Civilinė byla Nr. 3K-3-258/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04018-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 99.5; 116.11; 121.13; 121.21 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Tele2“ dėl vartojimo sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis ir dalies sąskaitos už suteiktas judriojo telefono ryšio paslaugas panaikinimo; išvadą teikiančios institucijos byloje – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių viešojo judriojo telefono ryšio teikimą, vartojimo sutartis, prejudicinius faktus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
2007 m. liepos 21 d. ieškovė sudarė su atsakovu Telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovei viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovė – jas apmokėti pagal atsakovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. 2008 m. rugpjūčio 31 d. atsakovas pateikė ieškovei sąskaitą, kurioje nurodyta, kad ieškovei suteikta paslaugų už 541,84 Lt, iš kurių 449,10 Lt apskaičiuota už ieškovei nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. 21 val. 11 min. iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. 22 val. 1 min. suteiktas tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti 2007 m. liepos 21 d. Sutarties 4.5 punktą, pagal kurį ,,Tele2“ turi teisę nustatyti klientui teikiamų paslaugų kredito limitą ir keisti jo dydį ne mažiau kaip prieš 5 dienas pranešus apie tai klientui SMS žinute ar kitu būdu“, 4.6 punktą, kad ,,Tele2“ turi teisę neteikti klientui paslaugų ar apriboti jų tiekimą pranešęs klientui vienu šių būdų: raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroniniu paštu, jeigu klientas viršija jo nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą. Šiuo atveju ,,Tele2“ turi teisę per 24 valandas sustabdyti ar apriboti paslaugų tiekimą iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su ,,Tele2“ gavimo dienos“, negaliojančiais nuo jų įtvirtinimo momento (ab initio); 2) panaikinti 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros dalį dėl ieškovei suteiktų tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. 21 val. 11 min. iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. 22 val. 1 min., sumažinant mokėtiną sumą iki 92,74 Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, atsakovas nepagrįstai reikalauja sumokėti už suteiktas tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas, nes ieškovė 2008 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo išvykusi į užsienio valstybę, nebuvo perleidusi naudotis savo telefono aparato su SIM kortele kitam asmeniui, todėl nebuvo pagrindo jai nurodytas paslaugas suteikti; ieškovei būnant Lietuvos pasienio teritorijoje, atsakovas privalėjo užtikrinti, kad jai būtų teikiamos sutartyje nurodytos judriojo telefono ryšio paslaugos, remiantis nustatytais įkainiais; atsakovas nesutiko sumažinti mokėtinos sumos, remdamasis tuo, kad pati ieškovė buvo nerūpestinga ir neapdairi. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Sutartį jai suteikiamoms paslaugoms buvo nustatytas 200 Lt kredito limitas, todėl, jį viršijus, atsakovas apie tai turėjo nedelsiant ieškovę informuoti bei sustabdyti bet kokių paslaugų teikimą, tačiau jis to nepadarė, be to, pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės) 24 punkto nuostatas paslaugų kredito limitas be vartotojo sutikimo negali būti didinamas, tačiau atsakovas be ieškovės sutikimo jį padidino.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės atsakovui 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, valstybei 19,30 Lt pašto išlaidų atlyginimą.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009, atmetė ieškovės ieškinį atsakovui dėl ginčo sutarties nevykdymo, teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo; šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, kad nurodytoje byloje ir nagrinėjamoje byloje pareikšti netapatūs reikalavimai, tačiau išnagrinėtoje byloje nustatytos reikšmingos nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybės, t. y. kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė prisijungė prie kitos šalies operatoriaus tinklo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl savo neatsargumo, nerūpestingumo bei netinkamai pasirinktos telefono aparato funkcijos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovei kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta iki 2009 m. liepos 21 d., šiuo metu ji yra nutraukta ir nebevykdoma, todėl sprendė, jog sutarties 4.5, 4.6 punktų nuostatų pripažinimas negaliojančiomis nesukels šalims jokių teisinių padarinių.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. spalio 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimą: tenkino ieškinį iš dalies ir pripažino 2007 m. liepos 21 d. sutarties 4.5, 4.6 punktus negaliojančiais nuo jų įtvirtinimo momento (ab initio); priteisė ieškovei iš atsakovo 130 Lt žyminio mokesčio; sumažino iš ieškovės atsakovui priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iki 375 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė šalių ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių sudaryta sutartis vertintina kaip vartojimo ir šiuo atveju ieškovei, kaip silpnesniajai sutarties šaliai (vartotojai), taikytina didesnė teisių apsauga; nurodė, kad byloje pateiktoje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. balandžio 13 d. išvadoje konstatuota, jog ginčo sutarties 4.5, 4.6 punktų sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir ekonominius interesus, nes neatitinka Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 25, 26 punktų reikalavimų, pagal kuriuos baigiantis paslaugų kredito limitui abonentas turi būti iš anksto įspėtas, o limitą viršijus, abonentui turi būti apribotas paslaugų teikimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nebuvo iš anksto įspėta apie kredito limito didinimą ir dėl to negalėjo išreikšti savo valios, jai pasiekus kredito limitą, ryšio paslaugų teikimas nebuvo apribotas, sprendė, jog sutarties 4.5, 4.6 punktai pripažintini negaliojančiais.
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas derybų su ieškove metu sumažino ginčo sąskaitos sumą iki 240,92 Lt, ir sprendė, jog jis taip iš esmės pripažino, kad sutarties sąlygos dėl kredito limito pakeitimo ir paslaugų naudojimosi apribojimo neatitinka vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų. Teisėjų kolegija, remdamasi pridėtos civilinės bylos Nr. 2-04291-258/2009 duomenimis, nustatė, kad ieškovė pripažino pagrįstu tik dalį atsakovo reikalavimo (92,74 Lt), ir kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos faktūros dalį dėl 125,58 Lt pridedant PVM atsakovui sumokėjimo. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinys atmestas ir konstatuota, kad šiuo atveju nėra atsakovo kaltės dėl to, jog ieškovė prisijungė prie tarptautinio tarptinklinio telefono ryšio tinklo; ieškovė buvo pasirinkusi automatinę tinklo paieškos funkciją, o ne rankiniu būdu nustačiusi atsakovo ryšio tinklą (tokiu atveju apribojama galimybė prisijungti kitiems ryšio operatoriams); ieškovė nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir apdairi. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas neinformavo ieškovės apie kito operatoriaus pasienio zonoje prisijungimo galimybę, nepašalina ieškovės civilinės atsakomybės ir nesukelia jos atsakovui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės nesutinka su atsakovo reikalavimu sumokėti 125,58 Lt pridedant PVM, o išnagrinėtoje byloje pasisakyta dėl tokio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo (jis netenkintas), sprendė, jog nėra teisinio pagrindo šį reikalavimą nagrinėti pakartotinai. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su kredito limitu, sienos kirtimu, neturi reikšmės bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų nepasisakė. Pasisakydama dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nusprendė grąžinti ieškovei 132 Lt permokėto žyminio mokesčio ir, atsižvelgdama į tai, kad patenkinta pusė ieškovės reikalavimų, sumažino atsakovui iš jos priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą iki 375 Lt.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė G. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis dėl 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos (541,84 Lt) sumažinimo iki 92,74 Lt ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Dėl 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos sumažinimo. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs Sutarties 4.5, 4.6 punktus negaliojančiais, nepagrįstai nesumažino 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos už suteiktas tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugas. Kasatorės įsitikinimu, esminė tarptautinio tarptinklinio judriojo ryšio paslaugos suteikimo sąlyga yra abonento, t. y. vartotojo, išvykimas iš Lietuvos teritorijos į užsienio valstybę. 2008 m. rugpjūčio 10 d. kasatorė nebuvo išvykusi iš Lietuvos; įsigijusi iš atsakovo telefono aparatą, jo nustatymų nekeitė; Sutartyje nenurodyta, kas yra laikoma pasienio zona, ką ir nuo kurios Lietuvos teritorijos dalies reikia daryti vartotojui, kad jis išvengtų prisijungimo prie užsienio operatoriaus ryšio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. P. ir kt. v. UAB „TEZ TOUR“, bylos Nr. 3K-3-201/2010, konstatavo, kad kasacinio skundo argumentai, jog ieškovai, būdami vidutiniai vartotojai, turėjo patys gauti visą reikalingą papildomą informaciją, yra nepagrįsti, nes vidutinio vartotojo sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti, be to, tokios pareigos nustatymas vartotojui nepagrįstai pasunkina jo padėtį, iškreipia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, padidino kredito limitą, neįspėjęs kasatorės, tai, kasatorės nuomone, reiškia, jog būtent dėl atsakovo veiksmų jai buvo suteiktos nepageidaujamos paslaugos, todėl jis turi prisiimti atsakomybę už neigiamų padarinių atsiradimą.
2. Dėl CPK 320 straipsnio pažeidimo. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-04291-258/2009 yra sujungta su nagrinėjama civiline byla, peržengė apeliacinio skundo ribas, taip pažeidė CPK 320 straipsnio nuostatas. 2010 m. birželio 17 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu buvo nuspręsta išreikalauti iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-04291-258/2009 dėl to, kad būtų nustatyta, ar kasatorė į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą kreipėsi ne su tuo pačiu ieškinio reikalavimu, tačiau nespręsta dėl jos sujungimo su nagrinėjama byla.
3. Dėl ieškinio tapatumo. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad kasatorė į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą kreipėsi ne su tais pačiais ieškinio reikalavimais, kaip išnagrinėtoje byloje Kauno miesto apylinkės teisme – nurodytoje byloje kasatorė prašė teismo panaikinti atsakovo reikalavimą kasatorei sumokėti 125,58 Lt skolą, nutraukti telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, grąžinti kasatorei minimalaus prakalbamo mokesčio dalį 137,03 Lt, atlyginti 100,14 Lt patirtų nuostolių, 5000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju kasatorė prašo panaikinti nesąžiningas sutarties sąlygas ir dėl jų nepagrįsto taikymo sumažinti kasatorės atsakovui mokėtiną sumą už suteiktas ryšio paslaugas. Dėl to, kasatorės nuomone, nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji dviejose bylose pareiškė tapačius reikalavimus, t. y. tiek nagrinėjamoje, tiek išnagrinėtoje bylose iš esmės nesutinka su atsakovo reikalavimu sumokėti 125,58 Lt pridedant PVM.
4. Dėl teismo sprendimo prejudicialumo. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009 priimtą sprendimą vertino kaip turintį prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Nurodytos bylos dalyviai buvo tik kasatorė ir atsakovas, nagrinėjamoje byloje, be kasatorės ir atsakovo, trečiųjų asmenų teisėmis dalyvauja Ryšių reguliavimo tarnyba bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Taigi civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009 priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios, nes jį priimant dalyvavo ne tie patys asmenys kaip nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
5. Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvavimo. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, net ir pripažinus sutarties sąlygas nesąžiningomis ir tuo pagrindu negaliojančiomis, nėra pagrindo tenkinti kasatorės reikalavimo sumažinti mokėtiną sumą už suteiktas paslaugas, yra nepagrįsta faktiniais ir teisiniais argumentais, pažeidžia CPK 331 straipsnio 4 dalį, ir tai yra absoliutus šios teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu atsakovas nebūtų pažeidęs teisės aktų reikalavimų, kasatorei už suteiktas paslaugas nebūtų apskaičiuota ginčijama suma, t. y. tarp atsakovo veiksmų ir tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų kasatorei suteikimo yra priežastinis ryšys.
6. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 178, 182 straipsnio 2 punkte, 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles: nepasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų, t. y. kredito limito viršijimo, pažymos apie kasatorės darbo laiką, detalios skambučių ataskaitos, ginčo sutarties, netyrė esminės tarptautinio tarptinklinio judriojo ryšio paslaugos sutikimo sąlygos – išvykimo į užsienio valstybę; neatsižvelgė į tai, kad, kasatorei būnant Lietuvos teritorijoje, jai nepageidaujant suteikta tarptautinė tarptinklinė ryšio paslauga, nepaisant to, jog kasatorė skambino Lietuvoje esančiam asmeniui; nedetalizuotas nurodytos paslaugos teikimas; nevertino atsakovo nerūpestingumo fakto, taip, be kita ko, pažeisdamas prioritetinio vartotojų teisių gynimo ir teismo nešališkumo bei objektyvumo principus (CPK 21 straipsnis). Kasatorės nuomone, neaišku, kokiais įrodymais remdamasis apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės pripažino, jog sutarties sąlygos dėl kredito pakeitimo bei paslaugų apribojimo neatitinka vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų. Kasatorės teigimu, tokia išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kasatorė už jai suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 400 Lt. Tai reiškia, kad, tenkinant kasatorės apeliacinį skundą iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme turėjo būti perskirstytos, proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas sumažino iš kasatorės atsakovui pirmosios instancijos teismo priteistą atlyginimą advokato pagalbai apmokėti nuo 750 iki 375 Lt, tačiau nepasisakė dėl kasatorės turėtų išlaidų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Tele2“ prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorės ir atsakovo 2007 m. liepos 21 d. sutartis yra pasibaigusi ir paslaugos pagal ją kasatorei nebeteikiamos. Tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad, net ir pripažinus sutarties nuostatas negaliojančiomis, neatsiranda teisinio pagrindo mažinti ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, nes atlygintinos paslaugos kasatorei buvo suteiktos ir jai kilo pareiga už jas atsiskaityti. Kasatorė buvo sudariusi telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, todėl visą sutarties galiojimo laikotarpį turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Prisijungimas prie kitos šalies operatoriaus tinklo priklausė išimtinai nuo kasatorės telefono aparate nustatyto tinklo paieškos režimo, t. y. kasatorė buvo pasirinkusi automatinę tinklo paieškos funkciją, o ne rankiniu būdu nustačiusi ryšio operatorių ,,Tele2“ (tokiu atveju nebūtų galimybės prisijungti kitiems ryšio operatoriams). Atsakovo nuomone, kasatorė nebuvo pakankamai atidi, rūpestinga ir apdairi, kokia turėjo būti (telefono aparato ekrane yra rodomas operatoriaus tinklas ir ji turėjo matyti, kad skambina ne iš atsakovo tinklo). Tokios išvados padarytos Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009, kurioje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Sutartyje buvo nurodytas atsakovo tinklalapis, kuriame skelbiama visa klientui svarbi informacija, taip pat ir apie tarptinklinio ryšio paslaugų kainą, naudojimosi tvarką ir pan. Nurodytame tinklalapyje yra pateiktas perspėjimas vartotojams, kad šie stebėtų, kokiu ryšio tinklu naudojasi pasienyje. Telefono aparatas parduodamas kartu su naudojimosi instrukcija, kurioje nurodomos telefono techninės savybės, funkcijos bei jų nustatymo (keitimo) tvarka. Būtent įrangos valdytojas gali kontroliuoti prisijungimą prie kito operatoriaus tinklo ir tik jis gali nustatyti įrangą pagal savo poreikius. Civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009 buvo konstatuota, kad naudojimasis tarptinklinio ryšio paslauga įmanomas ir neišvykus iš vienos valstybės teritorijos į kitą. Dėl to, atsakovo nuomone, nepagrįstas kasatorės teiginys, kad esminė tarptautinio tarptinklinio judriojo ryšio paslaugos suteikimo sąlyga yra abonento, t. y. vartotojo, išvykimas iš Lietuvos teritorijos į užsienio valstybę.
2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimus. Pirma, civilinė byla Nr. 2-04291-258/2009 pridėta prie nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos teisme. Antra, apeliacinės instancijos teismas turi teisę remtis visais byloje esančiais įrodymais. Trečia, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009, turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, nes priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nustatyti faktai yra kilę iš to paties teisinio santykio ir yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos nurodytame teismo sprendime. Atsakovas derybų su kasatore metu sumažino ginčijamos sąskaitos sumą iki 240,92 Lt. Kasatorė neginčija PVM sąskaitos faktūros dalies dėl 92,74 Lt, tai, atsakovo teigimu, reiškia, kad ji prašo sumažinti atsakovui mokėtiną sumą 125,58 Lt pridedant PVM. Civilinėje byloje Nr. 2-04291-528/2009 konstatuota, kad kasatorei kilo pareiga nurodytą sumą sumokėti. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad pirmiau nurodytoje byloje nedalyvavo tretieji asmenys – Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nesudaro pagrindo spręsti, jog joje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios, nes svarbiausia yra tai, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose, kaip ir yra nagrinėjamu atveju.
4. Atsakovo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad dalis skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties kasatorei yra nepalanki, nereiškia, jog jos pateikti įrodymai iš viso nebuvo tiriami. Tam tikrų argumentų nutarties motyvuojamojoje dalyje nepaminėjimas nedaro nutarties negaliojančios, nes teismas vertina įrodymų visumą; teismas neturi pareigos pasisakyti dėl argumentų, dėl kurių pasisakyta kitoje byloje, kuri vertintina kaip turinti prejudicinę galią.
5. Kasatorės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas turėjo būti sprendžiamas, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). Kasacinis teismas turi teisę perskirstyti byloje priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba prašo kasacinio skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių, galiojusių 2008 m. rugpjūčio 10 d., 26 punkte buvo nustatyta, kad ,,teikėjas, sutartyje nustatydamas teikiamų paslaugų kredito limitą, privalo sudaryti galimybę paslaugų vartotojui sutartyje išreikšti savo valią, kad, pasibaigus kredito limitui, paslaugų teikimas jam būtų apribotas. Paslaugų kredito limitui pasibaigus, teikėjas privalo sutartyje nustatytomis sąlygomis apriboti paslaugų teikimą, jei paslaugų vartotojas sutartyje išreiškė savo valią, kad, pasibaigus kredito limitui, paslaugų teikimas jam būtų apribotas“. Trečiojo asmens teigimu, šios nuostatos suponuoja išvadą, kad pareiga apriboti paslaugų teikimą buvo sąlyginė, t. y. jos atsiradimas buvo siejamas su paslaugų vartotojo valios išreiškimo aktu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorė ginčo sutartyje ar kitu būdu buvo išreiškusi valią, jog, pasibaigus kreditui, paslaugų teikimas jai būtų apribotas. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 26 punkto redakcija, pagal kurią teikėjas, sutartyje nustatantis vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, šiam pasibaigus, privalo apriboti paslaugų teikimą, t. y. įtvirtinanti besąlyginę pareigą apriboti paslaugų teikimą, įsigaliojo tik 2009 m. vasario 8 d., praėjus beveik 6 mėnesiams po ginčijamų paslaugų kasatorei suteikimo.
2. Judriojo telefono ryšio paslaugos yra teikiamos perduodant elektromagnetinius signalus radijo bangomis, kurios neturi geografinių sklidimo ribų. Atsižvelgiant į tai, pasienio zonoje yra galimybė prisijungti prie užsienio valstybės judriojo telefono ryšio operatoriaus tinklo būnant Lietuvos teritorijoje. Toks prisijungimas galimas tada, kai abonento, kuriam, be kitų paslaugų, teikiamos ir tarptautinio tarptinklinio judriojo ryšio paslaugos, telefono aparate yra pasirinktas automatinis tinklo pasirinkimo režimas. Esant stipresniam užsienio valstybės judriojo telefono ryšio operatoriaus signalui, abonento telefono aparatas gali automatiškai prisijungti prie užsienio valstybės ryšio operatoriaus tinklo ir abonentui faktiškai neišvykus iš Lietuvos teritorijos, jam gali būti teikiamos tarptautinio tarptinklinio judriojo ryšio paslaugos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo prejudicialumo ir bylų netapatumo
Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo išraiška individualios bylos atžvilgiu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Asmenys, kurie nebuvo įtraukti į konkrečios bylos nagrinėjimą, gali kitose bylose ginčyti teismo nustatytus faktus. Tokia galimybė – teisės į teisingą teismą garantija ir įgyvendinimo prielaida – teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, kad asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti aktą (veiksmą), suvaržantį jo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).
Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 182 straipsnio 2 dalies normos taikymo taip pat yra išaiškinta, kad prejudicinė įsiteisėjusio teismo sprendimo galia pripažįstama tik esant šių sąlygų visumai: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims (sprendimai dėl pripažinimo); pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. UAB ,,Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; kt.).
Nagrinėjamoje byloje aktualus vienos įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicialumo sąlygų – kai abiejose bylose dalyvavo tie patys asmenys – aiškinimas ir taikymas. Kasatorė teigia, kad teismai nepagrįstai Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009, nustatytą aplinkybę, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. kasatorė prisijungė prie kitos šalies operatoriaus tinklo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl savo neatsargumo, nerūpestingumo bei netinkamai pasirinktos telefono aparato funkcijos, pripažino prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Kasatorės teigimu, ankstesnės bylos dalyviai buvo tik ji ir atsakovas, o nagrinėjamoje byloje, be kasatorės ir atsakovo, trečiųjų asmenų teisėmis dalyvauja Ryšių reguliavimo tarnyba bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba; tai reiškia, kad civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009 priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios, nes jį priimant dalyvavo ne tie patys asmenys kaip nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasatorės argumentas nepagrįstas. Jau buvo minėta, kad įstatyme įtvirtinta taisyklė, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi prejudicinės galios asmenims, kurie nedalyvavo bylos nagrinėjimo procese, nustatyta kaip asmens teisės į teisingą teismą garantija. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pagal CPK 37 straipsnio 1, 2 dalis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi: šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį šio Kodekso 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys šio Kodekso 442 straipsnyje išvardytose bylose, šio Kodekso 431 straipsnyje nustatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Valstybės institucijos, CPK 49 straipsnio 3 dalies pagrindu teikiančios išvadą byloje, neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jos yra proceso dalyviai, o ne dalyvaujantys byloje asmenys. Dėl to valstybės institucijų, Ryšių reguliavimo tarnybos bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, teikiančių išvadą byloje, dalyvavimas procese CPK 182 straipsnio 2 dalies normos požiūriu nereiškia, kad byloje dalyvauja kiti asmenys ir negali būti aplinkybe, paneigiančia ankstesnio teismo sprendimo prejudicinę galią.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamai bylai turi prejudicinę galią Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009, nustatyta aplinkybė, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. kasatorė prisijungė prie kitos šalies operatoriaus tinklo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl savo neatsargumo, nerūpestingumo bei netinkamai pasirinktos telefono aparato funkcijos. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai iš naujo netyrė nurodytų aplinkybių ir atmetė jomis, kaip faktiniu ieškinio pagrindu, grindžiamus ieškovės reikalavimus.
Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nesąžiningomis ir ab initio negaliojančiomis šalių vartojimo sutarties sąlygas, turėjo įvertinti ieškovės reikalavimų, reiškiamų šiuo faktiniu pagrindu, pagrįstumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010). Nagrinėjamu atveju kasatorė prašo panaikinti nesąžiningas sutarties sąlygas ir dėl jų nepagrįsto taikymo sumažinti kasatorės atsakovui mokėtiną sumą už suteiktas ryšio paslaugas; Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009 kasatorė ieškinio negrindė vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumu, šiuo faktiniu pagrindu reiškiamas ieškinys yra naujas ir netapatus išnagrinėtajam.
Dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų įtakos kasatorės prievolėms pagal sutartį
Byloje nekyla ginčo dėl to, kad šalių telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis yra vartojimo. Nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų instituto esmė – tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui; nesąžiningomis pripažintos vartojimo sutarties sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo (CK 6.188 straipsnio 6 dalis), yra niekinės ir negali sukelti vartotojui nepalankių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos 3K-3-256/2009). Apeliacinės instancijos teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio vartojimo sutarties sąlygomis šalių 2007 m. liepos 21 d. telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 4.5 punktą, pagal kurį ,,Tele2“ turi teisę nustatyti klientui teikiamų paslaugų kredito limitą ir keisti jo dydį ne mažiau kaip prieš 5 dienas pranešus apie tai klientui SMS žinute ar kitu būdu“ ir 4.6 punktą, kad ,,Tele2“ turi teisę neteikti klientui paslaugų ar apriboti jų teikimą pranešęs klientui vienu šių būdų: raštu, informavimo priemonėse, SMS žinute, elektroniniu paštu, jeigu klientas viršija jo nustatytą paslaugų teikimo kredito limitą. Šiuo atveju ,,Tele2“ turi teisę per 24 valandas sustabdyti ar apriboti paslaugų tiekimą iki informacijos apie visišką atsiskaitymą su ,,Tele2“ gavimo dienos“. Teismas tokį sprendimą inter alia grindė argumentu, kad pripažintos nesąžiningomis sąlygos iš esmės pažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo ekonominius interesus, nes vartotoja, nebūdama iš anksto įspėta apie kredito limito didinimą, negalėjo aiškiai ir tinkamai išreikšti savo valios dėl kredito limitą viršijančių ryšio paslaugų ir jų dydžio suteikimo. Ši teismo sprendimo dalis kasacine tvarka neskundžiama, taigi, jos teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojamas.
Pagrįsdama savo reikalavimą sumažinti mokestį už gautas ryšio paslaugas kasatorė teigia, kad atsakovas vienašališkai padidino kredito limitą nuo 200 Lt iki 300 Lt, neįspėjo jos apie kredito limito padidinimą ir jo viršijimą, nesustabdė paslaugų teikimo, atsakovui sąžiningai įvykdžius savo pareigas ji nebūtų viršijusi 200 Lt paslaugų limito. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalys, vykdydamos sutartį, turi sąžiningai bendradarbiauti, t. y. atsižvelgti ne tik į savo, bet ir į kitos sutarties šalies interesus; vienas šios pareigos pažeidimo padarinių įtvirtintas CK 6.206 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes atsakovas suteikė kasatorei atlygintines paslaugas iš esmės vienašališkai jas primesdamas, t. y. neįspėjęs kasatorės apie kredito limito viršijimą ir nesuteikęs jai galimybės apsispręsti dėl paslaugų, viršijančių kredito limitą, gavimo. Byloje nepaneigtas kasatorės teiginys, kad ji pagrįstai tikėjosi gauti paslaugų už 200 Lt ir nebūtų viršijusi kredito limito, jeigu atsakovas būtų elgęsis sąžiningai ir vykdęs savo pareigas tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė turi teisę remtis CK 6.206 straipsnio norma ir atsisakyti vykdyti savo prievolės pagal sutartį dalį – mokėti už viršijus sutartyje nustatytą kredito limitą atsakovo suteiktas paslaugas. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas nurodo, kad, netgi teismui pripažinus atitinkamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, negali atsirasti teisinio pagrindo mažinti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą, nes atlygintinių paslaugų suteikimo faktas išlieka, todėl kasatorei tenka pareiga už jas atsiskaityti, priešingu atveju ji nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. Teisėjų kolegija tokį atsakovo atsikirtimą atmeta. Kad būtų taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, būtina konstatuoti kito asmens sąskaita praturtėjusio asmens nesąžiningumą (CK 6.242 straipsnio 1 dalis), praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika (CK 6.242 straipsnio 3 dalis). Byloje konstatavus, kad atsakovas vienašališkai, tinkamai neinformavęs kasatorės suteikė paslaugų, viršijančių vartojimo sutartyje nustatytą kredito limitą, nėra pagrindo pripažinti, jog kasatorė yra nesąžininga.
Pirmiau nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja išvadą, kad kasatorės reikalavimo dalis dėl atsakovo apskaičiuotos mokėtinos sumos, viršijančios sutartimi nustatytą limitą, yra pagrįsta. Kasatorė ginčijo visą suteiktų tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų nuo 2008 m. rugpjūčio 10 d. 21 val. 11 min. iki 2008 m. rugpjūčio 10 d. 22 val. 1 min. sumą, savo reikalavimą grįsdama ir tuo, kad tarptinklinio ryšio paslaugomis pasinaudojo dėl to, jog atsakovas jos tinkamai neinformavo apie naudojimosi teikiamomis paslaugomis tvarką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo faktiniu pagrindu reiškiamas kasatorės reikalavimas negali būti iš naujo nagrinėjamas ir tenkinamas, nes byloje prejudicinio faktą galią turi 2009 m. liepos 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-04291-258/2009, nustatyta aplinkybė, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. kasatorė prisijungė prie kitos šalies operatoriaus tinklo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl savo neatsargumo, nerūpestingumo bei netinkamai pasirinktos telefono aparato funkcijos. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kitu faktiniu pagrindu – sutarties sąlygų nesąžiningumu – grindžiamo kasatorės reikalavimo pagrįstumo ir netyrė su tuo susijusių faktinių aplinkybių. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl, esant tokiai procesinei situacijai, teisėjų kolegija negali priimti sprendimo dėl ginčo esmės. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi ištirti su ginčo sutarties, kurios sąlygos pripažintos nesąžiningomis, vykdymu susijusias aplinkybes, įvertinti PVM sąskaitų faktūrų, pokalbių išklotinių bei kt. duomenis ir nustatyti, kokią sumą už paslaugas, suteiktas viršijus 200 Lt kredito limitą, atsakovas apskaičiavo per 2008 m. rugpjūčio mėnesį ir kiek, atsižvelgiant į šalių sutartimi nustatytą limitą, kasatorė liko skolinga atsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atsakovas prašo priteisti jo turėtų bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme atlyginimą. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 51,78 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų išlaidų priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylos dalį pakartotinai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą sumažinti ieškovės G. V. atsakovui UAB ,,Tele2“ 2008 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 28410146 nurodytą mokėtiną sumą, ir kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
Antanas Simniškis