Nuorašas

Skundas Nr. AN2-454-209/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00558-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

12.44.; 21.11.10.; 21.11.11. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. atstovo advokato A. B. (toliau – ir pareiškėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria G. J. skundo netenkintas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų procesinių sprendimų esmė 

1.       Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - Institucija) 2018 m. vasario 8 d. nutarimu G. J. paskirta 225 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017-10-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros (toliau – Institucija) privalomuoju nurodymu Nr. VR-1.2-2-34 G. J. buvo įpareigota sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą I (žemės sklypas Nr. 4400-2114-5904 (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) Senųjų Trakų k.v.) padalintas į atskirus žemės sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)Senųjų Trakų k.v.), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini)Senųjų Trakų k.v.), Nr. (duomenys neskelbtini) (vietovės Į pavadinimas (duomenys neskelbtini)Senųjų Trakų k.v.)), nes Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2017-10-06 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 46ŽN-168 bei Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros 2017-12-13 patikrinimo akte Nr. VR-12.10-193 konstatuota, jog žemės sklypai nenaudojami pagal paskirtį (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos). Dalis šių žemės sklypų nukasta anksčiau ir apaugę žole bei medeliais, kita dalis 360 kv. m. kasamas žvyras-smėlis, darbai buvo vykdomi neseniai.

2.       G. J. nesutikdama su minėtu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimu, jį apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi G. J. skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 8 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4.       Administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. atstovas advokatas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apelianto manymu, teismas atmesdamas pareiškėjos skundą visiškai neišsiaiškino ir nenustatė dėl kokių faktinių aplinkybių nevykdymo (privalomojo nurodymo turinio) buvo priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, t. y. neišsiaiškino administracinio nusižengimo esmės. 

4.1.       Skunde nurodo, kad Institucijos nutarime G. J. inkriminuojamas ANK 317 straipsnio 1 dalis, kuri numato atsakomybę už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Tačiau anot apelianto, nei Institucijos nutarime, nei teismo nutartyje nebuvo nenurodyta, kokio privalomojo nurodymo ir kokiu laiku G. J. neįvykdė. Priešingai, nutarime teigiama, jog ji pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį. Tačiau šis straipsnis nenustato jokių pareigų privačių žemės savininkams, tik įpareigojimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams patraukti administracinėn atsakomybėn asmenis, neįvykdžiusius privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus. Kadangi G. J. nėra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnė, ji negalėjo pažeisti minėto įstatymo nuostatų ir jai atitinkamai negalėjo kilti ir administracinė atsakomybė.

4.2.       Apeliantas skunde teigia, kad teismas, remdamasi Institucijos atstovų paaiškinimais klaidingai konstatavo, jog pareiškėja nevykdė privalomojo nurodymo prižiūrėti ir rūpintis, kad jai priklausantys žemės sklypai nekeltų pavojaus aplinkiniams, t y. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos pareigos. Anot apelianto, tokia teismo išvada laikytina visiškai nepagrįsta, nes pareiškėja buvo nubausta už 2017 m. spalio 27 d. Privalomajame nurodyme Nr. VR12-12.10-193 nurodyto reikalavimų neįvykdymo, o pastarajam buvo nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės ir visai kiti tariami teisės aktų pažeidimai iš pareiškėjos pusės. Apelianto teigimu, teismas visiškai neanalizavo nei privalomojo nurodymo turinio, nei nurodymo esmės ir jos teisėtumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-08-28 sprendimas administracinėje byloje el-2125- 789/2018, kuriuo 2017 m. spalio 27 d. Privalomajame nurodyme Nr. VR-12-12.10-193 nustatytos faktinės aplinkybės (tarp jų ir teisės aktų pažeidimas) bei pati privalomojo nurodymo įgyvendinimo priemonė yra pripažintos neteisėtomis.

4.3.       Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei Institucijos, nei Nacionalinės žemės tarnybos aktuose ar kituose dokumentuose, nėra surinkta įrodymų apie tai, jog pareiškėja būtų naudojusi jai priklausančius kitos paskirties žemės sklypus ne pagal pagrindinę jų naudojimo paskirtį, ir naudojimo būdą. Taip pat nėra surinkta jokių įrodymų, kad pareiškėja neracionaliai naudotų ir netausotų jai priklausančio žemės sklypo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad būtent pareiškėja savo žemės sklypuose tariamai eksploatavo naudingąsias iškasenas, nesilaikė reikalavimo, jog būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės.

4.4.       Apeliantui nesuprantamas Institucijos siekis bet kokiais būtais taikyti atsakomybę asmeniui visiškai nesusijusiam su nutarime nustatytomis aplinkybėmis dėl galimo dirvožemio sluoksnio pažeidimo. Nurodo, kad būtent pareiškėja 2017-08-31, norėdama nustatyti asmenis, kurie pažeisdami savininko interesus ir nuosavybės teises galimai neteisėtai naudojosi jai priklausančiais žemės sklypais, kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Trakų skyrių, tačiau ilgą laiką pastaroji Tarnyba nesiėmė veiksmų nustatyti tikruosius pažeidėjus, o priešingai, 2017-10-27 privalomuoju nurodymu Nr. VR-12.2-34 įpareigojo pareiškėją rekultivuoti pažeistus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus, kartu sunaikinant visus galimus neteisėtos veikos pėdsakus ir kaltę patvirtinančius įrodymus. Todėl anot apelianto, pareiškėja pagrįstai atsisakė vykdyti tokį neteisėtą nurodymą.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

3.       ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl G. J. kaltės padarius ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

4.       Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 4 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei išsamiai įvertino surinktus įrodymus, jų visumą. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga, išsamia surinktų įrodymų analize ir yra motyvuotos. 

6.       Apeliaciniame skunde G. J. kaltė dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį iš esmės ginčijama, teigiant, jog teismas visiškai neišsiaiškino ir nenustatė dėl kokių faktinių aplinkybių nevykdymo (privalomojo nurodymo turinio) buvo priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, t. y. neišsiaiškino administracinio nusižengimo esmės, taip pat teigiama, kad nei Institucijos nutarime, nei teismo nutartyje nebuvo nenurodyta, kokio privalomojo nurodymo ir kokiu laiku G. J. neįvykdė. Aukštesnysis teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad Institucijos nutarime aiškiai nurodyta, kad pareiškėja G. J. neįvykdė 2017-10-27 Vilniaus RAAD Trakų rajono agentūros privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-2-34, kuriuo buvo įpareigota iki 2017-11-30 sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t.y. jį rekultivuoti. 

7.       Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - Kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė - tai valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas — tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kilų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.

8.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos atstovas visiškai nesutinka su 2017-10-27 privalomojo nurodymo Nr. VR12-12.10-193 turiniu, tvirtindamas, kad pareiškėja nėra atsakinga dėl žemės sklypuose atliktų kasinėjimo darbų, tačiau visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas ne privalomojo nutarimo Nr. VR12-12.10-193 turinys, o priimto 2018-02-08 nutarimo, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, teisėtumas. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas 2017-10-27 priimtas privalomasis nurodymas Nr. VR12-12.10-193, su kuriuo kategoriškai nesutinka pareiškėja ir kurio neįvykdžius jai ir buvo paskirta administracinė nuobauda, kadangi minėtas privalomas nurodymas Nr. VR12-12.10-193 yra teisėtas bei galiojantis. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu privalomu nurodymu turėjo teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

9.       Apeliantas skunde teigia, kad šiuo metu yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-08-28 sprendimas administracinėje byloje el-2125-789/2018, kuriuo 2017 m. spalio 27 d. Privalomajame nurodyme Nr. VR12-12.10-193 nustatytos faktinės aplinkybės (tarp jų ir teisės aktų pažeidimas) bei pati privalomojo nurodymo įgyvendinimo priemonė yra pripažintos neteisėtomis. Kaip matyti iš minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-08-28 sprendimo turinio, iš tikrųjų, teismas konstatavo, jog nukasta teritorija G. J. žemės formaliai neatitinka mažojo karjero savybių, todėl karjero buvimo faktas nėra pagrįstas pakankamais faktiniais duomenimis. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad minėtoje administracinėje byloje el-2125-789/2018 buvo ginčijamas ne privalomasis nurodymas Nr. VR12-12.10-193, tačiau visai kitas 2018-01-18 privalomasis nurodymas Nr. VR-12.2-4, priimtas G. J. atžvilgiu, ir dėl tų pačių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Pažymėtina, kad šios bylos nagrinėjamu atveju 2017-10-27 privalomasis nurodymas Nr. VR12-12.10-193 nebuvo apskųstas, todėl jis laikytinas nenuginčytu, todėl turėjo būti vykdytinas.

10.       Apeliacinio skundo argumentas, jog pareiškėja pagrįstai atsisakė vykdyti tokį neteisėtą privalomąjį nurodymą Nr. VR12-12.10-193, yra atmestinas. Taip pat atmestinas ir kitas skundo argumentas, jog apylinkės teismas klaidingai konstatavo, jog pareiškėja nevykdė privalomojo nurodymo prižiūrėti ir rūpintis, kad jai priklausantys žemės sklypai nekeltų pavojaus aplinkiniams, t y. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytos pareigos, nes ji nėra atsakinga dėl atliktų kasinėjimų jos žemės sklypuose. Kaip minėta, privalomuoju nurodymu Nr. VR-1.2-2-34 pareiškėja buvo įpareigota iki 2017-11-30 sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t.y. sutvarkyti nukastą žemę ir nukasimo darbus, kadangi pareiškėjai nenustatyta galimybė jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose atlikti tokio pobūdžio kasinėjimo darbus, kokie yra užfiksuoti byloje esančiuose dokumentuose. Pažymėtina, kad Institucijos 2018-02-08 nutarime nurodyta, kad pareiškėja, neįvykdydama 2017-10-27 privalomojo nurodymo Nr. VR-1.2-2-34, kuriuo buvo įpareigota iki 2017-11-30 sutvarkyti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tuo pačiu pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytas žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnį žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo, be kita ko, naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir rekultivuotos pažeistos žemės, bei laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiga rūpintis žemės sklypais nepriklauso nuo to, ar buvo nustatyti asmenys, kurie atsakingi dėl atliktų Žemės sklypų kasinėjimų darbų, todėl šiuo atveju G. J., tyčia ir sąmoningai nevykdė privalomojo nurodymo Nr. VR12-12.10-193. Pažymėtina ir tai, kad minėtų nuostatų pažeidimą konstatavo ir Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018-08-28 sprendime administracinėje byloje el-2125- 789/2018 nurodant, kad patikrinimų metu nustatytos aplinkybės galimai sudaro pagrindą kasinėjimo darbus kvalifikuoti kaip Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės savininkės pareigų naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą pažeidimą.

11.       Apeliantas skunde teigia, kad būtent pareiškėja 2017-08-31, norėdama nustatyti asmenis, kurie pažeisdami savininko interesus ir nuosavybės teises galimai neteisėtai naudojosi jai priklausančiais žemės sklypais, kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Trakų skyrių, tačiau ilgą laiką pastaroji Tarnyba nesiėmė veiksmų nustatyti tikruosius pažeidėjus, o priešingai, 2017-10-27 privalomuoju nurodymu Nr. VR-12.2-34 įpareigojo pareiškėją rekultivuoti pažeistus pareiškėjai priklausančius žemės sklypus. Tačiau vien tai, kad pareiškėja kreipėsi į minėtas Institucijas nustatyti kaltus asmenis, kurie atliko kasimo darbus, apygardos teismo vertinimu, nelaikytina pakankamu pagrindu minėto privalomojo nurodymo nevykdymui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-01-16 administracinio nusižengimo protokolas G. J. buvo surašytas ne už tai, kad ji neteisėtai vykdė kasinėjimo darbus, tačiau už tai, kad ji neįvykdė 2017-10-27 privalomojo nurodymo Nr. VR-12.2-34 ir nesutvarkė nukastos žemės, t.y. nerekultivavo savo pažeistų žemės sklypų. Be to, pareiškėja nesikreipė dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą Nr. VR12-12.10-193 pratęsimo, dėl ko G. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolą bei 2018-02-08 skundžiamas nutarimas dėl privalomojo nurodymo Nr. VR12-12.10-193 nevykdymo.

12.       Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir atitinkamai Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus G. J. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patrauktos G. J. atstovo advokato A. B. apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                           (parašas)                                     Stasys Lemežis

Nuorašas tikras

Teisėjas                                              Stasys Lemežis