(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. Ž.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. patikslintą skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.       Teisme priimti nagrinėti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023-11-16 sprendimą Nr. (8.1Mr) ATP-A-2023-00371 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą suteikti advokatą, remiantis pareiškėjo 2023-11-08 prašymu ir jame išdėstytais motyvais; 2) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2023-11-14 el. paštu iš Tarnybos gavo atsakymą į 2023-11-08 skundą-prašymą. Pažymi, jog su tokiu atsakymu pareiškėjas nesutinka, nes:

2.1.                      Tarnybos darbuotojai, gerai žinodami pareiškėjo turtinę ir sveikatos padėtį, jau kelintą kartą pažeisdami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3, 7, 9, 11, 12, 14 straipsnius, nesiima jokių priemonių, kad palengvintų susidariusia padėtį į kurią jie patys įvėlė pareiškėją. Teigia, jog nei Tarnybos direktorė, kuri iki patikslinto skundo padavimo dienos nedavė atsakymo, nei kiti darbuotojai, kuriems galimai iškilo interesų konfliktas, neperdavė skundo nagrinėti tiesioginiams viršininkams, kuriems jie pavaldūs. Atsižvelgdamas į tai, paaiškina, kad yra priverstas teisminiu būdu gintis nuo valstybės institucijų tyčinio neveikimo, pareiškėjo nekilnojamojo turto gadinimo, diskriminacijos ir galimo persekiojimo dėl įsitikinimų.

2.2.                      Valstybė, nepaisydama pasirašytos tarptautinės Neįgaliųjų teisių konvencijos 2011 metai, nuolatos blogina sąlygas gaunant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kiekius ir kokybę.

2.3.                      Sprendimas yra galimai politizuotas, pareiškėjo tvirtinimu bandoma nuslėpti partijų galimai neteisėtas veikas ir priimtus įstatymus.

3.       Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė teismo priimtus patikslinto skundo reikalavimus visa apimtimi.

4.       Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo atmesti kaip nepagrįstą.

4.1.                      Tarnyba paaiškina, jog skundžiamu Sprendimu, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 ir 9 dalimis, atsisakė teikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje, nustačius, kad pareiškėjui jau yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba civilinėje byloje apskundžiant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023-10-25 sprendimą pagal Tarnybos 2023-11-03 sprendimą Nr. (8.1)TP-23-T-10113, o pareiškėjas, teikdamas 2023-11-08 prašymą dėl antrinė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jame nurodė, kad nesutinka apmokėti jam tenkančios išlaidų dalies.

4.2.                      Pažymi, kad, skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, Tarnyba pareiškėjo pranešimo apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neaktualus ar prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nebuvo gavusi. Tarnyba taip pat nebuvo gavusi iš paskirto advokato civilinėje byloje informacijos apie antrinės teisinės pagalbos baigimą. Atkreipia dėmesį, kad Įstatymas nenumato jokių išimčių teikiant antrinę teisinę pagalbą antroje byloje, išskyrus tai, kad asmuo turi sutikti ir apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai mano, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, kuris buvo priimtas vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo nuostatomis.

4.3.                      Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti jam neturtinę žalą. Teigia, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, neįvardijo konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia neturtinės žalos reikalavimą, bei nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Visų pirma mano, kad Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Antra, nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie patirtą žalą. Trečia, nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryčio. Šių aplinkybių kontekste daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalą.

Teismas

konstatuoja:

5.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6.       Regionų administracinis teismas 2023-12-14 nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus: 1) panaikinti Tarnybos Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą suteikti advokatą, remiantis pareiškėjo 2023-11-08 prašymu ir jame išdėstytais motyvais; 2) priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kiti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimai nebuvo priimti.

Bylos faktinės aplinkybės

7.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta:

7.1.                      2023-11-03 Tarnyba sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos tiekimo Nr. (8.1Mr)TP-23-T-10113 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje apskundžiant Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmų 2023-10-25 sprendimą (proc. Nr. 2-33-3-01296-2022-5), parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme; pastaruoju Tarnybos sprendimu buvo paskirtas advokatas teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Minėtame sprendime nurodyta, jog šio sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba (išskyrus baudžiamąsias byla) yra neteikiama, taip pat pažymėta, kad pareiškėjas nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50 arba 70 arba 85 procentus), jeigu valstybės garantuojama ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 arba 70 arba 85 procentų. 2023-11-03 Tarnybos sprendime nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teiktina motyvuojant tuo, kad: 1) pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti; 2) Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama, nenustatyta; 3) vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 6, 7 ir 9 dalimis įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisė į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą.

7.2.                      2023-11-08 pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Prašyme pareiškėjas paaiškino, kad jam reikalinga antrinė teisinė pagalba, t. y. procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas). Pareiškėjas paaiškino, jog pageidauja apskųsti Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariato 2023-11-07 pateiktą atsakymą. Apskundimo motyvai, kad iš esmės neišnagrinėtas prašymas, nesuteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus ir naujų aplinkybių, pateiktas atsakymas praleidžiant terminą, pateiktas pareiškimas buvo adresuotas asmeniškai Elektrėnų PK viršininkui, tačiau atsakymą pateikė kitas asmuo. Pareiškėjas prašyme pažymėjo, kad jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėti jis nesutinka.

7.3.                      2023-11-16 Tarnyba Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje pagal pareiškėjo 2023-11-08 prašymą.

7.3.1.                      Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad: 1) Sprendimo priėmimo metu pareiškėjui antrinė teisinė pagalba yra teikiama byloje pagal Tarnybos 2023-11-03 sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-22-T-10113; 2) pareiškėjas nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų.

7.3.2.                      Sprendimu atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2023-11-08 suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje motyvuojant tuo, kad: 1) pareiškėjas priskirtinas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti; 2) vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 2-18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 3) pareiškėjo pranešimo apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neaktualus ar prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, iki šios dienos, Tarnyba nėra gavusi; antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas pranešimo apie bylos baigimą Tarnybai taip pat nėra pateikęs; 4) atsižvelgiant į Įstatymo 14 straipsnio 8 dalį ir įvertinus ankstesniais Tarnybos sprendimais suteiktą pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 30 procentų; 5) pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį; 6) Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui gali būti suteikta tik dalinai valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, o jis savo prašyme išreiškė nesutikimą apmokėti jam priklausančią apmokėti išlaidų dalį, Tarnyba padarė išvadą, kad antrinė teisinė pagalba jam neteiktina.

Bylai aktualus teisinis reguliavimas

8.       Įstatyme nustatyta:

8.1.                      Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (1 straipsnio 1 dalis).

8.2.                      Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja pareiškėjų pareigas; pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 punktą viena iš pareigų yra laikantis Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

8.3.                      Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (11 straipsnio 7 dalies 9 punktas).

8.4.                      Pagal Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

9.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2192/2014, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-791/2014 ir kt.). Būtent Įstatyme nustatytų sąlygų ir apribojimų pagalba įstatymų leidėjas siekia užtikrinti vieno asmens poreikio ginti savo galbūt pažeistas teises ir valstybės, t. y. visos jos visuomenės, interesų bei galimybių, šią gynybą realizuojant, pusiausvyrą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014).

Pareiškėjo argumentai ir jų vertinimas

10.       Pareiškėjas paaiškino, kad Tarnybos darbuotojai, gerai žinodami pareiškėjo turtinę ir sveikatos padėtį, jau kelintą kartą, pažeisdami Įstatymo normas, nesiima jokių priemonių, kad palengvintų susidariusia padėtį, į kurią jie patys įvėlė pareiškėją. Pažymėjo, kad nei Tarnybos direktorė, kuri iki patikslinti skundo padavimo teismui nedavė atsakymo, nei kiti darbuotojai, kuriems galimai iškilo interesų konfliktas neperdavė skundo nagrinėti tiesioginiams viršininkams, kuriems jie pavaldūs. Pareiškėjas yra priverstas teisminiu būdu gintis nuo valstybės institucijų tyčinio neveikimo, pareiškėjo nekilnojamojo turto gadinimo, diskriminacijos ir galimo persekiojimo dėl įsitikinimų. Taip pat pažymėjo, kad Sprendimas yra galimai politizuotas, tvirtino, jog taip bandoma nuslėpti partijų galimai neteisėtas veikas ir priimtus įstatymus.

11.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tarnyba, remdamasi pareiškėjo 2023-10-26 prašymu, 2023-11-03 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.1Mr)TP-23-T-10113 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje apskundžiant Vilniaus regiono apylinės teismo Trakų rūmų 2023-10-25 sprendimą (proc. Nr. 2-33-3-01296-2022-5), parengti procesinius dokumentus, atstovauti apeliacinės instancijos teisme; Tarnyba paskyrė antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą. 

12.       Pareiškėjas Tarnybai 2023-11-08 pateikė prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą kitoje byloje – administracinėje byloje dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas). Šiame prašyme (8.2 papunktis) pareiškėjas pažymėjo, kad jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėti jis nesutinka. Tarnyba, išnagrinėjusi šį pareiškėjo prašymą, 2023-11-16 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą.

13.       Teismas pažymi, jog byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjui nemokama antrinė teisinė pagalba pagal Tarnybos 2023-11-03 sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-T-10113 jau yra teikiama civilinėje byloje. Pareiškėjas byloje neginčija skundžiamame Sprendime išdėstytų motyvų, kad pareiškėjas pranešimo apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neaktualus ar prašymo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą iki skundžiamo Sprendimo Tarnybai nepateikė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad antrinę teisinę pagalbą teikti civilinėje byloje paskirtas advokatas iki skundžiamo Sprendimo priėmimo ar vėliau pateikė Tarnybai pranešimą apie civilinės bylos baigimą. 

14.       Skundžiamame Sprendime pareiškėjas, remiantis Įstatymo 12 straipsnio 6 punktu (pagal kurį teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais), priskirtas prie asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti.

15.       Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjui, kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal Įstatymo 12 straipsnio 6 punktą ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

16.       Kaip minėta, pareiškėjas Tarnybai 2023-11-08 pateiktame prašyme suteikti jam antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024-01-01 Regionų administracinis teismas) pažymėjo, kad jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies apmokėti jis nesutinka.

17.       Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies.

18.       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui administracinėje byloje pagal pareiškėjo 2023-11-08 prašymą gali būti suteikiama tik dalinai valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, o pareiškėjas 2023-11-08 prašyme pažymėjo, kad nesutinka apmokėti jam priklausančią apmokėti išlaidų dalį, teismo vertinimu, Tarnyba pagrįstai skundžiamu Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti skundžiamą Tarnybos Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, jog netenkinamas pagrindinis pareiškėjo reikalavimas panaikinti skundžiamą Sprendimą, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023-11-08 prašymą suteikti pareiškėjui advokatą administracinėje byloje.

20.       Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurią kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų.

21.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

22.       Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. LVAT ne kartą yra išaiškinęs jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (žr. pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-320-12).

23.       Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

24.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

25.       Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

26.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nepanaikintas, taigi nėra pagrindo nustatyti atsakovų neteisėtų veiksmų priimant skundžiamą Sprendimą. Taip pat pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl kitų neteisėtų atsakovų veiksmų, nors, kaip minėta, neteisėtus atsakovų veiksmus privalo įrodyti pareiškėjas. Dėl to nėra teisinio pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju valstybė, kuriai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo srityje atstovauja Tarnyba, ir pati Tarnyba būtų atlikusios neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Darytina išvada, kad, neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra tenkinama viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos. Darytina išvada, kad nėra tenkinamos ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas prašo 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju jis nepagrindė reikalavimo neturtinei žalai atlyginti objektyviais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

27.       Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86,87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja                                                     Indrė Pukanasytė-Biekšė