Administracinė
byla Nr. A62– 288/2011
Procesinio sprendimo kategorija 16.4 (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio
(pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus
Valančiaus,
sekretoriaujant Loretai
Česnavičienei,
dalyvaujant pareiškėjui M. M.,
atsakovo atstovui R. D.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei
prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai
dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
2009
m. vasario 24 d. Lietuvos kriminalines policijos biuro Organizuoto
nusikalstamumo tyrimo padaliniuose pagal gautą D. U. pareiškimą,
nustačius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalyje, požymius, pradėtas ikiteisminis
tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00026-09 (b. l. 94, I t.).
2009 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ikiteisminį
tyrimą pavedė atlikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šilutės rajono policijos komisariatui (toliau – Šilutės rajono PK), o
organizuoti – Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai (b. l. 90-91
, I t.).
2009 m. kovo 2 d. Šilutės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas A. S. ikiteisminio tyrimo kontrolę pavedė
atlikti prokurorui M. M. (b. l. 95, I t.).
Klaipėdos apygardos prokuratūroje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
2009 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo Nr.7.10.-50 (b. l.
54-56, I t.) pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Šilutės rajono
apylinkės prokuratūros prokuroro M. M. galimai padaryto
tarnybinio pažeidimo.
Atlikus
tarnybinį patikrinimą, 2009 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje
surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 3.9-209 „Dėl Šilutės rajono
apylinkės prokuratūros prokuroro M. M. veiksmų,
organizuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00026-09“ (toliau – ir Išvada),
kurioje konstatuota, kad prokuroras M. M., nuo 2009 m.
kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. organizuodamas ikiteisminį tyrimą
baudžiamojoje byloje Nr.38-1-00026-09, nesiėmė įstatymo ir Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo
priemonių, kad savalaikiai, t. y. per trumpiausią laiką, būtų atliktas
ikiteisminis tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo
įstaigos pareigūnams nedavė nurodymų raštu, nenustatė konkrečių ikiteisminio
tyrimo veiksmų atlikimo terminų, nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo įstaigos
pareigūnų ir vadovų atžvilgiu dėl jų neveiklumo ir tokiu būdu neužtikrino, kad
atliekant ikiteisminį tyrimą būtų atlikti būtini proceso veiksmai
nukentėjusiųjų parodymams patikrinti ir išspręstas klausimas dėl pranešimų
apie įtarimus įteikimo galimai nusikalstamą veiką padariusiems V.
B. ir J. T., liudytojų apklausų bei tyrimo užbaigimo
(b. l. 45-52, I t.).
Minėtos Išvados pagrindu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010
m. spalio 29 d. įsakymu Nr. P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono
apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“ (toliau
– ir Įsakymas) M. M. už tarnybinį nusižengimą paskirta
tarnybinė nuobauda – pastaba. Įsakyme konstatuota, kad prokuroras M. M. savo pareigas vykdė netinkamai ir padarė tarnybinį
nusižengimą, savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos prokuratūros
įstatymo 16 straipsnį, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnį, 170 straipsnio 2 ir
3 dalį, 176 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 2008 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro
veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant (toliau – ir Generalinio
prokuroro rekomendacijos) 5.2, 25 ir 27 punktą (b. l. 9, I t.).
II.
Pareiškėjas M. M. skundu (b. l. 3-8, I t.) kreipėsi
į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. P-456 „Dėl
tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“, kuriuo jam už tarnybinį nusižengimą paskirta
tarnybinė nuobauda – pastaba, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, Išvadoje
nurodytų teisės aktų nepažeidė ir jokio tarnybinio pažeidimo nepadarė.
Pažymėjo, kad jam neaišku, už kokių konkrečių veiksmų neatlikimą buvo pradėtas
(atliktas) tarnybinis patikrinimas, ką privalėjo padaryti ir ko nepadarė.
Nurodė, kad Išvadoje buvo klaidingai nurodytas ikiteisminio tyrimo kontrolės
terminas, nes į jį yra įskaitomas ir tas laikotarpis, kurį jis nedirbo dėl
kasmetinių atostogų. Nenurodyta, kokiems konkrečiai ikiteisminio tyrimo
veiksmams atlikti nenustatė terminų ir kokie teisės aktai tai numato, kokie
neatlikti kiti veiksmai nukentėjusiųjų parodymams patikrinti. Pažymėjo, kad
Išvadoje yra kaltinamas pažeidęs dar ir tokias teisės normas, kurios nebuvo
įrašytos į jam įteiktą pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo (toliau
– ir Pranešimas), ir apie kurias sužinojo tik susipažinęs su tarnybinio
patikrinimo Išvada. Dėl šios priežasties, anot pareiškėjo, jis negalėjo pateikti
visapusiško paaiškinimo dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Taip pat
Įsakyme yra kaltinamas tuo, kad nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo pareigūnų
atžvilgiu, kad pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio
ir 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimus, nors šis kaltinimas
ir minėtos teisė normos taip pat nebuvo nurodytas Pranešime. Teigė, kad tokiu
būdu buvo pažeista 2007 m. sausio 30 d. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-9
„Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo
prokurorams“ reglamentuota tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka. Taip pat
vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi
administracinėje byloje Nr. A63 -604/2009 ir Lietuvos
Respublikos Konstitucinio teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, kuriuose,
anot pareiškėjo, konstatuota, kad pagal teisės normų reikalavimus turi būti
atliktas išsamus tarnybinio nusižengimo tyrimas, o jo išvada – motyvuota,
tarnybinis nusižengimas turi būti pagrįstas įrodymais, o tarnybinės atsakomybės
taikymo pagrindai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Pareiškėjas teigė, kad,
organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00026-09, ėmėsi visų teisės aktuose
numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių. Nurodo, kad gavus pavedimą
atlikti ikiteisminį tyrimą, tą pačią dieną buvo sudaryta tyrimo grupė iš
keturių pareigūnų, o vadovu paskirtas didžiausią nusikalstamų veikų tyrimo
patirtį turintis tyrėjas P. Č.. Pavedime atlikti
ikiteisminį tyrimą P. Č. buvo nurodyta 2009 m. kovo 12 d.
pateikti pranešimą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą arba atvykti į
Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą tyrimo aptarimui. Nurodytą dieną atvykus P. Č., su juo buvo aptartas šios nusikalstamos veikos tyrimo
planas, suderinta, kuriuos terminus būtina atlikti greičiau, o kuriuos (dėl šio
nusikaltimo tyrimo specifikos) specialiai vėliau. Teigė, kad tokia tyrimo
taktika buvo pasirinkta, nes nuspręsta klausytis galimų įtariamųjų V. B., J. T. (J. T.),
pačio pareiškėjo D. U. ir glaudžiai su V.
B. ryšius palaikiusio A. E. telefoninių pokalbių nuo
2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. bei kurį laiką, kol bus
išanalizuoti pasiklausymo metu gauti duomenys. Tuo buvo siekta galimiems
įtariamiesiems nepranešti apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, t. y. buvo duoti
žodiniai nurodymai. Pažymėjo, kad vyriausiasis tyrėjas P. Č. neprieštaravo
dėl tyrimui duodamų žodinių nurodymų, todėl duoti rašytinius nurodymus nebuvo
jokio pagrindo. Be to, dėl rašytinių nurodymų davimo nebuvo gautas joks
ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo reikalavimas. Pažymėjo,
kad tiek žodiniai, tiek rašytiniai nurodymai yra vienodai privalomi vykdyti.
Ikiteisminis tyrimas pagal jo reikalavimą buvo aptariamas net penkis kartus. Tai,
anot pareiškėjo, matyti iš 2009 m. kovo 3 d. pavedimo atlikti ikiteisminį
tyrimą. Beveik visą laiką, tikrinant ikiteisminį tyrimą, dalyvavo P. Č., su kuriuo buvo žodžiu aptariamas tolimesnių
ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo planas. Atsižvelgiant į situaciją ir
nuolatos sekant ikiteisminio tyrimo eigą, pastoviai buvo pateikiamos užduotis
kriminalinei policijai. Atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenumato prokuroro
pareigos nustatyti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus raštu, kaip ir
nenumato pareigos sudaryti raštišką ikiteisminio tyrimo planą. Konkrečiu atveju
tyrimas nebuvo didelės apimties ir pakako žodinio suderinimo su tyrėju P. Č. dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Pažymėjo,
kad siekiant atlikti būtinus proceso veiksmus nukentėjusiųjų parodymams
patikrinti, jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atliekamos kratos galimų
įtariamųjų, ir ne tik jų, gyvenamosiose patalpose, buvo atliekama aukščiau
paminėtų asmenų telefoninių pokalbių kontrolė, o taip pat tyrėjui buvo nurodyta
nedelsiant atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus (paimti D.
U. nurodytą filmuotą medžiagą, apklausti liudytojus ir kt.). Teigė, kad V. B. ir J. T. nebuvo apklausti, nes
buvo pasirinkta tokia tyrimo taktika, t. y. buvo nuspręsta kurį laiką šių
asmenų neapklausti, o tik rinkti informaciją apie jų galimai padarytą
nusikalstamą veiką. UAB „Argus” darbuotojas, UAB „Dinavas” buhalterė ir
apskaitininkė nebuvo apklausti, nes kurį laiką nepavyko šių asmenų surasti.
Nurodė, kad ir kriminalinės policijos atstovai delsė pateikti atsakymus į jiems
pateiktas užduotis. Pažymėjo, kad šiuo metu visi asmenys yra apklausti, o jų
parodymai paneigia D. U. pareiškime nurodytas aplinkybes,
kas, anot pareiškėjo, rodo, kad pasirinkta tyrimo taktika buvo sėkminga.
Atkreipia dėmesį, kad nekalti asmenys negali būti traukiami baudžiamojon
atsakomybėn. Teigė, kad nebuvo teisinio pagrindo pareikšti įtarimus V. B., kuris žuvo 2009 m. rugpjūčio 17 d., ir J. T.. Atkreipė dėmesį, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. J. T. buvo apklaustas kaip specialus liudytojas, nes nebuvo
pakankamai duomenų, kad šiam asmeniui būtų galima pareikšti įtarimą.
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su pareiškėjo M. M. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas
atsiliepime į skundą (b. l. 21-25, I t.) nurodė, kad prokuroras M. M. privalėjo imtis reikiamų tyrimo organizavimo
priemonių, kad šis nedidelės apimties ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, nes
jau buvo atliekamas 4 mėnesius dar iki M. M. kasmetinių
atostogų. M. M., prieš eidamas kasmetinių atostogų, apie
kurias žinojo iš anksto, privalėjo suformuluoti užduotis ir duoti nurodymus
ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes atostogų metas nesustabdo prokuroro
veiksmų kontroliuojant ikiteisminį tyrimą. Procesas nenumato konkrečių
ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminų, tačiau įtvirtina principus, kad proceso
veiksmai turi būti atlikti savalaikiai, kai yra galimybė juos atlikti. Pažymi,
kad teisės aktuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad prokuroro veikla
organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant būtų įtvirtinama tik
rašytine forma. Tai padaryta sąmoningai, siekiant efektyvinti glaudesnį
tiesioginį, mažiau biurokratinį, bendradarbiavimą tarp prokuroro ir ikiteisminį
tyrimą atliekančio subjekto. Todėl prokuroras, būdamas asmeniškai atsakingas už
ikiteisminio tyrimo rezultatus, privalėjo taip atlikti savo procesines
funkcijas, kad būtų užtikrintas savalaikis visų reikalingų proceso veiksmų
atlikimas ir reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas. Vertinant prokuroro
darbą šioje srityje atsižvelgiama ne į rašytinių ar žodinių nurodymų,
susirašinėjimų kiekį ar turinį, o į ikiteisminio tyrimo eigą, rezultatus bei
objektyvias tam tikro procesinio veikimo ar neveikimo priežastis. Pažymėjo, kad
konkretų ikiteisminio tyrimo pareigūną, kuris atliks ikiteisminį tyrimą,
paskiria ar tyrimo grupę sudaro ne prokuroras, o ikiteisminio tyrimo įstaigos
vadovas. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga yra atsakingas už ikiteisminio
tyrimo rezultatus, todėl ikiteisminiame tyrime Nr.38-1-00026-09 nustačius, kad
ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiima reikiamų priemonių nusikalstamai veikai
ištirti, t. y. nevykdo žodinių prokuroro nurodymų, ne ikiteisminio tyrimo
įstaigos pareigūnas, šiuo atveju P. Č., o tyrimą
organizuojantis prokuroras M. M. privalėjo duoti rašytinius
nurodymus ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo.
Sutiko, kad Išvadoje nurodytas platesnis negu pateiktame Pranešime prokuroro M. M. veiksmų juridinis vertinimas, tačiau šis vertinimas,
anot atsakovo, nekeičia tarnybinio patikrinimo Išvados esmės ir nesuvaržo
prokuroro teisių, nes išvadoje nurodyti papildomi norminiai aktai yra susiję su
ta pačia prokuroro veika, pasireiškusia savo pareigų organizuojant ir
vadovaujant aptariamam ikiteisminiam tyrimui netinkamu vykdymu. M. M. buvo supažindintas su išsamia tarnybinio patikrinimo Išvada
ir įtvirtintais papildomais norminiais aktais joje, kurie savo esme nesiskiria
nuo norminių aktų, nurodytų Pranešime, todėl M. M. skunde
pateikti argumentai, anot atsakovo, yra nepagrįsti. Tai nesuvaržė jam galimybės
tinkamai realizuoti savo teises tarnybinio patikrinimo metu ar skundžiant
tarnybinio patikrinimo Išvadą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (tą
jis ir padarė). Atsakovas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo didelės apimties,
byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiųjų
nurodytas aplinkybes būtų reikalinga tikrinti taip ilgai, aptariamas
ikiteisminis tyrimas nepateisinamai, be objektyvių priežasčių buvo užtęstas,
savalaikiai neatlikti reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai tikslu nustatyti ir
patikrinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, be to pasirinkta tyrimo taktika buvo
itin nekvalifikuota. Atkreipė dėmesį, kad M. M. paaiškinamas
dėl tyrimo taktikos, įtarimų V. B. ir J.
T. nepateikimo nepagrįstas ir prieštarauja ikiteisminio tyrimo tikslams ir
kartu pažeidžia proceso dalyvių teisėtus interesus. Nurodo, kad minėtiems asmenims
apie ikiteisminį tyrimą buvo žinoma dėl atliktų kratų. Pažymėjo, kad nuo pat
ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji kategoriškai nurodė į V. B. ir J. T., kaip į asmenis, kurie
galimai padarė nusikalstamą veiką. Todėl nepateikus įtarimų V.
B. ir J. T. ir jų neapklausus įtariamaisiais,
ikiteisminis tyrimas buvo nepateisinamai užvilkintas, apribotos galimybės iš V. B. ir J. T. gauti tyrimui reikšmingų
duomenų ir jų pagrindu atlikti atitinkamus proceso veiksmus tikslu nustatyti
objektyvią tiesą byloje. Be to, nuo tyrimo pradžios taikant procesines
prievartos priemones asmenims, žinantiems apie jų atžvilgiu atliekamą procesą
ir neapklausiant jų apie įtarimo esmę, buvo suvaržyta jų teisė gintis bei
galimybė padėti byloje nustatyti objektyvią tiesą.
Tretysis suinteresuotasis asmuo
Šilutės rajono apylinkės prokuratūra atsiliepime į
pareiškėjo M. M. skundą (b. l. 17, I t.) dėl Įsakymo
pagrįstumo nepasisakė.
III.
Vilniaus apygardos administracinis
teismas, išnagrinėjęs bylą, 2010 m. kovo 5 d.
sprendimu (b. l. 166-180, I t.) pareiškėjo M. M. skundą
atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo,
kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.38-1-00026-09
matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgiau kaip 7 mėnesius.
Ikiteisminis tyrimas nebuvo didelės apimties, byloje nenustatyta objektyvių
aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės turėjo būti
tikrinamos taip ilgai (galimos liudytojų ar kitų asmenų ligos, išvykimas iš
Lietuvos Respublikos, objektų tyrimai ir pan.). Todėl, anot teismo, akivaizdu,
kad tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai. Prokuroras M. M. dar
iki savo kasmetinių atostogų, kurios prasidėjo 2009 m. liepos 7 d., privalėjo
imtis reikiamų tyrimo organizavimo priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų
baigtas, kadangi tyrimas jau buvo atliekamas 4 mėnesius. Tuo tarpu proceso
veiksmai byloje buvo atliekami tik iki 2009 m. gegužės 10 d., kai buvo baigta
taikyti procesinę prievartos priemonę – kontroliuoti elektroninių ryšių
tinklais perduodamą informaciją. Teismo nuomone, liudytojai privalėjo būti
apklausti iki 2009 m. gegužės 10 d., net ir pripažinus tinkama tyrimo taktiką dėl
V. B. ir J. T. apklausų tyrimo
pabaigoje. Pažymėjo, kad paskui jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami iki pat
2009 m. rugpjūčio 25 d., kai UAB „Dinavas” buvo paimtas kompiuteris. Tik dar
vėliau apklausti būtini liudytojai. Teismas prokuroro M. M. paaiškinimus,
kad buvo pasirinkta tokia tyrimo taktika neapklausti V. B. ir
J. T., siekiant jiems nežinant apie pradėtą tyrimą
surinkti kuo daugiau duomenų, laikė nepagrįstais. Nurodė, kad jie neatitinka
bylos aplinkybių ir nėra paremti jokiais duomenimis. Byloje nėra jokio tyrimo
plano ar prokuroro nurodymų, kuriuose matytųsi prokuroro paaiškinime nurodyta
tyrimo taktika, o toks tyrimo planas privalėjo būti sudarytas, remiantis Šilutės
rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.VT-7 „Dėl
ikiteisminio tyrimo atlikimo kontrolės“. Be to, pažymėjo, kad jau 2009 m. kovo 13
d. buvo atliekamos kratos, todėl akivaizdu, kad nuo minėto momento apie atliekamą
tyrimą jau buvo žinoma su tyrimu susijusiems asmenims. Pažymėjo, kad iš byloje
esančių duomenų nematyti, kodėl buvo ieškoma neteisėtai laikomų ginklų, kai jau
anksčiau byloje buvo duomenys, kad V. B. turi leidimą
nešiotis pistoletą. Nepatikrinus šio leidimo išdavimo bylos, kurioje buvo
duomenys, jog V. B. gyvena ir ginklą seife laiko (duomenys
neskelbtini),
Šilutėje, krata buvo atliekama jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys
neskelbtini),
Šilutė, kratų metu ginklas nesurastas ir nepaimtas, jis viso tyrimo metu iki V. B. mirties iš jo taip ir neišreikalautas. Anot teismo,
prokuroro M. M. paaiškinimas, kad jis neturėjo teisėto
pagrindo duoti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams nurodymų raštu, yra
nepagrįstas ir prieštarauja teisės aktams. Ikiteisminiame tyrime Nr. 38-1-00026-09
nustačius, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiima reikiamų priemonių
nusikalstamai veikai ištirti, t. y. nevykdo žodinių prokuroro nurodymų, M. M. privalėjo ikiteisminio tyrimo įstaigai duoti
rašytinius nurodymus dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo. Pažymėjo, kad prokurorui
pareigą reikalauti rašytinio pranešimo apie tyrimo eigą bei duoti rašytinius
nurodymus, jei ikiteisminis tyrimas nebaigiamas per 2 mėnesius, numato ir jau
minėtas Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2007 m. spalio 25 d.
įsakymas. Be to, esant tokiai situacijai, anot teismo, M. M. privalėjo
spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo atsakingiems pareigūnams ir jų drausminės
atsakomybės. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, išdėstytus
motyvus, teismas padarė išvadą, kad prokuroras M. M. pareigas,
organizuojant ikiteisminį tyrimą, vykdė netinkamai. Teismas jokių tarnybinio
patikrinimo atlikimo procedūrinių pažeidimų nenustatė. Pažymėjo, kad Išvadoje
aiškiai ir konkrečiai suformuluota, koks tarnybinis pažeidimas padarytas,
kokios pažeistos teisės aktų normos, nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės ir
jas grindžiantys duomenys, kaltės rūšis ir laipsnis bei pasekmės, įvardinti
duomenys apie prokuroro tarnybą ir kitos aplinkybės, todėl Išvada visiškai
atitinka jai keliamus reikalavimus, jos pagrindu priimtas Įsakymas teisėtas ir
pagrįstas.
IV.
Pareiškėjas M. M. apeliaciniu
skundu (b. l. 182-190, I t.) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio
teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują
sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas vadovaujasi skunde, adresuotame
pirmosios instancijos teismui, išdėstytais motyvais. Papildomai nurodo, kad
Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai,
nepilnai ir priėmė nepagristą bei nemotyvuotą sprendimą. Teismas prie nagrinėjamos
administracinės bylos neprijungė ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.
38-1-00026-09, o visą savo sprendimą grindė beveik vien Išvadoje išdėstytais
argumentais. Be to, teismas šališkai (palaikydamas atsakovą) įvertino liudytojo
P. Č. parodymus, neatsižvelgdamas į tai, kad šis
liudytojas tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino,
jog su prokuroru buvo suderintas tyrimo planas, prokuroras daug kartų davė
žodinius nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo eigos, nustatinėjo terminus
ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, tikrino bylą, nurodė užduotis
kriminalinei policijai pateikti raštu ir pan. Teismas nepagrįstai vadovavosi
neapklausto K. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais
melagingais parodymais apie tai, kad į jį tariamai nesikreipė nei prokuroras,
nei P. Č. dėl pastarojo pavedimų nevykdymo. Teismas
neįvertino, kad Pranešime ir Išvadoje yra neteisingai nurodomas jo vykdyto
ikiteisminio tyrimo organizavimo laikotarpis. Pažymi, kad tam tikrais
laikotarpiais, t. y. jo kasmetinių atostogų metu ir ikiteisminio tyrimo
tikrinimo laikotarpiu, kai kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo
siuntinėjama ir kontrolės byla, bylos tirti nebuvo įmanoma. Nurodo, kad
Pranešime nurodomas vienoks, o Išvadoje kitoks padaryto tarnybinio pažeidimo
laikotarpis. Tokiu būdu jam apribota galimybė apsiginti, t. y. teisingai
įvertinti tarnybinį pažeidimą, jo sudėtį bei teikti išsamius paaiškinimus, įrodymus.
Teismas nepagrįstai galimą greitesnę ikiteisminio tyrimo baigtį susiejo su vėliau
įvykdytų asmenų apklausų laikotarpiu (trys dienos), nes, anot pareiškėjos,
procesas truko ilgiau nei tris dienas ir apėmė prieš tai sekusius veiksmus (jų
paiešką). Teismas neatsižvelgė į tai, kad
ikiteisminis tyrimas nebuvo užbaigtas po šių liudytojų apklausų, o jis dar
tęsėsi 3 mėnesius 15 dienų, t. y. iki 2009 m. gruodžio 30 d. Esant šioms
aplinkybėms, yra akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo užbaigti anksčiau, kol
nebuvo ištirtos visos galimos nusikalstamos veikos aplinkybės, jis negalėjo.
Tai, kad ikiteisminis tyrimas nėra didelės apimties, negali vienprasmiškai patvirtinti,
kad jis turėjo būti užbaigiamas per tris ar keturis mėnesius, nes tai, anot
pareiškėjo, priklauso nuo susiklosčiusios situacijos. Teismas nesiaiškino, ką
reiškia tarnybinį pažeidimą apibūdinantis teiginys „neatlikti kiti veiksmai“,
nepagrįstai vertino tai kaip nereikšmingą aplinkybę, nes, pareiškėjo nuomone,
tokia abstrakti Išvada apriboja galimybę teisingai įvertinti tarnybinį
pažeidimą, jo sudėtį bei teikti išsamius paaiškinimus ir įrodymus. Teigia, kad
teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Išvada yra
grindžiama teisės aktais, kurių pažeidimu Pranešime jis nebuvo kaltinamas. Taip
pat, anot pareiškėjo, teismas nepagrįstai neįvertino ikiteisminio tyrimo baigties,
t. y. tai, kad aptariamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto
pagrindu, t. y. nustačius jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių, kas, anot pareiškėjo, tik patvirtina, kad
tyrimo taktika buvo pasirinkta teisinga.
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė
prokuratūra atsiliepimu (b. l. 1-3, II t.) su pareiškėjo M. M.
apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą,
o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti
nepakeistą.
Atsakydamas į pareiškėjo M.
M. argumentus, atsakovas pažymi, kad teismas pagrįstai, priimdamas
sprendimą, vadovavosi tarnybinio patikrinimo Išvada, kuri grindžiama tarnybinio
patikrinimo metu surinkta medžiaga, paremta baudžiamosios bylos Nr.
38-1-00026-09 proceso metu gautais duomenimis. Išvadoje teisingai nurodytas
tyrimo organizavimo laikotarpis –nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9
d., nes tokį laikotarpį ikiteisminis tyrimas buvo M. M. žinioje.
Anot atsakovo, procesas nenumato konkrečių ikiteisminio tyrimo užbaigimo
terminų, tačiau įtvirtina principus, kad proceso veiksmai turi būti atlikti
savalaikiai, kai yra galimybė juos atlikti. Prokuroras M. M. privalėjo
imtis reikiamų tyrimo organizavimo priemonių, kad šis nedidelės apimties
ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, nes jau buvo atliekamas 4 mėn. dar iki M. M. išeinant atostogų. Atsakovas sutinka, kad Išvadoje
nurodytas platesnis veiksmų juridinis vertinimas negu prokurorui M. M. pateiktame Pranešime, tačiau šis vertinimas, atsakovo
nuomone, nekeičia tarnybinio patikrinimo Išvados esmės ir nesuvaržo prokuroro M. M. teisių, nes Išvadoje nurodyti papildomi norminiai
aktai yra susiję su ta pačia prokuroro veika, pasireiškusią savo pareigų
organizuojant ir vadovaujant aptariamam ikiteisminiam tyrimui netinkamu
vykdymu. Pažymi, kad M. M. buvo supažindintas su išsamia
tarnybinio patikrinimo Išvada ir įtvirtintais papildomais norminiais aktais
joje, kurie savo esme nesiskiria nuo norminių aktų, nurodytų Pranešime. Todėl šis
faktas, anot atsakovo, nesuvaržė pareiškėjui galimybės tinkamai realizuoti savo
teises tarnybinio patikrinimo metu ar skundžiant tarnybinio patikrinimo Išvadą Lietuvos
Respublikos generaliniam prokurorui. Taip pat atsakovas pažymi, kad byloje nėra
reikšminga aplinkybė, kad teismas neatsižvelgė į aptariamo ikiteisminio tyrimo
baigtį, nes ji nepanaikina prokuroro M. M. atsakomybės už
tai, kad jis, organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09 ir jam
vadovaudamas, tarnybines pareigas vykdė netinkamai.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Šilutės
rajono apylinkės prokuratūra atsiliepimo į pareiškėjo M. M. apeliacinį
skundą nepateikė.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Nagrinėjamo ginčo
dalykas – Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 29 d.
įsakymo Nr. P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės
prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“, kuriuo M. M. už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda –
pastaba, pagrįstumas ir teisėtumas. Minėtas atsakovo Įsakymas priimtas,
atsižvelgiant į 2009 m. spalio 16 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje surašytą
tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3.9-209 „Dėl Šilutės rajono apylinkės
prokuratūros prokuroro M. M. veiksmų, organizuojant
ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00026-09“, todėl šioje Išvadoje nurodytos faktinės
aplinkybės bei jų įvertinimas Įsakyme nurodytų pažeistų teisės aktų normų
taikymo požiūriu laikytini neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi.
Prokurorų tarnybinės
atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas
(toliau – ir Prokuratūros įstatymas) ir Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir
tarnybinės nuobaudos taikymo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), patvirtinti
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. I-9.
Pagal šiuos teisės aktus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn ir jiems
skiriamos tarnybinės nuobaudos už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio
nusižengimo sudėtį sudaro: neteisėta veika (veikimas ar neveikimas), tarnybinį
nusižengimą padariusio prokuroro kaltės laipsnis ir priežastinis ryšys tarp
neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Taigi tarnybinis nusižengimas – tai
kalta prokuroro veika (veiksmas ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai,
reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Ar prokuroras padarė tarnybinį
nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio
patikrinimo išvada, joje fiksuojant patikrinimo metu nustatytas aplinkybes,
nurodant jas pagrindžiančius duomenis ir pateikiant teisinį tikrinamo prokuroro
veikos įvertinimą. Taigi sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo
teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo
sudėties nustatymas.
Pareiškėjas M. M. tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Lietuvos Respublikos
prokuratūros įstatymo 16 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnio, 170 straipsnio 2 ir 3
dalies, 176 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 2008 m. birželio 19 d. Generalinio
prokuroro įsakymu Nr. I-86 patvirtintų Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos
organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 5.2, 25 ir 27 punktų pažeidimus.
Lietuvos Respublikos
prokuratūros įstatymo 16 straipsnyje įtvirtintos bendros ikiteisminį tyrimą
reglamentuojančios normos, kuriose nustatyta prokuroro kompetencija ir jam
privalomas elgesio procesinėje veikloje modelis: pagal šio straipsnio 1 dalį prokurorai
pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja,
kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį
kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir
jų vykdymą BK, BPK, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir šio
įstatymo nustatyta tvarka; pagal straipsnio 2 dalį – prokurorams ir
ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos
rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio
tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra
privalomi. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4
punkte numatyta, kad prokuroras privalo tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar
pavedimus. Minėtos bendrosios prokuroro pareigos detalizuotos BPK nuostatose.
BPK 2 straipsniu prokuroras yra įpareigotas kiekvienu atveju, kai paaiškėja
nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų
numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir
atskleista nusikalstama veika. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus
atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip
vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 170 str. 2 d.). Prokuroras duoda ikiteisminio
tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų
nutarimus (BPK 170 str. 3 d.). BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintos
nuostatos, įpareigojančios tiek prokurorą, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūną
siekti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Pagal
Rekomendacijų 5.2 punktą prokuroras, organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam
vadovaudamas, pagal savo kompetenciją privalo kontroliuoti, kaip laikomasi
reikalavimo ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus.
Rekomendacijų 25 punktas numato, kad prokuroras duoda žodinius arba rašytinius
nurodymus ir pavedimus, įtvirtina, kada rašytinius įrodymus duoti privaloma.
Rekomendacijų 27 punktas suteikia teisę prokurorui, pavedant atlikti
ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai,
nustatyti ikiteisminio tyrimo ar atskirų proceso veiksmų atlikimo terminus ir
reikalauti pateikti informaciją apie pavedimo įvykdymą.
Iš skundžiamo Įsakymo
bei tarnybinės veiklos patikrinimo Išvados matyti, kad aukščiau išvardintų
teisės normų pažeidimas pasireiškė tuo, kad prokuroras M. M. nesiėmė
teisės aktuose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad
savalaikiai būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir atskleista nusikalstama
veika, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams nedavė nurodymų raštu,
nenustatė konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, nebuvo
reiklus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų ir vadovų atžvilgiu dėl jų
neveiklumo ir tokiu būdu neužtikrino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą būtų
atlikti būtini proceso veiksmai nukentėjusiųjų parodymams patikrinti ir išspręstas
klausimas dėl pranešimų apie įtarimus įteikimo galimai nusikalstamą veiką
padariusiems V. B. ir J. T., liudytojų
apklausų bei tyrimo užbaigimo.
Išanalizavus
pareiškėjo M. M. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn
faktinį ir teisinį pagrindą, matyti, kad jo neveikimas, kaip tarnybinio
nusižengimo objektyvioji pusė, iš esmės apibūdinama dviems aspektais –
pareiškėjas nesiėmė įstatymų numatytų organizacinių priemonių, kad būtų laiku
atliktas išsamus ikiteisminis tyrimas, bei nepakankamai kontroliavo
ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą. Kiti išvardinti veiksmai yra iš esmės
pareiškėjo M. M. pasirinkto netinkamo elgesio
detalizavimas. Pareiškėjas nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda ir teigia,
kad savo pareigas vykdė tinkamai.
Byloje nėra ginčo
dėl to, kad M. M., kaip Šilutės rajono apylinkės
prokuratūros prokuroras, buvo atsakingas už ikiteisminio tyrimo kontrolę baudžiamojoje
byloje Nr. 38-1-00026-09. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad minėta byla jo
žinioje buvo nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 45-52, 96,
I t.), t. y. ikiteisminis tyrimas, bylai būnat M. M. žinioje,
nebuvo užbaigtas ir truko jau ilgiau kaip šešis mėnesius. Šiuo aspektu
pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra
nustatytas konkretus terminas, per kurį turi būti užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
Jo trukmė priklauso nuo daugelio veiksnių: baudžiamosios bylos sudėtingumo,
tiriamų nusikalstamų veikų skaičiaus, atliekamų tyrimų trukmės ir apimties ir t.
t. BPK 176 straipsnyje įtvirtinta bendra nuostata, kad ikiteisminis tyrimas
turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Taigi nagrinėjamu atveju,
sprendžiant dėl pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo,
pirmiausia būtina įvertinti baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00026-09 (kol ji
buvo prokuroro M. M. žinioje) atliktus ikiteisminio tyrimo
procesinius veiksmus operatyvumo, išsamumo ir efektyvumo požiūriu.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi administracinės bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje
byloje Nr. 38-1-00026-09 buvo atliekamas nepateisinamai
ilgai ir neišsamiai. Matyti, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atlikti iš
esmės tik šie veiksmai – nuo 2009 m. kovo 10 d. iki
2009 m. gegužės 10 d. klausomasi telefoninių pokalbių (b. l. 103-105, b. l. I
t.), pagal 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. kovo 16 d. prokuroro prašymus priimtų
Šilutės rajono apylinkės teismo nutarčių pagrindu atliktos kratos (b. l.
99-103, I t.), taip pat nuo 2009 m. kovo 10 d. iki 2009 m. balandžio 10
d. D. U. kabinete buvo sumontuota vaizdo technika, o 2009
m. balandžio 3 d. kreiptasi dėl vaizdo įrašo, daryto 2009 m. vasario 23 d. UAB
„Dinavas“ teritoriją stebinčių vaizdo kamerų, paėmimo (b. l. 106, I t.). 2009
m. balandžio 24 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui Šilutės
rajono PK išsiųstas prašymas pavesti operatyviniams darbuotojams atlikti tam
tikrus procesinius veiksmus (b. l. 107, I t.). Vėliau jokie ikiteisminio tyrimo
veiksmai iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, t. y. beveik tris mėnesius,
nebuvo atliekami. Už ikiteisminio tyrimo atlikimą atsakingas tyrėjas P. Č. tik 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono PK su užklausimu
apie 2009 m. balandžio 24 d. pavedimo vykdymą (b. l. 108, b. l. I t.).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono PK
viršininko pavaduotojas K. B., apklaustas kaip liudytojas
ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad
anksčiau P. Č. dėl pavedimo neįvykdymo nesidomėjo,
prokuroras M. M. dėl ikiteisminio tyrimo užsitęsimo taip
pat nesikreipė (b. l. 116-117, I t.). Be to, neaišku, kodėl per visą
baudžiamosios bylos buvimo prokuroro M. M. žinioje laikotarpį
nebuvo apklausti liudytojai (UAB „Dinavas“ buhalterė ir apskaitininkė, UAB
„Argus“ darbuotojai), stebėję galimą nusikalstą veiką, taip pat V. B. ir J. T., D. U. pranešime
nurodyti kaip nusikaltimą įvykdę asmenys, kodėl jiems nepareikšti įtarimai. Pareiškėjas
tokį neveikimą teisino pasirinkta ikiteisminio tyrimo taktika (nuspręsta
klausytis V. B. ir J. T. telefoninių
pokalbių, jiems nepranešant apie pradėtą ikiteisminį tyrimą), nepakankamu
duomenų kiekiu pareikšti įtarimus, negalėjimu nustatyti liudytojų buvimo
vietos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai
sprendė, kad tokie argumentai yra aiškiai nepagrįsti. Pažymėtina, kad jau
pačioje pradžioje atlikus kratas, ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas buvo
pakankamai paviešintas. Be to, pokalbiai buvo baigti klausytis 2009 m, gegužės
10 d., tačiau ir toliau dėl V. B. ir J.
T. apklausų joks sprendimas nepriimtas. Tai, kad tuo metu įtarimai V. B. ir J. T. nepareikšti, nesant tam
pakankamai duomenų, prieštarauja M. M. 2009 m. kovo 10 d.
prašyme dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei
įrašų darymo išdėstytiems faktams (b. l. 103, I t.). Šiame dokumente
pareiškėjas M. M. nurodė, kad byloje yra pakankamai
duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padarytas apysunkis nusikaltimas
ir jį galėjo įvykdyti V. B. ir J. T..
Dėl neapklaustų liudytojų pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad juos
realiai buvo bandoma surasti, išskyrus UAB „Argus“ darbuotoją. 2009 m.
balandžio 24 d. rašte be įpareigojimo nustatyti UAB „Argus“ darbuotoją ir
iškviesti jį apklausai nurodomas tik bendras pavedimas nustatyti liudytojus,
nenurodant jokios informacijos apie UAB „Dinavas“ buhalterę ir apskaitininkę,
nors, ko neginčija ir pareiškėjas, apie šiuos asmenis, galimus nusikaltimo
liudytojus, jau buvo žinoma. Be to, kaip minėta anksčiau, 2009 m. balandžio 24
d. rašte Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono
PK pavedus atlikti tam tikrus veiksmus (tarp jų – ir nustatyti liudytojus), šio
pavedimo vykdymo rezultatais nebuvo domimasi daugiau nei tris mėnesius, kas
akivaizdžiai nesiderina su operatyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimo principu.
Vertinat M. M. elgesį atliktų ir neatliktų ikiteisminio tyrimo
procesinių veiksmų kontekste, taip pat pažymėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo
kontrolės bylos Nr. 38-1-00026 ir atsakovo pateiktos tarnybinio patikrinimo
medžiagos nematyti, kad prokuroras M. M., 2009 m. kovo 3
d. pavedimu sudaręs ikiteisminio tyrimo grupę ir jos vadovu paskyręs vyriausiąjį
tyrėją P. Č., toliau faktiškai būtų kontroliavęs ikiteisminį
tyrimą atlikusio pareigūno procesinius veiksmus. Minėtame pavedime buvo
nustatyti penki terminai, kuriems suėjus tyrėjas privalėjo pateikti pranešimą
apie tyrimo eigą arba atvykti į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą
ikiteisminio tyrimo aptarimui. Ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje Nr.
38-1-00026 yra pateiktas tik vienas tarnybinis pranešimas (2009 m. rugpjūčio 18
d.) apie ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje eigą, apie tyrėjo atvykimą
pas prokurorą taip pat fiksuota tik vieną kartą (2009 m. gegužės 6 d.). Nors
vyriausiasis tyrėjas P. Č., apklausiamas tarnybinio
patikrinimo metu, nurodė, kad 2009 m. kovo 3 d. pavedime nurodytais terminais
atvykdavo pas prokurorą (b. l. 113-115, I t.), šie parodymai vertintini
kritiškai. Matyti, kad vienas iš pavedimu nustatytų terminų (2009 m. birželio
8 d.) sutapo su P. Č. atostogomis (b. l. 75, 76, I t.),
todėl tai įrodo, kad minėtą dieną jis pas prokurorą nesilankė. Be to, pirmosios
instancijos teismo posėdyje P. Č. apie apsilankymus pas
prokurorą nenurodė, paaiškino, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą kontroliavo tik
duodamas žodinius nurodymus (b. l. 161, I t.). Įvertinus konkrečios bylos
faktines aplinkybes, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtį, jų atlikimo
terminus, akivaizdžiai matyti, kad tokia pasirinkta ikiteisminio tyrimo
organizavimo ir kontrolės forma buvo netinkama.
Apibendrinant pažymėtina,
kad prokuroras ne tik organizuoja ir vadovauja visam ikiteisminiam tyrimui, bet
ir kontroliuoja, kaip operatyviai ir kokybiškai jis atliekamas. Minėtos
funkcijos tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo. Taigi prokuroras yra atsakingas
ne tik už jo paties atliekamus, bet ir už kontroliuojamus ikiteisminio tyrimo
veiksmus. Prokuroras privalo aktyviai domėtis ikiteisminio tyrimo proceso eiga,
atliekamų procesinių tyrimo veiksmų rezultatais, juos vertinti ir, priklausomai
nuo susiklosčiusios teisinės situacijos, priimti atitinkamus sprendimus jam
suteiktos kompetencijos ribose. Pažymėtina, kad teisė aktai prokurorams
suteikia daug teisių kontroliuoti baudžiamąjį procesą. Tokie įgalinimai inter
alia numatyti ir Išvadoje bei Įsakyme paminėtuose BPK 170 straipsnio 3
dalies (teisė duoti privalomus nurodymus, panaikinti neteisingus nutarimus) ir
Rekomendacijų 25 (teisė duoti žodinius arba rašytinius nurodymus ir pavedimus) ir
27 (teisė nustatyti veiksmų atlikimo terminus ir reikalauti pateikti
informacija apie pavedimų įvykdymą) punktų nuostatose. Iš to, kas išdėstyta, darytina
išvada, kad ikiteisminio tyrimo kontrolė turi būti atliekama realiai, t. y. efektyviai
ir veiksmingai panaudojant prokurorui suteiktus įgalinimus veikti ikiteisminio
tyrimo procesą, o ne formaliai, tik reikalaujant iš tyrimą atliekančio
pareigūno pateikti ataskaitas apie tyrimo eigą ar žodžiu nurodant atlikti pavedimus,
kai yra akivaizdu, kad šios priemonės nepakankamos.
Atsižvelgdama į
paminėtas nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai
įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjas netinkamai organizavo
ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nepakankamai kontroliavo ikiteisminį
tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmus, todėl tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas
pagrįstai ir teisėtai, paskiriant švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą
(Prokuratūros įstatymo 40 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija
sutinka su pareiškėju, kad jam pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo
padarymo negali būti grindžiamas tokiais abstrakčiais teiginiais kaip „neatliko
kitų veiksmų“. Kita vertus, nustatytų faktų visuma yra pakankama pareiškėjo
tarnybinei atsakomybei kilti, todėl kaltinimo apimties sumažėjimas, įvertinus
tai, kad pareiškėjui paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda (pastaba),
nagrinėjamu atveju teisiškai situacijos nekeičia ir pareiškėjo tarnybinės
atsakomybės nepanaikina.
Pareiškėjas M. M. nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo
padaryta procedūrinių pažeidimų, kurie iš esmės suvaržė jo teisę į gynybą.
Pagrindinis argumentas – pranešime apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį tyrimą
išdėstytos faktinės aplinkybės, kaltinimo apimtis ir kvalifikacija skiriasi nuo
to, kas nurodyta Išvadoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad būtent
tarnybinio patikrinimo Išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame
įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo
kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Su šia
Išvada pareiškėjas M. M. buvo supažindintas 2009 m.
spalio 19 d. (b. l. 53, I t.), o Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo
priimtas tik 2009 m. spalio 29 d (b. l. 9, I t.). Byloje nėra duomenų, kad
pareiškėjui buvo trukdoma pateikti papildomus paaiškinimus dėl Išvadoje
pareikšto ir patikslinto kaltinimo. Taigi teigti, kad tarnybinės nuobaudos
skyrimo proceso metu buvo suvaržyta jo teisė apsiginti, nėra pagrindo.
Pareiškėjas nurodė,
kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nes
neišsireikalavimo baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00026-09 medžiagos, šališkai
įvertino liudytojo P. Č. paaiškinimus, nepagrįstai
vadovavosi melagingais liudytojo K. B. parodymais, taip iš
esmės keldamas tinkamo įrodymų vertinimo klausimą. Lietuvos Respublikos
administracinių bylų įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir
objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip
pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas
įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas bylą
nagrinėjančio teismo vidiniu įsitikinimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi
byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad teismas įrodymų vertinimo nuostatų
nepažeidė, o pareiškėjo pateikta subjektyvi, jo poziciją pagrindžianti apklaustų
liudytojų parodymų interpretacija, šio fakto negali paneigti. Teisėjų kolegija
dėl neišreikalautos baudžiamosios bylos Nr. 38-1-00026-09 medžiagos pažymi, kad
įrodinėjimo procese reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra susiję su
nagrinėjama byla, t. y. gali patvirtinti arba paneigti bylai reikšmingas
aplinkybes. Apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos
teismas nepagrįstai neišreikalavo minėtos medžiagos, pareiškėjas aiškiai
neišdėstė, kokias konkrečias būtent šiai bylai reikšmingas aplinkybes
pareiškėjas siekė patvirtinti arba paneigti šiuo įrodymu ir kokią reikšmę šio
įrodymo neišreikalavimas turėjo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš
apeliacini skundo turinio nematyti, kad jis būtų grindžiamas argumentais, kurių
įvertinimui atlikti nepakaktų administracinėje byloje esančių duomenų. Todėl
teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas,
neišreikalaudamas šios bylos, padarė proceso įstatymo pažeidimą, turėjusį
įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui.
Teisėjų kolegija taip
pat nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad pirmosios instancijos teismas
privalėjo atsižvelgti į ikiteisminio tyrimo baigtį bei jo vėlesnį atlikimo
terminą. Nagrinėjamoje byloje šie faktai, sprendžiant dėl pareiškėjo M. M. tarnybinės atsakomybės, neturi teisinės reikšmės. Tai,
kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų apie
padarytą nusikalstamą veiką, nepaneigia to fakto, kad prokuroras M. M. savo pareigas, jam organizuojant ir kontroliuojant
ikiteisminį tyrimą, vykdė netinkamai. Pareiškėjas teisingai pastebi, kad ikiteisminis
tyrimas, jo kontrolę paskyrus kitam pareigūnui, buvo užbaigtas tik dar po trijų
mėnesių. Kita vertus, pareiškėjas neįvertina, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė
dėl būtinybės atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių atlikimą užtikrinti
privalėjo jis pats.
Taip pat nepripažįstami
pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad neatsižvelgta į tai, jog ikiteisminio tyrimo,
kol baudžiamoji byla Nr. 38-1-00026-09 buvo jo žinioje, jis visada negalėjo
objektyviai kontroliuoti, nes buvo kasmetinėse atostogose, o vėliau byla
išsiųsta patikrinimui. Pareiškėjas kasmetinėse atostogose buvo nuo 2009 m.
liepos 7 d. iki 2009 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 77). Jų metu
ikiteisminio tyrimo kontrolė kitam prokurorui neperduota.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas,
elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, prieš išeidamas atostogų, ypač įvertinęs
tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas jau keturis mėnesius, privalėjo
imtis atitinkamų organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas
ikiteisminio tyrimo vykdymas. Todėl pareiškėjo atostogos, kaip neveikimo
priežastis, nagrinėjamu atveju prokuroro tarnybinės atsakomybės nešalina. Tas
pats pasakytina ir dėl antrojo pareiškėjo nurodyto pasiteisinimo.
Atsižvelgdama į išdėstytas
aplinkybes, taip pat iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo
nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo
priimtą sprendimą pagrįstu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame
nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai Antanas
Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius