Civilinė byla Nr. 2-2224/2011
Procesinio sprendimo kategorija: 106.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, civilinėje byloje Nr. 2-1801-253/2011 pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, susijęs su asmens atvaizdo ir asmens duomenų panaudojimo teisėtumu.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami ieškinio priėmimo klausimai.
Ieškovė T. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) ir prašė: 1) pripažinti jos asmens duomenų viešą paskelbimą, jos asmens atvaizdo naudojimą policijos internetiniame tinklalapyje neteisėtu; 2) skubos tvarka uždrausti atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui naudoti jos asmens duomenis bei atvaizdą savo internetiniame tinklalapyje bei areštuoti 500 000 Lt sumai Klaipėdos apskrities VPK priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitų lėšas; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą jai ir jos vaikui, kartu priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti solidariai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas, kartu priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities VPK internetiniame puslapyje ieškovė aptiko savo atvaizdą tarp policijos ieškomų asmenų, buvo nurodyta ieškovės vardas, pavardė, gimimo metai. Pažymėjo, kad ieškovė niekur nesislapsto, oficialiai dirba, yra viešas asmuo, nes yra Lietuvos Žmogaus Teisių Stebėtojų Sąjungos tarybos (toliau – LŽTSS) narė bei Lietuvos Reformų Partijos narė. Duomenų apie ieškovę paskelbimas internete, jai nepranešant ir nežinant, pažeidė asmens teises ir laisves. Neteisėtais atsakovų veiksmais buvo pažemintas ir ieškovės vaiko vardas, reputacija mokykloje. Be to, nurodė, kad 2011 m. gegužės 6 d. ieškovė buvo viešai užpulta ir sumušta prie Klaipėdos miesto Jūrininkų poliklinikos. Ieškovės nuomone, šį užpuolimą organizavo Klaipėdos apskrities VPK, atvirai persekiojanti sunkiai sergantį žmogų. Padaryta žala ieškovei ir vaikui nebuvo atlyginta.
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatė terminą iki 2011 m. birželio 15 d. ieškovės ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė suformulavo savo ieškinio dalyką, tačiau nenurodė ieškinio pagrindo, t. y. nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kad konkrečių pareigūnų veiksmai įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinti neteisėtais, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neturtinę žalą. Be to, ieškovė prašė priteisti ir jos vaikui padarytą neturtinę žalą, tačiau duomenų apie vaiką, jo procesinę padėtį byloje, vaiko patirtą neturtinę žalą su ieškiniu nepateikė. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė teismui pateikė iš viso tik 2 ieškinio egzempliorius, o priedai prie ieškinio yra pateikti vienu egzemplioriumi. Pasisakydamas dėl žyminio mokesčio, teismas nurodė, kad nors ieškovė ir prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes ieškinį ji reiškia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punkto pagrindais, tačiau nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių galimybę atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas pasiūlė ieškovei pateikti tokius įrodymus, o jų nepateikus – įpareigojo sumokėti žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės T. Ž. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis ieškovei buvo įteikta tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė T. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. ir 2011 m. gegužės 27 d. nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį nagrinėti teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi nepagrįstai nurodė pateikti internete esančias fotonuotraukas visų ieškomų asmenų, nes atsakovas pats turi šias fotonuotraukas, jis jas patalpino internetiniame puslapyje, be to, šios fotonuotraukos yra pakabintos kiekviename policijos komisariate ant sienos ir visiems prieinamos, LŽTSS 2011 m. gegužės 6 d. pranešimas apie ieškovės neteisėtą užpuolimą taip pat buvo paskelbtas internete ir yra viešai žinomas. Todėl teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškovės ieškinį dėl šių reikalavimų neįvykdymo.
2) Teismas turėjo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punkte nurodytais pagrindais. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti ir į asmens turtinę padėtį, nes ieškovė turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir dėl to taip pat turi būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
3) Klaipėdos miesto valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybai 2011 m. gegužės 10 d. buvo pateiktas prašymas suteikti valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą. Siekiant gauti įrodymus apie sunkią ieškovės ir jos vaiko materialinę padėtį, buvo kreiptasi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją dėl gyventojų turto ir pajamų deklaracijos. Tačiau ši institucija tyčia užvilkino deklaracijos patvirtinimą ir ją patvirtino tik 2011 m. birželio 1 d. Patvirtinta deklaracija, kurioje buvo nurodyta, kad ieškovė turi 0 Lt pajamų, buvo pateikta Klaipėdos miesto valstybės garantuojamai antrinės teisinės pagalbos tarnybai, tačiau antrinė pagalba iki šio nėra suteikta, advokatas nėra paskirtas, o klausimo sprendimas yra tyčia vilkinamas. Be to, nuo 2011 m. birželio 15 d. ieškovė yra atleista iš darbo. Neturėdama advokato ieškovė negalėjo realizuoti savo teisės būti atleistai nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios materialinės padėties bei laiku paruošti teismui pareiškimą dėl trūkumų pašalinimo.
4) Klaipėdos miesto valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos vadovas R. V. šioje byloje turi būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, nes dėl jo tyčinių veiksmų, dėl kurių ieškovei nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ieškovė neturėjo galimybės laiku ir tinkamai kreiptis į teismą, pašalinti ieškinio trūkumus. Jeigu ieškovei laiku būtų suteikta antrinė teisinė pagalba Klaipėdos apygardos teisme, išnyktų trūkumų pašalinimo klausimas.
5) Tariamus ieškinio trūkumus teismas galėjo svarstyti parengiamajame teismo posėdyje, o ne grąžinti ieškinį atgal. Be to, tai nebuvo trūkumai, dėl kurių teismas galėjo atsisakyti priimti ieškinį.
6) Siekiant įrodyti neturtinės žalos dydį, buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centrą, buvo pradėtas gydymas. Tačiau vėliau ieškovė sužinojo, kad visi įrašai ieškovės kortelėje yra išplėšti. Buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, į policiją, bet atsakymų dar nėra gauta.
7) Dėl Klaipėdos miesto valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus R. V. ir teisės skyriaus vedėjos K. G. veiksmų, kuriais yra vilkinamas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos paskyrimas, yra kreiptasi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, jų nepašalinus, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Tuo tarpu teismui nustačius ieškinio formos ar turinio trūkumų, ar esant neapmokėtam žyminiam mokesčiui, turi būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Per šį terminą pašalinus ieškinio trūkumus, teismas turi ieškinį priimti, o jų nepašalinus, laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui (CPK 115 str. 5 d., 138 str., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1225/2009).
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nereikalauja iš ieškovo civilinės bylos iškėlimo stadijoje visiško tikslumo ir aiškumo paduodamame procesiniame dokumente. Šiuo atveju svarbiausia nustatyti, ar iš esmės yra aiškus ir suprantamas ieškinio turinys, ar nėra akivaizdžių procesinių kliūčių priimti ieškinį. Tuo atveju, kai teismas sprendžia ieškinio priėmimo klausimą ir nustato, kad nėra pagrindo priimti ieškinį, kadangi neegzistuoja teisės kreiptis į teismą visos prielaidos ir sąlygos, teismo nutartyje dėl atsisakymo priimti ieškinį ar ieškinio trūkumų šalinimo turi būti aiškiai, suprantamai išdėstyti argumentai, dėl kurių procesas negali vykti toliau. Kai teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo įvardija ieškinio trūkumus ir ieškovas po to pateikia teismui patikslintą ieškinį, teismas turėtų ieškinį priimti, jeigu ieškovo pateiktas procesinis dokumentas atitinka formos ir turinio reikalavimus (sumokėtas žyminis mokestis ir pateikti šio mokesčio sumokėjimą pagrindžiantys įrodymai, prie ieškinio pridėti jame išdėstytus argumentus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai ir pan.) ir iš esmės yra aiškus ieškinio turinys. Ieškinį galima laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui tik tuomet, jeigu po ieškinio trūkumų šalinimo iš tiesų nėra aiškus materialusis teisinis reikalavimas, t. y. tai, ko teismo prašo ieškovas (ieškinio dalykas) ar neišdėstytos aplinkybės, kuriomis grindžiami pareikšti reikalavimai (ieškinio faktinis pagrindas), arba nepateikti duomenys apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Tuo atveju, kai ieškovas po ieškinio trūkumų šalinimo iš esmės tinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, tačiau nepašalino trūkumų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu, negalima laikyti, kad yra pagrindas ieškinį priimti ir civilinę bylą iškelti.
Nagrinėjamu atveju ieškovė T. Ž. padavė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai bei Klaipėdos apskrities VPK ir prašė: 1) pripažinti jos asmens duomenų viešą paskelbimą bei atvaizdo naudojimą policijos internetiniame tinklalapyje neteisėtu; 2) skubos tvarka uždrausti atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui naudoti jos asmens duomenis bei atvaizdą savo internetiniame tinklalapyje bei areštuoti 500 000 Lt sumai Klaipėdos apskrities VPK priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitų lėšas; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą jai ir jos vaikui, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad atsakovo Klaipėdos apskrities VPK internetiniame tinklapyje nepagrįstai patalpintas jos atvaizdas tarp policijos ieškomų asmenų, neteisėtai nurodyti jos duomenys - vardas, pavardė, gimimo metai. Ieškovės nuomone, neteisėtu jos atvaizdo išviešinimu buvo pažemintas ieškovės bei jos vaiko vardas, nukentėjo reputacija. Be to, 2011 m. gegužės 6 d. ieškovė buvo užpulta ir sumušta prie Klaipėdos miesto Jūrininkų poliklinikos, o užpuolimą organizavo Klaipėdos apskrities VPK, atvirai persekiojanti sunkiai sergantį žmogų (b.l. 2-4).
Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė tokius ieškinio trūkumus: 1) nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas, t. y. nepateikti duomenys, kad konkrečių pareigūnų veiksmai įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinti neteisėtais, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtą neturtinę žalą; 2) nepateikti duomenys apie ieškovės vaiką, kuriam taip pat prašoma priteisti neturtinę žalą, nenurodyta vaiko procesinė padėtis byloje; 3) teismui pateikti tik 2 ieškinio egzemplioriai, o priedai prie ieškinio yra pateikti vienu egzemplioriumi 4) nepateikti įrodymai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą (b.l. 5-6).
Kolegija pažymi, kad ieškovė pareiškė kelis tarpusavyje susijusius skirtingo pobūdžio reikalavimus: reikalavimą dėl pripažinimo, kad jos asmens duomenys nepagrįstai išviešinti ir turi būti uždraustas tolesnis jų platinimas bei reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kuo pasireiškia atsakovų neteisėti veiksmai – ieškovės atvaizdo bei asmens duomenų išviešinimu, taip pat jos sužalojimu, t. y. ieškinio faktinis pagrindas yra suformuluotas, pateikti duomenys iš Klaipėdos apskrities VPK apie jos duomenų išviešinimą bei pranešimas apie ieškovės sužalojimą. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip ieškinio trūkumą nurodė tai, jog nėra suformuluotas ieškinio faktinis pagrindas. Be to iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie savo vaiką, kuriam taip pat prašo priteisti žalą iš atsakovų. Jeigu vaikas yra mažametis, t. y. neturintis civilinio procesinio teisinio veiksnumo, pats ieškinio faktinio pagrindo suformulavimas reiškia, kad jis motinos valia įtrauktas bendraieškiu, ir motina yra jo atstovė pagal įstatymą (CPK 38 str. 4 d.). Jeigu nepilnametis yra vyresnis nei keturiolikos metų amžiaus, teismas turi spręsti, ar pagal pareikštus reikalavimus toks vaikas neturi teisės savarankiškai ginti savo subjektines teises (CPK 38 str. 3 d.). Todėl vaiko duomenų nenurodymas ieškinyje taip pat yra ieškinio trūkumas, tačiau vaiko procesinės padėties nenustatymas civilinio bylos iškėlimo stadijoje negali būti kliūtimi priimti ieškinį. Tačiau kiti teismo nurodyti trūkumai, susiję su reikalavimais ieškinio formai – nepateiktas ieškinio ir jo priedų tinkamas skaičius (CPK 113 str.), taip pat susiję su ieškinio apmokėjimu žyminiu mokesčiu už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą, yra pagrįsti. Ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio pagal įstatymą už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punktą, kuriuo remiasi ieškovė, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokia situacija gali susidaryti ne tik tuomet, kai baudžiamojoje byloje įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo nustatoma, kad ieškovas patyrė žalos, bet ir tuomet, kai atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir reiškiamos nuomonės apie asmenų kaltę nusikaltimo padarymu negalima daryti išvados, jog nusikalstama veika ir asmenų kaltumas yra įrodytas ar bent atliekamas tyrimas baudžiamojo proceso tvarka, kas sudarytų pagrindą atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodytos įstatymo normos pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-503/2008). Ieškovė nepateikė teismui įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, jog jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika ar bent jau yra nagrinėjama baudžiamoji byla arba vykdomas ikiteisminis tyrimas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už šioje byloje pareikšto ieškinio nagrinėjimą CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Remiantis CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu, kuriuo ieškinyje taip pat remiasi ieškovė, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, suėmimo, sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo (teismo) veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie jos neteisėtą sulaikymą (suėmimą) ar kitokių neteisėtų minėtoje normoje nurodytų procesinių prievartos priemonių taikymą jos atžvilgiu ir šiomis aplinkybėmis negrindžia ieškinio reikalavimų. Tai, kad, ieškovės nuomone, Klaipėdos apskrities VPK internetiniame tinklapyje neteisėtai išplatinti jos asmens duomenys, taip pat tai, kad ji nukentėjo nuo kitų asmenų veiksmų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji yra atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino šio ieškinio trūkumo ir nesumokėjo trūkstamo žyminio mokesčio už ieškinyje pareikštų turtinio ir neturtinio pobūdžio reikalavimų nagrinėjimą. Ši aplinkybė sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei (CPK 115 str. 5 d., 135 str. 2 d., 138 str.).
Pagal galiojantį civilinio proceso įstatymą fizinis asmuo gali būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio nagrinėjimą ir tuomet, jeigu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, remdamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygų nuostatomis, išnagrinėjusi asmens prašymą, pagrįstą jo sunkią turtinę padėtį įrodančiais dokumentais, priima sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir asmens atleidimo (visiškai ar iš dalies) nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11-14, 19-20 str.). Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas suteikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą ir atleisti ją (visiškai ar iš dalies) nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra pagrindas ją pagal įstatymą atleisti nuo žyminio mokesčio už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Tokio sprendimo ieškovė teismui nepateikė, taip pat neteikė motyvuoto prašymo atleisti ją iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) ar atidėti šio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.).
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymą ir pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu, ieškovei nepateikus tinkamai įforminto ieškinio su priedais ir nesumokėjus žyminio mokesčio už ieškinyje pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Naikinti nutartį ar ją keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Ši teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą ir paduoti ieškinį, kuris atitiktų jo formos ir turinio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusį Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo 10 straipsnį ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į reikalaujamą priteisti žalos dydį, yra teismingi apylinkių teismams.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai: Artūras Driukas
Konstantinas Gurinas
Egidijus Žironas