Administracinė byla Nr. ATP-500-81/2011;
Teisminio proceso Nr.4-28-3-01095-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulis 2011-07-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. Nr. 37P-987565-11 už tai, kad jis 2011-05-27 apie 6.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) ir lenkė priekyje važiavusį automobilį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, priekyje važiavęs automobilis suko į kairę, dėl to automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Po smūgio A. B. vairuojamas automobilis dar atsitrenkė į pakelės reklaminį stendą ir jį apgadino. A. B. vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,7 promilių girtumo laipsnis). Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 141.2., 142 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimu pripažino A. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir skyrė 4 500 lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. B. jį skundžia Kauno apygardos teismui. Prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-09-16 nutarimą panaikinti ir /arba administracinės bylos teiseną nutraukti dėl to, kad pasibaigė LR ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai arba M. Č. atžvilgiu perduoti medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui ir A. B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Pareiškėjas taip pat prašo apklausti policijos pareigūnus, atlikusius įvykio vietos apžiūrą, apklausti kitus asmenis, nurodytus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rezoliucinėje dalyje, tarp jų ir M. Č.; pareikalauti, kad teismo posėdžiui policijos pareigūnai pateiktų visus eismo įvykio vietos nuotraukų originalus bei filmuotą medžiagą; bei nuspręsti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog apie posėdį apylinkės teisme nebuvo pranešta visiems asmenims, dalyvaujantiems administracinio teisės pažeidimo bylos procese, nutarime neteisingai nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuris buvo įteiktas pareiškėjui numeris, t. y. jam įteiktas ne Nr. 64P-987565-11, o 37P-987565-11, be to, neteisingai nurodytas pareiškėjo vardas (A.), be to, pareiškėjo teigimu, neteisingai nurodytas medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą numeris, kuris yra ne 37-At-00052-11, o Nr. 37-AT-00052-11, todėl teigia, kad dokumentai teismui buvo pateikti dėl vieno asmens, o nutarimas priimtas dėl kito.
Skunde teigiama, jog neatitinka tikrovės liudytojos A. D. parodymai, kad B. su protokolu susipažino, jį perskaitė ir pasirašė, nes faktiškai apklausos protokole nurodyta, kad jis šiuo metu papildymų neturi. Nurodo, jog liudytoja nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teigia, jog nepagrįstai teismas nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pareiškėjas atlygino nuostolį ir visiškai pašalino padarytas žalas, bei mano, kad turi būti nustatyta ir LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes pareiškėjas nurodo nuoširdžiai besigailintis, padėjo išaiškinti pažeidimą bei jame dalyvavusius asmenis. Skunde taip pat nurodoma, jog nėra duomenų apie kitą asmenį, dalyvavusį eismo įvykyje, neatsižvelgta į A. B. charakteristiką iš darbdavio. Skunde teigiama, jog remiantis LR ATPK 262 str. reikalavimais, šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas neprivalėjo būti surašytas, be to, protokolas surašytas netiksliai, pažeidžiant ATPK 260 str. 1 d., 3 d., 4 d. reikalavimus, neįtraukus liudytojų, jiems nepasirašant, administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui nebuvo suteikta teisė pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjo manymu, buvo pažeisti LR ATPK 280 straipsnio reikalavimai. Aplaidžiai užpildyti Transporto priemonių techninės apžiūros aktai, suinteresuotų asmenų nepasirašyti.
Skunde nurodoma, jog byloje nepagrįstai nėra eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei neapklausti pareigūnai, atlikę eismo įvykio vietos apžiūrą, nėra jų tarnybinių pranešimų. Pareiškėjas nesutinka su eismo įvykio vietos planu, tai pažymėjo pačiame plane, nes, pareiškėjo manymu, neteisingai nurodyta susidūrimo vieta, automobilių judėjimo trajektorijos, atstumai tarp objektų ir kt. aplinkybės. Pareiškėjas teigia, jog susidūrimo vieta negali būti ta, kurią rodė M. Č., nes pareiškėjo automobilis nebūtų tilpęs dėl pakelėje įkastų kuoliukų, be to, pagal eismo įvykio planą M. Č. automobilis judėjo priešpriešine eismo juosta. Pareiškėjas teigia, jog iš fotonuotraukos Nr. 5, kuri pridėta prie medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo manymu, akivaizdu, jog tai M. Č. automobilis trenkėsi į jį jau pralenkusio pareiškėjo automobilio dešinį šoną, todėl pareiškėjas mano, kad tai M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,28, 106, 108, 113 punktų reikalavimus ir tai sukėlė eismo įvykį. Dėl šių aplinkybių medžiagą M. Č. atžvilgiu teismas privalėjo perduoti prokurorui, parengtinio tardymo ar kvotos organui.
Skunde teigiama, jog policijos pareigūnai, fiksavę eismo įvykio vietą, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ reikalavimus, susijusius su eismo įvykio vietos apžiūra, be to, su medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pateiktos ne visos fotonuotraukos, nepateikti jų originalai. Pareiškėjas teigia, jog neatliktas išsamus tyrimas ir nenustatyta, ar kitas eismo įvykio dalyvis buvo rūpestingas ir apdairus kiek buvo būtina, ar reklamos stendas stovėjo vietoje. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas mano, kad nebuvo įvykdyti LR ATPK 283 str. 2 d. bei 284 str. 1 d. reikalavimai. Mano, kad dėl šių aplinkybių nebuvo įvykdyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, numatyti LR ATPK 284 str. 2 d., o taip pat LR ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Skunde taip pat teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta dėl to, kad pasibaigė LR ATPK 35 str. numatyti terminai, teigia, jog 2011-07-18 nutartis, kuria buvo pratęstas terminas, nepagrįsta, neteisėta, nes joje nenurodyti jokie LR ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai.
Kauno apygardos teisme gautas pareiškėjo prašymas kartu su skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-09-16 nutarimo išnagrinėti ir 2010-10-01 skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-18 nutarties.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-09-16 nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodoma, jog administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas tinkamai ir teisėtai, veika kvalifikuota teisingai.
A. B. skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 141.2 p., 142 p. reikalavimus tai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir tuo jis padarė LR ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog A. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, A. B. apklausos protokolu, M. Č. apklausos protokolu, prie bylos prijungta medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 37-AT-00052-11.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstai teismas šiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis laikė patikimais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo kaltę. Šiuo atveju tai, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė administracinio teisės pažeidimo protokolo numerį (suklydo du pirmus skaičius) bei neteisingai nurodė medžiagos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą numerį (vietoje AT nurodė At), teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat ir nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturi, nes kaip matyti iš viso nutarimo turinio ir bylos medžiagos, teismas rėmėsi būtent A. B. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 37P-987565-11 ir medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 37-AT-00052-11, kuri surinkta pagal aptariamą eismo įvykį.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įrodymų pakankamumo bei bylai reikšmingų aplinkybių sprendžia teismas. Be to, tik teismas sprendžia, kuriuos duomenis laikyti įrodymais, kuriuos ne. Išnagrinėjus bylos medžiagą apeliacine tvarka, konstatuojama, jog byloje nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių būtent pažeidėjo A. B. kaltę dėl eismo įvykio, todėl skundo argumentai dėl nevisiškai ištirtų aplinkybių, neapklaustų policijos pareigūnų, surašiusių įvykio vietos planą, laikytini nepagrįstais ir yra atmetami. Kadangi byloje tinkamai ir išsamiai ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, ištirti visi kalto asmens nustatymui reikšmingi duomenys, pareiškėjas nesutinka iš esmės tik su jų vertinimu, todėl netenkinamas ir pareiškėjo prašymas bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pažymėtina, jog A. B. neneigė, jog vairavo eismo įvykio metu eismo įvykio vietoje automobilį „VW Golf“, kurio v/n (duomenys neskelbtini) tačiau nesutiko tik su tuo, kad tai jis kaltas dėl eismo įvykio. A. B. neneigė, kad jis lenkė priešais važiavusį automobilį, tačiau apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas posūkio signalą rodė, tuo tarpu M. Č. vairuojamas automobilis kairio posūkio signalo nerodė, suko staiga. Tačiau byloje ištirtu A. B. 2011-05-31 apklausos protokolu, kuriuo jis buvo apklaustas kaip liudytojas, nurodė, jog automobilį „Mazda“ lenkė iš kairės pusės, ar automobilis „Mazda 323“ rodė posūkį, nepamena. Liudytoja A. D. parodė, jog ji fiksavo A. B. parodymus. Patvirtino, jog A. B. iš tiesų sakė, kad negali pasakyti, ar kitas automobilis rodė posūkį. Be to, ši liudytoja patvirtino, jog A. B. su protokolu susipažino, jį perskaitė ir pasirašė. Apylinkės teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus laikė patikimais, nes jie atitinka rašytinius bylos duomenis – A. B. liudytojo apklausos protokolą, iš kurio matyti, jog A. B. iš tiesų jį pasirašė, tai reiškia, kad sutiko su jo turiniu. Iš A. B. prierašo, jog papildymų neturi, matyti, jog šio protokolo turinys ir būdas, kuriuo užfiksuoti duomens, jam yra aiškūs, jis su jais susipažino (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. 37-AT-00052-11 b. l. 27). Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokie pareiškėjo parodymai užfiksuoti ir nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio pareiškėjas neskundė. Tai, kad A. D. parodymai atitinka bylos rašytinę medžiagą, davė pagrindą jais tikėti bei A. B. parodymus nagrinėjant administracinę bylą vertinti kaip gynybinę taktiką. Nors pareiškėjas teigia, jog byloje nėra dokumento, iš kurio matytųsi, kad liudytoja A. D. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tačiau teismo posėdžio protokole užfiksuota, (b. l. 26) kad liudytoja buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl abejoti jos parodymų patikimumu nėra pagrindo. Apylinkės teismas taip pat ištyrė ir M. Č. liudytojo apklausos protokolą, iš kurio matyti, jog M. Č. parodė, jog jis rodė kairio posūkio signalą (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. 37-AT-00052-11 b. l. 10), pasižiūrėjo į veidrodėlį, nieko nebuvo matyti ir pusiau įvažiavęs pajuto smūgį į kairės pusės priekį.
Nors pažeidėjas nesutinka su aplinkybėmis užfiksuotomis eismo įvykio vietos plane, nurodo, jog susidūrimas negalėjo įvykti M. Č. nurodytoje vietoje, nes automobiliai tiesiog nebūtų išsitekę kelyje dėl stulpelių šalikelėje, tačiau kaip matyti iš fotonuotraukų, pridėtų prie eismo įvykio vietos plano, o taip pat ir prie pareiškėjo skundo, stulpeliai yra gerokai nutolę nuo kelio. Be to, ties įvažiavimu į įmonės teritoriją, į kurią suko M. Č., yra kelio praplatėjimas, kuris prasideda dar gerokai prieš įvažiavimą. Iš nuotraukos, kurioje M. Č. rodo susidūrimo vietą, matyti, jog kelio kairėje pusėje, link įvažiavimo nesimato jokių stulpelių. Tai patvirtina ne tik M. Č. nurodytas aplinkybes, kad jis suko į įvažiavimą, tačiau ir tai, kad susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje, būtent ten, kur jis parodė, ties įvažiavimu, kur nėra šalikelės stulpelių ir yra kelio išplatėjimas. Be to, A. B. neneigė, kad jis lenkė automobilį. Tai, kad A. B. važiavo tiesiai, lenkė M. Č. automobilį, kuris suko į kairę į įvažiavimą, patvirtina ne tik eismo įvykio plane užfiksuotos aplinkybės, M. Č. apklausoje nurodytos aplinkybės, tačiau ir automobilių sugadinimų lokalizacija bei pobūdis: A. B. vairuoto automobilio apgadintas dešinys šonas, sugadinimas akivaizdžiai braukiamo pobūdžio. Tai matyti ir iš pareiškėjo pridėtų fotonuotraukų. M. Č. automobilio sugadinimai daugiausia išsidėstę automobilio priekinėje dalyje kairėje pusėje. Tai patvirtina tiek fotonuotraukos, tiek ir techninės apžiūros aktas (medžiagos Nr. 37-AT-00052-11 b. l. 18), todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog M. Č. sukant į kairę, ties įvažiavimu į teritoriją, jo automobilis susidūrė su A. B. vairuojamu automobiliu.
Šių duomenų visuma pakankama laikyti nustatytomis eismo įvykio aplinkybes, kurios, remiantis aukščiau aptartų įrodymų visuma, eismo įvykio plane pažymėtos tinkamai, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti eismo įvykio vietos planą sudariusius pareigūnus nėra. Juo labiau kad pareiškėjas sutinka su tuo, kad jis lenkė automobilį, pareiškėjas nesutiko tik su tuo, kad tai jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau aptartų duomenų visuma patvirtina, jog A. B. lenkė M. Č. vairuojamą automobilį pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. patvirtina aplinkybes, jog A. B. nesilaikė visų atsargumo priemonių atlikdamas manevrą, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad tai atlikti saugu. Teismas pagrįstai nustatė, jog būtent šie pareiškėjo veiksmai buvo būtina pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Be to, automobilį pažeidėjas vairavo būdamas neblaivus. Todėl A. B. veika pagal LR ATPK 127 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.
Administracinė nuobauda A. B. skirta teisingai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai skyrė straipsnio sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog teismas neįvertino dviejų dokumentų, pateiktų iš jo darbovietės, t. y. charakteristikos ir rašto, kuriame nurodoma, jog pareiškėjui reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės įvertintos teismo vertinant pareiškėjo asmenybę bei kartu su kitomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama skiriant nuobaudą, tačiau šios aplinkybės, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelaikytinos išskirtinėmis, ypatingomis ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nuobauda, remiantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių visumos šioje byloje nenustatyta. Apribojimas galimybių tęsti darbą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pareiškėjo skundo argumentai dėl pažeistų LR ATPK 260, 262 bei 280 straipsnių reikalavimų laikomi nepagrįstais ir yra atmetami, nes reikšmingos įvykio aplinkybės užfiksuotos medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas buvo apklaustas, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl eismo įvykio. Be to, pareiškėjas nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, jog eismo įvykis įvyko dėl pareiškėjo kaltės, tačiau jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, neskundė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pareiškėjo prašymas perduoti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai laikomas nepagrįstu, todėl netenkinamas.
Pareiškėjo skundo argumentai dėl nepagrįstai pratęsto nuobaudos skyrimo termino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-18 nutartimi nenagrinėjami, nes byloje paduotą skundą dėl šios nutarties Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011-10-04 nutartimi grąžino pareiškėjui ir pareiškėjas šios nutarties (dėl skundo grąžinimo) neskundė. Dėl šių aplinkybių nenagrinėjamas ir pareiškėjo 2010-10-01 skundas dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-07-18 nutarties, kuria buvo pratęstas nuobaudos skyrimo terminas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje teisingai nustatytos įvykio aplinkybės bei asmuo, kaltas dėl įvykio, todėl pareiškėjo prašymas perduoti bylos M. Č. atžvilgiu medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo ar kvotos pareigūnui laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikinamas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutarimą keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r ė :
A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Danguolė Šiugždinytė