Pranešėjas E. Maškevičius                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-209-417/2011

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-69-1-0047-2009-6

Teisėjas P. Kontrimui                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.

 (S)

 

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. kovo 30 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Lino Pauliukėno, Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

nuteistajam N. P.,

jų gynėjai advokatei Tatjanai Borik,

teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir nuteistas

pagal BK 149 str. 1 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 150 str. 1 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės iš dalies pridėta Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas įkalinime išbūtas laikas pagal 2009-10-20 nuosprendį.

Iš N. P. D. D. naudai priteisti 500 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,                                                 

n u s t a t ė:

 

N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. už tai, kad 2009 metų lapkričio 7 dieną, nuo 20 val. iki  21 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, D. D. sugyventinio E. K. namuose, esančiuose duomenys nesklbtini, virtuvėje N. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrasinęs D. D. peiliu, t. y. pridėdamas peilį prie kaklo, grasinančiu tonu paliepęs eiti jai į kitą kambarį, nusivedė D. D. į kambarį, esantį koridoriaus gale ir, tokiu būdu atimdamas galimybę jai priešintis, parklupdė ją priešais save, o pats atsisėdo ant fotelio ir pareikalavo patenkinti jį oraliniu būdu, o šiai nesutikus, pavartojo fizinį smurtą – tyčia sudavė kumščiu D. D. į pakaušį, pagrasino užmušti, ir, tokiu būdu palaužęs D. D. pasipriešinimą, patenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš D. D. valią. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje – kambaryje – N. P., pasinaudodamas tuo, kad D. D. pasipriešinimas dėl fizinio smurto ir grasinimų jau buvo palaužtas ir galimybė priešintis jai buvo atimta, pareikalavo, kad D. D. nusirengtų ir šiai nusirengus, sėdėdamas ant fotelio ir prieš D. D. valią įvesdamas varpą į jos makštį, vieną kartą atliko prievartinius lytinius santykius, t. y. D. D. išžagino.

Nuteistasis N. P. pateiktame apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad nuoširdžiai gailisi, teismo metu atsiprašė nukentėjusiosios. Tačiau mano, kad tai nepagrįstai buvo įvertinta kaip deklaratyvus veiksmas. Mano, kad teismas neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad sutiko su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu ir sutinka jį atlyginti. Mano, kad paskirtoji bausmė yra per griežta, nes ilgas buvimas įkalintam  nepadės jo perauklėti ir integruoti į visuomenę. Akcentuoja, kad turi mažametį vaiką, kuriuo privalo rūpintis, nes vaiko motinai neužtenka pajamų., todėl šeimai reikalingas kaip tėvas ir kaip išlaikytojas.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti N. P. skundą jame nurodytais motyvais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas apeliantui N. P. skirdamas laisvės atėmimo bausmes, aiškiai švelnesnes nei BK 149 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. sankcijos vidurkiai, atsižvelgė į tai, kad N. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių. Be to, įvertino ir tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat buvo atsižvelgta, jog skundžiamuoju nuosprendžiu N. P. teisiamas jau septintą kartą. Todėl apelianto teiginiai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo prisipažinimą įvertino kaip deklaratyvų, yra visiškai nepagrįsti.

Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis pripažino nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį, ir tai tarsi turėtų būti suvokiama kaip ypatinga aplinkybė, leidžianti švelninti jam bausmę. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog žalos atlyginimas nukentėjusiajai ar sutikimas ją atlyginti yra ne aplinkybės, privilegijuojančios nuteistąjį, bet turi būti kaltininko siekis kiek įmanoma labiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą žalą dėl nuteistojo kaltų veiksmų. Šiuo atveju vien deklaratyvus nuteistojo pareiškimas, jog sutinka atlyginti žalą, tačiau nepagrįstas jokiais aktyviais veiksmais – žalos atlyginti net nepradėjo, vertintinas tik kaip nuteistojo pasirinkta gynybinė pozicija siekiant paskirtosios bausmės sušvelninimo. Taip pat kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį teisėjų kolegija vertina ir apelianto pareiškimą apie turimą vaiką ir vaiko motiną, kuriems reikalinga jo pagalba. Tačiau ankstesni šeši teistumai ir pastarųjų nusikaltimų padarymas nepraėjus  nė mėnesiui po 2009-10-20 nuosprendžio priėmimo už tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, apygardos teismui leidžia neabejojant teigti, jog N. P. turimas vaikas, vaiko motina tėra tik aplinkybės, kuriomis jis naudojasi siekdamas įtikinti teismą, jog yra vertas pasitikėjimo, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kuo švelnesnę bausmę. Tačiau akivaizdu, kad nusikaltimų darymas yra tapęs N. P. gyvenimo būdu, pragyvenimo šaltiniu ir išvadų apeliantas iš ankstesnių teistumų nedaro, nesiekia gyventi paisydamas visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, nedaryti nusikaltimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei vis dėlto N. P. tvirtai pasiryžo keisti savo netinkamą gyvenimo būdą, tai padaryti jis turės visas galimybes atlikęs paskirtąją bausmę ir kritiškai įvertinę savo elgesį, apsvarstęs gyvenimo prioritetus.

Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nuteistojo N. P. apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkas                                                               Eduardas Maškevičius

 

Teisėjai                                                                                      Linas Pauliukėnas

 

                                                                                                  Savinijus Katauskas