LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistojo V. M. (V. M.) gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,

nuteistosios I. Š. gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

nuteistojo E. A. gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui,  

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato Eugenijaus Šulioko ir nuteistojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Griežės kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžio; taip pat pagal nuteistosios I. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu:

V. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su pagal 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendį neatlikta bausmės dalimi ir V. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė ir 216 MGL (8134,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. vasario 18 d. (dvi dienos);

V. M. dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

E. A. pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį nuteistas 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, ši bausmė subendrinta su 2021 m. kovo 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė bausmė – 446 MGL (22 300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę E. A. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. vasario 18 d. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai. E. A. nustatyta galutinė 442 MGL (22 100 Eur) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta baudos dalis, sumokėta pagal 2021 m. kovo 10 d. teismo baudžiamąjį įsakymą. Nustatytas dviejų metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas baudai savanoriškai sumokėti; 

E. A. dėl kaltinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

I. Š. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis dėl V. M. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: V. M. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta pagal BK 199 straipsnio 3 dalį bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, ir V. M. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, t. y. 134,56 Eur dydžio bauda, ir V. M. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė bei 134,56 Eur dydžio bauda.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis dėl E. A. išteisinimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: E. A. pripažintas kaltu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė bei 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 196 MGL (9800 Eur) dydžio bauda, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė bei 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas vieneriems metams; paskirta šešių mėnesių nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis; vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – intensyvi priežiūra ir įpareigojimas nesiartinti prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos zonos ribų; pakeista Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis dėl E. A. laikinojo sulaikymo laiko (dviejų dienų) ir baudos, sumokėtos pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. baudžiamąjį įsakymą, įskaitymo: vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į E. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. vasario 18 d. (dvi dienos); į paskirtą E. A. bausmę įskaityta 9800 Eur bauda, sumokėta pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalis dėl I. Š. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: I. Š. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, ir nuteista 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda; nustatytas dvejų metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos savanoriško sumokėjimo terminas.

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų gynėjų, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       V. M. ir E. A. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad 2020 m. vasario 15 d., laikotarpiu nuo 19.54 val. iki 19.59 val. ir nuo 21.41 val. iki 21.57 val., būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais asmenimis, Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) ribose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0599 ir Nr. 0600, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusių nenustatytų asmenų, išvengdami muitinės kontrolės, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per muitinės postą perėmė šių asmenų į Lietuvos Respublikos teritoriją permestus 6250 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ bei 2860 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir yra 31 268,30 Eur.

2.       V. M. ir E. A. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad būdami bendrininkai, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; 3.2 punktą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka; 3.4 punktą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, 2020 m. vasario 15 d., laikotarpiu nuo 21.41 val. iki 21.57 val., nuo valstybės sienos, esančios Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, gabeno į sodybą, esančią adresu: Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią bendrininkei I. Š., ir minėtos sodybos ūkiniame pastate laikė 6050 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 2860 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir yra 30 567,30 Eur, kol 2020 m. vasario 16 d. 12.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai atliko kratą ir surado minėtas cigaretes.

3.       I. Š. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad veikdama kartu su V. M. ir E. A., pažeisdama nustatytą tvarką, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 punktą, kuriuo įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; 3.2 punktą, kuriuo įtvirtinta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, informavę apie tai teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka; 3.4 punktą, kuriuo įtvirtinta, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminių didesnius kiekius, negu šiose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas šių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus; žinodama, kad jai priklausančiame ūkiniame pastate adresu: Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), yra laikomos neteisėtai atgabentos cigaretės, padėjo bendrininkams V. M. ir E. A. laikyti akcizais apmokestinamas prekes – 6050 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, 2860 vnt. pakelių cigarečių „Minsk 5 Super Slims“, kurie paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis, nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 30 567,30 Eur, kol 2020 m. vasario 16 d. 12.30 val. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai atliko kratą ir minėtas cigaretes surado.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad, išteisindamas V. M. ir E. A. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas ir dėl šios dalies priėmė neteisėtą bei nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistųjų parodymus, kad jie nedalyvavo akcizais apmokestinamų prekių kontrabandoje, paneigia byloje esantis įrodymų visetas. Nors V. M. ir E. A. nebuvo sulaikyti įvykio vietoje, tačiau byloje yra pakankamai netiesioginių įrodymų, kurie patvirtina jų kaltę. Byloje nustačius, kad E. A. ir V. M. dalyvavo cigarečių kontrabandoje, kad jie patys pėsčiomis iš pasienio per mišką į Lietuvos Respublikos gilumą iki sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., nunešė ryšulius su cigaretėmis, pasitvirtino E. A. ir V. M. inkriminuotas cigarečių gabenimas. Atitinkamai E. A. ir V. M. ne tik atgabeno cigaretes į sodybą, bet ir laikė labai didelį kontrabandinių cigarečių kiekį jos ūkiniame pastate bei padarė veiką, nurodytą BK 199² straipsnio 2 dalyje.

5.       Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad I. Š. kaltę patvirtina susirašinėjimo programoje „Telegram“ vykę pokalbiai tarp V. M., I. Š. ir kitų asmenų. Iš susirašinėjimo matyti, kad išteisintoji davė nurodymus, kaip sutrukdyti kratai ir sunaikinti cigaretes. Teismas konstatavo, kad byloje esantis įrodymų visetas suteikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, jog I. Š. sau priklausančią sodybą, esančią apie 350 metrų nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, iš anksto suteikė nusikalstamai veikai daryti ir iki kratos darymo žinojo, kad jos sodyboje (ūkiniame pastate) yra laikomos kontrabandinės cigaretės, taigi pagal BK 24 straipsnio 6 dalį buvo šios nusikalstamos veikos padėjėja. I. Š. veiksmai leidžiant laikyti jai priklausančioje sodyboje kontrabandines cigaretes buvo reikšmingi – be jos indėlio realizuoti nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių būtų neįmanoma arba nusikaltimo padarymas vykdytojams būtų pasunkėjęs, I. Š. nebuvo vien pasyvi liudytoja, ji akivaizdžiai veikė išvien su nuteistaisiais V. M. ir E. A..

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

6.       Kasaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas E. Šuliokas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį su pakeitimais, paskiriant V. M. bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Kasatorius skunde nurodo:

6.1.                      Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų: netyrė visų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, kontrabandos požymius V. M. veiksmuose preziumavo, įrodinėjo ne savarankiškai, o išvedė iš kitos byloje įrodytos veikos (BK 1992 straipsnio 2 dalis), selektyviai pritaikydamas V. M. veikos kvalifikavimui BK 199 straipsnio 3 dalį. Nesant pakankamų šio nusikaltimo sudėties įrodymų, apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė nelogišku vertinimu ar duomenimis, kurie niekaip nepatvirtina kontrabandos. Apeliacinės instancijos teismas ne tik netyrė įrodymų, bet ir kai kurių jų nuosprendyje neaprašė, padarė nemotyvuotas bei nepagrįstas išvadas dėl nuteistųjų ir liudytojų (pasienio pareigūnų) parodymų pakankamumo, elgėsi šališkai nevertindamas byloje esančių kitų įrodymų ir aplinkybių, paneigiančių V. M. inkriminuotą kontrabandą ir jo veikimą bendrininkų grupe, atsižvelgė tik į kaltintojo ir pasienio pareigūnų prielaidas, visiškai ignoruodamas nuteistųjų bei jų gynėjų nurodytas aplinkybes ir argumentus. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių, BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 241 straipsnio 2 dalies, 301 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas ir dėl šios dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. Šį pažeidimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo iš esmės nepagrįstai kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo teisę įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, bet nenurodė, kaip pirmosios instancijos teismo teisėjas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kokios išvados yra nepagrįstos.

6.2.                      Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo V. M. versiją apie nepažįstamų asmenų automobiliu atvežtų kontrabandinių cigarečių palikimą sodybos sandėliuke paneigia byloje esantys įrodymai, jo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs bei prieštaringi, V. M. apeliacinės instancijos teisme neprisipažino padaręs cigarečių kontrabandą, jis negalėjo paaiškinti faktinių aplinkybių, susijusių su sodyboje nenustatytų asmenų paliktomis ir pareigūnų rastomis cigaretėmis, niekaip nepatvirtina V. M. kaltės dėl per valstybės sieną permestų ryšulių su cigaretėmis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje paėmimo ir gabenimo į sodybą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės laiko V. M. parodymus nepatikimais, todėl jie apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje negali būti vertinami kaip įrodymai. Be to, V. M. negeba aiškiai suvokti ir išreikšti savo minčių, todėl jo paaiškinimai byloje galėjo būti nenuoseklūs, o sudėtingesnių aplinkybių nesugebėjo paaiškinti. Paneigdamas V. M. nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kontrabandinės cigaretės per mišką iki sodybos buvo atgabentos pėsčiomis. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu buvo gabenamos per valstybės sieną permestos kontrabandinės cigaretės, o apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuo grindė šią aplinkybę.

6.3.                      V. M. pagal savo bendravimo galimybes pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje davė išsamius ir nuoseklius parodymus, o apeliacinės instancijos teismas jų nevertino ir atmetė net V. M. neapklausęs. Pagal baudžiamojo proceso nuostatas, suabejojęs V. M. parodymais, apeliacinės instancijos teismas turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje esantys prieštaravimai būtų ištirti, pašalinti ir nekiltų abejonių dėl jo kaltės ar byloje surinktų įrodymų teisėtumo. Teismas to nepadarė, o tik formaliai nurodė, kad V. M. versija paneigta. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės objektyviai ir išsamiai atskleisti ir ištirti bylos aplinkybes, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nekiltų prielaidų manyti, jog teismas, vengdamas tinkamai atlikti savo pareigas, buvo objektyviai šališkas, t. y. tokiais savo veiksmais apeliacinės instancijos teismas neužtikrino, kad su proceso šalimis būtų elgiamasi lygiai ir sąžiningai, nė vienai iš jų nesuteikiant papildomų garantijų ar privilegijų.

6.4.                      Apeliacinės instancijos teismas kaip V. M. kaltės padarius kontrabandą įrodymą vertino tai, kad sodyboje iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo jokių pašalinių asmenų nebuvo; sodyboje buvo tik E. A. ir V. M.. Tokia teismo išvada nelogiška, nes V. M., būdamas sodyboje, tuo pačiu metu negalėjo būti už 350 ar daugiau metrų ir ten vykdyti kontrabandos. Pasienio pareigūnų subjektyvūs vertinimai, kad E. A. ir V. M. jau iš anksčiau jiems buvo žinomi kaip susiję su cigarečių kontrabanda, šioje byloje negali būti nei tiesioginis, nei netiesioginis įrodymas ar aplinkybė, patvirtinanti V. M. kaltę dėl kontrabandos. Tai, kad V. M. anksčiau buvo teistas, taip pat nėra jo kaltės įrodymas.

6.5.                      Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė tuo, kad sodyboje atliktos kratos metu buvo rastos apdegusios cigaretės „NZ Gold“ ir „Minsk Super Slims“, taip pat dvi radijo stotelės, kurios paprastai naudojamos kontrabandai daryti, kad sodyba yra šalia kontrabandos padarymo vietos, nutolusi apie 350 metrų nuo cigarečių permetimo vietos. Tačiau teismas netyrė, ar sodyboje rastas priemones naudojo V. M.. Teismas rėmėsi tarnybinio šuns panaudojimo 2020 m. vasario 16 d. aktu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 15 d. 22.55 val. apie 50 m nuo valstybės sienos ženklo tarnybinis šuo aptiko pėdsakus, vedančius į Lietuvos Respublikos gilumą; pėdsakai vedė apie 350 m iki greta esančios sodybos; prie sodybos ant kelio pėdsakai pasibaigė (1 t., b. 1. 6–9). Šie duomenys nepatvirtina, kad pėdsakais, kuriais sekė tarnybinis šuo, ėjo V. M. ir kad jie atvedė į sodybą, kurioje tuo metu buvo V. M., nes pėdsakai pasibaigė ant kelio. 

6.6.                      Vertindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi kitų pareigūnų (pvz., valstybės sienos vaizdo stebėjimo operatoriaus), kurie nedalyvavo vykdant pėdsekystę ir kurie parodymuose reiškė savo nuomones ir samprotavimus (pvz., apie galimybes cigaretes gabenti naščiais, kurių rasta nebuvo, apie galimus panešti ryšulių kiekius ir panašiai), parodymais. Liudytojas K. F. parodė, kad praėjus porai minučių po permetimo dalyvavo uždarant teritoriją, kad iš jos neišvažiuotų ir nepasišalintų jokie asmenys. Per jo stebėtą teritoriją niekas nepasišalino, nes cigaretes gabenę asmenys nuėjo į sodybą, kurią saugojo patrulis (5 t., b. 1. 5–7). Apeliacinės instancijos teismas darė nelogišką išvadą, nes nevertino, kaip per porą minučių po permetimo V. M. galėjo į sodybą atsinešti ir sudėti ūkiniame pastate apie 40 vienetų ryšulių. Liudytojo teiginys, kad cigaretes gabenę asmenys nuėjo į sodybą, nepatvirtintas kitais bylos duomenimis, taip pat prasilenkia su logika, nes neaišku, ar jis matė nueinančius į sodybą asmenis ir kaip į patrulio saugomą teritoriją galėjo nepastebimai patekti cigaretes gabenę asmenys.

6.7.                      Apeliacinės instancijos teismas nevertino to, kad liudytojas kinologas pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog pėdsakai vedė ne tiesia linija, o gerokai vingiavo, atvedė iki sodybos kampo ir pėdsekystė baigėsi ant kelio, o tai reiškia, kad pėdsakų atstumas galėjo būti gerokai didesnis nei 350 metrų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir nelogiškai vertino kaip labai artimą atstumą, ir kad asmuo ar asmenys, kuriems galėjo priklausyti pėdsakai, galėjo pasišalinti automobiliu. Nepaisydamas šių abejonių, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sodyba, į kurią buvo nunešti (nors, bylos duomenimis, gabenimo būdas nenustatytas) cigarečių ryšuliai, nuo permetimo vietos buvo nutolusi apie 350 metrų, t. y. buvo labai arti, padarė prielaidą, kad abu nuteistieji turėjo pakankamai laiko (1 val. 41 min.) surinkti po pirmo permetimo ryšulius, juos pėsčiomis per mišką nunešti į sodybą ir vėl sugrįžti į pasienį pasiimti kitų ryšulių, kurie buvo permesti antru atveju.

6.8.                      Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad įvykio vietoje rastų 200 vnt. cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurie įstrigo medyje tarp šakų, perėmimas kaltinamiesiems inkriminuotas nepagrįstai, nes šie privalomi pateikti muitinei daiktai buvo permesti per valstybės sieną, tačiau nebuvo perimti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikdamas apeliacinės instancijos teismas kaip argumentą nurodė, kad iš Baltarusijos pusės permestas ryšulys su 200 pakelių cigarečių buvo rastas Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadinasi, per valstybės sieną buvo į ją atgabentas. Ši aplinkybė niekaip nepatvirtina, kad V. M. perėmė kitus ryšulius, todėl šis apeliacinės instancijos teismo argumentas neturi reikšmės V. M. inkriminuojant kontrabandą.

6.9.                      Kaltinime ir abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose V. M. inkriminuota ir tai, kad jis veikė bendrininkų grupe kartu su E. A., I. Š. ir kitais byloje nenustatytais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kaltinamųjų V. M. ir E. A. veikimas bendrininkų grupe pasitvirtino, tačiau bylos duomenys nepatvirtina, kad V. M., laikydamas kontrabandines cigaretes sodyboje, kurioje jis gyveno, veikė kartu su kitais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje dėl V. M. nusikaltimo, nurodyto BK 1992 straipsnio 2 dalyje, padarymo bendrininkų grupe nevertino ir nepasisakė, kokiais veiksmais pasireiškė V. M. veikimas bendrininkų grupe, nors tai V. M. ginčijo savo apeliaciniame skunde. Teismai šioje byloje neatskleidė ir nedetalizavo V. M. veikų mechanizmo visų bendrininkų bendrų veikų kontekste, nenurodė, kuo pasireiškė susitarimas su kitais asmenimis, neįrodyta, kad V. M. ir kiti asmenys suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, taip pat kiekvienas iš jų suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Byloje nėra duomenų patvirtinti, kuo pasireiškė kitų nenustatytų asmenų dalyvavimas, nes kaltinime nurodyta, jog cigarečių gabenimą ir laikymą atliko tik V. M. ir E. A.. V. M. byloje nenustatytų asmenų prašymu sodyboje laikė kontrabandines cigaretes, todėl tik jis gali būti kaltinamas dėl kontrabandinių cigarečių laikymo. E. A. veiksmai jam būnant stipriai apgirtusiam ir padegant sodybos ūkinį pastatą, kuriame buvo rastos cigaretės, turi būti vertinami kaip jo individuali veika, nes byloje nėra duomenų, kad jis norėjo ir siekė sunaikinti cigaretes. Todėl aplinkybė, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, t. y. savo sodyboje laikė cigaretes, veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, šioje byloje šalintina, o V. M. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, laikytinas lengvinančia aplinkybe.

6.10.                      Apeliacinės instancijos teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles. Teismas už V. M. inkriminuotus nusikaltimus taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytą dalinį bausmių sudėjimo būdą, tačiau neįvertino, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, kai jos daromos nepertraukiamai viena po kitos, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Kontrabandos nusikaltimas laikomas užbaigtu, kai kontrabandinės prekės kerta valstybės sieną. Tuo pačiu momentu prasideda kita nusikalstama veika, t. y. akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas ir gabenimas. Taigi abi V. M. inkriminuotos veikos iš dalies atliktos tuo pačiu laiku, jas sieja bendras sumanymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, turėjo bausmes bendrinti apėmimo būdu.

7.       Kasaciniu skundu nuteistojo E. A. gynėjas advokatas V. Griežė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendį ir E. A. pagal kaltinimus dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų išteisinti arba pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į baudą, bausmes subendrinant apėmimo būdu. Kasatorius skunde nurodo:

7.1.                      Teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir neteisėti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kuriais grindžiama išvada dėl E. A. kaltės padarius kontrabandą, tėra prielaida.

7.2.                      Teismas rėmėsi pasienio pareigūnų parodymais, kad nusikaltimo padarymo vietoje ir jos apylinkėse nebuvo užfiksuotas automobilių ar kitų pašalinių asmenų judėjimas. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad pasienio pareigūnai prie sodybos atvyko praėjus tam tikram laiko tarpui. Teismas neišsiaiškino, ar per laikotarpį nuo cigarečių ryšulių permetimo užfiksavimo iki pasienio pareigūnų atvykimo prie sodybos buvo galimybė nusikaltimą padariusiems asmenims pasišalinti toliau nuo sodybos pėsčiomis, nepastebėtiems pasienio pareigūnų, arba pasišalinti transporto priemonėmis. Pripažindamas E. A. ir V. M. kaltais dalyvavus kontrabandoje, teismas rėmėsi aplinkybe, kad nusikaltimo padarymo vietoje aptikti pėdsakai vientisai ir nepertraukiamai per mišką atvedė iki sodybos. Tačiau teismas nevertino, kad aptikti pėdsakai užsibaigė ne prie įėjimo į sodybos kiemą vartų, o prie kiemo tvoros kampo, šalia kelio. Byloje nenustatyta ir neišsiaiškinta, ar nuo pėdsakų užsibaigimo vietos cigaretes nešę asmenys toliau judėjo į sodybos kiemą, o ne kuria nors kita kryptimi. Be to, iš aptikto pėdsako nėra galimybės nustatyti, ar tai yra vieno žmogaus, ar kelių asmenų pėdsakas. Teismas nepagrindė savo išvados, kuo remiantis du asmenys pripažinti kaltais dalyvavę kontrabandoje, o ne vienas iš jų.

7.3.                      Teismo motyvas, kad sodyboje rastų cigarečių rūšis sutapo su pasienyje rastų cigarečių rūšimi („NZ Gold“) ir kad E. A. su V. M. dalyvavo kontrabandoje, nes tokios rūšies cigaretės yra vienas iš dažniausių kontrabandos dalykų, tėra prielaida. Byloje nėra duomenų, kad sodyboje rastas dvi radijo stoteles ir termovizorius, kurie paprastai naudojami kontrabandos metu, naudojo E. A.. Byloje neišsiaiškinta, ar šie prietaisai yra veikiantys, ar galėjo būti panaudoti pagal paskirtį. Be to, prietaisai rasti sodyboje, kurioje gyveno V. M., taigi E. A. su šiais prietaisais nesusijęs.

7.4.                      Teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė aplinkybių, ar E. A. su V. M. dviese galėjo ryšulius su cigaretėmis pernešti nuo pasienio iki sodybos per laiko tarpą iki pasienio pareigūnų atvykimo, nebuvo atliktas eksperimentas, teismas šių aplinkybių neišsiaiškino ir dėl jų nepasisakė, taigi, teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, rėmėsi selektyviai atrinktais įrodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad 2020 m. vasario 15 d. nuo 19.54 val. iki 19.59 val. per valstybės sieną buvo permesti 8 ryšuliai ir nuo 21.41 val. iki 21.57 val. buvo permesta 17 ryšulių. Teismas pažymėjo, kad nuteistieji turėjo pakankamai laiko surinkti pirmą kartą permestus ryšulius, nunešti juos į sodybą ir sugrįžti į pasienį paimti kitų ryšulių, kurie buvo permesti antruoju atveju. Tačiau teismas nepasisakė, ar galėjo du asmenys mažiausiai 17 ryšulių su cigaretėmis pernešti į sodybą po antrojo permetimo nepastebėti pasienio pareigūnų, jeigu antrojo permetimo metu permetimas buvo pastebėtas vaizdo kamera ir greitai po to prie sodybos atvyko pasienio pareigūnai. Atstumas nuo pasienio iki sodybos yra apie 350 m, nešantiems ryšulius asmenims reikėjo eiti mišku ir laukais. Remiantis liudytojų parodymais, ryšuliai buvo apie 50 x 70 cm dydžio, taigi, maksimaliai vienu metu vienas asmuo galėjo paimti 4 ryšulius, jų galėjo būti daugiau nei 17. Taigi, du asmenys vienu ėjimu negalėjo visų ryšulių pernešti nuo pasienio į sodybą. Turint omenyje nemažą atstumą iki sodybos, nepatogų kelią, nepatogią padėtį nešant ryšulius, ryšulių pernešimas nuo pasienio iki sodybos turėjo užtrukti. Remiantis pasienio pareigūnų parodymais, kad jie per trumpą laiką atvyko prie sodybos, du asmenys fiziškai nebūtų sugebėję per trumpą laiką sunešti visus permestus ryšulius į sodybą, sukrauti juos ir nueiti į namus. Šios aplinkybės suteikia pagrindo daryti prielaidą, kad vaizdo kameromis užfiksuotuose permetimuose dalyvavo daugiau nei du asmenys, todėl yra pagrindas manyti, kad kontrabandos nusikaltimą padarė kiti asmenys, o ne E. A. su V. M..

7.5.                      Skundžiamus nuosprendžius priėmę teismai, remdamiesi tuo, kad bandydamas sunaikinti įkalčius E. A. padegė ryšulius su cigaretėmis, kad tiksliai vykdė kitų asmenų duotus nurodymus cigaretes apipilti benzinu ir padegti bei užmesti padangą, padarė išvadą, kad jis žinojo, jog sodyboje laikomos cigaretės, taip pat konkrečią jų laikymo vietą. Tačiau, remiantis teismų nurodytais duomenimis, galima išvada, kad E. A. žinojo apie sodyboje laikomas cigaretes nuo 2020 m. vasario 16 d., kai pareigūnai atliko kratą, tačiau, atmetus kaltinimą dėl jam inkriminuotos kontrabandos, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apie sodyboje neteisėtai laikomas cigaretes E. A. žinojo jau 2020 m. vasario 15 d., kai cigaretės faktiškai buvo atgabentos į sodybą. Taigi teismo išvada, kad E. A. padarė BK 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, pagrįsta tik prielaida, o ne abejonių nekeliančiais įrodymais. E. A., pripažinęs, kad jis padegė cigaretes, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo proceso metu nepripažino, kad dalyvavo neteisėtai laikant cigaretes ar jų kontrabandoje. Be to, ir V. M. patvirtino, kad E. A. iki pareigūnų atvykimo į sodybą nežinojo apie sodyboje laikomas cigaretes.

7.6.                      Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. A. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nepagrįstai paskirta pati griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. E. A. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo geranoriškai; po šio nuteisimo daugiau nusikalstamų veikų nedarė. Taigi matomi pozityvūs jo elgesio pokyčiai. Šioje byloje E. A. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė pirmą kartą. Paprastai už padarytą pirmą nusikalstamą veiką skiriamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju teismas jam už pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką skyrė griežtesnę bausmę, negu teismo skirta už pakartotinai padarytą nusikalstamą veiką. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitinka teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), teismas nepakankamai atsižvelgė į kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

7.7.                      Teismas pažeidė baudžiamajame įstatyme nustatytas bausmių bendrinimo taisykles, nes taikė BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodytą dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teismas neįvertino, kad BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, kai jos daromos nepertraukiamai viena po kitos, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Abi E. A. inkriminuotos veikos atliktos panašiu laiku, jas sieja bendras sumanymas, todėl E. A. už šias veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.

8.       Kasaciniu skundu nuteistoji I. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio dalį dėl jos išteisinimo. Kasatorė skunde nurodo:

8.1.                      Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad I. Š., panaudos sutartimi perduodama savo sodybą neatlygintinai naudotis V. M. sugyventinei A. G., suvokė ir iš anksto žinojo, jog ši sodyba bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, tėra teismo prielaida, neparemta objektyviais įrodymais. Išvados, kad kasatorė turėjo ir galėjo žinoti, jog V. M. nuo 2012 metų užsiima cigarečių kontrabanda, nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, grindžiamos tik paviršutinišku jos ir V. M. bendravimo aplinkybių aiškinimusi. Be to, apeliacinės instancijos teismo išvada nėra logiškai pagrįsta ir laiko prasme, nes 2017 metais, išnuomodama savo sodybą V. M. sugyventinei, kasatorė objektyviai negalėjo žinoti, kad V. M. darė nusikaltimus ir už padarytus nusikaltimus yra teistas, nes V. M. už cigarečių kontrabandą ir neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis (cigaretėmis) buvo nuteistas tik 2018 metais.

8.2.                      I. Š. pažįsta V. M. ir jo tėvus, jie gyveno gretimuose kaimuose, tačiau niekada artimai tarpusavyje nebendravo, nebuvo draugai. I. Š. su pačiu V. M. bendravo tik reikalais, susijusiais su jos sodybos nuoma ir priežiūra; anksčiau V. M. pažinojo kaip sūnaus Ivano draugą, tačiau, 2015 m. jos sūnui žuvus, iki sodybos išnuomojimo kasatorė V. M. beveik niekada nebesutikdavo. V. M. pažinojo kaip statybose dirbantį asmenį, apie tai, kad V. M. 2018 m. buvo nuteistas dėl kontrabandos, kasatorė sužinojo tik susipažinusi su šios bylos medžiaga. Dėl to nėra jokių prielaidų ir jokio pagrindo manyti, kad kasatorė galėjo žinoti, jog V. M. užsiima kontrabanda. Panaudos sutartimi sodyba buvo perduota A. G.. 2020 m. vasario 15–16 d., kai sodyboje buvo rastos neteisėtai laikomos cigaretės, sodyboje nakvojo ne tik V. M., bet ir A. G.. Iš to matyti, kad sodyboje nuomininkai faktiškai gyveno, kad sodyba buvo suteikta nuomininkams faktiškai gyventi, o ne kontrabandinėms cigaretėms laikyti. Pagal panaudos sutartį sodyba buvo perduota A. G. ir V. M. neatlygintinai, be nuomos mokesčio, nes joje anksčiau gyveno kasatorės sūnus, o po jo mirties sodyba buvo tuščia, nebuvo kam jos prižiūrėti. Esant tokioms aplinkybėms, sodybos suteikimas naudotis neatlygintinai buvo racionalus bei optimalus sprendimas ir nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ji buvo suteikta nusikalstamai veikai daryti.

8.3.                      Išskyrus šioje byloje nagrinėjamą atvejį, šioje sodyboje niekada nebuvo užsiimama nusikalstama veikla. Dėl vienintelio per daugelį metų kontrabandinių cigarečių laikymo atvejo nėra pagrindo daryti išvadą, kad sodyba buvo suteikta nusikalstamai veikai daryti. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad liudytojas G. T. teisiamajame posėdyje parodė, jog sodyba pasieniečiams jau iš anksčiau buvo žinoma, nes ten buvo užsiimama cigarečių gabenimu. Apeliacinės instancijos teismas šio liudytojo parodymų nepatikrino, jo neapklausė, neišsiaiškino, ar liudytojo pateikta informacija yra patikima, ar atitinka tikrovę.

8.4.                      Teismo išvada, kad kasatorė, perduodama sodybą V. M. sugyventinei, suvokė ir žinojo, jog sodyba bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, grindžiama ir argumentais, kad sodyba yra šalia pasienio, apie 350 m nuo Baltarusijos Respublikos valstybinės sienos. Tokiais argumentais teisėti turto savininko veiksmai disponuojant jam priklausančiu turtu prilyginami nusikalstamai veikai vien dėl to, kad turtas yra pasienyje, o tai savaime suponuoja didesnę tikimybę, kad turtas gali būti panaudotas kontrabandinėms cigaretėms laikyti. Vadovaujantis tokia logika, kasatorė, kaip sodybos savininkė, iš viso negalėtų naudotis jai įstatymo suteiktomis turto savininko teisėmis, negalėtų sodybos niekam išnuomoti, parduoti ar pan., kad vėliau nebūtų apkaltinta nusikaltimo padarymu. Pagal faktines aplinkybes kasatorė, būdama sodybos savininkė, naudodamasi savininkui įstatymo suteiktomis teisėmis, atliko teisėtus veiksmus, kuriuos gali atlikti bet kuris teisėtas turto savininkas, t. y. panaudos sutartimi leido naudotis jai priklausančia sodyba kitiems asmenims. Šiuos teisėtus veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje. Kasatorė buvo ypač suinteresuota, kad jai priklausančioje sodyboje nebūtų daroma jokia neteisėta veika. I. Š. anksčiau teista, todėl supranta, kad bet kokie įtarimai gali būti siejami su ja dėl ankstesnių teistumų.

8.5.                      Apeliacinės instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neišsiaiškino, ar kasatorės ir V. M. bendravimas buvo toks artimas, kad ji žinojo arba neabejotinai turėjo žinoti, jog V. M. užsiima neteisėta veika, kad tikrai turėjo žinoti, jog jis sodybą naudos nusikalstamai veikai vykdyti. Teismas nesiaiškino, ar sodyba panaudos sutartimi buvo išnuomota faktiškai gyventi, ar tik nusikalstamai veikai pridengti. Teismas nepatikrino registruose ar kituose informacijos šaltiniuose liudytojo G. T. nurodytų aplinkybių, kad sodyba buvo naudojama nusikalstamai veikai ir iki įvykio, nepatikrino, ar yra liudytojo parodymus patvirtinančių duomenų. Teismas nesiėmė visų įstatymų įtvirtintų priemonių bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti, taip pažeidė BK 241 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 

8.6.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad I. Š. ne tik žinojo, jog jai priklausančioje sodyboje yra laikomos kontrabandinės cigaretės, bet ir davė kitiems bendrininkams, kurie tuo metu buvo jai priklausančioje sodyboje, patarimus bei nurodymus sunaikinti nusikaltimo dalyką – padegti kontrabandines cigaretes. Tai teismui rodė, kad ji galėjo spręsti dėl cigarečių likimo, o jos nurodymai bei patarimai buvo vykdomi kitų bendrininkų. Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kasatorė išsakė tik prielaidą, kad galimai bendravo per programą „Telegram“ su V. M.. Pranešimas apie įtarimą kasatorei buvo įteiktas ir ji pirmą kartą apklausta praėjus 15 mėnesių nuo įvykio, dėl to negalėjo iš karto smulkiai prisiminti aplinkybių, kokiu būdu ir su kuo bendravo dėl 2020 m. vasario 16 d. įvykių. Liudytojų D. V. ir E. S. nurodyta aplinkybė, kad jie nematė, jog V. M. būtų kalbėjęs telefonu, nepaneigia aplinkybės, kad V. M. galėjo telefonu kalbėti su kasatore ar su kitais asmenimis iki pareigūnams atvykstant daryti kratos, V. M. būnant namo viduje ar kitomis aplinkybėmis. Iš susirašinėjimo programoje „Telegram“ konteksto matyti, kad susirašinėjimo dalyviai iki susirašinėjimo pradžios buvo pasidaliję informacija apie tai, kas vyksta sodyboje, ir be papildomų paaiškinimų suprato padėtį. Tai rodo, kad V. M. informavo kitus asmenis apie įvykius sodyboje ne vien per programą „Telegram“. Nepaneigti kasatorės parodymai, kad V. M. paskambino kasatorei telefonu ir pranešė apie įvykius.

8.7.                      Teismas padarė išvadą, kad kasatorė ne tik žinojo apie sodyboje laikomas cigaretes, bet patarė bendrininkams jas sudeginti. Apie sodyboje laikomas cigaretes kasatorė sužinojo tik 2020 m. vasario 16 d., kai jai apie tai pranešė telefonu. Kasatorės liepimo deginti cigaretes nėra pagrindo vertinti kaip patarimo ar nurodymo. Tai buvo emocinė pykčio išraiška. Kasatorė suprato, kad dėl jos ankstesnių teistumų cigarečių laikymas jai priklausančioje sodyboje gali būti siejamas su ja ir sukelti didelių problemų, dėl to sureagavo emocingai. Kasatorė nesutinka su teismo išvada, kad ji davė nurodymus sunaikinti nusikaltimo įkalčius. Nurodymas pagal savo pobūdį yra paliepimas, duodamas pavaldiems ar priklausomiems asmenims, paprastai privalomai vykdomas. Teismas nustatė, kad susirašinėjime programoje „Telegram“ vartotojas „H. F.“ buvo V. M.. Iš susirašinėjimo turinio nematyti, kad V. M. būtų pavaldus ar priklausomas nuo kitų asmenų taip, kad besąlygiškai vykdytų jų nurodymus. Susirašinėjime V. M. ramina kitus susirašinėjimo dalyvius, o jų pasiūlymus, kaip V. M. elgtis situacijoje, galima vertinti kaip patarimus, bet ne kaip nurodymus. 

8.8.                      Net ir nustačius, kad susirašinėjimo programoje „Telegram“ vartotojo vardu „I. Š.“ naudojosi ir pranešimus rašė kasatorė, tokius veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip bendrininkavimą. Pagal šios normos prasmę padėjėju gali būti laikomas asmuo, iš anksto arba nusikalstamos veikos darymo metu davęs patarimus ar nurodymus arba iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus. BK 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytas neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių laikymas laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai kaltininkas pradėjo laikyti prekes. Pagal bylos medžiagą kontrabandinės cigaretės sodyboje buvo laikomos jau 2020 m. vasario 15 d. Iš byloje esančio susirašinėjimo „Telegram“ programoje matyti, kad dalyviai bendravo 2020 m. vasario 16 d., kai nusikaltimas jau buvo baigtas. Tokiu atveju susirašinėjimo dalyvių siūlymas sunaikinti kontrabandines cigaretes vertintinas kaip po nusikaltimo padarymo duotas patarimas paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Taigi susirašinėjimo dalyvius nėra pagrindo laikyti BK 1992 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo bendrininkais.

8.9.                      Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad kasatorė padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje, o jos nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji, žinodama, jog jai priklausančiame ūkiniame pastate yra laikomos neteisėtai atgabentos cigaretės, padėjo V. M. ir E. A. laikyti akcizais apmokestinamas prekes. Tačiau tokie veiksmai neatitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką atlikdamas šioje teisės normoje nurodytus veiksmus, t. y. duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką bet kuriuo būdu ar forma apskritai, tačiau ne BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytu būdu, negali būti padėjėjas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu padaryta išvada, kad I. Š. žinojo apie jos sodyboje laikomas neteisėtai atgabentas cigaretes ir taip padėjo laikyti akcizais apmokestinamas prekes, tačiau nenurodytas joks iš BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų, kuriais pasireiškė padėjimas daryti nusikalstamą veiką. Taigi, teismo įrodytomis pripažintos I. Š. nusikalstamos veikos aplinkybės neatitinka BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatytų būtinų padėjėjo požymių. Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakant dėl atskirų įrodymų vertinimo buvo paminėta, kad I. Š. davė patarimus ir nurodymus, t. y. atliko veiksmus, atitinkančius BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodytus požymius, tačiau aprašant įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes (nuosprendžio 37 punktas) tokie I. Š. veiksmai nėra paminėti kaip pripažinti įrodytais. Taip buvo pažeista ir nuteistosios teisė į gynybą, teisė žinoti, kuo ji yra kaltinama (BPK 22 straipsnis), ir atitinkamai gintis.

8.10.                      Skirdamas 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BK normomis nustatytų bausmių skyrimo taisyklių ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 58 straipsnio 1 dalį bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Teismas pripažino, kad BK 1992 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė visi trys nuteistieji. Teismas nustatė, kad V. M. ir E. A. pagal bendrininkų rūšį buvo nusikalstamos veikos vykdytojai, o kasatorė veikė kaip padėjėja. Individualizuojant bendrininkams skiriamas bausmes padėjėjas laikomas mažiau pavojingu nei vykdytojas ar organizatorius, ir padėjėjui skiriama švelnesnė bausmė. Tačiau teismas kasatorei kaip padėjėjai skyrė daug griežtesnę bausmę nei nusikaltimo vykdytojui E. A.. Iš teismo išvadų išplaukia, kad E. A. ne tik laikė kontrabandines cigaretes, bet ir jas atgabeno į sodybą, vėliau jas padegė, t. y. jo vaidmuo ir veiksmų pobūdis buvo aktyvesni nei kasatorės. Teismo paskirta griežtesnė nei nusikalstamos veikos vykdytojui bausmė neteisinga, prieštarauja BK 58 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmių skyrimo taisyklėms. Jeigu būtų pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį, kasatorė prašo skirti jai švelnesnę bausmę.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.       Nuteistojo V. M. gynėjo advokato E. Šulioko, nuteistojo E. A. gynėjo advokato V. Griežės, nuteistosios I. Š. kasaciniai skundai atmestini.

        Dėl kasacinės bylos nagrinėjimo ribų

10.       Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-51-788/2022 ir kt.).

11.       Nuteistųjų E. A. ir V. M. gynėjų bei nuteistosios I. Š. kasaciniuose skunduose didelė dalis argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų pažeidimų (netinkamo įrodymų vertinimo, neišsamaus bylos išnagrinėjimo, nuosprendžio grindimo prielaidomis ir kt.) grindžiama nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nuteistųjų pateiktų versijų dėl nagrinėjamų įvykių atmetimu, kritikuojant ir interpretuojant bylos duomenų – tarnybinio šuns surastų pėdsakų, atstumo nuo ryšulių permetimo vietos iki sodybos, kratos metu surastų daiktų, susirašinėjimo „Telegram“ platformoje ir kt. turinį, menkinant jų įrodomąją reikšmę – teigiant, kad šie duomenys nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Vadovaujantis teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis, tokie argumentai nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl nuteistųjų V. M. ir E. A. gynėjų bei nuteistosios I. Š. kasacinių skundų argumentai dėl apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisėjų kolegijos nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

        Dėl įrodymų vertinimo ir nuosprendžio surašymo

12.       Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės objektyviai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos bylai išspręsti reikšmingo aplinkybės, rėmėsi selektyviai atrinktais įrodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindė prielaidomis.

13.       Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 271–292 straipsniuose ir 301 straipsnyje. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Reikalavimai nuosprendžio turiniui yra nustatyti BPK 304–307 straipsniuose. Nuosprendis turi būti surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-174-303/2019, 2K-109-746/2017, 2K-126-387/2022 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-126-387/2022).

14.       Kasatoriai nepagrįstai argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar nuteistieji naudojo sodyboje rastas priemones kontrabandai vykdyti, ar pėdsakai, kuriais sekė tarnybinis šuo, priklauso nuteistiesiems, kad jie neatvedė į pačią sodybą. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę, išskyrus BPK 301 straipsnio 2 dalyje esantį draudimą apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai. Išvadą dėl įrodymų pakankamumo nusikalstamos veikos požymiams pagrįsti daro bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų turinį, kokybę, sąsają su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, tarpusavio ryšį ir kt. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad visos šios ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės teismo buvo išnagrinėtos, dėl jų vertinimo pasisakyta nuosprendžio 20–25 punktuose; nuosprendžio 18 punkte motyvuotai atmesta V. M. versija, kad kontrabandines cigaretes į sodybą atvežė jam nepažįstami asmenys ir už atlygį paprašė pasaugoti; 26 punkte nurodyti teismo motyvai, kuriais atmestos E. A. versijos, jog apie neteisėtai laikomas cigaretes jis nieko nežinojo, o ūkinį pastatą padegė netyčia išmetęs uždegtą cigaretę iš rankų; nuosprendžio 29–36 punktuose išanalizuoti duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatavo, kad su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių laikymu susijusi ir I. Š., teismas atmetė jos versiją, jog apie daromą nusikalstamą veiką ji nieko nežinojo.

15.       Nuteistojo V. M. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes netyrė, ar V. M., būdamas sodyboje, tuo pačiu metu negalėjo būti ir už 350 ar daugiau metrų bei ten vykdyti kontrabandą; nuteistojo E. A. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas išsamiai ir visapusiškai neištyrė aplinkybių, ar galėjo fiziškai E. A. su V. M. dviese pernešti į sodybą pakankamai didelį kiekį permestų cigarečių per laiko tarpą iki pasienio pareigūnų atvykimo; nebuvo atliktas atitinkamas eksperimentas. 

16.       Apeliacinės instancijos teismo pareiga yra pagal gautą apeliacinį skundą patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga gali būti įvykdoma tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Priimdamas sprendimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo ir jo apimties, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus bei nagrinėjamos bylos aplinkybes. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, jog pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-507/2017, 2K-192-489/2019, 2K-42-942/2020).???

17.       Pažymėtina ir tai, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visų įstatymuose nurodytų įrodinėjimo priemonių bei būdų, pavyzdžiui, būtinai skirti ekspertizę ar kelias, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus, atlikti jų prašomus tyrimo veiksmus ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-270-628/2020).??? ??Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020).

18.       Šioje byloje naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus žemesnės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstas išvadas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai ištyręs bylos įrodymus. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2022 m. sausio 26 d. posėdyje prokuroras pareiškė prašymą atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti I. Š.. Nuteistieji, I. Š. ir jų gynėjai prokuroro prašymui pritarė, savarankiškų prašymų dėl įrodymų tyrimo nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutarė apklausti tiek išteisintąją I. Š., tiek nuteistuosius V. M. bei E. A.. Taigi, teismas iš naujo ištyrė tuos duomenis, kuriuos laikė reikalinga tirti. Būtinybės tirti kitus duomenis teismas nenustatė, to neprašė ir proceso dalyviai. Nei įstatymai, nei teismų praktika nenustato draudimo apeliacinės instancijos teismui kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, padaryti dėl jų priešingas išvadas ir priimti priešingą sprendimą neatlikus naujo įrodymų tyrimo. Dėl kasaciniuose skunduose keliamų prielaidų, susijusių su kontrabandos aplinkybėmis, nuteistųjų galimybe per tam tikrą laiką pernešti cigaretes iš pasienio zonos į sodybą ir kt., apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Bylos duomenų visumos vertinimas, lyginant juos tarpusavyje ir jungiant į nuoseklią grandinę, leido apeliacinės instancijos teismui atkurti 2020 m. vasario 15 d. įvykių eigą ir patikimai nustatyti nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius bei patikrinti bylą pagal apeliacinių skundų ribas. Taigi, abejoti teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių aplinkybių nėra pagrindo, jos pagrįstos išsamia bylos duomenų analize.

19.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų. Teismas tinkamai atliko pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, surašė įstatymų reikalavimus atitinkantį nuosprendį ir atsakė į esminius apeliacinių skundų argumentus.

        Dėl V. M. ir E. A. nuteisimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį

20.       Pagal BK 199 straipsnio 3 dalį baudžiamas tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

21.       Nuteistojo V. M. gynėjo kasaciniame skunde neginčijama, kad V. M. neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes, tačiau nesutinkama su nuteisimu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį dėl cigarečių kontrabandos, taip pat su teismo išvada, kad šias nusikalstamas veikas V. M. padarė veikdamas bendrininkų grupe su E. A. bei kitais nenustatytais asmenimis. Kasatoriaus nuomone, V. M. nepagrįstai buvo inkriminuota cigarečių, rastų miške, kontrabanda. E. A. gynėjo kasaciniame skunde nurodoma, kad E. A. nedalyvavo cigarečių kontrabandoje ir nepadarė BK 1992 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos.

22.       Iš kasaciniuose skunduose pateiktų argumentų matyti, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas nuteistųjų versijomis, kad kontrabandines cigaretes V. M. atvežė ir už atlygį paprašė pasaugoti nepažįstami asmenys, kad kontrabandoje E. A. nedalyvavo, nieko apie tai nežinojo, o apie sodyboje laikytas cigaretes sužinojo tik pasienio pareigūnams atvykus daryti kratos. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertino bylos įrodymus, įskaitant ir nuteistųjų parodymus, jų pateiktas versijas ir nustatė kitokias faktines aplinkybes, nei savo parodymuose nurodė V. M. ir E. A.. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ar padarytomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Šioje byloje tokių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad V. M. ir E. A. buvo asmenys, miške šalia valstybės sienos surinkę iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją permestus ryšulius su cigaretėmis, pažymėtomis Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, ir jas nugabenę bei paslėpę I. Š. priklausančioje sodyboje. Todėl jie pagrįstai pripažinti kaltais už tai, kad veikdami kaip bendrininkai dalyvavo gabenant į Lietuvos Respubliką muitinei privalomas pateikti prekes, kurių vertė viršija 250 MGL, išvengdami muitinės kontrolės, bei laikė šias prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje.

23.       Atmestini ir kasatorių teiginiai, kad byloje nenustatyta, jog nuteistieji E. A. ir V. M. bendrininkavo su kitais asmenimis, nenustatyta, kuo pasireiškė jų susitarimas ir kitų asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas.

24.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022).??? ???

25.       Kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, įstatymas nenurodo. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir kt.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, jog visi bendrininkai (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ar padėjėjas) buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (susitarimas gali būti išankstinis ar kilęs staiga), iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

26.       Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu, kurio pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).??? ??

27.       Šioje byloje nustatyta, kad cigaretės į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos buvo permestos nenustatytų asmenų. Tai buvo daroma E. A. ir V. M. žinomu metu ir jiems žinomoje vietoje, netoli sodybos. Šios aplinkybės rodo, kad dėl neteisėto cigarečių gabenimo per valstybės sieną išvengiant muitinės kontrolės būtent tokiu būdu ir tokiomis aplinkybėmis buvo iš anksto susitarta, planas jo dalyviams buvo žinomas, E. A. ir V. M. suprato dalyvaujantys padarant nusikalstamą veiką su kitais asmenimis, veikiančiais iš Baltarusijos Respublikos. Atsižvelgiant į tai, atmestini ir kasatorių teiginiai, kad nuteistiesiems nepagrįstai buvo inkriminuota ir 200 pakelių cigarečių, kurios įstrigo medyje ir nebuvo paimtos nuteistųjų, kontrabanda. Pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad V. M. ir E. A. pagal išankstinį susitarimą turėjo perimti konkretų skaičių iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką permestų cigarečių, tačiau vienas paketas su 200 pakelių „NZ Gold“ cigarečių liko nuteistųjų nepastebėtas ir nepaimtas. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, taigi kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio jos išvengimo momento, t. y. nuo to momento, kai neteisėtai ne per muitinės postus į Lietuvos Respubliką gabenamas dalykas patenka į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš Baltarusijos Respublikos permestas ryšulys su 200 pakelių cigarečių „NZ Gold“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo rastas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, kontrabandos nusikaltimas buvo baigtas šiam paketui su cigaretėmis neteisėtai patekus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Aplinkybė, kad medyje įstrigęs paketas su cigaretėmis nebuvo nuteistųjų paimtas, jų atsakomybės dėl šių cigarečių kontrabandos nešalina, nes šios į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko nuteistųjų E. A. ir V. M. susitarimu su Baltarusijos Respublikoje veikusiais bendrininkais.

28.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas šioje byloje pritaikytas tinkamai, t. y. V. M. ir E. A. nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį, o šias nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

        Dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį

29.       Nuteistoji I. Š. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pripažinti ją kalta dėl BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo, t. y. padėjus neteisėtai laikyti akcizais apmokestinamas prekes. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog, panaudos sutartimi perduodama savo sodybą neatlygintinai naudotis V. M. sugyventinei, ji žinojo, kad sodyba bus naudojama nusikalstamai veikai daryti, tėra teismo prielaida, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Kasatorei inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neatitinka nusikaltimo bendrininko veiksmų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje.

30.       Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018).

31.       Kasaciniame skunde plačiai aiškinamos nuteistosios I. Š. ir V. M. pažinties aplinkybės ir tarpusavio ryšiai, sodybos nuomos aplinkybės ir asmenų bendravimo „Telegram“ programoje turinys. Taip siekiama paneigti apeliacinės instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad I. Š. žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje neteisėtai laikomas akcizais apmokestinamas prekes. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl įrodymų vertinimo ir nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių nėra pagrindo abejoti, jas nustatant procesinių pažeidimų nepadaryta, teismo išvada, kad I. Š. žinojo, jog jai priklausančioje sodyboje neteisėtai laikomos cigaretės, pagrįsta bylos duomenų visumos vertinimu. Teismas išsamiai išanalizavo susirašinėjimo programoje „Telegram“ pokalbio, vykusio 2020 m. vasario 16 d. nuo 12.42 val. iki 13.28 val., turinį ir nustatė, kad visi pokalbio dalyviai be papildomo paaiškinimo suprato pokalbio esmę, t. y. žinojo, kokiu tikslu pareigūnai ruošiasi daryti kratą, kad kratos metu gali būti surastos cigaretės, žinojo, kad jos yra ūkiniame pastate, tarėsi, kaip to išvengti. Susirašinėjimo turinys, I. Š. aktyviai ir primygtinai kartojamas pasiūlymas padegti ūkinį pastatą su cigaretėmis ir nurodymas, kaip geriau tai padaryti („deginkite“, „sulaistyk benzinu“), paneigia jos versiją, kad šis siūlymas buvo tik emocinė reakcija į įvykius sodyboje. Taigi, bylos įrodymai patvirtina, kad I. Š. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir joje dalyvavo.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, aprašydamas I. Š. padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad ji, žinodama, jog jai priklausančiame ūkiniame pastate yra laikomos neteisėtai atgabentos cigaretės, padėjo V. M. ir E. A. laikyti akcizais apmokestinamas prekes. Būdai, kuriais gali būti padedama daryti nusikalstamą veiką, aprašyti BK 24 straipsnio 6 dalyje. Baudžiamasis įstatymas pateikia baigtinį padėjimo daryti nusikalstamą veiką būdų sąrašą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-194-628/2019) ir žinojimas apie daromą nusikalstamą veiką savaime nėra vienas iš šių būdų. Todėl taip suformuluotas kaltinimas nėra visiškai tikslus. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, analizuodamas I. Š. padarytos veikos turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje esantis įrodymų visetas suteikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad I. Š. jai priklausančią sodybą, esančią šalia pasienio, iš anksto suteikė nusikalstamai veikai daryti ir iki kratos darymo žinojo, kad jos sodyboje (ūkiniame pastate) yra laikomos kontrabandinės cigaretės, taigi, buvo šios nusikalstamos veikos padėjėja (37 nutarties punktas). Šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad I. Š. veikė kaip nusikalstamos veikos padėjėja BK 24 straipsnio 6 dalies prasme, t. y. iš anksto pažadėjo paslėpti nusikalstamu būdu įgytus daiktus. Aptartas kaltinimo netikslumas nelaikytinas nuteistosios teisės į gynybą pažeidimu. Iš bylos duomenų matyti, kad I. Š. viso proceso metu buvo aišku, kokios aplinkybės jai yra inkriminuojamos, t. y. sodybos suteikimas akcizais apmokestinamoms prekėms neteisėtai laikyti, ir nuo šio kaltinimo gynėsi, įrodinėdama, kad apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo ir savo sodybos tokiai veikai daryti nesuteikė.

33.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 6 dalis ir 1992 straipsnio 2 dalis – I. Š. pritaikytas tinkamai.

        Dėl kasatorių argumentų dėl bausmių skyrimo

34.       Visi kasatoriai skundžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu jiems skirtas bausmes. Nuteistojo V. M. gynėjas prašo pripažinti šio nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. E. A. gynėjas kasaciniame skunde nurodo, kad šiam nepagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. I. Š. kasaciniame skunde nurodo, kad jai, kaip nusikaltimo padėjėjai, skirta per griežta bausmė; griežtesnė nei vienam iš nusikaltimo vykdytojų.

35.       Kasacinės instancijos teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-292-303/2020).

36.       Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.).

37.       Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistiesiems skirtinų bausmių klausimus teismas nagrinėjo itin išsamiai, pasisakydamas dėl visų šiuo aspektu reikšmingų aplinkybių individualiai dėl kiekvieno nuteistojo, atsižvelgdamas į įstatymų reikalavimus ir paduotų apeliacinių skundų argumentus. 

38.       Skundžiamo nuosprendžio 39–43 punktuose išdėstyti argumentai, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas E. A. ir V. M. už nusikaltimo, nurodyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmes. Teismas atsižvelgė ir į tai, jog E. A. nusikalstamas veikas padarė dar būdamas neteistas. Ši aplinkybė buvo įvertinta kitų bylos duomenų, susijusių tiek su šio nuteistojo asmenybe, tiek su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, kontekste, todėl dar kartą į šią aplinkybę atsižvelgti ar ją vertinti kaip reikšmingesnę nėra pagrindo.

39.       Nepagrįstas nuteistojo V. M. gynėjo teiginys, kad V. M. turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).??? ???Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).??

40.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. M. nei dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nei dėl kontrabandos neprisipažino, teigė, kad saugojo nepažįstamų asmenų jam paliktus daiktus. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl laikymo. Kasaciniame skunde nurodyta, kad V. M. prisipažino neteisėtai laikęs akcizais apmokestinamas prekes, tačiau iš skundo turinio matyti, kad esminės tiek BK 1992 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 199 straipsnio 3 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų teismo nustatytos aplinkybės yra neigiamos ir ginčijamos. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad V. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, tokių duomenų nepateikia ir kasatorius. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti V. M. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą lengvinančią aplinkybę.

41.       Atmestinas kasatorės I. Š. argumentas, kad jai, kaip nusikaltimo padėjėjai, nepagrįstai už BK 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą skirta griežtesnė bausmė, nei vienam iš vykdytojų E. A. už tą pačią nusikalstamą veiką skirta bausmė. Teismų praktikoje nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Taigi, nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2021). Apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl I. Š. skirtinos bausmės išdėstyti nuosprendžio 50 punkte, iš kurio turinio matyti, kad į visas reikšmingas aplinkybes teismas atsižvelgė ir vadovavosi baudžiamuoju įstatymu. Nuteistajai paskirta bausmė tinkamai individualizuota, skirta atsižvelgiant į jos, kaip bendrininkės, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį, taip pat aktyvumą, jos asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir kt. Šiuo atveju kasatorės argumentai dėl bausmės griežtumo palyginimo nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad skiriant bausmę buvo pažeistas baudžiamasis įstatymas (BK 58 straipsnio 1 dalis).

42.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skiriant nuteistiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, baudžiamasis įstatymas nebuvo pažeistas.

        Dėl kasatorių argumentų dėl bausmių bendrinimo

43.       E. A. ir V. M. gynėjų kasaciniuose skunduose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes bendrino pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu. Tokie kasatorių argumentai atmestini.

44.       BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sutapties klausimai analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 11 d. priimtoje kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019. Joje išaiškinta, kad vienu iš kontrabandos, nurodytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, dalykų laikomi privalomi pateikti muitinei daiktai; tokiais kontrabandos dalyką sudarančiais daiktais gali būti ir tam tikros akcizais apmokestinamos prekės, pvz., cigaretės. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtu gabenimu, t. y. jų gabenimu: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės. Muitinės kontrolės išvengimas galimas ir kitais būdais, pvz., slapta per valstybės sieną gabenant prekes ir taip apeinant muitinės kontrolės postus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2014).

45.       Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-430/2014).

46.       Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai akcizais apmokestinamos prekės, pvz., cigaretės: 1) siekiant neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į kitą valstybę, kurį laiką yra gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija arba 2) tokios prekės neteisėtai pergabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, toliau gabenamos Lietuvos Respublikos teritorija. Taigi tiek vienu, tiek kitu atveju akcizais apmokestinamos prekės, kurios yra kontrabandos dalykas, dar gabenamos ir Lietuvos Respublikos teritorija.

47.       BK 1992 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo nurodyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatymas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje nurodytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016).

48.       Taigi tuo atveju, kai kaltininkas, neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos sieną ir pabaigęs daryti kontrabandą, toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos BK 1992 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį, t. y. neteisėtą tokių prekių gabenimą Lietuvos Respublikos teritorija. Kontrabandos sudėtis neapima šio neteisėtam disponavimui akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 1992 straipsnio) priklausančio požymio, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis. Tokia praktika nuosekliai vystoma ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023).

49.       V. M. ir E. A. nuteisti už tai, kad cigaretes su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais nuo valstybės sienos gabeno iki sodybos, esančios už 350 metrų, – taigi akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija. Pagal teismų praktiką kontrabandos sudėtis neapima akcizais apmokestinamų prekių gabenimo valstybės teritorijos viduje. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo bausmių, E. A. ir V. M. paskirtų už nusikalstamų veikų, nustatytų BK 199 straipsnio 3 dalyje ir 1992 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pripažinti padarytomis esant idealiajai sutapčiai ir bendrinti apėmimo būdu. Bendrindamas E. A. ir V. M. už šias veikas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

        Dėl prašymo atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

50.       Kasacinės instancijos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 2 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad iš I. Š. už advokatės L. Ulbienės jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 106,67 Eur.

51.       Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus atvejus, atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K-174/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

52.       Ši kasacinė byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų E. A. ir V. M. bei nuteistosios I. Š. kasacinius skundus. Nė vienas iš skundų nebuvo paduotas nuteistosios I. Š. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, tačiau dėl I. Š. priimti priešingi teismų sprendimai – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ji išteisinta, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 1992 straipsnio 2 dalį, todėl byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. I. Š. nemoka valstybinės kalbos, BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pripažinus, kad gynėjo dalyvavimas procese būtinas, jai buvo skirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Nuteistosios kasacinis skundas šia nutartimi atmetamas, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad be gynėjo pagalbos I. Š. teisė į gynybą nebūtų tinkamai užtikrinta. Už nusikalstamos veikos padarymą I. Š. paskirta didelė (400 MGL dydžio) bauda. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, gynėjo dalyvavimo procese išlaidų atlyginimo išieškojimas iš I. Š. nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti nuteisto asmens teisę į gynybą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo V. M. (V. M.) gynėjo advokato Eugenijaus Šulioko, nuteistojo E. A. gynėjo advokato Vytauto Griežės ir nuteistosios I. Š. kasacinius skundus.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą.