Administracinė byla Nr. I2-2767-289/2020

                         Teisminio proceso numeris 2-23-3-01230-2017-6

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:20.2.3.2; 55.1.1;

 (S)

         55.1.3

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 10 d.

Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,

sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

dalyvaujant pareiškėjai J. Š. ir jos atstovui advokatui Simui Šuminui,

atsakovės Kelmės rajono savivaldybės atstovės Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atstovei advokatei Živilei Gulla ir atstovei Daivai Bružienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos J. Š. patikslintą skundą dėl 12000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės atstovės pareiškėjos naudai.

Teismas

n u s t a t ė:

2020 m. vasario 11 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos patikslintas skundas (IV t., b. l. 87-101), kuriuo prašoma priteisti iš Kelmės rajono savivaldybės, atstovaujamos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, pareiškėjai 12000 Eur neturtinę žalą ir visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko neteisėtą laisvosios mokytojos J. Š. vedamų neformaliojo švietimo muzikos pamokų stebėseną, kurios metu neteisėtai apsilankė 7 pamokose, po kurių padarė neteisėtas bei nepagrįstas, tikrovės neatitinkančias išvadas apie nesamus mokytojos darbo pažeidimus bei darbo kokybę, kurias aprašė 2017 m. gegužės 9 d. rašytinėje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos (toliau - „Institucija“) ataskaitoje KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ (toliau - „Ataskaita“), žodžiu pagarsino viešame Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje (toliau - „Posėdis“), kurio eiga bei pagarsinta informacija buvo aprašyta ir 2017 m. birželio 9 d. bei 2017 m. birželio 10 d. viešai publikuojama UAB „Roseba“ leidžiamame visuomenei plačiai prieinamame Kelmės rajono laikraštyje „Bičiulis“ (toliau - „Laikraštis“) bei interneto tinklalapyje www.biciulis.net L. D. straipsnyje „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“. 2017 m. gegužės 9 d. ataskaitoje raštu viešai apie J. Š. paskelbta sekanti tikrovės neatitinkanti informacija: Ataskaitos 7 lapas: „3.2. Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnybai nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių, įĮrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams. Ataskaitos 9 lapas: „Rekomenduojame nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnybai nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių, įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams (3 išvada)“. Ataskaitos 29 lapas: „Audito metu, paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“ Ataskaitos 30 lapas: „Laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose 2016 m. sutarčių ir negalime pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams, vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, mūsų nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų, užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius, įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimu metu, didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusia su programa. Rekomenduojame nedelsiant nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą.“ Ataskaitos:32 lapas: „Audito metu, atlikome tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinome NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Atrankos būdu, buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus nuvykome 7 kartus. Remiantis atliktų patikrinimų NVŠ programų teikimo vietoje fiksuotais stebėsenos rezultatais, nustatėme, kad: nei vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai, keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose, vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams nebuvo pranešta iš anksto, kad užsiėmimo nebus. Trijų užsiėmimų metu, neturėjome galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, palyginti NVŠ teikėjo programos įgyvendinimo vietoje stebėsenos rezultatus ir jų atitiktį NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruotai informacijai apie programą, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. prieštaravo. Laisvoji mokytoja J. Š. beveik visų užsiėmimų metu prieštaravo, kad Kontrolės ir audito tarnyba patikrintų jos vykdomą NVŠ veiklą, nepateikė prašytų pateikti dokumentų: 2017 metų jos grupių sąrašų, 2016 m. tarp NVŠ teikėjos J. Š. ir vaikų sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šios teikėjos NVŠ programoje, sutartys nebuvo pateiktos, kadangi J. Š. teigimu, ji jas sunaikino, atsižvelgiant į tai, negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo“ Straipsnio tekste apie pedagogę, be kita ko, tendencingai suformuota neigiama nuomonė dėl jos tariamai netinkamai vedamų užsiėmimų, pažymėjus, cit: „Kontrolierė pastebėjo, kad NVŠ lėšų gavėjai nevykdė lėšų naudojimo sutartyje numatyto įsipareigojimo - neteikė ataskaitų.“; „Audito metu paprašius pateikti tarp NVŠ teikėjų J. Š., R. Š. ir vaikų, 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo šių teikėjų NVŠ programose, sutartys nebuvo pateiktos, nors jos turi būti saugomos 3 metus. Atsižvelgiant į tai, negalima buvo pateisinti šioms NVŠ teikėjoms išmokėtų lėšų teisėtumo.“; „Be to, J. Š., jos vykdomų užsiėmimų metu nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų NVŠ programų įgyvendinimo kokybės, mokinių, dalyvaujančių jos užsiėmimuose, lankomumo“; „Vertinant tai ir audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus, Kontrolės ir audito tarnybos nuomone, NVŠ teikėjo paraiškoje deklaruota informacija apie laisvosios mokytojos J. Š. programas skiriasi nuo NVŠ programų stebėsenos rezultatų. Užsiėmimuose noriai dalyvauja mažiau nei pusė visų sąrašuose esančių vaikų, kiti vaikai įtraukti į sąrašus, kad būtų didesnis vaikų skaičius. Įgyvendinamų neformaliojo švietimo programų kokybė neatitinka NVŠ tikslų, principų, metodų, neaišku, kokios vaikų kompetencijos yra ugdomos užsiėmimų metu, kadangi užsiėmimų metu didžioji dalis mokinių užsiima jiems priimtina veikla, nesusijusią su programa“; „Audito metu buvo atlikti tikrinimai ir stebėsena NVŠ programų teikimo vietoje. Atrankos būdu buvo atrinkta laisvoji mokytoja J. Š.. Į jos užsiėmimus buvo nuvykta 7 kartus. Nustatyta, kad nė vienas užsiėmimas nevyko sklandžiai keturiuose užsiėmimuose dalyvavo mažiau nei pusė vaikų, turėjusių dalyvauti užsiėmimuose. Vienas užsiėmimas neįvyko ir mokiniams apie tai nebuvo pranešta iš anksto. Trijų užsiėmimų metu Kontrolės ir audito tarnyba neturėjo galimybių užregistruoti atvykusių vaikų, stebėti programos įgyvendinimo kokybę, kadangi laisvoji mokytoja J. Š. tam prieštaravo. Be to, ši mokytoja nepateikė reikalaujamų dokumentų.“; „Bružienė atsakė, kad 2016 m. pas šią mokytoją užsiėmimus lankė 100 vaikų ir kas mėnesį ji gaudavo 1000 Eur. Šiemet mokytojos užsiėmimus lanko 75 mokiniai“. Aukščiau minėtoje 2017 m. gegužės 9 d. audito ataskaitoje, jos pristatymo Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje metu buvo raštu ir žodžiu vienašališkai paskelbtos objektyviais įrodymais nepagrįstos, visuomenę klaidinančios, tikrovės neatitinkančios bei gerą pedagogės J. Š. vardą žeminančios neteisėtos Institucijos išvados. Ataskaitos išvadomis Institucija taip pat ėmėsi tiesioginių veiksmų, siekdama užkirsti kelią pedagogei toliau užsiimti vykdoma veikla - rekomendavo „nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą.“ Atsižvelgiant į tai, kad Ataskaitoje apie pedagogę pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, pedagogės nuomone, tokie ataskaitos raginimai prilyginami neteisėtam Institucijos mėginimui su ja susidoroti, be kita ko, viršijant Institucijos kompetenciją ir jai suteiktus įgaliojimus. Be kita ko, 2017 m. gegužės 9 d. KA-4 Audito ataskaitoje „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ bei viešame Kontrolės komiteto posėdyje, tendencingai pateikus informaciją, pagarsinus tariamus ir nebūtus pedagogės J. Š. veiklos pažeidimus, atskleidus tikrovės neatitinkančius faktus, buvo tiesiogiai nulemtas pedagogės sveikatos problemų paūmėjimas bei pajamų sumažėjimas, kadangi buvo iš esmės pakenkta pedagogės geram vardui. Todėl Institucijos objektyviais faktais nepagrįsta vieša audito ataskaita ir jos neatsakingas pagarsinimas Kelmės savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje bei paviešinimas visuomenės informavimo priemonėse nepagrįstai sukėlė visuomenės nepasitikėjimą J. Š. kaip pedagoge ir darbo su moksleiviais specialiste. Pedagogė J. Š. mano, kad, vykdydama NVŠ veiklą, jokiais atvejais ir pagal jokius teisės aktus nėra tiesiogiai atskaitinga Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybai, todėl neturi pareigos ir neprivalo šiai Institucijai teikti jokių dokumentų bei informacijos, susijusios su jos vykdoma veikla. Institucija nėra pateikusi pedagogei nei vieno prašymo ar paklausimo dėl jos vykdomos NVŠ veiklos, taip pat niekada neprašė ir nereikalavo pateikti jokių dokumentų ir informacijos apie vykdomą veiklą. Pareiškėjos nuomone, jokie galiojantys teisės aktai Institucijai nesuteikia teisės vykdyti tiesioginę pedagogės J. Š. vykdomos NVŠ veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių apklausas. Pareiškėjos įsitikinimu, jokie galiojantys teisės aktai Institucijai nesuteikia teisės atlikti tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinti NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybės. Be to, pedagogei J. Š. niekada nepateikti Institucijos tariamai atliktų patikrinimų aktai. Pažymėtina, kad nesankcionuotas neprisistačiusių asmenų atvykimas dalyvauti pedagogės vedamose neformalaus švietimo pamokose negali būti prilyginamas patikrinimui. Pareiškėja mano, kad neįgaliotų asmenų, be kita ko, neturinčių teisės dirbti su nepilnamečiais bei vykdyti jų apklausas, nesankcionuotas dalyvavimas pedagogės vykdomose pamokose, laikytina ne oficialiai Institucijos vykdoma veikla, o savavaldžiavimu, piktnaudžiavimu ar įgaliojimų viršijimu. Tai, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir kultūros skyrius galimai nepateikė Institucijai kokių nors prašytų dokumentų nereiškia, kad pedagogė J. Š., vykdydama NVŠ veiklą, padarė kokius nors pažeidimus, o be to, kaip jau minėta, konstatuoti tokių pažeidimų galimo padarymo fakto Institucija neturi, kadangi neturi oficialios įstatyminės kompetencijos ir įgalinimų kontroliuoti bei audituoti šios pedagogės vykdomos veiklos ar vertinti jos kokybės. Svarbu tai, kad J. Š. neturėjo nei teisės, nei pareigos, nei teisėto pagrindo Institucijai pateikti kokius nors dokumentus ar informaciją apie savo vykdytą veiklą. Be to, J. Š. neturėjo jokios pareigos saugoti sutarčių su moksleiviais ir jų tėvais už 2016 m. vykdytą veiklą, kadangi rekomendacinio pobūdžio taisyklės, kuriomis Ataskaitoje remiasi Institucija, visų pirma nėra privalomas norminis teisės aktas, o visų antra, nustatė rekomendaciją pedagogams saugoti sudarytas sutartis 3 metus tik nuo 2017 metų. Pagal bendrąjį teisės principą „Iex retro non agit“ norminiai teisės aktai neturi retrospektyvios galios ir negali sukurti teisių ir pareigų subjektams praeityje. Tačiau, kaip jau pažymėta aukščiau, minėtos rekomendacijos nėra norminis teisės aktas, todėl nėra privalomas ir nėra numatyta atsakomybės už jo nesilaikymą. Be to, J. Š. nuomone, Kelmės savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnyba nėra institucija, turinti teisę reikalauti NVŠ veiklą vykdančios pedagogės pateikti kokius nors dokumentus, o ir tokių reikalavimų Institucija pedagogei faktiškai nepateikė. Kadangi iš Ataskaitoje pateiktos informacijos matyti, kad Institucija veikė neteisėtai ir viršydama savo įgaliojimus, atliko galimai neteisėtus, teisės aktuose nenumatytus bei Institucijos kompetencijai nepriskirtus veiksmus, be to, niekada neprašė ir nereikalavo pedagogės pateikti kokių nors dokumentų ar informacijos, darytina išvada, kad Institucija neturėjo teisės savo 2017 m. gegužės 9 d. Audito ataskaitoje Nr. KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ išskirti ir aprašyti kokių nors J. Š. galimų pažeidimų, nes tai nėra minėtos Institucijos kompetencija. Be to, neaišku pagal kokius atrankos kriterijus Institucija 7 neteisėtoms patikroms ir galimai neteisėtam vertinimui pasirinko būtent pedagogę J. Š., o ne bet kurį kitą NVŠ veiklą vykdžiusį pedagogą. Todėl visa Ataskaitoje apie J. Š. pateikta informacija, surinka Institucijai atlikus neteisėtus bei jos kompetencijos ribas peržengiančius veiksmus, pareiškėjos manymu, yra neteisėta ir neatitinkanti tikrovės bei tendencingai formuojanti nuomonę apie pareiškėją kaip apie nepatikimą, netinkamai savo pareigas vykdančią pedagogę. Dėl šių priežasčių neteisėta yra ir Institucijos rekomendacija „nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Savivaldybės kontrolieriaus kompetencija yra nustatyta Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 27 straipsnyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, prižiūrėdama, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai: atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse; kiekvienais metais rengia ir reglamente nustatytais terminais ir tvarka teikia savivaldybės tarybai išvadą dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio; rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimus priimti reikalingas išvadas dėl savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas; rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas, suteikiančias savivaldybės tarybai pagrindą tvirtinti koncesijos konkurso sąlygas ir pagrindines koncesijos sutarties sąlygas; savivaldybės tarybai nustačius konkurso etapus iki koncesijos sutarties pasirašymo, rengia išvadas galutiniam koncesijos sutarties projektui; rengia ir savivaldybės tarybai teikia sprendimams priimti reikalingas išvadas dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo; Valstybės kontrolės prašymu teikia savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų auditų ataskaitas ir darbo dokumentus audito išorinei peržiūrai atlikti; atlieka įstatymuose ir kituose teisės aktuose priskirtas funkcijas. Iš aukščiau minėtame įstatyme aprašytos auditorių kompetencijos tampa aišku, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba neturi teisės audituoti ar kitaip tikrinti privačių fizinių asmenų, lankytis jų patalpose bei tikrinti jų vykdomos veiklos, reikalauti duomenų, dokumentų. Be to, iš minėtos tarnybos kompetencijos akivaizdu, kad tarnyba neturėjo kompetencijos bei teisės vertinti pareiškėjos teikiamų neformaliojo švietimo paslaugų kokybės ir daryti dėl to oficialių bei viešų išvadų, viešai jų publikuoti. Kadangi kontrolės ir audito tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, ji gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie jos kompetencijai yra imperatyviai priskirti įstatymo nuostatomis. 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. R6-409 Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (toliau - Centras) J. Š. nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius yra pateikęs Centrui 2016 metais neformaliojo vaikų švietimo (toliau - NVŠ) programose dalyvavusių pedagogų sutarčių su vaikų tėvais kopijas, tarp jų ir J. Š. sutarčių kopijas. 2017 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius raštu Nr. SS-70 nurodė, kad pedagogė J. Š. buvo sudariusi rašytines sutartis su 2016 metais NVŠ programose dalyvaujančių vaikų tėvais ir šių sutarčių kopijas pateikė Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo kultūros ir sporto skyriui. Minėtų sutarčių kopijos buvo perduotos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kur šiuo metu jos ir yra. 2017 m. rugsėjo 8 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius (toliau - Skyrius) raštu Nr. ŠS-70 taip pat nurodė, kad pedagogė J. Š. 2016 ir 2017 metais teikė Skyriui ataskaitas, kurios yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyriuje. Skyrius raštu Nr. ŠS-70 taip pat pateikė informaciją, kad J. Š. Skyriui pateikė 2016 ir 2017 m. užsiėmimų grafikus, o jiems keičiantis informuodavo el. paštu. Taip pat pedagogė Skyriui pateikė vaikų lankomumo žurnalų, sąskaitų-faktūrų kopijas, prekių ir paslaugų nurašymo aktus, biudžeto ataskaitas. Minėti dokumentai yra saugomi Skyriuje bei Apskaitos skyriuje. Rašte Nr. ŠS-70 taip pat nurodyta, kad Skyrius vykdė pedagogės J. Š. vedamų neformaliojo ugdymo pamokų stebėseną, vykdė faktinio pamokų vedimo patikrinimus, kurių metu J. Š. darbo neformaliojo vaikų ugdymo programose pažeidimų nenustatė. Vadinasi, J. Š. nepadarė nei vieno Institucijos Ataskaitoje minimo pažeidimo, kadangi sutartis už 2016 metus, kaip jau minėta, pateikė tai institucijai, kuriai juos ir turėjo pateikti pagal atskaitomybės principą - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Kadangi Skyrius minėtus dokumentus vėliau perdavė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, pedagogė apskritai neturėjo pareigos minėtus dokumentus turėti. Pažymėtina ir tai, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnyba neturi kompetencijos tikrinti pedagogės vykdomos veiklos. Minėta tarnyba turi teisę atlikti Kelmės rajono savivaldybės administracijos finansinį ir veiklos auditą, tačiau neturi teisės audituoti privačių asmenų, tame tarpe ir J. Š.. Be to, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnyba neturi kompetencijos spręsti dėl laisvojo mokytojo vedamų neformaliojo švietimo pamokų kokybės ar turinio, kadangi tai yra Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus kompetencija. Kaip jau minėta, jokie galiojantys teisės aktai atsakovei nesuteikia teisės atlikti tikrinimus ir stebėseną NVŠ programų teikimo vietoje, vertinti NVŠ teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybę. Pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu T-33 patvirtinto „Kelmės rajono savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo“ 24 punktą NVŠ programą vertina Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta NVŠ programų vertinimo komisija, kuri nustato, ar NVŠ programa atitinka nustatytus reikalavimus ir gali būti finansuojama NVŠ lėšomis; pagal 30 punktą NVŠ programų įgyvendinimo priežiūrą vykdo Švietimo, kultūros ir sporto skyrius“. Pažymėtina ir tai, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos veiklos apraše nenumatyta teisė vizituoti nepilnamečių pamokas, atlikti nepilnamečių moksleivių apklausas ar rinkti iš jų informaciją. Minėtos tarnybos pareigūnai neturi teisės pateikti mokytojams reikalavimų juos įleisti į pamokas ar leisti stebėti bei vertinti tokias pamokas. Minėta Institucija neturi teisės reikalauti mokytojo pateikti kokius nors dokumentus, kadangi neformaliojo ugdymo programose naudojamus dokumentus mokytojai turi pareigą pateikti Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui. Be to, Institucija niekada tokių paklausimų ar prašymų mokytojai neįteikė, jokių reikalavimų nepareiškė. Kontrolės ir audito tarnybos pareigūnai, pažeisdami savo kompetenciją ir viršydami įgaliojimus, iš anksto nepranešę ir nesuderinę to nei su pareiškėja, nei su Švietimo, kultūros ir sporto skyriumi, paprasčiausiai kelis kartus neprofesionaliai, neprisistatę ir be jokio teisėto pagrindo įsiveržė į J. Š. vedamas pamokas, tuo sukėlė stresą pedagogei ir mokiniams, pareiškė visiškai nepagrįstus žodinius reikalavimus, po kurių pedagogės buvo paprašyti apleisti patalpas. Pažymėtina, kad dėl aukščiau aprašytų Institucijos veiksmų, pareiškėja 2017 m. gegužės 9 d. pateikė pranešimą Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui, į kurį nėra sulaukusi atsakymo. Svarbu tai, kad siekiant gauti konkrečius su J. Š. veikla susijusius dokumentus, Kontrolės ir audito tarnyba privalėjo dėl jų pateikimo kreiptis į Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, kur pareigūnai būtų sužinoję, kad visos sutartys ir kiti dokumentai už 2016 metus J. Š. buvo pateiktos ir vėliau perduotos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui. Tačiau vietoje to, Kontrolės ir audito tarnyba viršijo savo įgaliojimus, atliko jos kompetencijai nepriskirtus, todėl neteisėtus veiksmus, ataskaitoje apibendrindama savo neteisėtų veiksmų rezultatus pateikė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas pareiškėjos atžvilgiu, vėliau savivaldybės tarybos posėdyje viešai apkaltino pedagogę tariamų pareigų nevykdymu bei tariamų pažeidimų padarymu, ką vėliau aprašė laikraštis „Bičiulis“ ir tokiu būdu pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala dėl neteisėtų savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiksmų, viešai pažeminant pareiškėją kaip pedagogę, klaidingai informuojant visuomenę apie tariamus, objektyviai neegzistuojančius pareiškėjos neva padarytus teisės pažeidimus ir tokiu būdu suduodant reikšmingą smūgį pareiškėjos dalykinei bei asmeninei reputacijai, pakertant visuomenės bei institucijų pasitikėjimą pareiškėją. Dėl patirtos gėdos ir pažeminimo, Kontrolės ir audito tarnybos veiksmais įtakotos visuomenės nuomonės apie pareiškėją, mokinių tėvų nuomonės ir prarasto pasitikėjimo, pareiškėja nebegali dirbti ir teikti neformaliojo švietimo paslaugų Kelmės mieste, taip pat buvo priversta išsikelti iš Kelmės ir pakeisti savo gyvenamąją vietą tam, kad būtų susilpnintas negatyvus patirtų išgyvenimų poveikis sveikatai. Pareiškėjos nuomone, šioje visoje istorijoje pažeidimus padarė ir savo įgaliojimus viršijo tik pati Institucija, kadangi jokie galiojantys teisės aktai jai nesuteikė įgaliojimų atitinkamai veikti. Pažymėtina, kad Institucija nesurašė jokių patikrinimo aktų, nepateikė jų pareiškėjai ir pareiškėjos apskritai nesupažindino su savo atliekamais veiksmais bei jų esme. Institucija iki šios dienos nėra pateikusi pedagogei jokių paklausimų, nėra gavusi atsakymų ir niekaip nėra Institucijos kompetencijai priskirtinuose dokumentuose užfiksavusi savo galimai atliktų veiksmų. Kadangi galiojantys teisės aktai patvirtina, kad J. Š. negalėjo būti atsakovės tikrinamu subjektu, o pridedami įrodymai patvirtina, kad savo veiklą J. Š. vykdė tinkamai ir jokių nusižengimų nepadarė, skundas tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant atlyginti visą Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos neteisėtais veiksmais J. Š. padarytą žalą. Institucijos ataskaita ir viešas jos pristatymas Komiteto posėdyje pakirto pedagogės J. Š. reputaciją, pažemino specialistės garbę ir orumą, sumenkino jos bei jos vykdomų NVŠ programų gerą vardą ir patikimumą kolegų bei ypač moksleivių tėvų aplinkoje visoje Kelmės apskrityje ir už jos ribų. Pažymėtina, kad J. Š. yra Kelmės rajone vertinama nepriekaištingos reputacijos pedagogė, su savo vadovaujamais moksleivių kolektyvais laiminti įvairius apdovanojimus bei garsinanti Kelmės vardą, todėl Institucijos sudaryta bei atitinkamai Laikraščio visuomenei pristatyta neigiamo pobūdžio ataskaita apie pareiškėją sudavė stiprų smūgį jos įvaizdžiui visuomenėje ir pedagogų bendruomenėje, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą šia mokytoja ir nulėmė mažesnį į neformalioji švietimo pamokas susirenkantį moksleivių skaičių. Pažymėtina, kad J. Š. savo darbą neformaliojo vaikų švietimo programose atliko gerai, ką patvirtina pridedamos atitinkamos Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus ataskaitos, iš kurių matyti, kad J. Š. savo pareigas tinkamai vykdė tiek 2017 m. vasario 28 d., tiek ir 2017 m. spalio 25 d., tai yra, tiek prieš Institucijos ataskaitos parengimą, tiek ir po jo. Tinklalapyje http://www.kelme.lt/lit/2017-metu-auditai viešai publikuojama Ataskaita, kurioje neteisėtai nurodyta tikrovės apie pedagogės J. Š. vykdomą NVŠ veiklą neatitinkanti neigiamo pobūdžio informacija bei tinklalapyje www.biciulis.net publikuotas Straipsnis tiesiogiai nulėmė ir tebenulemia moksleivių pedagogės NVŠ programų grupėse sumažėjimą bei sąlygoja negautas pajamas dėl viešai paskatinto nepasitikėjimo specialiste. Ataskaitos ir Straipsnio negatyvius padarinius J. Š. pajuto iš karto po jo paskelbimo ir patiria juos iki šiol, esant sumažėjusiam moksleivių NVŠ programose skaičiui ir sumenkusioms pajamoms. Be kita ko, specialistei padaryta ir neturtinė žala, kadangi dėl minėtų Ataskaitos ir Straipsnio turinio bei jų padarinių, jai paūmėjo sveikatos problemos, be to, ji nuolat jaučia socialinį spaudimą ir nepasitikėjimą iš savo aplinkos žmonių bei kolegų. Pažymėtina, kad aukščiau išskirti ataskaitos teiginiai yra klaidingi, visiškai neatitinka tikrovės ir suformuoja skaitytojui prielaidą manyti, kad pedagogė, teikusi paslaugas ir gavusi didelius honorarus NVŠ programose, neteisėtai nepakluso Institucijos nurodymams, užsiėmimus vedė neva netinkamai, jie nevyko sklandžiai, pedagogė elgėsi neatsakingai, neišsaugojo ir nepateikė prašytų dokumentų, nevykdė atskaitomybės, jos užsiėmimų nelankė moksleiviai. Tokia Ataskaitos ir Straipsnio suformuota asmenų nuomonė yra žalinga pedagogės gerai reputacijai ir karjerai, kadangi minėti visuomenės informavimo šaltiniai formuoja apie ją nuomonę kaip apie netinkamai dirbančią ir neatsakingą mokytoją. Svarbu ir tai, kad Institucija pedagogės niekada neprašė ir nereikalavo pateikti jokių dokumentų, o žurnalistė, rašiusi straipsnį, nesusisiekė su pedagoge J. Š. ir neišklausė jos pozicijos, aukščiau aprašytų faktų bei aplinkybių visiškai nesiaiškino ir jas pateikė visiškai vienašališkai, todėl tokiu būdu buvo padaryta ypač didelė žala pedagogės reputacijai. Vertinant Ataskaitos viešo pristatymo ir Straipsnio parengimo procesą kompleksiškai, pastebėtinas Institucijos siekis neigiamomis rekomendacijomis paveikti pedagogę J. Š. taip, kad ji netektų teisės užsiimti NVŠ veikla, taip pat pastebėtinas ir žiniasklaidos priemonės siekis straipsnį pateikti kaip sensaciją ir skandalą dėl to, kad valstybės ir savivaldybių lėšos skirstomos netinkamai bei prastai dirbantiems pedagogams, o ypač - J. Š., net neatsiklausus jos oficialios pozicijos dėl straipsnyje aprašytos situacijos bei tokiu būdu nesudarant galimybės straipsnyje pateikti ir antrosios šalies nuomonę. J. Š. nebuvo informuota apie rengiamą Ataskaitą ir Straipsnį, nebuvo iškviesta į surengtą Komiteto posėdį, todėl negalėjo pateikti savo pozicijos ir apsiginti nuo tikrovės neatitinkančių kaltinimų netinkamai vykdžius veiklą NVŠ programose. Minėta Ataskaita bei Straipsnis yra J. Š. užfiksuoti bei saugomi. Pedagogei teko kreiptis į teisininkus bei rengti raštus oficialioms valdžios institucijas, siekiant gauti įrodymus apie tai, kad ji veiklą NVŠ programose vykdė tinkamai ir nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl Ataskaitoje ir Straipsnyje buvo pažeminta ir sumenkinta jos garbė ir orumas. Tokia būtinybė nulėmė pedagogės J. Š. išlaidas teisinei pagalbai gauti, siekiant apginti savo pažeistus teisėtus interesus. Pažymėtina, kad aukščiau aprašytų pareiškėjos veiksmų nebūtų prireikę, jei informacija Ataskaitoje, Komiteto posėdyje ir Straipsnyje būtų pateikta profesionaliai, nešališkai ir objektyviai, tinkamai išklausius abi puses bei suformulavus objektyvias išvadas, kadangi pedagogė negali ir neprivalo atsakyti už galimus Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus veiklos trūkumus. Be to, daugumoje Ataskaitos ir atitinkamai Straipsnio teiginių apie pedagogę J. Š. pateikiama informacija yra ją žeminanti ir neatitinkanti tikrovės. Kadangi minėta Ataskaita iki šiol publikuojama tinklalapyje http://www.kelme.lt/lit/2017-metu-auditai, o portalo administratorius Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnyba yra tiesiogiai atsakinga už viešai skelbiamą tikrovės neatitinkančios informacijos turinį, juolab, kad jis yra nulemtas neteisėtai ir nepagrįstai atliktų Institucijos veiksmų bei neveikimo. Asmenų atsakomybę už teisės aktų pažeidimus nustato tam tikros valdingus įgaliojimus turinčios institucijos bei teismai. Pedagogės atsakomybė dėl tariamai netinkamai vykdytos veiklos NVŠ programose nebuvo užfiksuota ir nustatyta jokių tam kompetenciją turinčių institucijų. Akivaizdu, kad Ataskaitoje bei vėliau Komiteto posėdyje ir Straipsnyje konstatuojant pedagogės atsakomybės faktą vadovautasi ne įsiteisėjusiais teismų sprendimais administracinėse, civilinėse ar baudžiamosiose bylose, ar kompetentingų valdžios institucijų išvadomis, o nepagrįsta ir todėl neobjektyvia informacija. Todėl darytina išvada, kad Institucija, viršijo savo įgaliojimus, atliko veiksmus, kuriems neturi jokios kompetencijos, iš to padarė nepagrįstas, neteisėtas ir tikrovės neatitinkančias išvadas, jas viešai paskelbė, tokiu būdu pažemino pedagogę J. Š. kaip nekompetentingą ir aplaidžiai dirbančią specialistę, dėl ko buvo itin stipriai pakenkta jos vardui ir profesinei reputacijai, sutriko sveikata, pareiškėja buvo priversta išsikelti gyventi iš Kelmės, nebegali šiame mieste vykdyti savo veiklos ir todėl jai neteisėtais kontrolės ir audito tarnybos veiksmais buvo padaryta ypač didelė neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja dar nepatyrė viso negatyvaus poveikio, tebedirbo ir gyveno Kelmės mieste, tačiau jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2018 m. rugsėjo 20 d. išryškėjo aiškesni Institucijos teisės aktų pažeidimai pareiškėjai, pablogėjo pareiškėjos psichinė bei emocinė būklė, pareiškėja nebegalėjo toliau dirbti Kelmėje, kadangi net ir po teismo sprendimo priėmimo visuomenės nuomonė apie šią pedagogę buvo įtakota negrįžtamai. Dėl nuolatinių pergyvenimų pašlijo pareiškėjos sveikata ir ji buvo priversta ieškoti galimybės dirbti ten, kur nebūtų juntamas toks stiprus nusistatymas prieš pareiškėją kaip prieš pedagogę ir neva nesąžiningai veikiantį asmenį. Akivaizdu, kad tokie nepagrįstos išvados priėmimo bei publikavimo padariniai yra pedagogės nepageidaujami ir jai žalingi. Specialistė patyrė ir tebepatiria didelių finansinių ir moralinių nuostolių dėl netektų moksleivių NVŠ programose, dėl netektos galimybės gyventi ir dirbti gimtame mieste; dėl būtinybės gydytis paūmėjus sveikatos problemoms, o taip pat ir dėl turėtų neplanuotų ir nepageidautų finansinių išlaidų teisinėms paslaugoms, daugiau kaip dvejus metus besitęsiančių teismo procesų. Dėl aukščiau aprašytų neteisėtų veiksmų padarinių pareiškėja patyrė didelę neturtinę žalą dėl neteisėtais Kontrolės ir audito tarnybos veiksmais negrįžtamai sugadintos reputacijos ir išgyvento pažeminimo. Dėl jau daugiau kaip dvejus metus trunkančių teismo procesų pareiškėja yra priversta išgyventi pažeminimą vis iš naujo, nuolat prisiminti skaudžius gyvenimo momentus, išgąstį, netikrumą dėl savo ateities po neteisėtų Kontrolės ir audito tarnybos apsilankymų užsiėmimuose ir neteisėtos bei nepagrįstos ataskaitos paskelbimo, kaltės jausmą, bendraujant su mokinių tėvais ir kolegomis, nepatogumus atsakinėjant į nemalonius klausimus, susijusius su minėtos ataskaitos išviešinimu. Todėl savo patirtą neturtinę žalą pareiškėja J. Š. vertina bendra 12000 Eur dydžio suma ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės, atstovaujamos Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 (44 p.) grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad byloje siekiant žalos atlyginimo, turėtų būti pasirinktas kitas pažeistų pareiškėjos teisėtų interesų gynimo būdas - pavyzdžiui, prašymas pripažinti savivaldybės institucijų aktus, prieštaraujančius įstatymams, neteisėtais. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad asmuo turi teisę ginti savo neturtines teises bei interesus kreipdamasis į teismą ir reikalaudamas atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų institucijų veiksmų CK 6.271 str. pagrindu. Pagal minėtą teisės normą žalos sąvoka apima ir neturtinės žalos atlyginimą, kuri atlyginama, kai neteisėtais veiksmais pakenkiama teisės saugomiems ir ginamiems piniginės išraiškos neturintiems neturtiniams, nematerialaus pobūdžio interesams, įskaitant asmens garbę ir orumą. Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikus šiame skunde aprašytus neteisėtus, institucijos kompetencijai įstatymo nepriskirtus veiksmus (neteisėtai lankantis neformalaus švietimo pamokose, neteisėtai jas stebint ir vertinant bei kt.), kurių turinys ir apimtis buvo plačiai išnagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-323-322/2018, institucija sudarė 2017 m. gegužės 9 d. rašytinę Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos ataskaitą KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“, kurioje vienašališkai, neobjektyviai, nepagrįstai ir be jo teisinio pagrindo, negatyviai ir neigiamai vertindama, aprašė pareiškėjos vykdomą veiklą. Tokiu būdu pareiškėjos atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Vėliau Ataskaitos turinys buvo išviešintas publikuojant jį institucijos interneto tinklalapyje bei viešai pristačius savivaldybės tarybos posėdyje. Minėtą posėdį aprašius laikraščiui „Bičiulis“ bei patalpinus straipsnį pavadinimu „Lėšų skyrė kiek norėjo ir kam norėjo?“ laikraštyje bei interneto tinklalapyje, apie minėtos ataskaitos turinį ir jame kryptingai suformuotą išimtinai negatyvų bei neigiamą pareiškėjos, kaip pedagogės specialistės vykdomos veiklos vertinimą, Kelmės miesto bendruomenė, pedagogai, valstybės tarnautojai, mokiniai ir jų tėvai sužinojo apie tariamus J. Š. veikloje atliekamus bei institucijos nustatytus pažeidimus, kurių iš tikrųjų, objektyviai vertinant, pareiškėja niekada nepadarė. Nuo pat neteisėtų ir institucijos kompetencijai nepriklausančių veiksmų atlikimo momento 2017 m. vasario 23 d. pareiškėja patyrė neturtinę žalą dėl negatyvių išgyvenimų, kuriuos sukėlė nepagrįsti bei neteisėti institucijos darbuotojų apsilankymai, baimė dėl jų tolimesnių galimų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, netikrumas dėl ateities bei profesinės veiklos tęstinumo. Nuo negatyvių bei neigiamų išvadų apie pareiškėją viešo paskelbimo visuomenei tarybos posėdyje bei spaudoje momento pareiškėjai neatitaisoma neturtinė žala buvo padaryta pakirtus visuomenės pasitikėjimą pareiškėja kaip specialiste, pažeminus jos asmeninę reputaciją pedagogę pažįstančių asmenų tarpe bei suformavus neigiamą pedagogės dalykinę reputaciją jos nepažįstančių asmenų tarpe. Pareiškėjai ėmusis veiksmų savo reputacijai ginti, neturtinę žalą ji toliau patyrė besibylinėdama su institucija teisme, institucijai kategoriškai atsisakant pripažinti savo neteisėtų veiksmų turinį, esmę bei reikšmę pedagogės gyvenimui, patirdama nuolatinį stresą bei negatyvius išgyvenimus, netikrumą dėl bylos baigties, dėl savo ateities, būdama priversta išsikelti iš Kelmės miesto ir nutraukti jame profesinę veiklą. 2019 m. spalio 25 d., rengiant šį skundą byla vis dar nėra išspręsta, pareiškėja toliau išgyvena didelį stresą ir neigiamas emocijas, todėl neturtinę žalą ir institucijos neteisėtų veiksmų padarinius pareiškėja patiria jau beveik 3 metus. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp Institucijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtos neturtinės žalos: Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos neteisėti veiksmai (nustatyti bei išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) ir jų pagrindu pateiktų išvadų, žeidžiančių pareiškėjos garbę ir orumą, paviešinimas ataskaitoje; Ataskaitos turinio paviešinimas savivaldybės tarybos posėdyje bei spaudoje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; Pareiškėjos patirta žala dėl aukščiau aprašytų neteisėtų Institucijos veiksmų bei jų pagrindu pateiktų išvadų paviešinimo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad egzistuoja visos trys CK 6.271 str. nurodytos institucijos viešosios atsakomybės sąlygoms: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys. LVAT, savo jurisprudencijoje formuodamas VAĮ taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (lot. be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-365-415/2018). Administracinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėti veiksmai - tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti - prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. Pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1697-502/2019). Teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1045-602/2018). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-237415/2018). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turį tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos padarymo faktas konstatuojamas nustačius pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Šioje byloje pripažintina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, jų pagrindu priėmė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjos vykdomos veiklos, kurias viešai paskelbė savivaldybės tarybos posėdyje ir per spaudą, tuo pažeisdama pareiškėjos garbę ir orumą, pažemindama pareiškėją, jos dalykinę ir asmeninę reputaciją. Tokiu būdu atsakovė sukėlė Pareiškėjai didelę asmeninę neturtinę žalą, o žalos atlyginimo pagrindas dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų yra CK 6.271 str. Iš skundo matyti, inter alia ir tai, jog savo Ataskaitos rekomendacijomis Institucija siekė, kad J. Š. negalėtų toliau vesti neformalaus ugdymo pamokų moksleiviams, tai yra, siekė tyčia atimti pareiškėjos pajamų šaltinį. Pareiškėja savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą bendrai vertina 15000 Eur suma. Iš skundo turinio aišku, kad būtent dėl Institucijos - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kontrolės ir audito tarnybos neteisėtų veiksmų buvo suformuluoti atitinkami tikrovės neatitinkantys Ataskaitos teiginiai, kuriuos vėliau laikraštyje „Bičiulis“ aprašė ir UAB „Roseba“. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo J. Š. paūmėjo sveikatos problemos, todėl ji vieną mėnesį buvo nedarbinga, taip pat patyrė emocinį skausmą ir pažeminimą, neteko dalies pajamų. Dėl Institucijos veiksmų paaštrėjusias ir naujai atsiradusias pareiškėjos sveikatos problemas patvirtina prie šio skundo pridedami medicinos dokumentai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucija nesiėmė jokių priemonių, kad Ataskaitoje būtų pateikti objektyvūs J. Š. vykdomos veiklos faktai. Tokiu būdu Institucija nepagrįstai ir neteisėtai suformavo negatyvią visuomenės nuomonę apie pedagogę J. Š., pakirto jos reputaciją, kuri yra ginama šiuo skundu. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėja palaiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, išdėstytą 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 57 punkte.

Atsakovės Kelmės rajono savivaldybės, atstovaujamos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, atstovės atsiliepime ir atstovės pasisakymuose teismo posėdyje nurodoma, kad LAT nutartimi panaikino 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą ir c. b. Nr. 2-323-322/2018 ir 2019 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį c. b. Nr. 2A-82-883/2019, kuria buvo tenkinti Pareiškėjos ieškinio Tarnybai ir kitai atsakovei - UAB „Roseba“ reikalavimai. LAT Nutartimi konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai (a) netinkamai taikė materialinės teisės normas; (b) nenustatė, koks yra tikrasis ieškovės reiškiamo reikalavimo teisinis pagrindas, (c) netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl (d) neatskleidė bylos esmės. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis išvadomis, LAT ginčą perdavė iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Įrodinėdama tariamą Tarnybos veikimo neteisėtumą, Pareiškėja nurodo, jog: 1. Tarnyba neteisėtai apsilaikė 7 pamokose (skundo 1 punktas); jokie galiojantys teisės aktai nesuteikia Tarnybai teisės vykdyti tiesioginę Pareiškėjos vykdomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos kontrolę, dalyvauti užsiėmimuose, vykdyti nepilnamečių apklausas; atlikti tikrinimus ir stebėseną neformaliojo vaikų švietimo programų teikimo vietoje, vertinti neformaliojo vaikų švietimo teikėjų teikiamų neformaliojo švietimo programų įgyvendinimo kokybės (skundo punktai 12-13, 21, 30, 33- 35, 38, 40); 2. Tarnyba neturėjo teisės išskirti ir aprašyti kokių nors Pareiškėjos galimų pažeidimų, nes tai nėra Tarnybos kompetencija (skundo punktas 18); 3. Visa ataskaitoje pateikta informacija surinkta Tarnybai atlikus neteisėtus veiksmus (skundo punktas 20); 4. Neteisėta yra rekomendacija nedelsiant imtis priemonių įstatymo nustatyta tvarka nutraukti Pareiškėjos vykdomų neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimą (skundo punktas 21); 5. neįgaliotų asmenų, neturinčių teisės dirbti su nepilnamečiais bei vykdyti jų apklausas, nesankcionuotas dalyvavimas pedagogės vykdomose pamokose laikytina savavaldžiavimu, piktnaudžiavimu ar įgaliojimų viršijimu (skundo punktas 14); 6. Tarnyba neturėjo kompetencijos bei teisės vertinti Pareiškėjos teikiamų neformaliojo vaikų švietimo paslaugų kokybės ir daryti dėl to oficialių bei viešų išvadų, viešai jų publikuoti (skundo 23 punktas); 7. Tarnybos neteisėti veiksmai nustatyti bei išnagrinėti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu; 8. Tarnybos kompetencijai nepriskirtų ir neteisėtų veiksmų turinį ir apimtį plačiai išnagrinėjo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai c. b. Nr. 2-323-322/2018 (skundo 72.1, 69 punktai). Iš šio atsiliepimo 9.1. - 9.7. punktuose nurodyto skundo turinio maryti, kad Pareiškėjos manymu, Tarnyba veikė ultra vires, t. y., peržengdama teisės aktais nustatytas savo kompetencijos ribas, todėl jos veikimas turi būti vertinamas kaip neteisėtas. Pirmiausiai, Tarnyba pažymi, kad priešingai, nei skundo 72.1, 69 punktuose nurodo Pareiškėja, nėra nei vieno galiojančio teismo ar bet kurios kitos institucijos sprendimo, kuriais būtų nustatyti neteisėti Tarnybos veiksmai Pareiškėjos atžvilgiu. Teismų sprendimą ir nutartį, kuriais savo skunde remiasi Pareiškėja, LAT Nutartimi panaikino kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Taigi, šioje byloje Teismas turi pareigą iš naujo nagrinėti Pareiškėjos reiškiamus reikalavimus Tarnybai, vertindamas Pareiškėjos skunde nurodytą faktinį ir teisinį reikalavimų pagrindą ir skundo ribose spręsti dėl Tarnybos atsakomybės. LAT, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas „galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Nurodyti išaiškinimai lemia, kad, sprendžiant dėl Pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi Tarnyba privalėjo veikti konkrečioje situacijoje bei įvertinti, ar Tarnyba veikė laikydamasi šių reikalavimų. LR vietos savivaldos įstatyme (toliau - VSĮ) įtvirtinta, kad Tarnyba, prižiūrėdama, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, atlieka išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės kontroliuojamose įmonėse. VSĮ 27 str. 9 d. 10 p. įpareigoja Tarnybą (Savivaldybės kontrolierių) kiekvienais metais iki liepos 15 dienos reglamente nustatyta tvarka pateikti savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo. VSĮ 27 str. 5 d. nurodyta, kad Tarnyba, be VSĮ nurodyto reguliavimo, savo veikloje vadovaujasi tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais, Valstybės kontrolės patvirtintomis metodikomis ir kitais teisės aktais. Tokie teisės aktai yra: Valstybinio audito reikalavimai, LR valstybės kontrolės parengti metodiniai dokumentai (Finansinio ir teisėtumo audito vadovas, Veiklos audito vadovas), Tarptautiniai aukščiausiųjų audito institucijų standartai (TAAIS), Tarptautiniai audito standartai (TAS), taip pat nacionalinių ir tarptautinių atitinkamus įgaliojimus turinčių institucijų pateiktais rekomendacijomis ir gairėmis. Aukščiau paminėtuose teisės aktuose nustatytas Tarnybos veiklos reguliavimas yra privalomas. VSĮ 27 str. 9 d. 8 p. įtvirtinta Tarnybos (savivaldybės kontrolieriaus) pareiga pagal atlikto finansinio ir veiklos audito ataskaitas priimti sprendimus, inter alia, nurodant savivaldybės administracijos direktoriui, audituotų subjektų vadovams jų veiklos trūkumus ir nustatant terminą, per kurį turi būti pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai. VSĮ 27 str. 9 d. 9 p. nustato Tarnybos (savivaldybės kontrolieriaus) pareigą teikti merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų. Ta pati teisės norma įtvirtina ir Tarnybos (savivaldybės kontrolieriaus) pareigą Audito ataskaitas ir išvadas skelbti savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, - ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Nurodytas reguliavimas pagrindžia, jog Tarnyba turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, patikrinusi neformaliojo vaikų švietimo veiklai (o Pareiškėja yra neformaliojo vaikų švietimo veiklos paslaugų teikėja, kuriai už tokias paslaugas atlyginama viešųjų resursų lėšomis) finansuoti savivaldybės skirtų piniginių išteklių naudojimą, VSĮ 27 str. 9 d. 10 p. nustatyta tvarka pateikti audito ataskaitą, nurodant neformaliojo vaikų švietimo veiklai finansuoti savivaldybės skirtų piniginių išteklių naudojimo trūkumus (jei tokie nustatyti), o pačią Audito ataskaitą skelbti savivaldybės interneto svetainėje. VSĮ 27 str. 10 d. 2 p. (ginčo santykio momentu galiojusi redakcija) apibrėžia auditą atliekančių Tarnybos teises atliekant auditą: veiklos audito metu turi teisę įeiti į patalpas, gauti visus finansiniam ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti. Taigi, atlikdama auditą, Tarnyba turėjo teisę įeiti į audituojamam subjektui - savivaldybei - priklausančias patalpas, kuriose Pareiškėja, kaip viešųjų resursų lėšomis finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo veiklos paslaugų teikėja, vykdė veiklą; Tarnyba taip pat turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti visus su Pareiškėjos, kaip viešųjų resursų lėšomis finansuojamų neformaliojo vaikų švietimo veiklos paslaugų teikėjos vykdoma veikla susijusius dokumentus. Tarnyba pažymi, kad Pareiškėjai atsisakius bendradarbiauti, šių dokumentų Tarnyba pareikalavo iš savivaldybės administracijos, būtent savivaldybės administracija pateikė Tarnybai atsakymą, kad prašomų dokumentų (neformaliojo vaikų švietimo sutarčių už 2016 metus) pateikti nėra galimybės, nes jie, Pareiškėjos teigimu, yra sunaikinti. Prie šio atsiliepimo Tarnyba prideda ir biudžetinės įstaigos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras 2017 m. rugsėjo 7 d. atsakymą Nr. R6-409 Pareiškėjos atstovui, kuriame nurodyta, be kita ko, jog Pareiškėja turi pareigą Tarnybos reikalaujamus dokumentus 10 (dešimt) metų. VSĮ 27 str. 4 d. įtvirtinti pagrindiniai Tarnybos veiklos principai: nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo. Europos Komisijos 2002 m. gegužės 16 d. Rekomendacijoje 2002/590/EB dėl įstatymų nustatytų auditorių nepriklausomumo Europos Sąjungoje išaiškinta, kad auditoriaus nepriklausomybė reiškia laisvę visiškai savarankiškai atlikti auditą ir atsakomybę už savarankiškai atliktą auditą. Nepriklausomumo principas nulemia auditoriaus teisę laisvai pasirinkti audito formas ir metodus, reikalingus jam informacijos šaltinius, priemones sukauptai medžiagai susisteminti ir apibendrinti. Yra išskiriami trys auditoriaus nepriklausomybės komponentai: 1. techninė nepriklausomybė - auditorius nepriklausomai nuo bet kokio spaudimo pats savarankiškai pasirenka darbo programą ir audito atlikimo techninius būdus; 2. audito tyrimo objektyvumas - auditorius turi teisę rinkti informaciją tokią, kokia jam reikalinga ir ten, kur ją gali gauti; 3. nuomonės išreiškimo nepriklausomybė - auditorius laisvai išreiškia savo nuomonę remdamasis atlikto audito rezultatais. LR Valstybės kontrolės parengta Finansinio ir teisėtumo audito metodika numato, kad teisėtumo auditas atliekamas vadovaujantis Tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais (toliau - TAAIS; angl. ISSAI) bei aktualiais Tarptautiniais audito standartais (toliau - TAS). 4000 TAAIS 24 p. nustato, kad Atitikties auditas apima teisėtumo (oficialių kriterijų, pavyzdžiui, atitinkamų įstatymų, teisės aktų ir susitarimų, laikymosi) ir (arba) tinkamumo (bendrųjų principų, taikomų tinkamam finansų valdymui ir valstybės pareigūnų elgesiui, laikymosi) aspektus. Atitikties auditas paprastai atliekamas a) kaip atskiras atitikties auditas; b) kartu su finansinių ataskaitų auditu; arba c) kartu su veiklos auditu. 4000 TAAIS 89 punktas įtvirtina, kad auditorius privalo parengti audito dokumentus, kurie būtų pakankamai išsamūs, kad suteiktų aiškų supratimą apie atliktą darbą, surinktus įrodymus ir padarytas išvadas. Auditorius privalo parengti audito dokumentus laiku, viso audito metu juos atnaujinti ir dokumentuoti įrodymus, palaikančius audito rezultatus, iki išleidžiant audito ataskaitą; 96 p. to paties dokumento punktas Viso audito proceso metu auditorius privalo veiksmingu būdu bendrauti su audituojamu subjektu ir su už valdymą atsakingais asmenimis 160 p. numato, kad Audito įrodymai turi būti renkami naudojant įvairius metodus, pavyzdžiui: a) stebėjimą; b) tikrinimą; c) paklausimą; d) išorės patvirtinimą; e) pakartotinį atlikimą; f) perskaičiavimą; g) pagrindines procedūras; h) kontrolės priemonių testus; i) analitines procedūras; 161. punktas įtvirtina, kad stebėjimas apima kitų asmenų atliekamo proceso ar procedūros stebėjimą. Stebėjimo būdas suteikia audito įrodymų apie proceso ar procedūros vykdymą. Tarnyba, vadovaudamasi aukščiau nurodytu Tarnybos veiklos reglamentavimu, 2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. SK (i.8)-46 informavo Kelmės rajono savivaldybės merą ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorių apie atliekamą auditą, tikslus ir terminus, nurodydama, kad Kelmės rajono savivaldybės administracija turi pareigą sudaryti Tarnybai sąlygas susipažinti su visa vadovybei žinoma informacija, kuri yra svarbi valdant, naudojant savivaldybės lėšas ir turtą bei jais disponuojant, tokia kaip įrašai, dokumentai ir kiti duomenys, taip pat papildoma informacija, kurios gali prireikti atliekant auditą, ir sąlygas nekliudomai bendrauti su subjekte dirbančiais asmenimis, iš kurių, Tarnybos nuomone, būtina gauti audito įrodymus. Vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliekamų auditu kokybės užtikrinimo aprašo 4 p., auditas atliekamas, gavus Savivaldybės kontrolieriaus pavedimą (forma pateikiama aprašo 1 priede) jį atlikti. Tarnyba, vadovaudamasi šiame atsiliepime nurodytu teisiniu reguliavimu, atliko audito planavimo procedūras ir paruošė audito strategiją, kurioje buvo numatytos konkrečios audituojamos sritys, įskaitant, bet neapsiribojant, neformalųjį vaikų švietimą, kuriam atlikti 2016 m. gruodžio 16 d. buvo išrašytas pavedimas Nr. TK2-8. 2016 m. spalio 25 d. Kelmės rajono savivaldybės kontrolės komiteto posėdžio metu, tvirtinant 2017 metų veiklos planą, Tarnybos parengta audito strategija buvo pristatyta audituojamo subjekto - savivaldybės administracijos - vadovybei. Valstybinio audito reikalavimų nuostatų 41. punkte numatyta Tarnybos pareiga suplanuoti ir atlikti audito procedūras taip, kad būtų gauti pakankami ir tinkami audito įrodymai ir kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas. Šią pareigą vertinant kartu su 18 šio atsiliepimo punkte nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta Tarnybos teise audito metu stebėti kitų asmenų atliekamą procesą ar procedūras, konstatuotina, kad Pareiškėjos vedamus užsiėmimus Tarnyba stebėjo ir Pareiškėjos veiklai finansuoti skiriamų lėšų naudojimo efektyvumą vertino absoliučiai teisėtai. 2017 m. gegužės 9 d. Tarnyba baigė rengti Audito ataskaitą Nr. KA - 4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“. Ši Audito ataskaita yra sudedamoji finansinio (teisėtumo) audito ataskaitos „Dėl Kelmės rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto vykdymo ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio bei savivaldybės lėšų ir turto naudojimo finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ dalis. Valstybinio audito reikalavimų nuostatų 42 punkte nustatyta, kad audito rezultatai įforminami audito ataskaita, nuomonė pateikiama audito ataskaitoje (išvadoje). To paties dokumento 93 punktas apibrėžia audito ataskaitos turinį: joje turi būti ataskaitos pavadinimas, data, numeris, audito tikslas (-ai) ir objektas (audituojamos sritys), bendra informacija apie audituojamą subjektą, audito apimtis ir metodai, audito metu nustatyti faktai, pastebėjimai, išvados ir rekomendacijos. <...> Audito ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią, auditoriaus nuomone, reikia pateikti“. Nurodytas reglamentavimas, vertinant jį kartu su šios atsiliepimo 14-21 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai įrodo, kad Tarnyba, Audito ataskaitoje nurodydama audito metu nustatytas su Pareiškėjos teikiamoms paslaugoms skirtų viešųjų resursų panaudojimu susijusias aplinkybes bei šiuo klausimu teikdama pastebėjimus, nuomonę ir rekomendacijas, veikė taip, kaip ją įpareigoja veikti Tarnybos veiklą audito metu apibrėžiantys teisės aktai. Aukščiau išdėstyta akivaizdžiai įrodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi ir griežtai laikydamasi Tarnybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų imperatyvų, vykdydama tiesioginę savo funkciją - kontroliuoti, kaip yra naudojami viešieji resursai, suplanavo ir atliko auditą, kurio vienas iš tikslų buvo įvertinti savivaldybės lėšomis finansuojamo neformaliojo mokinių švietimo paslaugų organizavimą, teikimą, prieinamumą, efektyvumą, plėtrą ir kokybę, taip pat įvertinti, kaip savivaldybės administracija užtikrina neformaliojo mokinių švietimo paslaugos teikėjų priežiūrą bei pateikti išvadą apie lėšų šiame sektoriuje panaudojimo pagrįstumą ir efektyvumą. Baigusi auditą, Tarnyba parengė Audito ataskaitą, kurios turinys visiškai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir šią Audito ataskaitą paskelbė teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Audituojamas subjektas buvo ne Pareiškėja, o Kelmės rajono savivaldybės administracija - institucija, atsakinga už savarankiškos savivaldybės funkcijos - neformaliojo vaikų švietimo organizavimo - vykdymą jai priskirtoje teritorijoje, neformaliojo vaikų švietimo paslaugos teikėjų tinklo formavimą, neformaliojo švietimo mokyklų steigėjo funkcijų vykdymą, šių mokyklų finansavimą, taip pat jų priežiūrą ir teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimą, mokinio krepšelio lėšų ir kitų lėšų, skirtų neformaliajam švietimui, administravimą. Tuo tarpu Pareiškėja, kaip neformaliojo vaikų švietimo paslaugos audituojamam subjektui teikėja, už šios paslaugos teikimą gaunanti apmokėjimą iš savivaldybės lėšų, skirtų neformaliajam švietimui, neabejotinai patenka į ratą subjektų, iš kurių auditorius (Tarnyba) turi teisę rinkti informaciją tokią, kokia jam reikalinga savo funkcijoms tinkamai atlikti. Toks informacijos rinkimas yra teisėtas, pagrįstas ir būtinas, siekiant tinkamai įvykdyti Tarnybai teisės aktais nustatytas pareigas, todėl nėra ir negali būti vertinamas nei kaip Pareiškėjos tikrinimas (auditavimas), nei kaip Tarnybos kompetencijos ribų peržengimas ir/ar savavaldžiavimas ir/arba mėginimas susidoroti su Pareiškėja. Pareiškėja savo skundo 23 punkte teigia, kad Tarnyba neturi teisės audituoti ar kitaip tikrinti privačių asmenų, lankytis jų patalpose ar reikalauti iš jų dokumentų. Šiame kontekste Tarnyba pabrėžia, kad vadovaujantis LAT praktika, asmuo, kurio veikla apmokama iš viešųjų resursų yra laikomas viešuoju, o ne privačiu asmeniu, o visuomenė neabejotinai turi teisę žinoti, kaip yra vykdoma iš viešųjų resursų (t. y., pačios visuomenės) apmokama veikla. Taigi, iš savivaldybės lėšų finansuojamos vaikų neformaliojo švietimo veiklos vykdymo teisiniame santykyje Pareiškėja vienareikšmiškai yra viešasis, o ne privatus fizinis asmuo. Tuo pačiu Tarnyba pažymi, kad niekada nėra buvusi Pareiškėjos patalpose, nes patalpos, kuriose Pareiškėja vykdė iš viešųjų resursų apmokamą veiklą, priklauso ne Pareiškėjai, o Kelmės rajono savivaldybei. Tarnyba taip pat pažymi, kad priešingai, nei teigiama Pareiškėjos skunde, Audito ataskaitoje nėra konstatuoti kokie nors Pareiškėjos padaryti pažeidimai. Audito ataskaitoje aprašyti audito metu surinkti ir tikrovę atitinkantys faktiniai duomenys, reikšmingi vertinant neformaliojo mokinių švietimo paslaugos finansavimo pagrįstumą ir efektyvumą, šios paslaugos teikėjų priežiūrą; surinktų faktinių duomenų pagrindu Tarnyba, kaip to reikalauja jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, pateikė savo vertinimus ir rekomendacijas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog LVAT savo praktikoje nuosekliai laikosi taisyklės, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito išvadose (ataskaitose) nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti veiklos trūkumai, savaime nesukelia kokių nors teisinių pasekmių. Tarnybos manymu, šioje administracinėje byloje, sprendžiant dėl Tarnybos veiksmų teisėtumo, būtina įvertinti, kas buvo Tarnybos atlikto audito subjektas. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad lėšos, kiekvienais metais skiriamos neformaliajam vaikų švietimui, yra Kelmės rajono savivaldybės biudžeto asignavimų dalis. Taigi, Pareiškėjos teikiamos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos veiklai finansuoti savivaldybė skyrė viešųjų resursų - lėšų iš 2016 m. vasario 18 d. Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-37 patvirtinto biudžeto 2016 metams, o Tarnyba, vykdydama savo pareigą tikrinti, kaip vykdomas (naudojamas) savivaldybės biudžetas, tikrino (auditavo) ne Pareiškėją, o Pareiškėjos vykdomai neformaliojo vaikų švietimo veiklai finansuoti savivaldybės skirtų piniginių išteklių naudojimą. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad Pareiškėja dėl tariamai neteisėtų Tarnybos veiksmų kreipėsi, be kita ko, į LR vaiko teisių apsaugos kontrolierių, skųsdamasi dėl neva neteisėtų Tarnybos veiksmų atliekant auditą. 2018 m. kovo 20 d. LR vaiko teisių apsaugos kontrolierius pažymoje Nr. (6.1.-2017-264, 2018-6) PR - 61 „Dėl J. Š. skundų tyrimo“, atmesdamas Pareiškėjos skundus Tarnybos veikimą atliekant auditą įvertino taip: „Šiuo atveju [Tarnybos] pareigūnai vykdė savo pareigas - siekė įvertinti, ar J. Š. teikiami iš savivaldybės biudžeto pinigai pagal aukščiau nurodytas programas, pasiekia tuos vaikus, kurie buvo deklaruoti kaip norintys ugdytis <...>, deklaravusių vaikų skaičius nulemia išmokamos pinigų sumos dydį - kuo didesnis vaikų <...> skaičius, tuo didesnė suma iš savivaldybės biudžeto išmokama minėtų programų vykdytojai, šiuo atveju <...> J. Š.“. Prie šio atsiliepimo Tarnyba prideda taip pat ir savo 2019 m. lapkričio 15 d. kreipimąsi į Savivaldybių kontrolierių asociaciją, kuriuo prašė asociacijos pateikti savo nuomonę apie Tarnybos atlikto audito procedūrų teisėtumą (nevertinant Audito ataskaitos turinio) bei 2019 m. lapkričio 20 d. Savivaldybių kontrolierių asociacijos rašytinį atsakymą Tarnybai. Atsakyme Savivaldybių kontrolierių asociacija pateikia tokią poziciją: įvertinus nurodytą audito proceso ir procedūrų reglamentavimą, tačiau nevertinant Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitoje Nr. KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ pateiktos SK nuomonės ir rekomendacijų, mano, kad Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė veikė neperžengdama teisės aktų nustatytos kompetencijos ribų“. Šiame kontekste Tarnyba atkreipia Teismo dėmesį į įsiteisėjusią ir galiojančią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1163-258/2012, kurioje ieškovė skundėsi dėl aplinkybių, iš esmės tapačių šioje Teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje esančioms aplinkybėms. Cituojamoje byloje ieškovė teigė, kad Širvintų rajono savivaldybės internetiniame tinklapyje www.sirvintos.lt ir Širvintų rajono savivaldybės tarybai, Širvintų rajono savivaldybės merui, kontrolės komitetui, administracijai, Finansų ir biudžeto skyriui paskelbtos Širvintų rajono savivaldybės 2008 m. biudžeto vykdymo finansinio (teisėtumo) audito ataskaitoje paskleisti duomenys žemina ieškovės (juridinio asmens) dalykinę reputaciją. Teismas atmetė kaip nepagrįstus reikalavimus dėl dalykinės reputacijos ir klaidinančių duomenų paskelbimo bei neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad Širvintų rajono savivaldybės kontrolierius savo ataskaitoje,         kuri buvo skirta būtent savivaldybės vadovybei, turėjo teisę ir pareigą nurodyti biudžeto vykdymo trūkumus, o minėtos informacijos negalima vertinti kaip neigiamo ieškovės vertinimo. Juo labiau, šios informacijos negalima vertinti kaip garbę ir orumą žeminančios. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad audito objektas buvo ne ieškovė, o Širvintų rajono savivaldybės 2008 metų biudžetas, apskaita ir finansinė atskaitomybė, teismas taip pat pabrėžė, kad audito tikslas - nustatyti ir įvertinti, ar 2008 metų savivaldybės finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą finansinę būklę, ar atliekant ūkines operacijas nepažeisti teisės aktai, ar apskaita tvarkoma ir finansinė atskaitomybė sudaroma įstatymų nustatyta tvarka, pareikšti nuomonę apie finansinę atskaitomybę. Teismas konstatavo, kad savivaldybės kontrolieriaus ataskaita yra jo finansinio audito pagrindu parengta nuomonė apie savivaldybės finansines ataskaitas. Ją skelbti savivaldybės kontrolierius turi teisę, vadinasi turi teisę ir nurodyti joje nustatytus faktinius duomenis. Nustatęs trūkumus, kontrolierius pagrįstai juos nurodė ataskaitose. Taip pat pagrįstai nurodė ir kitus ieškovės skundžiamus duomenis, kurie, priešingai, nei teigia ieškovė, skirti ne ieškovės, o savivaldybės finansinės veiklos vertinimui. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą konstatuoti, kad audito ataskaitos teiginiuose nurodyta tikrovės neatitinkanti ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminanti informacija, sutinkamai su tuo, buvo atmestas ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas. Įvertinus išdėstytą, Tarnyba yra visiškai įsitikinusi, kad planuodama ir atlikdama auditą, lankydamasi Pareiškėjos vedamuose neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimuose, kreipdamasi į Pareiškėją dėl bendradarbiavimo, prašydama Pareiškėjos suteikti Auditui atlikti būtiną informaciją, o taip pat parengdama, pristatydama ir viešai paskelbdama Audito ataskaitą, Tarnyba vienareikšmiškai veikė teisės aktuose nustatytose Tarnybos kompetencijos ribose ir jų neperžengė, todėl konstatuoti neteisėtų Tarnybos veiksmų nėra pagrindo. Nesant pagrindo konstatuoti neteisėtus Tarnybos veiksmus, negali būti nustatyta ir dėl neteisėtų veiksmų Pareiškėjos neva patirta neturtinė žala ir/ar priežastinis ryšys tarp šių dviejų faktų. Vis dėl to Tarnyba šiuo atsiliepimu pasisako apie Pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, kuriais Pareiškėja grindžia savo neva patirtą neturtinę žalą. Įrodinėdama dėl Tarnybos tariamai neteisėto veikimo padarytą žalą, Pareiškėja, Tarnybos įsitikinimu: a) painioja turtinės ir neturtinės žalos institutus; b) reikalauja taikyti atsakomybę savivaldybei už UAB „Roseba“ veiksmus; c) nepagrįstai nurodo, jog Tarnybos veiksmai pažemino Pareiškėjos garbę ir orumą, taip Pareiškėjai sukeliant neturtinę žalą. Pareiškėja savo skunde nurodo, jog: 1. Tarnybos veiksmais buvo tiesiogiai nulemtas Pareiškėjos pajamų sumažėjimas, kadangi buvo iš esmės pakenkta geram Pareiškėjos vardui (skundo 8 punktas); 2. dėl patirtos gėdos ir pažeminimo Pareiškėja nebegali dirbti, buvo priversta išsikelti iš Kelmės, nebegali šiame mieste vykdyti veiklos (skundo 39, 62, 71 punktai); 3. Tarnybos sudaryta bei atitinkamai laikraščio pristatyta Tarnybos audito ataskaita sukėlė visuomenės nepasitikėjimą Pareiškėja ir nulėmė mažesnį į Pareiškėjos pamokas susirenkantį moksleivių skaičių (skundo 44 punktas); 4. Pareiškėjai teko kreiptis į teisininkus bei rengti raštus, todėl Audito ataskaitoje ir straipsnyje buvo pažeminta ir sumenkinta jos garbė ir orumas (skundo 56 punktas). Kaip jau minėta, neturtinė žala Pareiškėjai galėtų būti priteisiama tik nustačius trijų teisinių faktų visetą: a) neteisėtus atsakovės veiksmus; b) tokiais veiksmais Pareiškėjai padarytą neturtinę žalą; c) tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir Pareiškėjai padarytos neturtinės žalos. Nors neturtinės žalos Pareiškėja iš atsakovės gali reikalauti, akivaizdu, tik už atsakovės neteisėtus veiksmus, toliau nurodytas Pareiškėjos skundo turinys akivaizdžiai patvirtina, kad kaip tariamai savo patirtos neturtinės žalos priežastį Pareiškėja suvokia ir teismui nurodo ne atsakovės (ar Tarnybos), o šioje administracinėje byloje nedalyvaujančio asmens - UAB „Roseba“ veiksmus: Straipsnio tekste apie Pareiškėją tendencingai suformuota neigiama nuomonė (skundo 3 punktas); Tarnybos Audito ataskaita ir jos neatsakingas pagarsinimas posėdyje bei paviešinimas visuomenės informavimo priemonėse nepagrįstai sukėlė visuomenės nepasitikėjimą Pareiškėja (skundo 9 punktas); Tarnyba pateikė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas Pareiškėjos atžvilgiu, ką vėliau aprašė laikraštis „Bičiulis" ir tokiu būdu Pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala (skundo 38 punktas); laikraščio „Bičiulis" tiražas sudarė apie 2 500 egzempliorių, tinklalapyje (valdomame UAB „Roseba“) straipsnis peržiūrėtas šimtus kartų, susilaukė 10 komentarų bei reakcijos socialiniuose tinkluose, nuoroda į straipsnį buvo matoma antrojo paieškos sistemos „Google“ puslapio ketvirtuoju rezultatu, savivaldybės tinklalapyje viešai publikuojama Audito ataskaita ir tinklalapyje www.biciulis.net publikuotas straipsnis nulėmė mažesnį į Pareiškėjos pamokas susirenkantį moksleivių skaičių, todėl Pareiškėjos reputacijai neginčijamai buvo padaryta ypač didelė žala (skundo 46 - 49 punktai); Ataskaitos ir straipsnio suformuota nuomonė yra žalinga Pareiškėjos gerai reputacijai ir karjerai, žurnalistė nesusisiekė su Pareiškėja ir neišklausė jos pozicijos, aplinkybes pateikė vienašališkai, todėl tokiu būdu Pareiškėjos reputacijai buvo padaryta ypač didelė žala; pastebėtinas žiniasklaidos priemonės siekis straipsnį pateikti kaip sensaciją ir skandalą (skundo 51 - 55 punktai). Iš nurodyto Pareiškėjos skundo turinio vienareikšmiškai aišku, kad Pareiškėja žalą kildina ne tik iš atsakovės (ar Tarnybos), bet - ir pirmiausiai - iš UAB „Roseba“, valdančios laikraštį „Bičiulis“, veiksmų. Pareiškėja skunde aiškiai nurodo, kad visuomenės nepasitikėjimą Pareiškėja sukėlė neva tendencingas, skandalingas ir sensaciją siekiantis sukurti straipsnis, kurį žurnalistė parengė ir paskelbė nesikreipusi į Pareiškėją ir jos neišklausiusi, laikraštis buvo išleistas dideliu egzempliorių skaičiumi, skelbiamas tinklalapyje www.biciulis.net. peržiūrėtas daugybę kartų ir komentuojamas. Akivaizdu, kad Pareiškėja reikalauja 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už Pareiškėjos teises neva pažeidusius atsakovės ir UAB „Roseba“ veiksmus. Pareiškėja savo skunde nurodė bendrą tariamai patirtos žalos dydį, neišskirdama (neindividualizuodama), kokią neturtinę žalą ji patyrė dėl kiekvieno iš šių dviejų subjektų veiksmų. Akivaizdu, kad nei atsakovė, nei Tarnyba negali atsakyti už UAB „Roseba“, kaip visuomenės informavimo priemonės (viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo) veiksmus ir negali būti įpareigota atlyginti UAB „Roseba“ veiksmais Pareiškėjai tariamai padarytos žalos. Visi atsiliepimo 45.1. - 45.4. punktuose nurodyti teiginiai atitinka tikrovę, t.y., faktinės aplinkybės klostėsi būtent taip, kaip nurodyta cituotų Teiginių dalyse. Pareiškėjos manymu, Teiginiai neatitinka tikrovės, nes Pareiškėja neturėjo pareigos pateikti Tarnybos prašomų dokumentų ir/ar sudaryti sąlygas (leisti) Tarnybai vykdyti auditą, stebėti užsiėmimus, t. t.. Tarnyba su tokia Pareiškėjos pozicija nesutinka ir mano, kad Pareiškėjos įsitikinimas, jog ji neturėjo pareigos pateikti Tarnybos prašomų dokumentų ir/ar sudaryti sąlygas (leisti) Tarnybai vykdyti auditą gali būti (ir šiuo atveju yra) pagrindu Pareiškėjai įrodinėti neteisėtus Tarnybos veiksmus, tačiau nėra ir negali būti vertinamas kaip Teiginių neatitikimo tikrovei įrodymas. Kaip minėta, LAT Senato Nutarime aiškiai nustatyta, kad garbės ir orumo pažeidimą galima konstatuoti tik nustačius ginčo teiginių neatitikimo tikrovei faktą. Kadangi Teiginiai atitinka tikrovę, vadinasi, nėra pagrindo pripažinti Pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimą ir, atitinkamai, konstatuoti tokiu pažeidimu padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjos skunde nurodyta: neturtinę žalą Pareiškėja toliau patyrė besibylinėdama su Tarnyba (skundo 71 punktas). Tarnyba pažymi, kad civilinėje byloje, iš kurios buvo išskirta ši administracinė byla, Pareiškėja 2017 m. gruodžio 15 d. patikslintu ieškiniu (dėl to paties dalyko ir tai pačiai šaliai kaip šioje administracinėje byloje) reiškė 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Šioje administracinėje byloje Pareiškėja dėl to paties dalyko (tariamai neteisėtų Tarnybos veiksmų) ir iš tos pačios šalies (Tarnybos) reikalauja jau 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba sumokėjo Pareiškėjai 2188,50 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal 2019 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį c. b. Nr. 2A-82-883/2019, kurią LAT Nutartimi panaikino, konstatuotina, kad Pareiškėja iš Tarnybos reikalauja iš viso 14 188, 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, t. y., daugiau nei 4 kartus didesnio atlyginimo, nei dėl to paties dalyko (tariamai neteisėtų Tarnybos veiksmų) ir iš tos pačios šalies (Tarnybos) reikalavo Pareiškėjos pralaimėtoje civilinėje byloje. Įvertinus pačios Pareiškėjos poziciją, kad neturtinę žalą Pareiškėja toliau patyrė besibylinėdama su Tarnyba, Tarnyba daro išvadą, kad savo pačios pradėtus teisminius procesus Pareiškėja nurodo kaip sukėlusius jai papildomai 10 688 Eur neturtinės žalos. Tarnyba yra visiškai įsitikinusi, kad toks tariamai patirtos neturtinės žalos pagrindimas yra žemiau bet kokios teisinės kritikos ribos. Tarnyba pažymi, jog šios administracinės bylos dalykas yra Tarnybos veiksmų teisėtumas ar neteisėtumas ir būtent su neteisėtais Tarnybos veiksmais tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi neturtinė žala Pareiškėjai. Ta aplinkybė, kad, kaip nurodo Pareiškėja, bylinėjimosi procese Tarnyba kategoriškai atsisakė pripažinti savo veiksmų neteisėtumą, nėra ir negali būti pripažinta Pareiškėjos neva patirtos neturtinės žalos pagrindu. Tarnyba dėmesį dar kartą atkreipia į tai, kad teisminių procesų iniciatore (ieškove) buvo pati Pareiškėja. Gintis nuo Pareiškėjos kaltinimų ir reikalavimų yra neginčijama procesinė (ir konstitucinė) Tarnybos teisė, Tarnyba nuo teisminių procesų pradžios buvo ir iki šiol yra visiškai įsitikinusi Pareiškėjos kaltinimų ir reikalavimų nepagrįstumu, taigi, ir toliau kategoriškai atsisako pripažinti savo veiksmų neteisėtumą ir/ar Pareiškėjai neva padarytą bet kokio pobūdžio žalą, tačiau teisėta teisminė Tarnybos gynyba nėra ir jokiomis aplinkybėmis negali būti pripažinta sukeliančia neturtinę žalą Pareiškėjai. Pareiškėja skunde kaip savo tariamai patirtą neturtinę žalą nurodo ne tik garbės ir orumo pažeminimą, bet ir daugybę kartų mini dėl Tarnybos veiksmų tariamai paaštrėjusias ir naujai atsiradusias Pareiškėjos sveikatos problemas, įskaitant jau buvusių Pareiškėjos ligų paūmėjimą ir naujų ligų atsiradimą, psichikos būklės pablogėjimą, pašlijusią sveikatą (žr., pvz. skundo 49, 62, 63, 64, 92 punktai), kurias neva patvirtina prie skundo pridedami dokumentai (skundo 92 punktas). Tarnyba pažymi, kad kaip skundo priedai Pareiškėjos yra pateiktos 3 sąskaitos už teisines paslaugas (ir jų apmokėjimai) bei žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje patvirtinantis dokumentas. Absoliučiai jokių „paaštrėjusias ir naujai atsiradusias Pareiškėjos sveikatos problemas“, juo labiau, dėl Tarnybos veiksmų, patvirtinančių dokumentų su skundu Pareiškėja nepateikė. Taigi, šie Pareiškėjos argumentai taip pat turi būti atmesti kaip absoliučiai neįrodyti. Pareiškėja taip pat nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių Pareiškėjos tvirtinimus apie tai, kad Tarnybos veiksmai neigiamai įtakojo visuomenės (bendruomenės) nuomonę apie Pareiškėją, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą Pareiškėja, kad dėl Tarnybos veiksmų Pareiškėja nebegalėjo dirbti ir buvo priversta išsikelti iš Kelmės. Tarnyba pažymi, kad reikšdama neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, Pareiškėja privalo įrodyti neturtinės žalos patyrimo faktą (tuo tarpu teismas, egzistuojant būtinųjų sąlygų visetui, sprendimu nustato patirtos neturtinės žalos dydį), taigi, Pareiškėja turėjo pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius Tarnybos veiksmais sukeltą žalą sveikatai, Tarnybos veiksmais nulemtą visuomenės nepasitikėjimą, Tarnybos veiksmų sąlygotą būtinybę išsikelti į kitą gyvenamąją vietą ir kt. Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad nors skunde Pareiškėja daugybę kartų tvirtina neva dėl Tarnybos veiksmų buvusi „priversta“ išsikelti iš Kelmės, skunde nurodoma ta pati Pareiškėjos gyvenamoji vieta, kaip ir iki teisminių procesų dėl Audito ataskaitos pradžios - Dvaro g. 39, Kelmė. Taigi, Pareiškėja savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė, apsiribodama deklaratyviais pareiškimais ir niekuo nepagrįstais tvirtinimais apie tariamai patirtą neturtinę žalą, todėl toks Pareiškėjos reikalavimas, net ir esant kitoms būtinosioms sąlygoms, kurių egzistavimo šiame ginče konstatuoti nėra pagrindo, turi būti atmestas kaip neįrodytas. Civilinėje byloje Tarnyba patyrė iš viso 6252,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (pagrindžiantys dokumentai pridedami, priedas Nr. 9), kurių priteisimo klausimas nebuvo išspręstas iki išskiriant Pareiškėjos reikalavimus Tarnybai į šią atskirą administracinę bylą, todėl turi būti išspręstas šioje byloje, priimant galutinį procesinį sprendimą. Tarnyba pažymi, kad aukščiau nurodytos išlaidos Tarnybos patirtos civilinėje byloje iki Pareiškėjos reikalavimų išskyrimo į administracinę bylą. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šios administracinės bylos teisminio proceso metu, Tarnyba pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

        Pareiškėjos J. Š. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.         

        Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės institucijos galimai neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019 nutarta Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 4 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Minėtos nutarties 44 punkte (III t., b. l. 175) nurodoma, kad tokie duomenys, kai valstybės ar savivaldybės institucija vykdydama savo funkcijas atlieka atitinkamų faktų vertinimą ir jo pagrindu daro išvadas, neatitinka CK 2.24 straipsnio taikymo sąlygų, todėl asmens neturtinės teisės ir interesai tokiu atveju negali būti ginami CK 2.24 straipsnio pagrindu ir negali būti taikomi šiame straipsnyje nustatyti teisių gynimo būdai. Tame pačiame nutarties punkte Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad reikalaujama atlyginti žala pagal CK 6.271 straipsnį apima ir neturtinės žalos atlyginimą, kuri atlyginama, kai neteisėtais veiksmais (neveikimu) pakenkiama teisės saugomiems ir ginamiems piniginės išraiškos neturintiems neturtiniams, nematerialus pobūdžio interesams, įskaitant ir asmens garbę ir orumą. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, nebus atskirai pasisakoma CK 2.24 straipsnio taikymo aspektu.

        Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-659-602/2017). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

        Pareiškėja galimai neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus sieja su Kelmės rajono savivaldybės ir audito tarnybos pagal Kelmės rajono savivaldybės kontrolierės 2016 m. gruodžio 16 d. pavedimą Nr. TK2-8 audito atlikimu, 2017 m. gegužės 9 d. audito ataskaitoje Nr. KA-4 (toliau – ir Audito ataskaita) padarytomis išvadomis, rekomendacijomis, susijusiomis su pareiškėjos neformaliojo vaikų švietimo paslaugų teikimu 2016 metais ir Audito ataskaitos paskelbimu Kelmės rajono savivaldybės Kontrolės komiteto posėdyje.

        Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla grindžiama Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsniu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais. Šios savivaldybės institucijos tikslas – prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai (Savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Viena svarbiausių šios tarnybos funkcijų, įgyvendinant jai priskirtą tikslą, yra atlikti išorės finansinį ir veiklos auditą savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir savivaldybės valdomose įmonėse (Savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties straipsnio 9 dalies 15 punkte numatyta, kad savivaldybės kontrolierius reglamente nustatyta tvarka ir terminais pateikia savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą; savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto svetainėje, o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad to paties straipsnio 10 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, finansinio ir veiklos audito metu turi teisę įeiti į audituojamo subjekto patalpas, gauti visus finansiniam ir veiklos auditui atlikti reikalingus dokumentus, gauti iš audituojamo subjekto darbuotojų reikiamus rašytinius paaiškinimus, pagal valstybinio audito reikalavimus pasitelkti ekspertų (specialistų), turinčių reikiamų žinių patikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti.

        Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtintų Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų (I t., b. l. 112-117) 14.4 papunktyje numatyta, kad Tarnyba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę iš audituojamų ir tikrinamų subjektų finansiniam, veiklos ir programų auditui, patikrinimams ar kitoms kontrolės funkcijoms atlikti reikalingus dokumentus, informaciją, duomenis bei jų kopijas, audituojamų ar tikrinamų subjektų vadovų ir kitų darbuotojų raštiškus ir žodinius paaiškinimus.

        Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2016 m. birželio 27 d. raštu Nr. SK (1.8)-46 (I t., b. l. 103-104) informavo Kelmės rajono savivaldybės merą, Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorių, kad auditą atliks remdamasi prielaida, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos vadovybė pripažįsta ir supranta, kad yra atsakinga už tai, kad auditoriams būtų sudarytos sąlygos nekliudomai bendrauti su subjekte dirbančiais asmenimis, iš kurių, auditorių nuomone, būtina gauti audito įrodymus.

        Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad neformaliojo švietimo mokyklų (išskyrus mokyklas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas) veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas). Švietimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalis numato, kad mokymo lėšos savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 25 punkte numatyta, kad savivaldybė savo nustatyta tvarka perveda lėšas NVŠ teikėjui pagal vaikų, sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programoje, skaičių, numatydama švietimo teikėjo įsipareigojimus, kitas sąlygas ir atsakomybę už netinkamą lėšų naudojimą ir ugdymo proceso organizavimą; 26 punkte numatyta, kad savivaldybės naudoja lėšas teisės aktų nustatyta tvarka ir užtikrina šių lėšų panaudojimą pagal tikslinę paskirtį, vykdo NVŠ programų įgyvendinimo stebėseną savo nustatyta tvarka, užtikrina programos vykdymo kokybę ir priežiūrą.

        Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priede numatytoje Neformaliojo vaikų švietimo programos atitikties reikalavimams paraiškos formoje turi būti nurodoma išsami informacija ne tik apie NVŠ programą, bet ir apie neformaliojo vaikų švietimo teikėją, jo turimą patirtį, rekomendacijas, instituciją, galinčią rekomenduoti NVŠ teikėją kaip kokybiškų NVŠ paslaugų teikėją ar bendradarbiavimo NVŠ srityje partnerį.

        Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinto Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 2 priede numatytoje Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 2 priede numatytoje Neformaliojo vaikų švietimo programos atitikties reikalavimams vertinimo forma, kurią pildo vertintojas. Šioje formoje vertinamas NVŠ programos tikslingumas, ugdymo turinys, NVŠ programos apimtis, nurodoma informacija apie vaikus, pažangos skatinimas ir vertinimas, kokybė ir atsakomybė.

        Atsižvelgiant į šios formos kriterijus matyti, kad patikrinimą atliekantis asmuo, tikrindamas lėšų panaudojimą ir pildydamas Neformaliojo vaikų švietimo programos lankymo formą, turėjo teisę atsižvelgti ir į neformaliojo švietimo teikėjo programos ugdymo turinį, nurodyti informaciją apie vaikus, pažangos skatinimą ir vertinimą, kokybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad NVŠ teikėjų korpusą sudaro asmenys, dirbantys savivaldybių institucijose, per kurias vykdomos savivaldybių funkcijos, gaunamos tikslinės valstybės dotacijos, todėl Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnyje reglamentuotos taisyklės, sietinos su audito atlikimu siekiant įvertinti ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, taikytinos ir laisviesiems mokytojams, gaunantiems tikslines valstybės dotacijas iš savivaldybių institucijų už NVŠ paslaugas.

        Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitoje (2 t. b. l. 34) nurodyta, kad šio audito tikslas – susipažinti su pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais audituojamo subjekto – neformaliojo vaikų švietimo sritį, išnagrinėti audituojamo subjekto sampratą ir organizacinę struktūrą ir metodus, kuriais vykdoma ir valdoma jo veikla, nustatyti iš to kylančiais rizikas, įvertinti neformaliojo vaikų šveitimo organizavimą, prieinamumą ir finansavimą Kelmės rajono savivaldybėje. Audito metu buvo vertinta: 1. neformaliojo mokinių švietimo paslaugų organizavimas, teikimas, prieinamumas Kelmės rajono savivaldybėje; 2. neformaliojo mokinių švietimo finansavimas ir šio švietimo plėtra; 3. Kokybės užtikrinimas ir neformaliojo mokinių švietimo teikėjų priežiūra, lėšų panaudojimas; 4. Informacijos apie neformaliojo mokinių švietimo teikėjus, programas ir finansavimą, viešinimas. Taigi auditu pagrįstai ir teisėtai buvo siekiama įvertinti ir neformaliojo mokinių švietimo finansavimą, ir neformaliojo mokinių švietimo teikėjų priežiūrą.

Audito ataskaitoje pateiktų rekomendacijų 5 punkte „rekomenduojama nedelsiant imtis priemonių įstatymų nustatyta tvarka nutraukti J. Š. NVŠ programų, įgyvendinamų Kelmės rajono savivaldybėje, finansavimą. Vertinant audito metu nustatytus NVŠ programų įgyvendinimo stebėsenos rezultatus ir tai, kad laisvoji mokytoja J. Š. nepateikė tarp jos ir vaikų 2016 m. sudariusių sutartis dėl dalyvavimo NVŠ programose sutarčių, todėl negalima pateisinti šiai NVŠ teikėjai išmokėtų lėšų teisėtumo, taip pat jos vykdomų užsiėmimų metu, Kontrolės ir audito tarnybai, nesudarė galimybių patikrinti jos vykdomų programų įgyvendinimo kokybės, mokinių dalyvaujančių jos užsiėmimuose lankomumo bei kitų rodiklių įrodančių jos NVŠ programų atitiktį reikalavimams.“

Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 10 d. rašte Nr. (7.17)S-854 (I t., b. l. 107) nurodoma, kad 2016 m. sutartys nepateikiamos, nes laisvosios mokytojos J. Š. teigimu ji negali jų pateikti, nes yra sunaikintos (sutarčių galiojimas pasibaigė 2016 m. gruodžio 31 d.). Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. SŠ-70 (I t., b. l. 59) nurodoma, kad pedagogė J. Š. buvo sudariusi rašytines sutartis su 2016 metais neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančių vaikų tėvais ir šių sutarčių kopijas pateikė Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui; sutarčių kopijos perduotos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui, kur šiuo metu jos ir turėtų būti; perduotos tik 2016 m. kopijos. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro 2017 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. R6-409 (IV t., b. l. 161) nurodoma, kad Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius yra pateikęs Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui 2016 metais neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvavusių pedagogų sutarčių su vaikų tėvais kopijas, tarp jų ir J. Š.. Minėtame rašte taip pat akcentuojama, kad sutartys sudaromos dviem egzemplioriais, kiekvienai sutarties šaliai po vieną (tai nurodyta pačioje sutartyje), t. y. kiekviena iš šalių saugo savo sutarties egzempliorių; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu 2011 m. kovo 9 d.

        Pareiškėjos patikslintame skunde akcentuojama, kad ji yra privatus asmuo, jog jos teikiama veikla negalėjo būti atsakovės atstovės tikrinama, jog auditą atliekanti institucija neturėjo teisės prašyti pareiškėjos 2016 m. sutarčių originalų.

Pagal Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijas neformaliojo vaikų švietimo teikėjai registruojasi į ŠMIR. Laisvieji mokytojai (fiziniai asmenys) kreipiasi į atitinkamos savivaldybės švietimo skyrių pagal programos vykdymo adresą, institucijos (juridiniai asmenys) – pagal registracijos adresą juridinių asmenų registre ir pateikia: 1. Duomenų registravimo kortelę (laisvieji mokytojai ir institucijos); 2. Verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymėjimą (tik laisvieji mokytojai); 3. Galiojančius nuostatus ar įstatus (tik institucijos). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja buvo neformaliojo vaikų švietimo teikėja, teikė šias paslaugas kaip laisvoji mokytoja (fizinis asmuo).

Švietimo įstatymo 2 straipsnio 34 punkte numatyta, kad švietimo teikėjas yra mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas (įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti švietimą. Teismui pateikta nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 685927 (II t., b. l. 80), kurioje nurodoma, kad pareiškėja nuo 2016 m. kovo 1 d. vykdo individualią veiklą (kultūrinis švietimas). Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, jog jos, kaip fizinio asmens, veikla, negalėjo būti tikrinama auditą atliekančios institucijos. Pareiškėja, kaip laisvoji mokytoja, vertėsi oficialiai deklaruota individualia veikla, pareiškėjos teikiamos neformaliojo vaikų švietimo paslaugos yra reglamentuotos Švietimo įstatymo ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Neformaliojo vaikų švietimo įgyvendinimo savivaldybėse rekomendacijų normose, audito atlikimo laikotarpiu ji buvo tikslinės valstybinės dotacijos lėšų gavėja.

Teismui pateikta Neformaliojo vaikų švietimo lėšų naudojimo sutarties Nr. SŠ-210 kopija (II t., b. l. 120-122). Sutartis sudaryta tarp Kelmės rajono savivaldybės administracijos ir laisvosios mokytojos J. Š., kuri sutartyje nurodoma kaip lėšų gavėjas. Nors sutartis sudaryta ne 2016 metais (ne audito tikrintu laikotarpiu), bet atkreiptinas dėmesys, kad sutarties 3.5.2.3 punktas numato pareigą pateikti dokumentus, susijusius su įsipareigojimų vykdymu, t. y. ir sutartis. Sutarties 5 punkte nurodoma, kad Administracija turi teisę reikalauti, kad Institucija (lėšų gavėjas) pateiktų Administracijai duomenis, susijusius su sutarties vykdymu, kontroliuoti pagal sutartį skirtų lėšų tikslinį panaudojimą, tikslinti prie sutarties pridedamą sąmatą.

Teismui pateiktos pareiškėjos laisvosios mokytojos J. Š. 2016 m. lėšų panaudojimo ataskaitos (I t., b. l. 45-48). Minėtose ataskaitose nurodoma, kad asignavimų planas, įskaitant patikslinimus pildomas, kaip nurodyta sąmatoje, pridėtoje prie dokumento, pagal kurį skirta lėšų (įsakymo, potvarkio, sutarties). Taigi atliekant išsamų lėšų panaudojimo ataskaitų tikrinimą, ar lėšos yra naudojamos taip, kaip numatyta paraiškoje, būtinas ir 2016 m. sutarčių įvertinimas.

Šis normų visetas neatleidžia nuo pareigos pateikti duomenis, susijusius su sutarties, kuria lėšų gavėjui pervedamos lėšos, vykdymu, kuomet auditą atlieka savivaldybės kontrolierius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga pateikti sutarčių kopijas Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui ir pareiga pateikti sutartis auditą vykdančiam subjektui pareikalavus negali būti laikytina tapačia. Byloje nėra ginčo, kad 2016 m. buvo pasirašytas visetas sutarčių, pateiktų Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, kartu nekyla ginčo, kad pareiškėja nepateikė prašomų sutarčių auditą vykdančiam subjektui.

        Savivaldybių kontrolierių asociacijos 2019 m. lapkričio 20 d. pateiktuose vertimuose (IV t., b. l. 157-160) išsakoma nuomonė, kad įvertinus nurodytą audito proceso ir procedūrų reglamentavimą, tačiau nevertinant konkrečių Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, atliekant Kelmės rajono savivaldybės administracijos išorės finansinio audito metu, siekiant surinkti įrodymus dėl finansinių išteklių neformaliam ugdymui naudojimo efektyvumui nustatyti, užduotų klausimų bei prašymų turinio, Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė veikė neperžengdama teisės aktų nustatytos kompetencijos ribų; taip pat nevertinant Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitoje Nr. KA-4 „Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas, prieinamumas ir finansavimas Kelmės rajono savivaldybėje“ pateiktos SK nuomonės ir rekomendacijų, manoma, kad Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė veikė neperžengdama teisės aktų nustatytos kompetencijos ribų.

Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui taikytinas teisės normas, turimus rašytinius įrodymus, negalima konstatuoti, kad atsakovės atstovė Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlikto auditą viršydama Vietos savivaldos įstatymo, aptartuose poįstatyminiuose aktuose ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-65 patvirtintuose Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatuose (I t., b. l. 112-117) suteiktus įgaliojimus, jog atliekant Neformaliojo vaikų švietimo organizavimo, prieinamumo ir finansavimo Kelmės rajono savivaldybėje auditą nepagrįstai būtų buvusi vertinama NVŠ teikėjos pareiškėjos J. Š. veikla, jog neteisėtai ir nepagrįstai būtų buvusi paskelbta Audito ataskaita Komiteto posėdyje, t. y. negalimas konstatavimas, kad Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėja kildina galimai patirtą neturinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). 

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 12000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Kelmės rajono savivaldybės, atstovaujamos Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, atmestinas kaip nepagrįstas.        

2020 m. vasario 19 d. teismui pateiktas atsakovės Kelmės rajono savivaldybės atstovės Kelmės rajono savivaldybės ir audito tarnybos atstovės advokatės Živilės Gulla atsiliepimas, kuriuo prašoma atsakovei priteisti iš pareiškėjos visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodoma, kad LAT nutartimi panaikinus 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų sprendimą c. b. Nr. 2-323-322/2018 ir 2019 m. kovo 4 d. Šiaulių apygardos teismo nutartį c. b. 2A-82-883/2019, spręstinas įvykdymo atgręžimo klausimas; Tarnyba taip pat sumokėjo 199 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą, kurį teismas patenkino; Tarnyba patyrė 3865 Eur bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant c. b. 2-220-446/2020 apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose bei grąžinus ją atgal į pirmąją instanciją bei sprendžiant teismingumo klausimą. Taigi civilinėje byloje Tarnyba patyrė iš viso 6252,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (pagrindžiantys dokumentai pridedami, priedas Nr. 9), kurių priteisimo klausimas nebuvo išspręstas iki išskiriant Pareiškėjos reikalavimus Tarnybai į šią atskirą administracinę bylą, todėl turi būti išspręstas šioje byloje, priimant galutinį procesinį sprendimą. Tarnyba pažymi, kad aukščiau nurodytos išlaidos Tarnybos patirtos civilinėje byloje iki Pareiškėjos reikalavimų išskyrimo į administracinę bylą. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šios administracinės bylos teisminio proceso metu, Tarnyba pateiks iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.        

Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4413-552/2017). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam pareiškėjui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant atsakovės atstovės Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-220 patirtinto Kelmės rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašymo 8 punktą savivaldybės kontrolierius turi sugebėti rengti teisinius dokumentus (I t., b. l. 109). Teismui pateiktas Vilniaus universiteto 2009 m. birželio 19 d. išduotas Daivos Bružienės teisės magistro kvalifikacinio laipsnio diplomas (I t., b. l. 119). 2018 m. sausio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismui pateiktas Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atsiliepimas, kurį parengė savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė (I t., b. l. 97-102). Pažymėtina, kad atsakovės atstovė prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodė ir nepagrindė, kad advokato pasitelkimas byloje buvo būtinas, jog ši institucija pati neturėjo galimybės atstovauti savo pozicijai ginče, tiesiogiai susijusiame su šios institucijos atliktu auditu ir jos parengta Audito ataskaita.

Atsižvelgdamas į kilusio ginčo esmę bei į viešojo administravimo subjekto vidinius resursus atstovauti teisme teismas sprendžia, kad atsakovės atstovė nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovės atstovės interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas.

Atsakovės atstovė prašo priteisti 199 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2019 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. L-0716 sumokėtas 124 Eur žyminis mokestis (IV t., b. l. 171) ir 2019 m. balandžio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. K-0721 sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (IV t,, b. kl. 174). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovės atstovei iš pareiškėjos.

        Atsakovės atstovės atsiliepime taip pat prašoma spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą. Civilinio proceso kodeksas nesuteikia administraciniams teismams įgaliojimų spręsti kokius nors klausimus, iškylančius šio kodekso reglamentuojame vykdymo procese. Civilinio proceso kodekse numatytame vykdymo procese iškylančius teismams priskirtus nagrinėti klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsiliepime suformuluoto prašymo išnagrinėjimas yra susijęs su išieškotojo bei skolininko tarpusavio santykiais. Šį prašymą, atsižvelgiant į prieš tai paminėtus argumentus, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka turi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai, bet ne administraciniai teismai. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš pareiškėjos priteitina 199 Eur suma už žyminio mokesčio sumokėjimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos J. Š. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Kelmės rajono savivaldybės atstovės Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.

Atsakovės Kelmės rajono savivaldybės atstovei Kelmės rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai priteisti 199 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos J. Š..

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas                                Virginijus Stankevičius