciją, kad būtų galima įvertinti, ar projektas atitinka atsakovo užsakymą, projekto sprendinius ir pan. Šiuo atveju ieškovės pozicija, kad atsakovas projektą galėjo gauti tik po to, kai būtų apmokėjęs visą kainą, atsiimdamas konstrukciją, prieštarauja šalių sutartyje sudarytam susitarimui dėl dalinių mokėjimų ir sutarties vykdymo etapais tvarkos. Byloje konstatuota, kad ieškovė savo pareigos pateikti atsakovui teisės aktų reikalavimus atitinkantį metalo konstrukcijų darbo projektą neįvykdė.
65. Darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).
66. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
67. Nagrinėjamoje byloje konstatavus ieškovės darbų rezultato trūkumus – įstatymo reikalavimo atitinkančio metalo konstrukcijų darbo projekto nepateikimą – atsakovas pagrįstai reikalauja ieškovės šį trūkumą ištaisyti (6.665 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl įrodymų vertinimo
68. Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.).
69. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
70. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).
71. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).
72. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).
73. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti ir apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti argumentai, papildomai pateikti rašytiniai įrodymai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
74. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
75. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
77. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2025-03-12 sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 1900,00 Eur, 2025-03-13 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 900,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas, 2025-03-25 pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį apie 1000,00 Eur sumos sumokėjimą advokatui už teisines paslaugas.
78. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
79. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovui G. Č. iš ieškovės UAB „Žymana“ priteistina 1900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Žymana“ (į. k. 155308557) 1900,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Alma Jurgelienė
Egidijus Mockevičius
Birutė Simonaitienė