Civilinė byla Nr. e2A-117-464/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00072-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.5.; 2.6.8.10; 3.1.7.11; 3.2.6.10.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pavlovič ir ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3098-258/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pavlovič ir ko“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Circle K Lietuva“ dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Pavlovič ir ko“ 59 750,90 Eur skolą, 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 5 010,64 Eur, bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip[ pat bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė atsakovei pardavė prekių ir paslaugų už 114 250,90 Eur. Tai patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovei elektroniniu būdu apmokėti pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2016-10-31 PVM sąskaita faktūra Serija 2908 Nr. 800365799, išrašyta 88 223,06 Eur sumai, ir 2016-11-30 PVM sąskaita faktūra Serija 2908 Nr. 800379015, išrašyta 26 027,84 Eur sumai. Atsakovė su ieškove iš dalies neatsiskaitė ir liko skolinga 59 750,90 Eur.
3. Vilniaus apygardos teismas 2017-01-16 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir ieškovei iš atsakovės priteisė 59 750,90 Eur skolą, 5 010,64 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (64 761,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 332 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, keldama priteistinų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimo klausimą. Be to, po Vilniaus apygardos teismo 2017-01-16 preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovė 2017-01-25 bei 2017-02-21 sumokėjo ieškovei po 2 000 Eur, todėl ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo sumažino iki 55 750,90 Eur.             

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-14 galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2017-01-16 preliminarų sprendimą pakeitė: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Pavlovič ir ko“ 55 750,90 Eur skolą, 5 010,64 Eur palūkanas, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (64 761,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 332,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė (pardavėja) ir atsakovė (pirkėja) sudarė UAB „Lietuva Statoil“ ir kortelių klientų sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti degalų, automobilinių produktų, automobilių plovyklos paslaugų ir kitų paslaugų bei prekių, naudojantis klientų kortelėmis ieškovės degalinėse Lietuvos Respublikos teritorijoje ir užsienyje, o atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes ir paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovė už jai suteiktas prekes ir paslaugas neatsiskaitė ir tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovė yra skolinga 55 750,90 Eur sumą, todėl tokią skolą iš atsakovės ir priteisė.
7. Teismas nenustatė pagrindo sumažinti ieškovei priteistinų palūkanų dydį ir nurodė, kad šalių susitarimas dėl atsakomybės už sutarties pažeidimą atitinka sutarčių laisvės principą, o atsakovė, būdama verslo subjektas, veikiantis savo rizika, laisvu noru pasirašė šią sutartį, kurioje šalys susitarė dėl kompensuojamų palūkanų, numatytų CK 6.261 straipsnyje.
8. Kito atsakovės teismo posėdžio metu žodžiu pateikto prašymo, t. y.  prašymo išdėstyti jai skolos mokėjimą, teismas iš esmės neišsprendė, nurodęs, kad toks prašymas neatitinka CPK 111 straipsnyje įtvirtintų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių reikalavimo pagrįstumą, o ieškovė su šiuo atsakovės pateiktu prašymu nesutiko.
9. Teismas taip pat netenkino ir atsakovės prašymo sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patyrė 738,10 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgęs į tai, kad šios išlaidos patvirtintos apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais ir jos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), teismas jas ieškovei priteisė pilnai.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė UAB „Pavlovič ir ko“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017-04-14 galutinį sprendimą, išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą po 2 000 Eur per savaitę iki visiško atsiskaitymo, sumažinti 0,2 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc., sumažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovė  prašymą išdėstyti jai skolos mokėjimą motyvavo sunkia savo finansine padėtimi, o  teismo nurodytas jo netenkinimo pagrindas – CPK 111 straipsnis – yra formalus prašymo atmetimas, o ne motyvuotas jo nepatenkinimas. Todėl prašo išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis.
2. Teismas, netenkindamas atsakovės prašymo sumažinti priteistinus delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc., neįvertino, jog atsakovė nesiekia piktnaudžiauti teisės normomis, o dėl atsakovės kreditorių nemokumo objektyviai yra finansiškai nepajėgi sumokėti visą skolą. Delspinigiai aiškiai per dideli, nes už 2016-10-31 PVM sąskaitą faktūrą delspinigiai sudaro net 11 proc. (55 pradelstos dienos x 0,2 proc.) ir už 2016-11-30 PVM sąskaitą faktūrą delspinigiai sudaro net 5 proc. (25 pradelstos dienos x 0,2 proc.). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2005-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005).
3. Teismas neįvertino, kad 738,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neadekvačios bylos sudėtingumui ir laiko sąnaudoms. Šios išlaidos turėjo būti mažinamos, be kita ko, atsižvelgiant į atsakovės finansinę padėtį bei į tai, kad ieškovė, piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis, teikė teismui ieškinį nesiekdama rasti konsensuso, atsižvelgiant į atsakovės veiksmus inicijuojant taikos sutartį.
11. Ieškovė UAB „Circle K Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Pavlovič ir ko“ apeliacinės instancijos teisme ieškovės turėtas 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės finansinę padėtį, tokių duomenų atsakovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Atsakovė nenurodė pajamų šaltinių, iš kurių galėtų įvykdyti dalimis išdėstytą teismo sprendimą. Atsakovė įsipareigojimų ieškovei neginčijo, tačiau jų nevykdo ir po skundžiamo sprendimo priėmimo. Išdėsčius teismo sprendimą, būtų pažeisti teisėti ieškovės lūkesčiai. Teismo sprendimas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais.
2. Nėra jokio teisinio pagrindo mažinti reikalaujamą priteisti netesybų dydį. Negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Ginčo netesybos atsirado iš sutarties, kurios abi šalys yra privatūs verslo subjektai. Šalių susitarimas dėl netesybų turi įstatymo galią. Atsakovė šios sutarties sąlygos neginčijo ir neprašė pripažinti negaliojančia. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybę nukrypti nuo sutartyje įtvirtintos ginčo šalių valios.
3. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka, vėliau – atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus preliminariam teismo sprendimui. Byla buvo nagrinėjama 2017-03-16 teismo posėdyje. Atsakovės argumentai dėl ginčo nesudėtingumo nepagrįsti, nes ginčo suma bei bylos dokumentų apimtis didelė, atsakovė vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydžių. Bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovės kaltės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

12. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo pateikianti naujus įrodymus – apyvartos žiniaraštį, tačiau jis apeliacinės instancijos teismui pateiktas nebuvo, todėl teisėjų kolegija nesprendžia papildomų (naujų) įrodymų priėmimo klausimo (CPK 314 str.).

Dėl palūkanų mažinimo

13. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad nagrinėjamoje byloje iš jos priteista 5 010,64 Eur palūkanų, šiuo atveju atliekančių minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, suma yra aiškiai per didelės netesybos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti jų dydį. 
14. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą, be kita ko, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą pažeidusiai sutartį šaliai gali tekti sumokėti pagal įstatymą ar sutartį numatytas palūkanas (CK 6.37 str.1 d., 6.210 str.,261 str.), kurių, kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, dydis šalių yra iš anksto aptartas ir neįrodinėtinas. Be to, kreditorius, įrodęs kitus (didesnius) savo nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.   
15. Šiuo konkrečiu atveju šalys sutarties 5.4 punkte  susitarė, jog apeliantei pavėlavus atsiskaityti šios sutarties 5.1 punkte numatyta tvarka, ieškovė turi teisę reikalauti iš apeliantės sumokėti 0,2 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Toks šalių susitarimas yra sutarties laisvės principo išraiška, jis neprieštarauja palūkanų, kaip minimalių nuostolių kompensacijos, teisiniam reguliavimui. Kompensuojamosios palūkanos mokamos esant piniginei prievolei, kai skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos ir taip pažeidžia kreditoriaus interesus, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir, atitinkamai, kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti. Šiuo aspektu aktualu tai, kad abi šalys yra verslininkės, turinčios patirties verslo bei derybų srityje, galinčios numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkusios sutarties sąlygas. 
16. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Apeliantė, įvardindama palūkanas delspinigiais, kurie iš esmės atlieka panašią, kaip ir palūkanos, t. y. netesybų funkciją, jų sumažinimo būtinybę grindė būtent protingumu bei sąžiningumu, taip pat 2003-2005 metų kasacinio teismo praktika, kurioje buvo analizuojami konkretūs delspinigių dydžiai konkrečiose bylose.  
17. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į paskesnių metų kasacinio teismo išaiškinimus, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti nustatytas vienas konkretus dydis, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Vadinasi, negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus jų dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems be išimtiems ginčams ir iki kurio netesybos turėtų būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tik jeigu netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir panašiai (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), įstatymų leidėjas nustatė teismo teisę mažinti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Be to, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015).
18. Savo apeliaciniame skunde apeliantė neteikia jokių svarių argumentų, kodėl sutartyje sulygtos kaip minimalūs ieškovės nuostoliai už vėlavimą atsiskaityti pagal pinigines prievoles palūkanos prieštarauja įstatymams ar neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, neteikia jokių palyginimų bei įrodymų apie rinkoje tuo metu egzistavusias palūkanų normas už naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad būtent apeliantei, siekiančiai paneigti rašytinį susitarimą (sutarties sąlygą), ir teko tokių aplinkybių įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Tokiu atveju pripažintina, kad teismas pagrįstai neatsižvelgė į šiuos apeliantės atsikirtimų į ieškinį teiginius.
19. Apeliantė taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog ji nepiktnaudžiauja teisės normomis, o prievolių pagal ginčo sutartį neįvykdė tik dėl savo kreditorių nemokumo. Tačiau ir tokio pobūdžio aplinkybės (neatsiskaitymo su ieškove priežastys) nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėtos ir įrodytos. Be to, jos nėra ir teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl apeliantės pareigos atlyginti antrajai sutarties šaliai iš anksto aptarus minimalius nuotolius, juolab kad priteistų palūkanų suma, apskaičiuota pagal 2016-10-31 PVM sąskaitą faktūrą, yra tik už 55 pradelstas dienas, pagal 2016-11-30 PVM sąskaitą faktūrą – tik už                  25 pradelstas dienas, nors, kaip galima spręsti iš faktinių šios bylos aplinkybių (apeliantė mėgino inicijuoti apeliacinės instancijos teisme derybas su ieškove dėl taikos sutarties sudarymo), skola iki šiol nesumokėta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ieškovė, laiku negavusi mokėjimų, dėl negalėjimo naudotis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis už suteiktas paslaugas ir/ar pateiktas prekes patiria nuostolius.
20. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad priteista 5 010,64 Eur palūkanų suma šiuo konkrečiu atveju atitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.5 str.),

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

21. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo iš esmės atsakovės teismo posėdžio metu žodžiu pateikto prašymo išdėstyti skolos mokėjimą, pripažinęs tokio prašymo rašytinės formos, atitinkančios CPK 111 straipsnio nuostatas, būtinumą. Ši teismo pozicija stokoja pagrįstumo, kadangi tokį procesinį klausimą teismas gali išspręsti net ir savo paties iniciatyva, nesant jokio šalies prašymo (CPK 284 str. 1 d.). Dar daugiau, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies normą civilinio proceso dalyviams yra suteikta teisė prašyti sprendimo vykdymą modifikuoti viso bylos nagrinėjimo metu ir netgi įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, taigi teismas, gavęs tokį prašymą žodinio bylos nagrinėjimo metu, priimdamas sprendimą privalėjo tokį prašymą išnagrinėti (CPK 7 str., 15 str., 42 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija, siekdama ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės normų aiškinimo klaidą, aptaria ir šio apeliantės prašymo patenkinimo galimybę (CPK 329 str. 1 d.).
22. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.), t. y. modifikuoti sprendimo vykdymą.  Ši įstatymu įtvirtinta teismo teisė teismų praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo 2002-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002).
23. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
24. Apeliantė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia finansine padėtimi ir prašo priteistą skolą leisti mokėti dalimis, kiekvieną savaitę mokant 2 000 Eur dydžio įmokas, t. y.          8 000 Eur sumą per mėnesį ir skola būtų išmokėta per beveik 8 mėnesius. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turi atsižvelgti į turtinę abiejų šalių padėtį, tačiau, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia atidėti teismo sprendimo vykdymą, iš pradžių nustatinėjama skolininko finansinė būklė sprendimo vykdymo dieną bei jo finansinės galimybės įvykdyti sprendimą ateityje. Visais šiais atvejais skolininkas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 str., 178 str.).
25. Apeliantė neįgyvendino jai tenkančios minėtos aplinkybės (blogos savo finansinės padėties) įrodinėjimo pareigos ir nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų apie turimą turtą, pinigines lėšas, įsipareigojimus bei jų dydį ir terminus, kitų duomenų, patvirtinančių negalėjimą iš karto sumokėti skolą. Taip pat turėjo būti įrodinėjama ir realiai esanti   galimybė sumokėti skolą dalimis, antraip sprendimo vykdymo išdėstymas būtų nereikalingas  ir  neatitiktų įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, jo vykdytinumo reikalavimų (CPK 18 str.).
26. Iš viešai skelbiamų duomenų apie apeliantę (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad apeliantė priklauso įmonių grupei, kurių metinė apyvarta siekia nuo 2 000 001 Eur iki 3 000 000 Eur, šiuo metu įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei valstybės biudžetui neturi (https://rekvizitai.vz.lt/imone/pavlovic_ir_ko). Apeliantės įmonėje dirba 35 darbuotojai, įmonei priklauso 41 transporto priemonė (iš jų 8 yra išperkamos arba nuomojamos). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys leidžia įsitikinti, kad apeliantei 2017 metais buvo iškelta civilinių bylų dėl skolų išieškojimo, kelios iš jų buvo nutrauktos teismui patvirtinus taikos sutartį (CPK 179 str. 3 d.). Kolegijos vertinimu, vien šie duomenys yra nepakankami tokio pobūdžio prašymo patenkinimui. Be to, nuo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo praėjo jau beveik vieneri metai, tačiau, minėta, byloje nėra jokios informacijos apie tai, kad apeliantė bent jau būtų pradėjusi vykdyti piniginę prievolę, kurios neginčija, ir jos pageidautomis dalimis mokėjusi ieškovei skolą. 
27. Civilinio proceso įstatymas reikalauja, kad kiekvienas teiginys ar neiginys būtų įrodytas (CPK    176 str., 177 str., 178 str.). Apeliantė savo teiginių nepagrindė įrodymais, todėl prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio

28. Apeliantė nesutinka ir su teismo galutinio sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, tvirtindama, kad 738,10 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra neadekvačios bylos sudėtingumui ir laiko sąnaudoms bei ieškovės elgesiui, kuri piktnaudžiavo procesu ir nesiekė ginčo išspręsti taikiai iki kreipiantis į teismą. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės skundo argumentais taip pat neturi prielaidų sutikti.
29. Kaip matyti iš bylos, ieškovę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas I. B. bei 2017-03-16 vykusiame teismo posėdyje advokato padėjėjas E. Č.. Ieškovės atstovas advokatas I. B. pateikė teismui prašymą priteisti ieškovei 738,10 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2016-12-21 PVM sąskaitą faktūrą serija IMB Nr. 01087 738,10 Eur sumai, kurioje suteiktos paslaugos apibūdintos kaip ieškinio dėl skolos ir netesybų iš UAB „Pavlovič ir ko“ priteisimo parengimas bei bylos vedimas pirmosios instancijos teisme, ir 2016-12-23 mokėjimo nurodymą Nr. 1872, kuris patvirtina atsakovo mokėjimą pagal nurodytą sąskaitą. Taigi, advokatas parengė ieškinį bei atsiliepimą į atsakovės pareikštus prieštaravimus, o advokato padėjėjas E. Č. advokato I. B. suteikto įgaliojimo pagrindu dalyvavo 2017-03-16 vykusiame teismo posėdyje (teismo posėdžio pradžia 16.06 val., pabaiga – 16.26 val.).
30. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
31. Kadangi PVM sąskaita faktūra išrašyta 2016-12-21 ir apmokėta 2016-12-23, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 771,90 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą vien už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas 2,5 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju maksimali suma, kuri galėjo būti priteisiama ieškovei iš apeliantės už ieškinio parengimą, yra 1 929,75 Eur (771,90 Eur x 2,5). Pagal Rekomendacijų      8.5 punktą už atsakovo prieštaravimą dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, už ieškovo atsiliepimą į atsakovo prieštaravimą nustatytas 0,85 koeficientas, todėl maksimali suma, kuri galėjo būti priteisiama, yra lygi 656,12 Eur (771,90 Eur x 0,85).
32. Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Vadinasi, remiantis Rekomendacijų 9 punktu, teismo posėdis užtruko        20 min., todėl išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje neskaičiuotinos.
33. Atsižvelgiant į skaičiavimus, ieškovės prašomos kompensuoti teisinės pagalbos išlaidos (738,10 Eur) akivaizdžiai yra mažesnės, nei Rekomendacijose numatyta maksimali išlaidų už tokio pobūdžio paslaugas suma (2 585,87 Eur).
34. Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė šios bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų šių išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo apeliantės  elgesys, jai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų. Kadangi taikos sutarties sudarymas yra šalies procesinė teisė, bet ne jos pareiga, interpretuoti ieškovės atsisakymą derėtis iki teisminio proceso iniciavimo ar jam prasidėjus kaip tos šalies piktnaudžiavimą procesu ir dėl to mažinti realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.   

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei UAB „Pavlovič ir ko“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
37. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti jai 738,10 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti išlaidos pagrįstos jų dydį patvirtinančiais įrodymais, taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus už atsiliepimą į apeliacinį skundą galimo dydžio (Rekomendacijų 8.11 p.), todėl 738,10 Eur suma už advokato teisinę pagalbą priteisiama iš apeliantės (CPK 98 str.)

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pavlovič ir ko“ (j. a. k. 224236840) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Circle K Lietuva“ (j. a. k. 211454910) 738,10 Eur (septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.