Civilinė byla Nr. e3K-3-45-1075/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02240-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.3;
2.1.2.4.1.4; 2.6.8.8; 2.6.11.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto Vilnius“ (teisių perėmėja – UAB „Krasta Auto“) ir uždarajai akcinei bendrovei „Eva King“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pirkimo–pardavimo sutarties šalių kvalifikavimą ir sutartinę kokybės garantiją, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą, prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Eva King“ 457 380 Eur žalos, 9022,29 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ pardavė UAB „Jumisa“ du „Fiat Ducato Furgone“ automobilius, kuriuose atsakovė UAB „Eva King“ sumontavo šaldymo įrangą. Vienu iš šių automobilių UAB „Jumisa“ vežė vaistinių preparatų krovinį, tačiau šis, sugedus automobilyje sumontuotai šaldymo įrangai, dėl pažeisto temperatūros režimo buvo sugadintas. Dėl šio įvykio ieškovė išmokėjo 457 380 Eur draudimo išmoką ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų – atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“, netinkamai įvykdžiusios savo, kaip pardavėjos, sutartinius įsipareigojimus, t. y. neužtikrinusios transporto priemonės kokybės garantiniu laikotarpiu, ir atsakovės UAB „Eva King“, pažeidusios bendrąją rūpestingumo pareigą nepadaryti kitiems asmenims žalos, t. y. neužtikrinusios, jog transporto priemonėje sumontuota šaldymo įranga būtų tinkama naudoti pagal paskirtį. Sutartyje buvo nurodyta, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ parduodamoms transporto priemonėms suteikia bendrąją 24 mėnesių kokybės garantiją, taikytiną transporto priemonei in corpore (visai), įskaitant ir papildomai sumontuotą šaldymo įrangą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. atsakovė UAB „Eva King“ 2017 m. vasario 10 d. pateikė UAB „Jumisa“ komercinį pasiūlymą dėl šaldymo įrangos įrengimo „Fiat Ducato“ automobiliuose, suderinus šis pasiūlymas buvo persiųstas atsakovei UAB „Krasta Auto Vilnius“;
5.2. 2017 m. vasario 14 d. UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Jumisa“ sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Krasta Auto Vilnius“ įsipareigojo parduoti UAB „Jumisa“ pagal jos pageidavimus sukomplektuotus 2 „Fiat Ducato Furgone“ automobilius; sutarties priedas Nr. 1 – „Automobilio komplektacija“, priedas Nr. 2 – „Automobilio kokybės garantijos teikimo sąlygos“ (toliau – Garantijos teikimo sąlygos);
5.3. Garantijos teikimo sąlygų 1.3 punkte nustatyta, kad automobiliui suteikiama bendroji 24 mėnesių kokybės garantija, neribojant ridos, išskyrus konkrečių automobilių dalių, nurodytų šiame priede, išimtis; 1.14 punkte – kad tuo atveju, jei pirkėjo pageidavimu automobilyje yra sumontuojama papildoma, nei nurodyta gamintojo, apsaugos sistema, garso aparatūra arba kita elektroninė įranga, gamintojo kokybės garantija taikoma tik tiems automobilio elektros sistemoje esantiems prietaisams ar dalims, kurių veikimui neturi įtakos papildomai sumontuotos elektroninės sistemos sumontavimas ar veikimas; tokiu atveju papildomai sumontuotos elektroninės sistemos kokybės garantijos ir atsakomybės už automobilio sistemų pažeidimą pirkėjas turi reikalauti iš tokią papildomą sistemą įrengusių asmenų;
5.4. 2017 m. vasario 20 d. atsakovės UAB „Eva King“ ir UAB „Krasta Auto Vilnius“ sudarė sutartį, kuria UAB „Eva King“ įsipareigojo užsakyti ir sumontuoti automobilyje „Fiat Ducato Furgone“ atitinkamos komplektacijos šaldymo įrangą „Thermo King“, o UAB „Krasta Auto Vilnius“ – priimti automobilį ir sumokėti UAB „Eva King“ sutartyje nustatyto dydžio šaldymo įrengimo kainą;
5.5. šaldymo įranga buvo sumontuota pirkėjos UAB „Jumisa“ pageidavimu; šaldymo įrangą, jos komplektaciją bei gamintoją išsirinko pati pirkėja; šaldymo įranga nėra standartinė automobilių gamintojo siūloma įranga ir tokios šaldymo įrangos gamintojas automobiliuose nemontuoja;
5.6. 2017 m. kovo 3 d. UAB „Jumisa“, UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilių įsigijimo išperkamosios nuomos būdu. 2017 m. kovo 5 d. automobiliai perduoti UAB „Jumisa“;
5.7. 2018 m. kovo 9 d. UAB „Jumisa“ kaip vežėja sudarė vaistinių preparatų krovinio pervežimo sutartį. Šis krovinys buvo apdraustas ieškovės;
5.8. 2018 m. kovo 14 d. pristačius krovinį nustatyta, kad jis sugadintas; tyrimo metu nustatyta, kad krovinio sugadinimo priežastimi turėtų būti laikomas techninis šaldymo įrangos gedimas;
5.9. ieškovė išmokėjo naudos gavėjui 457 380 Eur draudimo išmoką.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ veiksmų – kad ji pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, neužtikrino, jog parduotoje transporto priemonėje sumontuota šaldymo įranga būtų tinkama naudoti visu garantiniu laikotarpiu, – kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymėjo, kad UAB „Krasta Auto Vilnius“ negarantavo šaldymo įrangos kokybės. Be to, byloje nėra duomenų, kad automobilis su sumontuota šaldymo įranga perdavimo metu buvo netinkamos kokybės, t. y. ieškovė neįrodinėjo, kad daikto trūkumai (šaldymo įrangos saugiklio gedimas) atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ pažeidė pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, todėl jai civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
7. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ žinojo ar galėjo žinoti, kokiam tikslui bus naudojami pirkėjos įsigyjami automobiliai, kokios vertės kroviniai juose bus gabenami, nes nė vienoje iš šalių pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų to nebuvo nurodyta. Šiuo atveju patirta žala (457 380 Eur) gerokai viršija paties automobilio kainą (36 281,55 Eur) ir netgi CMR konvencijos 23 straipsnyje nustatytą vežėjo civilinės atsakomybės ribojimą, todėl akivaizdu, kad pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėja, kaip apdairi ir rūpestinga verslininkė, sutikdama parduoti transporto priemones su atsakovės UAB „Eva King“ sumontuota šaldymo įranga, negalėjo protingai numatyti tokios didelės žalos kaip prievolės neįvykdymo pasekmės. Taigi ir civilinė atsakomybė jai negali būti taikoma (CK 6.228 straipsnio 4 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra komercinė sutartis, sudaryta dviejų verslo subjektų, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB „Jumisa“, sudarydama ją, nesusipažino su Garantijos teikimo sąlygomis ir nežinojo, kad jokie su verslu susiję nuostoliai ar kita žala nebus atlyginami (Garantijos teikimo sąlygų 2.11 punktas). Sutarčių laisvės principas suteikia šalims galimybę iš anksto susitarti dėl civilinės atsakomybės, kuri atsirado dėl sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, taikymo. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad Garantijos teikimo sąlygų 2.11 punktas pažeidžia pirkėjos teises, nes toks susitarimas konkrečiu atveju yra sudarytas laisva abiejų šalių valia ir imperatyvioms įstatymo normoms neprieštarauja (CK 6.252 straipsnis).
9. Teismas konstatavo, kad UAB „Jumisa“, vykdydama itin didelės vertės ir greitai gendančio krovinio pervežimą, elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nesiėmė priemonių užtikrinti, kad vežimo metu bus išlaikytas temperatūros režimas. Tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad vežėjas nesilaikė temperatūros režimo ilgiau kaip 6,75 val. (šaldymo įrangos temperatūros perspėjimo signalas įsijungė apie 2 val. nakties vietos laiku, tačiau vežėjas nesiėmė jokių prevencinių veiksmų, kad išsiaiškintų temperatūros nukrypimo priežastis, ir būdų jas pašalinti, nesiėmė veiksmų reikiamai temperatūrai atkurti ir kroviniui išsaugoti). Tokiu būdu UAB „Jumisa“ savo neveikimu reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo arba jos padidėjimo. Be to, šiuo konkrečiu atveju nei vežėjas, nei siuntėjas nesilaikė Europos Komisijos 2013 m. lapkričio 5 d. Gairių dėl žmonėms skirtų vaistų geros platinimo praktikos (toliau – GPP), tai rodo nerūpestingą ir neprotingą vežėjos ir siuntėjo elgesį, dėl kurio buvo patirta žala.
10. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp vežėjos ir atsakovės UAB „Eva King“ jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė, todėl ieškovės teiginiai dėl šios atsakovės civilinės atsakomybės taikymo vadovaujantis UAB „Jumisa“ ir UAB „Krasta Auto Vilnius“ pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis, kuriomis įtvirtinta galimybė vežėjai dėl automobilyje įmontuotų elektroninių sistemų kokybės kreiptis į šias sistemas įrengusius asmenis, atsakovei UAB „Eva King“ neišreiškus sutikimo dėl tokių įsipareigojimų prisiėmimo, yra nepagrįsti ir negali būti taikomi.
11. Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Eva King“ deliktinės atsakomybės pagrindu, atsakovės tariamai neteisėtus veiksmus iš esmės siekia sutapatinti su gamintojo civiline atsakomybe dėl gaminių kokybės. Tačiau pagal CK 6.292 straipsnio 1 dalį būtent gamintojas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų atsiradusią žalą, be to, tik tuo atveju, kai produktai įsigyjami vartojimo, o ne verslo tikslais (CK 6.292 straipsnio 5 dalis). UAB „Jumisa“ automobilį kartu su jame įmontuota šaldymo įranga įsigijo komerciniais (verslo) tikslais. Taigi, ieškovė neturi teisės reikšti ieškinyje keliamų reikalavimų tiesiogiai ne gamintojai – atsakovei UAB „Eva King“, kuri yra šaldymo įrangos platintoja, o ne gamintoja. Be to, atsakovė UAB „Eva King“ jokių garantijų dėl įsigytos įrangos kokybės UAB „Jumisa“ nesuteikė, šios atsakovės įsipareigojimai apsiribojo įrangos techninės priežiūros, remonto darbų atlikimu šaldymo įrangos garantiniu laikotarpiu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė nevykdė šių įsipareigojimų ar juos vykdė netinkamai.
12. Ieškovė tariamai neteisėtus atsakovės UAB „Eva King“ veiksmus iš esmės kildina iš netinkamos šaldymo įrangos kokybės, tačiau neįrodė, kad įranga buvo netinkamos kokybės – byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių gedimo priežastis ir (ar) kad šį gedimą lėmė atsakovės UAB „Eva King“ veiksmai. Priešingai, atsakovė nesuteikė UAB „Jumisa“ jokių garantijų, kad automobilyje įmontuota šaldymo įranga yra tinkama vaistiniams preparatams gabenti, nes UAB „Jumisa“, rinkdamasi planuojamą įsigyti šaldymo įrangą, neinformavo atsakovės UAB „Eva King“, kad automobilis su papildoma šaldymo įranga bus naudojamas vaistams transportuoti ir (ar) kad jai reikalinga įranga, pritaikyta vaistams vežti. UAB „Jumisa“ įsigytame automobilyje buvo įmontuota C kategorijos šaldymo įranga, kuri nepatenka į sertifikuotos įrangos sąrašą, t. y. pasirinkta šaldymo įranga nėra pritaikyta vaistiniams preparatams gabenti bei neatitinka GPP reikalavimų (tyrimo ataskaitos duomenys).
13. Be to, atsakovės UAB „Eva King“ veiksmai priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolę nuo ieškovės patirtos žalos, nes vaistiniai preparatai buvo gabenami tokiam kroviniui vežti nepritaikytu automobiliu, neturint GPP sertifikato ir kitų pagal GPP reikalaujamų dokumentų, ši atsakovė nežinojo, kad su UAB „Jumisa“ įsigyta įranga bus gabenami vaistiniai preparatai, taip pat nenumatė ir negalėjo numatyti, kad vežėja gali patirti tokio dydžio nuostolius; prašomą priteisti žalą nulėmė ne neteisėti atsakovės veiksmai, o pačios vežėjos nerūpestingi veiksmai bei jos nesuvaldytos su jos veikla susijusios rizikos.
14. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
15. Nors nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo automobiliai su šaldymo įranga, tačiau, aiškinant sutartį sąžiningai, nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), byloje nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad šaldymo įranga tik formaliai buvo parduota per atsakovę UAB „Krasta Auto Vilnius“, pirkėjai siekiant pasinaudoti finansinės nuomos instrumentu (įsigyti automobilius kartu su šaldymo įranga lizingo būdu), o faktiniai šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp atsakovės UAB „Eva King“ ir pirkėjos, jai priėmus 2017 m. vasario 10 d. komercinį pasiūlymą (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ būtų „Thermo King“ šaldymo įrangos platintoja ar kad ji turėtų autorizuotų šios ar kokios kitos šaldymo įrangos aptarnavimo bei remonto servisų ar kokių sutartinių santykių su jais, iš šaldymo įrangos pardavimo būtų gavusi kokį nors pelną.
16. Garantijos teikimo sąlygų pagrindu teisėjų kolegija nusprendė, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ nesuteikė pirkėjai jokių garantijų dėl šaldymo įrangos, kuri nėra standartinė automobilių įranga ir kuri buvo sumontuota pačios pirkėjos pageidavimu. Atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir pirkėjos UAB „Jumisa“ sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis yra komercinė sutartis, sudaryta dviejų verslo subjektų, kuriems taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir protingumo standartai sutartiniuose santykiuose, todėl preziumuojama, kad, sudarydama sutartį, pirkėja susipažino su Garantijos teikimo sąlygomis ir suprato, jog UAB „Krasta Auto Vilnius“ nesuteikė šaldymo įrangai 2 metų kokybės garantijos. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad UAB „Jumisa“ šaldymo įrangos garantinę priežiūrą vykdė ne atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“, o būtent atsakovė UAB „Eva King“. Atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ neįsipareigojo šalinti UAB „Eva King“ sumontuotos įrangos gedimų ir neįsipareigojo būti atsakinga už tokios įrangos netinkamu veikimu padarytus nuostolius.
17. Kaip nepagrįstą teisėjų kolegija vertino ir ieškovės poziciją, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ prievolei įvykdyti pasitelkė atsakovę UAB „Eva King“, todėl turi atsakyti už jos veiksmus kaip už savo. Ne atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“, o pati UAB „Jumisa“ pasirinko UAB „Eva King“ kaip pageidaujamos šaldymo įrangos tiekėją, todėl nagrinėjamu atveju atsakovei UAB „Krasta Auto Vilnius“ nekyla pareiga atsakyti už atsakovės UAB „Eva King“ veiksmus.
18. Atsakovė UAB „Eva King“, kuri nėra UAB „Jumisa“ įsigytos įrangos gamintoja, jokių garantijų dėl UAB „Jumisa“ įsigytos įrangos kokybės nesuteikė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo laikomasi įsipareigojimo atlikti įrangos techninės priežiūros darbus įrangos garantiniu laikotarpiu ar kad įranga buvo netinkamos kokybės, priešingai, šaldymo įranga buvo sėkmingai naudojama kroviniams pervežti daugiau nei metus, o UAB „Jumisa“ visą tą laiką naudojosi atsakovės UAB „Eva King“ teikiamomis garantinės priežiūros paslaugomis.
19. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė UAB „Eva King“ nesuteikė UAB „Jumisa“ jokių garantijų, jog automobilyje įmontuota šaldymo įranga yra tinkama vaistiniams preparatams gabenti, UAB „Jumisa“ savo rizika priėmė vežti didelės vertės vaistinius preparatus su tokio pobūdžio kroviniui vežti nepritaikyta įranga.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. sprendimą, priimti naują sprendimą –ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovių solidariai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; atgręžti sprendimo įvykdymą: įpareigoti atsakovę UAB „Krasta Auto Vilnius“ grąžinti ieškovei 4540,50 Eur, atsakovę UAB „Eva King“ – 5956,12 Eur advokato išlaidų. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas netinkamai aiškino pirkimo–pardavimo sutarties sąvoką. Skundžiamoje nutartyje pateiktas aiškinimas yra iš esmės ydingas ir suponuoja klaidingą išvadą, kad jeigu komplektuojamoji pagrindinio daikto dalis yra nestandartinė, įrengta papildomai pirkėjo pageidavimu ir pardavėjas iš jos perleidimo pirkėjo nuosavybėn neuždirbo pelno, tuomet tai nelaikoma pirkimo–pardavimo santykiais ir atitinkamai pagrindinio daikto pardavėjas nelaikomas komplektuojamosios dalies pardavėju. Dėl to teismas padarė materialiosios teisės normos (CK 6.305 straipsnio 1 dalies) pažeidimą. Iš CK 6.305 straipsnio 1 dalies normos turinio ir kasacinio teismo praktikos darytina išvada, kad prekės pardavėju yra laikomas tas fizinis arba juridinis asmuo, kuris įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn prekę, apibrėžtą pavadinimu ir kiekiu. Nagrinėjamu atveju automobilio pirkimo–pardavimo sutartis dėl automobilio su šaldymo įranga įsigijimo buvo sudaryta pirkėjos ir atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ – egzistuoja visos sąlygos, kurios leidžia konstatuoti, kad būtent atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ yra automobilio (su jo komplektuojamąja dalimi – šaldymo įranga) pardavėja. Skirtingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek automobilio, tiek jo komplektuojamosios dalies (šaldymo įrangos) pardavėja laikytina būtent atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“, o pirkėjos ir atsakovės UAB „Eva King“ jokie sutartiniai santykiai nesiejo.
20.2. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pardavėjos pasitelktą subrangovę išsirinko pati pirkėja, atleidžia pardavėją nuo atsakomybės už tokios subrangovės veiksmus ir kad CK 6.38 straipsnio 4 dalies norma šiuo atveju netaikytina. Šiuo išaiškinimu teismas padarė materialiosios teisės normų (CK 6.38 straipsnio 4 dalies, 6.257 straipsnio) pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad skolininko pasitelkto trečiojo asmens kaltė yra skolininko kaltė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2008).
20.3. Teismai pažeidė sutarties uždarumo principą, perkėlė pardavėjo garantinius įsipareigojimus jo pasitelktam subrangovui, nors nagrinėjamu atveju įstatymuose nenustatyta jokių išimčių, kurioms esant pirkimo–pardavimo sutartyje apibrėžtos pardavėjo pareigos pirkėjui galėtų būti perkeltos trečiajam asmeniui, nesančiam šios sutarties šalimi. Nagrinėjamu atveju įstatymuose nebuvo nustatyta jokių išimčių, kurioms esant automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje apibrėžtos automobilio pardavėjos (UAB „Krasta Auto Vilnius“) pareigos pirkėjai galėtų būti perkeltos atsakovei UAB „Eva King“. Be to, padarydamas minėtas klaidingas išvadas, pažeidžiančias sutarties uždarumo principą, teismas taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl šio principo taikymo ir aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė sutarties uždarumo principą, konstatavęs, kad atsakovė UAB „Eva King“ buvo prisiėmusi įsipareigojimą pirkėjai atlikti šaldymo įrangos garantinės priežiūros paslaugas.
20.4. Teismai netinkamai aiškino pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, nustatančią sutartinę kokybės garantiją ir jos teikimo sąlygas. Neteisingai išaiškinę sutarties sąlygą, teismai, spręsdami dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, nepagrįstai pritaikė taisyklę, taikytiną tais atvejais, kai parduotam daiktui suteikta tik įstatyme įtvirtinta pardavėjo garantija – pareiga perduoti tinkamos kokybės daiktą (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), nors turėjo taikyti CK 6.333 straipsnio 3 dalį, pagal kurią pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o jau pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Nors šaldymo įranga sugedo per pirmuosius 2 metus nuo automobilio įsigijimo, teismai nusprendė, kad šioje byloje ieškovė (pirkėja) turėjo įrodyti ne tik šaldymo įrangos sugedimo faktą (tai buvo įrodyta), bet ir tai, kad šis gedimas atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011 pateiktų išaiškinimų dėl CK 6.333 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo. Tokiu būdu teismai pažeidė ir materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (CK 6.193 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys). Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad automobiliui suteikiama 24 mėnesių gamyklinė kokybės garantija. Prie sutarties pridėtame pasiūlyme, kuriame detalizuojama šaldymo įrangos specifikacija, nurodyta, kad šaldymo įrangai suteikiama 2 metų garantija. Šios sutarties sąlygos laikytinos specialiosiomis. Akivaizdu, kad esant tokioms sutarties sąlygoms bet koks asmuo (protingas ir rūpestingas pirkėjas) pagrįstai tikėtųsi, jog automobilyje įrengtai šaldymo įrangai bus taikoma 2 metų kokybės garantija. Tačiau teismai nusprendė, kad ne tik automobilio pardavėja (atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“) nesuteikė automobilio komplektuojamajai daliai (šaldymo įrangai) 2 metų kokybės garantijos, bet tokios garantijos nesuteikė ir atsakovė UAB „Eva King“. Tokios išvados ir toks aiškinimas yra akivaizdžiai nesąžiningas pirkėjos atžvilgiu. Teismai neteisingai išaiškino sutarties nuostatas, nes, vertindami Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punktą, ne tik neatsižvelgė į minėtas specialiąsias sutarties nuostatas, kuriose įtvirtinta 2 metų kokybės garantija, bet ir akivaizdžiai prioritetą suteikė standartinei sutarties sąlygai (1.14 punktui), kurią pasiūlė pardavėja (atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“) ir kuri yra nenaudinga pirkėjai. Be to, teismai automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą aiškino kaip reiškiančią, jog automobilio pardavėja nesuteikė kokybės garantijos automobilio komplektuojamajai daliai – šaldymo įrangai, nes ją įrengė ne pati pardavėja, o jos pasitelktas asmuo – atsakovė UAB „Eva King“. Toks aiškinimas neatitinka CK 6.38 straipsnio 4 dalies bei 6.257 straipsnio nuostatų. Jeigu automobilio pardavėja komplektuojamajai daliai (šaldymo įrangai) įrengti pasitelkė subrangovę, santykiuose su pirkėja laikoma, kad šią komplektuojamąją dalį įrengė pati pardavėja (atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“). Todėl sutarties nuostata, kuria įtvirtinama garantinių įsipareigojimų išimtis, šiuo atveju apskritai neturėjo būti taikoma.
20.5. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėja pažadėjo, kad garantinius įsipareigojimus dėl papildomai įrengtos nestandartinės komplektuojamosios dalies vykdys ir už dėl šios įrangos gedimo sukeltus nuostolius atsakys pardavėjos pasitelkta subrangovė (antroji atsakovė), tačiau ji atsisakė tokius įsipareigojimus vykdyti. Esant šiai situacijai, teismai šioje byloje nepagrįstai netaikė CK 6.190 straipsnio 2 dalies ir nusprendė, kad nėra jokių automobilio pardavėjos neteisėtų veiksmų.
21. Atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ procesines teises perėmė UAB „Krasta Auto“. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
21.1. Ieškovė subrogacijos pagrindais pareiškė ieškinį ne dėl daikto (automobilio ir (ar) šiame automobilyje sumontuotos šaldymo įrangos, dėl kurios pardavimo faktiniai santykiai susiklostė tarp pirkėjos ir UAB „Eva King“) garantijos ir garantinių įsipareigojimų vykdymo, o reikalavimą atlyginti žalą pagal civilinės atsakomybės taisykles. Be to, ieškinys reiškiamas ne dėl žalos daiktui (t. y. minėtam automobiliui ir (ar) jame sumontuotai šaldymo įrangai), o dėl žalos kitam turtui – automobiliu vežtoms ir sugedusioms prekėms, kurias ieškovė, kaip draudikė, buvo apdraudusi krovinių draudimu. Visi iš prievolės garantuoti išplaukiantys gynybos būdai yra susiję su pačiu daiktu (CK 6.334 straipsnio 1 dalis), o ieškovė šiais gynybos būdais apskritai nesinaudoja – niekada nereikalavo atsakovių atsakomybės, susijusios su pačiu galimai netinkamos kokybės daiktu (šaldymo įranga), t. y. nereikalavo daikto keitimo, remonto, visos ar dalies kainos grąžinimo, remonto išlaidų atlyginimo – tai yra garantijos esmė. Byloje nekilo ginčo, ar šaldymo įrangos gamintojas ir (arba) pardavėja UAB „Eva King“ vykdė garantinio pobūdžio įsipareigojimus, nes byloje nustatyta, kad gamintojas remontavo šaldymo įrangą servise Vokietijoje, t. y. vykdė garantinio pobūdžio įsipareigojimus. Atsakomybė už išplaukiančią žalą yra savarankiškas gynybos būdas – civilinė atsakomybė, kuri gali būti ribojama. Bylos esmė ir nagrinėjimo dalykas – ne gamintojo ar pardavėjo garantinių įsipareigojimų dėl šaldymo įrangos vykdymas, tačiau civilinė atsakomybė už išplaukiančią žalą. Atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ teisėtai ir pagrįstai šią atsakomybę apribojo, taigi jai atsakomybė už tokią žalą apskritai negali būti taikoma. Susitarimas dėl civilinės atsakomybės ribojimo yra teisėtas ir galiojantis, tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kasaciniame skunde šis esminis klausimas apskritai nekeliamas. Kasaciniame skunde nenagrinėjamos atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ civilinės atsakomybės sąlygos, ignoruojant, kad ieškovė siekia naudotis bendruoju, o ne specialiuoju gynybos būdu. Civilinei atsakomybei už išplaukiančią žalą taikyti nepakanka nurodyti vien tik faktą, kad daiktas yra su trūkumu, – priešingai, reikėtų įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas; be to, ši atsakomybė gali būti ribojama. Nagrinėjant bylą ieškovė buvo išreiškusi savo poziciją, kad CK 6.334 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas riboti pardavėjo atsakomybę apima ne tik specialiuosius gynybos būdus, įtvirtintus šiame CK straipsnyje, tačiau ir bendrąjį gynybos būdą – civilinės atsakomybės taikymą. Teismai pagrįstai tokiu aiškinimu nesivadovavo (ieškovė to ir nebeginčija).
21.2. Atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ sutartinės pardavėjo kokybės garantijos nei automobiliui, nei juo labiau šaldymo įrangai nesuteikė, taip pat aiškiai konstatavo, kad ir gamintojo garantija šaldymo įrangai netaikoma. Iš sutarties Priedo Nr. 1 aišku, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir pirkėja susitarė tik dėl automobiliui (ne šaldymo įrangai) taikomos gamintojo kokybės garantijos. Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punktas ne tik vienareikšmiškai pašalina tokią papildomai sumontuotą įrangą iš suteiktos automobilio garantijos taikymo srities, bet ir apriboja automobilio garantijos taikymą, jei kitos automobilio sistemos pažeidžiamos (sugenda) dėl tokios papildomai sumontuotos elektroninės sistemos veikimo. Atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ nesuteikė nei sutartinės pardavėjo, nei gamintojo kokybės garantijos šaldymo įrangai, kadangi tai expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta sutarties Prieduose Nr. 1 ir Nr. 2. Teismai byloje pagrįstai nustatė, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ neatsako už šaldymo įrangos gedimus pagal sutartinės kokybės garantijos sąlygas, nes tokios garantijos šaldymo įrangai nesuteikė. Vadinasi, nėra būtinos UAB „Krasta Auto Vilnius“ civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, reglamentuojamų CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, taip pat kaltės dėl išplaukiančios žalos atsiradimo. Byloje nebuvo įrodyta, kad pirkėja nurodė atsakovei UAB „Krasta Auto Vilnius“, kokiu tikslu siekia įsigyti šaldymo įrangą, t. y. kad ji šią įrangą naudos specifinės paskirties, itin brangiems kroviniams gabenti. Todėl pirmosios instancijos teismas, visiškai pagrįstai vadovaudamasis CK nuostatomis, kasacinio teismo praktika ir byloje surinktais įrodymais, konstatavo, kad ši atsakovė negali atsakyti už ieškovės įrodinėjamą žalą, nes jos nenumatė ar negalėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu.
21.3. Šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp pirkėjos ir UAB „Eva King“. Atsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus bei jų konkliudentinius veiksmus, o ne juos paneigdamas, apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius tikruosius teisinius santykius, atsižvelgdamas ir iš esmės įvertindamas tikruosius šalių turėtus ketinimus, bei nepadarė jokių materialiosios teisės normų pažeidimų. Faktas, kad už šaldymo įrangą buvo atsiskaityta su UAB „Eva King“ per UAB „Krasta Auto Vilnius“ vien tik dėl to, kad pirkėja nusprendė pasinaudoti finansinio lizingo instrumentu, nekeičia susiklosčiusių teisinių santykių esmės – šaldymo įrangą pirkėja įsigijo iš UAB „Eva King“.
21.4. UAB „Krasta Auto Vilnius“ nėra ir negali būti atsakinga už UAB „Eva King“ veiksmus, CK 6.190 straipsnio 2 dalis byloje netaikytina, o šaldymo įrangai gamintojo kokybės garantija buvo suteikta, priešingai nei nurodo ieškovė, ir pirkėja ja naudojosi. Teismai, kvalifikuodami teisinius santykius, nepažeidė sutarties uždarumo principo. Sutartyje UAB „Krasta Auto Vilnius“ nepažadėjo, kad garantinius įsipareigojimus papildomai įrengtos nestandartinės komplektuojamosios dalies atžvilgiu vykdys ir už dėl šios įrangos gedimo sukeltus nuostolius atsakys šią įrangą faktiškai įrengusi pardavėjos pasitelkta subrangovė (atsakovė UAB „Eva King“). Sutartyje neįtvirtinta jokių UAB „Eva King“ įsipareigojimų. Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkte nustatytas ne UAB „Eva King“ įsipareigojimus ir ji nėra pasitelkta pardavėjo garantiniams įsipareigojimams vykdyti.
21.5. Ieškovės vykdomos veiklos specifika negarantuoja savaiminės subrogacijos. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, subrogacijos pagrindais perima draudėjo teises reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų. Šiuo atveju tokia teisė atsirastų draudėjo (UAB „Jumisa“) sudarytų sutarčių pagrindu. Jei draudėjo sudarytos sutartys riboja draudėjo kontrahentų civilinę atsakomybę, tai subrogacija negalima.
22. Atsakovė UAB „Eva King“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą yra grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Jokių UAB „Jumisa“ ir atsakovės UAB „Eva King“ susitarimų dėl automobilyje montuojamos įrangos ir jos kokybės garantijų nebuvo sudaryta, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokie jų sutartiniai teisiniai santykiai nesusiklostė. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kad daikto pardavėjai tiek pagal įstatymą, tiek pagal sutartį suteikia kokybės garantiją, todėl, vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalimis, jie ir yra atsakingi pirkėjui (pirkėjams) už parduoto daikto kokybės trūkumus.
22.2. Ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl žalos atlyginimo tiesiogiai atsakovei UAB „Eva King“, jos civilinę atsakomybę iš esmės tapatino su gamintojo civiline atsakomybe dėl gaminių kokybės. Tačiau, kaip teisingai konstatavo teismai, atsakovė yra tik įrangos platintoja, o ne gamintoja. UAB „Jumisa“ automobilį su jame įrengta šaldymo įranga įsigijo išimtinai komerciniais (verslo) tikslais. Taigi, vadovaujantis CK 6.292 straipsnio 5 dalies nuostatomis, vien šios aplinkybės savaime panaikino galimybę ieškovei reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo produkto gamintojams.
22.3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. UAB „Jumisa“ savarankišku sprendimu bei savo rizika nusprendė vežti itin didelės vertės medicininius preparatus šiam tikslui nepritaikyta įranga, dėl to jai (ir jos teisių perėmėjai – ieškovei) tenka visos su šia rizika tenkančios neigiamos pasekmės. Ieškovės reikalautą priteisti žalą nulėmė UAB „Jumisa“ neatsakingi ir nerūpestingi veiksmai krovinio pristatymo metu. Staigus bei didelis temperatūros pokytis iškrovimo vietoje laukiančio automobilio izoterme buvo nulemtas ne šaldymo įrangos gedimo, o automobilio vairuotojo itin neatsargių veiksmų, tai patvirtina bylos medžiaga. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio šaldymo saugiklis temperatūros režimo pažeidimo metu jau būtų sugedęs. Automobilio vairuotojas nesiėmė jokių jam prieinamų priemonių, kad išvengtų žalos, t. y. susisiekti su įrangos gamintojo servisu ir laikytis jų nurodymų, nešildyti automobilio izotermo, važiuoti automobiliu, kad šaldymo įranga veiktų, arba tiesiog palikti išjungtą automobilį lauke (pastaruoju atveju izotermo temperatūra niekaip negalėtų pakilti aukščiau lauko temperatūros, nes tai tiesiog objektyviai neįmanoma), tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Akivaizdu, kad žalą nulėmė ne neteisėti atsakovės veiksmai, o UAB „Jumisa“ nerūpestingi veiksmai bei nesuvaldytos su jos veikla susijusios rizikos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties šalies kvalifikavimo
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 14 d. atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Jumisa“ sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parduoti UAB „Jumisa“ pagal šios pageidavimus sukomplektuotus automobilius, kuriuose, be kita ko, turėjo būti įmontuota ir atsakovės UAB „Eva King“ platinama šaldymo įranga. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas tarp šalių susiklosčius teisinius santykius, nustatė, kad automobilių (kartu su įmontuota šaldymo įranga) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai atsirado tarp UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Jumisa“, o šaldymo įrangos, kuri buvo įmontuota į automobilius, pirkimo–pardavimo santykiai atsirado tarp UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Eva King“. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nustatė priešingai – kad šaldymo įrangos, kuri buvo įmontuota į automobilius, pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp UAB „Eva King“ ir UAB „Jumisa“ tiesiogiai, tokiu būdu į automobilius įmontuojant UAB „Jumisa“ įgytą šaldymo įrangą, o paties automobilio pirkimo–pardavimo santykiai atsirado tarp UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Jumisa“.
24. Ieškovė nesutinka su tokiu apeliacinės instancijos teismo pateiktu tarp šalių susiklosčiusių santykių ir automobilio pirkimo–pardavimo sutarties interpretavimu. Ieškovės teigimu, neegzistuoja pirkimo–pardavimo santykių skirstymas į formalius ir faktinius; toks skirstymas galėtų būti pateisinamas nebent kalbant apie apsimestinius sandorius, tai nagrinėjamoje byloje nebuvo konstatuota.
25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad šaldymo įranga tik formaliai buvo parduota per atsakovę UAB „Krasta Auto Vilnius“, o faktiniai šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp atsakovės UAB „Eva King“ ir UAB „Jumisa“, de facto (faktiškai) pritaikė apsimestinio sandorio teisines pasekmes, nors de jure (teisiškai) nekonstatavo, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris. Taigi, nagrinėjamoje byloje visų pirma būtina atsakyti į klausimą, ar, nekonstatavus apsimestinio sandorio fakto, remiantis vien tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, galima pritaikyti apsimestinio sandorio teisines pasekmes, antra, ar nagrinėjamu atveju pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes buvo pagrindas konstatuoti šalių valios ydą, kuri būtų pagrindas pripažinti sandorį apsimestiniu.
26. Sandoris yra tikslingas laisvos asmens valios išraiškos aktas. Viena iš sandorio galiojimo sąlygų yra ir sandorio šalies valios išraiškos sutikimas su tikrąja (vidine) šalies valia. Tuo atveju, jei sandoriu išreikšta vidinės asmens valios neatitinkanti valia arba juo išreikšta vidinė valia susiformavo netinkamai, gali būti pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip turintį valios trūkumų.
27. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 31 punktą). Apsimestinio sandorio, kuris sutarčių teisės doktrinoje priskiriamas prie vadinamųjų simuliacinių sandorių, atveju gali būti tik sudaromas netikras vaizdas (simuliuojama) dėl sandorio rūšies, pagrindo, objekto ar šalių tapatybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-2-684/2021 29 punktą).
28. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 29 punktą).
29. Taigi, santykis tarp apsimestinio sandorio kaip sandorio negaliojimo pagrindo ir sutarčių aiškinimo taisyklių yra toks, kad remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis yra įrodinėjama ir nustatoma, ar yra pagrindas sandorį pripažinti apsimestiniu. Kai nustatoma, kad sandoris yra apsimestinis, šis sandoris pripažįstamas negaliojančiu (niekiniu), nes jame išreikšta sandorio dalyvių valia neatitinka jų tikrųjų ketinimų ir siekiamų tikslų, o taikomas pridengiamasis sandoris, jei pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymų reikalavimus. Tai reiškia, kad, siekiant taikyti apsimestinio sandorio sukeliamas teisines pasekmes – taikyti pridengiamąjį sandorį, visų pirma reikia konstatuoti apsimestinio sandorio sudarymo faktą ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Nekonstatavus tokio fakto, nėra pagrindo ir taikyti pridengiamąjį sandorį.
30. Atsižvelgiant į tai, kad apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris, apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiamai tikrieji ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių, šalių siekiamo sandorio tikslas parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Siekiant įrodyti, kad sandoris apsimestinis, reikia įrodyti tokio sandorio motyvus, t. y. pagrįsti sandorio tikslą, ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 23, 24 punktai).
31. Sutarties laisvės principas yra vienas svarbiausių civilinės teisės principų, jis įtvirtintas CK 1.2 straipsnyje ir detalizuotas CK 6.156 straipsnyje. Šis principas suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė.
32. Kasacinis teismas, atskleisdamas konsensualizmo principo esmę ir jo taikymą, pabrėžė, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-434-695/2018 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos nuspręsti ir dėl sutarčių struktūros, t. y. sudaryti vieną kompleksinę sutartį ar kelias sutartis, sudaryti sutartį su viena šalimi, kuri pasitelkia kitas šalis ir prisiima atitinkamą atsakomybę, ar vis dėlto sudaryti sutartis su atskiromis šalimis. Šalys ikisutartiniuose santykiuose gali svarstyti įvairius sutarties sudarymo variantus, tačiau galutinai apsispręsti sudaryti sutartį atitinkamu būdu, t. y. nuspręsti būti įsipareigojusiomis jų pasirinktu būdu ir atitinkamai įforminti šiuos įsipareigojimus. Toks šalių elgesys pats savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tokioje situacijoje egzistuoja šalių valios trūkumas (yda).
33. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pati ginčo pirkimo–pardavimo sutartis aiškiai apibrėžė sutarties šalis, sutarties objektą, kuris, be kita ko, apima ir šaldymo įrangos įrengimą automobilyje; tarp UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Eva King“ buvo sudaryta šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo sutartis; visi mokėjimai už automobilį (neišskiriant mokėjimo už šaldymo įrangą) buvo atlikti UAB „Krasta Auto Vilnius“; UAB „Krasta Auto Vilnius“ atitinkamai už šaldymo įrangos įrengimą atsiskaitė su UAB „Eva King“. Taigi objektyvi (gramatinė) sutarties išraiška ir šalių elgesys po sutarties sudarymo nekelia abejonių, jog ginčo pirkimo–pardavimo sutarties objektas buvo automobilis su įmontuota šaldymo įranga, o šios sutarties šalys – UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir UAB „Jumisa“.
34. Minėta, kad apsimestinio sandorio atveju reikia įrodyti buvus sandorio šalių valios ydą, t. y. įrodyti, kokie buvo šalių tikrieji ketinimai ir kad išorinis sandoris šių ketinimų neatitinka; tikrąjį sandorį įrodo šalių siekiamo sandorio tikslas.
35. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad faktiniai pirkimo–pardavimo santykiai dėl šaldymo įrangos įsigijimo susiklostė tarp UAB „Jumisa“ ir UAB „Eva King“, grindė tokiomis aplinkybėmis: automobiliuose įmontuota „Thermo King“ šaldymo įranga, šaldymo įranga sumontuota UAB „Jumisa“ (pirkėjos) pageidavimu; šaldymo įrangą, jos komplektaciją ir gamintoją išsirinko pati pirkėja; šaldymo įranga nėra standartinė; UAB „Krasta Auto Vilnius“ (automobilio pardavėja) nėra „Thermo King“ šaldymo įrangos platintoja; automobilio pardavėja iš šaldymo įrangos pardavimo negavo jokio pelno.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šaldymo įrangos atžvilgiu ginčo pirkimo–pardavimo sutarties šalių valia neatitiko tikrosios šalių valios ir kad šalys neketino prisiimti tų teisių ir pareigų, kurios yra ginčo pirkimo–pardavimo sutarties objektas, ir kad šalių tikrieji ketinimai buvo sudaryti du atskirus tarp skirtingų subjektų ir dėl skirtingo sutarties objekto, o ne vieną, sandorius. Šios aplinkybės gali turėti ir, kaip nurodyta šioje nutartyje toliau aptariant sutartinės kokybės garantijos turinį, turi reikšmės aiškinant ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, o ne įrodo sutarties šalių valios trūkumą. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilio pirkėja aktyviai dalyvavo pasirenkant šaldymo įrangą, jos gamintoją (tiekėją) ir kad šalys galimai svarstė įvairius sutarties sudarymo variantus, tačiau galiausiai sutarties šalių valia buvo suderinta sudaryti vieną pirkimo–pardavimo sutartį, tokiu būdu UAB „Krasta Auto Vilnius“ prisiimant įsipareigojimus dėl automobilio su įmontuota šaldymo įranga UAB „Jumisa“ atžvilgiu. Kaip minėta, šią šalių valią aiškiai atspindi objektyvi ginčo pirkimo–pardavimo sutarties išraiška ir šalių elgesys po sutarties sudarymo.
37. Apeliacinės instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis rėmėsi atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“, teigdama, kad tokią ginčo pirkimo–pardavimo sutarties struktūrą šalys pasirinko todėl, kad UAB „Jumisa“ galėtų pasinaudoti automobilio (įskaitant į automobilį įmontuotą šaldymo įrangą) įsigijimo finansavimu lizingo būdu. Šis atsakovės nurodytas tikslas neįrodo, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis yra išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų sandoris, o tikroji šalių valia buvo sudaryti du, o ne vieną, sandorius. Priešingai, atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ nurodytas tikslas patvirtina, kad šalys pasirinko joms priimtiniausią ir abiejų šalių interesus atitinkantį sutarties struktūros variantą. Be to, iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, kad atsakovė UAB „Krasta Auto Vilnius“ argumentus dėl tarp šalių susiklosčiusio santykio interpretavimo teikė tik apeliacinės instancijos teisme ir jais nesirėmė pirmosios instancijos teisme, be to, šiuos argumentus teikė ne norėdama įrodyti šalių valios ydą, bet tik teigdama, kad galimai šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp UAB „Jumisa“ ir UAB „Eva King“.
38. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo, jog šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp atsakovės UAB „Eva King“ ir UAB „Jumisa“, spręsdamas, kad šaldymo įranga tik formaliai buvo parduota per atsakovę UAB „Krasta Auto Vilnius“, o faktiniai šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp atsakovės UAB „Eva King“ ir UAB „Jumisa“.
Dėl sutartinės kokybės garantijos turinio
39. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pardavėjo sutartinės kokybės garantijos sąlygų, nustatytų Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkte, taikymo. Šių sąlygų turinio aiškinimas turi reikšmės pardavėjos UAB „Krasta Auto Vilnius“ atsakomybės taikymui, t. y. vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – nustatymui.
40. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Taigi, be daikto kokybės garantijos pagal įstatymą, CK išskiria ir sutartinę kokybės garantiją, kitaip dar vadinamą komercine garantija. Skirtingai nuo garantijos pagal įstatymą, sutartinę kokybės garantiją nulemia sutartis. Sutartinės kokybės garantijos prigimtis lemia, kad sutartinės kokybės garantijos teikėjas yra laisvas nuspręsti, ar teikti sutartinę kokybės garantiją, taip pat kokiomis sąlygomis ir kokius teisių gynimo būdus nustatyti. Atitinkamai kita sutarties šalis yra laisva nuspręsti, ar sutikti su tokiomis siūlomomis sutartinės garantijos sąlygomis. Sutartinė kokybės garantija gali apimti sąlygas, susijusias su daikto kokybe, įskaitant daikto kokybės garantijos terminą, garantijos galiojimo ar įgyvendinimo sąlygas bei sąlygas, susijusias su teisių įgyvendinimo būdais. Sutartinės kokybės garantijos pažeidimo atveju taikomi sutartyje ar įstatymuose nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai. Greta specialių teisių gynimo būdų gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisų gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į sutartinės garantijos prigimtį, šalys gali nustatyti sąlygas, ribojančias civilinę atsakomybę, jei tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.252 straipsnis).
41. Kaip nustatė teismai, Garantijos teikimo sąlygos yra sudėtinė ginčo pirkimo–pardavimo sutarties dalis. Taigi, Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punktas yra viena iš pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, kurios turinys nustatytinas taikant sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai).
42. Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkte nustatyta, kad jei pirkėjo pageidavimu automobilyje yra sumontuojama papildoma, nei nurodyta gamintojo, apsaugos sistema, garso aparatūra arba kita elektroninė įranga, gamintojo kokybės garantija taikoma tik tiems automobilio elektros sistemoje esantiems prietaisams ar dalims, kurių veikimui neturi įtakos papildomai sumontuotos elektroninės sistemos sumontavimas ar veikimas. Papildomai sumontuotos elektroninės sistemos kokybės garantijos ir atsakomybės už automobilio sistemų pažeidimą pirkėjas turi reikalauti iš tokią papildomą sistemą įrengusių asmenų. Jei papildoma apsaugos sistema yra įrengiama pardavėjo, šis punktas netaikomas, tačiau pirkėjas šiuo atveju pretenzijas dėl tokios papildomai sumontuotos įrangos gali reikšti tik pardavėjui. Tos pačios taisyklės galioja bet kuriems gamintojo nenurodytiems papildomai atliktiems automobilio konstrukciniams pakeitimams arba papildomai sumontuotiems mazgams ir konstrukcinėms detalėms.
43. Kaip matyti iš Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkto turinio, šis punktas skirtas pardavėjo sutartinės garantijos sąlygoms apibrėžti tuo atveju, kai automobilyje sumontuojama papildoma įranga (nestandartinė automobilio gamintojo nenurodyta įranga). Bylą nagrinėję teismai Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkto nuostatas aiškino kaip aiškiai įtvirtinančias tai, kad pardavėja UAB „Krasta Auto Vilnius“ nesuteikė pirkėjai UAB „Jumisa“ jokių garantijų dėl šaldymo įrangos, kuri nėra standartinė automobilių įranga ir kuri buvo sumontuota pačios pirkėjos pageidavimu. Ieškovė su tokiu sutarties interpretavimu nesutinka, teigdama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino sutarties sąlygą, apibrėžiančią sutartinės kokybės garantijos taikymo sąlygas.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ginčo sąlyga leidžia suprasti, kad automobilio papildomos įrangos sutartinė kokybės garantija apima kelis atvejus, t. y. kai sutartinės kokybės garantija yra teikiama automobilio gamintojo ir kai paties pardavėjo, vis dėlto ji yra suformuluota komplikuotai ir stokoja aiškumo. Viena vertus, atrodo, kad gamintojo suteikiamos garantijos papildomai įrangai taikymas priklauso vien tik nuo to, ar atitinkamos papildomos įrangos pageidauja pirkėjas, ir nepriklauso nuo to, ar toks pirkėjas turi sutartinius santykius su asmenimis, automobilyje įrengusiais tokią papildomą įrangą. Kita vertus, Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkto antrojo sakinio konstrukcija leidžia svarstyti, kad garantija papildomai įrangai netaikoma tik tuo atveju, jei tokia papildoma įranga buvo įrengta paties pirkėjo su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutarties pagrindu. Be to, sumaišties įneša ir Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkto trečiasis sakinys, kuriuo nurodoma, kad tuo atveju, kai papildoma apsaugos sistema yra įrengiama pardavėjo, šis punktas netaikomas, tačiau pirkėjas šiuo atveju pretenzijas dėl tokios papildomai sumontuotos įrangos gali reikšti tik pardavėjui. Iš šio sakinio (ypač atsižvelgiant į ankstesnių sakinių konstrukcijas) nėra aišku, ar pardavėjas teikia garantiją tik tuo atveju, kai jis asmeniškai sumontuoja tokią papildomą elektroninę įrangą, ar ir tokiais atvejais, kai tokia įranga sumontuojama pagal pardavėjo sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad šis sakinys pardavėjo suteiktos garantijos sąlygų jau nesieja su pirkėjo pageidavimu įrengti papildomą įrangą.
45. Be to, jeigu Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punktas būtų aiškinamas taip, kad suteikiama sutartinė kokybės garantija papildomai įrangai priklauso tik nuo pirkėjo pageidavimo dėl papildomos įrangos sumontavimo ir nėra taikoma tuo atveju, kai tretieji asmenys yra pasitelkti paties automobilio gamintojo ar pardavėjo ir jų nesieja sutartiniai santykiai su pirkėju, šio punkto antrasis sakinys praranda prasmę, atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reguliavimą pirkėjas neturi teisės tiesiogiai nukreipti savo reikalavimo į gamintojo ar pardavėjo pasitelktą asmenį. Tokiu atveju apskritai tampa neaiški Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punkto antrojo sakinio reikšmė. Kita vertus, toks sakinys gali turėti prasmę, jei papildomai įmontuotai įrangai yra taikoma įrangos gamintojo kokybės garantija, kuri pagal savo prigimtį paprastai yra vienašalis gamintojo įsipareigojimas dėl konkretaus daikto ir taikomas nepriklausomai nuo to, ar gamintoją ir pirkėją sieja sutartiniai santykiai.
46. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
47. Ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje šaldymo įranga yra įvardyta sutarties skyriuje „Gamintojo komplektuojama papildoma įranga“ (tačiau ne skyriuje „Pardavėjo komplektuojama papildoma įranga“), UAB „Jumisa“ pati išsirinko šaldymo įrangos tiekėją, su juo komunikavo, gavo jo pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta, kad „Thermo King“ garantuoja įrangos remontą servisų tinkle. Taigi, UAB „Jumisa“ žinojo apie šaldymo įrangos gamintojo suteiktą 2 metų garantiją šaldymo įrangai. Be to, ir faktiškai šaldymo įrangos garantinę priežiūrą atliko įrangos gamintojas (gamintojo autorizuotas šaldymo įrangos servisas), byloje nėra duomenų, kad UAB „Jumisa“ būtų kreipusis į UAB „Krasta Auto Vilnius“ dėl šaldymo įrangos garantinės priežiūros. Visos šios aplinkybės turi reikšmės vertinant pardavėjo suteiktos sutartinės kokybės garantijos sąlygas ir jų turinį. Šios aplinkybės, nepaisant to, kad Garantijos teikimo sąlygų 1.14 punktas stokoja aiškumo, pagrindžia, kad pati pirkėja suprato, jog šaldymo įrangos kokybės garantija apima tik šaldymo įrangos gamintojo kokybės garantiją. Todėl teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi šaldymo įrangai nebuvo suteikta šaldymo įrangos sutartinė kokybės garantija. Atsižvelgiant į tai, nėra ir pagrindo aiškinti, kad pardavėja ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi pažadėjo, jog garantinius įsipareigojimus dėl papildomai įrengtos nestandartinės komplektuojamosios dalies vykdys ir už dėl šios įrangos gedimo sukeltus nuostolius atsakys pardavėjos pasitelkta atsakovė UAB „Eva King“.
48. Ieškovė kasaciniame skunde taip pat nurodo argumentus dėl CK 6.38 straipsnio 4 dalies ir 6.257 straipsnio ir sutarties uždarumo principo pažeidimo (šios nutarties 22.2–22.4 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sutartinės kokybės garantijos, o ne kokybės garantijos pagal įstatymą, taikymo klausimas. Minėta, kad sutartinė kokybės garantija yra sutartinio pobūdžio, taigi, pardavėjas, kaip sutartinės kokybės garantijos teikėjas, turi teisę laisvai nustatyti sutartinės garantijos taikymo sąlygas, įskaitant ir tai, kad sutartinė kokybės garantija nėra taikoma tuo atveju, kai tam tikra papildoma įranga montuojama trečiųjų asmenų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pardavėjo sutartinės kokybės garantijos turinio.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
49. Nors teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo, jog šaldymo įrangos pirkimo–pardavimo santykiai susiklostė tarp atsakovės UAB „Eva King“ ir UAB „Jumisa“, tačiau sutiko su bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi šaldymo įrangai nebuvo suteikta šaldymo įrangos sutartinė kokybės garantija. Dėl to, nors ieškovė kasacinio skundo argumentais įrodė, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ginčo pirkimo–pardavimo sutarties šalies ir objekto kvalifikavimo yra nepagrįsta, tai nekeičia teisinio nagrinėjamos bylos rezultato. Konstatavęs, jog ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės UAB „Krasta Auto Vilnius“ veiksmų, apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą sprendimą ir jo naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama iš esmės nepakeista, tačiau pagal šioje nutartyje nurodytus argumentus.
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kasacinį skundą atmetus, spręstinas atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
51. Atsakovė UAB „Krasta Auto“ prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė 4235 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, patvirtinančius įrodymus. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, nusprendžia, kad prašomas priteisti išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimas viršija nustatytą maksimalų dydį, todėl atsakovei UAB „Krasta Auto“ priteistinas 2347,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
52. Atsakovė UAB „Eva King“ prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė 968 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu, patvirtinančius įrodymus. Ši suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.14 punktuose nustatytų dydžių, taigi šiai atsakovei iš kasacinį skundą padavusios ieškovės priteistinas visų jos patirtų bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų atlyginimas.
53. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 5 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 4,86 Eur tokių išlaidų. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krasta Auto“ (j. a. k. 121981098) iš ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą (j. a. k. 302279548), 2347,70 Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis Eur 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimo.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eva King“ (j. a. k. 123960117) iš ieškovės „If P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančios per „If P&C Insurance AS“ filialą (j. a. k. 302279548), 968 (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Gražina Davidonienė
Donatas Šernas