Civilinės bylos Nr. e2-25028-937/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20109-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.1.3.6; 2.6.11.5; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K.-J. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau - AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovės permoką už klaidingai paskaičiuotas ir nesuteiktas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šildymo paslaugas (išskyrus karšto vandens ir bendrų patalpų reikmėms naudotą šilumą) nuo 2018 liepos mėn. iki ieškinio pateikimo dienos.
Nurodo, jog turimais duomenimis permokos (patirtų nuostolių) suma siekia 1 802,19 Eur pagal atsakovės pateiktas sąskaitų detalizacijas už „butui šildyti suvartotą šilumos kiekį“ pagal nurodytus metus/mėnesius: 2018 m. 10-12 mėn. permoka - 200,49 Eur, 2019 m. 01-04 mėn. ir 10-12 mėn. permoka - 376,76 Eur, 2020 m. 01-04 mėn. ir 10-12 mėn. permoka - 301,89 Eur, 2021 m. 01-05 ir 10-12 mėn. permoka – 453,79 Eur, 2022 m. 01-04 mėn. permokos suma – 469,26 Eur, iš viso 1 802,19 Eur. Taip pat prašo priteisti 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovė su ieškove nėra ir nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Tarp šalių susiklosčiusius santykius dėl šilumos energijos pirkimo-pardavimo bendrosioms reikmėms tenkinti reguliuoja šilumos pirkimo-pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas. Ieškovė neginčija atsakovės reikalavimo dėl paslaugos apmokėjimo už bendrosioms patalpų reikmėms paskaičiuotą šilumą, nes ieškovė gyvena dvibučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog 2017-08-31 Vilniaus miesto savivaldybės leidimu ieškovė bute pakeitė šildymo būdą į dujinį. Ieškovė atsakovę 2018-06-11 pranešimu informavo apie darbų pabaigą, perėjimą prie dujinio šildymo, prašė pakeisti šilumos skaičiavimo metodą. Atsakovė 2018-06-13 ir 2018-06-25 pateikė atsakymus. Pasak ieškovės, manydama, jog atsakovė yra profesionali savo srities įmonė, gavusi atsakovės pranešimus laikė priimtinais, papildomų veiksmų nesiėmė, manė, jog tarp šalių yra aiškus susitarimas dėl paslaugų apimties, o atsakovė sąžiningai vykdys savo įsipareigojimus. Nurodo, jog paslaugų apmokėjimui buvo pasirinkusi automatinį banko sąskaitų apmokėjimą, todėl šių metų gegužės mėnesį pastebėjo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. birželio mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio už atsakovės paslaugas buvo nuskaičiuota 1 802,12 Eur suma. Dėl sumos kreipėsi į atsakovę su prašymu nurodyti, ar sumos paskaičiuotos gerai. Teigia, jog atsakyme ieškovei nurodoma, jog ieškovei nurodytą laiką buvo skaičiuojama ir už patalpų šildymą, anksčiau dirbusi darbuotoja įmonėje nebedirba, o atsakovės sistemoje nebuvo pažymėta informacija apie individualų šildymą, pakeistą skaičiavimo metodą. Teigia, jog atsakovė pripažino, kad sumos skaičiuotos klaidingai, tačiau atsisakė perskaičiuoti, nurodant, jog VĮ „Registrų centras“ buvo pavėluotai įregistruoti pakeitimai. Atsižvelgiant į tai, nurodo, jog su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Laiko, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie pasikeitusią situaciją, raštu patvirtino, jog taikomas kitas skaičiavimo metodas ir tik už „šilumos pateikimą palaikyti karštą vandens parengimą ir cirkuliaciją“. Remdamasi teismų praktika, ieškovė nurodo, jog vartotojas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Nurodo, jog atsakovei neteisingai paskaičiavus mokesčius už šilumos energiją, gauti pinigai vertinami kaip nepagrįstas praturtėjimas. Paprastojo remonto atlikimo užbaigimas įformintas 2018-10-11 ESO pažyma. Vėliau atlikus visus numatytus darbus, Registrų centro matininkų suformuotoje byloje nurodoma, jog paprastasis remontas, įskaitant šildymo būdo pakeitimą, baigtas 2017 m.
Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normos, t. y. bendrosios normos bei specialiosios, t. y. Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), o taip pat Komisijos nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės. Nurodo, jog tarp šalių nebuvo sudaryta individuali rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai iki 2022-07-05 buvo prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, jog remiantis CK 6.384 str., 1.71 str., tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta neterminuota energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti už pateiktą šilumos energiją/karštą vandenį. Neginčija, jog nekilnojamojo turto savininkas turi teisę atjungti arba pertvarkyti šildymo įrenginius, tačiau tai atliekant turi būti laikomasi teisės aktų nustatytos šilumos įrenginių atjungimo ir/ar pertvarkymo tvarkos, o to nepadarius patalpų savininkai tebėra pripažįstami vartotojais. Atsakovė, remdamasi ŠŪĮ 29 str., Taisyklių 102-104, 108.3.3, 108.4 p., nurodo, jog ieškinyje nurodoma, jog ieškovė nuosavybės teise priklausančiuose butuose pakeitė šildymo būdą ir apie tai informavo atsakovę 2018 m. Pažymi, jog teisės aktuose yra įtvirtinta atjungimo nuo centralizuoto šildymo tvarka, pranešimo apie tai šilumos tiekėjui tvarka, dokumentai, kurie turi būti gauti bei pateikti suinteresuotiems asmenims. Ieškovė 2018 m. tokių dokumentų atsakovei nepateikė. Atkreipia dėmesį, jog iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą data yra 2022-08-09. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šildymo būdas pakeistas 2022-07-05, pateiktoje statybos užbaigimo deklaracijoje nurodyta data 2022-07-05.
Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog atsakovė atsiliepime į ieškinį patvirtino šias reikšmingas faktines bylos aplinkybes: 1) tarp šalių nebuvo pasirašyta sutartis dėl energijos pirkimo-pardavimo, 2) atsakovė gavo savalaikį pranešimą apie paslaugų atsisakymą, 3) atsakovė nesielgė sąžiningai, neprašė pateikti papildomos informacijos, jei ji būtų reikalinga nutraukti paslaugas. Teigia, jog atsakovė nuo 2018 m. birželio mėnesio neteigė ir negalėjo atsakovei teikti paslaugų dėl ieškovės kito pasirinkto šilumos būdo, tiekėjo, o atsakovė apie tai buvo tinkamai informuota. Pasak ieškovės, nei tuo metu, nei dabar ieškovė negali techniškai atjungti viso namo nuo centralizuotų šilumos tinklų, nes namas yra dvibutis, o kitas butas tebesinaudoja atsakovės paslaugomis. Atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, sutiko neskaičiuoti mokesčio už šildymą nuo 2022-06-01. Teigia, jog tai patvirtina, kad atsakovė gavo lėšas, neturėdama jokio pagrindo. Atsakovės motyvas, jog laiku nebuvo registruoti pakeitimai, susiję su deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, negali būti vertintini, jog tarp šalių galiojo sutartis. Matininkės byloje nurodoma, jog statybos atliekamos nuo 2017 m. Pažymi, jog buvo atliekami ir kiti statybos darbai, todėl statybos darbų užbaigimo aktas pateiktas ne tik dėl šildymo būdo, bet ir kitų darbų. Šiuo atveju turi būti vertinamas paslaugų teikimo faktas. Ieškovė, remdamasi teismų formuojama praktika, CK 6.195 str. nurodo, jog atsakovė nepagrįstai gavo lėšas nesant sutartinių santykių bei faktiškai nesuteikė paslaugų.
Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigia, jog tarp šalių nėra ginčo, jog sutartis dėl šilumos/karšto vandens pirkimo-pardavimo buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o šios sutarties pagrindu ieškovei atsirado pareiga mokėti už suteiktas paslaugas. Remdamasi ŠŪĮ 29 str. 1 d., Taisyklėmis, atsakovė daro išvadą, jog įstatyme numatytos atitinkamos sutarties nutraukimo sąlygos, dokumentai, kurie turi būti pateikiami šilumos tiekėjui tuo atveju, kuomet sutartis nutraukiama/pakeičiama vartotojo iniciatyva dėl šilumos būdo pakeitimo. Pažymi, jog ieškovė atsakovei pateikė 2018-10-11 ESO pažymą apie dujų sistemų parengimą sujungimui, kurioje nurodoma, jog ESO dujų skirstymo sistemą bei vartotojo gamtinių dujų sistemos yra parengtos sujungimui. Pateikta pažymą nėra pagrindas, kuriuo ieškovė įgytų teisę nutraukti/pakeisti sutartį. Pažyma negali būti laikoma dokumentu, įrodančiu teisėtą atjungimą. Ieškovei nesilaikius teisės aktuose nustatytos tvarkos, ieškovė išliko vartotoja tol, kol šildymo būdo pakeitimo faktas buvo išviešintas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto šildymo būdas pakeistas 2022-07-05. Pažymi, jog aplinkybės dėl sutarties nutraukimo, teisinio reglamentavimo ieškovei išdėstytos siųstuose 2022-05-16, 2022-09-30 raštuose. Ieškovei pateikus atsakovei Nekilnojamojo turto registro išrašą, atsakovė ieškovei nuo nurodytos datos tiekia tik karšto vandens ir bendro naudojimo patalpų šildymo paslaugas.
Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas rašytinio proceso tvarka. Nebuvo gautas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia šilumos energiją ir karštą vandenį ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje neginčija savo pareigos mokėti už karštą vandenį, bendrų patalpų reikmėms naudotą šilumą.
Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę grąžinti 1 802,19 Eur permoką už klaidingai paskaičiuotas ir nesuteiktas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) šildymo paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos. Teigia, kad atsakovė lėšas gavo, nesant tarp šalių sutartinių santykių bei faktiškai nesuteikus paslaugų. Nurodo, kad ji yra atjungusi buto šilumos įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad, ieškovei nesilaikius teisės aktuose nustatytos tvarkos, ji išliko vartotoja tol, kol šildymo būdo pakeitimo faktas buvo išviešintas. Nurodo, kad buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai iki 2022-07-05 buvo prijungti prie šilumos energijos tiekimo tinklų. Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą data yra 2022-08-09, šildymo būdas pakeistas 2022-07-05, statybos užbaigimo deklaracijoje nurodyta 2022-07-05 data. Nurodo, kad ESO 2018-10-11 pažyma apie dujų sistemų parengimą sujungimui negali būti laikoma dokumentu, įrodančiu teisėtą atjungimą.
Energijos (be kita ko, šilumos energijos) pirkimo-pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK 6.383-6.401 straipsnių nuostatos. CK 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo – vartotojas turi teisę nutraukti energijos pirkimo-pardavimo sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams.
Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka remontuojant pastatą.
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai: 1) vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį; 2) atlygina dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties atveju vartotojas fizinis asmuo turi teisę vienašališkai, t. y. nepriklausomai nuo šilumos energijos tiekėjo valios, nutraukti sutartį, tačiau šią teisę įgyvendindamas turi laikytis tam tikrų reikalavimų, kurie skirti tinkamai visų suinteresuotų asmenų interesų (tiek privačių, tiek viešųjų) pusiausvyrai užtikrinti, be kita ko, turi būti užtikrinta, kad namo inžinerinių sistemų pertvarkymas nepažeis statybos santykius reglamentuojančios viešosios teisės nuostatų, kad kiti namo gyventojai nepatirs žalos dėl šilumos energijos tiekimo tvarumo pažeidimų ar jiems nepagrįstai perkeltos mokėjimo už šilumos energiją naštos ar pan., kad bus užtikrintas šilumos tiekėjo interesas gauti užmokestį už vartotojo gautą energiją ir šilumos tiekėjas bus tinkamai informuotas apie vartotojo ketinimą nutraukti sutartį. Aptariamiems tikslams pasiekti – vartotojo atsijungimo nuo centralizuotos energijos tiekimo sistemos teisėtumui užtikrinti, be kita ko, skirti Statybos ir Šilumos ūkio įstatymų lydintieji teisės aktai – statybos techniniai reglamentai bei šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-469/2019, 39 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiamas atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumo aspektas, t. y. kad atsijungta būtų teisės aktų nustatyta tvarka; nurodoma, kad savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto, patalpų šildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos; vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai, iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą, ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-313/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika)
Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas laikantis teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013). Vartotojai, kurie neteisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-687/2017; kt.).
Savo ieškinį ieškovė grindžia 2018-06-11 el. laišku atsakovei, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-08-31 raštu dėl leidimo įsivesti dujas (duomenys neskelbtini), 2018-10-11 ESO pažyma apie dujų sistemų parengimą sujungimui, ieškovės pasirašyta 2018-10-31 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartimi, buto kadastro matavimų byla.
2018-06-11 el. laiške ieškovė atsakovei nurodė, kad ji nori kuo skubiau nutraukti šilumos tiekimo sutartį, kad name yra atliekami dujų įrengimo darbai, nurodė būtinybę išvežti įrangą.
Atsakovė 2018-06-13 el. laišku ieškovei nurodė, kad sutartis bus laikoma nutraukta, kai bus pasirašytas šilumos tiekimo nutraukimo aktas ir pilnai atsiskaityta su šilumos tiekėju, kad namą atjungus nuo centrinio šildymo (geriausia būtų atjungimo akto surašymo metu) pasiims šilumos apskaitos prietaisą ir šilumos punkto valdiklį su nuotolinio duomenų nuskaitymu.
Teismas pažymi, kad atsakovės informavimas apie ketinimą nutraukti sutartį, negali būti laikomas teisėtu atsijungimu nuo šildymo sistemos. Nors ieškovė pateikė atsakovei 2018-10-11 ESO pažymą apie dujų sistemų parengimą sujungimui, tačiau ir šis dokumentas nepatvirtina ieškovės teisę nutraukti sutartį su atsakove. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, kad 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m. ar 2022 m. būtų sudarytas šilumos tiekimo nutraukimo aktas ar šilumos įrenginių pripažinimo atjungtais aktas.
Byloje pateiktos 2018-10-31 gamtinių dujų pirkimo pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties specialiosios sąlygos, iš kurių matyti, jog ieškovė ir Lietuvos energijos tiekimas sudarė sutartį, kuri įsigalios dujų pajungimo į objektą dienos. Byloje nėra duomenų, kada faktiškai buvo pajungtos dujos į sutartyje nurodytą objektą.
Iš į bylą pateikto 2022-08-18 Nekilnojamojo turto registro išrašo dėl ginčo buto matyti, kad 2022-07-05 buvo sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, 2022-08-09 pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. Į bylą pateikta ginčo buto 2022-07-05 kadastro duomenų byla. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad šildymo būdas buvo pakeistas tik 2022-07-05.
Pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką yra būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas laikantis teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas. Ieškovė šiuo atveju nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu šildymo įrenginiai buvo atjungti teisės aktų nustatyta tvarka. Priešingai, kadastro duomenų byla sudaryta 2022-07-05, deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pasirašyta 2022-08-09. Byloje nėra šilumos tiekimo nutraukimo akto. Nesant duomenų, kad ginčo laikotarpiu ieškovė teisėtai atjungė buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, ji išliko šilumos energijos vartotoja ir turėjo pareigą mokėti už šilumos energiją. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo laikyti, kad ieškovės sutartis su ieškove buvo nutraukta nuo 2018 m. ir kad ieškovė permokėjo atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. spalio iki 2022 m. balandžio mėnesio (perskaičiavimus ieškovė teikė būtent už šiuos mėnesius). Remiantis nurodytais argumentais, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Į bylą nepateikti duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nėra patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja