Civilinė byla Nr. 2A-1403-459/2017

                                                                                                    (Proceso Nr. 2-06-3-04183-2017-7)

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                   

(S)

                                                                                                    2.2.1.9.4; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1;                                                                                                               

                                                                                                    3.3.1.20

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui advokatui L. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir  AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų paneigimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n  u  s  t  a  t  ė  :

1. Ginčo esmė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti duomenis, kuriuos savo pranešime 2014 m. rugsėjo 2 d. išplatino atsakovas advokatas L. Z., apie tai, jog ieškovas piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, taip pat materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014, taip pat atsakovo teiginius, jog ieškovas neturėjo teisės gauti nurodytą teisinę pagalbą, neatitinkančiais realybės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą ir įpareigoti atsakovą šiuos duomenis paneigti tokiu pat būdu, kuriuo jie buvo išplatinti; atsakovo teiginius:  „Pranešu, kad iš V. S. pateiktų ir mano surinktų dokumentų bei civilinės bylos Nr. 2-16793/2013 medžiagos nustatytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S.“; „Kadangi  V. S. reikalavimas priteisti iš advokato J. L. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei reikalavimas surašyti kasacinį skundą yra akivaizdžiai nepagrįsti, antrinė teisinė pagalba V. S. remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 1 p. negalėjo būti paskirta“; „Taip pat antrinė teisinė pagalba V. S. negalėjo būti paskirta dėl jo piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis (VGTPJ11 str. 7 dalies 8 p.)“; „Tokiu būdu, V. S. grindė savo ieškinį žinomai melagingais argumentais, o tai yra piktnaudžiavimas procesinėmis ir materialiomis teisėmis“; „Iš to seka, kad jis, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, vėl kaltino advokatą J. L. nebūtais dalykais“; „Tokia padėtis, kai iš advokato reikalaujama teikti antrinę teisinę pagalbą byloje, kurioje jis nepaskirtas, kai ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kai dviejuose skirtinguose ieškiniuose žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis (sumomis), o neteisėti veiksmai kildinami iš skirtingų antrinės teisinės pagalbos teikimo aplinkybių, kai tokiose abejose bylose, kuriose V. S. bylinėjasi su Lietuvos advokatūra ir advokatu J. L., teikiama antrinė teisinė pagalba, liudija apie piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, procesinėmis ir materialiosiomis teisėmis bei apie V. S. reikalavimu nepagrįstumą“; „Dėl reikalavimų nepagrįstumo ir piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, bei dėl neapmokėjimo ankščiau teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų V. S. neturėjo teisės gauti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje (VGTPĮ 11 str. 7 dalies 1, 8 ir 11 punktai), bet ją gavo“; „Taip pat pažymėtina, kad V. S., žinodamas, kad jo ieškinys grindžiamas žinomai melagingais argumentais, kad turtinės žalos dydis grindžiamas tomis pačiomis išlaidomis kaip ir prieš šešias dienas kitoje pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16285-727/2013, kad šias išlaidas jis patyrė dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/06, o ne dėl advokato J. L. netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje INr.I-1521-189/2009, vis tiek siekia bylos peržiūrėjimo kasacinėje instancijoje. Iš to seka, kad V. S. ir toliau piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kas pagal LR VGTPĮ 23 str. l d. 5 p. sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą“; 2) priteisti iš atsakovo 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.250 straipsnius ir 6.263 straipsnį.
1. Ieškovas nurodė, kad 2014 m. birželio 6 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014 apskundimo kasacine tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacinį skundą turi surašyti advokatas. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 4 dalis). Jeigu skundą surašo advokatas, prie skundo turi būti pridėta atstovavimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 3 dalis). Ieškovo kasacinis skundas nepasirašytas advokato ir nepridėta įrodymų, kad ieškovas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. 2014 m. gegužės 11 d. ieškovas nusiuntė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, kuriuo atsisakė teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-3875-872/2014, taip pat 2014 m. gegužės 18 d. ieškovas padavė tarnybai prašymą, kuriuo atsisakė teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-4205-608/2014, nes byla perduota į apeliacinę instanciją ir teisinė pagalba nebereikalinga. 2014 m. birželio 19 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė aktą, kuriuo informavo ieškovą apie ieškovo prašymo persiuntimą į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, motyvuodama tuo, jog tarp ieškovo ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos šioje byloje yra interesų konfliktas. 2014 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kuriuo skyrė ieškovui antrinę teisinę pagalbą iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.,  buvo paskirtas advokatas L. Z.. 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuriuo nutraukė ieškovui antrinės teisinės pagalbos teikimą, panaikindama savo ankstesnį sprendimą. Atsakovas advokatas L. Z. 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime „sufabrikavo“ atsisakymą teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą. Atsakovas apšmeižė ieškovą, jog jis piktnaudžiavo suteikta teisine pagalba, savo procesinėmis ir materialinėmis teisėmis, pateikė nepagrįstus kasacinio skundo reikalavimus.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė:

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-05-15 sprendimu ieškinį atmetė.
1. Teismas nurodė, jog kelių instancijų teismai konstatavo, jog V. S. piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, o ieškovas nepaneigė šių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytų faktų, todėl negalima teigti, kad atsakovas paskleidė realybės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovo garbę ir orumą.  Priešingai, galima teigti, kad atsakovas tik nurodė aplinkybes, nustatytas įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose civilinėse ar administracinėse bylose.
2. Ieškovas ieškinyje prašo paneigti 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikto pranešimo dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo kai kuriuos argumentus, tačiau neprašo paneigti 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimto sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 argumentų, nors 2014 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtame sprendime minimi argumentai analogiški tiems, kurie buvo nurodyti pranešime dėl antrinės  teisinės pagalbos nutraukimo.
3. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPD-80-14 pripažintinas didesnę įrodomąją galią (prima facie) turinčiu įrodymu, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovo pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateiktos žinios neatitinka tikrovės ir žemina ieškovo garbę ir orumą. 
4. Ieškovas pateikė skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo atsakovui privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą baudžiamojoje byloje Nr. PKS-773-201/2016 pagal V. S. privataus kaltinimo skundą. Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas L. Z., surašydamas 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie V. S. elgesį ir jo apšmeižti. Pranešime jis tik išdėstė antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo priežastis ir motyvus. Vertinant L. Z. pranešime išdėstytus teiginius, jų formuluotę, darytina išvada, kad jame nebuvo išdėstyta informacija, kuri pažemino V. S. garbę ir orumą. Visi teiginiai turi aiškiai apibrėžtus vertinamųjų teiginių požymius, todėl jų teisingumas negali būti įrodinėjamas. Vien subjektyvus pareiškėjo V. S. įsitikinimas, kad tai jį žemina, negali savaime sudaryti pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą. Atsižvelgiant į tai, nelaikytina, kad pranešime išdėstyta informacija yra neturinti jokio pagrindo ir visiškai išgalvota, siekiant tyčia pažeminti V. S..
5. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad yra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šias aplinkybes advokatas L. Z. pagrįstai nurodė 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo.
6.   Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti atsakovo teiginius neatitinkančiais realybės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

3. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-05-15 sprendimą.
1. Ieškovas nurodo, jog teismas sprendime nepagrįstai ignoravo tą faktą, kad atsakovas nepateikė jokių savo teiginių įrodymo. Teismas palaiko atsakovo nuomonę ir remiasi kitomis civilinėmis bylomis, kuriose atsakovas nebuvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog iki 2016-02-29 visi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atsisakymai teikti ieškovui teisinę pagalbą administracinių teismų buvo naikinami kaip nepagrįsti.
3. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kuo pasireiškė ieškovo piktnaudžiavimas kasacinėje instancijoje, kurioje teikti ieškovui teisinę pagalbą atsakovas ir buvo paskirtas.
4. Ieškovas teigia, jog dėl teisinės pagalbos stokos nesugebėjo apskųsti 2014-09-16 Tarnybos sprendimo, bet šis faktas visiškai nereiškia, jog sprendimas, nors ir įsiteisėjo, tapo formaliu ir pagrįstu.
5. Ieškovo nuomone, ginčijamam pranešimui netaikytinas oficialaus rašytinio įrodymo, turinčio didesnę įrodomąją galią, statusas CPK 197 straipsnio prasme.
6. Ieškovas skunde remiasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-05-12 sprendimu. Jame, jo įsitikinimu, teismas pamatė, kad atsakovo nurodyti duomenys, kurie sudarė pagrindą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti 2014-09-16 sprendimą, neatitinka tikrovės.
4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo skundą atmesti.

4.1. Trečiasis asmuo nurodo, jog, jo nuomone, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nepagrįstumą. Dauguma skundo teiginių tapatūs ieškinio argumentams.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas advokatas L. Z. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

5.1. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad ieškovo piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis yra nustatytas įvairių teismų procesiniais sprendimais, taigi rengdamas pranešimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atsakovas tik pasinaudojo teismų nustatytomis aplinkybėmis ir faktais.

5.2. Be to, šiuo atveju nėra ir duomenų paskleidimo fakto, nes advokato pranešimas adresuotas tik vienam subjektui – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.              Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, naujų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugpjūčio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14, kuriuo ieškovui buvo paskirta antrinė teisinė pagalba. 2014 m. rugsėjo 2 d. atsakovas advokatas L. Z. pateikė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai Pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14, kuriuo nutraukė ieškovui antrinę teisinę pagalbą. Iš administracinėje byloje Nr. I-1521-189/2009 esančių teismų procesinių sprendimų nustatyta, kad V. S. piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Iš civilinės bylos Nr. 802-803/2010 nustatyta, kad iš ieškovo į valstybės biudžetą priteista 1 444,73 Lt. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs  į valstybės biudžetą 1 444,73 Lt, nėra. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015 nustatyta, kad teismas nusprendė priteisti iš V. S. 798,05 Eur į valstybės biudžetą. Byloje duomenų, kad ieškovas būtų sumokėjęs į valstybės biudžetą nurodytą sumą, nėra. Iš baudžiamosios bylos Nr. PKS-773-201/2016 nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2016 m. rugsėjo 1 d. gautas V. S. skundas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatui L. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį.  2016 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. PKS-773-201/2016 atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. S. privataus kaltinimo skundą, nurodydamas, jog L. Z., surašydamas 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie V. S. elgesį ir jį apšmeižti.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra įsitikinęs, jog konkretūs ieškinyje nurodyti advokato L. Z. teiginiai, kurie pateikti advokato 2014-09-02 pranešime Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali būti tikra arba klaidinga (netiksli), išgalvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiškia, kad iš tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiškinių nebuvo arba būta kitokių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006). Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip advokatas, įgaliotas teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi,                    2014-09-02 surašė pranešimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir informavo apie, advokato nuomone, įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. jog asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą ir jog pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais. Taigi advokatas vykdė įstatyme numatytą pareigą nedelsdamas pranešti tarnybai apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nutraukti teisinės pagalbos teikimą.
13. Atsižvelgiant į žinių, kurios, ieškovo nuomone, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę bei orumą, pateikimo pobūdį, darytina išvada, jog šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų ginti ieškovo garbę ir orumą CK 2.24 straipsnio pagrindu, t. y. nėra duomenų paskleidimo fakto. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje teigiama, kad duomenys yra paskleisti kreipimesi (pareiškime, skunde) į valstybės (savivaldybės) pareigūnus dėl jų kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo, turi aiškintis, ar kreipimasis (pareiškimas, skundas) buvo paskleistas tretiesiems (nesusijusiems su skundo tyrimu) asmenims. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims. Kolegija, vertindama šią konkrečią situaciją, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sąžiningas kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Nustačius, kad asmuo turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją (pareigūną) siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas, nesant teisės pažeidimo – žinių paskleidimo. Tuo atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo) turinys tampa žinomas pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija  pareigūnų nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004). Šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovo pranešime nurodyta informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims. Pranešimas buvo adresuotas tik Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, advokatas, surašydamas pranešimą, vykdė jam įstatyme nustatytą pareigą nedelsiant informuoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šio pranešimo pagrindu 2014-09-16 priėmė sprendimą nutraukti ieškovui antrinės teisinės pagalbos teikimą, vadinasi, padarė išvadą, jog pranešimo turinys pasitvirtino, sprendimas yra įsiteisėjęs, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas ieškovo skundo dėl šio sprendimo nepriėmė (administracinė byla Nr. I-1727-386/2014), taigi visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog duomenys nebuvo paskleisti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio taikymo prasme, ir jau vien šiuo aspektu ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Pranešime nurodytos ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą atsakovui manyti, kad ieškovas elgiasi netinkamai, todėl atsakovas turėjo pagrindą raštu kreiptis į kompetentingą instituciją dėl ieškovo veiksmų įvertinimo. Atsakovas, kreipdamasis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir pranešdamas apie, jo nuomone, egzistuojančius pagrindus spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, neperžengė savo teisių realizavimo ribų, nepažeidė kitų asmenų teisių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nenustatęs, kad buvo paskleistos žinios, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, ieškinį atmetė.
14. Kaip visiškai nepagrįstas atmestinas ieškovo argumentas, kad tai, jog Tarnybos 2014-09-16 sprendimas įsiteisėjo, nereiškia, kad jis tapo teisėtas ir pagrįstas. Priešingai, sprendimo įsiteisėjimas reiškia, jog jame nustatytos aplinkybės laikomos įrodytomis, nebent būtų paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 197 str.).
15. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi tuo faktu, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. PKS-773-201/2016 atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. S. privataus kaltinimo skundą, nurodydamas, jog L. Z., surašydamas 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo, nesiekė paskleisti melagingų, prasimanytų žinių apie V. S. elgesį ir jį apšmeižti. Kolegija visiškai sutinka su ieškovo teiginiu, jog sąlygos civilinei atsakomybei taikyti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pagrindu įrodinėtinos pagal civiliniame procese nustatytas įrodinėjimo taisykles ir dėl jų egzistavimo spręstina pagal Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso nuostatas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tik konstatavo faktą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, tačiau, ar egzistuoja sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, sprendė pagal civilinės teisės nuostatas.
16. Ieškovas skunde remiasi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-05-12 sprendimu. Jame, jo įsitikinimu, teismas pamatė, kad atsakovo nurodyti duomenys, kurie sudarė pagrindą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti 2014-09-16 sprendimą, neatitinka tikrovės. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip visiškai neteisingą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017-05-12 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-667-243/2017, visiškai netyrė, ar teisėtas 2014-09-16 sprendimas, tik panaikino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2016-12-27 sprendimą Nr. (2.3.)NO-8843, kuriuo Tarnyba paliko nenagrinėtą V. S. 2016-12-19 skundą ir įpareigojo iš naujo išnagrinėti 2016-12-19 skundą.
17. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, konstatavus, jog šiuo atveju nėra visų būtinųjų sąlygų ginti ieškovo garbę ir orumą CK 2.24 straipsnio pagrindu, nepasisakytina kaip dėl teisiškai nereikšmingų.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
19. 2017 m. birželio 1 d. teismo nutartimi iki sprendimo priėmimo ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Apeliacinį skundą atmetus, už jį mokėtinas 71 Eur žyminis mokestis iš ieškovo V. S. priteistinas į valstybės biudžetą (žyminį mokestį sudaro 41 Eur mokesčio suma už neturtinį reikalavimą pripažinti duomenis neatitinkančiais realybės ir 30 Eur mokesčio suma už turtinį reikalavimą priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo) (Civilinio proceso kodekso 80, 96 str.). 

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S. į valstybės biudžetą 71 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Kolegijos teisėjai                                                                                Raimonda Andrulienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    

   Albina Pupeikienė

  Alvydas Žerlauskas