Administracinė byla Nr. I-4762-171/2015 |
Proceso Nr. 3-61-3-04087-2014-9 |
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.1; 74 (S) |

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – LR VRM) 2014-08-26 sprendimą Nr. ID-6077(11) kaip nepagrįstą ir neteisėtą; priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 str. nuostatas neišmokėtą pensijos dalį – 5 967,72 Lt;
Pareiškėja paaiškino, kad jai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Su pensijos perskaičiavimu ji nesutinka, mano, kad buvo diskriminuojama, o jos konstitucinės teisės ir laisvės pažeistos.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su pareiškėjos skundu nesutiko (b. l. 27). Nurodė, kad pareiškėjos pensijos 2012–2013 m. perskaičiavimas taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo galimas ir neprieštaravo Konstitucijai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti (b. l. 25-26).
Skundas atmestinas. Administracinė byla dalyje nutrauktina.
Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Nustatyta, kad pareiškėjai yra paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 29–31). Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo pareiškėja 2014-08-06 prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (b. l. 32). Pastaroji 2014-08-26 sprendimu Nr. ID-6077(11) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 33). Pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatomis (b. l. 34–35).
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus.
Pareiškėja skunde prašo panaikinti ir LR VRM 2014-08-26 sprendimą Nr. ID-6077(11). Pažymėtina, kad nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 str. 1 d. nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT administracinėse bylose: Nr. AS492-124/2013; Nr. AS146-562/2013; Nr. AS502-757/2013 ir kt.). LVAT administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Ši praktika atsispindi ir naujausioje LVAT praktikoje (administracinė byla Nr. A-606-520/2015). Atsižvelgiant į tai, bylos dalis dėl LR VRM 2014-08-26 sprendimo Nr. ID-6077(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Bylos dalį dėl atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-08-26 sprendimo Nr. ID-6077(11) panaikinimo nutraukti.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Irena Paulauskienė
Jūra Marija Strumskienė