Baudžiamoji byla Nr.1-899-898/2015

Teisminio proceso Nr.1-01-1-34899-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.;

1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.1.1.8.14.;

1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja J. K.,

sekretoriaujant E. P.,

dalyvaujant prokurorui G. V.,

kaltinamajam R. P.,

kaltinamojo gynėjai advokatei V. P.,

nukentėjusiajai L. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamoji vieta – prie Šiaulių miesto savivaldybės, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Šiaulių miesto teismo 1977 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal LTSR Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
2. Šiaulių miesto teismo 1989 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal LTSR Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį ir 151 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams;
3. Šiaulių rajono teismo 1985 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal LTSR Baudžiamojo kodekso BK 147 straipsnio 3 dalį, 212 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu;
4. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1993 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso (toliau BK) 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams, BK 26 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu;
5. Šiaulių apygardos teismo 1999 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 112 146 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams su viso turto konfiskavimu. Pritaikius BK 26 straipsnį, pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu. Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuosprendis panaikintas ir byla perduota tirti iš naujo. Lietuvos apeliacinio teismo 2000 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 112 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 272 straipsnio 3 dalį išteisintas, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metams, galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo;
6. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 105 straipsnio 11 punktą laisvės atėmimu 12 metams, remiantis BK 43 straipsnio 1, 3 dalimis, prijungta neatlikta bausmė (2 mėn.) pagal 2000 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, galutinė bausmė – 12 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gegužės 29 d. nutartimi nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria BK 43 straipsnio pagrindu prijungtas 2 mėnesių laisvės atėmimas, galutinė bausmė – 12 metų laisvės atėmimas. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. liepos 24 d. nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems metams, 2015 m. kovo 10 d. paleistas iš įkalinimo vietos atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

R. P. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei L. J., o būtent: 2015 m. birželio 21 d. apie 22.40 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia rankomis suėmė L. J. už kaklo ir taip ją smaugė, sukeldamas nukentėjusiajai L. J. fizinį skausmą.

Be to, R. P. grasino nužudyti žmogų ir sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent:  2015 m. birželio 21 d. apie 22.40 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini)1, virtuvėje, laikydamas rankoje bulvių skustuvą L. J. žodžiu pagrasino, kad ją papjaus, apipils sieros rūgštimi, išbadys akis, tai nukentėjusiajai L. J. sukėlė pakankamą pagrindą matyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. P. kaltę pripažino, parodė, kad jog nieko neatsiminė. 2015 m. birželio 22 d. sužinojo, kad gavo darbą. Buvo pavartojęs raminančių vaistų, po to išgėrė alaus, todėl nieko neatsiminė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. P. 2015 m. birželio 22 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (39-40 b. l.), kuriuose R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad L. J. yra jo sugyventinė, kurią jis pažįsta apie 5 metus, kartu gyvena apie 3 mėnesius, veda bendrą ūkį. Lina pasikvietė jį kartu gyventi, kai prieš tris mėnesius jis grįžo iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 5 metų laisvės atėmimo bausmę už žmogaus sumušimą. L. J. turi du nepilnamečius sūnus Mantą ir Arnių, kurie gyvena kartu su jais L. J. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Anksčiau Linos nėra mušęs. Su Linos sūnumis sutaria labai gerai, prieš juos nesmurtauja. 2015 m. birželio 21 d. sužinojęs, kad gavo darbą, jis iš džiaugsmo kartu su draugu išgėrė du plastikinius 1 l talpos butelius alaus, 7,5 % stiprumo. Nuo išgerto alaus kiekio jautėsi apsvaigęs. Apie 20.00 val. jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.30 val. namo iš darbo grįžo sugyventinė Lina. Jis tuo metu buvo virtuvėje. L. J. pamačiusi, kad jis neblaivus, pradėjo jam priekaištauti dėl gėrimo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jis, būdamas susinervinęs, iš pykčio galėjo Linai pagrasinti, kad ją papjaus, išbadys akis, apipils sieros rūgštimi. Dėl girtumo neprisimena, kad žodinio konflikto metu būtų paėmęs į rankas bulvių skustuvą ir juo grasinęs Linai. Taip pat neprisimena, kad būtų rankomis smaugęs Liną. Mano, kad jei Lina teigė, kad jis rankoje laikydamas bulvių skustuvą jai išsakė minėtus grasinančius žodžius, ją smaugė, galėjo taip būti. Kaltės neneigia. Būdamas girtas nebekontroliavo savo veiksmų, galėjo negražiai elgtis. Realiai jis neketino Linos nuskriausti, sužaloti, papjauti, išbadyti akis, apipilti sieros rūgštimi. Jis sieros rūgšties neturėjo. Minėti grasinantys žodžiai buvo išsakyti neapgalvotai, spontaniškai. Suprato, kad tokiu elgesiu jis sugyventinei Linai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Po konflikto pasiėmęs darbinius rūbus išėjo pas draugą. Tikrai neprisiminė, kad konflikto metu Linos sūnus Mantas būtų puolęs į tarpą tarp jų. Dėl girtumo neprisiminė, kad M. būtų žodžiu pagrasinęs, kad „bus šakės, užsidėjai kryžių“. E. V. gatve prie jo privažiavo policijos tarnybinis automobilis, pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Jis nežinojo, kad sugyventinė Lina iškvietė policiją. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas. Būdamas blaivus nebūtų šitaip elgęsis.

Pagarsinus parodymus kaltinamasis R. P. parodė, kad jo parodymai užrašyti teisingai, prisimena, jog gėrė alų. Daugiau dėl girtumo nieko neprisimina. Į gydytojus dėl atminties nesikreipė. Savo veiksmus vertina blogai. Nukentėjusiosios atsiprašė. Dėl pavojingo recidyvisto statuso panaikinimo nesikreipė. Dabar gyvena su sugyventine, dirba, atlyginimas 300 eurų, atskaičius mokesčius į rankas gauna 250 eurų. Savaitgaliais grįžta namo. Išvadas padarė, gailisi.

Nukentėjusioji L. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015 m. birželio 22 d. grįžo iš darbo namo, virtuvėje rado R. P., geriantį alų. Supyko, pradėjo jam priekaištauti. Įvyko konfliktas. Jis pradėjo pulti. Kaltinamasis paėmė ranka už jos gerklės, bet neskaudžiai, ji Romualdą atstūmė. Po to R. P. nuėjo į kambarį dėtis darbinius rūbus, pasakė, kad išeis. Ji R. P. pasakė kad išeitų, nes priešingu atveju iškvies policiją. Sugyventinis jai grasino: „sudeginsiu, tu negyvensi“, jei iškvies policiją, po to paėmė aštrų bulvių skustuką. Nemanė, kad būtų ją padūręs. Policiją iškvietė, nes buvo susinervinusi dėl to, kad R. P. girtas ją puldinėjo. Nelabai išsigando, nes namuose buvo jos vaikai, kurie nebūtų leidę R. P. įgyvendinti grasinimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nukentėjusiosios 2015 m. birželio 22 d. ir 2015 m. birželio 19 d. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (17, 18-20 b. l.), kuriuose ji parodė, kad R. P. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie 1,5 mėnesio, kartu veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Sugyventinį Romualdą pažinojo prieš 5 metus, kartu negyveno, buvo tik draugai. Paskui Romualdas padarė nusikaltimą, sužalojo peiliu žmogų, tai jam buvo paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Romualdas 2015 m. kovo mėnesį, pilnai atlikęs laisvės atėmimo bausmę grįžo iš įkalinimo įstaigos. Maždaug prieš 1,5 mėnesio atėjo Romualdas pas ją į svečius, pabendravę nusprendė kartu gyventi. Romualdas dažnai vartojo alkoholį, tai jai nepatiko, todėl tarp jų dėl gėrimo vykdavo žodiniai konfliktai. Turi du sūnus A. J., 16 metų ir M. J., 15 metų. Ji su sūnumis ir sugyventiniu Romualdu gyvena jai priklausiančiame bute, (duomenys neskelbtini). Anksčiau sugyventinis Romualdas nesmurtaudavo, jai negrasindavo. 2015 m. birželio 21 d., apie 22.40 val. ji grįžo iš darbo namo. Virtuvėje pamatė sugyventinį Romualdą, iš butelio geriantį alų. Jai nepatiko, kad sugyventinis geria, tad jam pradėjo priekaištauti dėl gėrimo. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Sugyventinis Romualdas ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, ji sugyventinį Romualdą pradėjo varyti iš namų. Romualdas tada viena ranka suėmė  jai už kaklo ir jį spaudė, o kita ranka, atsidaręs stalčių, kaip suprato, ieškojo peilio. Neradęs peilio iš stalčiaus pasiėmė bulvių skustuvą. Tada sugyventinis Romualdas ją smaugdamas ir rankoje laikydamas bulvių skustuvą jai žodžiu grasino šaukdamas „išbadysiu akis, apipilsiu sieros rūgštimi, papjausiu“. Bulvių skustuvo sugyventinis jai prie kaklo ar kitos kūno vietos nebuvo pridėjęs. Jis bulvių skustuvu jos nespėjo sužaloti, nes į virtuvę atėjo sūnus Mantas, kuris pamatęs, kas vyksta, sugyventinį nuo jos atstūmė ir atėmė bulvių skustuvą. Ji sugyventinio Romualdo grasinimų išsigando, kadangi Romualdas savo veiksmais jai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Jei ne sūnus Mantas, jos sugyventinis Romualdas būtų ją bulvių skustuvu sužalojęs, kadangi sugyventinis Romualdas yra teistas už nužudymą ir sunkų žmogaus  sveikatos sutrikdymą. Bute sieros rūgšties neturėjo. Bulvių skustukas priklauso jai, jo bendras ilgis apie 17 cm. Ji tada nuėjo į balkoną ir telefonu iškvietė policiją. Sūnus Mantas stovėjo tarpduryje, kad sugyventinis prie jos nebelystų. Romualdas dar sūnui M. pagrasino: „tau bus šakės, užsidėjai kryžių“. To grasinimo nei ji, nei sūnus nesureikšmino. Realiai jis M.i neketino nieko blogo padaryti, tiesiog buvo supykęs ant Manto, kad ją užstojo. R. M. negrasino, kad jį papjaus. Nežino, kodėl ji pareigūnams pasakė, kad sugyventinis žodžiu grasino papjauti Mantą ir kad anksčiau sugyventinis yra ją mušęs. Romualdas išgirdęs, kad ji iškvietė policiją išėjo iš buto. Kai ją sugyventinis Romualdas smaugė, jai skaudėjo kaklą, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant kaklo atsirado patinimas bei paraudimas. Į medikus nesikreipė, pas med. ekspertą nuėjusi nebuvo, nes neturėjo laiko, reikėjo eiti į darbą. Įvykio metu buvo blaivi. Po įvykio sugyventinis Romualdas kartu su ja negyvena. Su juo taikytis nežada. Civilinio ieškinio neplanavo reikšti.

Pagarsinus parodymus nukentėjusioji L. J. parodė, kad protokolą pasirašė neperskaičiusi. Policininkams nesakė, jog ją smaugė. Sugyventinis tik buvo suėmęs jai už kaklo, tai juto, tačiau jos nesmaugė iki oro netekimo, dėl streso skausmo nejuto, nors kažkiek gal skaudėjo. Kaltinamasis buvo paleidęs jos kaklą, kai stalčiuje ieškojo skustuko, kurį laikydamas rankoje jai sakė: „išbadysiu akis, apipilsiu sieros rūgštimi, papjausiu“. Kaltinamąjį nuo jos nustūmė jos 15 metų sūnus. Tuo metu ji buvo išsigandusi, jautė baimę, kad sugyventinis gali įgyvendinti grasinimus, nes ankščiau buvo teistas už žmogaus sužalojimą, bet nemano, kad sugyventinis būtų jai ką nors padaręs, nes tuo metu namuose buvo vaikai. Įvykius geriau atsiminė atvykus policijai. Pirminiai jos parodymai yra teisingi. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji sugyventiniui atleido, nes sugyventinis pasikeitė, dirba, nori normaliai gyventi, jai padeda buityje.

Nukentėjusiosios L. J. pareiškime nurodyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 22.40 val. ji pranešė, jog (duomenys neskelbtini), girtas sugyventinis R. P. ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino apipilti sieros rūgštimi, nužudyti, laikydamas rankoje bulvių skustuką grasino papjauti, taip pat smaugė ją ir grasino papjauti jos nepilnametį sūnų. Tokiais savo veiksmais sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą, be to, ji patyrė psichologinį smurtą (13 b. l.).

2015 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Jos metu paimtas bulvių skustuvas (9-11 b. l.).

2015 m. birželio 26 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota iš įvykio vietos paimto bulvių skustuvo apžiūra, užfiksuota, kad bendras skustuko ilgis – 17 cm, metalinė dalis – 6 cm, smaigalys smailus. Skustuvas ir grąžintas nukentėjusiajai L. J. (25-28 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skaitmeninė laikmena, joje užfiksuotas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios L. J. skambutis į pagalbos centrą ir pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatoriumi; iš pokalbio turinio matyti, jog L. J. išsigandusi ir nurodo, jog neblaivus sugyventinis smurtauja ir grasina jai ir vaikams (30-31 b. l.).

Asmens blaivumo teste užfiksuota, kad 2015 m. birželio 21 d., 23.58 val. R. P. nustatytas 1,46 prom. girtumas (32 b. l.).

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo R. P. kaltumą patvirtinančių įrodymų, kad jis 2015 m. birželio 21 d. grasino nužudyti L. J. sveikatą bei suimdamas L. J. už kaklo ir taip ją smaugdamas sukėlė jai fizinį skausmą, bei kad 2015 m. birželio 21 d. apie 22.40 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, laikydamas rankoje bulvių skustuvą L. J. žodžiu pagrasino, kad ją papjaus, apipils sieros rūgštimi, išbadys akis, tai nukentėjusiajai L. J. sukėlė pakankamą pagrindą matyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis posėdžio metu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigė, kaltu prisipažino visiškai, tačiau teigė, kad nieko neprisimena dėl buvusio girtumo. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2015 m. birželio 21 d. sužinojęs, kad gavo darbą, jis iš džiaugsmo kartu su draugu išgėrė du plastikinius 1 l talpos butelius alaus; nuo išgerto alaus kiekio jautėsi apsvaigęs; apie 20 val. jis grįžo namo, apie 22.30 val. iš darbo grįžusi sugyventinė Lina, pamačiusi, kad jis neblaivus, pradėjo jam priekaištauti dėl gėrimo; tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jis, būdamas susinervinęs, iš pykčio galėjo Linai pagrasinti, kad ją papjaus, išbadys akis, apipils sieros rūgštimi; dėl girtumo neprisimena, kad žodinio konflikto metu būtų paėmęs į rankas bulvių skustuvą ir juo grasinęs Linai; taip pat neprisimena, kad būtų rankomis smaugęs Liną, tačiau jei Lina teigė, kad jis rankoje laikydamas bulvių skustuvą jai išsakė minėtus grasinančius žodžius, ją smaugė, galėjo taip būt; suprato, kad tokiu elgesiu jis sugyventinei Linai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, kaltinamasis juos patvirtino, taip pat teigė, jog dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. J., kuri nors teisme tvirtino, kad dėl R. P. veiksmų nejautė tokio išgąsčio, nes vaikai buvo šalia, tačiau patvirtino savo pirminius parodymus, iš karto duotus po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu, jog buvo išsigandusi, kad jos sugyventinis būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, laikydamas bulvių skustuką, sugriebęs ją už kaklo smaugė, kad sakė, jog apipils ją sieros rūgštimi, išbadys akis ir, kad šiuos grasinimus ji suprato kaip realius, nes anksčiau sugyventinis buvo teistas už nužudymą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios duotų parodymų, kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir posėdžio metu ištirtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys: įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – nukentėjusiosios L. J. virtuvė, esanti (duomenys neskelbtini), kurioje vyko konfliktas; L. J. įvykio dieną, t. y. 2015 m. birželio 21 d., rašytame protokole-pareiškime nurodytos aplinkybės, kad 2015 m. birželio 21 d., apie 22.40 val. namuose, girtas sugyventinis R. P. ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, grasino apipilti sieros rūgštimi, nužudyti, laikydamas rankoje bulvių skustuką grasino papjauti, taip pat smaugė ją ir grasino papjauti jos nepilnametį sūnų; Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios L. J. skambutis į pagalbos centrą ir pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatoriumi; iš pokalbio turinio matyti, jog L. J. išsigandusi ir nurodo, jog neblaivus sugyventinis smurtauja ir grasina jai ir vaikams; daiktų apžiūros protokole užfiksuotas iš įvykio vietos paimto bulvių skustukas, su kuriuo grasinta nukentėjusiajai.

Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad sugyventinio grasinimų nelabai išsigando ir nemanė, jog R. P. įgyvendins grasinimus, nes namuose buvo jos vaikai, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji parodė, jog jie teisingi, t. y. kad ji išsigando sugyventinio Romualdo grasinimų, sugyventinio išrėkti žodžiai „išbadysiu akis, apipilsiu sieros rūgštimi, papjausiu“ ir jos smaugimas rankoje laikant bulvių skustuką jai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti; jei sūnus nebūtų nuo jos nustūmęs R. P., Romualdas būtų ją sužalojęs bulvių skustuvu, kadangi yra teistas už nužudymą ir sunkų žmogaus  sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji kaip jau minėta, patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad kaltinamajam sugriebus jai už gerklės, jai skaudėjo kaklą, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant kaklo atsirado patinimas bei paraudimas. L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, todėl teismas nustatydamas įvykio aplinkybes jais remiasi visiškai, o jos duotais parodymais teisme, teismas remiasi tiek kiek jie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. R. P. grasino ne tik žodžiais „išbadysiu akis, apipilsiu sieros rūgštimi, papjausiu“, bet ir veiksmais, smaugdamas ir rankoje laikydamas aštrų daiktą – bulvių skustuką. Nukentėjusioji žinojo, kad kaltinamasis buvo teistas už nužudymą ir kito žmogaus sužalojimą, todėl įvertinus grasinimo išraišką ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas, o kaltinamasis suprato, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsakė taip, jog nukentėjusioji patikėtų, kad tai realiai gali būti įvykdyta, ir to norėjo.

Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo R. P. veika dėl grasinimo nužudyti ir sunkiai sutrikdyti L. J. sveikatą kvalifikuota teisingai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Taip pat teisingai kvalifikuota veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo L. J..

Teismas patikslina kaltinime nurodytą aplinkybę, kad R. P. grasino nužudyti L. J. ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą (kaltinime nurodyta žodis „ar“), kadangi tokios aplinkybės nustatytos bylos nagrinėjimo metu, t.y. kaltinamojo veiksmai nebuvo alternatyviniai, jis grasino ir nužudyti nukentėjusiąją ir sunkiai sutrikdyti jos sveikatą. Toks patikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties ir veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.), be to, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčines veikas, todėl BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu, taigi jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

R. P. veikdamas tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3d.). Nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą (53-70 b. l.), dėl to, kaip jau minėta, BK 27 straipsnio prasme laikytinas recidyvistu. R. P. administracine tvarka nebaustas (52 b. l.), šiuo metu dirba (49 b. l.), yra įrašytas į VšĮ Respublikinės ligoninės Psichiatrijos klinikos registrą, 1975-1992 m. jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (45 b. l.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į R. P. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus R. P., kaip recidyvistui, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. R. P. teistas 7 kartus, inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos 3 mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo už sunkų sveikatos sutrikdymą, kas rodo, jog jis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė, todėl laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas R. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2015 m. birželio 22 d., t. y. 2 (dvi) paros.

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (41, 42 b. l.)  – pradėjus bausmės vykdymą panaikintina (BPK 139 str.).

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikos tirti:

• skaitmeninė laikmena su L. J. garso įrašu skambinant Pagalbos centrui, prisegta prie bylos viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;
• bulvių skustuvas, grąžintas nukentėjusiajai pagal pakvitavimą, paliktinas neribotai L. J. nuosavybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

R. P. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir R. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. P. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 21 d. iki 2015 m. birželio 22 d., dvi paras ir laikyti, kad R. P. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

• skaitmeninę laikmeną su garso įrašu, esančią prie bylos viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
• bulvių skustuvą, grąžintą L. J., palikti neribotai L. J. nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                        J. K.