Civilinė byla Nr. 3K-3-348/2010

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.4;                                                                                     93.2.7; 93.2.8; 93.2.11; 93.2.13; 99.1.4;                                                                                        106.3; 119.11

 

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 30 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas),

 

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. P. ieškinį atsakovui UAB „Ukmergės statyba“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Archipartners“, T. D. ir 569-jai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, dėl įpareigojimo ištaisyti statybos darbų trūkumus ir nuostolių atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.Ginčo esmė

 

            Byloje kilęs proceso teisės normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio mokėjimą, ieškinio palikimo nenagrinėtu, ieškovui neištaisius teismo nutartimi nurodytų trūkumų, ir teismo bei šalių pareigą veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, taikymo klausimas.

            Ieškovas N. P. 2007 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą UAB ,,Ukmergės statyba“ pašalinti bendrovės atliktų statybos darbų trūkumus, atsakovo atliekamų trūkumų šalinimo darbų techninei priežiūrai skirti VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslinės laboratorijos vedėją, habil. dr. L. U.; nustatyti, kad atsakovo atliktų darbų kokybė ir baigtumas turi būti patvirtinti šio techninio prižiūrėtojo pasirašytu aktu; priteisti iš atsakovo techninio prižiūrėtojo atlyginimą už techninės priežiūros paslaugas – 2714 Lt per mėnesį; nustatyti, kad atsakovui neįvykdžius teismo įpareigojimo atlikti trūkumų šalinimo darbus per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti nurodytus darbus atsakovo sąskaita; priteisti iš atsakovo 9960 Lt dydžio nuostolių atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas ir įstatyme nustatytas procesines palūkanas. 

            Pagal byloje esančius duomenis, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą – iki 2009 m. liepos 15 d. – pašalinti nustatytus ieškinio trūkumus. Teismas konstatavo, kad ieškinyje nenurodyta statybos darbų apimtis ir kaina, nuo kurios turėtų būti sumokėtas žyminis mokestis, būtinos šiems darbams atlikti statybinės medžiagos ir jų vertė; nepateikta darbų sąmata; neaišku, kuo remdamasis ieškovas prašo, kad tokį specialistą paskirtų teismas ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis prašoma priteisti atlyginimą ieškovo pasirinktam specialistui; taip pat neaišku, kodėl sumokėtas sumas ekspertams ir advokatui ieškovas laiko nuostoliais, nes šios išlaidos tiesiogiai su statybos darbų trūkumais nėra susijusios ir jų atlyginimas priklauso nuo ieškinio patenkinimo.

            Ieškovas nepašalino Vilniaus miesto 1-ojo teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, o iš ieškovo atsakovui priteisė 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; nusprendė grąžintini atsakovui Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje esančius 9960 Lt po šios nutarties įsiteisėjimo.

            Teismas nurodė, kad byloje buvo nustatytas ilgesnis nei įprasta terminas ieškinio trūkumams pašalinti, siekiant suteikti ieškovui galimybę tinkamai parengti reikiamus dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, kad rangovo darbas ir medžiagos turi savo vertę, ieškovo reikalavimą atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu (CPK 273 straipsnis), teismas laikė turtiniu reikalavimu ir sprendė, jog žyminis mokestis nuo ieškinio sumos nėra sumokėtas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminio mokesčio nesumokėjimas (nepilnas sumokėjimas) laikomas procesinio dokumento trūkumu, o aktus apie esamus statybos trūkumus, darbų sąmatą ir kitus dokumentus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimą, privalo pateikti ieškovas (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 135, 177, 178 straipsniai). Ieškovui buvo žinomi teismo nutarties nevykdymo galimi procesiniai padariniai ieškinį palikus nenagrinėtu, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 4000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis; teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

            Teismas nustatė, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimas. Žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieškinys (CPK 80 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sužaloto turto atstatomojo  remonto, pastatų kapitalinio remonto, statybos darbų išlaidų išieškojimo bylos yra turtinio pobūdžio ginčai. Ieškinio pareiškime dėl tokių reikalavimų turi būti nurodyta ieškinio kaina, nuo kurios dydžio priklauso žyminio mokesčio dydis. Tokiais atvejais remonto darbų vertę turi nurodyti ieškovas ieškinio pareiškime pagal specialistų išvadas, kurios vertinamos kaip rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-196/2003; 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-381/2008). Šioje byloje ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą pašalinti atliktų statybos darbų trūkumus ir atlyginti dėl nekokybiškų darbų patirtus nuostolius, t. y. iš esmės siekė apginti savo, kaip buto statytojo, pažeistas teises, atsakovui nevykdant ar netinkamai vykdant garantinius įsipareigojimus pagal rangos sutartį. Taigi ieškinys yra turtinio pobūdžio ir ieškovui neįkainavus ieškinio bei per teismo nustatytą terminą nesumokėjus žyminio mokesčio pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.

            CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidas, yra civilinio proceso bendrosios nuostatos (CPK I dalies VIII skyrius), todėl, nesant įstatyme nustatytų išimčių, taikytinos visose civilinio proceso stadijose. Atsakovas dėl ieškovo pareikšto ieškinio naudojosi advokato teisine pagalba, kuris ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo aštuoniuose teismo posėdžiuose. Kadangi atsakovas patyrė išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs advokato darbo laiko sąnaudas ir bylos sudėtingumą, pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 4000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

            1. Dėl ieškinio reikalavimų neturtinio pobūdžio. Ieškinys pareikštas dėl įpareigojimo pašalinti namo statybos defektus, nustatytus statybos darbų garantiniu laikotarpiu (CK 6.697, 6.698 straipsniai). Ekspertas nurodė, kokius konkrečius darbus reikia atlikti paaiškėjusiems defektams pašalinti, ieškovas prašė įpareigoti atsakovą atlikti šiuos darbus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu (CPK 273 straipsnis). Ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovui teisę pačiam atlikti šiuos darbus atsakovo sąskaita, jei šis neįvykdys teismo įpareigojimo atlikti trūkumų šalinimo darbus, yra papildomas (išvestinis) reikalavimas (CPK 273 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, nurodydamas ieškovui pačiam nustatyti atliktinų darbų apimtis ir darbams reikalingas medžiagas, nepagrįstai perkelia ieškovui atsakovo, kaip gyvenamojo namo Vilniuje, Latvių g. 15/Sakalų g. 2, statybos darbų rangovo, atsakomybę už statybos darbų kokybę ir garantinius įsipareigojimus. Priešingai nei atsakovas, ieškovas nėra statybos darbų profesionalas, o santykiuose su atsakovu yra pripažintinas vartotoju – silpnesniąja šalimi, kurios teisėti interesai turi būti papildomai apsaugomi. Garantavęs statybos darbų kokybę ir būdamas už ją atsakingas, atsakovas turi pasirūpinti reikiamomis medžiagomis ir nusistatyti atliktinų darbų kiekius tam, kad visi nustatyti gyvenamojo namo statybos darbų defektai būtų pašalinti ir būtų įgyvendinti normatyvinės statinio kokybės reikalavimai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 40 dalis). Ieškovui šiuo atveju pakanka įrodyti defektų faktą (CK 6.697 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004). Reikalavimas pateikti eksperto nurodytų ir reikalaujamų atlikti darbų kainą patvirtinančius įrodymus nesusijęs su ieškinyje reiškiamais reikalavimais, nes darbų kainos klausimai šioje byloje nekeliami. Pažymėtina, kad darbų kaina – užsakovo ir jo samdomo rangovo susitarimo dalykas (CK 6.653 straipsnio 1 dalis), todėl neaišku, kas ir kokiu pagrindu turėtų parengti teismo nurodomą sąmatą. Pirmosios instancijos teismas, duodamas tokį ieškinio ribas viršijantį nurodymą, buvo nepagrįstai aktyvus. Byloje pareikštus turtinius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo ieškovas yra apmokėjęs nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, o neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl darbų atlikimo ieškovas jau yra apmokėjęs CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad rangovo atliktinų darbų ir jiems naudotinų medžiagų vertė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas nereikalauja atlikti darbų už konkrečią kainą, o tik reikalauja įvykdyti atsakovo garantinius įsipareigojimus, kuriuos atsakovas, kaip statybos darbų rangovas, yra prisiėmęs. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje M. V. v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-196/2003, nes šios ir nagrinėjamos bylų aplinkybės iš esmės skiriasi.

            2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal CPK 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, kai byla išsprendžiama iš esmės, t. y. kai byla užbaigiama priimant teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). CPK nenustatyta, kad iš šalies būtų priteisiamos kitai šaliai bylinėjimosi išlaidos ieškinį palikus nenagrinėtą ir kad bylinėjimosi išlaidos galėtų būti priteisiamos teismo nutartimi. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį tiesiogiai lėmė tai, kad teismas tariamus ieškinio trūkumus nustatė ne jo priėmimo stadijoje, kaip numatyta įstatyme, o tik po beveik dvejus metus trukusio bylos nagrinėjimo.

            3. Dėl proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų pažeidimo. Ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio trūkumų, kokie buvo nurodyti teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje, nebuvo nustatyta. Jokių ieškinio trūkumų nenustatė ieškinio priėmimo klausimą apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2007 m. gruodžio 19 d. nutartyje. Iki teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarties, kurioje nurodyti ieškinio trūkumai, priėmimo bylą Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme jau buvo nagrinėta beveik dvejus metus, per kuriuos įvyko tik aštuoni teismo posėdžiai. Dėl šių ieškovo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, tačiau pažymėtina, kad ir pastarajame teisme ieškovo atskirasis skundas buvo išnagrinėtas tik praėjus pusei metų nuo jo padavimo.

            4. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė ieškinio trūkumu tai, kad nebuvo nurodytas ieškinio reikalavimo skirti statybos darbų techninį prižiūrėtoją teisinis pagrindas (CPK 135 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, nespręsdamas bylos iš esmės. Sprendžiant dėl ieškinio atitikimo CPK 135 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, galimas tik pirminis ieškovo pateiktų įrodymų sąsajumo su byla ir įrodinėjimo dalyku vertinimas. Teismas nepagrįstai laikė ieškinio trūkumu tai, kad sumas, sumokėtas ekspertams ir advokatui už paslaugas iki pareiškiant ieškinį teisme, ieškovas laiko nuostoliais, o ne bylinėjimosi išlaidomis. Šios aplinkybės ir ieškovo patirtų išlaidų vertinimas nesusijęs su ieškinio turinio vertinimu, nes ieškovas aiškiai išdėstė ir pagrindė reikalavimą priteisti nurodytus nuostolius, šį reikalavimą apmokėjo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Šio reikalavimo pagrįstumas gali būti įvertintas tik priimant teismo sprendimą.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai:

            1. Dėl ieškinio reikalavimų pobūdžio ir ieškinio palikimo nenagrinėtu. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktą pareiškiant ieškinį turi būti nurodoma ieškinio suma, kurią nustato ieškovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui realiai įvertinti ieškinio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio sumą. Ieškovas, atstovaujamas advokato, bylinėjimosi išlaidas nurodė kaip ieškinio sumą, tačiau sąmoningai nevertino keliamų turtinių reikalavimų: viso daugiabučio namo stogo dangos pakeitimo, jai naudotos vatos drėgmės patikrinimo, buto remonto išlaidų atlyginimo, prašomo techninio prižiūrėtojo atlyginimo ir pan. Pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškovas vilkino procesą, nepašalino trūkumų, o prašymą dėl teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarties teismui pateikė tik po beveik keturių mėnesių. Ieškovas neskundė šios teismo nutarties CPK 100 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio turinio trūkumai gali paaiškėti ir bylos nagrinėjimo metu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Teisėjas, priėmęs kito teisėjo nagrinėtą bylą, nėra saistomas jo priimtais procesiniais sprendimais dėl ieškinio priėmimo. Rangovo darbas, darbo apimtis (kiekis) ir medžiagos turi savo vertę, tai nėra reikalavimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu (CPK 273 straipsnis), todėl ieškinys yra turtinis ir žyminio mokesčio dydis priklauso nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies l punktas). Žyminio mokesčio nesumokėjimas (nepilnas sumokėjimas) laikomas procesinių dokumentų trūkumu (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Aktus apie esamus statybos trūkumus, darbų sąmatą ir kitus dokumentus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, privalo pateikti ieškovas (CPK 135, 177, 178 straipsniai).

            2. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo. Ieškovas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004, teigdamas, kad užsakovui užtenka įrodyti defekto faktą ir nereikia įvertinti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-381/2008, ir 2003 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. V. v. G. Š., bylos Nr. 3K-3-196/2003, išdėstytais išaiškinimais dėl turtinio ginčo sąvokos.

            3. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas pateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus, ir teismas, priteisdamas jas iš ieškovo, nenukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos analogiškose šiuo aspektu bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-513-611/2010; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-968-567/2009; kt.). Priteista suma yra pagrįsta ir išsamiai aptarta teismo nutartyje, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.lR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų procesinius sprendimus materialinės ir procesinės teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą pagal kasacinio skundo argumentus ir vertindamas atsiliepimų į kasacinį skundą argumentus, kasacinis teismas gali laisvai pasirinkti nurodytuose procesiniuose dokumentuose iškeltų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų nagrinėjimo eiliškumą, todėl teisėjų kolegija, visų pirma, pasisako dėl byloje pareikšto reikalavimo pobūdžio ir proceso principų taikymo nagrinėjant šią bylą.

 

            Dėl ieškovo reikšto reikalavimo pobūdžio

 

            Kasacine tvarka skundžiamos bylą nagrinėjusių teismų nutartys palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad teisme priimtas ieškinio pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o konkrečiai – bylą nagrinėjusių teismų vertinimu tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, kuris neapmokėtas žyminiu mokesčiu. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl kilusio ginčo pobūdžio, atmeta kasatoriaus argumentus ir pripažįsta pagrįstais bylą nagrinėjusių teismų argumentus šiuo klausimu – tarp šalių kilęs turtinis ginčas ir turi būti apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Proporcinis žyminis mokestis mokamas už tuos turtinius ginčus, kurių vertę (pinigais) galima apskaičiuoti įstatymo nustatyta tvarka, t. y. įkainotus ginčus. Ieškovo suformuluotas ir atsakovui pareikštas reikalavimas – pašalinti statybos darbų trūkumus yra įkainotinas, darbai, kuriuos atlikti reikalauja ieškovas, turi piniginę vertę, kurią galima nustatyti pinigine išraiška. Išvada dėl ginčo turtinio pobūdžio atitinka formuojamai teismų praktikai, kuri užfiksuota ir apeliacinės instancijos teismo nurodytose kasacinio teismo nutartyse, todėl pasiūlymas ieškovui apmokėti žyminį mokestį už pareikštą turtinį ieškinį, yra teisėtas. 

 

            Dėl proceso principų taikymo bylos procese

 

            Nors ir pripažįstama, kad ieškinys buvo pareikštas su trūkumais ir pirmosios instancijos teismo teisėja turėjo pagrindą tai konstatuoti, tačiau procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo.

            Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką.     Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu.

Pagal bylos duomenis, ieškinys buvo gautas teisme 2007 m. rugsėjo 20 d., bylos nagrinėjimo procese iki 2009 m. rugsėjo 14 d., kada ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, įvyko aštuoni teismo posėdžiai, jų metu apklausti byloje dalyvaujantys asmenys ir išsiaiškinta jų pozicija dėl pareikštų reikalavimų, tirti įrodymai ir viename teismo posėdžių – 2009 m. sausio 20 d. apklausti šeši liudytojai. Iš teismo posėdžių protokolų nematyti, kad buvo kliūčių baigti bylos nagrinėjimą priimant baigiamąjį teismo sprendimą, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo ketinimų reikalauti naujų įrodymų ir pan. Dėl to, net ir pasikeitus bylą nagrinėjančio teismo sudėčiai, buvo pagrindas svarstyti dėl CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo galimybės ir bylą nagrinėti toliau, o žyminio mokesčio klausimą, tiksliau – jo išieškojimą iš atitinkamos šalies į valstybės pajamas, išspręsti pagal CPK 93, 96 straipsnių nuostatas jau priimant baigiamąjį teismo sprendimą.

Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys (CPK 12, 13 straipsniai), tai pareikšdamas ieškinį ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4  punktai). Įstatyme ieškovui nenustatytas įpareigojimas ieškinyje nurodyti teisinį ieškinio pagrindą, tačiau nurodyti faktinį ieškinio pagrindą būtina (CPK 135 straipsnis), nes tiriant ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus į jas nagrinėjamoje byloje nustatomi faktai, kurių teisinį vertinimą atlieka bylą nagrinėjantis teismas. Ieškovas faktinį ieškinio pagrindą yra nurodęs ieškinio pareiškime, suformulavęs savo reikalavimus, todėl teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje, konstatuojant ieškinio trūkumus, išdėstytas pasiūlymas dėl atskirų, konkrečių ieškovo reikalavimų nurodyti teisinius pagrindus, pateikti teisinius pagrindimus yra perteklinis, nes faktiškai tai yra reikalavimas pateikti faktų teisinį vertinimą, kurį, minėta, atlieka bylą nagrinėjantis teismas.        

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės baigus bylos nagrinėjimą, sprendimas suteikti prioritetą formaliesiems aspektams, t. y. beveik po dviejų metų bylinėjimosi imtis spręsti klausimus, kurie turi būti išspręsti ieškinio priėmimo stadijoje, ir taip paneigti esminius civilinio proceso principus, įtvirtintus CPK 5, 7, 8, 12, 14 straipsniuose, nepripažintinas teisėtu. Dėl to bylą nagrinėjusių teismų nutartys naikintinos ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, išnaudojant galimybę taikyti CPK 16 straipsnio 2 dalies nuostatas (CPK 346 straipsnio 2 dalios 1 punktas).

Kadangi teismų nutartys naikinamos visa apimtimi, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pasisakyti dėl kasacinio skundo argumentų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimais.      

 

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 83 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas, teismų priimtos nutartys naikintinos ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 360, 362 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartį ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                Dangutė Ambrasienė

 

 

                                                                                                            Virgilijus Grabinskas

                                                                                     

 

                                                                                                            Sigitas Gurevičius