Baudžiamoji byla Nr. 1-2269-1108/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00239-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.2.17.6.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Mickevičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui,

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei A. M.

kaltinamajam T. K. ir jo gynėjai advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kauno r., išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. K. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. neįregistravęs individualios veiklos ir nepranešęs mokesčių administratoriui apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“ 4 punktą, kuriame nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti individualią veiklą, privalo per 5 dienas nuo veiklos pradžios savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje pateikti prašymą įregistruoti jį Mokesčių mokėtojų registre, taip pat nurodyti numatomos vykdyti individualios veiklos rūšį, siekdamas gauti pajamų, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos – laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirko be apskaitos dokumentų vištienos bei jos dalių ne mažiau kaip 27 420 kg už ne mažesnę kaip 39 680 Eur sumą, įsigytą be apskaitos dokumentų vištieną ir jos dalis išrūkino savo gyvenamojoje vietoje adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir vėliau pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitiems tiksliai teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytiems Kauno ir Kauno apskrities ūkio subjektams, taip nesumokant Gyventojų pajamų mokesčio viso 5952 Eur (39680 X 15% = 5952 Eur).

Kaltinamasis T. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad pirko vištienos žaliavą, kurią bandė paruošti ir parduoti. Viską darė nelegaliai, nes neturėjo pinigų verslo įteisinimui – būtų reikėję didelės sumos patalpų nuomai, įrengimui ir įrangai. Tuo tarpu dirbant nelegaliai užteko minimaliai paruoštų patalpų. Žinojo, kad privalo apie vykdomą veiklą pranešti mokesčių administratoriui, tačiau neturėjo finansinių galimybių tai padaryti. Pagamintą produkciją realizavo per artimuosius, per draugus. Vištieną pirko Lenkijoje ir Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Veiklą vykdė vienas. Veiklą vykdė tol, kol apie ją tapo žinoma policijai. Ikiteisminio tyrimo metu jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau tas sprendimas buvo panaikintas, nes neatlygino padarytos žalos – iš 6000 Eur sumokėjo 400 Eur. Tikisi, kad pagerės finansinė padėtis ir jis galės atlyginti likusią žalos dalį. Kad galėtų padegti tokio dydžio žalą, per darbo biržą ir draugus ieškosi darbo. Vištienos įsigijimui pinigų turėjo – buvo susitaupęs dirbdamas valdišką darbą. Šiuo metu santaupų ir turto neturi. Susirasti geriau apmokamą darbą trukdo sveikatos būklė – serga diabetu. Namuose padeda mamai prižiūrėti 91 m. močiutę, sergančią Alzhaimeriu. Gyvena iš mamos gaunamos pensijos. Civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.

Be kaltinamojo T. K. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2020 m. sausio 24 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Vidimantas G. K. parodė, kad 2017 m. pabaigoje 2018 m. pradžioje ieškojo darbo ir internetiniame puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad reikalingas vairuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuomet nurodytu telefonu paskambino, atsiliepė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir susitarė susitikti. Susitikime dėl darbo kalbėjosi, kaip vėliau sužinojo, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi A. P., su kuriuo susitarė, kad jis (liudytojas) dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir Kauno mieste po prekybos taškus išvežios UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekes – paukštienos mėsos žaliavą (skerdieną). Vėliau pasirašė darbo sutartį. Buvo numatytas minimalus atlyginimas – 400 Eur. Apie jokį papildomą užmokestį nebuvo kalbos ir jis nebuvo mokamas. Atlyginimą 2018 metais visada mokėdavo A. P. grynaisiais pinigais. A. P. jam nurodė, kad prekės – vištienos mėsa bus sudėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje dėžėse, ant kurių bus padėti surašyti lapeliai, kuriuose bus nurodyta, kam dėžes nuvežti, tai yra gavėjas-pirkėjas bei jo atstovo vardas. Taip pat nurodė, kad jis (liudytojas) turės paduoti pardavimo sąskaitas, kurias reikės pirkėjams pasirašyti, vieną sąskaitos kopiją (geltonos spalvos) palikti pirkėjams, o antrą (baltos spalvos) parvežti jam, taip pat bus pinigų sumokėjimo už prekes dokumentas (kvitas), kurį turės pirkėjai pasirašyti, tačiau, kai kurie pirkėjai pinigų nemokės, todėl kad jis (A. P.) pats vėliau susirinks pinigus, o minėtą pasirašytą kvitą reikės kartu su sąskaita grąžinti jam (A. P.). Taip pat nurodė, kad daliai paukštienos mėsos bus išrašyta pardavimo sąskaitą, kitai daliai nebus, tačiau reikės perduoti visą mėsa sudėtą dėžėse pagal paliktą lapelį. Pirmomis dienomis A. P. važinėjo pas pirkėjus kartu su juo, duodavo pirkėjams pasirašyti sąskaitas ir kvitus. A. P. kartu su juo važinėjo, kad parodytų visus pirkėjus, tai yra prekybos taškus, ir supažindintų, kas prekes paima. Po poros savaičių jis pradėjo važinėti vienas. Nuo 2018 metų pradžios veždavo prekes nuo pirmadienio iki šeštadienio. Prekes veždavo į Kauno miesto (duomenys neskelbtini) turgavietėje esančias prekybos vietas pardavėjoms R. V., R. V., A. D.. Moterų pavardes sužinojo, kai buvo paduodami gabenimo-pardavimo dokumentai, sąskaitos, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau dirbo ne vienerius metus ir yra su jomis bendravęs. Tik A. D. veždavo prekes be apskaitos dokumentų, kitoms moterims veždavo su dokumentais, tik juose būdavo nurodyti mažesni kiekiai, negu atveždavo. Paukštienos mėsa buvo sudėta į dėžes, ant kurių buvo lapas su užrašu, kam perduoti dėžę su paukštienos mėsa, taip pat buvo duodama sąskaita su kvitu, tačiau jis minėtų dokumentų netikrino ir negali pasakyti, ar atitikdavo sąskaitose nurodytas skerdienos kiekis su pakrautu į dėžes, kiek sakė A. P., sąskaitose buvo nurodyta žymiai mažiau. Jis matydavo tik perduodamų dėžių su paukštienos mėsos kiekį, o sąskaitose, kiek prisimena, buvo surašytas kiekis kilogramais. A. P. nurodymu, iš pirkėjų pinigus už skerdieną surinkdavo jis, išskyrus (duomenys neskelbtini). Pinigus, kurių jis neskaičiuodavo, pirkėjos jam paduodavo polietileniniuose maišeliuose. Gautus pinigus jis kartu su dokumentais parveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas ir perduodavo A. P., tiksliau, palikdavo ant stalo jo kabinete. Minėtame kabinete kartu su A. P. taip pat dirbo ir J. R.. A. P. prie jo pinigų neskaičiuodavo, o perduodant pinigus jis jokių dokumentų nepasirašinėjo. Kas pinigus surinkdavo (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino, tačiau, kaip suprato iš pokalbių, tai darydavo pats A. P. arba J. R.. Tokiu būdu gabenti paukštienos mėsą pirkėjams kartais duodavo nurodymus ir J. R., tai yra dalį su pardavimo sąskaitomis, dalį be, tačiau dažniausiai nurodydavo A. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją R. O. Č. pažįsta – jis vežiodavo mėsos žaliavą kitiems pirkėjams. T. K., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nepažįsta. 2018 metais jis prekes veždavo tik vienam pirkėjui vardu T., kuris pirko vištas savo namuose, Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), tiksliau adreso nepamena, ir jo pavardės nežino. Vežė tik apie tris kartus, tiksliau kokiomis aplinkybėmis, neprisimena. Atpažinti galėtų. Lenkijos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Sp. z o. o., (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, PL (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ Sp. z o. o., PL (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ sp. z o. o., „(duomenys neskelbtini)“ sp. / o. o., (duomenys neskelbtini) jam nėra žinomos, jis žino tik tiek, kad 2018 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš Lenkijos mėsos žaliavą (skerdieną), kuria parduodavo Kauno mieste, o jis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. O. Č. išvežiodavo pirkėjams. Kokį darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko J. R., jis tiksliai nežino, matė, kad kartais rūšiuodavo skerdieną į dėžes, tikrindavo dokumentus, kartais pasakydavo, kam kokią skerdieną nuvežti, tačiau tokius nurodymus dažniausiai duodavo A. P.. Taip pat parodė, kad 2018 metais naudojosi jo vardu registruotu telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pirkėjų gautų pinigų neskaičiavo ir netikrino su sumomis, nurodytomis sąskaitose, ar pinigų priėmimo dokumentuose. Jis vykdė A. P. ir J. R. nurodymus – dalį paukštienos mėsos pirkėjams gabenti be pardavimo sąskaitų, tačiau, koks kiekis mėsos buvo parduotas be dokumentų, jis neskaičiavo ir negali nurodyti (b. l. 68–70).

2020 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju S. Š. parodė, kad dirba gamybos vadovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės veiklos vieta – Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra mėsos perdirbimo cechas. Jų įmonė perka išpjaustytą produkciją: nugarinę, šoninę, lašinius, vištas, galinį kumpį, kuris naudojamas dešrų gaminimui. Įsigytą nurodytą mėsos žaliavą vytina, rūko ir tiekia po prekybos taškus. Daugiausia vykdo mažmeninę prekybą. Apie 2018 metų kovo mėnesį pas juos į įmonės gamybos vietą atvyko asmuo, vardu T., apie 40 metų amžiaus, 175 cm ūgio, pliktelėjęs, stambaus sudėjimo. Atpažinti galėtų. Jis pavardės nenurodė. T. pasiūlė pirkti rūkytus viščiukus ir viščiukų ketvirčius. Kadangi buvo atsakingas už realizaciją ir gamybą, su T. bendravo tik jis. T. buvo informuotas, kad vištos bus perkamos tik su dokumentais. T. atsakė, kad problemų nebus. Jis rūkytas vištas jų įmonei parduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, t. y. pateikiant sąskaitas-faktūras ir kasos priėmimo kvitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. T. nurodytus dokumentus pateikdavo visada jau pasirašytus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. parašu. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. ir darbuotojos J. R. nepažįsta ir nėra matęs. T. pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitose-faktūrose būdavo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyja šviežius broilerius, tačiau jie pirko iš T. ne šviežius broilerius, o rūkytus viščiukus ir jų ketvirčius. Rūkytų vištų vieno kilogramo kaina buvo nuo 3 Eur iki  3,30 Eur. PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodyta mažesnė kaina, pavyzdžiui, nuo 1,60 Eur iki 1,80 Eur. Kadangi sąskaitose buvo nurodyta mažesnė suma, skirtumą sumokėdavo T. iš asmeninių lėšų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus jam visada pateikdavo tik T.. Už pristatytas rūkytas vištas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų tik jis vienas sumokėdavo T pinigus. Iš T. nei karto nėra pirkęs vištų be apskaitos dokumentų. Visada buvo pateikiamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos-faktūros. Iš kur T. gaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, nežino. Yra T. klausęs, kodėl negali įrašyti, kad parduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūkytą vištą ir vištų ketvirčius bei nurodyti visą sumą dokumentuose, T. atsakydavo, kad dar nėra susitvarkęs savo įmonės dokumentacijos ir kitaip negali parduoti. Todėl rūkyta višta buvo perkama šitokiu būdu. Kur T. rūkydavo vištą, nežino. T. prekes atveždavo automobiliu „Volvo“. V. G. yra įmonės apskaitininkė, technologė, kuri kartais pasirašydavo ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitų, kai jo paties nebūdavo. V. G. T. pinigų niekada nemokėdavo, kadangi juos mokėdavo tik jis (b. l. 82–83).

Iš 2020 m. sausio 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas V. G. K. nuotraukoje Nr. 5 atpažino T. K., kaip asmenį, kuriam jis pristatydavo vištų skerdieną (b. l. 71–76).

Iš 2018 m. spalio 10 d. kratos protokolo matyti, kad T. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Kauno r., atlikta krata. Kratos metu rasta rūkinimo įranga, stalai, dėžės, dujų balionai, išrūkytos vištienos produkcija. Rastos 58 dėžės, kuriose buvo rūkytos ir šaldytos vištienos produkcijos 79,220 kg, taip pat rasta rūkytos vištienos 197,130 kg, sūdytų ketvirčių 207,620 kg, sūdytos vištos 359,430 kg, vištienos riebalų 27,6 kg (b. l. 33–36).

2018 m. spalio 10 d. pastato apžiūros protokole užfiksuota T. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kauno r., esančios mėsos rūkinimo vietos – patalpų bei juose esančios įrangos apžiūra. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 37–46).

2018 m. lapkričio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas susirašinėjimas tarp T. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės J. R. dėl vištienos produkcijos įsigijimo (b. l. 47–51).

2018 m. lapkričio 7 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas susirašinėjimas tarp T. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. P. dėl vištienos produkcijos įsigijimo (b. l. 52–55).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Ž. 2020 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl T. K. prekių užsakymo duomenų“ užfiksuota, kad vykdant telefonų kontrolę laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. bei nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. nustatyta, jog T. K. naudodamasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (priklausomybė nustatyta T. K.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės J. R. bei įmonės vadovo A. P. užsakė ne mažiau kaip 27 420 kg neapdorotos vištienos bei jos dalių, t. y. prekių, kurių vertė siekia ne mažiau kaip 39 680 Eur (be PVM). Tyrimo metu nustatyta, jog dalis T. K. pristatytų prekių buvo įtraukiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą kaip prekių tiekimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra įtraukta prekių pardavimo fiziniam asmeniui, vardu T. K.. Pagal kontrolės metu užfiksuotus įvykius nustatyta, jog T. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkei J. R. bei įmonės vadovui A. P. pateikė 39 680 Eur vertės vištienos bei jos dalių užsakymų, kuriuose nurodytas ne mažesnis nei 27 420 kg žaliavos kiekis. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtos įmonės sandorių vertė laikotarpiais nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. bei 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d. siekia 3 601 Eur, kuriuose nurodytas paukštienos bei jos dalių prekių kiekis siekia vos 2 220 kg. Kontrolės metu T. K. užsakytų neapdorotos paukštienos bei jos dalių prekių vertė nustatyta pagal kontrolės laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų atitinkamų neapdorotos paukštienos bei jos pozicijų pardavimo žemiausias kainas. T. K. užsakytų prekių bei jų vertės suvestiniai duomenys pateikti tarnybinio pranešimo prieduose (b. l. 56–60).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 202 straipsnis nustato atsakomybę už neteisėtą vertimąsi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Nurodytas straipsnis suskirstytas į dvi dalis, iš kurių pirmoje baudžiamoji atsakomybė kyla už vertimąsi teisėta veikla, tik vienu įstatyme ar teismų praktikoje uždraustu būdu – neturint licencijos ar kitu neteisėtu būdu, teismų praktikoje įvardijant tokias alternatyvas: 1) neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; 2) imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); 3) akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; 4) licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-58/2013, 2K-174/2012, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-490/2010, 2K-147/2010, 2K-388/2009). Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką, tačiau priklausomai nuo to, kokia veiklos rūšimi verčiamasi, šiuo nusikaltimu gali būti kėsinamasi ir į kitus objektus. Verslo tvarkos reglamentavimas apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. BK 202 straipsnio 1 dalies prasme vertimasis kuria nors iš išvardytų veiklų yra neteisėtas, kai vykdant veiklą padaromi ne atskiri pažeidimai (pvz., neapskaičiuojamos, nuslepiamos pajamos), o pažeidžiami esminiai teisiniai reikalavimai, keliami veiklos (verslo) legalumui. Taigi, taikant BK 202 straipsnio 1 dalį nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas pažeidė teisės aktus vykdydamas kokią nors veiklą, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos sąsajumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. tai, kad tokia neteisėta veikla pažeidžiama nustatyta tvarka, ji prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-455-693/2016, 2K-7-358-303/2015, 2K-7-102-222/2018). Pažymėtina, kad sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai.

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtos ekonominės veiklos ėmėsi versliškai ar stambiu mastu. Už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė – baudžiamoji ir administracinė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius papildomus, BK 202 straipsnyje numatytus požymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumo laipsnį, yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas ir tinkamas motyvavimas yra būtinas tokio pobūdžio bylose.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar reikšmingas papildomas kaltininko pajamų ar pragyvenimo šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-539/2013, 2K-165-976/2018). Administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimas pagal veikos versliškumo požymį (skirtingai nei pagal „stambaus masto“ požymį) sudėtingesnis, nes administracinę atsakomybę nustatančiose normose vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Teismų praktikoje versliškumas kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą nei analogiško pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę (ANK 127 straipsnis, iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio ATPK 173 straipsnis), todėl jis negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą, pajamų dydį ar sistemingumą. Atitinkamai, versliškumas vertinamas ir pagal kitus požymius – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-240-696/2015, 2K-262-697/2016). Veiklos stambaus masto kriterijus baudžiamuosiuose įstatymuose taip pat nėra apibrėžtas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 5 dalyje pateiktas administracinės atsakomybės taikymo kriterijus, kurį aiškinant sistemiškai baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi ūkine, profesine ar kitokia veikla gali kilti, kai per metus iš neteisėtos veiklos gaunamų pajamų dydis ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (25 000 Eur) sumą.

Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad T. K. inkriminuojamas ir versliškumo požymis, ir stambaus masto požymis, numatyti BK 202 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis neteisėtu vištienos bei jos dalių rūkinimu ir išrūkintos vištienos prekyba užsiėmė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., t. y. ilgiau nei pusantrų metų, ir tai teismui leidžia pagrįstai spręsti apie tokios veiklos pastovumą, jos nuolatinį pobūdį. Kaltinamasis turėjo susiradęs pastovų vištienos bei jos dalių tiekėją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat buvo susitaręs dėl išrūkytos vištienos realizavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to, jis buvo susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl galimybės naudotis šios bendrovės vardu verslo santykiuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis visais savo vykdomos neteisėtos veiklos klausimais, jos organizavimu rūpinosi pats, byloje nėra duomenų, kad tuo laikotarpiu jis kur nors dirbo, priešingai – iš 2021 m. liepos 21 d. pažymos „Dėl bedarbio registravimo laikotarpių“ matyti, kad nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. birželio 7 d. kaltinamasis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 172). Tai leidžia teismui spręsti, kad paminėta komercinė veikla, kaltinamajam buvo pagrindinis pajamų šaltinis. Aukščiau nustatytos aplinkybės rodo didesnį kaltinamojo neteisėtos veikos pavojingumą ir pagrindžia versliškumo požymį. Teismo vertinimu, byloje nustatytas ir T. K. neteisėtos komercinės veiklos stambaus masto kriterijus.

2020 m. gegužės 7 d. tarnybiniame pranešime „Dėl T. K. prekių užsakymo duomenų“ užfiksuota, kad T. K. naudodamasi abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (priklausomybė nustatyta T. K.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkės J. R. bei įmonės vadovo A. P. užsakė ne mažiau kaip 27 420 kg neapdorotos vištienos bei jos dalių, t. y. prekių, kurių vertė siekia ne mažiau kaip 39 680 Eur (be PVM). Tyrimo metu nustatyta, jog dalis T. K. pristatytų prekių buvo įtraukiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kaip prekių tiekimas įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti, neįtrauktų į T. K. kiek ilgiau nei pusantrų metų vykdytos individualios veiklos apskaitą prekių vertė viršija 750 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (37 500 Eur) sumą ir peržengia ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamajam T. K. inkriminuotoje veikoje nustatyti abu esminiai neteisėto vertimosi komercine veikla požymiai – versliškumas ir stambus mastas. Duodamas parodymus kaltinamasis T. K. pripažino, kad jam buvo žinoma, jog apie pradėtą vykdyti individualią veiklą jis turi pranešti mokesčių administratoriui, tačiau to nepadarė taip tikėdamasis sumažinti savo veiklos sąnaudas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. K. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus pirmiau išdėstytus kasacinės instancijos teismo nutartyse formuojamus kriterijus dėl versliškumo ir stambaus masto, kaip požymių, lemiančių didesnį vertimosi neteisėta ekonomine veikla pavojingumą, ir byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad T. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamojo T. K. mama S. M. į bylą pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 174). Kaltinamasis T. K. taip pat prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Sprendžiant galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, svarbia laikytina aplinkybė, kad Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko 2020 m. birželio 5 d. nutarimu jau buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą T. K. atžvilgiu pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui be užstato teismo pasitikėjimo vertam asmeniui – S. M. (b. l. 114–117). Tačiau Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Ovidijaus Vasiliausko 2021 m. birželio 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas T. K. atžvilgiu dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos atnaujintas, paaiškėjus esminėms aplinkybėms, turinčioms reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą motyvuotas tuo, kad tyrimo metu buvo nustatyta 5952 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka, padaryta T. K. nusikalstamais veiksmais, tačiau rezoliucinėje dalyje nepasisakyta dėl šios nepriemokos priverstinio išieškojimo jos nesumokėjimo atveju. Įtariamasis buvo įsipareigojęs šią nepriemoką sumokėti, tačiau buvo gauta Kauno AVMI informacija, kad praėjus metams laiko nuo procesinio sprendimo priėmimo T. K. buvo savanoriškai sumokėjęs tik 300 Eur, daugiau nemoka ir išieškoti padarytos žalos valstybei priverstiniu būdu nėra galimybių. Kadangi T. K. nesumokėjo 5952 Eur gyventojų pajamų mokesčio nepriemokos ir galimai vengė tai daryti, pažeisdamas būtiną sąlygą, kuriai esant buvo priimtas procesinis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl nuspręsta atnaujinti ikiteisminį tyrimą T. K. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta galima laiduotoja S. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra geras sūnus, padeda namų ruošos darbuose, ji galės daryti teigiamą įtaką, kad sulaikyti sūnų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Sūnus gyvena kartu su ja. Ji šiuo metu išlaiko kaltinamąjį. Jos mamos pensija 600 Eur, ji pati gauna 290 Eur – iš šių pajamų gyvena trise, t. y. ji, jos mama, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, ir kaltinamasis. Apie įvykį sužinojo tada, kai sūnus buvo sulaikytas policijoje. Apie kaltinamojo nelegalią veiklą nieko nežinojo, neklausinėjo kaltinamojo, kur išeina. Nematė, ką veikia sūnus, tik atnešdavo vištų. Sūnus jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet nesugebėjo atlyginti žalos, kuri yra labai didelė. Tuos kelis šimtus, kuriuos pavyko atlyginti, sutaupė iš gaunamos savo invalidumo išmokos ir mamos pensijos. Sakė sūnui, kad eitų dirbti, siūlė kokį nelegalų darbą susirasti, pati galvojo eiti dirbti, tačiau negali palikti mamos be priežiūros. Sūnui sudėtinga susirasti geriau apmokamą darbą dėl turimų sveikatos problemų – dėl diabeto.

S. M. neteista (b. l. 178), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka nebausta (b. l. 175–177). Tačiau nors galimos laiduotojos S. M. reputacija gali būti vertinama kaip nepriekaištinga, o jos asmeninės savybės vertintinos teigiamai, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad kaltinamojo mama galės realiai įtakoti kaltinamojo elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis ilgą laiką savo gyvenamojoje vietoje vykdė nelegalią veiklą – laikė ir rūkino didelius kiekius vištienos, tuo tarpu su juo kartu gyvenanti galima laiduotoja net nežinojo, kuo užsiima kartu su ja gyvenantis sūnus, nors neteisėta veikla buvo vykdoma ir jos pačios gyvenamojoje vietoje. Darytina išvada, kad kaltinamajam nutarus užsiimti neteisėta veikla, didelė tikimybė, kad jis ir vėl tą galėtų daryti nepastebėtas ir netrukdomas savo mamos. Be to, per metus laiko nuo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą T. K. atžvilgiu pagal laidavimą, priėmimo, S. M. iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad jos priežiūroje esantis T. K. ieškotųsi jo gebėjimus ir sveikatos būklę atitinkančio darbo ir tokiu būtų įgytų realią galimybę padengti savo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą valstybei. Vietoj to, kaltinamojo padarytą žalą bandė atlyginti pati S. M. iš savo neįgalumo pašalpos ir iš savo mamos pensijos, t. y. iš nedidelių pajamų, kurių ir taip vos užtenka jų būtiniausių poreikių tenkinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklausiama galima laiduotoja nurodė, kad vienas iš jos pasiūlymų sūnui dėl žalos atlyginimo buvo įsidarbinti nelegaliai – teismo vertinimu, tokios nuostatos yra nesuderinamos su teigiamos įtakos darymu kaltininkui. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad S. M. prašymas dėl kaltinamojo T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą netenkintinas.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis T. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, tačiau iki šiol per daugiau nei metus laiko atlyginta tik labai nedidelė žalos dalis – 400 Eur, kai tuo tarpu likusi neatlyginta žalos dalis – 5552 Eur. Net ir paminėtus 400 Eur atlygino ne pats kaltinamasis – už jį tą padarė jo artimieji. Per visą laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo priėmimo kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, kad gauti savo paties pajamų žalos atlyginimui. Paminėtos aplinkybės teismui kelia pagrįstų abejonių, kad kaltinamasis visiškai atlygins padarytą žalą. Taigi kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas ir dėl to, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos būtinos sąlygos.

Dėl bausmės skyrimo

BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis T. K. padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Kaltinamasis neteistas (b. l. 141–142), per paskutinius trejus metus tris kartus baustas ANK nustatyta tvarka (b. l. 143–145). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Kaltinamasis nedirba (b. l. 186), tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 172).

Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie tai, jog kaltinamajam yra diagnozuotas cukrinis diabetas (b. l. 166–169), į tai, kad kaltinamojo neatlyginta nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dalis yra 5552 Eur, svarbu, kad kaltinamasis iš savo darbinės veiklos, kuri yra apribota jo ligos, gautų pajamų, kurių dalį galėtų skirti žalos atlyginimui, teismas sprendžia, kad sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai kaltinamajam neskirtina. Kaltinamajam taip pat neskirtina ir baudos bausmė, kadangi kaltinamasis šiuo metu neturi nei turto, nei pajamų ir yra išlaikomas savo artimųjų. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamajam T. K. skirtina BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant kiek trumpesnį, nei šios bausmės vidurkis, tačiau artimą jam. Ši bausmė, teismo vertinimu, atitinka kaltinamojo sveikatos būklę, be to, įgalins kontroliuoti kaltinamojo elgesį, tokiu būdu efektyviai užkertant kelią naujiems teisės aktų pažeidimams.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba ir daugiausia būna namuose, kur padeda mamai atlikti buities darbus, slaugyti močiutę, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, skiriant laisvės apribojimo bausmę intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam T. K. neskirtina. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: per 5 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos dalį – ne mažiau kaip 400 Eur; pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Kaltinamojo kaltės pripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu sudarė galimybę teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo T. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 10 d. 09.15 val. iki 2018 m. spalio 10 d. 15.17 val. (b. l. 84–85; 86–87), t. y. viena para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5552 Eur žalos valstybės biudžetui atlyginimo (b. l. 63–63a). Civiliniame ieškinyje remiamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktu bei 13 straipsniu ir pažymima, kad mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių valstybės pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių, valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas. T. K. nedeklaravus ir nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio, valstybė patyrė 5952 Eur žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neteisėtai negautos pajamos laikomos turtine žala, o šią žalą privalo atlyginti kalti asmenys (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas imperatyvas atlyginti visą nusikalstama veika padarytą žalą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu T. K. atlygino tik dalį žalos – 400 Eur, todėl reikalavimas reiškiamas dėl likusios 5552 Eur žalos dalies valstybės biudžetui atlyginimo ją padariusiam asmeniui – kaltinamajam T. K..

Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo T. K. veiksmų, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių su valstybės biudžetui padaryta turtine žala, civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamojo pripažįstamas, todėl visiškai tenkintinas.

Kiti klausimai

Kaltinamajam T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–89) pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti kaltinamajam T. K. galutinę sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam T. K. paskirti įpareigojimus: per 5 (penkis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos dalį – ne mažiau kaip 400 Eur; viso bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam T. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. spalio 10 d. 09.15 val. iki 2018 m. spalio 10 d. 15.17 val. (b. l. 84–85; 86–87), t. y. vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam T. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę panaikinti.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo T. K. į valstybės biudžetą 5552 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus) padarytai turtinei žalai atlyginti, pinigus žalai atlyginti pervedant į bet kurią iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 7290.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja                                                                                        Vaiva Nevardauskienė