Baudžiamoji byla Nr.PK-134-873/2011
(Proceso Nr.1-01-3-00098-2010-5)
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.8.2.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,
sekretoriaujant Vilmai Vaisietaitei,
dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M.,
įgaliotajam atstovui advokatui A. K.,
kaltinamojo gynėjai advokatei V. Z.,
vertėjai Erikai Vencevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
A.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „V.t.“ vairuotoju, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., padarymu,
n u s t a t ė :
A. K. 2010 vasario 9 d., 20.12 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas asmens, vardu Česlovas, pagalba, patalpino internetiniame portale „skelbikas.lt“ ir 2010 m. vasario 10 d., 02.19 val., internetiniam portale „infotopas.lt“ skelbimus „ieškau seksualaus ir nepasotinamo eržilo. Jei esi tas, kuris uždegs aistros ugnį manyje ir paįvairins mano pilką seksualinį gyvenimą, tai skambink visą parą“, nurodė nukentėjusiosios N. M. vardą ir telefoną, tuo viešai raštu užgauliai pažemino nukentėjusiąją.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, duodamas parodymus paaiškino, kad buvo atvejis, kai jis skambino savo tėvui, kuris yra ligotas žmogus, pasiteirauti apie jo sveikatą, mobiliuoju telefonu tėvui neatsiliepus, paskambino į M. stacionarų telefoną, atsiliepė N. M.. N. M. kalbėjo necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, vadino A. K. „impotentu, mulkiu“, nepagarbiai kalbėjo apie A. K. motiną ir šeimą. Visada, kai A. K. skambindavo, N. M. atsiliepdavo ir įžeidinėjo A. K.. A. K. mano, kad N. M. galimai pyksta ant jo dėl to, kad prieš porą metų, kai ji per tėvo gimtadienį davė savo telefoną, siūlė intymius santykius, A. K. atsisakė. Nuo to laiko N. M. trukdo A. K. bendrauti su tėvu, sako, kad jis jam nereikalingas, kad A. K. nori tėvo mirties. A. K. buvo labai įžeistas, N. M. jį pažemino, todėl apie situaciją, apie tuos santykius, papasakojo pažįstamam. Skelbimą patalpino A. K. pažįstamas. Prašymo kaip ir nebuvo, kartu su juo atėjo į namus pas A. K., A. K. jam papasakojo, jis paprašė pasėdėti prie kompiuterio, paprašė N. M. numerio, A. K. davė. A. K. nežino, kodėl jis tokius skelbimus patalpino, prie jo nesėdėjo, nematė, ką jis darė, tik paklausė telefono ir vardo. Minėto, pažįstamo iš matymo asmens, vardas Česlovas, kur jis gyvena, nežino. Su Česlovu susipažino bare prieš kelis metus, su juo kartais susitikdavo gatvėje, kartą ar du į mėnesį. Susitikdavo įvairiose vietose, Kalvarijų gatvėje, dažniausiai prie turgaus. 2010 m. vasario 2 d. su Česlovu susitiko netoli namų. A. K. buvo streso būsenoje, ėjo pasivaikščioti, susitiko Česlovą, tuo momentu nebuvo jokio artimo žmogaus, kuriam galėtų pasiguosti, pasitaikė Česlovas. A. K. pradėjo kalbėti, Česlovas pasiūlė eiti pas A. K. į namus. Kilo mintis įdėti skelbimą dėl A. K. pažeminimo, santykiai su N. M. buvo blogi, tą dieną A. K. buvo įžeistas, trūko kantrybė. Savo kaltę A. K. pripažįsta. N. M. nuotrauka nebuvo patalpinta, A. K. tik žinojo jos telefono numerį. Jei nebūtų konfliktinės situacijos, skelbimas nebūtų patalpintas. Kompiuteriu dirbti A. K. moka. A. K. tik po to pamatė tekstą, kurį patalpino Česlovas, jis tikriausiai iš kažkur paėmė, pasakė, kad paerzins. Kiek laiko buvo tas skelbimas, nežino. A. K. prašė kito savo pažįstamo, kad jis panaikintų skelbimą, po to paskambino N. M. ir atsiprašė. N. M. paskambino po to, kai gavo laišką iš tyrėjos. Skelbimas buvo paduotas iš A. K. kompiuterio, jei būtų žinojęs, kaip išimti skelbimą, būtų iš karto išėmęs. Skelbimo turinį pirmą kartą pamatė, kai jau buvo byla. A. K. buvo streso būsenoje po pokalbio su N. M.. A. K. ieškojo tėvo, tėvas gyvena Keramikų gatvėje, Vilniuje, bet gyvena ir pas M., jis ten dažnai būna. M. namų numerį A. K. sužinojo iš informacijos, tėvas namuose stacionaraus telefono neturi. A. K. skambindavo tada, kai ieškodavo tėvo, gal kelis kartus per savaitę, dažniausiai telefonu atsiliepdavo N. M.. Skelbimo patalpinimas buvo labai greitai po skambučio. N. M. A. K. neskambino. Visą laiką, kai tėvas neatsiliepdavo, A. K. skambindavo į M. namus, kiek kartų skambino, neatsimena, apie 30-40 kartų, praktiškai visada būdavo konfliktinė situacija. Po pokalbio su N. M. skelbimą įdėjo labai greitai, ar tą pačią dieną, ar po dienos, tada A. K. gyveno vienas, namuose, be Česlovo, nieko nebuvo. Valandos, kada buvo patalpintas skelbimas, A. K. pasakyti negali, buvo tamsu, Česlovas sėdėjo, A. K. vaikštinėjo, po to užsnūdo, Česlovas buvo pas jį pakankamai ilgai, išėjo, kaip mano, paryčiais, kartu vartojo alkoholinių gėrimų. A. K. atsiprašė N. M., siūlė jai pinigų, žino iš savo tėvo, kad N. M. yra pasakiusi, kad išpeš pinigų iš A. K.. Atsakydamas į klausimus A. K. paaiškino, kad parodymus tyrėjai davė todėl, kad jam pasakė, jog byla bus nutraukta, prisipažįsta kaltu, kad tai buvo padaryta iš A. K. kompiuterio, jis suteikė informaciją ir įrangą. Kur gyvena Česlovas, nežino, jis minėjo, kad važiuos dirbti į užsienį. Dėl parodymuose minimo „sutikimo“, paaiškino, kad sutikimas reiškia, kad A. K. suteikė galimybę Česlovui sėdėti prie įrangos, tyrimo metu A. K. pasakė, kad geriau rašyti žodžius „mes paėmėm skelbimo tekstą“. A. K. kalbėjosi su draugu apie tai, kad jei paskambins, tai gal N. M. susierzins, o gal ir partnerį susiras. Protokole teisingai surašyta, kad A. K. galvojo, kad susierzins.
Nukentėjusioji N. M. paaiškino, kad 2010 m. vasario 2 d., vakare, į N. M. telefoną pradėjo eiti seksualinio turinio žinutės. N. M. buvo priversta išjungti telefoną, nes žinutės ėjo visą naktį. Kitą dieną, kai išėjo į darbą, N. M. paskambino vienu iš numerių, jai pasakė, kad telefoną rado adresu skelbikas.lt. N. M. paprašė pažįstamo surasti skelbimą, pati kreipėsi į policiją. Žinutėse rašė, kad pas ją atvažiuos, dėl to N. M. labai jaudinosi. Žinutės buvo siunčiamos apie 5 mėnesius, dar ir dabar ateina iš nežinomų numerių. N. M. galėtų pasikeisti telefono numerį, bet seniai juo naudojasi, dirba pašte, siuva pagal užsakymą, visi žino jos numerį, todėl keisti nenori. N. M. yra paštininkė, bendrauja su žmonėmis. Buvo baisu dėl siunčiamų žinučių pobūdžio. A. K. N. M. yra mačiusi du kartus gyvenime Vieną kartą prieš 10 metų, buvo sesers gimtadienis, kitą kartą per jo tėvo šešiasdešimtmetį, bet kartu nesėdėjo, jis sėdėjo prie savo tėvo. N. M. net negalėjo pagalvoti, kad tai A. K., manė, kad kas iš paauglių pajuokavo. A. K. tėvas gyvena su N. M. seserim, jie atvažiuoja tik per šventes. Skelbimo pašalinti N. M. nemokėjo, ji kreipėsi į policiją, kai galėjo, iš karto pašalino. Kiek gavo žinučių ir skambučių, neskaičiavo. A. K. paskambino ir pasakė „atleisk už netinkamą juokelį“, antrą kartą atsiprašė teisme. Žalos atlyginti A. K. nesiūlė, siūlė jo tėvas dalį sumos, 7000 Lt, N. M. nori gauti 35000 Lt. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad ji jaudinosi, taip pat jaudinosi dėl dukters, blogai jautėsi, nori, kad A. K., išmokėdamas tuos pinigus, bijotų ką nors bloga padaryti N. M. šeimai.
Liudytojas J. G. duodamas parodymus paaiškino, kad prasidėjus tyrimui jam paskambino sūnus A. K.. Jie susitiko, kalbėjosi apie tyrimą, kai jis buvo iškviestas ir tyrėja darė spaudimą : „jei parašysim taip, kaip aš sakau, byla keliaus į archyvą, jei neparašysim – bus kitaip“. Tyrėja skambino A. K. telefonu, paprašė pilnai prisipažinti, tada byla tikrai keliaus į archyvą. A. K. paskambino J. G., jis griežtai pasakė, kad jokių parodymų keisti negalima, pirmieji parodymai yra teisingi. A. K. atsisakė duoti naujus parodymus. Medžiagoje rašoma, kad kaltinamasis atliko veiką, jis įdėjo skelbimus, nors byloje nesurinkta įrodymų, A. K. sakė, kad tuos skelbimus įdėjo kažkoks pažįstamas. Pats kaltinamasis duoda prieš save parodymus, kitų parodymų byloje nėra. Tai buvo padaryta iš A. K. kompiuterio, bet nesustatytas žmogus, kuris tai padarė. J. G. sūnus ne kartą skundėsi, kad N. M. jį įžeidinėjo. N. M. seniai pažįstama su A. K.. J. G. nuo 1992 metų gyvena šeima su N. M. seserimi, A. K. ir N. M. žinojo apie vienas kitą, kažkada susipažino. 2007-01-25 buvo J. G. gimtadienis, pobūvis, visi bendravo. Paskui A. K. nuvežė N. M. ir tėvą namo. Kas ten įvyko, J. G. nežino, tik po gimtadienio sūnus sakė, kad N. M. siūlė intymius santykius. Kiek kartų nuo 2007-01-25 matėsi N. M. ir A. K., J. G. negali pasakyti, Kalviškių kaime (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje), J. G. esant, tokių atvejų neatsimena. A. K. skambina J. G. dažnai, ir vakarais ir iš ryto, būna, kad į savaitę keletą kartų, būna, kad kelias dienas iš eilės. Su sūnumi matosi dažnai, bet ne Kalviškių kaime. A. K. skundėsi N. M. elgesiu ne vieną kartą. Skundėsi ir telefoninių pokalbių metu, ir susitikimų metu. Jis sakė apie įžeidimus ir keiksmažodžius, provokuojančius pasisakymus, turto dalybas.
Liudytoja E. A., Vilniaus rajono PK Kriminalinės policijos antrojo poskyrio tyrėja, paaiškino, kad N. M. pareiškimą priiėmė ne ji, su N. M. teko bendrauti telefonu, A. K. du kartus kvietė apklausai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad skelbimas, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo patalpintas iš A. K. kompiuterio. A. K. buvo apklaustas liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. A. K. parodymai buvo užprotokoluoti, jis juos perskaitė, patvirtino parašu. Apklausos metu E. A. suprato, kad A. K. ir N. M. yra pažįstami, jis paaiškino, kad čia kažkokie šeimos nesutarimai, todėl patalpino skelbimą. A. K. buvo sudarytos sąlygos duoti tokius parodymus, kokius jis nori, savo parodymus jis perskaitė. E. A. griežtai reikalauja kad perskaitytų parodymus, tai padaryti privalo. A. K. savo kaltę pripažino, kompiuterio paimti nereikėjo. Kaltinamajam negrasino, paaiškino, kad yra pasiruošę paimti kompiuterį, daryti tyrimą. Nebuvo žadėta nutraukti tyrimo, buvo paaiškinta, kad jeigu susitars su N. M., atsiprašys, teismo nebus. Tik po A. K. apklausos paaiškėjo jo ir nukentėjusiosios ryšys. Nepakanka vien to, kad kompiuteris yra A. K..
L. V. M., nukentėjusiosios tėvas, paaiškino, kad A. K. yra matęs 3 kartus : vieną kartą Santariškėse, kai jo tėvui buvo daryta operacija, antrą kartą per jo tėvo gimtadienį 2007 metais, trečią kartą atsitiktinai susitiko gatvėje. Namuose, kur gyvena ir N. M., A. K. nėra buvęs. Kita V. M. dukra – G. M., gyvena su Jonu G. D., jie atvažiuoja į svečius švenčių proga, epizodais, retai būdavo, kad jie atvažiuotų pravažiuodami, niekada nenakvojo. V. M. namuose telefonu atsiliepia tas, kas tuo metu arčiau telefono. V. M. neteko pakelti telefono, kai skambintų A. K.. N. M. po A. K. tėvo gimtadienio sakė, kad paskambino A. K. ir išsakė neaiškius grasinimus jos ir sesers atžvilgiu. Skambutis buvo prieš tris metus, po jo tėvo gimtadienio. V. M. neteko girdėti, kad N. M. būtų kalbėjusi telefonu su A. K.. Apie įvykį sužinojo, kai paklausė J. G., kaip jam sekasi, o šis atsakė klausti pas Nataliją. Paklausęs dukters, sužinojo apie įvykį, ji tvirto charakterio, nepastebėjo, kad jai kažkas blogai, ji pergyveno viduje. V. M. žino tik apie vieną skambutį tarp A. K. ir N. M., tai žino iš N. žodžių prieš tris metus, kad jis grasina. J. G. yra registruotas V. M. gyvenamojoje vietoje, jo prašymu, kad galėtų kandidatuoti rinkimuose.
Liudytoja G. M. paaiškino, kad su J. G., A. K. tėvu, gyvena seniai, nuo 1992 metų. Tėvų namuose lankosi porą kartų į mėnesį, lankosi per šventes arba su reikalais. Ar A. K. skambino į tėvų namus, nežino. Kokie A. K. santykiai su N. M., nežino.
Internetinio portalo „infotopas.lt“, skelbimo ID : PAZ8001485 turinys : „ Ieškau seksualaus ir nepasotinamo eržilo, jei esi tas, kuris uždegs aistros ugnį manyje ir paįvairins mano pilką seksualinį gyvenimą, tai skambink visą parą ? tel. : 861348948 laukiu tik rimtų pasiūlymų ?“, pateikta informacija susisiekimui : vardas – N., telefonas – 8613 48948, miestas – Vilnius ( b.l.5).
Internetinio portalo „skelbikas.lt“, skelbimo ID : 445725 turinys : „ieškau seksualaus ir nepasotinamo eržilo, jei esi tas, kuris uždegs aistros ugnį manyje ir paįvairins mano pilką seksualinį gyvenimą, tai skambink visą parą ? tel. : 861348948 laukiu tik rimtų pasiūlymų ?“ ( b.l.6).
UAB „Epasas.lt“ 2010-02-22 rašte nurodyta, kad skelbimas ID 445724 portale „skelbikas.lt“ buvo patalpintas 2010-02-09, 20:12, iš IP 79.132.186.130 ( b.l.7).
Internetinio portalo „infotopas.lt“ 2010-02-19 atsakymo kopijoje nurodyta, kad skelbimas, kurio ID PAZ8001485, yra paskelbtas 2010-02-10, 02:19, iš IP adreso 79.132.186.130 ( b.l.9-10).
UAB „Vinita“ 2010-03-10 atsakymo į tyrėjos D. K. paklausimą, kieno vardu registruotas kompiuteris, kurio IP 79.132.186.130, prisijungimo data 2010-02-10, laikas 02 : 19 val., nurodyta, kad interneto paslauga registruota A. K. vardu ( b.l.11).
UAB „Bitė Lietuva“ 2009-05-29 viešojo judriojo ryšio abonentine sutartimi nustatytas N. M. mobilaus ryšio telefono numeris – 8 61348948 ( b.l.17-18).
Protokolu – pareiškimu ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 57-1-00223-10 nustatyta, kad N. M. kreipėsi su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą 2009-02-11 (bylos Nr. 57-1-00223-10 l.1).
A. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad dalį parodymų, apklausiamas liudytoju apie savo paties nusikalstamą veiką ( b.l.12-14, 15-16) davė įtakotas tyrėjos, todėl, kad jam būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Apklausta liudytoja E. A. paaiškino, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. K. davė savo valia, protokolą perskaitė, parašu patvirtino savo parodymų teisingumą. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais apie tai, kad A. K. apklausos metu savarankiškai davė parodymus, jų teisingumą patvirtino parašu. Nors teismas remiasi tik teisiamajame posėdyje duotais kaltinamojo parodymais, vertindamas jų patikimumą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo pozicija, savo kaltės pripažinimas, nesikeitė. Kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau jis pripažino, kad, nors fiziškai skelbimą patalpino asmuo, kurio duomenų jis nežino, mintis įdėti skelbimą kilo dėl A. K. pažeminimo, jei nebūtų konfliktinės situacijos, skelbimas nebūtų patalpintas, A. K. davė Česlovui N. M. duomenis, jos telefono numerį, A. K. kalbėjosi su Česlovu apie tai, kad jei paskambins, tai gal N. M. susierzins, o gal ir partnerį susiras, galvojo, kad N. M. susierzins. Kadangi kaltinamojo parodymai pilnai atitinka kitus bylos duomenis – rašytinius įrodymus, kuriais nustatyta, kad skelbimai buvo pateikti iš A. K. kompiuterio, naudojantis jo interneto prieiga, teismas vertina, kad kaltinamojo kaltės, atlikus veiksmus, kuriais buvo įžeista nukentėjusioji, įrodymų surinkta pakankamai. Kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios vardą, telefoną, jos duomenis suteikė tyčia, turėdamas tam motyvą – siekdamas suerzinti nukentėjusiąją, suteikdamas savo kompiuterį ir internetinę prieigą. Kaltininkas suvokė, kad skelbimo turinys žemina nukentėjusiąją, siekė tokio tikslo, veikė tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas viešai – skelbimai buvo patalpinti neribotam asmenų skaičiui prieinamoje elektroninėje erdvėje.
Nukentėjusiosios parodymais nustatyta jos savijauta, subjektyvus situacijos suvokimas, nusikalstamos veikos pasekmės – įžeidimas, kadangi patalpinant seksualinio pobūdžio skelbimą internete nukentėjusioji buvo viešai raštu užgauliai pažeminta. Motyvai, kuriais vadovaudamasis kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus, nešalina atsakomybės už padarytą veiką, į juos atsižvelgtina individualizuojant skirtiną bausmę. A. K. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str.1 d., kadangi A. K. nukentėjusiąją užgauliai pažemino viešai – internete.
Byloje nukentėjusiosios N. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji, jos įgaliotasis atstovas nusikaltimu patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė nukentėjusiosios pergyvenimu dėl savo reputacijos, dėl grėsmės, jog apie skelbimą, jo turinį sužinos gyvenvietės, kurioje ji dirba laiškininke, gyventojai, jog tokių žinių paskleidimas gali pakenkti N. M. dukrai, bloga savijauta dėl įvykio, noru, kad A. K., išmokėdamas kompensaciją, bijotų ateityje ką nors bloga padaryti N. M. šeimai. Kaltinamasis konkrečios sumos, kurią sutinka atlyginti už padarytą neturtinę žalą, nenurodė, prašė nustatyti minimalų atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais, dėl viešo užgaulaus pažeminimo buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė : ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. BK 155 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas- asmens garbė ir orumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai N. M. padarytas įžeidimas pasižymėjo cinizmu – prieinamoje neribotam asmenų skaičiui erdvėje buvo paskelbta informacija, galinti pakenkti nukentėjusiosios reputacijai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad žinutės ir skambučiai su seksualinio turinio pasiūlymais sukrėtė ir pažemino nukentėjusiąją. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta A. K. tyčiniais veiksmais, keršto motyvais, siekiant sukelti neigiamus išgyvenimus nukentėjusiajai. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį- dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, nukentėjusiosios turtinę padėtį – dirba, turi savarankišką pajamų šaltinį, taip pat aplinkybę, kad duomenų apie turtinę žalą byloje nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo įžeidimo bylose. Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-215-238/10 atmestas apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, iš J. S. priteista J. L. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1500 litų advokatės paslaugoms apmokėti. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A–226–382/2010 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas nuosprendis, kuriuo I. B. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., nukentėjusiojo V. N. civilinį ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo I. B. nukentėjusiajam V. N. priteista 500 litų neturtinės žalos atlyginimo. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-72/2010 atmestas nuteistosios G. L. apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., priteista iš G. L. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios A. Č. naudai. Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika : įžeidimo bylose nukentėjusiems asmenims paprastai priteisiama nuo 150 Lt iki 1000 Lt neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385/2005, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-269/2005). Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai atlygintina 1500 Lt neturtinė žala. Nukentėjusiosios išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms apmokėti, 2000 Lt ( b.l.88), vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį - turi pastovų pajamų šaltinį, dirba, pažyma apie gautas pajamas nustatyta, kad A. K. per 6 mėnesius išmokėta 9994,70 Lt (b.l.89), išieškotinos iš kaltinamojo. Kaltinamojo A. K. atsakomybė lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. A. K. neteistas (b.l.71), yra dirbantis (b.l. 52) turi šeimą ( b.l.65), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b.l. 40), nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje ( b.l. 45, 47), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l.43), charakterizuojamas teigiamai (b.l.64). A. K. teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai A. K. gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkis, įstatymo, BK 47 str. 1 d. 3 d. 2 p., numatytas už nesunkų nusikaltimą. A. K. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., skirti bausmę - 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą. N. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. K. 1500 Lt N. M. naudai. Nukentėjusiosios N. M. išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, paslaugoms apmokėti, 2000 Lt ( b.l.88), vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš A. K.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Teisėja Nijolė Žimkienė | |
| |