Baudžiamoji byla Nr. e1-1419-1155/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45862-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S
Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
D. A. (D. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį – 116 MGL dydžio bauda (sumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
D. A. nežymiai sutrikė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
jis, 2022 m. gruodžio 1 d. apie 20.50 val. prie paštomato, esančio šalia parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu papurkšdamas nukentėjusiajam R. J. N. į akis ašarinių dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam abiejų akių ragenų ir junginės maišelio nudegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. N. sveikatą.
Šiais savo veiksmais D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. A. kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio 1 d. apie 20.50 val. kartu su (duomenys neskelbtini) O. T. buvo atvažiavęs automobiliu prie parduotuvės „Maxima“, esančios (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo pastatytas parduotuvės aikštelėje, šeimos vietoje, prie paštomato. Tuo metu, kai išėjo iš vaistinės ir įsėdo į automobilį, automobilį užstatė mikroautobusas su (duomenys neskelbtini) logotipais. Tuomet jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie minėto automobilio vairuotojo. Išlipęs iš automobilio minėtas vairuotojas jam (D. A.) pradėjo aiškinti, kad jis (D. A.) pastatė automobilį netinkamoje vietoje, klausė, kur yra jo vaikai, teigė, kad šioje vietoje galima stovėti tik šeimoms su vaikais, sakė, kad kol nepamatys vaikų, automobilio nepatrauks. Minėto automobilio vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jis suprato, kad konfliktas yra neišvengiamas. Automobilyje jis (D. A.) turėjo pipirinių dujų balionėlį. Prie jo automobilio priėjus minėto automobilio vairuotojui, jis pastarąjį perspėjo, kad panaudos dujas, jei šis jam kažką padarys. Minėtas vairuotojas atsakė, kad turi peilį ir jį (D. A.) papjaus. Vairuotojas rankas laikė kišenėse, todėl jis (D. A.) pagalvojo, kad kišenėse vairuotojas gali turėti peilį, todėl atsitraukė nuo šio, pradėjo filmuoti telefonu ir pasakė, kad parodys vaizdo įrašą minėto vairuotojo darbdaviams. Vairuotojas bandė prisiartinti prie jo, keikėsi ir grasino kartodamas, kad jį papjaus. Jis (D. A.) pamanė, kad vairuotojas psichiškai nesveikas žmogus, dėl ko gali jį pulti, todėl nusprendė gintis ir minėtam vairuotojui dujomis vienu purškimu papurškė į veidą. Tuomet vairuotojas nusiramino ir pritūpė, o jo (D. A.) (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją. Taip pasielgė, nes nenorėjo nukentėti nuo minėto vairuotojo.
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas D. A. parodė, kad prisipažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Jis papurškė pipirinių dujų kito automobilio vairuotojui į akis. Viskas įvyko dėl konfliktinės situacijos, nes kito automobilio vairuotojas nenorėjo leisti jam išvažiuoti, užstojo kelią savo automobiliu, dėl to jis labai susijaudino ir papurškė pipirinių dujų. Negalvojo, kad tokiais veiksmais padarys kūno sužalojimą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdoma jo sveikata arba jis trumpam susargdinamas.
Be D. A. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: 2022 m. gruodžio 1 d. apžiūros protokolu, nukentėjusiojo R. J. N. parodymais, 2022 m. gruodžio 5 d. nukentėjusiojo R. J. N. protokolu–pareiškimu, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo išrašu, 2022 m. gruodžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada Nr. G 3965/2022 (01), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. sausio 16 d. specialisto išvada Nr. G 160/2023 (01), liudytojos O. T. parodymais, liudytojos J. K. parodymais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2023 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-730466-23, kita rašytine bylos medžiaga.
Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad D. A. 2022 m. gruodžio 1 d. apie 20.50 val. prie paštomato, esančio šalia parduotuvės „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu papurkšdamas nukentėjusiajam R. J. N. į akis ašarinių dujų, tuo padarydamas nukentėjusiajam abiejų akių ragenų ir junginės maišelio nudegimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. J. N. sveikatą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus D. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismas, skirdamas bausmę D. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skiriant bausmę D. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. A. – teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant D. A. dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės D. A. nebuvo paskirtos, jos neskirtinos ir po baudžiamojo įsakymo priėmimo.
Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti D. A. (D. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.
D. A. kardomosios priemonės neskirti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti D. A., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnyba, Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 (672) 88430, Priekulėje – Lietuvos probacijos tarnyba, Klaipėdos regiono skyrius, H. Manto g. 38, Klaipėda, tel. +370 656 84903);
4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Taip pat D. A. išaiškinti, kad:
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Eglė Ramanauskienė