Civilinė byla Nr. e2-1024-1119/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08050-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 15 d.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,
sekretoriaujant E. A.,
dalyvaujant atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui Z. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas (toliau – VĮ Turto bankas) patikslintą ieškinį atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras), dėl nuosavybės teisės perėjimo fakto pripažinimo ir įregistravimo teismo sprendimo pagrindu.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama pripažinti kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), yra E. S. nuosavybė bei leisti ieškovei teismo sprendimo pagrindu įregistruoti VĮ Registrų centras nuosavybės teisę E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu (el. b. medž. 22-24 l.). Nurodė, kad 1977 m. buvo įkurtas 69-asis gyvenamojo namo statybos kooperatyvas, esantis (duomenys neskelbtini), patvirtinti šio kooperatyvo įstatai, bei narių sąrašas. Kooperatyvo nariams buvo išduoti gyvenamųjų patalpų orderiai, leidžiantys apsigyventi butuose. E. S. sumokėjo į TSRS valstybinio banko valstybinės darbo taupomąją kasą 1862,77 rublių pradinio Buto įnašo, vėliau Butas buvo pilnai išpirktas, visas pajaus mokestis sumokėtas. 1996 m. vasario 15 d. potvarkiu Nr. 32 buvo reorganizuotas 69-asis gyvenamojo namo statybos kooperatyvas, esantis (duomenys neskelbtini), į daugiabučio namo savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“. Dėl neaiškių priežasčių E. S. neatsiėmė pažymos iš kooperatyvo ir neįregistravo savo vardu nuosavybės teisės į Butą. E. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties palikimą priėmė jos sūnus J. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po J. S. mirties atsiradusio palikimo niekas nepriėmė, todėl ieškovė pradėjo palikimo perėjimo valstybei procedūras. Kadangi nuosavybės teisė į Butą nebuvo registruota, todėl ieškovė negali įregistruoti valstybės nuosavybės teisės į Butą. Prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
2. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra (el. b. medž. 47-48 l.). Nurodė, kad atsakovė neturi jokių duomenų apie tai, kas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perėmėjas.
3. Atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jos atstovas bendrijos pirmininkas Z. B. teismo posėdyje nurodė, jog neprieštarauja jog būtų patenkintas ieškinys. Paaiškino, kad jis bendrijos pirmininko pareigas eina nuo 1996 m. E. S. adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1978 m., o jos sūnus šiek tiek vėliau, kai nutraukė savo santuoką. Žino, kad E. S. sumokėjo 1862,77 rublių pradinį įnašą, nes rado tai patvirtinančią pažymą. Daugiau jokių dokumentų, kad buvo sumokėtos likusios įmokos už butą – nerado, jie neišliko. Tačiau namo savininkų susirinkimuose nebuvo minima, kad E. S. yra skolinga už butą, kai name buvo kitų gyventojų, kurie kurį laiką nebuvo sumokėję visų įnašų už butus. Dėl šios priežasties mano, kad E. S. sumokėjo visą pajų už Butą. Taip pat žino, kad kai bendrija rinkdavo mokesčius, E. S. paminėdavo, kad neturi pinigų, tačiau galiausiai visus mokesčius sumokėdavo. Skolos už Butui teiktas administravimo paslaugas susidarė po E. S. ir jos sūnaus J. S. mirčių. Paaiškino, kad E. S. neišsiėmė pažymos iš bendrijos ir neįregistravo nuosavybės teisės į Butą dėl to, kad ji buvo garbaus amžiaus, gal ir nesuprato visko, o jos sūnus mamos reikalais nesirūpino, turėjo žalingų įpročių. Vienintelio Buto nuosavybės teisė nebuvo įregistruota, visi kiti namo gyventojai nuosavybės teisę į savo butus įregistravo. Name valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nėra. Be to, paaiškino, kad kurį laiką J. S. buvo susiradęs moterį, kuri jam atnešdavo maisto, organizavo jo laidotuves, po kurių ketino paveldėti butą, pas ją apie 2 metus buvo Buto raktai. Tačiau jos ir (duomenys neskelbtini) nesiejo jokie giminystės ryšiai, (duomenys neskelbtini) nesurašė palikimo, todėl ji nepriėmė palikimo, atsiradusio po J. S. mirties. Šiuo metu Buto raktai yra pas jį (Z. B.), Bute yra menkaverčiai asmeniniai (duomenys neskelbtini) daiktai, Butas apleistas, neremontuotas nuo 1978 m.
4. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas, kuriuo yra nuginčijami daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindai, ar pripažįstamos nuosavybės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą, yra pakankamas teisinis pagrindas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, juridinių faktų įregistravimui ir/ar išregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, trečiojo asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (el. b. medž. 44-45 l.).
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
5. Iš patikslinto ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas Šiaulių miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1977 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. (neįskaitoma) pagrindu (el. b. medž. 14 d.) E. S. 1978 m. sausio 4 d. išdavė orderį serija K-69 Nr. 63 apsigyventi vietinės tarybos valstybinės, kooperatinės visuomeninės organizacijos namo, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 13 l.), nurodant, kad šeimoje gyvena 1 asmuo. Pagal kooperatyvo Nr. 69 pranešimą E. S. į TSRS valstybinio banko valstybinės darbo taupomąją kasą sąskaitą įnešė 40 procentų pajaus už Butą – 1862,77 rublius, buto, kurio Nr. 26, kambarių skaičius – 1, gyvenamas plotas 17,10, naudingas plotas 36,19, kaina 4656,92 rubliai (el. b. medž. 15 l.). Lietuvos Respublikos Šiaulių miesto mero 1996 m. vasario 15 d. potvarkiu Nr. 32 reorganizavus 69-ąjį gyvenamojo namo statybos kooperatyvą, esantį (duomenys neskelbtini), į daugiabučio namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini), perregistruoti bendrijos (duomenys neskelbtini) įstatytai (el. b. medž. 12 l.). Iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 8 d. pažymos nustatyta, kad visas pajus už butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo sumokėtas (el. b. medž. 9 l.). Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 8 d. pažyma bei 2018 m. spalio 28 d. prašymas (el. b. medž. 9-10 l.), Gyventojų registro išrašai bei išrašai iš Testamentų registro (el. b. medž. 4-7 l.) patvirtina, kad Bute iki 2013 m. balandžio 4 d. gyveno, mokėjo mokesčius, t. y., Butą valdė ir naudojo E. S., ir nuo 2013 m. balandžio 4 d. iki 2013 m. spalio 13 d. Butą valdė ir naudojo E. S. palikimą priėmęs sūnus J. S., kurie buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą Bute, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisė į Butą neįregistruota (el. b. medž. 8 l.).
6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės į buvusį kooperatinį Butą pripažinimo ir jos įregistravimo.
7. Vadovaujantis Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1982 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 290 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperacijos“ (TAR, 1982-10-14, Nr. 082xx07NUTA00000290) (toliau – Nutarimas) 13. punktu kooperatiniai gyvenamieji namai galėjo būti statomi tik kooperatyvams įmokėjus į banką savų lėšų – ne mažiau, kaip 30 procentų namo statybos sąmatinės kainos ir suteikus kooperatyvui banko kreditą. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams banko kreditas gyvenamųjų namų statybai suteikiamas – iki 70 procentų namo statybos sąmatinės kainos laikotarpiui iki 25 metų, padengiant kasmet lygiomis dalimis. To paties nutarimo 19. punkte nurodyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariui visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu, kurį yra patvirtinęs rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, buvo suteikiamas kooperatyvo name atskiras vieno arba kelių kambarių butas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, jo pajaus įmokos sumą ir maksimalų gyvenamojo ploto dydį, numatytą gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdiniuose įstatuose. Butai kooperatiniame gyvenamajame name apgyvendinami pagal orderius, kuriuos išduodavo rajono, miesto, miesto rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Taigi teisė apsigyventi kooperatiniame gyvenamajame name buvo suteikiama asmeniui, kuris įstodavo į kooperatyvą bei sumokėdavo atitinkamą dalį pajaus.
8. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-680,,Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai (netekę galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 ) (toliau - Įstatai) bei papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso (netekusio galios 1998 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. VIII-796) normos, reglamentavusios kooperatyvo narių teises. Pagrindinis aptariamų normų pakeitimo tikslas - išplėsti kooperatyvų narių teises ir suteikti įstatyminę galimybę kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo, kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo jis naudojosi, priklausė kooperatyvui (Įstatų 18, 26 punktai).Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys pagal minimo įstatymo 1 straipsnio nuostatas įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmokėjo pajų už butą. Nuo to momento, kai tapo savininku, jis nustojo būti kooperatyvo nariu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (Lietuvos Aidas, Nr. 153; 1991, Nr. 23-630) patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.11 punktą, nuosavybės teisę į butą registravo valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai buto savininkui pateikus kooperatyvo išduotą pažymėjimą.
9. Šioje byloje iš rašytinių įrodymų ir atsakovės Daugiabučio namo savininko bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimų nustatyta, kad E. S. 1978 m. sumokėjo pradinį 1862,77 rublių įnašą už Butą. Minėtame Bute ji ir jos sūnus J. S. nuolat gyveno, mokėjo už butui teikiamas paslaugas mokesčius. Be to, nors ir nepateikti rašytiniai įrodymai, kad buvo sumokėtas visas pajus už Butą, tačiau iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad likusi pajaus dalis buvo visiškai sumokėta, name nėra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų, todėl teismui nekyla abejonių, kad E. S. išmokėjusi likusią pajaus dalį (2794,15 rublių) ir įgijo nuosavybės teisę į Butą, tačiau nuosavybės teisės į Butą neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas pripažinti, kad Butas yra E. S. nuosavybė, yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 270 str.).
10. Antruoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo leisti jai teismo sprendimu pagrindu įregistruoti E. S. nuosavybės teisę VĮ Registrų centre.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (TAR, 2014-04-30, Nr. 2014-04930) (toliau – Nuostatai) 25. punktu prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis. Pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo turtą (Nuostatų 27 p.). Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo arba išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas ir (ar) nuosavybės teisės liudijimas, prašymas įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui perduodami tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis (toliau – per notarą) (Nuostatų 28 p.). Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po J. S. mirties atsiradusio palikimo, kurį be kita ko sudaro ir Butas, niekas nepriėmė, todėl buvo pradėtos valstybės palikimo priėmimo procedūros. Tačiau ieškovė, neturi palikimo perėjimo valstybei liudijimo, nes E. S. nuosavybės teisė į Butą nebuvo įregistruota. Šiuo sprendimu konstatavus, kad E. S. nuosavybės teise priklauso Butas, tenkintinas ieškovės reikalavimas ir dėl leidimo E. S. vardu įregistruoti nuosavybės teisę į Butą (CPK 270 str.).
13. Ieškovė šioje byloje nuo žyminio mokesčio yra atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Kadangi atsakovės ieškinio patenkinimui neprieštaravo, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, sprendžiami klausimai yra susiję su valstybės palikimo priėmimu, todėl vadovaujantis teisingumo sąžiningumo ir protingumo principais bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteistinos (CPK 93 str. 4 d.).
14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Leisti Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, kodas 112021042, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Jurga Žulpė