Civilinė byla Nr. e2S-1536-555/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10089-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.12; 3.3.2.4

                    (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 21 d. 

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16879-894/2021 pagal ieškovės S. Č. ir J. Č. ieškinį atsakovei S. S. dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų ir palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. S. 15 400,00 Eur skolą, 291,43 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, turtines teises, uždraudžiant, bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą, neviršijant 15 691,43 Eur bendros ieškinio sumos. Ieškovė nurodė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes ieškinio suma laikytina pakankamai didele ir reikšminga, atsakovė savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto.

3.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi ieškovės prašymas tenkintas ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, turtines teises, uždraudžiant, bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą ne didesnei kaip 15 691,43 Eur sumai.

4.       Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra pareikšti ne tam asmeniui, o ji šioje byloje turėtų būti įtraukta tik kaip trečiasis asmuo. Ieškovės reikalavimas jai galėtų būti tik dėl 400,00 Eur sumos, o ne dėl 15 000,00 Eur. Be to, ieškovė ieškiniu nepateikė teismui, o teismas ir pats nesiėmė priemonių objektyviai įvertinti, duomenų apie atsakovės finansinę būklę ir taikydamas laikinąsias apsaugos priemones rėmėsi tik ieškinio sumos dydžiu.

5.       Kauno apylinkės teisme yra gautas ir priimtas ieškovų S. Č. ir J. Č. patikslintas ieškinys, kuriuo yra prašoma ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 15 400,00 Eur be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų sumą, 291,43 Eur palūkanas, ieškovų naudai iš atsakovės priteisti 5 690,00 Eur be teisinio pagrindo gautų piniginių lėšų sumą ir 148,36 Eur palūkanų, ieškovų naudai iš atsakovų priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

7.       Teismui kilo abejonių dėl ieškovės reiškiamo reikalavimo atsakovės atžvilgiu pagrįstumo, t. y. dėl reikalavimo dydžio, ieškinio pagrindo, dėl to, ar reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui. Teismas vertino, kad ieškovės prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nurodytos pirmosios sąlygos (ieškovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų).

8.       Teismas taip pat vertino, kad ieškovė taip pat nepagrindė ir CPK 144 straipsnyje nurodytos antrosios sąlygos, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Teismo iniciatyva patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nuo 2015 m. sausio 1 d., atsakovės atžvilgiu kitų turimų įsipareigojimų nenustatyta, remiantis Kelių transporto registro duomenimis, atsakovės vardu registruota 1 (viena) transporto priemonė, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė gauna reguliarias išmokas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

9.       Atskiruoju skundu ieškovė S. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Pirmosios instancijos teismas, pasirėmęs išimtinai atsakovės abstrakčiais paaiškinimais, nepagrįstai iškėlė abejones dėl reikalavimo dydžio, ieškinio pagrindo, dėl to, ar reikalavimas pareikštas tinkamam atsakovui, todėl priėmė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas. Teismas netinkamai atliko prima facie (liet. ieškinio preliminarus pagrįstumas) ieškinio vertinimą bei priėjo nepagrįstos išvados dėl ieškovės tariamai netinkamo ieškinio pagrindo, atsakovo ir reikalavimo dydžio.

9.2.                      Ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas aiškiai suformuluotas, todėl pirmosios instancijos teismas, nenustatęs jokių akivaizdžių ieškinio nepagrįstumo aplinkybių bei jų tinkamai nepagrindęs, negalėjo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovė pasirinko teisėtą ir leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, ieškinio reikalavimą pagrindė faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais (mokėjimo pavedimais), o pasirinktas teisių ginimo būdas negali būti pagrindu vertinti ieškinio kaip tikėtina nepagrįsto. Faktinį reikalavimo pagrindą sudarančių argumentų nurodymas ir juos grindžiamų įrodymų pateikimas, nevertinant reikalavimo pagrįstumo materialiniu teisiniu aspektu, yra pakankama sąlyga preliminariam ieškinio pagrįstumui konstatuoti.

9.3.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai netinkamai vertino faktines ir pačios atsakovės patvirtintas savo nesąžiningo elgesio aplinkybes. Atsakovės dalyvavimas pinigų skolinime kartu su sugyventiniu V. A., padedant jam išvengti pinigų arešto ir skolų grąžinimo (kurios, kaip patvirtino atsakovė, išieškomos per antstolius), leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovė toliau atlieka nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo (naudotis kitų asmenų banko sąskaitomis, išgryninti bako sąskaitose esančias pinigines lėšas ir pan.). Atsakovė pati nurodo, kad ieškovė galėtų reikšti reikalavimą dėl 400 Eur, tačiau net ir šią sumą atsakovė vengia grąžinti ieškovei. Tai patvirtina ieškovės nesąžiningumą ir vengimą atsiskaityti su ieškove. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra pateikta konkrečių duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį.

9.4.                      Pirmosios instancijos teismas išvis nepasisakė dėl ieškinio sumos dydžio įtakos atsakovės turtinei padėčiai ir galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui. Ieškovei perduotos sumos dydis yra aiškus (15 400 Eur), todėl pagrindo abejoti ieškinio dydžiu nėra. Tuo tarpu reikalavimo pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

9.5.                      Reikšdama ieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis jai yra nežinoma, tačiau, patikrinus Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašus, buvo nustatyta, kad atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto. taigi didelė ieškinio suma bei abejotinos atsakovės galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, suponuoja grėsmę, jog teismui priėmus galimai ieškovei palankų sprendimą, šio sprendimo įvykdymas, gali būti žymiai apsunkintas ar, apskritai, tapti neįvykdomu.

9.6.                      Esant aiškiam ieškinio dydžiui, vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą, būtina įvertinti ir didelės ieškinio sumos įtaką atsakovei. Šiuo atveju duomenų, kad atsakovė gautų reguliarias pajamas ar turėtų savo vardu registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, byloje nėra. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, todėl nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10.       Atsakovė S. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1.                      Ieškovės nurodyti argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu yra melagingi ir neatitinka tikrovės. Ieškovė elgiasi nesąžiningai nurodydama teismui melagingas aplinkybes bei reikalauja nepagrįstų sumų iš atsakovės, nors pinigų suma (paskola) buvo skirta V. A. pagal paskolos sutartį. Ieškovė nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, t. y. susirašinėjimų su atsakove ir pan., kuriuose būtų konstatuota, jog pinigai yra skirti būtent atsakovei.

10.2.                      Ieškovė civilinėje byloje visiškai neįrodo atsakovės nesąžiningumo ir mėginimo nuslėpti turimą turtą. Faktas, jog atsakovė neturi nekilnojamojo turto nėra priežastis vertinti, kad patenkinus ieškovės ieškinį atsakovė negalės jo įvykdyti.

10.3.                      Ieškinio reikalavimai atsakovei privalo būti reiškiami ne jai, o V. A. paskolos sutarties pagrindu. Atsakovė šiuo atveju šioje byloje trauktina ne kaip atsakove, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Taigi konstatuotina, jog ieškinys yra pareikštas ne tuo pagrindu ir ne tam asmeniui. Ieškovės reikalavimas atsakovei galėtų būti tik dėl 400,00 Eur sumos, o ne dėl 15 000,00 Eur. Atsakovei iki šios dienos nėra žinoma, kodėl jai bankiniais pavedimais buvo pervesta ne 15 000,00 Eur suma, kaip tai nurodyta paskolos sutartyje, tačiau 15 400,00 Eur suma.

10.4.                      Šiuo atveju nėra jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių, jog yra tikimybė, kad ieškinys gali būti patenkintas, taigi atsižvelgiant į ieškinio reikalavimo specifiškumą, akivaizdu, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir susiklosčius situacijai, jog teismo ieškinys nebūtų patenkintas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padarytų nepagrįstai didelę žalą atsakovei.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto ir piniginių lėšų arešto, atsakovės atžvilgiu taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.               Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą; antra, turi egzistuoti bent tikėtina teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto ir piniginių lėšų arešto, atsakovės atžvilgiu taikymo, konstatavęs, kad šiuo atveju neegzistuoja nei viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. teismui kilo abejonių dėl ieškinio reikalavimo dydžio, ieškinio pagrindo ir, ar reikalavimas yra pareikštas tinkamam atsakovui (ieškinio preliminaraus pagrįstumo), o taip pat vertino, kad ieškovė neįrodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui). Iš ieškovės atskirojo skundo argumentų spręstina, kad yra kvestionuojami pirmosios instancijos teismo motyvai tiek dėl pareikšto ieškinio preliminaraus (lot. prima facie) pagrįstumo, tiek dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).

15.       Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo (lot. prima facie) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Tai reiškia, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-95-943/2021).

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės be teisinio pagrindo įgytas lėšas (pradinio ieškinio reikalavimai), kurios buvo pervestos į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą, atsakovės sugyventinio V. A. prašymu. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovei buvo paskolinta iš viso 15 400,00 Eur suma, kuri buvo perduota paskolos sutarties sudarymo tikslais, tačiau pats paskolos sandoris nebuvo sudarytas, o lėšų atsakovė iki šiol jai nėra grąžinusi. Reikalavimams pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., t. y. pareikštas ieškinys yra grindžiamas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją patvirtinančiais teisiniais pagrindais.

17.       Akcentuotina ir tai, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali būti vertinamas kaip išankstinės teismo nuomonės dėl ginčo išsakymas. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą byla nėra nagrinėjama iš esmės, todėl aplinkybės, susijusios su ieškovės reiškiamo reikalavimo dydžiu, reikalavimų pagrįstumu, atsakovo tinkamumu  ir pan., turėtų būti vertinamos pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Taigi šiuo atveju sutiktina su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko prima facie (liet. ieškinio preliminarus pagrįstumas) ieškinio vertinimą bei priėjo nepagrįstos išvados, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

18.       Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19.       CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Aptariamu atveju ieškovė, prašydama atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą, grėsmę galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui iš esmės įrodinėjo didele pareikšto ieškinio suma atsakovei.  

20.       Pažymėtina, kad tokio itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tik išimtinais atvejais, t. y. tada, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, jo elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-330/2020 ir kt.).

21.       Kitokio vertinimo šiuo konkrečiu atveju nesuponuoja ir ieškovės akcentuojamas atsakovės galimas finansinis nepajėgumas ateityje įvykdyti jai galimai palankų teismo sprendimą, siekiant per bylos nagrinėjimo laiką išlaikyti šalių turtinę padėti nepakitusią. Pažymėtina, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos. Tik pastarosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai, o tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

22.       Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

23.       Taigi grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo, kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės, įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

24.       Taigi, nagrinėjamoje byloje būtent prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusiai ieškovei ir teko pareiga įrodyti  atsakovės nesąžiningumą kaip sąlygą jos prašomiems ribojimams (turto areštui) taikyti. Apie asmens (ne)sąžiningumą sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje pagal toje byloje nustatytus faktus ir aplinkybes. Šiuo atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą iš esmės įrodinėja atsakovės veiksmais, susijusiais su ginčo piniginių lėšų pervedimu į atsakovės sąskaitą, tokiu būdu leidžiant kitam asmeniui (atsakovės sugyventiniui) pasinaudoti jos asmenine banko sąskaita, o taip pat negrąžinant be pagrįsto pagrindo įgytų piniginių lėšų. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Jau minėta, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, atitinkamai ir dėl ieškovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų pagrįstumo, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi, ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl atsakovės veiksmų, susijusių su lėšų pervedimu į jos banko sąskaitą, yra ginčo dėl esmės įrodinėjimo dalykas, tačiau nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės šiuo atveju. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovė nėra grąžinusi jai jos pervėstų lėšų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suteikia ieškovei pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ir piniginių lėšų arešto.

25.       Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje, tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovės elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškove). Jau minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovės turto paieškoms ar jo kaupimui / išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita.

26.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo atveju netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta nei įrodymų, kad atsakovė nuosavybės teise valdomą turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti, nei konkrečių duomenų apie atsakovės turto masės bei jo vertės pokyčius iki nagrinėjamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus, t. y., kad atsakovė jau yra ėmusis veiksmų sumažinti jos turimo turto masę. Ieškovės procesiniuose dokumentuose taip pat nesama įtikinamų argumentų, kad atsakovė gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti sumažinti jai priklausančio turto masę arba jo vertę, taip mėgindama išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškove. Be to, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

27.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28.       Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas